Byla Ik-2564-437/2012
Dėl sprendimo panaikinimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Raimondo Blauzdžiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Liudos Arlauskienės, Liudmilos Zaborovskos, sekretoriaujant Rasai Tebėraitei, dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei Eglei Zemlytei, atsakovės atstovėms Gintarei Norkūnaitei, Laurai Petrauskaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo V. L. skundą atsakovei Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Viešajai įstaigai Klaipėdos universitetui dėl sprendimo panaikinimo,

Nustatė

2Pareiškėjas V. L. 2012-03-07 su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimą 2012-02-07 Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl V. L.“ (b.l. 1-6). Paaiškina, kad 2011-05-17 Švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. V-827 „Dėl Klaipėdos universiteto tarybos“ buvo sudaryta Klaipėdos universiteto taryba (toliau – Taryba), į kurios sudėtį įėjo devyni nariai, taip pat ir pareiškėjas.

32011-12-06 Tarybos posėdyje vyko rektoriaus rinkimai, kuriuose dalyvavo visi Tarybos nariai. Pirmojo balsavimo metu dviems kandidatams surinkus daugiausia balsų, vyko pakartotinis balsavimas, kurio metu už V. L. kandidatūrą balsavo 7 nariai, o už prof. dr. A. R. - 1 narys. Vadovaujantis šiais balsavimo rezultatais rektoriumi buvo išrinktas pareiškėjas.

42011-12-07 Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau - VTEK) buvo informuota apie KU įvykusius rektoriaus rinkimus, kuriuos laimėjo pareiškėjas. Pareiškėjas, būdamas kandidatu į KU rektoriaus pareigas bei kartu ir Tarybos nariu, pats už save balsavo.

52011-12-16 Tarybos nutarimu pakeista pareiškėjo darbo sutartis Nr. ( - ), kuria jis nuo 2011-12-19 paskirtas penkerių metų kadencijai eiti KU rektoriaus pareigas.

62012-02-07 VTEK priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sprendimas), kuriuo nusprendė, kad: 1) pareiškėjas, eidamas Tarybos nario pareigas ir būdamas kandidatu eiti rektoriaus pareigas, nenusišalino nuo dalyvavimo Tarybos posėdžiuose svarstant ir priimant sprendimus dėl rektoriaus rinkimų ir tokiais savo veiksmais nevykdė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau - Įstatymas) 3 straipsnio 2 punkte nustatytos pareigos vengti interesų konflikto ir pažeidė Įstatymo 11 str. 1 ir 2 d. nuostatas; 2) kreiptis į Tarybą dėl su pareiškėju sudarytos darbo sutarties pakeitimo, kuria jis nuo 2011-12-19 pradėjo eiti rektoriaus pareigas, nutraukimo, o per dvi savaites neįvykdžius atsakovės reikalavimo, kreiptis į teismą dėl darbo sutarties pakeitimo, sudaryto pažeidžiant Įstatymo reikalavimus, nutraukimo.

7Pareiškėjas vertina, kad skundžiamas aktas yra nepagrįstas. Pažymi, kad priešingai nei konstatuota Sprendime, pareiškėjas, dalyvaudamas Tarybos posėdžiuose, kuriuose buvo sprendžiami su rektoriaus rinkimais susiję klausimai ir balsuodamas posėdyje dėl rektoriaus rinkimų, nepažeidė Įstatymo nuostatų. Tvirtina, kad nebuvo pažeistas Įstatymo 3 straipsnio 2 punktas, įpareigojantis asmenis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra. VTEK nuomone, pareiškėjas, dalyvaudamas Tarybos posėdžiuose, kuriuose buvo sprendžiamas klausimas dėl rektoriaus rinkimų ir būdamas kandidatu eiti rektoriaus pareigas, neva veikė interesų konflikto situacijoje, kadangi sprendė savo paties karjeros galimybes. Tvirtina, kad vadovaujantis Įstatyme bei LR mokslo ir studijų įstatyme įtvirtintu reguliavimu, o taip pat ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - LVAT) praktika, minėtai išvadai nėra jokio pagrindo. Pareiškėjo turtinis ar neturtinis suinteresuotumas sprendimu dėl jo paties išrinkimo rektoriumi nėra laikytinas pagrindiniu veiksniu, kuris galėtų lemti jo siekį tapti rektoriumi. Pagrindinis ir kur kas svarbesnis interesas šiuo atveju yra siekis vadovauti aukštajai mokyklai - universitetui, įgyvendinti aukštosios mokyklos vienasmeniam valdymo organui priskirtas funkcijas įgyvendinat taip pat ir jo parengtas universiteto viziją bei veiklos gaires 2011 - 2016, pristatytas Tarybos posėdžio metu. Pažymi, kad tokią išvadą pagrindžia ir 2011-05-11 LVAT nutartis (byla Nr. A525-789/2011), priimta iš esmės analogiškoje byloje, kur buvo sprendžiamas klausimas dėl to, ar savivaldybės meras, būdamas kartu ir savivaldybės tarybos nariu, pažeidė Įstatymo nuostatas, balsuodamas posėdyje, kuriame buvo sprendžiamas jo atleidimo iš pareigų klausimas. LVAT minėtoje nutartyje pažymėjo, kad „Pareiškėjo turtinis ir neturtinis interesai nėra laikytini pagrindiniais veiksniais, lemiančiais siekį užimti mero postą ar jį išlaikyti. Didesnis mero suinteresuotumas yra vadovauti savivaldybei, įgyvendinti kitus Vietos savivaldos įstatyme numatytus mero įgaliojimus. Mero rinkimai ir atleidimas iš pareigų yra politikos formavimo procesas savivaldybėje, o asmens, einančio mero pareigas, kaip savivaldybės tarybos nario dalyvavimas sprendžiant klausimą dėl mero atleidimo vertintinas kaip savivaldybės tarybos nario teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas bei politinės valdžios siekis.“

8Pareiškėjas tvirtina, kad nebuvo pažeistos Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalys, įpareigojančios nusišalinti, kai yra priimami sprendimai, galintys sukelti interesų konfliktą. Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą. Įstatymo 2 dalis numato, kad prieš pradedant tokio sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūrą arba pačios procedūros metu asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, privalo informuoti savo tiesioginį vadovą ar institucijos vadovo įgaliotą atstovą bei asmenis, kurie kartu dalyvauja sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūroje, apie esamą interesų konfliktą ir nusišalinti nuo dalyvavimo tolesnėje procedūroje. Institucijos vadovas ar jo įgaliotas atstovas gali nepriimti pareikšto nusišalinimo ir įpareigoti asmenį dalyvauti tolesnėje procedūroje. Pažymi, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju buvo interesų konfliktas. Tačiau, net jeigu ir būtų pripažinta, kad toks konfliktas egzistavo, visiškai nėra pagrindo konstatuoti Įstatymo 11 str. 1 bei 2 dalies pažeidimo fakto.

9Akcentuoja, kad šiomis konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis būtina atsižvelgti į faktą, jog vertintinas ne tik valstybės tarnyboje dirbančio asmens pareigos vengti interesų konflikto atvejis. Šiuo atveju būtina vertinti tai, jog Tarybos narys yra viešo juridinio asmens kolegialaus valdymo organo narys. Jam taikomas ir CK nustatytas juridinio asmens organo narių pareigas numatantis specialus teisinis reguliavimas. Vadovaujantis CK 2.87 str. 3 ir 5 d., juridinio asmens valdymo organo narys privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (viešo juridinio asmens atveju tai savo ruožtu reikštų ir prieštaravimą viešiesiems interesams). Juridinio asmens valdymo organo narys privalo pranešti kitiems juridinio asmens valdymo organo nariams arba dalyviams apie galimo interesų konflikto aplinkybes. Tačiau CK normos, nustatančios specialų juridinio asmens valdymo organo pareigų teisinį reguliavimą, nenustato juridinio asmens valdymo organo nariui pareigos nusišalinti nuo su jo privačiais interesais susijusių klausimų sprendimo. Nagrinėjamu atveju negali būti laikoma, kad pareiškėjas nesilaikė pareigos pranešti apie interesų konfliktą, kadangi aplinkybė, kad jis yra ir Tarybos narys, ir kandidatas eiti rektoriaus pareigas buvo visuotinai žinoma visiems Tarybos nariams. KU Tarybos posėdžių praktikoje taip pat nebuvo taisyklių dėl nusišalinimo balsuojant klausimais, susijusiais su konkretaus Tarybos nario asmeniu, kai tokia aplinkybė yra akivaizdi (pvz., iš 2011-09-26 Tarybos posėdžio protokolo Nr. 9P-03 5 darbotvarkės klausimu matyti, kad renkant Tarybos pirmininką ir Tarybos pirmininko pavaduotoją, nė vienas jų nenusišalino nuo balsavimo). Vadovaujantis CK 2.93 str. 6 d., tuo atveju, jei kyla bet kokių abejonių dėl kolegialaus organo balsavimo teisėtumo, organo nariai turi teisę reikalauti balsavimą pakartoti. Šia teise, vadovaujantis šioje teisės normoje nurodytu pagrindu, 2011-12-06 Tarybos posėdyje renkant rektorių pasinaudota nebuvo. Tai rodo, kad dėl balsavimo 1 darbotvarkės klausimu (Rektoriaus rinkimai) teisėtumo abejonių Tarybos nariams nekilo. Sprendžiant dėl Įstatymo nuostatų pažeidimo, taikytinos ir LR mokslo ir studijų įstatymo nuostatos, kurios nenumato pareigos nusišalinti nuo sprendimų priėmimo, kai yra renkamas rektorius. Vadovaujantis jau minėta LVAT nutartimi, priimta iš esmės analogiškoje byloje (kuomet Vietos savivaldos įstatyme tiesiogiai sureguliuota savivaldybės tarybos nario pareiga nebalsuoti posėdžiuose, kai jo balsavimas svarstomu klausimu prieštarauja Įstatymui), renkant merą teisę dalyvauti turi visi savivaldybės tarybos nariai, kadangi pagal Vietos savivaldos įstatymo 19 str. 1 d. laikoma, kad meras išrinktas, o mero pavaduotojas paskirtas, jeigu už jų kandidatūras balsavo visų savivaldybės tarybos narių balsų dauguma. LVAT nusprendė, kad meras, kuris balsavo savivaldybės tarybos posėdyje su jo atleidimu susijusiu klausimu, nelaikomas pažeidusiu Įstatymo nuostatas, kadangi Vietos savivaldos įstatyme nėra numatyta, jog savivaldybės tarybos nariai, kurių kandidatūros į merus yra keliamos, turi nusišalinti ar susilaikyti nuo balsavimo. Specialusis LR mokslo ir studijų įstatymas numatė, jog rektoriaus rinkimai priskirtini išimtinei Tarybos kompetencijai. Rektorius laikomas išrinktu, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip trys penktadaliai visų Tarybos narių (LR mokslo ir studijų įstatymo 22 str. 4 d.). Tvirtina, kad ši LR mokslo ir studijų įstatymo nuostata suformuluota visiškai analogiškai minėtai Vietos savivaldos įstatymo normai dėl mero rinkimų. Vadovaujantis Konstitucinio Teismo praktika teismams yra privaloma vadovautis aukštesnės instancijos teismų išaiškinimais, priimtais analogiškose bylose (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas; 2007 m. spalio 24 d. nutarimas), o LR Mokslo ir studijų įstatyme, kaip ir Vietos savivaldos įstatyme, nėra numatyta, jog Tarybos nariai, kurių kandidatūros rektoriaus pareigoms užimti yra keliamos, turi nusišalinti ar susilaikyti nuo balsavimo. Daro išvadą, kad pareiškėjas neprivalėjo nusišalinti nuo balsavimo klausimais, susijusiais su rektoriaus rinkimais. Laikant, kad tokią pareigą pareiškėjas turėjo, laikytina, kad nepagrįstai ir neteisėtai yra ribojama LR mokslo ir studijų įstatyme numatyta Tarybos nario teisė kandidatuoti ir tuo pačiu dalyvauti (balsuoti) renkant rektorių. LR mokslo ir studijų įstatyme nenumatyta, kad Tarybos nario teisės kandidatuoti ir tuo pačiu dalyvauti (balsuoti) renkant rektorių gali būti ribojama. Atitinkamai analogiškai ši situacija reglamentuota ir KU Statute, patvirtintame 2010-06-33 Seimo nutarimu Nr. XI-938 bei specialiame 2011-07-20 Tarybos nutarime Nr. 9N-04, reguliuojančiame KU rektoriaus rinkimų tvarką. Pažymi, kad šis Tarybos nutarimas yra specialusis vidaus teisės aktas 2011-06-23 Tarybos nutarimo Nr. 9N-01, patvirtinusio KU Tarybos darbo reglamentą, atžvilgiu. 2011-07-20 Tarybos nutarimu Nr. 9N-04 patvirtinto Rektoriaus rinkimų tvarkos aprašo 2 p numato, kad rektoriaus rinkimai viešo konkurso būdu organizuojami ir vykdomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymu, Klaipėdos universiteto statutu ir šiuo tvarkos aprašu. Akcentuoja, kad šiuo atveju Įstatymo 11 straipsnio 1 bei 2 dalys netaikytinos, todėl negali būti ir laikoma, kad pareiškėjas minėtas nuostatas pažeidė.

10Pareiškėjas pažymi, kad sprendime yra nurodyta keletas netikslumų bei peržengtos jame nurodyto tyrimo ribos. Priešingai, nei nurodoma sprendime, pareiškėjas nedalyvavo 2011-11-17 vykusiame Rektoriaus rinkimų komisijos posėdyje. Tai patvirtina prie 2011-11-17 Rektoriaus rinkimų komisijos posėdžio protokolo Nr. 2 pridedamas dokumentų priėmimo - perdavimo aktas, kuriame aiškiai nurodyta, kad perdavimo - priėmimo akte nurodytų dokumentų priėmimas - perdavimas atliktas Klaipėdos universiteto senato salėje dalyvaujant (toliau pasirašo tik Rektoriaus rinkimų komisijos nariai). Prie 2011-11-17 Rektoriaus rinkimų komisijos protokolo taip pat pridedamas posėdžio dalyvių sąrašas, kuriame V. L. nėra. Nesant pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas pažeidė Įstatymo nuostatas, teisiškai nereikšmingos ir VTEK išvados dėl pareigos pateikti privačių interesų deklaraciją pažeidimo. Teisingumo ministerija, rašte Klaipėdos universitetui išreiškė abejones dėl 2010-11-04 VTEK sprendimo Nr. 77, kuriuo universitetų kolegialių valdymo organų nariai buvo įtraukti į asmenų, kurių privačių interesų deklaracijų duomenys yra viešinami, sąrašą, teisėtumo. Privačių interesų deklaracijos teikimo teisėtumo klausimas nenurodytas ir išeina už pačiame sprendime nurodyto vertinimo (nagrinėjimo) dalyko ribų - pareiškėjo veiksmų dalyvaujant Tarybos veikloje svarstant ir priimant sprendimus dėl rektoriaus rinkimų pačiam būnant kandidatu į šį postą atitiktis Įstatymo nuostatoms.

11Pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu skundą palaikė remdamasi jame išdėstytais motyvais.

12Atsakovė (toliau – VTEK, Komisija) atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 63-65). Paaiškina, kad Įstatymo paskirtis ir tikslas - įtvirtinti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų priimamų sprendimų nešališkumą ir pašalinti net menkiausią galimybę asmeniškai suinteresuotiems asmenims dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant šiuos sprendimus. Asmeninių interesų turėjimas svarstomų klausimų atžvilgiu sukompromituoja tokius sprendimus bei pakerta visuomenės pasitikėjimą tokius sprendimus priėmusiais asmenimis. LVAT yra ne kartą pažymėjęs, kad Įstatymas savo esme yra prevencinis. Tai reiškia, kad Įstatymo pažeidimui konstatuoti nėra būtina nustatyti, jog valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo savo privačius interesus realizavo viešųjų interesų sąskaita. Užtenka to, kad jis nesiėmė Įstatyme numatytų priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui savo veikloje išvengti, t.y. neįvykdė Įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintos pareigos nusišalinti nuo dalyvavimo rengiant svarstant ar priimant sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą (2007-11-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A-14-844/07). Įstatymas besąlygiškai įpareigoja asmeniškai sprendimais suinteresuotus asmenis nusišalinti nuo tokių klausimų svarstymo, rengimo ir sprendimo priėmimo procedūrų, nes šališkų asmenų dalyvavimas netinkamai paveikia sprendimus (Įstatymo tikslas - užkirsti tam kelią).

13Atsakovė pažymi, kad pareiškėjo elgesys sukompromitavo rektoriaus rinkimus. Universiteto rektorius buvo renkamas viešojo konkurso būdu. Viešasis konkursas pagal savo paskirtį ir prigimtį turi užtikrinti kiekvieno, norinčio pretenduoti į tam tikras pareigas ir atitinkančio keliamus reikalavimus, lygias galimybes dalyvauti konkurse ir tokius pat šansus šį konkursą laimėti. Pareiškėjo, kaip Tarybos nario balsavimas renkant aukštosios mokyklos rektorių, sudaro jam išskirtines sąlygas bent jau vienu (savo) balsu būti pranašesniu už kitus ne Tarybos nario pareigas einančius kandidatus. Toks pareiškėjo elgesys ne tik nesąžiningas jo konkurentų atžvilgiu, bet ir paminantis visus objektyvių, nešališkų ir skaidrių rinkimų principus, kuriuose turėtų būti užtikrinamos lygios pretendentų konkurencinės galimybės.

14Pažymi, kad 2011-05-11 LVAT nutartis (bylos Nr. A525-789/2011) negali būti laikoma precedentu šiai bylai. Ji priimta administracinėje byloje, kuri nėra analogiška šiai ginčo situacijai, - skiriasi tiek faktinis, tiek ir teisinis pagrindas. Pareiškėjas visiškai nepagrįstai tapatina save su vietos politiku ir universiteto rektoriaus rinkimus prilygina mero rinkimams (ar atleidimui iš pareigų) bei vietos politikos formavimui. LVAT 2011-12-09 nutartimi (bylos Nr. P63 - 225/2011) atmetusi Komisijos prašymą atnaujinti procesą pareiškėjo cituojamoje byloje, pažymėjo, kad „teismas, nagrinėdamas bylą teisės normas taiko pirmiausia atsižvelgdamas ir įvertindamas nustatytas konkrečios bylos faktines aplinkybes, todėl kiekvienas teismo pateiktas teisės normų aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste. Teisės normų aiškinimu, pateiktu vienoje administracinėje byloje, privalu vadovautis kitoje administracinėje byloje, kuri iš esmės panaši į ankstesnę, t. y. kurioje išaiškinta ta pati teisės norma, taikoma identiškomis faktinėmis aplinkybėmis. Vienodai būtina spręsti tik tas bylas, kurių faktinės aplinkybės sutampa (LVAT 2009-03-20 nutartis administracinėje byloje Nr. P63 - 52/2009). Nagrinėjamoje byloje ginčo dalykas buvo savivaldos politiko – mero nenusišalinimas nuo klausimo, kuriuo buvo sprendžiamas jo galimas atleidimas iš pareigų, ir teismas nutartyje pažymėjo, kad „Įstatymo 3 straipsnio 2 punkto, 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas teismas taikė ir aiškino atsižvelgdamas į Vietos savivaldos įstatymo nuostatas, reglamentuojančias mero statusą jo įgaliojimus, išrinkimo bei atleidimo ypatumus“. Vertina, kad pareiškėjas nurodė netinkamą precedentą nes nurodytoje byloje aiškinamos ne nagrinėjamai bylai aktualios Mokslo ir studijų įstatymo, bet su ginčo klausimu nieko bendro neturinčios Vietos savivaldos įstatymo nuostatos.

15Pažymi, kad pareiškėjas neteisingai interpretuoja rinkimų procedūras, lygindamas ir gretindamas vieną su kita visiškai skirtingų įstatymų, - Vietos savivaldos bei Mokslo ir studijų įstatymo, - nuostatas, ne tik nepagrįstai sutapatina save su savivaldos politiku, bet ir nepagrįstai teigia, kad šių įstatymų nuostatose įtvirtintas rektoriaus (ir mero) rinkimams būtinas visų Tarybos narių dalyvavimas nenumatant jokios galimybės jiems nusišalinti. LR mokslo ir studijų įstatymo nuostata, jog rektorius laikomas išrinktu, jei už jį balsuoja ne mažiau kaip trys penktadaliai visų Tarybos narių, nurodo, kad sprendimui priimti yra būtinas trijų penktadalių visų Tarybos narių skaičius. Tačiau tai nėra imperatyvi nuostata, įtvirtinanti būtiną visų Tarybos narių dalyvavimą posėdyje. Ji tik nurodo konkretų minimalų sprendimui priimti būtiną balsų skaičių, kuris skaičiuojamas nuo visų Tarybos narių (o ne nuo posėdyje dalyvavusių). Atsakovė atmeta ir pareiškėjo argumentą, kad nei LR mokslo ir studijų įstatymas, nei kiti Klaipėdos universiteto veiklą reglamentuojantys teisės aktai (Universiteto statutas; Tarybos darbo reglamentas; Rektoriaus rinkimų tvarkos aprašas) neriboja Tarybos nario teisės kandidatuoti ir tuo pačiu dalyvauti (balsuoti) renkant rektorių. Tarybos 2011-06-23 nutarimu patvirtintame jos darbo reglamente nurodyta, kad viena iš Tarybos nario pareigų - raštu pranešti Tarybai apie galimą interesų konfliktą kurį gali sukelti posėdžio darbotvarkėje numatyto klausimo svarstymas, ir nusišalinti nuo to klausimo svarstymo. Būtent tokia pareiga ir iškilo pareiškėjui balsuojant dėl savo kandidatūros eiti rektoriaus pareigas.

16Atsakovė vertina, kad ji neperžengė sprendime nurodyto tyrimo ribos. Priešingai nei teigia pareiškėjas, Komisija nekonstatavo Įstatymo nuostatų pažeidimo jam nepateikus laiku privačių interesų deklaracijos. Šios faktinės aplinkybės paaiškėjo tyrimo eigoje, todėl buvo paminėtos skundžiamo sprendimo aprašomojoje dalyje. Tačiau rezoliucinėje sprendimo dalyje konstatuoti tik tie Įstatymo reikalavimų pažeidimai, apie kuriuos pareiškėjas buvo informuotas ir kurie apėmė Komisijos vertinimo dalyką t. y. pareiškėjo veiksmus, jam dalyvaujant Tarybos veikloje svarstant ir priimant sprendimus dėl rektoriaus rinkimų jam pačiam būnant kandidatu į šį postą. Priešingai nei teigia pareiškėjas, Komisija nekonstatavo jokio Įstatymo nuostatų pažeidimo, susijusio su privačių interesu deklaravimu. Komisija vadovavosi jai universiteto pateiktais dokumentais, kuriuose nurodyta, kad pareiškėjas šiame posėdyje dalyvavo (2011-11-17 posėdžio protokolas Nr. 2). Atsižvelgusi į tai, kad atlikdama tyrimą, Komisija prašė Tarybos pateikti su rektoriaus rinkimais susijusius dokumentus, ji ir vertino pareiškėjo veiksmus pagal universiteto pateiktą medžiagą, kurioje pareiškėjo minimo protokolo priedo nebuvo.

17Atsakovės atstovės teismo posėdyje pareiškėjo skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime į skundą motyvais.

18Tretysis suinteresuotas asmuo VšĮ Klaipėdos universitetas atsiliepime pareiškėjo skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 147-148). Paaiškina, kad sutinka su pareiškėjo skunde išdėstytais motyvais, t.y. tuo, kad nebuvo pažeistas Įstatymo 3 straipsnio 2 punktas, įpareigojantis asmenis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra, kadangi, vadovaujantis skunde nurodoma teismų praktika, turtinis ar neturtinis suinteresuotumas sprendimu dėl V. L. išrinkimo rektoriumi šiuo atveju nelaikytinas pagrindiniu veiksniu, kuris galėtų lemti jo siekį tapti rektoriumi; pagrindinis ir kur kas svarbesnis interesas šiuo atveju yra siekis vadovauti aukštajai mokyklai - įgyvendinti aukštosios mokyklos vienašmeniam valdymo organui Mokslo ir studijų įstatymui priskirtas funkcijas įgyvendinant, šiuo atveju, taip pat ir savo parengtas universiteto viziją bei veiklos gaires. Pažymi, kad nebuvo pažeistas Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalys, įpareigojančios nusišalinti, kai yra priimami sprendimai, galintys sukelti interesų konfliktą, kadangi taikytinos Civilinio kodekso normos nenumato valdymo organo nario pareigos nusišalinti nuo su jo privačiais interesais susijusių klausimų sprendimo, Mokslo ir studijų įstatymo normos nenumato galimybės riboti tarybos nario teisę balsuoti dėl rektoriaus rinkimo, nepriklausomai nuo jokių aplinkybių. Laikantis priešingos pozicijos, t. y. kad tokia pareiga egzistuoja, tuomet laikytina, kad yra nepagrįstai ribojama valdymo organo nario teisė balsuoti rektoriaus rinkimo klausimu. Kad tokia teisė negali būti ribojama, iš esmės patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-05-11 nutartis, priimta LVAT byloje Nr. A525-789/2011. Taip pat pažymi, kad skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas ir kad sprendimo dalis dėl darbo sutarties nutraukimo su V. L. negali būti nutraukta dar ir dėl to, kad rektoriaus išrinkimo pagrindu esantys Klaipėdos universiteto tarybos sprendimai yra teisėti ir galiojantys. Pažymi, kad tretysis suinteresuotas asmuo 2012-02-12 atsakovei pateikė išsamius paaiškinimus, teismo prašo jais vadovautis.

19Skundas tenkintinas iš dalies.

202011-05-17 Švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. V-827 „Dėl Klaipėdos universiteto tarybos“ buvo sudaryta Klaipėdos universiteto taryba į kurios sudėtį įėjo devyni nariai, taip pat ir pareiškėjas V. L. (b.l. 73). Pagal LR Seimo 2010-06-22 nutarimu Nr. XI-938 patvirtinto Klaipėdos universiteto statutą Taryba renka, skiria į pareigas ir atleidžia iš pareigų rektorių, nustato rektoriaus rinkimo viešojo konkurso būdu tvarką (18 punkto 5,5 papunkčiai). Iš Klaipėdos universiteto statuto 157 punkto, 158 punkto 1, 5 papunkčių matyti, kad tretysis suinteresuotas asmuo yra iš valstybės biudžeto lėšas gaunanti viešoji įstaiga (b.l. 11-30, 95-114).

21Klaipėdos universiteto taryba 2011-06-23 nutarimu Nr. 9N-01 „Dėl KU Tarybos darbo reglamento tvirtinimo“ patvirtino Klaipėdos universiteto tarybos darbo reglamentą (b.l. 43-48, 115-120).

22Klaipėdos universiteto rektoriaus rinkimų tvarkos aprašas, patvirtintas Klaipėdos universiteto tarybos 2011-07-20 nutarimu Nr. 9N-04 (b.l. 31-32, 121-123). Aprašo 3 punkte nustatyta, kad Taryba iš savo penkių narių sudaro rektoriaus rinkimų komisiją rektoriaus rinkimams viešo konkurso būdu organizuoti, pagal šio aprašo 12 punktą, Tarybos nariai, balsuodami dėl rektoriaus rinkimų komisijos išvadų, patvirtina kandidatų į rektoriaus pareigas sąrašą, pagal aprašo 15, 16 punktus rektorius renkamas slaptu balsavimu ir laikomas išrinktu, jeigu už jį balsuoja ne mažiau, kaip šeši Tarybos nariai.

232011-10-11 Tarybos posėdyje pareiškėjas dalyvavo kaip Tarybos narys. Tai patvirtina posėdžio protokolas Nr. 9P-07 (b.l. 75-76). Šiame posėdyje svarstytas klausimas dėl naujų rektoriaus rinkimų paskelbimo, nustatyta rinkimų data, dokumentų pateikimo terminai, numatytos Rektoriaus rinkimų komisijos posėdžių datos, nuspręsta rinkimus vykdyti uždarame posėdyje.

24Iš Klaipėdos universiteto rektoriaus rinkimų komisijos 2011-11-17 posėdžio protokolo Nr. 2 matyti, kad šiame komisijos posėdyje dalyvavo ir V. L. (b.l. 33-35). Prie šio posėdžio pridėtame dokumente - priėmimo – perdavimo akte pareiškėjo pavardės nėra ir jis nepasirašęs šiame akte (b.l. 36). Posėdžio metu buvo svarstoma dėl užregistruotų pretendentų sąrašo viešo paskelbimo universiteto internetiniame tinklalapyje, taip pat nutarta paskelbti pretendentus rektoriaus pareigoms eiti, tarp jų - pareiškėją. Pareiškėjas neigia dalyvavęs šiame komisijos posėdyje, tai tariamai patvirtina aplinkybė, kad prie protokolo esančiame priėmimo - perdavimo akte pareiškėjas nepasirašęs ir posėdžio dalyvių sąraše pareiškėjo pavardės nėra. Teismas pažymi, kad minėtame akte pareiškėjo pavardės nėra, taip pat nėra ir jo parašo (b.l. 36), tačiau vertina, kad nėra pagrindo netikėti įrašu pačiame Klaipėdos universiteto Rektoriaus rinkimų komisijos 2011-11-17 posėdžio protokole Nr. 2, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas šiame komisijos posėdyje dalyvavo. Aplinkybė, jog pareiškėjas nepasirašė prie protokolo esančiuose dokumentuose ir juose nėra pareiškėjo pavardės nepaneigia įrašo minėtame protokole apie pareiškėjo dalyvavimą šiame komisijos posėdyje.

252011-11-21 nutarimu Nr. 9P-09 Taryba patvirtino kandidatų į Klaipėdos universiteto rektoriaus pareigas sąrašą iš keturių asmenų, taip pat, į jį įtrauktas ir pareiškėjas (b.l. 81-83). V. L. šiame Tarybos posėdyje dalyvavo.

262011-12-06 Tarybos posėdyje vyko rektoriaus rinkimai, kuriuose dalyvavo visi Tarybos nariai. Pirmojo balsavimo metu dviems kandidatams surinkus daugiausia balsų, vyko pakartotinis balsavimas, kurio metu už V. L. kandidatūrą balsavo 7 nariai, o už prof. dr. A. R. - 1 narys. Vadovaujantis šiais balsavimo rezultatais rektoriumi buvo išrinktas pareiškėjas V. L. (b.l. 88-89 ).

272011-12-16 Tarybos posėdžio metu su pareiškėju pasirašyta darbo sutartis jo kadencijos laikotarpiui (b.l. 39-41).

28VTEK 2012-02-07 priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl V. L.“, kuriuo nusprendė: 1. Kad pareiškėjas, eidamas Klaipėdos universiteto Tarybos nario pareigas ir būdamas kandidatu eiti universiteto rektoriaus pareigas, nenusišalino nuo dalyvavimo Tarybos posėdžiuose svarstant ir priimant spendimus dėl rektoriaus rinkimų ir tokiais savo veiksmais nevykdė LR viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 2 punkte nustatytos prievolės vengti interesų konflikto ir pažeidė šio įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas; 2. Kreiptis į Klaipėdos universiteto tarybą dėl su V. L. sudarytos darbo sutarties nutraukimo, o per dvi savaites neįvykdžius šio reikalavimo, kreiptis į teismą dėl darbo sutarties pakeitimo, sudaryto pažeidžiant Įstatymo reikalavimus, nutraukimo (b.l. 7-10). Iš atsakovės sprendimo matyti, kad ji 2011-12-07 buvo informuota apie Klaipėdos universitete įvykusius rektoriaus rinkimus, kuriuos laimėjo prorektorius V. L..

29Pagal LR viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 3 straipsnį, nustatantį asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje prievoles, viešųjų interesų viršenybei užtikrinti asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo: 1) nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas; 2) teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra; 3) nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti; 4) priimdami sprendimus, vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu; 5) nesinaudoti ir neleisti naudotis tarnybine ar kita su savo veikla susijusia informacija kitokia tvarka ir mastu, negu nustato įstatymai ar kiti teisės aktai; 6) nesinaudoti ir neleisti naudotis jokia valstybės ar savivaldybių nuosavybe, taip pat valstybei ar savivaldybėms nuomojama nuosavybe kitokia tvarka ir mastu, negu nustato įstatymai ar kiti teisės aktai.

30Pagal LR viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo

3111 straipsnio, nustatančio dirbantiems valstybės tarnyboje asmenims pareigą nusišalinti, 1 dalį asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą. Pagal LR viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 11 straipsnio 2 dalį prieš pradedant tokio sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūrą arba pačios procedūros metu asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, privalo informuoti savo tiesioginį vadovą ar institucijos vadovo įgaliotą atstovą bei asmenis, kurie kartu dalyvauja sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūroje, apie esamą interesų konfliktą ir nusišalinti nuo dalyvavimo tolesnėje procedūroje. Institucijos vadovas ar jo įgaliotas atstovas gali nepriimti pareikšto nusišalinimo ir įpareigoti asmenį dalyvauti tolesnėje procedūroje.

32Pagal LR viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 2 straipsnio 1 dalį asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, – valstybės politikai, valstybės pareigūnai, valstybės tarnautojai, teisėjai, profesinės karo tarnybos kariai, vykdantys operatyvinę veiklą, profesinės karo tarnybos karininkai, asmenys, dirbantys valstybės ir savivaldybių įmonėse, biudžetinėse įstaigose ir turintys administravimo įgaliojimus, asmenys, dirbantys viešosiose įstaigose ir asociacijose, kurios gauna lėšų iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų, ir turinys administravimo įgaliojimus, taip pat kiti asmenys, turintys viešojo administravimo įgaliojimus. Pagal LR viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 2 straipsnio 2 dalį privatūs interesai – asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, (ar jam artimo asmens) asmeninis turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 4 dalį interesų konfliktas – situacija, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimą, privalo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais.

33Pažymėtina, kad pareiškėjas 2011-10-11, 2011-11-17, 2011-12-06 posėdžiuose dalyvavo kaip Tarybos narys. Teisėjų kolegija sutinka su VTEK 2012-02-07 sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl V. L.“ padaryta išvada, kad V. L., eidamas Klaipėdos universiteto tarybos nario pareigas ir būdamas kandidatu eiti universiteto rektoriaus pareigas, nenusišalindamas nuo dalyvavimo Tarybos posėdžiuose svarstant ir priimant spendimus dėl rektoriaus rinkimų, nevykdė LR viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 2 punkte nustatytos prievolės vengti interesų konflikto ir pažeidė šio įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas. Atsakovė teisingai išsiaiškino faktines aplinkybes, konstatuodama, kad pareiškėjas, dalyvaudamas posėdžiuose, kuriuose buvo sprendžiamas klausimas dėl rektoriaus rinkimų ir būdamas kandidatu užimti rektoriaus pareigas, veikė interesų konflikto situacijoje, kadangi sprendė savo paties karjeros galimybes. Pareiškėjui, kaip Tarybos nariui, dalyvaujant rektoriaus rinkimo procedūrose, balsuojant už rektoriaus kandidatūrą ir pačiam kandidatuojant į rektoriaus postą, pareiškėjas turėjo galimybę nulemti rektoriaus rinkimų rezultatus, tuo tarpu, kiti kandidatai į rektoriaus vietą, nebūdami Tarybos nariais, turėjo nelygias galimybes kandidatuoti, nebuvo užtikrintos pretendentų lygios teisės. Pareiškėjas, kaip Tarybos narys, turintis balso teisę, privalėjo nusišalinti nuo klausimų, susijusių su rektoriaus rinkimais, svarstymo. Pažymėtina, kad Klaipėdos universiteto rektorius buvo renkamas viešojo konkurso būdu. Viešasis konkursas pagal savo paskirtį ir prigimtį turi užtikrinti kiekvieno, norinčio pretenduoti į tam tikras pareigas ir atitinkančio keliamus reikalavimus, lygias galimybes dalyvauti konkurse ir lygias galimybes šį konkursą laimėti. Pareiškėjo, kaip Tarybos nario, dalyvavimas svarstant rektoriaus rinkimo klausimus, jam suteikė išskirtines sąlygas būti pranašesniu už kitus kandidatus į rektoriaus postą, kurie nebuvo Tarybos nariais. Pareiškėjas būdamas Tarybos nariu, nevykdė pareigos vengti interesų konflikto ir nusišalinti nuo klausimų, sukeliančių interesų konfliktą, rengimo, svarstymo ir priėmimo.

34Pareiškėjas prašo remtis kaip precedentu LVAT 2011-05-11 nutartimi (bylos Nr. A525-789/2011), tačiau ji negali būti laikoma precedentu šiai bylai. Bylos nėra analogiškos, skiriasi jų faktinės aplinkybės ir teisiniai pagrindai. LVAT 2011-12-09 nutartimi (bylos Nr. P63 - 225/2011) atmetė atsakovo prašymą atnaujinti procesą pareiškėjo minėtoje byloje ir pasisakė, kad ginčo dalykas buvo savivaldos politiko – mero nenusišalinimas nuo klausimo, kuriuo buvo sprendžiamas jo galimas atleidimas iš pareigų. Teismas pabrėžė, kad „Įstatymo 3 straipsnio 2 punkto, 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas teismas taikė ir aiškino atsižvelgdamas į Vietos savivaldos įstatymo nuostatas, reglamentuojančias mero statusą, jo įgaliojimus, išrinkimo bei atleidimo ypatumus“. LR vietos savivaldos įstatymo nuostatos šiai bylai netinka. Turėtų būti taikomos LR mokslo ir studijų įstatymo nuostatos. Pagal LR mokslo ir studijų įstatymo 22 straipsnio 4 dalį Taryba skelbia viešą konkursą rektoriaus (direktoriaus) pareigoms eiti. Rektorius (direktorius) laikomas išrinktu, jeigu už jį balsuoja ne mažiau kaip trys penktadaliai visų tarybos narių. Įstatymas nereikalauja, kad balsavime dalyvautų visi Tarybos nariai.

35Pagal LR viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 18 straipsnio 7 punktą VTEK turi teisę pareikšti ieškinius (teikti prašymus) teismui dėl darbo sutarčių ir sandorių, sudarytų pažeidžiant Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus, nutraukimo ar pripažinimo negaliojančiais. VTEK 2012-02-07 sprendimo Nr. ( - ) „Dėl V. L.“ 2 punktu nusprendė kreiptis į Klaipėdos universiteto tarybą dėl su V. L. sudarytos darbo sutarties nutraukimo, o per dvi savaites neįvykdžius šio reikalavimo, kreiptis į teismą dėl darbo sutarties pakeitimo, sudaryto pažeidžiant Įstatymo reikalavimus, nutraukimo. Pažymėtina, kad šio sprendimo 2 punkto dalis kreiptis į Klaipėdos universiteto tarybą dėl su V. L. sudarytos darbo sutarties nutraukimo, nėra pagrįsta, todėl naikintina. LR viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 18 straipsnis, nustatantis atsakovės teises, jai tokios teisės nesuteikia. Be to, tokio įpareigojimo Klaipėdos universitetas negalėtų įvykdyti nesant pareiškėjo sutikimo. Likusi VTEK 2012-02-07 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl V. L.“ dalis paliktina galioti.

36Pažymėtina, kad teisės normose įtvirtinta Universitetų autonomija nepaneigia pareigos laikytis viešosios teisės normų. Byloje nėra ginčo dėl pareiškėjo privačių interesų deklaracijos pateikimo. Atsakovė skundžiamo akto nusprendžiamojoje dalyje tuo klausimu nepasisakė. Kiti pareiškėjo skundo argumentai nereikšmingi.

37Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1, 2 p., 101 str. 1 p., 127 str., 129 str., teisėjų kolegija

Nutarė

38Pareiškėjo V. L. skundą tenkinti iš dalies.

39Panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2012-02-07 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl V. L.“ 2 punkto dalį, kuria nuspręsta kreiptis į Klaipėdos universiteto tarybą dėl su V. L. sudarytos darbo sutarties nutraukimo. Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

40Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Pareiškėjas V. L. 2012-03-07 su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos... 3. 2011-12-06 Tarybos posėdyje vyko rektoriaus rinkimai, kuriuose dalyvavo visi... 4. 2011-12-07 Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau - VTEK) buvo... 5. 2011-12-16 Tarybos nutarimu pakeista pareiškėjo darbo sutartis Nr. ( - ),... 6. 2012-02-07 VTEK priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau –... 7. Pareiškėjas vertina, kad skundžiamas aktas yra nepagrįstas. Pažymi, kad... 8. Pareiškėjas tvirtina, kad nebuvo pažeistos Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2... 9. Akcentuoja, kad šiomis konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis būtina... 10. Pareiškėjas pažymi, kad sprendime yra nurodyta keletas netikslumų bei... 11. Pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu skundą palaikė remdamasi jame... 12. Atsakovė (toliau – VTEK, Komisija) atsiliepime į pareiškėjo skundą... 13. Atsakovė pažymi, kad pareiškėjo elgesys sukompromitavo rektoriaus rinkimus.... 14. Pažymi, kad 2011-05-11 LVAT nutartis (bylos Nr. A525-789/2011) negali būti... 15. Pažymi, kad pareiškėjas neteisingai interpretuoja rinkimų procedūras,... 16. Atsakovė vertina, kad ji neperžengė sprendime nurodyto tyrimo ribos.... 17. Atsakovės atstovės teismo posėdyje pareiškėjo skundą prašė atmesti kaip... 18. Tretysis suinteresuotas asmuo VšĮ Klaipėdos universitetas atsiliepime... 19. Skundas tenkintinas iš dalies.... 20. 2011-05-17 Švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. V-827 „Dėl Klaipėdos... 21. Klaipėdos universiteto taryba 2011-06-23 nutarimu Nr. 9N-01 „Dėl KU Tarybos... 22. Klaipėdos universiteto rektoriaus rinkimų tvarkos aprašas, patvirtintas... 23. 2011-10-11 Tarybos posėdyje pareiškėjas dalyvavo kaip Tarybos narys. Tai... 24. Iš Klaipėdos universiteto rektoriaus rinkimų komisijos 2011-11-17 posėdžio... 25. 2011-11-21 nutarimu Nr. 9P-09 Taryba patvirtino kandidatų į Klaipėdos... 26. 2011-12-06 Tarybos posėdyje vyko rektoriaus rinkimai, kuriuose dalyvavo visi... 27. 2011-12-16 Tarybos posėdžio metu su pareiškėju pasirašyta darbo sutartis... 28. VTEK 2012-02-07 priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl V.... 29. Pagal LR viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje... 30. Pagal LR viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje... 31. 11 straipsnio, nustatančio dirbantiems valstybės tarnyboje asmenims pareigą... 32. Pagal LR viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje... 33. Pažymėtina, kad pareiškėjas 2011-10-11, 2011-11-17, 2011-12-06... 34. Pareiškėjas prašo remtis kaip precedentu LVAT 2011-05-11 nutartimi (bylos... 35. Pagal LR viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje... 36. Pažymėtina, kad teisės normose įtvirtinta Universitetų autonomija... 37. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 38. Pareiškėjo V. L. skundą tenkinti iš dalies.... 39. Panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2012-02-07 sprendimo Nr.... 40. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti...