Byla A-248-874-06

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės (pranešėja), Nijolės Piškinaitės ir Algirdo Taminsko (kolegijos pirmininkas),

2sekretoriaujant Dinai Jerusalimskienei,

3teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Visfota“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. spalio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Visfota“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo.

4Teisėjų kolegija

Nustatė

5Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2004 m. rugsėjo 15 d. patikrinimo aktu Nr.06-1-04-31-3-M10 pareiškėjui papildomai apskaičiavo 23940 Lt fizinių asmenų pajamų mokestį bei 8876 Lt šio mokesčio delspinigius. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2004 m. gruodžio 2 d. sprendimu Nr.(6.5)-459 patvirtino minėtame patikrinimo akte apskaičiuotas sumas bei skyrė 7182 Lt baudą. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos 2005 m. kovo 9 d. sprendimu Nr.69-56 patvirtino Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2004 m. gruodžio 2 d. sprendimą Nr.(6.5)-459. Mokestinių ginčų komisija prie Vyriausybės 2005 m. gegužės 9 d. sprendimu Nr.S-231-(7-181/2005) patvirtino Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Vyriausybės 2005 m. kovo 9 d. sprendimą Nr.69-56.

6Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Vyriausybės 2005 m. gegužės 9 d. sprendimą Nr.S-231-(7-181/2005). Pareiškėjas nurodė, kad mokesčių administratoriaus išvados yra padarytos, neįsigilinus į pareiškėjo argumentus bei ignoruojant pateiktus dokumentus. Mokesčių administratorius rėmėsi nenuosekliais ir prieštaringais pas pareiškėją nedirbančių asmenų paaiškinimais ir visiškai ignoravo pareiškėjo administracinius bei buhalterinius dokumentus. Pareiškėjas nurodė, kad jis pateikė visus įstatymo reikalavimus atitinkančius dokumentus sandoriams, kurių šalis jis yra, pagrįsti. Minėti dokumentai nėra nuginčyti, todėl jais turėtų būti vadovaujamasi. Pareiškėjas nurodė, kad Mokestinių ginčų komisija neįsigilino į tai, kurį patikrinimo aktą pareiškėjas ginčija. 2003 m. rugsėjo 5 d. buvo surašytas patikrinimo aktas Nr.161-01-10-214, kuris vėliau buvo panaikintas ir buvo paskirtas pakartotinis patikrinimas. 2004 m. rugsėjo 15 d. buvo surašytas pakartotinio patikrinimo aktas, kurį pareiškėjas ginčija. Tačiau mokesčių administratoriaus pareigūnai remiasi panaikintuoju aktu, o šioje byloje pareiškėjo ginčijamą aktą laiko tik papildomu aktu. Tai yra esminis netikslumas, dėl kurio pareiškėjui yra užkertamas kelias gintis šiame mokestiniame ginče, nes neaišku, dėl kurio akto vyksta ginčas. Dėl pirmojo patikrinimo akto ginčas yra išspręstas ir jis negali būti nagrinėjamas iš naujo.

7Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsakovas nurodė, kad ginčas tarp mokesčių administratoriaus ir pareiškėjo yra kilęs dėl T. M. 2001 m. spalio - lapkričio mėnesiais iš pareiškėjo kasos išmokėtų 119700 Lt pripažinimo jo pajamomis. Patikrinimo metu nustatyta, jog pareiškėjas 2001 metais pirkimų iš Vokietijos įmonės „Primax Foto-Handels GmbH“ neapskaitė. Pagal Vokietijos Federacinės Respublikos federalinės finansų ministerijos gautą informaciją ši įmonė vykdė sandorius su pareiškėju iki 2000 m. birželio mėnesio. Pareiškėjas savo įsiskolinimus minėtai kompanijai padengdavo iki gruodžio 31 d., įsiskolinimų už ankstesnius metus nebuvo. Vokietijos įmonės atstovas neigė, kad 2001 metais jis gavo pinigus iš pareiškėjo, o pagal pareiškėjo apskaitos registrų duomenis atskaitingas asmuo T. M. pareiškėjui neskolingas. Todėl pagrįstai T. M. 2001 m. spalio - lapkričio mėnesiais pagal patikrinimo akte nurodytus kasos išlaidų orderius išmokėti 119700 Lt buvo vertinti kaip iš juridinio asmens gautos su darbo santykiais nesusijusios pajamos ir pagrįstai, vadovaujantis Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 33 straipsnio 1 dalies nuostatomis, buvo apskaičiuotas papildomai į biudžetą mokėtinas fizinių asmenų pajamų mokestis. Atsakovas nurodė, kad 2003 m. rugsėjo 5 d. patikrinimo aktas Nr.161-01-10-214 nėra panaikintas. Dėl dalies šiame akte apskaičiuotų sumų buvo pavesta atlikti papildomą tikrinimą. Atliekant pakartotinį patikrinimą, buvo remtasi ne panaikintuoju aktu, o visa pareiškėjo patikrinimų metu surinkta medžiaga.

8Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005 m. spalio 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

9Teismas nurodė, kad pareiškėjui teisėtai nurodyta sumokėti į biudžetą fizinių asmenų pajamų mokestį, šio mokesčio delspinigius ir baudą. Teismas nurodė, kad kasos išlaidų orderiai patvirtina, jog 2001 m. spalio - lapkričio mėnesiais T. M. išmokėta 119700 Lt atsiskaitymui už prekes „Primax“. Ginčo dėl pinigų išmokėjimo T. M. nėra. Pareiškėjo pirminėse 2001 m. spalio 29 d., 2001 m. lapkričio 23 d. ir 2001 m. gruodžio 7 d. avanso apyskaitose, pateiktose T. M. vardu, atsiskaitymai su „Primax Foto-Handels GmbH“ nenurodyti. Pagal pakartotiniam patikrinimui pateiktą „Capecorp Limite“ 2000 m. gruodžio 31 d. patvirtinimą Nr.51/L025-2000 skolos mokėjimas 2000 metais buvo perleistas „Capecorp Limite“, tačiau jokių atsiskaitymų su „Capecorp Limite“ dokumentų pareiškėjas nepateikė. Priešingai, pakartotinio patikrinimo metu pareiškėjo pateiktose patikslintose avansinėse apyskaitose įrašyta, jog T. M. Vokietijos įmonės „Primax Foto-Handels GmbH“ atstovybei Vilniuje 2001 m. spalio - lapkričio mėnesiais sumokėjo 119700 Lt už prekes, bet šiose apyskaitose nėra patikslinimo datos, jos T. M. nepasirašytos, patvirtintos tik vienu parašu, be pasirašiusio asmens pareigų, vardo, pavardės, todėl mokesčių administratorius pagrįstai nevertino jų kaip įrodymo. Pareiškėjas pateikė mokesčių administratoriui pinigų gavimo kvitų kopijas su „Primax Foto-Handels GmbH“ spaudais. Kvitų kopijose pinigų gavėju įvardinta V. S. - Vokietijos bendrovės „Primax Foto-Handels GmbH“ atstovybės Vilniuje vadovė. Tačiau 2003 m. kovo 31 d. paaiškinime V. S. teigė, kad 2001 metais jokių pinigų iš pareiškėjo negavo. „Primax Foto-Handels GmbH“ sandorius su pareiškėju vykdė iki 2000 m. birželio mėnesio, pareiškėja savo įsiskolinimus Vokietijos kompanijai visada padengdavo iki gruodžio 31 d., įsiskolinimų už ankstesnius metus nebuvo. Be to, pats pareiškėjas 2003 m. lapkričio 4 d. atsikirtime dėl patikrinimo akto pripažino, kad su tiekėju buvo atsiskaityta iki gruodžio 31 dienos. Todėl darytina išvada, jog po šios datos pareiškėjas neturėjo pagrindo vykdyti atsiskaitymų už prekes „Primax Foto-Handels GmbH“. Pareiškėjo argumentai vertintini kaip pasirinkta gynybos pozicija, siekiant išvengti mokesčio sumokėjimo. Teismas nurodė, kad atmestinas pareiškėjo argumentas, kad mokesčių administratoriaus pareigūnai remiasi panaikintu patikrinimo aktu. Mokesčių administratorius, atlikdamas pakartotinį patikrinimą, rėmėsi visa pareiškėjo patikrinimų metu surinkta medžiaga. Teismas nurodė, kad T. M. išmokėti 119700 Lt nebuvo skirti atsiskaitymui už prekes su Vokietijos įmone „Primax Foto-Handels GmbH“, taip pat nėra įrodymų, kad šie pinigai būtų panaudoti kitoms pareiškėjo reikmėms ar grąžinti į kasą. Todėl mokesčių administratorius pagrįstai ginčo pinigų sumą pripažino T. M. pajamomis.

10Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. spalio 7 d. sprendimą ir bylos medžiagą grąžinti pakartotiniam patikrinimui.

11Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas. Nurodo, kad tiek mokesčių administratorius, tiek teismas rėmėsi prieštaringais pas pareiškėją nedirbančių asmenų paaiškinimais ir visiškai ignoravo pareiškėjo administracinius bei buhalterinius dokumentus. Ypač kritiškai reikėtų vertinti liudytojos V. S. paaiškinimus, nes jie subjektyvūs ir priešingi kitų liudytojų paaiškinimams. Pareiškėjas nurodo, kad jis pateikė visus dokumentus sandoriams, kurių šalis jis yra, pagrįsti. Minėti dokumentai nėra nuginčyti, todėl jais turėtų būti vadovaujamasi. Pareiškėjas nurodo, kad teismas neįsigilino į tai, kurį patikrinimo aktą pareiškėjas ginčija. 2003 m. rugsėjo 5 d. buvo surašytas patikrinimo aktas Nr.161-01-10-214, kuris vėliau buvo panaikintas ir buvo paskirtas pakartotinis patikrinimas. 2004 m. rugsėjo 15 d. buvo surašytas pakartotinio patikrinimo aktas, kurį pareiškėjas ginčija. Tačiau mokesčių administratoriaus pareigūnai remiasi panaikintuoju aktu, o šioje byloje pareiškėjo ginčijamą aktą laiko tik papildomu aktu. Tai yra esminis netikslumas, dėl kurio pareiškėjui yra užkertamas kelias gintis šiame mokestiniame ginče, nes neaišku, dėl kurio akto vyksta ginčas. Dėl pirmojo patikrinimo akto ginčas yra išspręstas ir jis negali būti nagrinėjamas iš naujo. Teismas teigė, kad mokesčių administratorius rėmėsi visais pareiškėjo buhalteriniais duomenimis, tačiau toks teiginys akivaizdžiai prieštarauja faktinėms aplinkybėms, nes mokesčių administratorius buvo pasiėmęs tik dalį dokumentų.

12Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti.

13Atsakovas nurodo, kad ginčas tarp mokesčių administratoriaus ir pareiškėjo yra kilęs dėl T. M. 2001 m. spalio - lapkričio mėnesiais iš pareiškėjo kasos išmokėtų 119700 Lt pripažinimo jo pajamomis. Patikrinimo metu nustatyta, jog pareiškėjas 2001 metais pirkimų iš Vokietijos įmonės „Primax Foto-Handels GmbH“ neapskaitė. Pagal Vokietijos Federacinės Respublikos federalinės finansų ministerijos gautą informaciją ši įmonė vykdė sandorius su pareiškėju iki 2000 m. birželio mėnesio. Pareiškėjas savo įsiskolinimus minėtai kompanijai padengdavo iki gruodžio 31 d., įsiskolinimų už ankstesnius metus nebuvo. Vokietijos įmonės atstovas neigė, kad 2001 metais jis gavo pinigus iš pareiškėjo, o pagal pareiškėjo apskaitos registrų duomenis atskaitingas asmuo T. M. pareiškėjui neskolingas. Todėl pagrįstai T. M. 2001 m. spalio - lapkričio mėnesiais pagal patikrinimo akte nurodytus kasos išlaidų orderius išmokėti 119700 Lt buvo vertinti kaip iš juridinio asmens gautos su darbo santykiais nesusijusios pajamos ir pagrįstai, vadovaujantis Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 33 straipsnio 1 dalies nuostatomis, buvo apskaičiuotas papildomai į biudžetą mokėtinas fizinių asmenų pajamų mokestis. Atsakovas nurodo, kad 2003 m. rugsėjo 5 d. patikrinimo aktas Nr.161-01-10-214 nėra panaikintas. Dėl dalies šiame akte apskaičiuotų sumų buvo pavesta atlikti papildomą tikrinimą. Atliekant pakartotinį patikrinimą, buvo remtasi ne panaikintuoju aktu, o visa pareiškėjo patikrinimų metu surinkta medžiaga.

14Teisėjų kolegija

konstatuoja:

15šiame mokestiniame ginče pareiškėjas ginčija mokesčio administratoriaus nurodymą sumokėti į biudžetą 23940 lt fizinių asmenų pajamų mokestį, 8876 Lt šio mokesčio delspinigius ir 7182 Lt baudą. Nurodyta mokesčio suma pareiškėjui priskaičiuota nuo T.M. išmokėtų 119700 Lt, kurie buvo pripažinti jo pajamomis, nesusijusiomis su darbo santykiais.

16Minėtos sumos išmokėjimas T.M. patvirtintas kasos išlaidų orderiais (2001 m. spalio 25 d. Nr.104, 2001 m. spalio 26 d. Nr.105, 2001 m. lapkričio 6 d. Nr.109, 2001 m. lapkričio 8 d. Nr. 110, 2001 m. lapkričio 12 d. Nr.112, 2001 m. lapkričio 14 d. Nr.114, 2001 m. lapkričio 16 d. Nr.115, 2001 m. lapkričio 20 d. Nr.116, 2001 m. lapkričio 22 d. Nr.117, 2001 m. lapkričio 26 d. Nr.118, 2001 m. lapkričio 28 d. Nr.120, 2001 m. lapkričio 30 d. Nr.121), išmokėjimo faktą pripažįsta ir pareiškėjas. Kasos išlaidų orderiuose išmokėjimo pagrindu nurodyta „atsiskaitymui už prekes (Primax)“. Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. Nr. nutarimu Nr.179 patvirtintos Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 9 punkte įtvirtinta nuostata, kad atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, ūkininkais arba gyventojais, pateikia ūkio subjekto buhalterijai pinigų sumokėjimą įrodančius dokumentus, kuriuos surašo į avanso ataskaitą, - nurodo joje šių dokumentų pavadinimus, numerius, datas, išmokėtas sumas. Pareiškėjo 2001 m. spalio 29 d., lapkričio 23 d. ir gruodžio 7 d. avanso apyskaitose dokumentai, patvirtinantys atsiskaitymus su Vokietijos įmone „Primax Foto- Handels GmbH“ nenurodyti ir nepateikti. Vėliau pareiškėjas pateikė patikslintas avanso apyskaitas, kuriose įtraukti atsiskaitymai su „Primax Foto- Handels GmbH“, tačiau šios apyskaitos nepasirašytos atskaitingo asmens T.M., todėl negali būti pripažintos tinkamu įrodymu, pagrindžiančiu atsiskaitymus su minėta įmone. Be to, kaip jau minėta, kartu su ataskaita turi būti pateikiami pinigų sumokėjimą įrodantys dokumentai. Pareiškėjas prie patikslintų avanso apyskaitų pateikė pinigų gavimo kvitus, kuriuose nurodyta, kad pinigai sumokėti V. S.. Savo paaiškinime V.S. šias aplinkybes neigė, nurodė, kad parašai kvituose ne jos, jokių pinigų 2001 m. iš UAB „Visfota“ ji nepriiminėjo. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad jos paaiškinimai prieštarauja kitų asmenų paaiškinimams, tačiau tokių asmenų neįvardija. Pažymėtina, kad T.M. 2004 m. gegužės 12 d. paaiškinime Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai taip pat nurodė, kad „prekių apmokėjimas buvo vykdomas tiesiogiai tarp V.S. ir UAB „Visfota“ direktoriaus, <...> aš apmokėjime už prekes nedalyvaudavau“. V.S. paaiškinimus patvirtina ir iš Vokietijos federalinės finansų ministerijos gauta informacija, kad „Primax Foto- Handels GmbH“ komercines operacijas vykdė iki 2000 m. birželio mėnesio, pareiškėjas įsiskolinimus padengdavo iki kiekvienų metų gruodžio 31 d.

17Pareiškėjas nurodo, kad jo skolą įmonei „Primax Foto- Handels GmbH“ apmokėjo kompanija „Capecorp Limited“, ir todėl įsiskolinimą, turėtą įmonei „Primax Foto- Handels GmbH“, pareiškėjas turėjo grąžinti kompanijai „Capecorp Limited“. Tačiau pareiškėjas nepateikė jokių atsiskaitymo su „Capecorp Limited“ dokumentų, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad 119700 Lt, išmokėtų T.M., buvo panaudoti atsiskaitymams su šia kompanija. Tuo pačiu nėra reikšminga, ar T.M. žinojo apie skolos perleidimą.

18Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta, kad mokesčio administratorius bei teismas neteisingai aiškina įstatymo nuostatas, tačiau nenurodo, nei koks įstatymas neteisingai aiškinamas, nei kaip jis turėtų būti aiškinamas, todėl kolegija neturi galimybės išsamiau atsakyti į šį apelianto argumentą. Tas pats pasakytina ir apie apelianto argumentą, kad mokesčio administratorius paėmė ir nagrinėjo ne visus pareiškėjo dokumentus: jis nenurodo, kokie dokumentai, galėję turėti įtakos mokesčio administratoriaus sprendimui, ir kodėl nebuvo pateikti patikrinimo metu.

19Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas neįsigilino, kokį patikrinimo aktą pareiškėjas skundžia. Iš teismo sprendimo akivaizdu, kad teismas, kaip ir Mokestinių ginčų komisija, savo sprendime pasisakė dėl Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2004 m. rugsėjo 15 d. patikrinimo akto Nr.06-1-04-31-3-M10, tai yra būtent dėl to patikrinimo akto, kurį ir skundžia pareiškėjas. 2003 m. rugsėjo 5 d. patikrinimo aktas Nr.161-01-10-214 paminėtas, tik aprašant mokestinio ginčo eigą.

20Kadangi pagal pareiškėjo apskaitos registro duomenis T.M. nėra skolingas pareiškėjui, ir nėra įrodymų, patvirtinančių, kad T.M. iš pareiškėjo gauti pinigai panaudoti atsiskaitymams su kitais ūkio subjektais, kitoms įmonės reikmėms ar grąžinti į kasą, buvo pagrįstai pripažinta, kad tai yra T.M. su darbo santykiais nesusijusios pajamos, kurios pagal Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 33 straipsnio 1 dalį turi būti apmokestintos, taikant 20 procentų pajamų mokesčio tarifą. Pagal to paties įstatymo 34 straipsnio 2 dalį tais atvejais, kai šio įstatymo 33 straipsnyje nurodytas pajamas mokėtojas gauna iš įmonių, įstaigų ir organizacijų arba per jas, pajamų mokestį išskaito ir sumoka į biudžetą šios įmonės, įstaigos ir organizacijos. Pareiškėjas šių reikalavimų neįvykdė, todėl jam pagrįstai buvo nurodyta sumokėti į biudžetą 23940 Lt fizinių asmenų pajamų mokestį, 8876 Lt delspinigius ir 7182 Lt baudą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai paliko nepakeistą Mokestinių ginčų komisijos sprendimą, kuriuo buvo paliktas galioti centrinio mokesčio administratoriaus sprendimas dėl minėtų nurodymų. Išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinis skundas atmetamas.

21Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

22apeliacinį skundą atmesti.

23Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. spalio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

24Nutartis neskundžiama.