Byla A-502-2319-11

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,

2sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,

3dalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens atstovui Vygandui Joskaudui,

4viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. C. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. C. skundą atsakovui Nacionalinei teismų administracijai dėl sprendimo panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas.

5Teisėjų kolegija

Nustatė

6I.

7pareiškėjas R. C. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 1–5) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus Kęstučio Vaškevičiaus 2010 m. kovo 20 d. priimtą sprendimą atsisakyti leisti R. C. laikyti pretendentų į teisėjus egzaminą. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

8Pareiškėjas paaiškino, kad 2004–2008 metais, būdamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės vado pavaduotoju-Štabo viršininku, buvo gavęs tris, o ne keturias tarnybines nuobaudas. Nurodė, kad nežino apie 2006 m. gegužės 3 d. jam paskirą tarnybinę nuobaudą. Pažymėjo, kad tarnybinės nuobaudos buvo gautos ne už jo tiesioginius veiksmus, kurie pažeistų ar rodytų jo blogą reputaciją, tačiau dėl darbo organizavimo trūkumų tarnyboje. Aiškino, kad anketoje jis buvo klausiamas dėl drausminių, o ne dėl tarnybinių nuobaudų turėjimo. Akcentavo, kad anketoje parašė, jog neturi paskatinimų ir apdovanojimų, nors per 2004–2008 už nepriekaištingą tarnybą buvo jų gavęs bent 5–6. Teigė, kad nei aktualiuose galiojančiuose teisės aktuose, nei Nacionalinės teismų administracijos anketoje nėra nuorodų apie tai, kad nepateikus, ar neteisingai pateikus duomenis apie save galėtų iškilti kokios nors neigiamos teisinės pasekmės. Paaiškino, kad buvo įsitikinęs, jog Nacionalinė teismų administracija užklaus ir gaus visą jo tarnybinę istoriją vidaus reikalų sistemoje iš jo esamų ar buvusių darboviečių, buvo pasiruošęs ir pats, gavęs nurodymą iš Nacionalinės teismų administracijos, pateikti reikiamus ar trūkstamus dokumentus. Teigė, kad nei Lietuvos Respublikos teismų įstatymas (toliau – ir Teismų įstatymas), nei Lietuvos Respublikos teisėjų etikos kodeksas, kuriam buvo pritarta 2006 m. balandžio 7 d. Teisėjų tarybos nutarimu Nr. 13P-456 (toliau – ir Teisėjų etikos kodeksas) nenustato, jog drausminė ar tarnybinė nuobauda galėtų būti susijusi su nepriekaištinga būsimo teisėjo reputacija. Laikė, kad Nacionalinė teismų administracija priėmė nemotyvuotą, teisiškai nepagrįstą, sprendimą, nes Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (toliau – ir Valstybės saugumo departamentas) nepateikė išvados, jog pareiškėjas neatitinka reikalavimų, o tik informavo apie pareiškėjo tarnybines nuobaudas.

9Atsakovas Nacionalinė teismų administracija atsiliepime į skundą (b. l. 80–83) nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jo netenkinti. Paaiškino, kad R. C. prie 2008 m. kovo 21 d. prašymo pateikė pretendento anketą, kurioje į klausimą, ar buvo baustas drausmine tvarka (kada, už ką, kokios nuobaudos buvo taikytos) pateikė neigiamą atsakymą, nors tuo metu turėjo galiojančią tarnybinę nuobaudą (griežtą papeikimą). Taip pat nepateikė duomenų apie kitas tris tarnybines nuobodas, taip nuslėpė faktus apie jam taikytą drausminę atsakomybę. Paaiškino, kad laikė, jog pareiškėjo neatsakingas požiūris į anketos užpildymą, taip pat nuslepiant ir informaciją apie apdovanojimus, atsižvelgiant į tai, kad buvo sprendžiamas svarbus klausimas dėl galimumo laikyti egzaminą ir ateityje užimti teisėjo pareigas, tikrovės neatitinkančių duomenų pateikimas turi būti vertinamas kaip poelgis, neatitinkantis Teisėjų etikos taisyklių. Nurodė, kad atsižvelgus į tai, jog pretendentas nuslėpė duomenis, buvo priimtas sprendimas, kad R. C. neatitinka Teismų įstatymo 52 straipsnyje nustatytų asmens nepriekaištingos reputacijos reikalavimų.

10Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės saugumo departamentas atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 44). Paaiškino, kad 2008 m. balandžio 10 d. raštu Nacionalinei teismų administracijai pranešė, jog nedisponuoja duomenimis, kurių pagrindu R. C. negalėtų laikyti pretendentų į teisėjus egzamino. Pasikeitus Teismų įstatymui, 2008 m. spalio 1 d. Nacionalinė teismų administracija Valstybės saugumo departamentui pateikė R. C. užpildytą klausimyną, skirtą asmenims, kurie pretenduoja gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“, „Slaptai“ arba „Konfidencialiai“. Kandidatūros tikrinimo metu Valstybės sienos apsaugos tarnyba pateikė R. C. atžvilgiu atliktų tarnybinių patikrinimų išvadų ir įsakymų, kuriais buvo paskirtos tarnybinės nuobaudos, kopijas ir šią informaciją 2010 m. kovo 18 d. Valstybės saugumo departamentas pateikė Nacionalinei teismų administracijai. Pažymėjo, kad Nacionalinei teismų administracijai 2010 m. kovo 31 d. pranešus, jog priėmė sprendimą atsisakyti leisti R. C. laikyti egzaminą į teisėjus ir nurodė, kad nebetikslinga tęsti R. C. kandidatūros patikrinimą dėl leidimo dirbti su įslaptinta informacija išdavimo, nutarė nutraukti R. C. kandidatūros patikrinimą.

11II.

12Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. lapkričio 5 d. sprendimu (b. l. 127–134) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

13Teismas konstatavo, kad teisės aktai nustato teisę ir pareigą Nacionalinei teismų administracijai tikrinti pateikiamus pretendento į teisėjus dokumentus ir priimti sprendimą, ar jis atitinka Teismų įstatymo 51 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Teismas nustatė, kad skundžiamame administraciniame sprendime nėra nurodyta konkrečių aplinkybių, kurios leistų suprasti, kuo remiantis buvo priimtas tokio pobūdžio sprendimas, tačiau teismas nurodė, kad išsiųsdamas skundžiamą sprendimą pareiškėjui atsakovas 2010 m. kovo 22 d. rašte Nr. 4R-501-(2.24) išaiškino tokio sprendimo priėmimo priežastis. Įvertinęs tai, kad atsakovas skundžiamo administracinio akto motyvus pareiškėjui pateikė kartu su pačiu sprendimu, teismas pripažino, jog Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 8 straipsnio ir Teismų įstatymo 532 straipsnio 4 dalies normų nesilaikymas nebuvo esminis pažeidimas. Teismas nurodė, kad skundžiamo sprendimo pagrįstumas nagrinėjamas vertinant atsakovo 2010 m. kovo 22 d. rašte Nr. 4R-501-(2.24) išdėstytą sprendimo priėmimo pagrindą. Teismas pažymėjo, kad byloje neginčijamai patvirtinta, jog pareiškėjas 2008 m. kovo 21 d. pildydamas pretendento į teisėjus anketą pažymėjo, jog neturi drausminių nuobaudų, nors turėjo vieną galiojančią ir dar tris negaliojančias tarnybines nuobaudas. Teismas laikė, kad tokią aplinkybę atsakovas pagrįstai įvertino kaip faktų nuslėpimą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas paskutinę nuobaudą buvo gavęs 2008 m. sausio 9 d., t. y. tik prieš kiek daugiau nei du mėnesius iki anketos užpildymo, todėl jis turėjo gerai atsiminti faktą ir jo nenurodymas pripažintinas sąmoningu neteisingos informacijos pateikimu. Pažymėjo, kad Teisėjų etikos kodekso 13 straipsnio 3 punktas įpareigoja asmenį darbinėje ir kitoje viešojoje veikloje bei privačiame gyvenime elgtis sąžiningai. Teismas nutarė, kad sąmoningas neteisingų duomenų pateikimas negali būti vertinamas kaip sąžiningas elgesys. Teismas pripažino, kad pareiškėjas sąmoningai nepateikė informacijos tik apie 2008 m. sausio 9 d. jam paskirtą tarnybinę nuobaudą ir nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad ši tarnybinė nuobauda nustojo galios jam pabaigus tarnybą. Vadovavosi 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 patvirtinto Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Vidaus statutas) 27 straipsniu, reguliuojančiu tarnybinės nuobaudos išnykimo pagrindus ir pažymėjo, kad šiame straipsnyje nėra numatytas kitas nuobaudos išnykimo pagrindas, todėl padarė išvadą, kad negalima teigti, jog atleistas iš tarnybos pareigūnas laikomas nebaustu. Atmetė pareiškėjo aiškinimą, jog jis apsiriko dėl nuobaudos rūšies apibūdinimo anketoje, nes turėjo ne drausminę, o tarnybinę nuobaudą. Pažymėjo, jog tai, kad anketoje nebuvo numatytos sankcijos už informacijos nepateikimą taip pat neturi teisinės reikšmės pareiškėjo veiksmų vertinimui. Pažymėjo, kad asmeniui, pretenduojančiam į nepriekaištingos reputacijos reikalaujantį darbą turėtų būti akivaizdu, kad anketoje reikalinga pateikti teisingus duomenis, nepriklausomai nuo to, ar jis gali būti baudžiamas už neteisingos informacijos pateikimą. Nurodė, kad neturi reikšmės ir tai, ar Nacionalinė teismų administracija galėjo, ar negalėjo gauti duomenų apie pareiškėjo tarnybinę veiklą. Atmetė pareiškėjo argumentus dėl tarnybinių nuobaudų įtakos jo reputacijai konstatavęs, kad šie faktai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, kadangi neigiamas pareiškėjui sprendimas buvo priimtas ne dėl jo veiksmų, kurių pasekoje buvo paskirtos tarnybinės nuobaudos, o dėl to, kad jis nenurodė tarnybinių nuobaudų skyrimo fakto. Teismas padarė išvadą, kad duomenų apie paskatinimus neįrašymas neturėtų būti vertinamas neigiamai, kadangi tai negali pabloginti pareiškėjo reputacijos ar neigiamai įtakoti sprendimo dėl asmens patikimumo pažymėjimo priėmimo. Teismas konstatavo, kad Valstybės saugumo departamentas atsakymą į Nacionalinės teismų administracijos užklausimą rengė net pusantrų metų, tačiau teismas padarė išvadą, kad šis faktas taip pat negali įtakoti sprendimo dėl pareiškėjo reputacijos nepriekaištingumo priėmimo, nes pareiškėjo prašymas buvo atmestas dėl to, kad jis pateikė neteisingus duomenis ir dėl to nelaikytinas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, o ne dėl to, kad jam buvo pritaikytas Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas.

14III.

15Pareiškėjas R. C. apeliaciniu skundu (b. l. 138–141) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

16Apeliaciniame skunde iš dalies atkartoja skunde nurodytus argumentus, papildomai nurodo:

171. Mano, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išaiškino ir pritaikė Vidaus tarnybos statuto nuostatas, nes nepagrįsti įspėjimą laikė tarnybine nuobauda, nors Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnis tokios tarnybinės nuobaudos rūšies nenumato.

182. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu laikyti neesminiu pažeidimu tai, kad atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, jo nemotyvavo ir taip pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį.

193. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog pareiškėjas sąmoningai nuslėpė 2008 m. sausio 9 d. jam paskirtą tarnybinę nuobaudą, neįvertino pareiškėjo argumentų, jog jis nesiekė nuslėpti informacijos, pildydamas anketą jis automatiškai į visus klausimus atsakė „ne“, vėliau sąžiningai ir atvirai bendradarbiavo su atsakovu. Mano, kad jį galėjo suklaidinti drausminės nuobaudos samprata.

204. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino 2008 m. sausio 9 d. tarnybinės nuobaudos skyrimo priežasčių. Paaiškina, kad ši nuobauda buvo skirta už netinkamą tarnybos organizavimą, tačiau tai nebuvo susiję su pareiškėjo asmeniu, todėl mano, kad tai nėra Teisėjų etikos kodekso pažeidimas.

215. Akcentuoja, kad Valstybės saugumo departamentas praleido įstatymo nustatytus asmens tikrinimo terminus. Taip pat pažymi, kad Valstybės saugumo departamentas Nacionalinei teismų administracijai nepateikė savo sprendimo dėl pareiškėjo kandidatūros tinkamumo, tačiau pateikė duomenis apie pareiškėjo baustumą tarnybinėmis nuobaudomis. Mano, kad dėl Valstybės saugumo departamento veiksmų teismas turėjo priimti atskirąją nutartį.

22Atsakovas Nacionalinė teismų administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 147–150) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

23Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo:

241. Teigia, kad pareiškėją tinkamai informavo apie priimtą sprendimą bei tokio sprendimo motyvus, nes vadovaudamasis Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2008 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. 6P-50-(1.1) patvirtintų Prašymų leisti laikyti pretendentų į teisėjus egzaminą padavimo bei sprendimo dėl pretendentų į teisėjus egzamino laikymo priėmimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 22 punktu nustatė, kad pareiškėjas neatitinka Teismų įstatymo 52 straipsnyje nustatytų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, 2010 m. kovo 20 d. priėmė įsakymą, kuriuo atsisakė pareiškėjui leisti laikyti pretendentų į teisėjus egzaminą ir 2010 m. kovo 22 raštu informavo pareiškėją apie tokio sprendimo motyvus ir sprendimo apskundimo tvarką.

252. Mano, kad šios bylos teisingam išsprendimui neturi esminės įtakos pareiškėjui skirtų tarnybinių nuobaudų skaičius, jų pobūdis, taikymo pagrindai. Paaiškina, kad priimdamas ginčijamą sprendimą, visų pirma, vertino faktą, jog pareiškėjas, pildydamas pretendento į teisėjus anketą, nenurodė duomenų apie paskirtas tarnybines nuobaudas, ypač apie galiojančią tarnybinę nuobaudą, taip nuslėpdamas faktus apie jam taikytą drausminę atsakomybę. Mano, kad toks pareiškėjo elgesys neatitinka Teismų įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje ir 52 straipsnyje nustatytų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų.

263. Pažymi, kad pareiškėjo teiginys, jog jis tris kartus pildė Valstybės saugumo departamento autobiografiją ir klausimyną, yra neteisingas. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos nustatytos formos klausimyno pareiškėjas nepildė 2008 m. kovo 21 d. teikdamas dokumentus Nacionalinei teismų administracijai. Paaiškina, kad pareiga užpildyti nurodytą klausimyną atsirado 2008 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojus Teismų įstatymo pakeitimams, todėl Valstybės saugumo departamentui Nacionalinė teismų administracija pareiškėjo užpildytą klausimyną teikė tik vieną kartą – 2008 m. spalio 1 d.

27Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės saugumo departamentas su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutiko. Atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 146) grindžia tais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimą į skundą.

28Teisėjų kolegija konstatuoja:

29IV.

30Apeliacinis skundas atmestinas.

31Byloje yra kilęs ginčas dėl Nacionalinės teismų administracijos sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta leisti pareiškėjui laikyti pretendentų į teisėjus egzaminą, teisėtumo ir pagrįstumo.

32Vienas iš pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kuriais jis grindžia atsakovo priimto įsakymo neteisėtumą, yra tai, kad ginčijamas atsakovo sprendimas yra be motyvų, t. y. neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų.

33Nustatyta, kad 2010 m. kovo 20 d. Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 53P-21-(2.55) (b. l. 26) buvo atsisakyta pareiškėjui leisti laikyti pretendentų į teisėjus egzaminą. Teisiniai šio sprendimo pagrindai (teisės normos) nurodyti šio įsakymo aprašomojoje dalyje, tuo tarpu faktinis sprendimo pagrindas (objektyvūs duomenys (faktai) – sprendimo motyvai) pateikti Nacionalinės teismų administracijos 2010 m. kovo 22 d. rašte Nr. 4R-501-(2.24) (b. l. 27–28) su kuriuo pareiškėjui buvo išsiųstas 2010 m. kovo 20 d. įsakymas.

34Nacionalinei teismų administracijai Teismų įstatymu nustatyta pareiga patikrinti pretendento į teisėjus pateiktus dokumentus (Teismų įstatymo 532 str. 2 d.) ir nustačius, kad pateikti dokumentai nepatvirtina, jog pretendentas į teisėjus atitinka šio Įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus, motyvuotu sprendimu grąžinti šiuos dokumentus juos pateikusiam asmeniui (Teismų įstatymo 532 str. 4 d.). 2008 m. rugsėjo 12 d. Teisėjų tarybos įsakymu Nr. 6P-50-(1.1) patvirtintų Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nuostatų (toliau – ir Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nuostatai) 3 punkte inter alia nustatyta, kad sprendimą, ar asmuo gali laikyti pretendentų į teisėjus egzaminą priima Nacionalinė teismų administracija; sprendimas įforminamas Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus įsakymu. Įvertinusi nurodytas teisės normas, ginčijamo sprendimo, bei akto, kuriuo pareiškėjui buvo išsiųstas šis sprendimas bei grąžinti dokumentai, turinį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo ginčijamas 2010 m. kovo 20 d. Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus įsakymas bei 2010 m. kovo 22 d. raštas Nr. 4R-501-(2.24) laikytini vienu sprendimu.

35Akcentuotina, kad Viešojo administravimo įstatymas, jo 8 straipsnis, nenustato individualaus administracinio akto formai keliamų reikalavimų, nėra nustatyta keliuose rašytiniuose dokumentuose turi būti išdėstytas individualaus administracinio akto pagrindimas (jo turinys) ir pats sprendimas dėl nustatytų ar suteiktų teisių, t. y. nereikalaujama, kad individualus administracinis aktas būtų surašytas vientisame dokumente (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-426/2009). Atsižvelgiant į viešojo administravimo subjektų įvairovę, įstatymais ir poįstatyminiais teisės aktais nustatytą jų veiklos ir atitinkamų administracinių procedūrų specialųjį teisinį reguliavimą, administracinių teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tam tikrais atvejais individualaus administracinio sprendimo motyvuojamąja dalimi gali būti atitinkami procedūriniai dokumentai arba pirmiau priimti tiesiogiai susiję aktai, kuriuose išdėstomi nustatyti objektyvūs duomenys (faktai) ir pateikiamas jų teisinis įvertinimas pagal konkrečias teisės normas (pvz. 2009 m. liepos 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-798/2009).

36Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad tai, jog ginčijamas sprendimas buvo išdėstytas dviejuose dokumentuose, t. y. sprendimo, kuriuo atsisakyta pareiškėjui leisti laikyti pretendento į teisėjus egzaminą, motyvai pateikti sprendime, kuriuo pareiškėjui grąžinami dokumentai (kaip nustatyta Teismų įstatymo 532 straipsnio 4 dalyje), pagrįstai pirmosios instancijos teismo nelaikyta esminiu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio pažeidimu ir spręsdamas pareiškėjo reikalavimo pagrįstumo klausimą pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino abu nurodytus dokumentus kaip vieną individualų administracinį aktą, sukeliantį teisines pasekmes pareiškėjui. Nustatyta, kad pareiškėjas suprato, kodėl buvo atsisakyta jam leisti laikyti pretendento į teisėjus egzaminą, t. y. jam buvo aiškūs ginčijamo sprendimo motyvai ir sprendimo motyvų pateikimas kitame dokumente pareiškėjui nesutrukdė realizuoti teisės į gynybą ir kreiptis į teismą su skundu, kad būtų įvertintas tokio sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas.

37Pareiškėjas taip pat nesutinka su ginčijamo akto turiniu, mano, kad leisti laikyti pretendento į teisėjus egzaminą jam buvo atsisakyta nepagrįstai ir neteisėtai.

38Įvertinus 2010 m. kovo 20 d. Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus įsakyme ir 2010 m. kovo 22 d. rašte pateiktą informaciją, nustatyta, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas nustačius, jog pareiškėjas neatitinka vieno iš Teismų įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje pretendentui į apylinkės teismo teisėjus nustatyto reikalavimo – nepriekaištingos reputacijos. Aplinkybė, kuri sąlygojo tokį atsakovo sprendimą – tai faktas, jog pareiškėjas, pildydamas anketą (b. l. 6–9), nenurodė, kad buvo baustas drausmine tvarka – t. y. neigiamai atsakė į anketoje pateiktą klausimą – ar buvo baustas drausmine tvarka (kada, už ką, kokios nuobaudos buvo taikytos) (b. l. 8), nors 2010 m. kovo 18 d. Valstybės saugumo departamento raštu Nr. (63)-18-78-313 (b. l. 89) Nacionalinei teismų administracijai buvo pateikti įrodymai, jog pareiškėjui 2004–2008 metais buvo skirtos keturios tarnybinės nuobaudos.

39Vienas iš Teismų įstatymo 51 straipsnyje yra nustatytų reikalavimų, kuriuos turi atitikti pretendentas į apylinkės teismo teisėjus – tai nepriekaištinga reputacija. Teismų įstatyme sąvokos – nepriekaištinga reputacija – apibrėžimas nėra pateiktas, o išvardyti kriterijai, kai asmuo nėra laikomas nepriekaištingos reputacijos (Teismų įstatymo 52 str.). Vienas iš Teismų įstatymo 52 straipsnyje nustatytų kriterijų, kurį atitikęs asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos – neatitikimas kitų Teisėjų etikos taisyklių reikalavimų (Teismų įstatymo 52 str. 4 p.).

40Todėl šiuo atveju vertinimo dalyku yra tai, ar atsakovas pagrįstai pareiškėjo elgesį – prašomos informacijos apie save nepateikimą (nuslėpimą), įvertino kaip neatitinkantį Teisėjų etikos taisyklių reikalavimų ir tai sąlygojo sprendimo, užkirtusio pareiškėjui kelią tapti teisėju, priėmimą.

41Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad teisėjui keliami ypatingi reikalavimai. Vykdydamas teisingumą, jis turi būti nešališkas, nepriklausomas ir remtis tik Konstitucija ir įstatymu. Jis privalo veikti taip, kad nebūtų pažeidžiami teisingumo principai. Teisėjas privalo nepasiduoti valdžios institucijų ar pareigūnų, visuomeninių organizacijų ar atskirų piliečių įtakai. Teisėjo elgesys turi būti nepriekaištingas. Tokie reikalavimai teisėjui yra būtini, nes jie padeda užtikrinti žmogaus teisę į teisminę gynybą. Šių reikalavimų laikymasis garantuoja deramą teisingumo vykdymą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. gruodžio 21 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 14, 251, 26, 30, 33, 34, 36, 40, 51, 56, 58, 59, 66, 69, 691 ir 73 straipsnių atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“).

42Teisėjų etikos kodekse numatyta, kad teisėjas turi darbinėje ir kitoje viešojoje veikloje bei privačiame gyvenime elgtis sąžiningai, korektiškai, mandagiai, garbingai (13 str. 3 p.), profesinėje veikloje ir privačiame gyvenime savo elgesiu, kalba, drausme, išvaizda rodyti pavyzdį, laikantis visuotinai pripažintų moralės normų ir etikos reikalavimų nežeminti teisėjo vardo (14 str. 1 p.). Nurodyti reikalavimai taikytini ir vertinant, ar asmuo atitinka Teismų įstatymo 51 straipsnyje nustatytą nepriekaištingos reputacijos kriterijų. Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi faktą, kad pareiškėjas nuslėpė neigiamo pobūdžio informaciją apie save, daro išvadą, kad toks elgesys laikytinas nesąžiningu, rodančiu blogą pavyzdį, todėl netinkamu asmeniui, siekiančiam tapti teisėju ir pagrįstai įvertintas kaip neatitinkantis nepriekaištingos reputacijos kriterijaus.

43Pareiškėjas neneigia, kad jam buvo žinoma apie paskirtas tarnybines nuobaudas (pareiškėjo teiginiai, jog nežinojo apie 2006 m. gegužės 3 d. paskirtą tarnybinę nuobaudą, esmės nekeičia). Pareiškėjas teigia, kad pildydamas anketą jis nesuprato, kad ties klausimu apie drausmines nuobaudas, jis turėjo nurodyti informaciją apie gautas tarnybines nuobaudas. Teisėjų kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, nemano, kad ši aplinkybė sąlygojo pareiškėjo apsisprendimą nepateikti informacijos apie taikytas tarnybines nuobaudas. Tiek drausminės, tiek tarnybinės nuobaudos prigimtis yra ta pati, todėl toks anketos klausimas, kai prašoma nurodyti taikytas drausmines nuobaudas, nelaikytinas klaidinančiu. Taip pat teisėjų kolegija akcentuoja, kad abejodamas, ar reikia anketoje nurodyti gautas tarnybines nuobaudas, pareiškėjas būdamas atsakingas ir sąžiningas, privalėjo pasitikslinti, kokią informaciją nurodytu anketos klausimu siekiama sužinoti. Galiausiai, pareiškėjas yra aukštąjį teisinį išsilavinimą turintis asmuo (b. l. 11–13), pretenduojantis tapti teisėju, todėl negalėjo nesuprasti, kad nurodytu anketos klausimu siekiama sužinoti, ar jis buvo trauktas atsakomybėn už darbo (šiuo atveju tarnybos) drausmės pažeidimus.

44Apeliaciniame skunde pareiškėjas pateikia dar vieną versiją, jog jis į klausimą, ar buvo baustas drausmine tvarka, automatiškai atsakė neigiamai, kadangi atsakydamas į visus anketos klausimus nurodė neigiamus atsakymus. Ši aplinkybė tik patvirtina, kad pareiškėjas, kuris siekė tapti teisėju, neatsakingai vertino pirmąjį tapimo pretendentu į teisėjus etapą – dokumentų pildymą. Aplinkybė, kad pareiškėjas automatiškai, o ne atsakingai ir sąžiningai pildė pretendento į teisėjus anketą (pareiškėjas taip pat pripažino, kad neteisingai atsakė ir į klausimą dėl gautų paskatinimų ir apdovanojimų), tik patvirtina faktą, kad pareiškėjas neatitinka standartų, keliamų asmeniui, kuris gali būti skiriamas teisėju.

45Pažymėtina, kad neigiamą sprendimą dėl leidimo pareiškėjui laikyti pretendento į teisėjus egzaminą sąlygojo informacijos nuslėpimas, o ne tai, kad apskritai pareiškėjui buvo skirtos tarnybinės nuobaudos, todėl pareiškėjo argumentai, susiję su jam taikytos drausminės atsakomybės aplinkybėmis nėra susiję su nagrinėjama byla, nes nedaro jokios įtakos pareiškėjo ginčijamo akto teisėtumui ir pagrįstumui. Taip pat teisėjų kolegija nevertina pareiškėjo argumentų dėl Valstybės saugumo departamento veiksmų, nes jie taip pat nesusiję su nagrinėjama administracine byla.

46Apibendrindama išdėstytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, jo naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo R. C. apeliacinis skundas atmestinas, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 5 d. sprendimą paliekant nepakeistą.

47Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

48pareiškėjo R. C. apeliacinį skundą atmesti.

49Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

50Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,... 3. dalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens atstovui Vygandui Joskaudui,... 4. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą... 5. Teisėjų kolegija... 6. I.... 7. pareiškėjas R. C. (toliau – ir pareiškėjas) skundu... 8. Pareiškėjas paaiškino, kad 2004–2008 metais, būdamas Valstybės sienos... 9. Atsakovas Nacionalinė teismų administracija atsiliepime į skundą (b. l.... 10. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės saugumo departamentas atsiliepime į... 11. II.... 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. lapkričio 5 d. sprendimu... 13. Teismas konstatavo, kad teisės aktai nustato teisę ir pareigą Nacionalinei... 14. III.... 15. Pareiškėjas R. C. apeliaciniu skundu (b. l. 138–141)... 16. Apeliaciniame skunde iš dalies atkartoja skunde nurodytus argumentus,... 17. 1. Mano, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išaiškino ir pritaikė... 18. 2. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu laikyti neesminiu... 19. 3. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog pareiškėjas... 20. 4. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino 2008 m. sausio 9 d.... 21. 5. Akcentuoja, kad Valstybės saugumo departamentas praleido įstatymo... 22. Atsakovas Nacionalinė teismų administracija atsiliepimu į apeliacinį... 23. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo:... 24. 1. Teigia, kad pareiškėją tinkamai informavo apie priimtą sprendimą bei... 25. 2. Mano, kad šios bylos teisingam išsprendimui neturi esminės įtakos... 26. 3. Pažymi, kad pareiškėjo teiginys, jog jis tris kartus pildė Valstybės... 27. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės saugumo departamentas su... 28. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 29. IV.... 30. Apeliacinis skundas atmestinas.... 31. Byloje yra kilęs ginčas dėl Nacionalinės teismų administracijos sprendimo,... 32. Vienas iš pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kuriais jis grindžia... 33. Nustatyta, kad 2010 m. kovo 20 d. Nacionalinės teismų administracijos... 34. Nacionalinei teismų administracijai Teismų įstatymu nustatyta pareiga... 35. Akcentuotina, kad Viešojo administravimo įstatymas, jo 8 straipsnis,... 36. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 37. Pareiškėjas taip pat nesutinka su ginčijamo akto turiniu, mano, kad leisti... 38. Įvertinus 2010 m. kovo 20 d. Nacionalinės teismų administracijos... 39. Vienas iš Teismų įstatymo 51 straipsnyje yra nustatytų reikalavimų,... 40. Todėl šiuo atveju vertinimo dalyku yra tai, ar atsakovas pagrįstai... 41. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad teisėjui... 42. Teisėjų etikos kodekse numatyta, kad teisėjas turi darbinėje ir kitoje... 43. Pareiškėjas neneigia, kad jam buvo žinoma apie paskirtas tarnybines... 44. Apeliaciniame skunde pareiškėjas pateikia dar vieną versiją, jog jis į... 45. Pažymėtina, kad neigiamą sprendimą dėl leidimo pareiškėjui laikyti... 46. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų... 47. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 48. pareiškėjo R. C. apeliacinį skundą atmesti.... 49. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 5 d. sprendimą... 50. Nutartis neskundžiama....