Byla I-596-661/2009

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Inos Kirkutienės, teisėjų Alvydo Barkausko (pranešėjas) ir Nijolės Šidagienės, sekretoriaujant Jolitai Varnaitei,

2dalyvaujant atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) atstovei Raimondai Juodkaitei,

3viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. D. (L. D.) skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

4Teisėjų kolegija,

Nustatė

5pareiškėjas L. D. kreipėsi į teismą su skundu prašydamas panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-10-16 sprendimą Nr. S-224(7-192/2008), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2008-07-16 sprendimą Nr. 68-174 bei Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2008-05-07 sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (6.5)-60, kuriais pareiškėjas įpareigotas sumokėti į biudžetą 10811 Lt fizinių asmenų pajamų mokesčio, 5680,61 Lt fizinių asmenų pajamų mokesčio baudos, 9230 Lt gyventojų pajamų mokesčio, 4293,61 gyventojų pajamų mokesčio delspinigių ir 923 Lt gyventojų pajamų mokesčio baudą (b. l. 3-5).

6Pareiškėjas su skundžiamais sprendimais nesutinka, mano, kad Mokestinių ginčų komisija prie LR Vyriausybės savo sprendime absoliučiai nenagrinėjo pareiškėjo skundo iš esmės, t. y. neanalizavo jo argumentų. Skunde paaiškino, kad pranešimas apie mokestinį patikrinimą jam buvo išsiųstas 2007-12-22 raštu Nr.(7.9)-D2-15143 ir nebuvo įteiktas. Su pavedimu tikrinti jis buvo supažindintas tik 2008-01-21 atvykęs į Klaipėdos AVMI. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, mokestinis patikrinimas galėjo būti pradėtas tik 2008-01-21 ir atliktas tik už 2003 m. – 2008 m., nes kitų aplinkybių, dėl kurių patikrinimas taptų neįmanomas ar pasunkėtų nebuvo (LR MAĮ 121 str. 3 d.). Pradėjus patikrinimą mokesčio paskaičiavimui už 2002 m. jau buvo suėjęs senaties terminas, todėl, pareiškėjo manymu, Klaipėdos AVMI specialistai turėjo taikyti mokesčio apskaičiavimo senatį.

7Pareiškėjas taip pat mano, kad Klaipėdos AVMI nepagrįstai ilgą laikotarpį skaičiavo delspinigius. Atsižvelgiant į LR MAĮ 98 straipsnį, delspinigiai turėtų būti skaičiuojami ne ilgiau kaip 180 d., nuo tos dienos, kada turėjo būti sumokėtas gyventojų pajamų mokestis.

8Pareiškėjo nuomone, Klaipėdos AVMI nepagrįstai neatleido jo nuo delspinigių mokėjimo, nes mokesčio jis nesumokėjo ne piktybiškai siekdamas jo išvengti, o dėl nežinojimo ir dėl to, kad mokesčių administratorius laiku nesuteikė pakankamos informacijos. Pareiškėjas prašo atleisti jį nuo priskaičiuotų delspinigių sumokėjimo ar sumažinti jų sumą taikant LR MAĮ 100 str. 1 d. 3 p., nes pareiškėjo ekonominė padėtis šiuo metu yra labai sunki. Jo sutuoktinė N. D. ir sūnus V. D. sunkiai serga ir abu yra nedarbingi. Šį faktą įrodo prie skundo pridedami išrašai iš ligos istorijos.

9Pareiškėjo manymu, jam turėtu būti taikomos 1997-07-22 Lietuvos Respublikos ir Vokietijos Federacinės Respublikos sutarties dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo taikymo nuostatos, nes 2002 – 2003 m. jis dirbo Vokietijoje daugiau nei 183 dienas, todėl jo statusas prilygintinas Vokietijos rezidento statusui.

10Pareiškėjas ir jo atstovė į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai (b. l. 63-64).

11Atsakovas VMI prie LR FM atsiliepimu į skundą pareiškėjo skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 50-54).

12Atsakovas nurodo, kad Pareiškėjas neginčija pinigų gavimo į asmeninę sąskaitą ir pripažįsta, kad tai pajamos gautos už darbą užsienio kompanijose, o apmokestinamojo objekto buvimas lemia mokestinės prievolės atsiradimą, todėl Pareiškėjui atsirado pareiga pagal FAPMLĮ ir GPMĮ gautas pajamas deklaruoti ir nuo jų mokėti FAPM ir GPM. Pareiškėjas 2002–2003 metais iš užsienio gautų pajamų nedeklaravo, Lietuvos mokesčių administratoriui nepateikė užsienio valstybės mokesčių administratoriaus patvirtinto dokumento apie toje valstybėje per 2002–2003 metų mokestinį laikotarpį gautas pajamas bei nuo jų apskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokesčio arba jam tapataus mokesčio sumą, todėl Inspekcija pagrįstai ir teisingai Pareiškėjo 2002–2003 metais gautas pajamas iš užsienio bendrovių apmokestino FAPM ir GPM, ir nurodė sumokėti į biudžetą 10811 Lt FAPM ir 9230 Lt GPM. Inspekcijos pavedimas Nr. A1-38(7-07-10-38) atlikti Pareiškėjo mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimą buvo išrašytas 2007-12-21. Vadovaudamasi MAĮ 68 ir 120 str., Inspekcija turėjo teisę tikrinti 2002 metų FAPM apskaičiavimą ir sumokėjimą. Taip pat atsakovas pažymi, kad vadovaujantis MAĮ 114 straipsniu, mokesčių administratorius savarankiškai pasirenka tikrintinus mokesčių mokėtojus, nustato tikrinimo mąstą ir laiką, todėl nepagrįstas Pareiškėjo teiginys, kad mokesčių administratorius beveik dvejus metus delsė atlikti mokestinį patikrinimą. Atsakovas pažymi, jog Pareiškėjas skunde nepagrįstai teigia, kad delspinigiai turėjo būti skaičiuojami ne ilgiau kaip 180 dienų. Pareiškėjo nurodomas terminas yra skaičiuojamas tik nuo teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos ir ginčijamu atveju negali būti taikomas, nes nagrinėjant ginčą teisme Inspekcija dar neturi teisės priverstinai išieškoti Pareiškėjo mokestinę nepriemoką. Atsižvelgiant į tai, kad Pareiškėjas pajamų deklaracijų už 2002 -2003 metus nepateikė ir nuo gautų pajamų FAPM ir GPM nesumokėjo, Inspekcija pagrįstai apskaičiavo 5680,61 Lt FAPM delspinigių bei 4293,61 Lt GPM delspinigių.

13Pareiškėjo skunde nurodytos priežastys – įstatymo nežinojimas bei mokesčių administratoriaus laiku nesuteikta pakankama informacija – nėra teisės aktų numatytas pagrindas atleisti Pareiškėją nuo papildomai apskaičiuotų mokesčių delspinigių mokėjimo. Šeimos narių nedarbingumas dėl sveikatos būklės taip pat nėra MAĮ nustatytas pagrindas, kuriuo remiantis būtų galima atleisti nuo apskaičiuotų delspinigių mokėjimo. Atsakovas pažymi, kad Pareiškėjas, vadovaudamasis MAĮ 88 straipsnio nuostatomis gali kreiptis į vietos mokesčių administratorių dėl patikrinimo metu apskaičiuotos mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo arba išdėstymo. Vadovaujantis MAĮ 139 str. 1 d. nuostatomis bei atsižvelgiant į tai, kad Pareiškėjas geranoriškai bendradarbiavo patikrinimo metu, pateikė patikrinimui reikalingus dokumentus, nuo patikrinimo metu papildomai apskaičiuotų 10811 Lt FAPM bei 9230 Lt GPM Inspekcija pagrįstai paskyrė minimalią 10 proc. mokesčio dydžio baudą, t.y. 1081 Lt FAPM baudą ir 923 Lt GPM baudą. Nagrinėjamos bylos atveju patikrinimo metu apskaičiuotas FAPM ir GPM nėra sumokėtas, todėl Atsakovas pagrįstai nesvarstė atleidimo nuo paskirtų baudų pagrindų, nustatytų MAĮ 141 straipsnyje.

14Atsakovas pažymi, kad Pareiškėjas pripažino, kad 2002–2003 metais gavo pajamų iš užsienio kompanijos, tačiau nepateikė jokių dokumentų, pagrindžiančių pajamų ar jam tapataus mokesčio sumokėjimą Vokietijoje, todėl Inspekcija pagrįstai apmokestino visas 2002–2003 metais iš užsienio gautas pajamas FAPM ir GPM. Atsakovo nuomone, Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad vadovaujantis 1998-11-11 Lietuvos Respublikos ir Vokietijos Federacinės Respublikos sutartimi dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo jis 2002–2003 metais laikomas Vokietijos rezidentu. Atsakovas akcentuoja, kad kiekviena valstybė sąvoką „rezidentas“ apibrėžia remdamasi savo vidaus įstatymais. Vadovaujantis FAPMLĮ 1 straipsniu ir GPMĮ 4 straipsniu akivaizdu, kad Pareiškėjas 2002–2003 metais buvo ne Vokietijos, o Lietuvos Respublikos rezidentas. Pareiškėjo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta buvo Lietuvos Respublikoje, kadangi būtent čia gyveno Pareiškėjo šeima, Lietuvoje buvo Pareiškėjo turtas. Todėl, Pareiškėjo teiginys, kad jis 2002 - 2003 metais buvo Vokietijos rezidentas vien dėl to, kad Vokietijoje išbuvo 183 dienas yra neteisingas ir nepagrįstas.

15Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 67-68).

16Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos AVMI atsiliepimo į Pareiškėjos skundą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą trečiajam suinteresuotam asmeniui tinkamai pranešta (b. l. 65).

17Skundas netenkintinas.

18Byloje nustatyta, kad Atsakovas 2008-07-16 sprendimu patvirtino Inspekcijos 2008-05-07 sprendimą Nr. (6.5)-60, kuriuo patvirtinti Inspekcijos 2008-02-15 patikrinimo akte Nr. Al-38 (7.-07-10-38) Pareiškėjui apskaičiuotas 10811 Lt fizinių asmenų pajamų mokestis (toliau - FAPM), 9230 Lt gyventojų pajamų mokestis (toliau - GPM), 5680,61 Lt FAPM delspinigiai, 4293,61 Lt GPM delspinigiai (b. l. 27-32). Taip pat 2008-05-07 Inspekcijos sprendimu Pareiškėjui paskirta 1081 Lt FAPM bauda ir 923 Lt GPM bauda. Komisija skundžiamu 2008-10-16 sprendimu Nr. S-224(7-192/2008) patvirtino Atsakovo 2008-07-16 sprendimą Nr. 68-174 (b. l. 33-38).

19Pareiškėjas 2002 metais gavo 14842,84 JAV dolerių arba oficialiu lito kursu 54053,02 Lt, 2003 metais gavo 21625,80 JAV dolerių arba oficialiu lito kursu 65358,67 Lt. Pareiškėjas neginčija pinigų gavimo į asmeninę sąskaitą ir pripažįsta, kad tai pajamos gautos už darbą užsienio kompanijose. Apmokestinamojo objekto buvimas lemia mokestinės prievolės atsiradimą, todėl Pareiškėjui atsirado pareiga pagal FAPMLĮ ir GPMĮ gautas pajamas deklaruoti ir nuo jų mokėti FAPM ir GPM. Pareiškėjas 2002-2003 metais iš užsienio gautų pajamų nedeklaravo, Lietuvos mokesčių administratoriui nepateikė užsienio valstybės mokesčių administratoriaus patvirtinto dokumento apie toje valstybėje per 2002-2003 metų mokestinį laikotarpį gautas pajamas bei nuo jų apskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokesčio arba jam tapataus mokesčio sumą, todėl Inspekcija pagrįstai ir teisingai Pareiškėjo 2002-2003 metais gautas pajamas iš užsienio bendrovių apmokestino FAPM ir GPM, ir nurodė sumokėti į biudžetą 10811 Lt FAPM ir 9230 Lt GPM.

20Iš bylos medžiagos matyti, kad ginčo teisinius santykius nuo 1991-01-01 iki 2002-12-31 reglamentavo Lietuvos Respublikos Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinasis įstatymas (toliau - FAPMLĮ), nuo 2003-01-01 Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas (2002-07-02 įstatymo Nr. IX-1007 redakcija) (toliau - GPMĮ).

21Remiantis pažeidimo laikotarpiu (2002 m.) galiojusio FAPMLĮ 1 str. 1 d. 1 punktu, fizinių asmenų pajamų mokesčio mokėtojais laikomi fiziniai asmenys, įskaitant užsienio valstybių piliečius ir asmenis be pilietybės, gaunantys su darbo santykiais susijusių pajamų Lietuvos Respublikoje įsteigtose (registruotose) įmonėse, įstaigose ir organizacijose, tarp jų užsienio valstybių įmonių atstovybėse ir nuolatinėse buveinėse, bei užsienyje įsteigtose (registruotose) Lietuvos Respublikos įmonėse, įstaigose ir organizacijose, taip pat Lietuvos Respublikos gyventojai, gaunantys su darbo santykiais susijusių pajamų iš užsienio valstybių įmonių, įstaigų ir organizacijų. Šio įstatymo 81 straipsnyje (nuo 1996-02-01 iki 2001-07-17 pagal 1996-01-23 d. įstatymo Nr. 1-1184 redakciją, nuo 2001-07-18 pagal 2001-07-10 įstatymo Nr. IX-438 redakciją) nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje gyvenančių ar dirbančių asmenų gaunamos su darbo santykiais susijusios pajamos iš užsienio valstybių įmonių, įstaigų ir organizacijų (iš užsienio juridinių asmenų ir kitų organizacijų), taip pat pajamos, gaunamos iš užsienio valstybių gyventojų ir iš komercinės - ūkinės ar kitos veiklos užsienio valstybėse, apmokestinamos šio įstatymo V dalyje nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, vertinant apmokestinimo fizinių asmenų pajamų mokesčiu pagrįstumą, nustatyti fizinio asmens naudai atlikti pinigų pervedimai gali būti neapmokestinami pajamų mokesčiu, tik jeigu yra įrodymų, patvirtinančių, jog tai nėra pajamos.

22FAPMLĮ V dalies 33 straipsnyje nustatyta, kad gyventojų gautos kitos pajamos apmokestinamos taikant 20 procentų pajamų mokesčio tarifą. FAPMLĮ 37 str. 1 d. 4 punkte nurodyta, kad fizinis asmuo turi pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai pajamų deklaraciją, kai pajamos uždirbamos užsienio valstybėje, per 5 dienas praėjus mėnesiui po sugrįžimo į Lietuvą ar pasibaigus pajamų šaltiniui užsienio valstybėje. Šios pajamos deklaruojamos neatsižvelgiant į tai, ar nuo jų buvo sumokėti mokesčiai užsienyje. Taip pat minėtame straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad pajamų mokestis nuo numatomų nuolat gauti ir bet kuriuo metų laiku faktiškai gautų pajamų apskaičiuojamas ir sumokamas lygiomis dalimis kas ketvirtį iki kiekvieno ketvirčio antrojo mėnesio 15 dienos. Už pajamas, gautas bet kuriuo metų laiku, mokestis sumokamas iki metų pabaigos likusiais terminais. Jei pajamos deklaruojamos po lapkričio 15 dienos (praėjus visiems mokėjimo terminams), pajamų mokestis turi būti sumokėtas per mėnesį. Vadovaujantis, FAPMLĮ 38 straipsniu laiku neapmokestinti mokėtojai apmokestinami, neteisingai apmokestinimas patikslinimas ir mokestis grąžinamas arba išieškomas Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

23Apmokestinimo gyventojų pajamų mokesčiu nuo 2003-01-01 reglamentuoja GPMĮ. Šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad pajamų mokesčio 15 % tarifas taikomas jūrininkų, įrašytų į laivo įgulos narių sąrašą, plaukiojančio ne su Lietuvos valstybės ar Europos Sąjungos valstybės narės vėliava, už darbą laivo reiso metu gautoms pajamoms (ši nuostata galiojo iki 2003-12-31). Vadovaujantis GPMĮ 22 straipsnio nuostatomis, iš užsienio kompanijos gautas darbo užmokestis priskiriamas B klasės pajamoms. Pagal GPMĮ 25 str. 1 ir 2 dalies nuostatas, pajamų mokestį nuo pajamų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės pajamoms, šio Įstatymo nustatyta tvarka deklaruoja, apskaičiuoja ir sumoka pats nuolatinis Lietuvos gyventojas, vadovaudamasis šio Įstatymo 27 straipsnyje nustatyta tvarka. Nuolatinis Lietuvos gyventojas iš GPMĮ nustatyta tvarka apskaičiuoto pajamų mokesčio sumos gali atskaityti pajamų mokesčio arba jam tapataus mokesčio sumą, sumokėtą užsienio valstybėje nuo toje valstybėje per tą mokestinį laikotarpį gautų pajamų, jeigu su šia valstybe yra sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis arba ši valstybė įtraukta į finansų ministro sudaromą sąrašą (GPMĮ 37 str.). Tačiau vadovaujantis GPMĮ 37 straipsniu atskaityti iš apskaičiuotos pajamų mokesčio sumos leidžiama tik tuo atveju, jeigu yra pateikti užsienio valstybės mokesčio administratoriaus patvirtinti dokumentai apie toje valstybėje per tą mokestinį laikotarpį gautas pajamas bei nuo jų apskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokesčio arba jam tapataus mokesčio sumą.

24Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnyje nustatyta, kad jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratoriaus mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Iš bylos medžiagos matyti, kad Inspekcijos pavedimas Nr.Al-38(7-07-10-38) atlikti Pareiškėjo mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimą buvo išrašytas 2007-12-21 (MGK byla, b. l. 38-40). Einamieji ir penkeri praėję kalendoriniai metai skaičiuojami nuo patikrinimo pradžios, t.y. nuo pavedimo išrašymo dienos (MAĮ 120 str.): 2007 metai - einamieji ir penkeri praėję kalendoriniai metai, skaičiuojami atgal nuo 2007-01-01, t. y. 2006, 2005, 2004, 2003, 2002.

25Teismas konstatuoja, kad Inspekcija pagrįstai turėjo teisę tikrinti 2002 metų FAPM apskaičiavimą ir sumokėjimą. Pagal MAĮ 114 str. mokesčių administratorius savarankiškai pasirenka tikrintinus mokesčių mokėtojus, nustato tikrinimo mąstą ir laiką, todėl nepagrįstas Pareiškėjo teiginys, kad mokesčių administratorius beveik dvejus metus delsė atlikti mokestinį patikrinimą.

26Pareiškėjas skunde nepagrįstai teigia, kad delspinigiai turėjo būti skaičiuojami ne ilgiau kaip 180 dienų. MAĮ 98 straipsnyje nurodyta, kad delspinigiai pradėti skaičiuoti šio įstatymo 97 straipsnyje nustatyta tvarka, skaičiuojami kiekvieną dieną ir baigiami skaičiuoti mokesčio sumokėjimo (grąžinimo) į biudžetą dieną (įskaitytinai). Šiame straipsnyje taip pat nurodoma, kad delspinigiai pradėti skaičiuoti šio įstatymo 97 str. 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka, skaičiuojami ne ilgiau kaip 180 dienų nuo teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos. Tačiau ginčijamu atveju mokesčių administratorius dar neturi teisės priverstinai išieškoti patikrinimo metu nustatytą mokestinę nepriemoką, nes, Pareiškėjui padavus skundą, prasidėjo mokestinis ginčas ir, vadovaujantis MAĮ 110 straipsniu, yra sustabdytas ginčijamų mokesčių, baudų ir delspinigių priverstinis išieškojimas. Taigi, Pareiškėjo nurodomas 180 kalendorinių dienų terminas yra skaičiuojamas tik nuo teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos ir ginčijamu atveju negali būti taikomas, nes Inspekcija dar neturi teisės priverstinai išieškoti Pareiškėjo mokestinę nepriemoką. Todėl Pareiškėjo teiginys, jog Inspekcija nepagrįstai delspinigius apskaičiavo už ilgesnį nei 180 dienų laikotarpį, yra neteisingas.

27FAPMLĮ 40 straipsnyje numatyta, kad įmonės, įstaigos ir organizacijos bei fiziniai asmenys už šio skyriaus nuostatų pažeidimą atsako MAĮ nustatyta tvarka. Pagal GPMĮ 36 str. 2 dalį, už šio Įstatymo pažeidimus skiriamos baudos ir skaičiuojami delspinigiai Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad Pareiškėjas pajamų deklaracijų už 2002-2003 metus nepateikė ir nuo gautų pajamų FAPM ir GPM nesumokėjo, Inspekcija vadovaudamasi MAĮ 96 str. 2 dalies (iki 2004-05-01 vadovaujantis 1995-06-28 Mokesčių administravimo įstatymo Nr. 1-974 39 str. 6 dalies) nuostatomis, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-09-26 byloje Nr.29/04 priimtu nutarimu (VMI prie LR Finansų ministerijos 2007-02-15 raštas Nr.(29.3-31-3)-R-1968) nuo papildomai apskaičiuoto 10811 Lt FAPM ir 9230 Lt GPM už laikotarpį nuo 2002-05-16 iki 2008-02-15 pagrįstai apskaičiavo 5680,61 Lt FAPM delspinigių bei 4293,61 Lt GPM delspinigių.

28Pareiškėjas skundu prašė atsakovo atleisti jį nuo delspinigių remiantis MAĮ 100 str. 1 d. 3 punktu, kuriame įtvirtinta nuostata, kad gali būti atleidžiama nuo delspinigių ar jų dalies kitais atvejais, kai delspinigius išieškoti netikslinga ekonominiu ir (ar) socialiniu požiūriu, kaip tai suprantama pagal šio Įstatymo 113 str. 1 d. 3 punktą. MAĮ 113 str. 1 d. 3 punkte nustatyta - jeigu dėl atskiro mokesčio to mokesčio įstatymas nenustato kitaip, beviltiška gali būti pripažįstama ta mokesčių mokėtojo mokestinė nepriemoka, kurios neįmanoma išieškoti dėl objektyvių priežasčių arba kurią priverstinai išieškoti netikslinga socialiniu ir (arba) ekonominiu požiūriu, kai sunki fizinio asmens ekonominė (socialinė) padėtis: fiziniam asmeniui reikia valstybės paramos (asmuo yra pensinio amžiaus, neįgalusis, asmeniui reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir reabilitacija, asmuo yra bedarbis, gauna socialinę pašalpą) arba tokia parama jau teikiama. Pareiškėjas skunde teigia, kad sutuoktinė N. D. ir sūnus V. D. sunkiai serga ir abu yra nedarbingi, ir jis yra vienintelis šeimos maitintojas, todėl sumokėjus delspinigius šeimos finansinė padėtis labai pablogėtų. MAĮ aiškiai apibrėžia pagrindus, kuriems esant gali būti atleidžiama nuo delspinigių mokėjimo, taigi Atsakovas ir Komisija pagrįstai neatleido Pareiškėjo nuo apskaičiuotų delspinigių mokėjimo, kadangi šeimos narių nedarbingumas dėl sveikatos būklės nėra MAĮ nustatytas pagrindas, kuriuo remiantis būtų galima atleisti nuo apskaičiuotų delspinigių mokėjimo. Atsakovas pažymi, kad Pareiškėjas, vadovaudamasis MAĮ 88 straipsnio nuostatomis, gali kreiptis į vietos mokesčių administratorių dėl patikrinimo metu apskaičiuotos mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo arba išdėstymo.

29Atleidimo nuo delspinigių pagrindus reglamentuoja 2004-04-13 MAĮ 100 straipsnis bei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004-07-26 įsakymu Nr. VA-144 patvirtintos Atleidimo nuo baudų ir delspinigių taisyklės (toliau - Taisyklės, 2006-02-28 įsakymo Nr. VA-20 ir 2007-10-16 įsakymo Nr. VA-67 redakcijos). Prašymas atleisti nuo delspinigių gali būti tenkinamas tik tada, jei yra nors viena aplinkybė, numatyta ir įtvirtinta aukščiau nurodytose teisės normose. Pareiškėjo skunde nurodytos priežastys - įstatymo nežinojimas bei kaip Pareiškėjas teigia mokesčių administratoriaus laiku nesuteikta pakankama informacija - nėra pagrindas atleisti Pareiškėją nuo papildomai apskaičiuotų mokesčių delspinigių mokėjimo.

30Pagal MAĮ 40 straipsnio nuostatas, mokesčio mokėtojo pareiga teisingai apskaičiuoti mokesčius ir laiku bei tiksliai įvykdyti mokestines prievoles. Už tinkamą prievolių vykdymą atsakingas tik mokesčių mokėtojas, o delspinigių skaičiavimas siejamas tik su mokesčių mokėtojo neteisėtu elgesiu mokant mokesčius. Nedeklaravęs, neskaičiavęs ir nemokėjęs FAPM bei GPM dėl savo ar kitų asmenų kaltės, Pareiškėjas pažeidė įstatymą ir padarė žalą valstybės biudžetui, kadangi į valstybės biudžetą įstatymo nustatytu terminu nebuvo sumokėtas FAPM ir GPM.

31MAĮ 139 str. 1 dalyje yra nustatyta, jei mokesčių administratorius nustato, kad mokesčių mokėtojas neapskaičiavo nedeklaruojamo (įskaitant muitinės deklaracijose apskaičiuojamą mokestį) ar nedeklaravo deklaruojamo mokesčio arba neteisėtai pritaikė mažesnį mokesčio tarifą ir dėl šių priežasčių mokėtiną mokestį neteisėtai sumažino, mokesčių mokėtojui priskaičiuojama trūkstama mokesčio suma ir skiriama nuo 10 iki 50 procentų minėtos mokesčio sumos dydžio bauda, jei atitinkamo mokesčio įstatymas nenustato kitaip. Skiriamos konkrečios baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, nuo to, ar mokesčių mokėtojas bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, nuo mokesčių įstatymų pažeidimo pripažinimo ir kitų aplinkybių, kurias mokesčių administratorius pripažįsta svarbiomis skirdamas didesnę ar mažesnę baudą.

32Vadovaujantis šiomis nuostatomis bei atsižvelgiant į tai, kad Pareiškėjas geranoriškai bendradarbiavo patikrinimo metu, pateikė patikrinimui reikalingus dokumentus, nuo patikrinimo metu papildomai apskaičiuotų 10811 Lt FAPM bei 9230 Lt GPM Inspekcija pagrįstai paskyrė minimalią 10 proc. mokesčio dydžio baudą, t.y. 1081 Lt FAPM baudą ir 923 Lt GPM baudą.

33MAĮ 141 straipsnyje nustatyti atleidimo nuo baudų pagrindai, kurie gali būti taikomi tik tuo atveju, kai mokesčių mokėtojas mokesčio, susijusio su paskirta bauda, sumą yra sumokėjęs (mokestis įskaitytas ir (arba) priverstinai išieškotas) ar šio mokesčio sumokėjimo terminas šio Įstatymo nustatyta tvarka yra atidėtas arba išdėstytas. Nagrinėjamos bylos atveju patikrinimo metu apskaičiuotas FAPM ir GPM nėra sumokėtas, todėl Atsakovas pagrįstai nesvarstė atleidimo nuo paskirtų baudų pagrindų.

34Nagrinėjamu atveju pagrįstai taikytinos 1998-11-11 Lietuvos Respublikos ir Vokietijos Federacinės Respublikos sutarties dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo 15 ir 23 straipsnių nuostatos. Jeigu gyventojas, būdamas vienos susitariančiosios valstybės rezidentu, atlieka samdomąjį darbą kitoje susitariančiojoje valstybėje, tai už šį darbą gaunamos pajamos gali būti apmokestinamos ir toje kitoje valstybėje (t. y. valstybėje, kurioje atliekamas darbas), jeigu tai numato jos vidaus mokesčių įstatymai. Tačiau ta kita valstybė gali apmokestinti tik tą pajamų dalį, kuri gaunama už toje kitoje valstybėje atliekamą darbą. Tokiu atveju valstybė, kurios rezidentas yra pajamas gaunantis gyventojas, taip pat turi teisę apmokestinti už tokį darbą gaunamas pajamas, tačiau apmokestindama turi naikinti atsiradusį dvigubą apmokestinimą remdamasi 23 straipsnio (Dvigubo apmokestinimo panaikinimas) nuostatomis, o tais atvejais, kai valstybės vidaus mokesčių įstatymai numato palankesnį pajamų dvigubo apmokestinimo panaikinimą, turi būti atsižvelgiama ir į vidaus mokesčių įstatymų nuostatas. 2002 - 2003 metais Lietuvos Respublikos vidaus mokesčių įstatymai nenumatė palankesnio apmokestinimo nei to, kuris numatytas Dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyje. Minėtos sutarties 23 str. 2 dalyje įtvirtintas kredito metodas, kuris reiškia, kad apmokestinant Lietuvos rezidento pajamas gautas Vokietijos Federacinėje Respublikoje iš tokio rezidento pajamų mokesčio galima atimti sumą, lygią Vokietijos Federacinėje Respublikoje sumokėtam šių pajamų mokesčiui. Norint taikyti minėtą metodą, Pareiškėjas privalėjo pateikti Lietuvos mokesčių administratoriui dokumentą apie Vokietijos Federacinėje Respublikoje sumokėtą pajamų ar jam tapatų mokestį. Kaip jau minėta aukščiau, nagrinėjamos bylos atveju Pareiškėjas pripažino, kad 2002-2003 metais gavo pajamų iš užsienio kompanijos, tačiau nepateikė jokių dokumentų pagrindžiančių pajamų ar jam tapataus mokesčio sumokėjimą Vokietijoje, todėl Inspekcija pagrįstai apmokestino visas 2002 - 2003 metais iš užsienio gautas pajamas FAPM ir GPM.

35Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad vadovaujantis dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartimi jis 2002 - 2003 metais laikomas Vokietijos rezidentu. Pažymėtina, kad kiekviena valstybė sąvoką „rezidentas“ apibrėžia remdamasi savo vidaus įstatymais. Vadovaujantis FAPMLĮ 1 straipsniu ir GPMĮ 4 straipsniu akivaizdu, kad Pareiškėjas 2002 - 2003 metais buvo ne Vokietijos, o Lietuvos Respublikos rezidentas. Pareiškėjo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta buvo Lietuvos Respublikoje, kadangi būtent čia gyveno Pareiškėjo šeima, Lietuvoje buvo Pareiškėjo turtas. Todėl Pareiškėjo teiginys, kad jis 2002 - 2003 metais buvo Vokietijos rezidentas vien dėl to, kad Vokietijoje išbuvo 183 dienas, yra neteisingas ir nepagrįstas.

36Remiantis byloje ištirtais įrodymais, teismas konstatuoja, kad Mokestinių ginčų komisija, atsakovas bei tretysis suinteresuotas asmuo faktines bylos aplinkybes vertino tinkamai, teises aktus, reglamentuojančius ginčo santykius aiškino bei taikė teisingai ir priėmė pagrįstus bei teisėtus sprendimus, todėl pareiškėjo skundas dėl Mokestinių ginčų komisijos prie LR Vyriausybės 2008-10-16 sprendimo Nr. S-224-(7-192/2008), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos 2008-07-16 sprendimo Nr.68-174, Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2008-05-07 sprendimo Nr. (6.5)-60 bei Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2008-02-15 patikrinimo akto Nr. A1-38(7.-07-10-38) panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas.

37Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,

Nutarė

38Pareiškėjo L. D. skundą atmesti.

39Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. dalyvaujant atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos... 3. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal... 4. Teisėjų kolegija,... 5. pareiškėjas L. D. kreipėsi į teismą su skundu prašydamas panaikinti... 6. Pareiškėjas su skundžiamais sprendimais nesutinka, mano, kad Mokestinių... 7. Pareiškėjas taip pat mano, kad Klaipėdos AVMI nepagrįstai ilgą laikotarpį... 8. Pareiškėjo nuomone, Klaipėdos AVMI nepagrįstai neatleido jo nuo... 9. Pareiškėjo manymu, jam turėtu būti taikomos 1997-07-22 Lietuvos Respublikos... 10. Pareiškėjas ir jo atstovė į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo... 11. Atsakovas VMI prie LR FM atsiliepimu į skundą pareiškėjo skundą prašė... 12. Atsakovas nurodo, kad Pareiškėjas neginčija pinigų gavimo į asmeninę... 13. Pareiškėjo skunde nurodytos priežastys – įstatymo nežinojimas bei... 14. Atsakovas pažymi, kad Pareiškėjas pripažino, kad 2002–2003 metais gavo... 15. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytus... 16. Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos AVMI atsiliepimo į Pareiškėjos... 17. Skundas netenkintinas.... 18. Byloje nustatyta, kad Atsakovas 2008-07-16 sprendimu patvirtino Inspekcijos... 19. Pareiškėjas 2002 metais gavo 14842,84 JAV dolerių arba oficialiu lito kursu... 20. Iš bylos medžiagos matyti, kad ginčo teisinius santykius nuo 1991-01-01 iki... 21. Remiantis pažeidimo laikotarpiu (2002 m.) galiojusio FAPMLĮ 1 str. 1 d. 1... 22. FAPMLĮ V dalies 33 straipsnyje nustatyta, kad gyventojų gautos kitos pajamos... 23. Apmokestinimo gyventojų pajamų mokesčiu nuo 2003-01-01 reglamentuoja GPMĮ.... 24. Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnyje nustatyta, kad jeigu kitaip... 25. Teismas konstatuoja, kad Inspekcija pagrįstai turėjo teisę tikrinti 2002... 26. Pareiškėjas skunde nepagrįstai teigia, kad delspinigiai turėjo būti... 27. FAPMLĮ 40 straipsnyje numatyta, kad įmonės, įstaigos ir organizacijos bei... 28. Pareiškėjas skundu prašė atsakovo atleisti jį nuo delspinigių remiantis... 29. Atleidimo nuo delspinigių pagrindus reglamentuoja 2004-04-13 MAĮ 100... 30. Pagal MAĮ 40 straipsnio nuostatas, mokesčio mokėtojo pareiga teisingai... 31. MAĮ 139 str. 1 dalyje yra nustatyta, jei mokesčių administratorius nustato,... 32. Vadovaujantis šiomis nuostatomis bei atsižvelgiant į tai, kad Pareiškėjas... 33. MAĮ 141 straipsnyje nustatyti atleidimo nuo baudų pagrindai, kurie gali būti... 34. Nagrinėjamu atveju pagrįstai taikytinos 1998-11-11 Lietuvos Respublikos ir... 35. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad vadovaujantis dvigubo apmokestinimo... 36. Remiantis byloje ištirtais įrodymais, teismas konstatuoja, kad Mokestinių... 37. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1 p.,... 38. Pareiškėjo L. D. skundą atmesti.... 39. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti...