Byla 2S-725-173/2009
Dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo D. S. prevencinį ieškinį atsakovams V. V., UAB „Druskininkų autobusų parkas“, tretysis asmuo Adolfas Savičius

1Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Leono Jachimavičiaus(kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolios Indreikienės ir Gintauto Koriagino, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo V. V. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo D. S. prevencinį ieškinį atsakovams V. V., UAB „Druskininkų autobusų parkas“, tretysis asmuo Adolfas Savičius,

Nustatė

2ieškovas D. S. 2008 m. gruodžio 10d. kreipėsi į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki prevencinio ieškinio pateikimo dienos. Nurodė, kad jis valdo 19 procentų visų UAB „Druskininkų autobusų parkas“ akcijų. Atsakovas V. V. 2008 m. spalio 30 d. bendrovės valdybos nutarimu atleistas iš bendrovės direktoriaus pareigų. Nepaisant valdybos sprendimo, atsakovas V. V. vengia priimti pranešimus apie atleidimą, jo negalima rasti darbe, iki šiol nėra perdavęs bendrovės dokumentų bei antspaudo, nors to iš jo buvo parašoma padaryti, atsisakė įleisti į bendrovės patalpas naująjį bendrovės direktorių.

3Alytaus rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla, kurioje akcininkas J. V. reikalauja panaikinti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus negaliojančiais. Teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones, uždraudė registruoti 2008 m. spalio 30 d. UAB „Druskininkų autobusų parkas“pakartotinio neeilinio visuotinio susirinkimo nutarimu išrinktos valdybos pakeitimus(duomenis)Juridinių asmenų registre ir uždraudė UAB „Druskininkų autobusų parkas“ naujai išrinktai valdybai atlikti funkcijas, numatytas bendrovės įstatuose. Bendrovė liko be valdymo organų, todėl optimaliausia laikinoji apsaugos priemonė yra laikinas bendrovės turto administravimas.

4Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 12 d. nutartimi prašymas buvo patenkintas. Taikė laikinąsias apsaugos priemones: pakyrė laikinąjį atsakovo UAB „Druskininkų autobusų parkas" turto administratorių, šias pareigas pavedė vykdyti Adolfui Savičiui, paskirtajam administratoriui priskiriant visas UAB „Druskininkų autobusų parkas" direktoriaus teises ir pareigas, nustatytas Lietuvos Respublikos įstatymuose bei UAB „Druskininkų autobusų parkas" įstatuose, iki teismo sprendimo civilinėje byloje dėl prevencinio ieškinio įsiteisėjimo; atsakovas UAB „Druskininkų autobusų parkas" įpareigotas vykdyti visus teismo nutartimi paskirto laikinojo atsakovo UAB „Druskininkų autobusų parkas" turto administratoriaus nurodymus, savo turiniu atitinkančius UAB „Druskininkų autobusų parkas" vadovo (direktoriaus) kompetenciją, iki teismo sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo; įpareigojo atsakovą V. V. perduoti paskirtajam atsakovo UAB „Druskininkų autobusų parkas" turto administratoriui visus turimus UAB „Druskininkų autobusų parkas" dokumentus bei antspaudą (negaliojantį); uždraudė atsakovui V. V. atlikti visus veiksmus, Lietuvos Respublikos įstatymų ir UAB „Druskininkų autobusų parkas" įstatų priskirtus UAB „Druskininkų autobusų parkas" vadovo (direktoriaus) kompetencijai, iki teismo sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo; uždrausti atsakovui UAB „Druskininkų autobusų parkas" vykdyti bet kokius atsakovo V. V., įsakymus, pareiškimus, sprendimus ar bet kokius kitus nurodymus ,įskaitant bet kokias sutartis, susitarimus ar bet kokius kitokius sandorius su trečiaisiais asmenimis, patvirtintus atsakovo V. V., jam veikiant UAB „Druskininkų autobusų parkas" vardu arba kaip UAB „Druskininkų autobusų parkas" direktoriui, priimtus ir/arba sudarytus nuo 2008 m. spalio 30 d. iki teismo sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo.

52009 m. vasario 4 d. atsakovas V. V. pateikė teismui prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemonės. Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. vasario 12 d. nutartimi prašymą atmetė. Teismas pažymėjo, kad vienintelė įmanoma laikinoji prevencinio ieškinio apsaugos priemonė yra iki bylos išnagrinėjimo uždrausti atlikti tuos veiksmus, kuriuos prašoma uždrausti prevenciniu ieškiniu (CPK 145 str. 1 d. 6 p.). Argumentus, kad pritaikant laikinąsias apsaugos priemones nebuvo nurodyta pritaikomo administravimo rūšis (CK 4.240 - 4.241 str.), teismas atmetė, nes CPK normos įpareigoja tik konkrečiai nurodyti laikinųjų apsaugos priemonių mastą, eiliškumą ir kt. kriterijus (CPK 148 str.). Teiginius, kad paskirtasis administratorius yra šališkas, teismas atmetė kaip nepagrįstus.

6Apeliaciniu skundu atsakovas V. V. prašo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Skunde nurodoma, kad prevenciniu ieškiniu prašoma uždrausti atsakovams atlikti tam tikrus veiksmus. Daugiau nei akivaizdu, jog būtent tokio turinio būsimas teismo sprendimas, kuriuo atsakovams būtų uždrausta atlikti tam tikrus veiksmus, galės būti įvykdytas bet kuriuo atveju, t.y., net ir netaikant ne tik Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, bet ir kokių nors kitų laikinųjų apsaugos priemonių. Aplinkybę, jog tokio būsimo teismo sprendimo įvykdymas niekaip negali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas, papildomai patvirtina ir ta aplinkybė, jog toks būsimas teismo sprendimas šioje byloje apskritai nereikalaus vykdymo-toks teismo sprendimas bus veiksmingas (sukeliantis teisinius padarinius) nuo pat jo įsiteisėjimo momento, nesvarbu, atsakovai atliks kokius nors veiksmus ar ne.

7Vienas pagrindinių argumentų, kuriuo ieškovas grindė jo prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių būtinybę šioje byloje, buvo tai, jog atsakovo UAB „Druskininkų autobusų parkas" valdybos 2008 m. spalio 30 d. sprendimais atleidus ankstesnį bendrovės direktorių V. V. iš užimamų pareigų, vietoje jo paskiriant naują direktorių, bei Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-4815-292/2008 sustabdžius naujai išrinktos valdybos funkcijas, naujai išrinktas UAB „Druskininkų autobusų parkas" direktorius neturi galimybių eiti jam pavestas pareigas, kadangi jis nėra oficialiai paskelbtas VĮ Registrų centro viešajame juridinių asmenų registre. To pasėkoje, anot ieškovo, atsakovas UAB „Druskininkų autobusų parkas" buvo faktiškai likęs be valdymo organų, be valdybos ir be vadovo, kadangi VĮ Registrų centro viešajame juridinių asmenų registre valdybos nariais bei vadovu buvo nurodyti asmenys, kurie buvo atšaukti iš užimamų pareigų UAB „Druskininkų autobusų parkas" organų 2008 m. spalio 30 d. priimtais sprendimais. Pažymėtina, kad ši aplinkybė, įvardinta kaip pagrindžianti laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, šios bylos nagrinėjimo metu išnyko. Iš kartu su šiuo atskiruoju skundu pateikiamo VĮ Registrų centro 2009 m. vasario 19 d. Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija matyti, jog šiuo metu bendrovės valdybos nariais bei bendrovės vadovu viešajame juridinių asmenų registre yra įregistruoti asmenys, kurie į tokias pareigas buvo išrinkti 2008 m. spalio 30 d. priimtais UAB „Druskininkų autobusų parkas" organų sprendimais. Taigi, šiuo metu atsakovas UAB „Druskininkų autobusų parkas" nėra faktiškai be valdymo organų. Pažymėtina ir tai, jog atsakovas V. V. viešajame juridinių asmenų registre nebenurodomas kaip atsakovo UAB „Druskininkų autobusų parkas" vadovas. Atsižvelgiant į tai, ieškovo nurodyta būtinybė laikinųjų apsaugos priemonių taikymui yra objektyviai išnykusi, dėl ko tokios laikinosios apsaugos priemonės teismo turėjo būti panaikintos (CPK 150 str.).

8Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės savo esme reiškė paties prevencinio ieškinio išankstinį tenkinimą. Tai iš esmės pripažįsta ir pirmos instancijos teismas skundžiamoje nutartyje. Tačiau toks laikinųjų apsaugos priemonių taikymas akivaizdžiai neatitinka jų paskirties ir tikslo bei pažeidžia CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas. Be to, taikydamas CPK 145 str. 1 d. 5 p. numatytą laikinąją apsaugos priemonę, ne tik de facto paskyrė atsakovo UAB „Druskininkų autobusų parkas" turto administratorių, bet jam papildomai suteikė ir tokias funkcijas, kurios išeina už turto administratoriaus funkcijų ribų. Pagal CPK 145 str. 1 d. 5 p. esmę ir prasmę, teismas gali skirti asmenį administruosiantį atsakovo turtą, kas savo ruožtu reiškia, jog teismas gali skirti asmenį, kuris valdys ir naudos atsakovo turtą, kaip tai numato CK 4.236 - 4.252 str. nuostatos. Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nutartimi, paskiriant atsakovo UAB „Druskininkų autobusų parkas" turto administratorių, jam buvo suteikta teisė ne tik valdyti ir administruoti minėtos įmonės turtą, bet papildomai buvo pavesta ir eiti atsakovo įmonės vadovo (direktoriaus) pareigas. Taigi, kaip matyti, pirmos instancijos teismo skundžiama nutartimi, kaip laikinoji apsaugos priemonė, faktiškai buvo taikytas juridinio asmens vadovo paskyrimas. Pažymėtina, jog tokia laikinoji apsaugos priemonė nėra numatyta nei CPK 145 str. 1 d. 5 p., nei jokiame kitame įstatyme, todėl turėjo būti panaikinta.

9Pirmiausiai pažymėtina tai, jog teisės teorijoje vienareikšmiškai pripažįstama ir teigiama, jog CPK 145 str. 1 d. 5 p. numatyta laikinoji apsaugos priemonė - tai turto administravimas, reglamentuojamas CK 4.236 - 4.252 straipsniuose. Be to, aiškinant šią teisės normą įstatymo tikslo (teleologiniu) bei įstatymų leidėjo ketinimo metodais, nėra jokio pagrindo teigti, jog įstatymo leidėjas CPK 145 str. 1 d. 5 p. nuostatoje įtvirtino ne CK 4.236 - 4.252 straipsniuose reglamentuojamą turto administravimą, nes priešingu atveju įstatymų leidėjas CPK 145 str. 1 d. 5 p. nuostatoje būtų padaręs atitinkamas išimtis arba apskritai pavartojęs kitas teisines sąvokas. CK 4.236 str. 1 d. numato, jog šio skyriaus normos reglamentuoja kiekvieno asmens, kuris administruoja kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantį turtą, veiklą, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas arba kiti įstatymai nustato kitokį turto administravimo būdą. Taigi, iš šioje teisės normoje padarytos išimties turinio akivaizdžiai matyti, jog CK 4.236-4.252 str. nuostatos turto administravimui netaikomos tais atvejais, kai kitame įstatyme nustatomas kitoks turto administravimo būdas.

10Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo nutarties nekeisti. Ieškovo nuomone, atskirasis skundas yra nepagrįstas. Prevenciniu ieškiniu laikomas ieškinys, kuriuo siekiama uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje (CK 6.255 str. 1 d.). Reikalavimo objektas yra būsimi neteisėti veiksmai. Neteisėti veiksmai - tai aktyvūs neteisėti atsakovo veiksmai, pažeidžiant įstatymo leidėjo nustatytą pareigą elgtis ar nesielgti tam tikru būdu ar iš viso neveikti. Jei asmens veiksmai neatitinka teisės aktuose ar sutartyje nustatytų reikalavimų, tai jie laikomi neteisėtais (CK 6.246 str. 1 d.). Prie neteisėtų veiksmų prevencinio ieškinio atveju priskirtinas ir piktnaudžiavimas teise, kai asmuo, įgyvendindamas jam priklausančią įstatymo leidėjo ar sutartimi suteiktą teisę, naudoja tokius šios teisės įgyvendinimo būdus, kurie išeina už įstatyme ar sutartyje nustatytų teisės įgyvendinimo ribų, pažeidžia kitų asmenų teises.

11Laikinųjų apsaugos priemonių, kurios pritaikytos šioje byloje tikslas yra uždrausti atlikti veiksmus sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę iki sprendimo priėmimo. Akivaizdu, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių iki sprendimo priėmimo, veiksmai, kuriuos siekiama uždrausti gali būti atlikti ir atsirasti reali žala. Tokiu atveju, priešingai nei nurodo apeliantas, prevencinio ieškinio patenkinimo atveju, sprendimas nebeturės jokios prasmės, nes tai kas prevenciniu ieškiniu būtų siekta uždrausti, jau būtų įvykę.

12Apeliantas nurodo, kad laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos nenustačius jų taikymo tikslingumo. CPK 145 straipsnio antrojoje dalyje yra nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu, t.y., teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka galimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui. Pirmosios instancijos teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos siekiamiems tikslams ir užtikrina asmens, prašančio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bei asmens, kuriam taikomos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtų interesų pusiausvyrą. Atskirajame skunde apeliantas analizuoja aplinkybes, kurios yra susiję su ieškinio pagrįstumu. Pažymėtina, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones vertinamas ne pareikšto reikalavimo pagrįstumas materialiosios teisės prasme, o galimo palankaus kreditoriui teismo procesinio sprendimo neįvykdymo ir dėl to civilinio proceso tikslo apginti asmens, kurio materialinės subjektinės teisės yra pažeistos, interesus neįgyvendinimo grėsmė. Be to, apeliantas neteisus nurodydamas, kad CPK 145 straipsnyje, kaip laikinoji apsaugos priemonė, nėra numatytas bendrovės vadovo funkcijų pavedimas administratoriui. CPK 145 straipsnio pirmos dalies 5 punktas suteikia teismui teisę kaip laikinąją apsaugos priemonę asmens turtui administruoti skirti administratorių.

13Atskirasis skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

14Ieškovas D. S. 2008 m. gruodžio 10 d. kreipėsi į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki prevencinio ieškinio pateikimo dienos. Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 12 d. nutartimi ieškovo D. S. prašymą tenkino. Prevencinis ieškinys paduotas 2008 m. gruodžio 31 d. Byla pagal šį ieškinį dar neišnagrinėta.

152008 m. gruodžio 12 d. teismo nutartis atskiruoju skundu nebuvo apskųsta, bet atsakovas V. V. 2009 m. vasario 4 d. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti 2008 m. gruodžio 12 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartį, o ieškovo D. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

16CPK 150 straipsnis reglamentuoja laikinųjų apsaugos priemonių panaikino klausimą ir jų galiojimą laiko atžvilgiu. Savo iniciatyva ar byloje dalyvaujančių ir kitų suinteresuotų asmenų prašymu laikinosios apsaugos priemonės gali būti panaikintos, jei byla dar neišnagrinėta iš esmės. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visada susijęs su tam tikrais suvaržymais atsakovui, suvaržymų taikymas be pakankamo pagrindo nepagrįstai pažeidžia atsakovo teises. Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti panaikintos, jei vėliau bylos eigoje atsakovas pateikia pakankamus įrodymus, paneigiančius būsimo teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę.

17Iš atsakovo atskirojo skundo matyti, kad yra tik dvi aplinkybės, kurios galimai paneigia būsimo sprendimo neįvykdymo grėsmę. VĮ Registrų centro viešajame juridinių asmenų registre yra įregistruoti asmenys(direktorius ir valdyba), kurie į pareigas buvo išrinkti 2008 m. spalio 30 d. priimtais UAB „Druskininkų autobusų parkas“ organų sprendimais. Atsakovas V. V. nebenurodomas kaip atsakovo UAB „Druskininkų autobusų parkas“ vadovas. CPK 150 straipsnio pagrindu teismas, esant dalyvaujančių byloje ir kitų suinteresuotų asmenų prašymui, gali laikinąsias apsaugos priemones panaikinti. Tai reiškia, kad teismui suteikta teisė, bet nenustatyta pareiga laikinąsias apsaugos priemones panaikinti. Pirmosios instancijos teismas 2009 m. vasario 12 d. nutartimi nutarė atsakovo V. V. pareiškimo netenkinti. Teismo nutartis nepažeidžia CPK 150 straipsnio nuostatų, todėl tenkinti atskirąjį skundą pagrindo nėra. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą turės išspręsti sprendimu.

18Kolegija dėl kitų atskirojo skundo motyvų nepasisako, kadangi jie dėl 2009 m. vasario 12 d. nutarties nėra reikšmingi. Iš kitų atskirojo skundo motyvų spręstina, jog atsakovas jais siekia įrodyti, kad pirmosios instancijos teismas 2008 m. gruodžio 12 d. nutartimi laikinąsias apsaugos priemones taikė nepagrįstai.

19Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

20atskirąjį skundą atmesti. Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
1. Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovas D. S. 2008 m. gruodžio 10d. kreipėsi į teismą dėl laikinųjų... 3. Alytaus rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla, kurioje... 4. Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 12 d. nutartimi prašymas... 5. 2009 m. vasario 4 d. atsakovas V. V. pateikė teismui prašymą panaikinti... 6. Apeliaciniu skundu atsakovas V. V. prašo nutartį panaikinti ir klausimą... 7. Vienas pagrindinių argumentų, kuriuo ieškovas grindė jo prašomų taikyti... 8. Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nutartimi pritaikytos... 9. Pirmiausiai pažymėtina tai, jog teisės teorijoje vienareikšmiškai... 10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo nutarties nekeisti.... 11. Laikinųjų apsaugos priemonių, kurios pritaikytos šioje byloje tikslas yra... 12. Apeliantas nurodo, kad laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos nenustačius... 13. Atskirasis skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas... 14. Ieškovas D. S. 2008 m. gruodžio 10 d. kreipėsi į teismą dėl laikinųjų... 15. 2008 m. gruodžio 12 d. teismo nutartis atskiruoju skundu nebuvo apskųsta, bet... 16. CPK 150 straipsnis reglamentuoja laikinųjų apsaugos priemonių panaikino... 17. Iš atsakovo atskirojo skundo matyti, kad yra tik dvi aplinkybės, kurios... 18. Kolegija dėl kitų atskirojo skundo motyvų nepasisako, kadangi jie dėl 2009... 19. Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,... 20. atskirąjį skundą atmesti. Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 12...