Byla I2-1417-815/2020
Dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, žalos priteisimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Ivetos Pelienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), dalyvaujant pareiškėjos G. S. atstovui D. S.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. S. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui, Valstybinio socialinio fondo valdybai bei Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, žalos priteisimo.

3Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

4I

51.

6Pareiškėja G. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslinusi (b. l. 24-47) prašo: 1) panaikinti ar pakeisti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus 2019 m. liepos 31 d. sprendimą Nr. (9.47) DV_S-28911, taip pat panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2019 m. spalio 10 d. sprendimą Nr. (11.1) I-7200, įpareigoti atsakovus sumokėti pareiškėjai nedarbo socialinio draudimo išmokų įsiskolinimą už laikotarpius nuo 2019 m. kovo 20 d. iki 2019 m. kovo 31 d. , nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki balandžio 30 d., nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki gegužės 31 d., nuo 2019 m. birželio 1 d. iki birželio 30 d. bei 6 proc. metines palūkanas už vėlavimą sumokėti išmokas iki visiško įvykdymo; 2) priteisti pareiškėjai 1 000 Eur neturtinės žalos; 3) iš atsakovų solidariai priteisti pareiškėjos turėtas bylinėjimosi išlaidas (už skundo surašymą, kelionės išlaidas už vykimą į teismo posėdžius ir kt.); 4) kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ir ESTT) su prašymu priimti prejudicinį sprendimą; 5) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir KT) su prašymu ištirti, ar pareiškėjos nurodyti teisės aktai, pirmiausiai – Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostata, neprieštarauja Konstitucijai.

72.

8Pareiškėja paaiškina, kad du metus dirbo Lietuvos Respublikoje ir įgijo reikalingą stažą nedarbo išmokai gauti. Iki 2019 m. kovo 19 d. pareiškėja dirbo bendrovėje, iš kurios išėjus gavo 1 mėn. išeitinę kompensaciją. Vėliau užsiregistravo Užimtumo tarnyboje, tačiau nuo pat išėjimo iš darbo dienos pati savarankiškai ieškojo darbo. Iki 2019 m. liepos 16 d. negaudama jokių nedarbo socialinių išmokų (nors išmokos vėliausiai turėjo būti pervestos iki 2019 m. balandžio 20 d.), pareiškėja 2019 m. liepos 26 d. VSDFV Utenos skyriui pateikė prašymą, kuriame, be kita ko, prašė apskaičiuoti jai priklausančius nedarbo socialinio draudimo išmokos dydžius ir juos nedelsiant sumokėti (taip pat ir 6 proc. metines palūkanas už vėlavimą). 2019 m. rugpjūčio 19 d. pareiškėja registruotu paštu gavo 2019 m. liepos 31 d. atsakovės VSDFV Utenos skyriaus sprendimą Nr. (9.47) DV_S-28911, kuriame nurodyta, jog pareiškėjai bedarbio pašalpa priklauso tik nuo 2019 m. liepos 9 d., kadangi ji yra (buvo) laikoma nuolatinių studijų studente, bei dėl to, kad pagal Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį pašalpa naujam bedarbiui yra pradedama mokėti tik nuo 8 dienos. Pareiškėja pastebi, kad už 2019 m. liepos mėn. bedarbio pašalpa buvo apskaičiuota ne už visą kalendorinį mėnesį, o tik nuo 2019 m. liepos 9 d. ir 2019 m. rugpjūčio mėn. yra (buvo) sumokėta tik 292,11 Eur.

9Nesutikdama su 2019 m. liepos 31 d. sprendimu, pareiškėja pateikė skundą VSDFV, kuriame, be kita ko, prašė kreiptis į ESTT ir KT. Pareiškėja 2019 m. spalio 14 d. registruotu paštu gavo 2019 m. spalio 10 d. VSDFV sprendimą Nr. (11.1) I-7200, kuriuo jos skundas buvo netenkintas. 2019 m. spalio 28 d. pareiškėja savarankiškai susirado darbą.

103.

11Pareiškėja pažymi, jog ji nuo gimimo yra Lietuvos Respublikos, atitinkamai ir Europos Sąjungos, pilietė, todėl turi visas teises ir galimybes ginti savo pažeistas teises (ji negali būti diskriminuojama). Pareiškėja įgyvendino savo teisė į gynybą nuo diskriminacijos, tačiau to VSDFV Utenos skyrius savo sprendime nenagrinėjo. Be to, minėtas skyrius taip pat neatsižvelgė į tai, kad savo teises pareiškėja gynė remdamasi ir ES teise. Atsakovai, pareiškėjos teigimu, ilgą laiką nesiėmė priemonių, siekiant pašalinti netinkamą reglamentavimą, kuriuo buvo diskriminuojama pareiškėja ir kiti studentai, pareiškėja patyrė neigiamus išgyvenimus, stresą, todėl jai atlygintina neturtinė žala.

124.

13Skunde taip pat akcentuojama, jog Užimtumo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 22 straipsnio 1 dalies nuostata, pareiškėjos teigimu, prieštarauja Konstitucijai ir tarptautiniams teisės aktams, kadangi asmuo, studijuojantis nuolatinių studijų programoje yra automatiškai priskiriamas dirbančiajam (negali gauti priklausančios bedarbio pašalpos), o ištęstinių studijų studentas – ne. Tai lemia, kad pats studentas neturi net teorinių galimybių turėti įtaką savo norimai studijų formai (universitetas, kuriame studijuoja pareiškėja, pats nustatė nuolatinių studijų formą magistrantūroje). Pareiškėja pažymi, jog dėl Užimtumo tarnybos, jos Kauno skyriaus sprendimų ir VSDFV sprendimų ji laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 20 d. iki 2019 m. birželio 30 d. buvo palikta be jokių pragyvenimo išlaidų.

14Todėl būtina kreiptis į ESTT ir KT, su prašymu ištirti, ar aptariama Užimtumo įstatymo norma ta apimtimi, kuri nustato, kad jeigu asmuo yra priimtas studijuoti į nuolatinės formos valstybės biudžeto finansuojamas studijas Lietuvos universitetuose, toks asmuo yra automatiškai priskiriamas dirbančiajam, neprieštarauja Konstitucijai ir tarptautiniams teisės aktams.

155.

16Pareiškėja savo teises gynė su tėvo pagalba, savo sąskaita. Šių teisinių procedūrų metu buvo patirtos didelės išlaidos – sugaištas laikas, darbo sąnaudos, kanceliarinės išlaidos ir kt. Šios išlaidos, pareiškėjos vertinimu, turi būti jai priteistos.

17II

18Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas VSDFV Utenos skyrius atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

191.

20Paaiškina, jog asmens teisė į nedarbo išmoką pirmiausiai yra siejama su įsiregistravimu Užimtumo tarnyboje bei bedarbio statuso suteikimu. Tik jei asmuo atitinka įstatyme nustatytus kriterijus, jam mokama nedarbo išmoka. Remiantis Užimtumo įstatymo 22 straipsnio 1–3 dalimis, bedarbis – asmuo, kuris atitinka nustatytas sąlygas šio straipsnio 1 dalyje, turi teisę įgyti bedarbio statusą. Bedarbio statusą įgyja nuo jo įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka momento. Užimtumo tarnybos pateiktais duomenimis, pareiškėja Klientų aptarnavimo departamente registravosi tik 2019 m. liepos 1 d. ir jai buvo suteiktas bedarbio statusas, prašymą skirti nedarbo išmoką pareiškėja pateikė 2019 m. liepos 2 d. Utenos skyrius, įvertinęs pareiškėjos iki įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje turimą nedarbo socialinio draudimo stažą, 2019 m. liepos 11 d. priėmė pagrįstą sprendimą, kuriuo paskyrė nedarbo išmoką laikotarpiui nuo 2019 m. liepos 9 d. (kaip numatyta Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje, nuo 8 po įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos) iki 2020 m. balandžio 8 d. Utenos skyrius 2019 m. spalio 29 d. informacinių technologijų priemonėmis iš Užimtumo tarnybos gavo informaciją apie pareiškėjos bedarbio statuso nutraukimą nuo 2019 m. spalio 28 d., o priežastis dėl bedarbio statuso nutraukimo yra nurodoma, kad pareiškėja pradėjo dirbti, atsiradus neterminuotiems darbo santykiams ar darbo santykiams prilygintiems teisiniams santykiams (Užimtumo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, Utenos skyrius 2019 m. spalio 29 d. priėmė sprendimą Nr. (9.26) NI_SP1-31907 „Dėl nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimo nutraukimo“ nutraukti pareiškėjai nedarbo išmokos mokėjimą, kuris yra pagrįstas ir tęsti nedarbo išmokos mokėjimą pareiškėjai nėra teisinio pagrindo. Teisę į nedarbo išmoką turi tik bedarbiais Užimtumo tarnyboje įsiregistravę asmenys, todėl panaikinus pareiškėjos bedarbio statusą ji neteko ir teisės į nedarbo išmoką. Pareiškėjos bedarbio statuso panaikinimo metu, nedarbo išmoka jai buvo išmokėta už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 9 d. iki 2019 m. spalio 27 d.

212.

22Utenos skyrius 2019 m. liepos 18 d. gavo 2019 m. liepos 16 d. pareiškėjos pareiškimą dėl nedarbo išmokos nesumokėjimo ir dėl susidariusio įsiskolinimo padengimo. Utenos skyrius 2019 m. liepos 31 d. sprendimu Nr. (9.47) DV_S-28911 „Dėl G. S. nedarbo socialinio draudimo išmokos“ pareiškėjai atsakė į jos pareiškime nurodytus prašymus ir paaiškino nedarbo išmokų skyrimo tvarką. Taip pat nurodė, kad Užimtumo tarnybos pateiktais duomenimis, Klientų aptarnavimo departamente pareiškėja registravosi tik 2019 m. liepos 1 d. ir jai buvo suteiktas bedarbio statusas, o 2019 m. liepos 2 d. pateikė prašymą skirti nedarbo išmoką. Taigi, pareiškėjai Užimtumo tarnybos pateiktais duomenimis, pirmą kartą 2019 metais suteiktas bedarbio statusą tik 2019 m. liepos 1 d. Anksčiau bedarbio statusas nebuvo suteiktas pareiškėjai, todėl Utenos skyrius ir nepaskyrė nedarbo išmokos. Bedarbio statuso suteikimo diena yra asmens teisės į nedarbo išmoką nustatymo data. Bedarbio statusas pareiškėjai nutrauktas nuo 2019 m. spalio 28 d. ne todėl, kad pareiškėja pradėjo studijuoti aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programą, o todėl, kad atsirado neterminuoti darbo santykiai ar darbo santykiai prilyginti teisiniams santykiams (Užimtumo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjai, kaip neturinčiai bedarbio statuso, Utenos skyrius 2019 m. spalio 29 d. pagrįstai priėmė sprendimą Nr. (9.26) NI_SP1-31907 „Dėl nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimo nutraukimo“ nutraukti nedarbo išmokos mokėjimą ir tęsti nedarbo išmokos mokėjimo nėra teisinio pagrindo.

233.

24Atsakovės atstovas nurodo, jog KT jurisprudencijoje nurodyta, kad Konstitucijoje įtvirtintas socialinio solidarumo principas nepaneigia asmeninės atsakomybės už savo likimą, todėl socialinės apsaugos teisinis reguliavimas turi būti toks, kad būtų sudarytos prielaidos ir paskatos kiekvienam visuomenės nariui pačiam pasirūpinti savo gerove, o ne pasikliauti vien valstybės laiduojama socialine apsauga. Asmens teisė į socialinę paramą ir apskritai į socialinę apsaugą aiškintina atsižvelgiant į Konstitucijoje įtvirtintus socialinės darnos ir teisingumo imperatyvus, konstitucinius asmenų lygiateisiškumo ir proporcingumo principus. Asmeniui teikiama socialinė parama neturi virsti privilegija, ji neturi sudaryti prielaidų asmeniui pačiam nesiekti didesnių pajamų, nesistengti ieškoti galimybių užtikrinti sau ir savo šeimai žmogaus orumą atitinkančias gyvenimo sąlygas. Tad pagal Konstituciją įstatymų leidėjui kyla pareiga įstatymu nustatyti tokius socialinės paramos teikimo pagrindus ir sąlygas, socialinės paramos rūšis ir dydžius, kad būtų sudarytos prielaidos ir paskatos kiekvienam visuomenės nariui pagal išgales stengtis pirmiausia pačiam pasirūpinti savo ir savo šeimos gerove, prisidėti prie visos visuomenės gerovės.

25Taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog ESTT teikia prejudicinius sprendimus dėl Europos Sąjungos teisės nuostatų išaiškinimo ar galiojimo, t. y. ar nacionaliniai teismai bylose tinkamai aiškina Europos Sąjungos teisę, o ne dėl to, kaip valstybė narė įgyvendina Europos Sąjungos teisės aktus.

264.

27Atsiliepime teigiama, jog skundžiamas Utenos skyriaus 2019 m. liepos 31 d. sprendimas, kuriame buvo pareiškėjai išaiškinta, kaip skiriama, apskaičiuojama ir mokama nedarbo išmoka, priimtas vadovaujantis privalomais vykdyti teisės aktais. Taigi, Utenos skyrius veikė taip, kai pagal teisės norminius aktus privalėjo veikti. Tiek Utenos skyriaus, tiek VSDFV sprendimai, iš kurių pareiškėja kildina savo neva patirtą žalą, laikytini teisėtais. Vadinasi, nėra būtinos civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėtumo, todėl, nekonstatavus valdžios institucijos darbuotojų veiksmų neteisėtumo, atsakomybė neatsiranda.

285.

29Atsakovės atstovas pažymi, jog VSDFV ir jos priimti sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, pareiškėjos prašoma neturtinė žala ir jos nurodytos bylinėjimosi išlaidos negali būti priteistinos, todėl jos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

30III

31Atsakovė Užimtumo tarnyba atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

32Dėl reikalavimo pareiškėjai suteikti bedarbio statusą atgaline data nuo 2019 m. kovo 20 d.

331. Pareiškėja skunde teigia, kad buvo netinkamai taikomas Užimtumo įstatymas ir jai, išėjus iš darbo 2019 m. kovo 19 d., turėjo būti suteiktas bedarbio statusas. Atsakovė pažymi, jog pareiškėja į Užimtumo tarnybą kreipėsi tik birželio mėnesį, pareiškėjai suteiktas besimokančio asmens statusas 2019 m. birželio 3 d. Be to, kai pareiškėja atvyko į Užimtumo tarnybą, pagal gaunamus duomenis iš Mokinių registrų ir atsižvelgus į tuo metu galiojantį teisės aktų reglamentavimą, buvo suteiktas besimokančio asmens statusas, kadangi Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 22 straipsnio 3 dalies 4 punktas numatė, kad asmenims gali būti suteiktas bedarbio statusas, jei jie „nestudijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programą <...>“. Pareiškėja atvykusi registruotis į Užimtumo tarnybą, tuo metu studijavo aukštojoje mokykloje, todėl bedarbio statusas negalėjo būti suteiktas, kadangi toks asmuo laikomas besimokančiu, todėl ir buvo suteiktas besimokančio asmens statusas (Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 4 punktas). Taip pat atkreipia dėmesį, jog pasikeitus aplinkybėms, t. y. pareiškėjai baigus mokslus, ir jai atitikus visas Įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas, nuo 2019 m. liepos 1 d. buvo suteiktas bedarbio statusas.

34Dėl netinkamo statuso suteikimo ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2019 m. spalio 31 d. nutarimo Nr. KT41-N12/2019 pritaikymo pareiškėjai

352. Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnis numato, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio teismo nutarimas, kad atitinkamas teisės aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Kadangi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas (2019 m. spalio 31 d. Nr. KT41-N12/2019) oficialiai paskelbtas 2019 m. spalio 31 d., todėl skunde minimas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 5 punktas turi būti nebetaikomas tik nuo 2019 m. spalio 31 d. Todėl Užimtumo tarnyba neturėjo teisės keisti besimokančio statuso į bedarbio statusą, anksčiau nei nuo 2019 m. spalio 31 d.

36Dėl pareiškėjos teiginių

373. Pareiškėja teigia, kad institucijos iki šiol apgaudinėja asmenis, kurie studijuoja aukštosiose mokyklose, jiems yra teikiama klaidinanti informacija dėl bedarbio statuso suteikimo. Paskelbus minėtą KT nutarimą, Įstatymo taikymas iš karto po paskelbimo buvo taikomas tinkamai ir visiems. Asmenys, kurie turėjo besimokančio asmens statusą, jų statusai nuo 2019 m. spalio 31 d. buvo keičiami į bedarbio statusą, jei jie atitiko visas Įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas. Kadangi asmenys studijuojantys aukštosiose mokyklose nuo 2019 m. spalio 31 d. buvo perregistruoti ir yra registruojami bedarbio statusu, gali teikti prašymą VSDFV dėl nedarbo socialinio draudimo išmokos. Minima išmoka mokama vadovaujantis teisės aktais. Taigi pareiškėjos teiginiai, kad asmenys ir toliau yra apgaudinėjami, slepiant nuo jų tiesą yra šmeižtini, nepagrįsti jokiais įrodymais, todėl negali būti laikomi, kaip argumentai, o tik kaip netinkamos nuomonės pateikimas.

38Dėl kitų teiginių

394. Samprotavimai ir teisės teorijos teiginiai nėra laikomi kaip įrodymai, todėl laikytini kaip pasisakymai neturintys įtakos ginčo esmei, todėl toliau neaptariami. Darytina išvada, kad Užimtumo tarnyba atliko visus teisėtus ir tinkamus veiksmus, susijusius su bedarbio statuso suteikimu laiko atžvilgiu, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

40IV

41Atsakovė VSDFV atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

421. Bedarbio statuso klausimus reglamentuoja Įstatymas ir tai yra Užimtumo tarnybos kompetencija, todėl VSDFV pagal kompetenciją iš esmės pasisako tik dėl nedarbo išmokos skyrimo ir mokėjimo. Pareiškėja Užimtumo tarnyboje užsiregistravo 2019 m. liepos 1 d. ir nuo šios dienos jai buvo suteiktas bedarbio statusas. Prašymą skirti nedarbo išmoką pareiškėja pateikė 2019 m. liepos 2 d. VSDFV Utenos skyrius, gavęs iš Užimtumo tarnybos informaciją apie jai nuo 2019 m. liepos 1 d. suteiktą bedarbio statusą, 2019 m. liepos 11 d. sprendimu paskyrė nedarbo išmoką laikotarpiui nuo 2019 m. liepos 9 d. (nuo aštuntos po įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos) iki 2020 m. balandžio 8 d., t. y. 9 mėnesiams. Priešingai nei skunde teigia pareiškėja, kad jai mažiausiai už 6 mėnesius turi būti skirta nedarbo išmoka, jai yra taikoma Nedarbo socialinio draudimo įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2017 m. liepos 1 d., o Įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nedarbo išmoka mokama 9 mėnesius. Taigi sprendimas skirti pareiškėjai nedarbo išmoką priimtas pagrįstai, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais bei remiantis iš Užimtumo tarnybos gautais duomenimis. Pareiškėja 2019 m. liepos 16 d. kreipėsi į VSDFV Utenos skyrių ir prašė apskaičiuoti ir sumokėti jai nedarbo išmoką už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 20 d. VSDFV Utenos skyrius 2019 m. liepos 31 d. sprendimu pareiškėjos prašymo netenkino. 2019 m. rugsėjo 10 d. pareiškėja pateikė skundą VSDFV, kuri 2019 m. spalio 10 d. sprendimu nurodė, kad nedarbo išmoka pareiškėjai nuo 2019 m. liepos 9 d. paskirta pagrįstai.

432. Pareiškėja skunde prašo kreiptis į KT dėl Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies, pagal kurią nedarbo išmoka pradedama mokėti nuo aštuntos po įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos, bei 6 straipsnio 3 dalies, pagal kurią bedarbiui, atleistam iš darbo, kuriam priskaičiuota išeitinė išmoka, nedarbo išmoka pradedama mokėti ne anksčiau kaip praėjus tiek kalendorinių mėnesių po darbo sutarties nutraukimo, už kiek mėnesių išeitinė išmoka jam buvo priskaičiuota, atitikties Konstitucijai. Tačiau pareiškėjos atveju, išeitinės išmokos mokėjimas neturėjo įtakos nedarbo išmokos mokėjimo pradžiai. Kaip ir pati pareiškėja nurodo, iš darbo ji išėjo 2019 m. kovo 19 d. ir gavo vieno mėnesio išeitinę išmoką, o Užimtumo tarnyboje registravosi tik 2019 m. liepos 1 d. Taip pat pažymi, kad nedarbo išmoka pareiškėjai paskirta nuo aštuntos po įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos pagrįstai, t. y. taip, kaip nustatyta Nedarbo socialinio draudimo įstatyme. VSDFV ir jos teritoriniai skyriai yra viešojo administravimo institucijos, kurios, atlikdamos Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais norminiais teisės aktais pavestas funkcijas, turi vadovautis galiojančiais jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais ir juos vykdyti. Todėl kreiptis į KT nėra teisinio pagrindo. Pareiškėja nepateikė teisiškai svarių argumentų, leidžiančių abejoti ginčijamų nuostatų teisėtumu.

443. VSDFV teigimu, ji ir jos skyriai veikė teisės aktų ribose, pareiškėja nepateikė įrodymų, jog atsakovai pažeidė teisės aktų reikalavimus, todėl jos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

45V

46Teismo posėdyje pareiškėjos G. S. atstovas D. S. prašė skundą tenkinti.

47Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimų motyvus, įvertinęs rašytinę bylos medžiagą, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus, konstatuoja:

48VI

49Šioje administracinėje byloje, inter alia (lot. be kita ko), nustatyta:

501.

51Pareiškėja 2019 m. liepos 1 d. užsiregistravo Užimtumo tarnyboje, tą pačią dieną jai buvo suteiktas bedarbio statusas. 2019 m. liepos 2 d. pareiškėja pateikė prašymą skirti nedarbo išmoką (Užimtumo tarnybos informacinės sistemos nuorašas) (b. l. 151-156).

522.

53VSDFV Utenos skyrius, vadovaudamasis Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 4–8 straipsniais, 2019 m. liepos 11 d. sprendimu Nr. (9.26) NI_SP1-20275 „Dėl teisės į nedarbo socialinio draudimo išmoką“ paskyrė pareiškėjai nedarbo socialinio draudimo išmoką laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 9 d. iki 2020 m. balandžio 8 d. (b. l. 123).

543.

552019 m. liepos 16 d. pareiškėja VSDFV Utenos skyriui pateikė prašymą (įstaigoje gautas 2019 m. liepos 18 d.), kuriame nurodė, jog iki prašymo surašymo dienos nėra gavusi jokių nedarbo socialinio draudimo išmokų. Pareiškėja prašė apskaičiuoti jai priklausančią nedarbo socialinę išmoką ir ją (kartu su 6 proc. metinėmis palūkanomis) nedelsiant jai pervesti (b. l. 128).

564.

57VSDFV Utenos skyrius nagrinėjamoje byloje skundžiamu 2019 m. liepos 31 d. sprendimu Nr. (9.47) DV_S-28911 „Dėl G. S. nedarbo socialinio draudimo išmokos“ paaiškino nedarbo socialinio draudimo išmokos skyrimo, apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką. VSDFV Utenos skyrius nurodė, jog Klientų aptarnavimo departamente pareiškėja registravosi 2019 m. liepos 1 d. ir jai buvo suteiktas bedarbio statusas. 2019 m. liepos 2 d. pareiškėja pateikė prašymą skirti nedarbo išmoką. Vadovaujantis Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi, 2019 m. liepos 11 d. priimtas sprendimas skirti nedarbo išmoką nuo 2019 m. liepos 9 d., nuo aštuntos dienos po įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje (b. l. 129-130).

585.

59Vadovaudamasis Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 11 straipsniu, Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 9 straipsniu bei Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatais, VSDFV Utenos skyrius 2019 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. (9.26) NI_SP1-31907 „Dėl nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimo nutraukimo“ nusprendė nutraukti nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimą pareiškėjai atsiradus neterminuotiems darbo santykiams ar darbo santykiams prilygintiems teisiniams santykiams (Įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 1 punktas) (b. l. 131).

606.

61Pareiškėja 2019 m. rugsėjo 10 d. pateikė skundą VSDFV, prašydama, be kita ko, panaikinti VSDFV Utenos skyriaus 2019 m. liepos 31 d. sprendimą ir išmokėti jai nedarbo socialinio draudimo išmoką (b. l. 163-171)

627.

63VSDFV skundžiamu 2019 m. spalio 10 d. sprendimu Nr. (11.1) 1-7200 „Dėl nedarbo socialinio draudimo išmokos“ nurodyta, jog VSDFV Utenos skyrius paskyrė pareiškėjai nedarbo išmoką nuo 2019 m. liepos 9 d. iki 2020 m. balandžio 8 d. bei teisingai nurodė mokėtinus nedarbo išmokų dydžius. Pareiškėjai išmoka paskirta nuo 2019 m. liepos 9 d., todėl VSDFV Utenos skyrius pagrįstai už 2019 m. liepos mėn. jai išmokėjo 292,11 Eur dydžio nedarbo išmoką. Pareiškėjai taip pat nurodyta, jog nė viena Nedarbo socialinio draudimo įstatymo nuostata, kuria vadovaujantis pareiškėjai buvo paskirta nedarbo išmoka, nėra pripažinta prieštaraujanti Konstitucijai. Pareiškėjai išaiškinta, jog bedarbio statuso klausimus reglamentuoja Įstatymas, o tai yra Užimtumo tarnybos kompetencija (b. l. 161-162).

64VII

651.

66Byloje sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas panaikinti VSDFV ir jos Utenos skyriaus sprendimus (žr. šio teismo sprendimo VI skyriaus 4 ir 7 punktus), priteisti pareiškėjai dėl sprendimų kilusią neturtinę žalą (bei 6 proc. palūkanas), įpareigoti atsakovus sumokėti pareiškėjai nedarbo socialinio draudimo išmokų įsiskolinimą už laikotarpius nuo 2019 m. kovo 20 d. iki 2019 m. kovo 31 d. , nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki balandžio 30 d., nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki gegužės 31 d., nuo 2019 m. birželio 1 d. iki birželio 30 d. bei 6 proc. metines palūkanas už vėlavimą sumokėti išmokas iki visiško įvykdymo, taip pat kreiptis į KT ir ESTT dėl atitinkamų nuostatų įvertinimo.

672.

68Dėl reikalavimo pakeisti Užimtumo tarnybos sprendimą, ją įpareigoti atlikti veiksmus

69Pareiškėja skunde prašo teismą pakeisti Užimtumo tarnybos 2019 m. liepos 2 d. sprendimą Nr. SS(19.2)-3813, nustatant, kad jis galioja nuo 2019 m. balandžio 19 d.

70Teismas pažymi, kad pareiškėja tokį reikalavimą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2019 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. KT41-N12/2019, kuriame, be kita ko, konstatuota, jog Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 5 punktas (2017 m. birželio 6 d. redakcija, TAR, 2017-06-14, Nr. 10024; 2017 m. gruodžio 21 d. redakcija, TAR, 2017-12-29, Nr. 21627) tiek, kiek jame nustatyta, kad bedarbiu laikomas asmuo, kuris nestudijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas, prieštaravo (prieštarauja) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti <...> socialinę apsaugą nedarbo atveju“, 52 straipsnio nuostatai „Valstybė laiduoja piliečių teisę gauti <...> socialinę paramą nedarbo <...> atvejais“, konstituciniam teisinės valstybės principui. Teismas pabrėžia, kad Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnis numato, jog Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio teismo nutarimas, kad atitinkamas teisės aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Kadangi minėtas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas oficialiai paskelbtas 2019 m. spalio 31 d., todėl skunde minimas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 5 punktas turi būti nebetaikomas tik nuo 2019 m. spalio 31 d. Atitinkamai, Užimtumo tarnyba neturėjo teisės keisti besimokančio statuso į bedarbio statusą anksčiau nei nuo 2019 m. spalio 31 d. Be to, teismas taip pat negali taikyti Konstitucinio Teismo nutarimo atgal; atitinkamai, pareiškėjos reikalavimas pakeisti Užimtumo tarnybos 2019 m. liepos 2 d. sprendimą Nr. SS(19.2)-3813, nustatant, kad jis galioja nuo 2019 m. balandžio 19 d., negali būti tenkinamas. Atitinkamai, nėra jokio teisinio pagrindo įpareigoti Užimtumo tarnybą atstatyti ir (ar) suteikti pareiškėjai bedarbio statusą nuo 2019 m. kovo 20 d.

71 3. Dėl reikalavimo panaikinti ar pakeisti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus 2019 m. liepos 31 d. sprendimą Nr. (9.47) DV_S-28911, taip pat panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. spalio 10 d. sprendimą Nr. (11.1) I-7200

72Pareiškėjos reikalavimas panaikinti VSDFV Utenos skyriaus sprendimą bei VSDFV sprendimą grindžiamas tuo, kad, esą Užimtumo tarnyba netinkamai atliko veiksmus, t. y. neregistravo pareiškėjos bedarbe nuo 2019 m. kovo 20 d., taip pat, kad buvo netinkamai pritaikyta Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalis, jog nedarbo draudimo išmoka skiriama bedarbiais Užimtumo tarnyboje registruotiems asmenims ir pradedama mokėti nuo aštuntos po įsiregistravimo dienos.

73Šiame teismo sprendime konstatuota, kad Užimtumo tarnybos sprendimo pakeisti nėra jokio teisinio pagrindo, taip pat nėra teisinio pagrindo įpareigoti Užimtumo tarnybą atstatyti ir (ar) suteikti pareiškėjai bedarbio statusą nuo 2019 m. kovo 20 d.; vadinasi, pareiškėja pagrįstai nuo 2019 m. liepos 1 d. Užimtumo tarnyboje buvo registruota bedarbe, o prašymą skirti nedarbo išmoką pareiškėja pateikė 2019 m. liepos 2 d. (žr. šio teismo VI skyriaus 1 punktą). Todėl tiek VSDFV Utenos skyrius, tiek VSDFV pagrįstai teigia, jog pareiškėjai reikėjo taikyti Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, jog nedarbo draudimo išmoka skiriama bedarbiais Užimtumo tarnyboje registruotiems asmenims ir pradedama mokėti nuo aštuntos po įsiregistravimo dienos. Paminėtina, kad nedarbo draudimo išmoka pareiškėjai skirta nuo 2019 m. liepos 9 d., t. y. įgyvendinus Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį. Atitinkamai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus 2019 m. liepos 31 d. sprendimas Nr. (9.47) DV_S-28911 bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. spalio 10 d. sprendimas Nr. (11.1) I-7200 paliktini nepakeistais.

744. Dėl reikalavimo įpareigoti atsakovus sumokėti pareiškėjai nedarbo socialinio draudimo išmokų įsiskolinimą už laikotarpius nuo 2019 m. kovo 20 d. iki 2019 m. kovo 31 d. , nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki balandžio 30 d., nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki gegužės 31 d., nuo 2019 m. birželio 1 d. iki birželio 30 d. bei 6 proc. metines palūkanas už vėlavimą sumokėti išmokas iki visiško įvykdymo

75Pripažinus, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus 2019 m. liepos 31 d. sprendimas Nr. (9.47) DV_S-28911 bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. spalio 10 d. sprendimas Nr. (11.1) I-7200 yra teisėti ir pagrįsti, nėra teisinio pagrindo tenkinti išvestinio pareiškėjos reikalavimo įpareigoti atsakovus sumokėti pareiškėjai nedarbo socialinio draudimo išmokų įsiskolinimą už laikotarpius nuo 2019 m. kovo 20 d. iki 2019 m. kovo 31 d. , nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki balandžio 30 d., nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki gegužės 31 d., nuo 2019 m. birželio 1 d. iki birželio 30 d. bei 6 proc. metines palūkanas už vėlavimą sumokėti išmokas iki visiško įvykdymo.

765. Dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą

77Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atlyginimo, gali būti tenkinamas, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Neteisėtumo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-162-968/2019). Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnį nėra preziumuojama, todėl jos atsiradimo faktą bei priežastinį ryšį su skundžiamos valstybės valdžios institucijos neteisėtais konkrečiais aktais (CK 6.271 straipsnio prasme) privalo įrodyti pareiškėjas. Kreipdamasis į teismą pareiškėjas turi nurodyti, kaip pasireiškė neturtinės žalos atsiradimas ir tai patvirtinančius įrodymus, kurie, jo nuomone, leistų teismui visiškai ar iš dalies patenkinti reikalavimą dėl patirtos žalos atlyginimo. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-95/2009; 2012 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1342/2012). Šiuo atveju, kadangi nebuvo nustatyta atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų kaip vienos iš kumuliatyvių žalos atsiradimo sąlygų, teismas neturi teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimą priteisti jai neturtinę žalą, todėl šioje dalyje pareiškėjos skundas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.

786. Dėl reikalavimų kreiptis į Konstitucinį Teismą ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismą

79Pareiškėjos prašymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 1, 3 dalys neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5, 18, 19, 21, 23, 29, 38, 39, 48, 52, 150 straipsnių normoms, netenkintinas. Pažymėtina, jog teismas į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą kreipiasi tik esant teisiškai motyvuotai abejonei dėl tam tikro teisės akto konstitucingumo ir tai yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija. Šalių pozicija šiuo klausimu nėra lemiama ir teismui nėra privaloma. Įvertinusi nagrinėjamos bylos aplinkybes, byloje taikytino teisės akto turinį ir pareiškėjo prašymą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo prašymas nėra grindžiamas tokiais teisiniais argumentais, kurie sudarytų teismui pakankamą pagrindą pagrįstai manyti (abejoti) dėl byloje taikytų įstatymų nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

80Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 3 dalį įstatymų nustatytais atvejais teismas kreipiasi į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją, prašydamas prejudicinio sprendimo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimu. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 401 straipsnio 1 dalį teismas, kuriam taikant Europos Sąjungos teisės normas iškilo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas, kurį išnagrinėti būtina, kad sprendimas byloje būtų priimtas, turi teisę kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją su prašymu pateikti dėl to prejudicinį sprendimą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nagrinėjamą ginčą, kuris išimtinai susijęs su nacionalinės teisės aktų nuostatų aiškinimu ir taikymu, konstatuoja, kad tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė šioje byloje, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą kreiptis į Europos Sąjungos teisminę instituciją su prašymu priimti prejudicinį sprendimą skunde nurodytais ar kitais klausimais.

817. Likusieji šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturinčiais tiesioginės juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui iš esmės, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog pareiškėjos skundas yra nepagrįstas, skundžiami sprendimai yra teisėti ir priimti vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, atsakovės atstovas tinkamai vykdė savo įsipareigojimus, todėl pareiškėjos skundas atmestinas. Atmetus pareiškėjos skundą, nėra pagrindo priteisti pareiškėjai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).

82Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu,

Nutarė

83Pareiškėjos G. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

84Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę... 3. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 4. I... 5. 1.... 6. Pareiškėja G. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu,... 7. 2.... 8. Pareiškėja paaiškina, kad du metus dirbo Lietuvos Respublikoje ir įgijo... 9. Nesutikdama su 2019 m. liepos 31 d. sprendimu, pareiškėja pateikė skundą... 10. 3.... 11. Pareiškėja pažymi, jog ji nuo gimimo yra Lietuvos Respublikos, atitinkamai... 12. 4.... 13. Skunde taip pat akcentuojama, jog Užimtumo įstatymo (toliau – ir... 14. Todėl būtina kreiptis į ESTT ir KT, su prašymu ištirti, ar aptariama... 15. 5.... 16. Pareiškėja savo teises gynė su tėvo pagalba, savo sąskaita. Šių... 17. II... 18. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas VSDFV Utenos skyrius atsiliepime į... 19. 1.... 20. Paaiškina, jog asmens teisė į nedarbo išmoką pirmiausiai yra siejama su... 21. 2.... 22. Utenos skyrius 2019 m. liepos 18 d. gavo 2019 m. liepos 16 d. pareiškėjos... 23. 3.... 24. Atsakovės atstovas nurodo, jog KT jurisprudencijoje nurodyta, kad... 25. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog ESTT teikia prejudicinius sprendimus... 26. 4.... 27. Atsiliepime teigiama, jog skundžiamas Utenos skyriaus 2019 m. liepos 31 d.... 28. 5.... 29. Atsakovės atstovas pažymi, jog VSDFV ir jos priimti sprendimai yra teisėti... 30. III... 31. Atsakovė Užimtumo tarnyba atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo... 32. Dėl reikalavimo pareiškėjai suteikti bedarbio statusą atgaline data nuo... 33. 1. Pareiškėja skunde teigia, kad buvo netinkamai taikomas Užimtumo... 34. Dėl netinkamo statuso suteikimo ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo... 35. 2. Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnis numato, kad Lietuvos... 36. Dėl pareiškėjos teiginių... 37. 3. Pareiškėja teigia, kad institucijos iki šiol apgaudinėja asmenis, kurie... 38. Dėl kitų teiginių... 39. 4. Samprotavimai ir teisės teorijos teiginiai nėra laikomi kaip įrodymai,... 40. IV... 41. Atsakovė VSDFV atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutinka ir prašo... 42. 1. Bedarbio statuso klausimus reglamentuoja Įstatymas ir tai yra Užimtumo... 43. 2. Pareiškėja skunde prašo kreiptis į KT dėl Nedarbo socialinio draudimo... 44. 3. VSDFV teigimu, ji ir jos skyriai veikė teisės aktų ribose, pareiškėja... 45. V... 46. Teismo posėdyje pareiškėjos G. S. atstovas D. S. prašė skundą tenkinti.... 47. Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimų motyvus, įvertinęs rašytinę... 48. VI... 49. Šioje administracinėje byloje, inter alia (lot. be kita ko), nustatyta:... 50. 1.... 51. Pareiškėja 2019 m. liepos 1 d. užsiregistravo Užimtumo tarnyboje, tą... 52. 2.... 53. VSDFV Utenos skyrius, vadovaudamasis Nedarbo socialinio draudimo įstatymo... 54. 3.... 55. 2019 m. liepos 16 d. pareiškėja VSDFV Utenos skyriui pateikė prašymą... 56. 4.... 57. VSDFV Utenos skyrius nagrinėjamoje byloje skundžiamu 2019 m. liepos 31 d.... 58. 5.... 59. Vadovaudamasis Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 11 straipsniu, Nedarbo... 60. 6.... 61. Pareiškėja 2019 m. rugsėjo 10 d. pateikė skundą VSDFV, prašydama, be kita... 62. 7.... 63. VSDFV skundžiamu 2019 m. spalio 10 d. sprendimu Nr. (11.1) 1-7200 „Dėl... 64. VII... 65. 1.... 66. Byloje sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas panaikinti VSDFV ir jos Utenos... 67. 2.... 68. Dėl reikalavimo pakeisti Užimtumo tarnybos sprendimą, ją įpareigoti... 69. Pareiškėja skunde prašo teismą pakeisti Užimtumo tarnybos 2019 m. liepos 2... 70. Teismas pažymi, kad pareiškėja tokį reikalavimą grindžia Lietuvos... 71. 3. Dėl reikalavimo panaikinti ar pakeisti Valstybinio socialinio draudimo... 72. Pareiškėjos reikalavimas panaikinti VSDFV Utenos skyriaus sprendimą bei... 73. Šiame teismo sprendime konstatuota, kad Užimtumo tarnybos sprendimo pakeisti... 74. 4. Dėl reikalavimo įpareigoti atsakovus sumokėti pareiškėjai nedarbo... 75. Pripažinus, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus... 76. 5. Dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą... 77. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš... 78. 6. Dėl reikalavimų kreiptis į Konstitucinį Teismą ir Europos Sąjungos... 79. Pareiškėjos prašymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą... 80. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 3 dalį įstatymų... 81. 7. Likusieji šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturinčiais... 82. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 83. Pareiškėjos G. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.... 84. Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu...