Byla 2-427-494/2011
Dėl žemes sklypo valdymo teisiu gynimo, sprendimu panaikinimo, sandoriu pripažinimo iš dalies negaliojanciais

1Vilniaus rajono apylinkes teismo teiseja Dalia Zeniauskaite, sekretoriaujant A.Juceviciutei, dalyvaujant ieškoves atstovei adv. A.B.Jankevicienei, atsakovei S. A., atsakovo Nacionalines žemes tarnybos prie Žemes ukio ministerijos atstovui M. Š., teismo posedyje išnagrinejusi civiline byla pagal ieškoves D. M. T. patikslinta ieškini atsakovams Nacionalinei žemes tarnybai prie Žemes ukio ministerijos, Sodininku bendrijai ( - ), S. A., J. R., tretiesiems asmenims Vilniaus rajono 1-ojo notaru biuro notarems D. S., L. Š. del žemes sklypo valdymo teisiu gynimo, sprendimu panaikinimo, sandoriu pripažinimo iš dalies negaliojanciais,

2n u s t a t e :

3Ieškove D.M. T. patikslintu ieškiniu (b.l. 33-35, t.1) praše:

41. Ipareigoti Sodininku bendrija ( - ) pateikti VAVA 20D1-11-10 isakyme Nr. 3591-41 nurodyta 2001-05-20 sodininku bendrijos ( - ) sprendima del leidimo S. A. permatuoti naturoje ir privatizuoti 11,51 aru sodo sklypa Nr. 63 .

52.Ipareigoti atsakova VAVA teisiu peremeja pateikti sodo bendrijos ( - ) 1991 metu sodo bendrijos žemes sklypu planus, susijusius su sodo bendrijos sklypo Nr. 127 buvusiomis ribomis ir visa medžiaga (motinine byla), susijusia su žemes sklypo, kadastro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), ribu suformavimu.

63.Panaikinti 2001-05-20 sodininku bendrijos „Rieše“ sprendima (nurodyta gincijamame VAVA isakyme) del leidimo S. A. permatuoti naturoje ir privatizuoti 11,51 aru sodo sklypa Nr. 63 pagal jos prašyma kaip neteiseta, kaip priimta pažeidžiant teisetos žemes sklypo naudotojos D. M. T. teises.

74. Panaikinti VAVA 2001-11-10 isakymo Nr. 3591-41 Del žemes sklypu pardavimo Vilnius rajone 1.1 k 2.1 punktus, nustatanti, kad S. A. žemes sklypo Nr. 63 plotas yra 1151 kv.m., nominali verte - 363 Lt, ir 2.1 punkta - parduoti S. A. papildomai 551 kv.m. žemes sklypa už 278 Lt kaip neteiseta, kadangi parduodamas žemes sklypas suformuotas neteisetai ijungus 600 kv.m. D.M. T. naudojamo žemes sklypa Nr. 127.

85..Pripažinti negaliojancia iš dalies Vilniaus apskrities administracijos atstoves V. G. ir S. A. 2002-02-12 sudarytos valstybines žemes sklypo pirkimo-pardavimo sutarties 1 punkta dalyje del 551 kv. m. žemes sklypo, kadastro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), ( - ), Vilniaus rajone, sodininku bendrijoje ( - ), notarinio registro Nr. 1044, pardavimo S. A. ir 4 punkta, dalyje, nustatancioje, kad tretieji asmenys neturi: jokiu teisiu ar pretenziju i parduodama turta kaip neteiseta.

96. Pripažinti neteiseta ir panaikinti 2002-09-10 pirkimo pardavimo sutarti, patvirtinta Vilniaus miesto notares L. Š. notarinio registro Nr.1-10177, pagal kuria S. A. pardave J. R. 81/1151 kv. m. ploto žemes sklypo, esancio sodininku bendrijoje ( - ), sklypo Nr. 63, 2002-02-13 unikalus Nr. ( - ), kaip sudaryta neteiseto akto pagrindu.

107. Taikyti restitucija, ipareigoti atsakova -VAVA teisiu peremeja atstatyti iki gincijamo 2010-11-10 VAVA sprendimo 3591-41 buvusias sodo bendrijos ( - ) 600 kv. m. sklypo ( - ), Vilniaus rajone sklypo Nr. 127 ribas naturoje ir atstatyti sodo bendrijos nares D. M. T. teisetos valstybines sodo bendrijos ( - ), Vilniaus rajone, sodo paskirties sklypo naudotojos teises.

118. Atnaujinti termina VAVA 2001-11-10 isakymo Nr. 3591-41 Del žemes sklypu pardavimo Vilnius rajone 1.1 ir 2.1 punktu ir Sodininku bendrija ( - ), Vilniaus: rajonas, 2001-05-20 sodininku bendrijos ( - ) sprendimo del leidimo S. A. permatuoti naturoje ir privatizuoti 11,51 aru sodo sklypa Nr. 63 gincijimui teisme.

12Priteisti iš atsakovu ieškoves naudai visas patirtas bylinejimosi išlaidas.

13Nurode, kad ieškove 1991 metu gruodžio 23 d. buvo priimta i sodininku bendrijos ( - ), esancios Vilniaus rajono ( - ), narius. Tai patvirtina rašytiniai irodymai-ieškoves 1991-12-23 pareiškimas ir sodininku bendrijos „( - ) nario bilietas. Istojusi i šia bendrija vietoje šia teise perleidusio V. J., ji igijo teise naudotis 600 kv.m. ploto sodo sklypu Nr. 127, esanciu sodininku bendrijoje ( - ). Už naudojimasi šiuo žemes sklypu ieškove nuolat mokejo sodo bendrijos nario mokesti. Pagal Lietuvos Respublikos Ministru Tarybos ir Lietuvos Respublikines Profesiniu Sajungu Tarybos 1979 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. 213 patvirtintu Tipiniu darbininku ir tarnautoju sodininku bendrijos istatu 16 punkta šis sodo sklypas turejo nuomojamo valstybes žemes sklypo teisini statusa. Ieškove D. M. T., budama teiseta mineto žemes sklypo naudotoja, turejo teise naudotis šiuo sodo sklypu nuomos teise arba ji privatizuoti, išpirkdama ji iš valstybes. Privatizuojant sodininku bendriju žemes sklypus, ieškoves žemes sklypas buvo privatizuotas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1992 m. vasario 7 d. nutarima Nr. 89 „Del žemes sklypu ne žemes ukio veiklai bei sodininku bendriju nariu sodu sklypu pardavimo ir nuomos tvarkos“. Nurodytoje Tvarkoje buvo itvirtinta, kad žemes sklypu dydžiai bei ju ribos nustatomi pagal faktini naudojimasi žeme. Žemes sklypu planai buvo patvirtinti sodininku bendrijos pirmininko ir Vilniaus rajono žemetvarkos skyriaus vedejo. Ieškove sodo sklypa buvo igijusi Valstybes nustatyta tvarka. Sodo bendrijos nario pažymejimas patvirtina, kad teise naudotis ginco sodo žemes sklypu ieškove igijo sodo bendrijos nario teisiu peremimo budu, iš buvusio naudotojo V. J., ieškovei D. M. T. istojus i sodo bendrijos narius, todel šio sklypo naudojimo teisetumas negali buti kvestionuojamas. Pagal sodo sklypu privatizavimo metu galiojusia Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1991 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. 423 patvirtinta Žemes reformos projektu parengimo ir ekonominio pagrindimo kaimo vietovese metodika, sudarant žemetvarkos projektus ir ruošiant dokumentus žemes pardavimui, žemetvarkos tarnybos darbuotojai privalejo patikrinti sodu bendrijai suteikto privatizuojamo žemes sklypo ribas, taciau privatizavimo metu vadovautasi tik sodininku bendrijos pirmininko pateiktais bendrijos nariu sarašais ir sklypeliu planais. Toks planas, sudarytas 1992-04-22 patvirtintas sodininku bendrijos ( - ) pirmininko J. V., yra pateiktas byloje. D. M. T., budama teiseta mineto žemes sklypo naudotoja, turejo teise naudotis šiuo sodo sklypu nuomos teise arba ji privatizuoti, išpirkdama ji iš valstybes. 1994-06-10 Vilniaus rajono valdybos žemetvarkos skyrius, kurio teisiu peremejas yra Vilniaus apskrities viršininko administracija, 1994-06-10 sudare su ieškove šio žemes sklypo pirkimo pardavimo sutarti, kuria patvirtino 1-jo Vilniaus rajono notaru biuro notare L. Š., registro Nr. 1-4124. Rašytiniai irodymai patvirtina, kad buvo atlikti pirkejo ir pardavejo veiksmai valstybines žemes sklypui pirkti-parduoti: sudarytas D. M. T. skirto žemes sklypo planas, žemes sklypo ribos pažymetos natura, išduoti dokumentai del naudojimosi žeme, priimtas sprendimas parduoti valstybines žemes sklypa, kuris nera panaikintas. Valstybines žemes pirkimo-pardavimo sutartis yra žemes sandoris. Iš jo atsirado civilines teises ir pareigos, kadangi šalys atliko veiksmus, nukreiptus civilinems teisems ir pareigoms sukurti. Valstybinei žemei parduoti valstybei atstovaujanti institucija - Vilniaus rajono valdybos žemetvarkos skyrius, kurio teisiu peremejas yra Vilniaus apskrities viršininko administracija, sudarydama su ieškove 1994-06-10 600 kv.m. ploto Valstybines žemes, esancios Vilniaus rajono ( - ), sodu bendrijoje ( - ) pirkimo pardavimo sutarti, prie sutarties pridejo plana, apibreže parduodama valstybines žemes sklypa kaip pardavimo sutarties objekta – kadastrini vieneta. Ši sutartis nebuvo istatymo nustatyta tvarka nutraukta ar pakeista. Tokiu budu tarp žemes sandorio šaliu – valstybes ir žemes naudotojos D. T. - pirkimo-pardavimo santykiai susikloste dar 1994 metais, kai pirkeja sumokejo pinigus už žemes sklypa. Valstybes institucija išleido potvarki del sodo žemes sklypo pardavimo, sudare pirkimo-pardavimo sutarti ir prieme apmokejima. Tai irodo, kad sutarties šaliu valia buvo nukreipta butent i ginco žemes sklypo perleidima. Sutartyje nurodytos jo ribos, dydis, dislokacija ir pardavimo kaina. Todel šis suformuotas ir pirkejai parduotas žemes sklypas, neatsižvelgiant i tai, kad pirkimo pardavimo sutartis nebuvo iregistruota Vilniaus rajono žemetvarkos skyriuje, sklypo teisetai naudotojai ir igijejai neatsisakius i ji naudojimo teisiu, negalejo buti niekam kitam perduotas. Sutarties sudarymo metu galiojusio Žemes istatymo 14 straipsnyje numatyta, kad žemes sandoriai sudaromi raštu, o privacios žemes sandoriai tvirtinami notariškai. Žemes kodekso 14 straipsnyje numatyta, kad bet kurio žemes sandorio privaloma dalis yra žemes sklypo planas, patvirtintas valstybines žemetvarkos tarnybos. Šioje byloje žemes sandorio objektas buvo apibrežtas pagal istatymo reikalavimus. Pagal Žemes istatymo 14 straipsni ir CK 58 straipsnio 1 dali rašytine forma sudalyta valstybines žemes pirkimo-pardavimo sutartis sukuria asmeniui civilines teises ir pareigas, jeigu šalys atliko veiksmus valstybinei žemei parduoti: apibreže parduodama žemes sklypa, parenge jo plana, prieme sprendima del jo pardavimo, kita šalis apmokejo teises aktu nustatyta tvarka apskaiciuota žemes sklypo kaina ir žemes sklypa naudojo. Rašytiniai irodymai patvirtina, kad 1994-06-10 metais surašyta sutartimi laikantis reikalavimo del sandorio formos buvo atliktas šaliu ivykdyto sandorio iforminimas. 1994-06-10 valstybines žemes sklypo pirkimo pardavimo sutarties 6 p. buvo nustatyta, kad sutartis privalo buti iregistruota Vilniaus rajono žemetvarkos skyriuje, taciau joje nebuvo nurodyta, kuriai iš šaliu tenka ši pareiga. Kadangi žemes pardavejas pagal šia sutarti buvo Vilniaus rajono valdyba, kuriai pagal istatyma yra pavesta Vilniaus rajonui priskirtos valstybines žemes apskaita ir tvarkymas, tai pardavejas, atstovaujamas žemetvarkos skyriaus vadovo S. B., sudares šia sutarti ir patvirtines ja notarine tvarka, privalejo iregistruoti šios sutarties sudaryma arba, nei vienai iš šaliu neiregistravus mineto sklypo pirkimo pardavimo sandorio Vilniaus rajono žemetvarkos skyriuje, ir toliau mineta žemes sklypa laikyti teisetai naudojamu D. M. T., kadangi iš jos šio sklypo naudojimo teise nebuvo atimta ar panaikinta. Taciau atsakovo VAVA veiksmai patvirtina, kad jis neatliko jam valstybes pavestu funkciju ir nekontroliavo sodo bendrijai ( - ) priskirtos žemes naudojimo salygu, be jokio teisinio pagrindo ir be sklypu naudotoju sutikimo leido keisti sodo bendrijos nariams suteiktu ju naudojamu sklypu ribas, taip pat prieme sprendimus del ieškoves naudojamo sklypo pardavimo kitam, jo nenaudojusiam asmeniui – S. A.. Kadangi ieškove nuo 1991 metu gruodžio 12 d. yra sodininku bendrijos ( - ) nare, už naudojama žemes sklypa nuo 1991-12-23 iki 2008-uju metu ji nuolat mokejo bendrijos nario mokesti, tai patvirtina irašai, esantys bendrijos nario biliete, ieškove turejo teise nepertraukiamai naudotis jai kaip bendrijos narei priskirtu žemes sklypu. Net ir tuo atveju, jei žemes sklypas del jo neiregistravimo Vilniaus rajono savivaldybeje nebutu pripažintas ieškoves nuosavybe, jis ir toliau privalejo likti jos teisetai naudojamu sklypu, neišpirktu iš valstybes, taciau jokiu atveju jis negalejo buti be sklypo naudotojos žinios ir sutikimo atimtas ir parduotas kitiems, jo nenaudojusiems asmenims. Ieškove ir šiuo metu nera išstojusi ar išbraukta iš sodo bendrijos ( - ) nariu, taciau del neteisetu VAVA ir buvusios sodininku bendrijos pirmininkes veiksmu ieškove neteko teises naudotis žemes sklypu Nr. 127 sodininku bendrijoje ( - ). Kadangi ieškove paskutiniuosius metus buvo išvykusi nuolat gyventi ir dirbti i Anglija, ji sodo sklype žemes nedirbo. 2007 metu rudeni, nuvykusi i sodo bendrija, ji pamate, kad jos naudojamo sodo žemes sklypo Nr. 127 ribos yra be jos žinios ir sutikimo pakeistos. Kaip veliau paaiškejo, šis sklypas buvo prijungtas prie atsakovei S. A. priklausiusio sodo sklypo ir jai parduotas, yra sudaryti nauji sodo sklypu planai, kuriuose sklypo Nr. 127 nebeliko, o jo vietoje yra suformuotas 1151 kv.m. dydžio žemes sklypas Nr. 63. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemetvarkos skyrius 2007-12-19 raštu Nr. SR-524-S-(1.12) ieškoves atstovei praneše, kad sklypo sodininku bendrijoje ( - ) sklypo Nr. 127 nera, išduoti dokumentu, kuriu pagrindu buvo parduotas sklypas Nr. 127 S. A., nuorašus atsisake, todel iki bylos iškelimo teisme susipažinti su VAVA priimtais individualiais teises aktais, susijusiais su ginco žemes sklypo ribu panaikinimu, jo registravimo numerio 127 panaikinimu ir pardavimu, tame tarpe ir gincijamo 2001-11-10 isakymo Nr. 3591-41 turiniu, nebuvo galimybes. Todel terminas šio neteiseto VAVA priimto sprendimo gincijimui nera praleistas, kadangi iki bylos iškelimo teisme ieškovei šio sprendimo turinys nebuvo žinomas. Tik pateikus ieškini, VAVA pateike i byla 2001-11-10 isakyma Nr. 3591-41, kurio 2 punktu nuspresta parduoti S. A. papildomai 551 kv. m. žemes sklypa, tai yra ieškoves naudojamo 600 kv.m. sklypo Nr. 127 dali (551 kv.m.) už 278 Lt. Kita likusi sklypo dalis - 009 kv.m., performuojant sklypus buvo priskirta bendrojo naudojimo žemei. VAVA 2002-02-13 sudare su S. A. žemes sklypo pirkimo-pardavimo sutarti (notarinio registro Nr. 1044), pagal kuria pardave iš viso 1151 kv.m. sodo žemes sklypa, i kuri buvo ijungtas ir ieškovei priklausantis žemes sklypas, ir jis parduotas už 391,50 Lt. 2002-09-26 šis žemes sklypas iregistruotas nekilnojamojo turto registre Nr. ( - ) S. A. vardu. Tokiais veiksmais buvo pažeistos teisetos valstybines žemes naudotojos D. T. teises, kuriai ši teise buvo igyta perimant iš buvusio naudotojo žemes sklypo naudojimo ir valdymo teises ji igijo sažiningu ir teisetu pagrindu istodama i sodininku bendrijos narius galiojant 1964 m. CK, kuris nenumate privalomos valdymo teisiu registracijos. Isigaliojus 2000 m. CK, šios valdymo teises savaime neišnyko, todel teismas turi jas ginti (CK 4.34 straipsnis). Vilniaus apskrities viršininko administracija, priimdama 2001-11-10 isakyma Nr. 3591-41, pažeide istatyma ir teisetos šio žemes sklypo naudotojos D.M. T. teises, kadangi be jokio teisinio pagrindo apribojo D.M. T. -teisetos sodo sklypo Nr. 127 naudotojos teises, kadangi ieškoves naudojama žemes sklypa nusprende parduoti kitai sodininku bendrijos narei S. A.. Valstybines žemes sklypu ne žemes ukio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos 3 ir 6.1.1 punktai, reglamentuojantys sodo sklypu pirkimo iš valstybes tvarka, sodininku bendrijos nariai galejo iš valstybes pirkti išimtinai tik faktiškai naudojamus žemes sklypus. Pagal minetos Tvarkos 2 punkta, naudojamais galejo buti laikomi žemes sklypai, kurie nustatyta tvarka buvo suteikti naudotis sodininku bendrijos nariams. Taciau S. A. niekada nebuvo teiseta ieškovei paskirto sklypo Nr. 127 naudotoja, todel šis ieškovei priklausantis ir jos naudojamas žemes sklypas S. A. parduotas pažeidžiant galiojancia Tvarka. 1993 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 550 „Del valstybines žemes sklypu ne žemes ukio veiklai pardavimo ir nuomos“ 2 punktas ir 5.1 punktas numate, kad pardavimas vykdomas vadovaujantis patvirtintais suplanavimo ir žemetvarkos projektais. Ieškovei priklausancio žemes sklypo ribos buvo nustatytos ir apibrežtos sodininku bendrijos ( - ) plane, sklypui suteiktas Nr. 127, todel be jos sutikimo sklypo ribos negalejo buti keiciamos. Taciau iš archyvo ir VI Registru centro išreikalautu planu matyti, kad šiuo metu suformuotu žemes sklypu ribos neatitinka buvusiuju ribu, kai kurie sodo sklypai naujajame plane neatsispindi, ju numeracija pakeista arba panaikinta. Taciau tokio sklypu ribu pakeitima patvirtinancio dokumento teismui VAVA nepateike, taigi sklypu ribu keitimas yra neteisetas, jis atliktas nesilaikant Teritoriju planavimo istatymo ir Detaliuju planu rengimo taisykliu, pagal kurias žemes sklypu ribu formavimas ir keitimas privalo buti atliekamas griežtai laikantis istatymo reikalavimu. Nera jokiu duomenu apie tai, kada toks žemes sklypu projektas buvo rengiamas, nei su kuo suderintas ir kokiu teisiniu pagrindu jis patvirtintas. Nors iki ieškinio pateikimo dienos VAVA nepateike teismui visos su gincijamo mineto žemes formavimu, paemimu i laisvos valstybines žemes fonda susijusios medžiagos, atsakovo veiksmai parduodant naudojama ieškoves žemes sklypa S. A. gali buti prilyginami tik sovietinei nacionalizacijai, kadangi ieškove savo kaip naudotojos teisiu i ši sklypa neatsisake, o ieškovei priklausantis žemes sklypas nebuvo panaudotas visuomenes poreikiams tenkinti, bet neteisetai, pažeidžiant imperatyvias istatymo normas, perleistas kito fizinio asmens nuosavyben. 2000-07-01 isigaliojus naujajam Civiliniam kodeksui, teiseto žemes sklypo naudotojo teises negalejo buti apribotos kitaip, nei istatymo nustatyta tvarka. Del šiu priežasciu VAVA sprendimas, kuriuo D.M. T. priklausantis nuosavybes teise žemes sklypas buvo parduotas S. A., turi buti pripažinti neteisetas ir šioje dalyje panaikintas, taip pat panaikinti ir jo pagrindu sudalyti žemes sklypo perleidimo sandoriai. Byla sprestina pagal nekilnojamojo daikto valdymo, kaip savarankiškos daiktines teises, turini bei šios teises atsiradima reglamentuojancias materialines teises normas (CK 4.27 straipsnio 2 dalis), todel pripažintina, kad ieškovei buvo suteikta teise ne tik naudotis 600 kv.m žemes sklypu, bet ir ji valdyti. Pagal 1996 m. birželio 20 d. Nr. 1-1392 Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies igyvendinimo konstitucinio istatymo 15 straipsni leidimas isigyti nuosavybes teise žemes sklypa, išduotas remiantis pateiktais neteisingais duomenimis arba nesilaikant istatymu nustatytos tvarkos ir salygu, ir jo pagrindu sudarytas sandoris gali buti teismo tvarka pripažinti negaliojanciais. (LAT Civiline byla Nr. 3K-3-281/2006). Ši istatymo nuostata taikytina ginco sandoriui, kadangi atsakovas leido parduoti ieškoves naudojama ir jai priklausanti žemes sklypa kitam asmeniui. Susikloste tarp ieškoves ir VAVA kaip valstybines žemes tvarkytojo santykiai gali buti laikomi santykiais tarp žemes tvarkytojo ir teiseto šios žemes naudotojo, todel negali buti vienašališkai nutraukti, kadangi istatymas sodo žemes sklypu naudotojams jokiu apribojimu naudoti ir išsipirkti šia naudojama žeme nenustate. Anksciau paduotas ieškinys Vilniaus rajono apylinkes teisme buvo paliktas nenagrinetu, kadangi ieškove neatvyko i teismo posedi, prašymo nagrineti bylu jai nedalyvaujant, teismui nepateike. Kadangi ieškove nuolat gyvena Anglijoje, nedalyvaudama teismo -posedžiuose ,ji neturejo galimybes susipažinti su i byla atsakovu pateiktais dokumentais, tame tarpe ir gincijamais VAVA sprendimais, kuriu pagrindu neteisetai ir nepagristai buvo pakeistos sodo bendrijos ( - ) sklypu ribos, ieškovei priklauses 600 kv. m. sklypas Nr. 129 panaikintas, suformuojant naujas kito sklypo, priskirto D. A., ribas. Kadangi ieškinio senaties terminas skaiciuojamas nuo sužinojimo apie teises pažeidima dienos, del minetu aplinkybiu laikytina, kad ieškove ieškinio senaties termino VAVA priimtiems sprendimams (2001-11-10 isakymo Nr. 3591-41) gincyti nepraleido. Apie tai, kad jos žemes naudojimo teise yra neteisetai panaikinta, ji sužinojo iš atstoves suteiktos informacijos šiu metu gegužes menesi. Su gincijamu sodininku bendrijos ( - ) sprendimu ieškove nera susipažinusi, taciau kad sodo sklypo naudojimo teise yra panaikinta VAVA priimto sprendimo pagrindu, ji sužinojo iš sodo bendrijos ( - ) pirmininko žodžiu. Kadangi formaliai terminas administracinio akto gincijimui yra praleistas, teikia rašytinius irodymus, patvirtinancius ieškoves gyvenima Anglijoje ir šias aplinkybes pripažinti svarbiomis ir termina gincijamo VAVA sprendimo atnaujinimui atnaujinti. Prie ieškinio pridedami mokejimo levitai patvirtina, kad ieškove nuolat naudojo jos isigyta iš V. J. žemes sklypa, bet ir atliko konkliudentinius veiksmus, siekdama ši sklypa isigyti nuosavyben. Jie taip pat patirtina, kad Vilniaus rajono žemetvarkos skyrius apskaiciavo ir nustate naudojamo žemes sklypo verte, kuri buvo lygi 756 rubliai, ir kad ji 1992-07-02 už perkama žemes sklypa Valstybei sumokejo žemes sklypo kaina - 756 rublius ir 300 rub. nustatyto dydžio valstybini mokesti. Pridedamas prie bylos 1994-06-10 Valstybines žemes sklypo pirkimo-pardavimo sutarties nuorašas, kuriame nurodyta sklypo isigijimo kaina lygi 7,56 Lt (kas atitinka sumoketaja rubliais) patirtina, kad žemes sklypas buvo nupirktas, taciau kadangi šis sandoris nebuvo iregistruotas Vilniaus rajono savivaldybeje, teismo prašo atstatyti ieškoves mineto žemes sklypo valdymo ir naudojimo (o ne nuosavybes teises). Teismui panaikinus neteisetus sandorius, kuriais naudojamas ieškoves žemes sklypas buvo perleistas, ieškove siekia atstatyti pažeistas sodo bendrijos nares teises, žemes nuosavybes klausimas bus sprendžiamas istatymo nustatyta tvarka.

14Ieškove D.M. T. i teismo posedi neatvyko, apie posedžio laika ir vieta pranešta, jai atstovauja advokate, todel byla nagrinejama ieškovei nedalyvaujant.

15Ieškoves atstove praše ieškini tenkinti jame nurodytais argumentais bei posedžio metu papildomai nurode, kad atsisako ieškinio reikalavimo Nr. 6 atsakovo J. R. dalyje, šiam atsakovui pretenziju neturi, atsisakymo nuo ieškinio pasekmes žinomos. Nurode, kad S. A. nusipirko didesni nei 400 kv. m sklypa, ieškovei priklausanciu sklypu ji nesinaudojo. Negalima keisti sklypo ribu be savininko sutikimo, šiuo atveju sklypas buvo panaikintas neinformavus teisetos naudotojos. Sodininku bendrijos sprendimas pažeide ieškoves kaip sklypo naudotojos teises, šio sprendimo turinys ir forma neatitinka tokiam sprendimui keliamu reikalavimu. Ieškoves nepašalinus iš bendrijos nariu, negalejo buti priimtas toks sprendimas. Anksciau nagrinejant byla su bylos medžiaga neturejo pagrindo susipažinti, remesi tik dokumentais, kurie buvo pateikti tiesiogiai jai (atstovei). Tuomet ieškinys buvo paliktas nenagrinetas, nutartis buvo nepagrista, nenorejus vilkinti proceso dar vieno patikslinto ieškinio neteike.

16Atsakove S. A. pateike atsiliepima i ieškini (b.l. 61-63, t.1), kuriuo pareiške, kad su ieškiniu nesutinka. Nurode, kad ieškoves 1994-06-10 sudaryta Valstybines žemes pirkimo-pardavimo sutartis nesukure teisiniu pasekmiu, nes sutinkamai su tuo metu galiojusiu istatymu (CK 255 str., 1964 m. redakcija) sandoris nebuvo registruotas istatyme nustatyta tvarka. 1994-06-10 sutartyje (6 punkte), kuria pasiraše ieškove, buvo nustatyta salyga, kad sutarti per 1 menesi butina registruoti Vilniaus r. žemetvarkos tarnyboje, taciau ieškove to nepadare. Pagal tuo metu galiojusi istatyma bei nekilnojamojo turto perleidimo koncepcija, nesilaikant nekilnojamo turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo formos ir jos registravimo taisykliu, tokia sutartis negalioja ir del to atsiranda CK 47 str. 2 d. numatytos pasekmes (LTSR Civilinio kodekso komentaras, Vilnius, 1976 m., 169 psl.). 1994-06-10 sutartis netapo galiojancia priemus 2001 m. Civilini kodeksa, taip pat nera duomenu, kad teismas butu atnaujines termina ieškovei iregistruoti 1994-06-10 Valstybines žemes pirkimo-pardavimo sutarti. Todel teigti apie ieškoves nuosavybes teises igijima bei jos nuosavybes teises pažeidima tuo metu galiojusiu istatymu kontekste, yra nekorektiška, kadangi ji istatyme numatyta tvarka nuosavybes teises i gincytina žemes sklypa neigijo. Naujajame CK buvo igyvendinta kiek kitokia sandoriu, kuriems privaloma teisine registracija, koncepcija, t.y. laikomasi idejos, kad nustatyta tvarka sudarytas nekilnojamojo daikto sandoris sukelia teisines pasekmes jas sudariusioms šalims, taciau neiregistravus šio sandorio viešame registre, negalima sandorio fakto panaudoti prieš treciuosius asmenis (CK 1.75 str.). Taciau nei pagal anksciau galiojusi, nei pagal šiuo metu galiojanti CK negalima teigti, kad teisine registracija yra kažkoks antraeilis dalykas. Priešingai, pagal tuo metu galiojusi istatyma ieškoves sudaryta sutartis yra traktuotina niekine. Net ir pagal šiuo metu galiojanti istatyma sandorio sudarymo fakto ieškove negali panaudoti prieš atsakove, kadangi jos sudaryta sutartis nebuvo išviešinta Nekilnojamojo turto registre. Taip pat nesutinka su ieškoves teiginiu, kad pareiga registruoti sutarti priklause pardavejui. Paprastai sutarti registruoja nuosavybes teise igyjantis asmuo (pirkejas, dovanos gavejas ir t.t.), nes jis turi teisini suinteresuotuma, kad jo igyta nuosavybe butu išviešinta, kad jo atliktas sandoris sukurtu atitinkamas teisines pasekmes. Reikalavimas registruoti sutarti pardavejui neatitiktu protingumo bei sažiningumo kriteriju, nebent sutarties šalys del to susitartu priešingai. S. A. yra sodininku bendrijos ( - ) nare nuo 1988 metu. 1993-09-23 sutarties pagrindu iš valstybes nusipirko savo naudojama 6 aru ploto sklypa Nr. 63. Taip jau susikloste, kad prie šio žemes sklypo nebuvo privestas suprojektuotas kelias. Todel i ji visada patekdavo per kaimyninius sodininku sklypus. Nors tai ir sudare tam tikru nepatogumu, taciau kaimynai, suprasdami situacija, niekada nedare jokiu trukdžiu pakliuti i savo sodo sklypa, juo labiau, kad i ji patekdavo pesciomis (automobilio neturi ir juo nesinaudoja). Ilgainiui pastebejo, kad šalia jos sklypo esantis sklypas yra nenaudojamas, nedirbamas. Niekada nemate, kad jame lankytusi kokie nors žmones, nepažinojo nei šio sklypo naudotoju, nei savininku, kurie dirbtu žemes sklype, ravetu piktžoles, augintu daržoves ar vaisius. Ginco sklypo dalis, del kurio ieškini pareiške ieškove, buvo apleista, jame nebuvo jokiu pastatu ar laikinu statiniu. Kadangi šis sklypas buvo nenaudojamas, atsakove pradejo dometis kelio nutiesimo (privedimo) i jos sklypa galimybe, nes prie šio sklypo kelias yra. Tuo tikslu 2001 m. kreipesi i sodininku bendrija ( - ). Tuometine bendrijos pirmininke Z. K. informavo, kad neturi jokiu žiniu nei apie šio sklypo naudotojus, nei apie savininkus, todel paaiškino, kad S. A. gali greta esancia nenaudojama žeme privatizuoti. Kadangi turejo interesa tureti priejima prie kelio, pradejo privatizavimo procedura ir 2002-02-12 iš VAVA isigijo greta jos sklypo esanti žemes plota. Tokiu budu prapletus sklypas tapo 1151 kv. m. ploto. Pažymejo, kad prieš 2002-02-12 isigydama (praplesdama) sodo sklypa, sodo bendrijai ( - ) sumokejo papildomai privatizuoto žemes ploto (buvusio sklypo Nr. 127) eksploatacines išlaidas bei tikslinius mokescius už 1989-2001 m. laikotarpi, kurie sudare 800 Lt. Nors ieškove nurodo, jog atsakove yra nesažininga igijeja, taciau savo teiginius grindžia abstrakciais samprotavimais, o konkreciu nesažiningumo irodymu nepateikia. Pati ieškove nuo 1991 metu, kai, jos teigimu, tapo sodininku bendrijos nare, nei de facto, nei de jure žemes sklypo Nr. 127 neprižiurejo, todel pati del savo aplaidaus neveikimo laikytina neatidžia ir nesažininga. Ieškove neišviešindama 1994-06-10 sutarties bei neidirbdama sodo sklypo, sudare salygas nupirkta žemes sklypa laikyti bešeimininkiu, niekieno turtu. Sodininku bendrija ( - ) taip pat patvirtino, kad neturi žiniu nei apie šio sklypo naudotojus, nei apie savininkus, todel esamoje situacijoje negalima atsakoves traktuoti nesažininga. Patikslintame ieškinyje nurodoma, jog „prie ieškinio pridedami mokejimo kvitai patvirtina, kad ieškove D. M. T. nuolat naudojo jos isigyta iš V. J. žemes sklypa“, taip pat „už naudojama žemes sklypa nuo 1991-12-23 iki 2008 metu ji nuolat mokejo bendrijos nario mokesti, tai patvirtina irašai, esantys minetame biliete“. Taciau pirminiai duomenys apie sodininku bendrijos nario skolas bendrijai yra fiksuojami bendrijos nario biliete. Iš kartu su pradiniu ieškiniu (Vilniaus 1-ajam apylinkes teismui) ieškoves pateikto bendrijos nario bilieto matyti, kad ji yra mokejusi tik stojamaji mokesti (3 rb., sumoketa 1991-12-23) bei vienintele nario imoka (3 rb., sumoketa 1991-12-23). Duomenu, kad buvo atlikti kiti mokejimai, ieškoves nario biliete nebuvo. Kita vertus, šiuo metu sodo sklypo Nr.127 nebera, nes ji prijungus, sklypui buvo suteiktas vienas bendras numeris Nr. 63. Prieš prijungiant sklypa Nr. 127 prie sklypo Nr. 63, kaip matyti iš mokejimo kvito, atsakove sumokejo visas papildomai privatizuojamo žemes sklypo eksploatacines išlaidas bei tikslinius mokescius už 1989-2001 metus, t.y. padenge visus ieškoves isiskolinimus, todel šiai dienai ieškove jokiu isiskolinimu ir negali tureti, nes atsakove juos padengusi, o ieškoves pateikta nario knygele irodo, kad ieškove nemokejo nario mokescio. Del išvardintu priežasciu ieškinys atmestinas. Taikyti restitucija taip pat nera pagrindo, nes 1181/1151 dali savo sklypo 2002-09-10 sutartimi atsakove S. A. pardave J. R., del ko pasikeite sklypo konfiguracija. Pritaikius restitucija, atsakoves padetis nepagristai ir nesažiningai pablogetu, o ieškoves atitinkamai pageretu, todel restitucija natura netaikytina (CK 6.145 str. 2 d.). Ieškove galetu reikšti atitinkamas pretenzijas valstybei ar jos igaliotoms institucijoms del jai padaryto nuostolio atlyginimo antra karta pardavus jos sodo sklypa, taciau ir tuo atveju reiketu atsižvelgti CK 6.282 str. itvirtintus kriterijus mažinti civilines atsakomybes apimtis, t.y. atsižvelgtina i pacios ieškoves kaltes dydi – i tai, kad pati ieškove daugiau nei 18 metu elgesi neapdairiai ir nerupestingai, neregistruodama 1994-06-10 sudaryto sandorio, kuriam privaloma teisine registracija ir neprižiuredama sklypo, del kurio sudare : sutarti.

17Atsakove S. A., palaikydama atsiliepime i ieškini nurodytus argumentus nurode, kad bendrijos nare yra nuo 1988 metu, šalia jos sklypo esancio sklypo niekas nedirbo, ji nesidomejo kieno tas sklypas. prie jos sklypo nebuvo kelio, tai ji kreipesi i pirmininke ir jai buvo pasiulyta rašyti pareiškima, kad to sklypo niekas nedirba, savininko nera ir tada jai padare privažiavima prie jos sklypo. Pirmininke jai paaiškino, kad ji turi padengti buvusios savininkes isiskolinima.

18Atsakovas Nacionaline žemes tarnyba prie žemes ukio ministerijos pateike atsiliepima (b.l. 77-81, t.1), kuriuo pareiške, jog su ieškiniu nesutinka. Nurode, kad Lietuvos Aukšciausiojo teismo 2008-02-25 nutartyje Nr. 3K-3-134/2008 konstatuota, kad kai civilineje byloje nagrinejami savarankiški reikalavimai, kuriu vieni yra civilinio teisinio, kiti -administracinio teisinio pobudžio, jiems atitinkamai turi buti taikomi ieškinio senaties ir administraciniu bylu teisenos terminai. Tokios terminu taikymo taisykles yra suformuluotos Lietuvos Aukšciausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2002 m. gegužes 7 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-7-658/2002; 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-380/2006 ir kt). Taigi, atsižvelgiant i Lietuvos Aukšciausiojo teismo praktika šioje byloje dalyje del Vilniaus apskrities viršininko 2004-07-21 isakymo Nr. 2.3-5417-41 panaikinimo taikytinas Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo (Žin., 1999, Nr. 13-308) (toliau -Teisenos) 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas. Šio straipsnio 1 dalis konstatuoja, kad jeigu specialus istatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per viena menesi nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksma (neveikima) iteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du menesius nuo dienos, kai baigiasi istatymo ar kito teises akto nustatytas reikalavimo ivykdymo terminas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (administracine byla Nr. A822-65-09) laikomasi nuostatos, kad kai aktas neturejo buti iteiktas suinteresuotam asmeniui, skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turejo sužinoti, kas ir kada prieme administracini akta koks yra jo turinys (2007 m. gruodžio 6 d. nutartis Nr. AS5-550-07). Laikytina, kad Teisenos istatymo 33 straipsnio 1 dalies taikymo prasme asmuo sužino apie akta, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turini sudarancius elementus, t. y. akta priemusia institucija (asmeni), priemimo diena, aktu nustatomas teises ar pareigas (2006 m. sausio 12 d. nutartis Nr. AS3 -8/2006). Gincijamas Vilniaus apskrities viršininko 2001-11-10 isakymas Nr. 3591-41, kurio pagrindu sudaryta gincijama valstybines žemes sklypo pirkimo-pardavimo 2002-02-12 sutartis, buvo pateikta Vilniaus rajono apylinkes teismui civilineje byloje Nr. 2-987-723/2009, kurioje ieškove buvo D. M. T.. Ši civiline byla buvo nutraukta Vilniaus rajono apylinkes teismo 2009-11-17 nutartimi neatvykus nei ieškovei, nei jos atstovei. Ieškove teigia, kad tuo metu ji buvo Anglijoje ir del tos priežasties negalejo susipažinti su Vilniaus apskrities viršininko 2001-11-10 isakymu Nr. 3591-41 negalejo, apie ji sužinojo tik šiu metu gegužes menesi iš savo atstoves. Su tokiu aiškinimu nesutinka pirmiausia del to, kad buvimas užsienyje nera LR CPK normose nera laikoma kaip pateisinama priežastis nedalyvauti teismo posedyje, be to, ieškove ieškinyje nenurodo savo atstoves nedalyvavimo posedyje priežasciu. Mano, kad net jeigu ieškoves buvimas užsienyje butu laikomas pateisinama priežastimi, tai jos atstove visiškai galejo susipažinti su teismui pateiktu gincijamu Vilniaus apskrities viršininko 2001-11-10 isakymu Nr. 3591-41 ir laiku pateikti teismui ieškini del jo nugincijimo. Del Vilniaus apskrities viršininko 2001-11-10 isakymo Nr. 3591-41 ir sudarytos valstybines žemes sklypo pirkimo - pardavimo 2002-02-12 sutarties teisetumo nurode, kad galiojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 40 straipsnio 1 dalyje (1983-11-30 redakcija) sandoriais laikomi pilieciu ir organizaciju veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas. Žemes sklypo pirkimo-pardavimo 1994-06-10 sutartis, sudaryta tuo metu galiojus Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1993-07-21 nutarimu Nr. 550 „Del valstybines žemes sklypu ne žemes ukio veiklai pardavimo ir nuomos“ (Žin., 1993-07-28, Nr. 32-747) patvirtintoms „Valstybines žemes sklypu ne žemes ukio veiklai pardavimo ir nuomos ne aukciono tvarka taisyklems“ (toliau -Taisykles). Taisykles reglamentavo žemes sklypu pardavima ar nuoma privaciu namu valdoms bei buvo taikomos ir parduodant (nuomojant) žemes sklypus sodininku bendriju nariu sodininkystes reikmems nepriklausomai nuo šiu bendriju užimamu teritoriju buvimo vietos. Taisykliu 10 punktas nustate, kad žemes sklypo pirkimo-pardavimo sutartis tvirtinama notariškai ir turi buti pirkejo iregistruota miesto (rajono) žemetvarkos tarnyboje. Šiu salygu nesilaikymas daro pirkimo-pardavimo sutarti negaliojancia. Taisykliu 11 punktas nustate, kad teisiškai iregistravus žemes sklypo pirkimo-pardavimo sutarti, miesto (rajono) valdyba išduoda pirkejui pažyma apie žemes nuosavybes iregistravima Valstybinio žemes kadastro duomenu registre. Ši pažyma yra dokumentas, patvirtinantis teise istatymo nustatyta tvaika disponuoti isigytu žemes sklypu. Lietuvos Respublikos Žemes istatymo (Žin., 1994, Nr. 34-620) 14 straipsnis nustate, kad visi žemes sandoriai per tris menesius užregistruojami valstybini žemes kadastra tvarkanciose istaigose istatymu nustatyta tvarka. Pilieciai, nustatyta tvarka neiregistrave isigyto žemes sklypo, neturi teises juo disponuoti. Atsižvelgiant i šia ir Taisykliu 10 punkto normas, pareiga iregistruoti žemes pirkimo-pardavimo sutarti turejo ieškove. Pagal 1964 m. CK 149 straipsnio 2 dali (1983-11-30 redakcija), galiojusio sudarant 1994-06-10 pirkimo-pardavimo sutarti taip ieškoves ir tuometines Vilniaus rajono valdybos normas, ieškovei nuosavybes teise i žemes sklypa galejo atsirasti, jeigu ji butu iregistravusi 1994-06-10 Valstybines žemes pirkimo-pardavimo sutarti Vilniaus rajono Žemetvarkos tarnyboje per tris menesius, kadangi tai buvo nustatyta istatymu. Ieškoves sudarytas sandoris, pagal tuo metu galiojusius istatymus, nesukure jokiu teisiniu pasekmiu, ir yra negaliojantis, nes ji sudarytos Valstybines žemes sklypo pirkimo-pardavimo sutarties neiregistravo nustatyta tvarka. Pagal tuo metu galiojusi istatyma nesilaikant nekilnojamo turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo formos ir jos registravimo taisykliu, tokia sutartis negalioja (CK 47 straipsnio 1 dalis). Kiekvieno sandorio butini elementai yra subjektai, ju valia ir valios išreiškimas, sandorio turinys ir forma, o tam, kad sandoris galiotu, istatymu reikalavimus turi atitikti visi jo elementai. Daiktine teise (visu pirma - nuosavybes teise) i tam tikra nekilnojamaji turto objekta negali atsirasti, neiregistravus nekilnojamojo turto registre paties turto, taciau, iregistruojant turta tuo paciu metu yra iregistruojama šio turto savininko vardu ir nuosavybes teise i turta, taigi tam tikras teises i nekilnojamaji turta sukelia ne nekilnojamojo turto iregistravimas, bet tam tikros daiktines teises i nekilnojamaji turta iregistravimas. Pagal LR CK patvirtinimo, isigaliojimo ir igyvendinimo istatymo 8 str. 3 d., jeigu pagal sandorio sudarymo momentu galiojusi istatyma sandoriui buvo nustatyta privaloma teisine registracija, bet jis per istatymo nustatyta termina nebuvo iregistruotas, tai toks sandoris negalioja, išskyrus atvejus, kai del svarbiu priežasciu praleista iregistravimo termina atnaujina teismas. LR CK patvirtinimo, isigaliojimo ir igyvendinimo istatymo 9 str. 1 d. nurodyta, kad CK 1.78-1.96 str. nustatytos normos del sandoriu negaliojimo taikomos tiems sandoriams, kurie sudaromi isigaliojus šiam kodeksui. Lietuvos Respublikos žemes reformos istatymo (Žin., 1997, Nr. 69-1735) (toliau - Reformos) 5 straipsnio 3 dalis nustate, kad vienas iš žemes isigijimo nuosavyben budu – valstybines žemes pardavimas, 8 straipsnis nustate, kad ne žemes ukio paskirciai žeme miestuose ir kaimo vietovese parduodama Vyriausybes nustatyta tvarka, 9 straipsnio 5 dalis nustate, kad sodininku bendriju nariams ir kitiems sodu sklypu naudotojams megejiško sodo teritorijoje parduodami žemes sklypai formuojami pagal žemetvarkos projekta ar kita teritorijos planavimo dokumenta ir turi buti ne didesni kaip 0,12 ha, 16 straipsnio 1 dalis nustate, kad žemes reforma igyvendina ir sprendimus gražinti, perduoti, suteikti nuosavyben neatlygintinai ir parduoti valstybine žeme priima apskriciu viršininkai arba kita istatymu nustatyta institucija. Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 „Del naudojamu kitos paskirties valstybines žemes sklypu pardavimo ir nuomos“ patvirtintu naudojamu kitos paskirties valstybines žemes sklypu pardavimo ir nuomos taisykliu (toliau - Taisykles) (Žin., 1999-03-17, Nr. 25-706) 12 punktas nustate, kad parduodant valstybine žeme, valstybei atstovauja ir valstybines žemes pirkimo-pardavimo sutarti pasirašo atitinkamos apskrities viršininkas arba jo igaliotas apskrities viršininko administracijos atstovas. Žemes sklypu pardavimo dokumentus rengia apskrities viršininko administracijos žemes tvarkymo departamento rajono arba miesto žemetvarkos skyrius; 2 punkto 2 dalis nustato, kad Lietuvos Respublikos pilieciai isigyti nuosavyben gali naudojamus sodininku bendriju nariu sodo sklypus; 25 punktas nustate, kad Valstybines žemes pirkimo-pardavimo sutarti pasirašo apskrities viršininkas arba jo igaliotas apskrities viršininko administracijos atstovas. Pasirašyta sutarti apskrities viršininkas arba jo igaliotas apskrities viršininko administracijos atstovas kartu su žemes sklypo planu iteikia žemes sklypo pirkejui. Jeigu žemes sklypa nusiperka 2 ar keletas pilieciu bendrosios nuosavybes teise, valstybines žemes pirkimo-pardavimo sutarties egzempliorius iteikiamas kiekvienam pilieciui. Valstybines žemes pirkimo-pardavimo sutartis per 3 menesius turi buti iregistruota Nekilnojamojo turto registre. Esant aukšciau išdestytoms aplinkybems, gincijami 2001-11-10 Vilniaus apskrities viršininko isakymas 3591-41 ir 2002-02-12 Valstybines žemes pirkimo-pardavimo sutartis nepažeide ieškoves teisiu ir teisetu interesu. Ieškove, sudariusi 1994-06-10 pirkimo-pardavimo sutarti, šio sandorio istatymu nustatyta tvarka neiregistravo, nesieme priemoniu realizuoti savo daiktines teises (nuosavybes teises) i žemes sklypa, duomenu, kad ieškove nuo 1994-06-10 naudojosi žemes sklypu, nera. Pagal šiuo metu galiojancio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.75 straipsnio 2 dali, neiregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš treciuosius asmenis ir irodineti savo teisiu prieš treciuosius asmenis remdamosi kitais irodymais. Atsižvelgiant i šia nuostata, ieškove, neiregistravusi sandorio negali reikšti pretenziju suinteresuotam asmeniui S. A.. Ieškove pirmiausia turetu prašyti teismo atnaujinti praleista termina sandoriui iregistruoti ir tik po to, esant jai palankiam teismo sprendimui, galetu reikšti ieškini. LR CK 4.48 straipsnio 1 dalis nustato, kad perduoti nuosavybes teise gali tik pats savininkas arba savininko igaliotas asmuo. Sudarant gincijamus Vilniaus apskrities viršininko isakyma ir valstybines žemes pirkimo-pardavimo sutarti, ieškove nebuvo ginco sklypo savininke, todel istatymai ir ieškoves teises, nebuvo ir negalejo buti pažeistos. CK 1.80 straipsnio 1 dalyje nurodytam sandoriu negaliojimo pagrindui nustatyti yra butinos dvi salygos: 1) teises norma, kuriai ieškovo teigimu prieštarauja sandoris yra imperatyvi; 2) kad ginco sandoris pažeidžia nurodytoje normoje itvirtinta imperatyva ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas. 1994-06-10 pirkimo-pardavimo sutartis atitinka abi salygas, todel ieškoves ieškini tenkinti nera pagrindo. Atsižvelgiant i išdestytas aplinkybes, prašo ieškini atmesti kaip nepagrista ir taikyti vieno menesio senaties termina reikalavimui del Vilniaus apskrities viršininko 2001-11-10 isakymo Nr. 3591-41 panaikinimo.

19Atsakovo atstovas praše ieškini atmesti, nurode, kad palaiko atsiliepime išdestytas aplinkybes, sutarti registruoti turejo pats pirkejas, ji nera galiojanti ir nuosavybes teises nera igytos, terminas gincyti viršininko isakyma aiškiai praleistas.

20Atsakovai SB ( - ) (jo atstovas), atsakovas J. R. i teismo posedi neatvyko, apie posedi pranešta, todel byla nagrinejama jiems nedalyvaujant. Atsiliepimu i ieškini atsakovai nepateike.

21Tretieji asmenys notares D. S., L. Š. i teismo posedi neatvyko, apie posedžio laika ir vieta pranešta tinkamai, todel byla nagrinejama joms nedalyvaujant. Atsiliepimu i ieškini tretieji asmenys nepateike.

22Ieškinys atmestinas.

23Kaip nustatyta byloje, 1994-06-10 Valstybines žemes pirkimo- pardavimo sutartimi, toliau - Sutartis (b.l.36, t.1), sudaryta tarp ieškoves D.M. T. ir Vilniaus rajono valdybos bei patvirtinta Vilniaus rajono notaru biuro notares L. Š., ieškovei buvo parduotas 600 kv. m. žemes sklypas Nr. 127, SB ( - ), Vilniaus r.; Sutarties 6p. nurodyta, kad sutartis turi buti iregistruota per viena menesi Vilniaus miesto (rajono) žemetvarkos tarnyboje; 1992-04-22 SB ( - ) patvirtino ieškovei priklausancio sklypo Nr. 127, privatizavimo schema (b.l.37, t.1).

241993-09-23 Valstybines žemes pirkimo - pardavimo sutartimi, sudaryta tarp atsakoves S. A. ir Vilniaus rajono valdybos bei patvirtinta Vilniaus rajono notaru biuro notares L. Š., ieškovei buvo parduotas 600 kv. m. žemes sklypas Nr.63, SB ( - ), Vilniaus r.; 2001-05-20 SB ( - ) valdybos posedžio metu nutarta bendrijos narei nuo 1989 m S. A. permatuoti naturoje ir privatizuoti 11,51 aru ploto bendrijos sklypa Nr. 63 pagal prašyma; 2001-09-10 S. A. kreipesi i Vilniaus rajono žemetvarkos skyriu, prašydama jai, kaip SB ( - ) narei, leisti privatizuoti 11,51 (patikslinta) plota bendrijos sklypa Nr.63; 2001-11-10 Vilniaus apskrities viršininko isakymu Nr. 3591-41 nustatytas S. A. naudojamo sodo sklypo Nr. 63 SB ( - ) plotas 1151 kv. m bei isakyta papildomai S. A. parduoti 551 kv. m ploto žemes sklypa; 2002-02-12 Valstybines žemes pirkimo - pardavimo sutartimi, sudaryta tarp atsakoves S. A. ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos bei patvirtinta Vilniaus rajono notaru biuro notares D. S., ieškovei buvo parduotas 1151 kv. m. žemes sklypas Nr.63, SB ( - ), ( - ), Vilniaus r.; 2002-09-10 Pirkimo-pardavimo sutartimi, patvirtinta Vilniaus rajono notaru biuro notares L. Š., S. A. pardave J. R. 81/1151 dali S. A. nuosavybes teise priklausancio 1151 kv. m ploto žemes sklypo Nr. 63, SB ( - ), Vilniaus r. (b.l. 64-66, 111-148, t.1; b.l.23, t.2); žemes sklypo, unikal. Nr. ( - ) Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentu bylos kopija (priedas prie civ.bylos)).

25Valstybines žemes savininkas yra Lietuvos valstybe, valstybine žeme gali buti disponuojama ja perleidžiant nuosavyben neatlygintinai, parduodant, išnuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius del žemes servitutu Civilinio kodekso ir kitu istatymu nustatyta tvarka. Žemes santykiai turi buti tvarkomi laikantis istatyminiu žemes nuosavybes, valdymo ir naudojimo teisiu apsaugos, butinybes žeme naudoti pagal pagrindine tiksline paskirti, kt. principu. Teise naudotis valstybine žeme, reikalinga pastatams ir statiniams eksploatavimui, taip pat – teise teises aktu nustatyta tvarka ja nuomoti ar pirkti yra istatymine teise (LR Konstitucijos 47 str.).

261994-06-10 Sutarties sudarymo dienai, galiojusiu 1993-07-21 LR Vyriausybes nutarimu Nr. 550 „Del valstybines žemes sklypu ne žemes ukio veiklai pardavimo ir nuomos“ patvirtintu „Valstybines žemes sklypu ne žemes ukio veiklai pardavimo ir nuomos ne aukciono tvarka taisykliu“ (toliau -Taisykliu) 10 p. nustate, kad žemes sklypo pirkimo-pardavimo sutartis tvirtinama notariškai ir turi buti pirkejo iregistruota miesto (rajono) žemetvarkos tarnyboje. Šiu salygu nesilaikymas daro pirkimo-pardavimo sutarti negaliojancia; pagal Taisykliu 11 p., teisiškai iregistravus žemes sklypo pirkimo-pardavimo sutarti, miesto (rajono) valdyba išduoda pirkejui pažyma apie žemes nuosavybes iregistravima Valstybinio žemes kadastro duomenu registre, ši pažyma yra dokumentas, patvirtinantis teise istatymo nustatyta tvarka disponuoti isigytu žemes sklypu.

27Tuo metu galiojusio Žemes istatymo (toliau – Istatymas; isigali. 1994-07-01), 13 str. nustate, kad žemes sandoriai yra fiziniu ir juridiniu asmenu veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti žemes nuosavybes, valdymo ar naudojimo teises ir su tuo susijusias prievoles; žemes sandoriams taikomos šio istatymo. Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas ir kitu istatymu teises normos. Pagal Istatymo 14 str., visi žemes sandoriai per tris menesius užregistruojami valstybini žemes kadastra tvarkanciose istaigose istatymu nustatyta tvarka. Pilieciai, nustatyta tvarka neiregistrave isigyto žemes sklypo, neturi teises juo disponuoti. Pagal Istatymo 15 str., žemes sandorio objektas yra nustatyta tvarka valstybini žemes kadastra tvarkancioje istaigoje iregistruotas žemes sklypas arba tokio žemes sklypo dalis bendrojoje nuosavybeje.

28Pagal 1964 m. CK 149 str., galiojusio sudarant 1994-06-10 Sutarti, turto igijejui pagal sutarti nuosavybes teise (patikejimo teise) atsiranda nuo daikto perdavimo momento, jeigu ko kita nenumato istatymas arba sutartis; jeigu sutartis, kuria perleidžiama daiktas, turi buti iregistruojama, tai nuosavybes teise atsiranda iregistravimo momentu. Pagal 1964 m. CK 255 str., nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartis turi buti notariškai patvirtinta ir per tris menesius iregistruota atitinkamoje turto registravimo istaigoje, jeigu istatymai nenustato kitokio termino; del svarbiu priežasciu praleista ši termina gali atstatyti teismas; šiame straipsnyje nustatytu taisykliu nesilaikymas nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarti daro negaliojancia.

292001-07-01 isigaliojusios 2000 m. CK normos pakeite nuostatas, reglamentuojancias nuosavybes teises i nekilnojamaji daikta atsiradimo momenta. CK 6.393 str. 4 d. numato, kad nuosavybes teise i nekilnojamaji daikta pirkejui pereina nuo daikto perdavimo. Tik prieš treciuosius asmenis nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis gali buti panaudota ir jiems sukelia teisines pasekmes tuo atveju, jei ji istatymu nustatyta tvarka iregistruota viešame registre (2000 m. CK 1.75 str. 2 d., 6.393 str. 3 d.).

30Lietuvos Aukšciausiasis Teismas yra išaiškines, kad nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarciu sudarymas po 1994-06-10 ir per 3 menesius neiregistravus ju turto registro istaigoje, daro tokias sutartis negaliojanciomis bei nesukuria turto igijejui nuosavybes teises i turta ( Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 1999-05-10 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-122/1999).

31Pagal 1964 m. CK 4 str. 2d. 1 p., vienas iš civiliniu teisiu ir pareigu atsiradimo pagrindu yra sandoriai; sandoriai – pilieciu ir organizaciju veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas (1964 m. CK 40 str.; 2000 m. CK 1.136 str.). Kadangi ieškove 1994-06-10 Sutarties pagal tuo metu galiojusio 1964 m. CK 255 str. normas neiregistravo, todel mineta 1994-06-10 Sutartis ieškovei nuosavybes teisiu i žemes sklypa Nr.127, SB ( - ) nesukure.

32Pagal 2000 metais isigaliojusio CK II 8 str. 1 d. sandorio formai taikomi jo sudarymo momentu galioje istatymai, CK 1.71–1.76 str. numatytos normos del sandoriu formos reikalavimu taikomos tiems sandoriams, kurie buvo sudaryti isigaliojus šiam kodeksui, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 d. nustatytas išimtis. CK II 8 str. 3 d. numato, kad jeigu pagal sandorio sudarymo momentu galiojusi istatyma sandoriui buvo nustatyta privaloma teisine registracija, bet jis per istatymo nustatyta termina nebuvo iregistruotas, tai toks sandoris negalioja, išskyrus atvejus, kai del svarbiu priežasciu praleista iregistravimo termina atnaujina teismas. Aiškinant CK II 8 str. 1 ir 3 d. kartu, darytina išvada, kad privalomos teisines registracijos terminui pasibaigus iki naujojo CK isigaliojimo, teismas suinteresuoto asmens prašyma del termino atnaujinimo, kuris pareikštas galiojant naujajam CK, nagrineja remdamasis CK II 8 str. 3 d., kartu atsižvelgdamas i naujojo CK 1.71- 1.76 str. nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukšciausiojo teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2003-10-15 nutartis, priimta civilineje byloje, Nr.3K-3-1035/2003, 2005-04-11 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-209/2005).

33Atkreiptinas demesys, jog ieškove ieškinio kitu pagrindu ar dalyku, ir/ar del termino atnaujinimo del svarbiu priežasciu 1994-06-10 Sutarciai iregistruoti ir/ar pripažinti 1994-06-10 Sutarti galiojancia nereiške.

34Ieškinio senatis – tai istatymu nustatytas laiko tarpas (terminas), per kuri asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškini (CK 1.124 str.). Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metu (CK 1.125 str. 1d.). Sutrumpintas triju menesiu ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams pripažinti juridinio asmens organu sprendimus negaliojanciais; jis pradedamas skaiciuoti nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo arba turejo sužinoti apie gincijama sprendima (CK 1.125 str. 4 d., 2.82 str. 4d.).

35Bendroji ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisykle yra ta, kad šio termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turejo sužinoti apie savo teises pažeidima; šios taisykles išimtis nustato CK bei kiti istatymai (1964 m. CK 86 straipsnis; 2000 m. CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Ieškinio senaties termino eigos pradžia istatymo siejama ne su teises pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turejimu sužinoti apie savo teises pažeidima (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali igyvendinti teise ginti savo pažeista teise tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teises pažeidima ta pacia diena, kai ši buvo pažeista, taciau apie toki pažeidima asmuo gali sužinoti ir veliau, t. y. teises pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teises pažeidima diena gali nesutapti. Sužinojimo apie teises pažeidima momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teise ar istatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teises pažeidima sužinojo ne pažeidimo diena, o veliau, teismas turi ivertinti, ar šis apie savo pažeista teise sužinojo ne veliau, negu analogiškoje situacijoje turejo sužinoti apdairiai ir rupestingai su savo teisemis besielgiantis asmuo. Be to, teismas turi atsižvelgti i teises pažeidimo nustatymo sudetinguma, atsakovo veiksmu ar neveikimo itaka ieškovo subjektyviam susiklosciusios situacijos vertinimui, kitas konkreciu atveju reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2008-10-06 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-447/2008; 2002-01-07 civ.byloje Nr. 3K-7-18/2002 ir kt.).

36CK 1.126 str.1,2 d.d. nustato, kad reikalavima apginti pažeista teise teismas priima nagrineti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaiges; ieškinio senati teismas taiko tik tuo atveju, kai ginco šalis reikalauja.

37Ieškinio senaties termino pasibaigimas iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškini atmesti, taciau jeigu teismas pripažista, kad ieškinio senaties terminas praleistas del svarbios priežasties, pažeistoji teise turi buti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas (CK 1.131 str.).

38Kaip nurode ieškinyje ieškove, prašydama atnaujinti termina gincijamam SB ( - ) valdybos sprendimui nugincyti, kad su SB ( - ) valdybos sprendimu ji nebuvo susipažinusi (nors, kaip matyti iš civ. bylos Nr.2-987-723/2009 medžiagos – b.l. 64-69, minetas SB ( - ) valdybos sprendimas buvo pateiktas atsakovo, tuomet dar VAVA 2008-11-04; ieškovei atstovavo ta pati atstove, kuri atstovauja nagrinejamoje civ. byloje). Nagrinejamu atveju ieškovei gincijant SB ( - ) valdybos 2001-05-20 sprendima, atsakovas SB ( - ) reikalavimo taikyti ieškinio senati nereiške. Todel, kai nera tokio ginco šalies prašymo, teismas ieškinio senaties taikyti negali ir tokiu atveju nera nustatinejama ieškinio senaties termino pradžia ir pabaiga bei sprendžiamas ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimas.

39Ieškove nurode, kad jos sodo sklypo naudojimo teise yra panaikinta gincijamo VAVA 2001-11-10 isakymo pagrindu, apie tai ji sužinojusi iš atstoves suteiktos informacijos šiu metu gegužes menesi bei praše atnaujinti termina gincijamam VAVA 2001-11-10 isakymui nugincyti (nors, kaip matyti iš civ. bylos Nr.2-987-723/2009 medžiagos – b.l. 2-4, ieškoves atstove dar 2008-07-18 buvo pateikusi Vilniaus rajono apylinkes teismui ieškini, kuriuo tame tarpe reiške analogiška reikalavima kaip ir nagrinejamoje byloje del (civ. bylos Nr.2-987-723/2009 medžiagos – b.l. 2-4) VAVA 2001-11-10 isakymo nugincijimo bei tuomet, ieškinyje buvo nurodžiusi, kad apie gincijama VAVA 2001-11-10 isakyma sužinojusi susipažinus su VI „Registru Centras“ archyvine byla ir prie ieškinio pridejo 2008-03-06 išraša iš VI „Registru Centras“( civ. bylos Nr.2-987-723/2009 b.l.16), kuriame nurodytas VAVA 2001-11-10 isakymas Nr. 3591-41. Atsakovas Nacionaline žemes tarnyba prie Žemes ukio ministerijos praše taikyti Administraciniu bylu teisenos istatymo 33 str. 1 d. nustatytas vieno menesio ieškinio senaties termina gincijamam VAVA 2001-11-10 isakymui nugincyti.

40Lietuvos Aukšciausiojo Teismo formuojamoje praktikoje ieškinio senaties termino taikymo klausimu, kuomet skundžiami administraciniai aktai bei kartu keliami civilinio teisinio pobudžio reikalavimai, laikomasi tokios nuostatos, jog jeigu bendrosios kompetencijos teisme sprendžiamas gincas del civiliniu teisiu ir pareigu, atsiradusiu individualaus administracinio akto pagrindu, reikalavimai del individualaus administravimo akto galiojimo kartu su prašymais ginti pažeistas civilines teises nekeicia civilines teisines ginco prigimties ir esmes, gincas yra civilinio teisinio pobudžio, inicijuotas ir vyksta civilinio proceso tvarka, ir tokiais atvejais Administraciniu bylu teisenos istatymo 33 straipsnio 1 dalyje numatytas kreipimosi i teisma terminas netaikomas (AT 2002-05-07 nutartis civ. byl. Nr. 3K-7-658/20002; 2006-06-07 nutartis civ. byl. Nr. 3K-3-380/2006; 2008-02-25 nutartis civ. byl. Nr. 3K-3-134/2008). Manytina, kad butent 2008-03-06 ieškove (jos atstove) sužinojo apie savo teisiu pažeidima, todel, atsižvelgiant i išdestytas aplinkybes, atsakovo Nacionalines žemes tarnybos prie Žemes ukio ministerijos prašymas taikyti ieškinio senati atmestinas kaip nepagristas. Taip pat netenkintinas ieškoves atstoves prašymas del ieškinio senaties termino atnaujinimo aukšciau paminetam VAVA 2001-11-10 isakymui nugincyti.

41Pagal CK 2.82 str.1 d., juridiniu asmenu organu kompetencija ir funkcijas nustato atitinkamos teisines formos juridinius asmenis reglamentuojantys istatymai ir juridinio asmens steigimo dokumentai. Gincijamo SB ( - ) sprendimo priemimo metu galiojo 2000-04-10 LR Vyriausybes nutarimu Nr.404 patvirtinti Sodininku bendrijos tipiniai istatai – toliau istatai. Istatu 1 p. buvo nustatyta, kad Sodininku bendrija (toliau vadinama – bendrija) yra savanoriškas, pelno nesiekiantis, juridinio asmens teises turintis fiziniu ar juridiniu asmenu susivienijimas, kurio tikslas – pletoti megejiškos sodininkystes veikla suvienijus žemes sklypu savininkus, nuomininkus bei naudotojus ir valdyti bendrijos teritorijoje esanti jai bendrosios dalines nuosavybes (nuomos) teise priklausanti turta; bendrija turi teise, tame tarpe, valdyti ir naudoti jai priklausanti turta, lešas ir jais disponuoti; bendrija savo veikloje vadovaujasi istatais, istatymais ir kitais teises aktais (istatu 5 p.); pagal istatu 19 p., bendrijos valdymo organai yra: visuotinis bendrijos nariu susirinkimas bei bendrijos valdyba, kuriu teises apibrežtos istatu 20 ir 29 p.p.: atitinkamai visuotiniam bendrijos nariu susirinkimui suteikta teise nustatyti bendrijos ir bendrijos valdomu lešu ir turto naudojimo tvarka, bendrijos valdybai – organizuoti bendrijos teritorijos, jos dalies priežiura ar bendro naudojimo inžinerines irangos, kito turto naudojima ir eksploatavima; pagal istatu 6.2. p., bendrijos turto valdymas ir naudojimas priskirtas išimtinei bendrijos nariu visuotinio susirinkimo kompetencijai (istatu 8 p.).

42Gincijamu VAVA isakymo priemimo bei Valstybines žemes pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo su atsakove S. A. metu, galiojusio LR Žemes reformos istatymo (toliau – Istatymo) 5 str. 3 d. nustate, kad vienas iš žemes isigijimo nuosavyben budu – valstybines žemes pardavimas; pagal Istatymo 8 str., ne žemes ukio paskirciai žeme miestuose ir kaimo vietovese parduodama Vyriausybes nustatyta tvarka; 9 straipsnio 5 dalis nustate, kad sodininku bendriju nariams ir kitiems sodu sklypu naudotojams megejiško sodo teritorijoje parduodami žemes sklypai formuojami pagal žemetvarkos projekta ar kita teritorijos planavimo dokumenta ir turi buti ne didesni kaip 0,12 ha (Istatymo 9 str. 5 d.); 16 str.1 d. nustate, kad žemes reforma igyvendina ir sprendimus gražinti, perduoti, suteikti nuosavyben neatlygintinai ir parduoti valstybine žeme priima apskriciu viršininkai arba kita istatymu nustatyta institucija. LR Vyriausybes 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 „Del naudojamu kitos paskirties valstybines žemes sklypu pardavimo ir nuomos“ patvirtintu naudojamu kitos paskirties valstybines žemes sklypu pardavimo ir nuomos taisykliu (toliau - Taisykles) 12 p. buvo nustatyta, kad parduodant valstybine žeme, valstybei atstovauja ir valstybines žemes pirkimo-pardavimo sutarti pasirašo atitinkamos apskrities viršininkas arba jo igaliotas apskrities viršininko administracijos atstovas, žemes sklypu pardavimo dokumentus rengia apskrities viršininko administracijos žemes tvarkymo departamento rajono arba miesto žemetvarkos skyrius; pagal 2 p. 2 d., Lietuvos Respublikos pilieciai isigyti nuosavyben gali naudojamus sodininku bendriju nariu sodo sklypus; Valstybines žemes pirkimo-pardavimo sutarti pasirašo apskrities viršininkas arba jo igaliotas apskrities viršininko administracijos atstovas (istatu 25 p.).

43Pagal tuo metu galiojusios „Nauju valstybines žemes sklypu pardavimo ir nuomos ne žemes ukio paskirciai (veiklai) tvarkos“, patv.1999-06-02 LR Vyriausybes nutarimu Nr.692 (LR Vyriausybes 2001-02-20 nutarimo Nr.179 redakcija), 1., 1.1 p.p., naujus valstybines žemes sklypus ne žemes ukio paskirciai (veiklai) – toliau nauji žemes sklypai- turi teise isigyti nuosavyben Lietuvos Respublikos pilieciai; naujus žemes sklypus parduoda, žemes sklypu pirkimo-pardavimo sutartis pasirašo atitinkamos apskrities viršininkas (3 p.); pagal 5 p., parduodamu žemes sklypu plotai ir ribos nustatomos pagal detaliuosius planus; 7., 7.1 -7.4 p.p. nustatyta, jog jei nauja žemes sklypa parduoda apskrities viršininkas, tai jis parengia žemes sklypo detaluji bei sklypo ribu plana, patvirtina žemes sklypo pardavimo kaina; apskrities viršininkas priima sprendima (isakyma) parduoti žemes sklypa bei iregistruoja žemes sklypa Nekilnojamojo turto registre ( 9-10 p.p.); valstybei atstovauja ir valstybines žemes pirkimo-pardavimo sutarti pasirašo apskrities viršininkas arba jo igaliotas apskrities viršininko administracijos atstovas bei žemes sklypo pirkimo-pardavimo sutartys per tris menesius nuo pasirašymo dienos turi buti iregistruotos Nekilnojamojo turto registre 914 p.).

44Bei pagal 1999-06-02 LR Vyriausybes nutarimo Nr.692 „Del nauju valstybines žemes sklypu pardavimo ir nuomos ne žemes ukio paskirciai (veiklai)“ 2.15 p. (LR Vyriausybes 2001-02-20 nutarimo Nr.179 redakcija), tais atvejais, kai pagal patvirtintaji teritorijos detaluji plana joje nenumatyta (negalima) suformuoti nauju žemes sklypu, laisvos valstybines žemes sklypai, isiterpe tarp privaciu žemes sklypu, savivaldybiu merams (valdyboms) pritarus, apskrities viršininko sprendimu gali buti parduodami ne aukciono budu greta ju esanciu Nekilnojamojo turto registre iregistruotu privacios žemes sklypu savininkams, jeigu jie sutinka su žemes sklypu pardavimo kaina.

45Pagal tuo metu galiojusi 1998-07-23 LR Vyriausybes nutarima Nr. 920 „Del nauju žemes sklypu dydžiu miestuose patvirtinimo“, numatomu parduoti nauju žemes sklypu sodams, daržams ir kitokioms panašioms reikmems dydis Vilniaus rajone nebuvo nustatytas.

46Nuosavybes teise – tai teise savo nuožiura, nepažeidžiant istatymu ir kitu asmenu teisiu ir interesu, valdyti, naudoti nuosavybes teises objekta ir juo disponuoti (CK 4.37 str. 1d.). Nuosavybes teises igijimo pagrindai ivardinti CK 4.47 str. Daiktine teise – tai absoliuti teise, pasireiškianti teises turetojo galimybe igyvendinti valdymo, naudojimo ir disponavimo teises ar tik kai kurias iš šiu teisiu (CK 4.20 str.). Kiekvienas valdytojas turi teise ginti esama valdyma ir atnaujinti atimta valdyma (CK 4.34 str.).

47Atkreiptinas demesys, jog jokiu irodymu i byla, kad ieškove naudojosi, anot ieškoves atstoves, ieškovei priklausanciu sklypu ar ji valde, nepateikta, tai, kad ieškove mokejo nario mokescius, nepatvirtina sklypo naudojimo ir jo valdymo, juo labiau ieškoves nuosavybes teisiu i ši sklypa. Kaip jau pasisakyta aukšciau, ieškinys kitu pagrindu ir dalyku nebuvo reiškiamas, ieškoves atstoves nurodytos aplinkybes ir argumentai del ieškoves sklypo naudojimo ir su tuo susijusia naryste sodininku bendrijoje (b.l.13, 67-68, t.1), del sklypo ribu pakeitimo be ieškoves - teisetos sklypo naudotojos sutikimo bei sklypo ribu neatitikimo buvusioms sklypo riboms, atmestinos kaip nepagristos. Ieškinyje nurodytos Lietuvos Aukšciausiojo Teismo nutartys civ. bylose Nr. 3K-3-1200/2003, Nr. 3K-3-281/2006, Nr. 3K-3-297/297/2006 bei Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. A-261-161/2008 neturi jokio ryšio su nagrinejama civiline byla, kadangi, nagrinejamos civilines bylos faktines aplinkybes skiriasi nuo faktiniu aplinkybiu (ieškinio pagrindas ir dalykas) aukšciau nurodytose civilinese bylose. Ieškoves atstoves ieškinys likusioje dalyje aukšciau išdestytu aplinkybiu bei argumentu pagrindu, atmestinas kaip neirodytas ir nepagristas (CPK 178, 185 str. str.; CK 1.136, 1.137 str. str.).

48Kadangi ieškoves atstove posedžio metu nurode, kad atsisako ieškinio dalyje del reikalavimo pripažinti neteiseta ir panaikinti 2002-09-10 pirkimo pardavimo sutarti, patvirtinta Vilniaus miesto notares L. Š. notarinio registro Nr.1-10177, pagal kuria S. A. pardave J. R. 81/1151 kv. m. ploto žemes sklypo, esancio sodininku bendrijoje ( - ), sklypo Nr. 63, teismas nustates, kad ieškoves atstoves atsisakymas nuo ieškinio nepažeidžia niekieno iš šaliu teisiu bei teisetu interesu, atsisakymo nuo ieškinio pasekmes žinomos – ieškoves atstoves atsisakyma nuo ieškinio priima, civiline byla šioje ieškinio dalyje nutraukia (CPK 140 str.).

49Iš ieškoves priteistinos bylinejimosi išlaidos valstybei – 38,09 Lt pašto išlaidu (CPK 79, 88, 96 str. str.).

50Remdamasis tuo, kas išdestyta ir vadovaudamasis LR CPK 259, 263-270 str. str., teismas

Nutarė

51Ieškoves D. M. T. atstoves advokates A. B. Jankevicienes atsisakyma nuo ieškinio dalyje del 2002-09-10 pirkimo-pardavimo sutarties, patvirtintos Vilniaus rajono 1-ojo notaru biuro notares L. Š., pagal kuria S. A. pardave J. R. 81/1151 kv. m ploto žemes sklypa, Sodininku bendrijoje ( - ), slypo Nr. 63, priimti, civiline byla šioje dalyje nutraukti.

52Kitoje dalyje ieškini atmesti.

53Priteisti iš ieškoves D. M. T., a.k( - ) valstybei (gavejas Vilniaus apskrities VMI, gavejo bankas Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, imokos kodas 5660) 38,09 Lt (trisdešimt aštuonis litus 9 ct.) pašto išlaidu.

54Sprendimas per 30 dienu gali buti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per ši apylinkes teisma.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus rajono apylinkes teismo teiseja Dalia Zeniauskaite, sekretoriaujant... 2. n u s t a t e :... 3. Ieškove D.M. T. patikslintu ieškiniu (b.l. 33-35, t.1)... 4. 1. Ipareigoti Sodininku bendrija ( - ) pateikti VAVA 20D1-11-10 isakyme Nr.... 5. 2.Ipareigoti atsakova VAVA teisiu peremeja pateikti sodo bendrijos ( - ) 1991... 6. 3.Panaikinti 2001-05-20 sodininku bendrijos „Rieše“ sprendima (nurodyta... 7. 4. Panaikinti VAVA 2001-11-10 isakymo Nr. 3591-41 Del žemes sklypu pardavimo... 8. 5..Pripažinti negaliojancia iš dalies Vilniaus apskrities administracijos... 9. 6. Pripažinti neteiseta ir panaikinti 2002-09-10 pirkimo pardavimo sutarti,... 10. 7. Taikyti restitucija, ipareigoti atsakova -VAVA teisiu peremeja atstatyti iki... 11. 8. Atnaujinti termina VAVA 2001-11-10 isakymo Nr. 3591-41 Del žemes sklypu... 12. Priteisti iš atsakovu ieškoves naudai visas patirtas bylinejimosi išlaidas.... 13. Nurode, kad ieškove 1991 metu gruodžio 23 d. buvo priimta i sodininku... 14. Ieškove D.M. T. i teismo posedi neatvyko, apie posedžio... 15. Ieškoves atstove praše ieškini tenkinti jame nurodytais argumentais bei... 16. Atsakove S. A. pateike atsiliepima i ieškini (b.l.... 17. Atsakove S. A., palaikydama atsiliepime i ieškini... 18. Atsakovas Nacionaline žemes tarnyba prie žemes ukio ministerijos pateike... 19. Atsakovo atstovas praše ieškini atmesti, nurode, kad palaiko atsiliepime... 20. Atsakovai SB ( - ) (jo atstovas), atsakovas J. R. i teismo... 21. Tretieji asmenys notares D. S., L.... 22. Ieškinys atmestinas. ... 23. Kaip nustatyta byloje, 1994-06-10 Valstybines žemes pirkimo- pardavimo... 24. 1993-09-23 Valstybines žemes pirkimo - pardavimo sutartimi, sudaryta tarp... 25. Valstybines žemes savininkas yra Lietuvos valstybe, valstybine žeme gali buti... 26. 1994-06-10 Sutarties sudarymo dienai, galiojusiu 1993-07-21 LR Vyriausybes... 27. Tuo metu galiojusio Žemes istatymo (toliau – Istatymas; isigali.... 28. Pagal 1964 m. CK 149 str., galiojusio sudarant 1994-06-10 Sutarti, turto... 29. 2001-07-01 isigaliojusios 2000 m. CK normos pakeite nuostatas,... 30. Lietuvos Aukšciausiasis Teismas yra išaiškines, kad nekilnojamojo turto... 31. Pagal 1964 m. CK 4 str. 2d. 1 p., vienas iš civiliniu teisiu ir pareigu... 32. Pagal 2000 metais isigaliojusio CK II 8 str. 1 d. sandorio formai taikomi jo... 33. Atkreiptinas demesys, jog ieškove ieškinio kitu pagrindu ar dalyku, ir/ar del... 34. Ieškinio senatis – tai istatymu nustatytas laiko tarpas (terminas), per kuri... 35. Bendroji ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisykle yra ta, kad... 36. CK 1.126 str.1,2 d.d. nustato, kad reikalavima apginti pažeista teise teismas... 37. Ieškinio senaties termino pasibaigimas iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas... 38. Kaip nurode ieškinyje ieškove, prašydama atnaujinti termina gincijamam SB (... 39. Ieškove nurode, kad jos sodo sklypo naudojimo teise yra panaikinta gincijamo... 40. Lietuvos Aukšciausiojo Teismo formuojamoje praktikoje ieškinio senaties... 41. Pagal CK 2.82 str.1 d., juridiniu asmenu organu... 42. Gincijamu VAVA isakymo priemimo bei Valstybines žemes pirkimo-pardavimo... 43. Pagal tuo metu galiojusios „Nauju valstybines žemes sklypu pardavimo ir... 44. Bei pagal 1999-06-02 LR Vyriausybes nutarimo Nr.692 „Del nauju valstybines... 45. Pagal tuo metu galiojusi 1998-07-23 LR Vyriausybes nutarima Nr. 920 „Del... 46. Nuosavybes teise – tai teise savo nuožiura, nepažeidžiant istatymu ir kitu... 47. Atkreiptinas demesys, jog jokiu irodymu i byla, kad ieškove naudojosi, anot... 48. Kadangi ieškoves atstove posedžio metu nurode, kad atsisako ieškinio dalyje... 49. Iš ieškoves priteistinos bylinejimosi išlaidos valstybei – 38,09 Lt pašto... 50. Remdamasis tuo, kas išdestyta ir vadovaudamasis LR CPK 259, 263-270 str. str.,... 51. Ieškoves D. M.... 52. Kitoje dalyje ieškini atmesti.... 53. Priteisti iš ieškoves D. 54. Sprendimas per 30 dienu gali buti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus...