Byla II-616-428/2009

1Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Medvedevienė, sekretoriaujant Dianai Stimbirytei, dalyvaujant asmeniui, dėl kurio surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas– G. R., institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą- Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos atstovui Giedriui Petrauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal asmens, dėl kurio surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas– G. R., skundą institucijai, priėmusiai skundžiamą nutarimą – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai, dėl administracinės nuobaudos paskyrimo, ir

Nustatė

3G. R. prašė panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2009-06-29 nutarimą, kuriuo jam paskirta administracinė nuobauda pagal LR ATPK 123 str. 1 d. – 125 Lt bauda. Administracinė nuobauda paskirta už tai, kad jis 2009-06-09, 11.50 val. Kauno mieste, ( - ) vairavo transporto priemonę, kurios priekiniai šoniniai stiklai papildomai tamsinti šviesos laidumą mažinančia plėvele be specialaus leidimo. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 235 punkto reikalavimus.

4G. R. skunde bei teismo posėdyje nurodė, kad Europos Teisingumo Teismas (toliau- ETT) byloje C-265/06 išaiškino, jog valstybė narė, kurios teisės aktais draudžiama ant variklinių transporto priemonių priekinių stiklų ir ant šalia keleivių sėdynių esančių stiklų klijuoti spalvotas plėveles, nevykdo įsipareigojimų pagal Europos bendrijos 28 ir 30 straipsnius bei pagal Europos ekonominės erdvės susitarimo 11 ir 13 straipsnius. Europos Sąjungos teisės normos yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis. Jeigu tai kyla iš sutarčių, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga, Europos Sąjungos teisės normos taikomos tiesiogiai, o teisės normų kolizijos atveju jos turi viršenybę prieš Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus. ABTĮ 4 str. l d numatyta, kad teismas negali taikyti Konstitucijai prieštaraujančio įstatymo, šiuo konkrečiu atveju, poįstatyminio akto. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, Lietuvos Respublikoje nėra ir negali būti draudimo klijuoti spalvotas plėveles ant priekinių automobilio stiklų. Šių aplinkybių visetas neginčijamai patvirtina, kad spalvotų plėvelių klijavimo ant priekinių automobilio stiklų draudimas neturi juridinio pagrindo ir nesant draudimo negalima jo pažeisti.

5Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas prašė skundo netenkinti.

6Skundas netenkintinas.

7Administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga patvirtino, kad G. R. 2009-06-09, 11.50 val. Kauno mieste, ( - ) vairavo transporto priemonę, kurios priekiniai šoniniai stiklai papildomai tamsinti šviesos laidumą mažinančia plėvele be specialaus leidimo, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 235 punktų reikalavimus, ir jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal LR ATPK 123 str. 1 d., nuobauda paskirta teisėtai, numatytos sankcijos už padarytą teisės pažeidimą ribose.

8Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008-08-29 įsakymu Nr. 2B-290 patvirtintuose Techninių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimuose (kodas 616 stiklai (šviesos laidumas, matomumas) (toliau – Techniniai reikalavimai) yra nurodyta, jog turi būti panaudoti konkrečiam modeliui numatyti ir tinkami stiklai. Automobilio stiklų, patenkančių į priekinį vairuotojo matomumo lauką 180 laipsnių kampu, šviesos laidumas turi būti ne mažesnis negu: 75 % priekinio stiklo ir 70 % priekinių šoninių bei priekinių durų stiklų. Draudžiamas bet koks nurodytų stiklų papildomas apdorojimas (tamsinimas, šviesinimas, apipurškimas, apklijavimas bet kokia plėvele ir t. t.), išskyrus, kad automobilio priekinio stiklo viršutinė dalis gali būti papildomai užtamsinta (ne plačiau kaip 15 cm). Automobilio stiklus, patenkančių į priekinį vairuotojo matomumo lauką 180 laipsnių kampu, papildomai tamsinti leidžiama tik Vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka. Techninių reikalavimų 616 kode taip pat nurodyta, kad šių reikalavimų kontrolė atliekama apžiūrint, identifikuojant sertifikavimo ženklus arba matuojant. Pagal Techninių reikalavimų 9 punktą apžiūrėjimas apima objekto vizualinę kontrolę, jei reikia, panaudojant tam skirtus įrankius arba prietaisus, jo ar jam gretimų elementų apčiuopimą arba klausos būdą. Todėl policijos pareigūnui, vykdančiam saugaus eismo užtikrinimo funkciją, apžiūros (vizualinės kontrolės) būdu nustačius, kad automobilio nurodyti stiklai yra papildomai tamsinti, neturint tam leidimo, šviesos laidumo matavimas nėra būtinas.

9Nustatytos faktinės bylos aplinkybės, kuriomis teismas neturi pagrindo abejoti, patvirtina kad G. R. vairuojamo automobilio priekiniai šoniniai stiklai buvo papildomai tamsinti, kitaip tariant – akivaizdžiai neatitiko teisės aktų nustatytų reikalavimų stiklų šviesos laidumui ir matomumui. Pareigūnas Gytis Mikulis stiklų papildomo tamsinimo faktą nustatė apžiūrint, t.y. atliekant jų vizualinę kontrolę (tarnybinis pranešimas). Kaip minėta stiklų papildomo tamsinimo faktui nustatyti pakanka vizualinės kontrolės ir tam jokios techninės priemonės nereikalingos. Be to, G. R. teismo posėdyje irgi pripažino, jog automobilio stiklai yra tamsinti plėvele.

10G. R. argumentai, kad Techniniai reikalavimai prieštarauja suformuluotai Europos Teisingumo Teismo suformuotai praktikai (byla Europos Bendrijų Komisija prieš Portugalijos Respubliką (C-265/06)), nepagrįsti. Nurodytoje byloje buvo nustatyta, kad Portugalijos Respublikos nacionalinio teisės akto Dekreto – įstatymo Nr. 40/2003 2 straipsnio 1 dalis draudžianti ant visų variklinių transporto priemonių priekinių stiklų ir šoninių stiklų prie keleivių vietų klijuoti bet kokios rūšies šviesos pralaidumą mažinančias plėveles, taikoma net ir tuo atveju, kai spalvotų plėvelių įprasto šviesos pralaidumo rodiklis atitinka Jungtinių tautų Europos ekonominės komisijos taisyklėse Nr. 43 „Suvienodinti reikalavimai dėl apsauginių stiklų patvirtinimo ir jų montavimo transporto priemonėse“ numatytus šviesos pralaidumo rodiklius, kurie turi būti ne mažesni kaip 75 proc, o kitų apsauginių stiklų, esančių vairuotojo matymo į priekį lauke – 70 proc. Kadangi Portugalijos Respublikos nacionalinis teisės aktas Dekretas – įstatymas Nr. 40/2003 nebuvo suderintas su Europos Bendrijos mastu, todėl Dekreto – įstatymo Nr. 40/2003 2 straipsnio 1 dalis buvo nagrinėjama atsižvelgiant į laisvų prekių judėjimo, reglamentuoto Europos bendrijos sutarties ir Europos ekonominės erdvės susitarimo nuostatomis, sąlygas. Europos Teisingumo Teismas minėtoje byloje konstatavo, kad valstybės narės gali nustatyti kelių eismo saugumo lygį, kuris atitiktų valstybės narės poreikį visuomenės saugumui užtikrinti, tačiau Portugalijos Respublika nepateikė informacijos, kad draudimas naudoti ant transporto priemonių priekinių ir šoninių stiklų bet kokios rūšies šviesos pralaidumą mažinančias plėveles yra proporcingas siekiamiems tikslams, todėl nurodytas draudimas laikytinas pertekliniu ir dėl to neproporcingas siekiamiems tikslams.

11Atsižvelgiant į minėta Europos Teisingumo Teismo suformuotą praktiką, byloje Europos Bendrijų Komisija prieš Portugalijos Respubliką (C-265/06)), pažymėtina, kad šioje administracinio teisės pažeidimo byloje taikytini Lietuvos Respublikos valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008-08-29 įsakymu Nr. 2B-290 patvirtinti Techninių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimai (kodas 616 stiklai (šviesos laidumas, matomumas), kuriuose numatytas mažiausiai leistinas transporto priemonių priekinių ir šoninių stiklų šviesos pralaidumo rodiklis. Priešingai, nei yra Portugalijos Respublikos nacionaliniame teisės akto Dekreto – įstatymo Nr. 40/2003 2 straipsnio 1 dalyje numatytas draudimas naudoti bet kokios rūšies šviesos pralaidumą mažinančias plėveles ant transporto priemonių stiklų, Lietuvos Respublikos valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008-08-29 įsakymu Nr. 2B-290 patvirtintuose Techninių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimuose (kodas 616 stiklai (šviesos laidumas, matomumas) nėra įtvirtinto absoliutaus draudimo naudoti šviesos pralaidumą mažinančias plėveles, kurios neviršija įprastų šviesos pralaidumo rodiklių. Minėtas teisinis reglamentavimas atitinka Jungtinių tautų Europos ekonominės komisijos taisyklėse Nr. 43 „Suvienodinti reikalavimai dėl apsauginių stiklų patvirtinimo ir jų montavimo transporto priemonėse“ numatytus šviesos pralaidumo rodiklius, kurie turi būti ne mažesni kaip 75 proc., o kitų apsauginių stiklų, esančių vairuotojo matymo į priekį lauke – 70 proc.

12Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str. 2 d. nustatyta, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

13Skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra pagrindo. Pažeidimo faktas užfiksuotas ir įrodytas patikimais duomenimis, esančiais administracinio teisės pažeidimo protokole, tarnybiniame pranešime bei liudytojų parodymais teisme, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti.

14Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja

Nutarė

15

16Skundo netenkinti.

17Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2009-06-29 nutarimą, kuriuo G. R. paskirta administracinė nuobauda pagal LR ATPK 123 str. 1 d. – 125 Lt bauda, nekeisti.

18Nutartis per 10 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per šį Kauno apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai