Byla 2-3021-259/2011
Dėl skolos ir palūkanų priteisimo

1Kauno apygardos teismo teisėjas Arvydas Žibas, sekretoriaujant Ingai Kalkauskaitei, dalyvaujant ieškovo UAB „Technomega“ atstovui Aurelijui Rauckiui, UAB „Simobila“ atstovui nedalyvaujant, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Technomega“ ieškinį atsakovui UAB „Simobila“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo,

Nustatė

2ieškovas pareiškė teisme ieškinį atsakovui (b.l. 4-7), kuriuo prašė priteisti iš atsakovo UAB „Simobila“ 3 378,64 Lt skolos, 1 212,22 Lt palūkanų sumą, 8,05 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

3Ieškinį ieškovas grindė tomis faktinėmis aplinkybėmis, jog Kauno apygardos teismas 2010 m. spalio 7 d. nutartimi UAB „Technomega“ iškėlė bankroto bylą Nr. B2-2833-527/2010, administratoriumi paskyrė UAB „Bankroto departamentas LT“. Administratorius, patikrinęs įmonės sutartis, buhalterinės apskaitos dokumentus, išsiaiškino, kad UAB „Stateta“ pagal 2010 m. vasario 5 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr. 10/02/05 reikalavimo teisę į 3 378,64 Lt UAB „Simobila“ įsiskolinimą perleido įmonei UAB „Technomega“, kuri tapo naujuoju įmonės UAB „Simobila“ kreditoriumi. Bankroto administratorius UAB „Simobila“ 2010-01-11 pranešimu informavo apie įsiskolinimą UAB „Technomega“, tačiau atsakovas 3378, 64 Lt skolos nesumokėjo, todėl ši suma priteistina.

4Ieškovas nurodo, jog CK 6.37 str. 1 d. nustato, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Atsakovas pažeidė piniginę prievolę, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti palūkanas, kurios laikytinos minimaliais ieškovo nuostoliais (CK 6.261 str.). Kadangi šalys atskirai nesusitarė dėl mokėtinų palūkanų dydžio, taikytinos įstatyminės nuostatos.

5Mokėtinų palūkanų dydis šioje byloje apskaičiuotas vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau - MVPĮ) 2 straipsnio 1 ir 3 dalių bei 3 straipsnio 4 dalies nuostatomis. Pagal MVPĮ 2 straipsnio 3 dalį palūkanų norma - vieno mėnesio VILIBOR palūkanų norma, padidinta 7 procentiniais punktais. Jeigu sutartis nenustato kitaip, palūkanų, kurias skolininkas privalo sumokėti už pavėlavimą, dydis apskaičiuojamas taikant MVPĮ 2 straipsnio 3 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Vadovaujantis MVPĮ 3 straipsnio 4 dalimi, pirmąjį metų pusmetį galioja paskutinė palūkanų norma, paskelbta prieš pirmojo metų pusmečio pirmąją kalendorinę dieną, o antrąjį pusmetį galioja paskutinė palūkanų norma, paskelbta prieš antrojo metų pusmečio pirmąją kalendorinę dieną. MVPĮ 3 str. 4 d. nustato, kad pirmąjį metų pusmetį galioja paskutinė palūkanų norma, paskelbta prieš pirmojo metų pusmečio pirmąją kalendorinę dieną. 2008 m. gruodžio 31 d. mėnesio VILIBOR palūkanų norma siekė 8,21 procento, (šaltinis - oficiali Lietuvos banko interneto svetainė http://www.lb.lt). Be to, pagal MVPĮ 2 straipsnio 3 dalį palūkanų norma - vieno mėnesio VILIBOR palūkanų norma, padidinta 7 procentiniais punktais, todėl iš atsakovo priteistinų palūkanų metinės normos yra 15,21 procento 8,21 % + 7 %). Todėl, ieškovo manymu, iš atsakovo priteistinos 15,21 % metinės palūkanos nuo 3378,64 Lt negrąžintos sumos, viso - 1 212,22 Lt palūkanų suma (3 378,64 Lt * 15,21 % /365 d. *861 d. lygu 1 212,22 (laikotarpis nuo 2009-03-10 iki 2011-07-18).

6Ieškovas nurodo, kad skatinant atsakovą greičiau įvykdyti teismo sprendimą, iš atsakovo priteistinos procesinės palūkanos pagal CK 6.37 str. 2 d. nuo ieškinio teisme pateikimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo.

7Nagrinėjant bylą teismo posėdžio metu, ieškovo atstovas ieškinį palaikė, prašė priteisti pagrindinės skolos sumą 3378, 64 Lt, taip pat priteisti 600 Lt palūkanų sumą už laikotarpį nuo 2010 m. vasario mėnesio iki kreipimosi į teismą momento, t.y. iki 2011-07-27 dienos, taip pat 6 procentų dydžio procesines palūkanas, numatytas LR CK 6. 210 str. 2 dalyje, nuo priteistos 3378, 64 Lt sumos nuo 2011-07-27 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas paaiškino, jog sprendimą sumažinti prašomų priteisti palūkanų dydį sąlygojo ta aplinkybė, jog teisę reikalauti grąžinti skolą ieškovas įgijo iš pirminio kreditoriaus tik 2010 m. vasario mėnesį, todėl prašo priteisti ne ieškinyje nurodomą 1212,22 Lt sumą, o fiksuotą 600 Lt dydžio įstatyminių palūkanų sumą, taip pat 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio pateikimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

8Į teismo posėdį atsakovo atstovas neatvyko, apie iškeltą teisme civilinę bylą atsakovui buvo pranešta, procesiniai dokumentai atsakovui įteikti įstatymo nustatyta tvarka (b.l. 47, 50), atsiliepimo į ieškinį atsakovas teismui nepateikė.

9Ieškinys tenkintinas pilnai.

10Nustatyta, kad pirminis kreditorius UAB „Stateta“ ir atsakovas UAB „Simobila“ 2008-04-22 sudarė pirkimo pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „Simobila“ pirko iš UAB „Stateta“ naftos produktus (b.l. 14-18). Už nupirktas prekes UAB „Simobila“ liko skolinga UAB „Stateta“ 3378,64 Lt sumą (b.l.19). Ieškovas pagal skolos perleidimo sutartį įgijo reikalavimo teisę į atsakovą iš UAB „Stateta“ (b.l.12-13). Ieškovas siuntė raginimą atsakovui gera valia sumokėti skolą (b.l.11), duomenų, kad skola sumokėta, atsakovas teismui nepateikė. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad ieškovo reikalavimas priteisti skolos sumą yra pagrįstas rašytiniais įrodymais (CPK 178 str.), todėl tenkintinas (CK 6.101 str. 1 d., 6.63 str. 1 d. 3, 4 p., 6.245 str. 1 d.).

11Nors atsakovas byloje nepateikė prieštaravimų dėl tos aplinkybės, jog reikalavimo teisė ieškovui buvo perleista be atsakovo sutikimo ir jo neinformavus, tačiau teismas pažymi, kad reikalavimo perleidimas (cesija) yra sutartis, kuria kreditorius (cedentas) perleidžia trečiajam asmeniui (cesionarijui) savo reikalavimo teisę reikalauti skolininko įvykdyti prievolę. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisė kreditoriui be skolininko sutikimo perleisti reikalavimą kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas yra vienas iš prievolės dalyvių (kreditorių) pasikeitimo atvejų, kai vietoj vieno kreditoriaus atsiranda kitas ir pagal nurodytoje normoje nustatytą bendrąją taisyklę pradinis kreditorius turi teisę perleisti turimą ar būsimą reikalavimą naujajam kreditoriui be skolininko sutikimo, jeigu tai nedraudžiama įstatymo ar sutarties. Tai reiškia, kad skolininko sutikimo perleidžiant reikalavimą nereikalaujama dėl to, kad jo teisinė padėtis dėl kreditoriaus pasikeitimo nesikeičia, t. y. jo teisinė padėtis naujojo kreditoriaus atžvilgiu negali būti blogesnė už buvusią pradiniam kreditoriui. Kasacinis teismas cesijos klausimu yra pasisakęs, kad skolininko pozicija neturi įtakos reikalavimo perleidimo sandorio galiojimui, nes skolininko sutikimas dėl reikalavimo perleidimo nėra reikalavimo perleidimo sąlyga, jeigu tai nenustatyta įstatyme ar sutartyje. Reikalavimo perleidimo sandoris teisinius padarinius skolininkui sukuria tik tinkamai jam apie sandorį pranešus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartyje civilinėje byloje UAB ,,Žaliasis tiltas“ v. Danske Bank A/S Lietuvos filialas, byla Nr. 3K-7-168/2010). Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje atsakovas neginčijo reikalavimo perleidimo sandorio teisėtumo ir pagrįstumo.

12Teismas įvertina tą įstatymo leidėjo nuostatą, jog CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Pagal CK 6.109 straipsnio 7 dalį skolininkas privalo įvykdyti prievolę naujajam kreditoriui tik tuo atveju, kai šis reikalaudamas pateikia ir reikalavimo perleidimo sutartį. Taigi prievolės dalyviams esminę reikšmę turi pranešimas apie reikalavimo perleidimo faktą, nes nuo pranešimo momento pradinio ir naujojo kreditoriaus sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis pradeda veikti skolininkui ir nuo šio momento reikalavimo perleidimo faktą naujasis kreditorius gali panaudoti prieš skolininką. Teismas, spręsdamas ieškinio pagrįstumo klausimą, pažymi, jog skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui. Siekiant nustatyti, ar pranešimas apie reikalavimo perleidimą yra tinkamas, turi būti taikomas objektyvusis metodas, t. y. sprendžiama, ar pranešimas yra tiek informatyvus, kad skolininkas, kaip protingas asmuo, pagal pateiktą informaciją suvoktų, jog reikalavimas perleistas.

13Nagrinėjamo ginčo atveju ieškovo įgytas reikalavimas kildinamas iš atsakovo ir pirminio kreditoriaus sudarytos pirkimo pardavimo sutarties, kur atsakovui atsakomybė kilo dėl prievolės atsiskaityti už parduotas prekes nevykdymo. Byloje nėra įrodymų, kad pradinis kreditorius ar ieškovas būtų tinkamai iki ieškinio atsakovui pateikimo teisme dienos būtų pranešę apie reikalavimo perleidimą atsakovui. Teismas todėl konstatuoja, jog apie reikalavimo perleidimą atsakovą ieškovas UAB „Tehcnomega“ informavo pareiškęs ieškinį teisme ir atsakovui pranešus apie bylos iškėlimą teisme (b.l. 47, 50). Taigi, atsakovas apie reikalavimo perleidimą informuotas procesine forma pagal civilinio proceso taisykles (CPK 135, 142 straipsniai). Iki ieškinio pareiškimo teisme atsakovas nebuvo įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, esant byloje nustatytoms aplinkybėms, t. y. kai skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, teismas konstatuoja, kad cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka, laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo perleidimą ir atitinka LR CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. Tai skolininko teisių nevaržo labiau negu apie cesiją skolininkas būtų informuotas atskiru pranešimu ar jam įteikiant cesijos sutartį iki ieškinio pareiškimo. Šiuo atveju skolininko informavimas apie reikalavimo perleidimo sutarties buvimą ir jos pateikimas skolininkui kartu su ieškiniu, reikalaujant patenkinti reikalavimą, neriboja skolininko teisių ir gynybos priemonių. Skolininkas nepraranda teisės reikšti atsikirtimų, kuriuos turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui, į naujojo kreditoriaus reikalavimą (CK 6.107 straipsnio 1 dalis). Skolininkas, turintis priešpriešinį reikalavimą, kurį įgijo iki reikalavimo perleidimo, pradiniam kreditoriui gali įskaityti naujojo kreditoriaus reikalavimą (CK 6.108, 6.136 straipsniai). Po reikalavimo perleidimo skolininkas turi teisę pareikšti ieškinį pradiniam kreditoriui dėl juridinio fakto, iš kurio atsirado prievolė, pripažinimo negaliojančiu (CK 6.107 straipsnio 3 dalis). Kilus ginčui, kam priklauso reikalavimas, skolininkas turi teisę atsisakyti mokėti konkrečiam kreditoriui, kol paaiškės, kuriam kreditoriui priklauso reikalavimo teisė (CK 6.106 straipsnio 2 dalis). Teismas pabrėžia, kad, pranešus skolininkui apie reikalavimo perleidimą ieškinio pareiškimu ir kartu pateiktus cesijos sutartį, reikalavimo teisės perleidimas sukelia jam teisinius padarinius nuo ieškinio ir jo priedų gavimo momento. Dėl nurodytų priežasčių teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje atsakovo informavimas apie reikalavimo teisės perleidimą atitiko įstatymo leidėjo nustatytą procesinį pranešimo skolininkui apie reikalavimo perleidimą reglamentavimą, todėl buvo galimas.

14Ieškovas prašė priteisti 600 Lt dydžio įstatymines palūkanas nuo reikalavimo teisės į atsakovą atsiradimo dienos. Šioje reikalavimo dalyje ieškinys tenkintinas pilnai. Civilinė atsakomybė LR CK 6.245 str. 1 d. apibrėžiama kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). CK 6.256 str. numato, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, o neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs sutartinę prievolę - atlyginti kitos sutarties šalies nuostolius, sumokėti netesybas. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas nevykdė prievolės grąžinti skolą ieškovui, įstatyme įtvirtintos palūkanos, už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, turi būti traktuojamos kaip atlyginimas ieškovui už atsakovo naudojimąsi ieškovo piniginėmis lėšomis ir kaip įstatymo numatomi minimalūs ieškovo nuostoliai už savalaikį skolinių įsipareigojimų nevykdymą - skolos nesumokėjimą laiku. Teismas laiko, kad ieškovo prašoma priteisti 600 Lt palūkanų suma, apskaičiuotina pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatas už laikotarpį nuo 2010 m. vasario mėnesio iki 2011-07-27 dienos, atitinka įstatymo leidėjo nuostatas, protingumo kriterijus (LR CK 6. 37 str.).

15Ieškovas taip pat reiškė reikalavimą priteisti 6% metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas pažymi, kad pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 2 dalis nustato, jog šių įstatyminių palūkanų dydis nagrinėjamu atveju yra 6 procentai. Pareiga mokėti šias procesinėmis vadinamas palūkanas atsiranda iš įstatymo, nurodytų palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis. Nagrinėjamu atveju įstatyminės 6 procentų palūkanos priteisiamos ieškovui iš atsakovo nuo priteistos 3378, 64 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (b.l.4) t. y. nuo 2011 07 27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Vadovaujantis CPK 96 str. 1 d., iš atsakovo valstybei priteistina 119 Lt žyminio mokesčio (kadangi, vadovaujantis CPK 83 str. 1 d. 8 p., ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleistas) bei 25,18 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.), viso – 144,18 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

16Vadovaudamasis LR CPK 259 str., 260 str., 265 str., 270 str., teismas

Nutarė

17;

18ieškinį patenkinti pilnai.

19Priteisti ieškovui BUAB „Technomega“ (į. k. 235739120) iš atsakovo UAB „Simobila“ (į. k.170803857) 3378,64 Lt (tris tūkstančius tris šimtus septyniasdešimt aštuonis litus ir šešiasdešimt keturis centus) skolos, 600 Lt (šešis šimtus litų) palūkanų, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos 3378, 64 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2011-07-27 iki šio teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

20Priteisti valstybei iš UAB „Simobila“ (į.k.170803857) 144,18 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt keturis litus ir aštuoniolika centų) bylinėjimosi išlaidų, šią sumą sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660. Atlikus mokėjimą, kvito ar mokėjimo pavedimo originalą būtina pateikti Kauno apygardos teismui.

21Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo teisėjas Arvydas Žibas, sekretoriaujant Ingai... 2. ieškovas pareiškė teisme ieškinį atsakovui (b.l. 4-7), kuriuo prašė... 3. Ieškinį ieškovas grindė tomis faktinėmis aplinkybėmis, jog Kauno... 4. Ieškovas nurodo, jog CK 6.37 str. 1 d. nustato, kad palūkanas pagal prievoles... 5. Mokėtinų palūkanų dydis šioje byloje apskaičiuotas vadovaujantis Lietuvos... 6. Ieškovas nurodo, kad skatinant atsakovą greičiau įvykdyti teismo... 7. Nagrinėjant bylą teismo posėdžio metu, ieškovo atstovas ieškinį... 8. Į teismo posėdį atsakovo atstovas neatvyko, apie iškeltą teisme civilinę... 9. Ieškinys tenkintinas pilnai.... 10. Nustatyta, kad pirminis kreditorius UAB „Stateta“ ir atsakovas UAB... 11. Nors atsakovas byloje nepateikė prieštaravimų dėl tos aplinkybės, jog... 12. Teismas įvertina tą įstatymo leidėjo nuostatą, jog CK 6.109 straipsnio 1... 13. Nagrinėjamo ginčo atveju ieškovo įgytas reikalavimas kildinamas iš... 14. Ieškovas prašė priteisti 600 Lt dydžio įstatymines palūkanas nuo... 15. Ieškovas taip pat reiškė reikalavimą priteisti 6% metinių palūkanų nuo... 16. Vadovaudamasis LR CPK 259 str., 260 str., 265 str., 270 str., teismas... 17. ;... 18. ieškinį patenkinti pilnai.... 19. Priteisti ieškovui BUAB „Technomega“ (į. k. 235739120) iš atsakovo UAB... 20. Priteisti valstybei iš UAB „Simobila“ (į.k.170803857) 144,18 Lt (vieną... 21. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...