Byla A-261-1513-08

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

2sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

3dalyvaujant pareiškėjams A. K. ir A. Č., jo atstovui advokatui Gvidui Armanavičiui,

4viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. Č. ir V. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų Lietuvos žemės savininkų sąjungos, A. Č., V. Č., V. S., A. K., B. T. ir V. T. skundą atsakovams Šiaulių miesto savivaldybės administracijai, Šiaulių apskrities viršininko administracijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje tarnybos, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Šiaulių rajono savivaldybės administracijai, dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, žalos atlyginimo.

5Teisėjų kolegija

Nustatė

6I.

7Pareiškėjai Lietuvos žemės savininkų sąjunga, V. S., A. K., B. T., V. T. ir A. Č. 2003 m. kovo 22 d. padavė teismui skundą, kuriuo prašė (I t., b.l. 2-7):

81) pripažinti neteisėtu Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2003 m. kovo 20 d. sprendimą Nr. T-653 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2002 m. spalio 24 d. sprendimo Nr. 530 „Dėl teritorijų, grąžinamų piliečiams natūra turėtoje vietoje, plano patvirtinimo pakeitimo“, kaip prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1057 patvirtintos „Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos“ 2002 m. rugsėjo 19 d. redakcijos 106 punkto reikalavimams, ir minėtą Šiaulių savivaldybės tarybos sprendimą panaikinti;

92) pripažinti, kad Šiaulių miesto savivaldybė nevykdo jai priskirtų pareigų ir vilkina spręsti žemės grąžinimo natūra Šiaulių mieste turėtos žemės savininkams reikalus, ir įpareigoti Šiaulių miesto savivaldybės administraciją iki 2003 m. gegužės 15 d. pateikti Šiaulių apskrities viršininko administracijai teisingą informaciją apie laisvą (neužstatytą) ir valstybės išperkamai nepriskirtą žemę Šiaulių mieste;

103) pripažinti, kad Šiaulių apskrities viršininko administracija nevykdo jai priskirtų pareigų ir vilkina spręsti žemės grąžinimo natūra Šiaulių mieste turėtos žemės savininkams reikalus, ir įpareigoti Šiaulių apskrities viršininko administraciją iki 2003 m. lapkričio 1 d. priimti sprendimus grąžinti laisvas (neužstatytas) ir valstybės išperkamai nepriskirtas žemes Šiaulių mieste turėtos žemės savininkams – V. S., A. K., A. Č., V. T. ir B. T..

11Pareiškėjai A. Č. ir V. Č. 2007 m. balanžio 27 d. pateikė teismui patikslintą skundą (šį skundą 2007 m. gegužės 14 d. papildė), kuriuo prašė (III t., b.l. 21-25, 91):

121) pripažinti neteisėtais ir panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2003 m. kovo 24 d. sprendimo Nr. T-653 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2002 m. spalio 24 d. sprendimo Nr. 530 „Dėl teritorijų, grąžinamų piliečiams natūra turėtoje vietoje, plano patvirtinimo pakeitimo“ 1 ir 2 punktus kaip prieštaraujančius Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1057 patvirtintos „Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos“ 2002 m. rugsėjo 19 d. redakcijos 106 punkto reikalavimams;

132) įpareigoti Šiaulių apskrities viršininko administraciją priimti sprendimus grąžinti laisvas (neužstatytas) ir valstybės išperkamai nepriskirtas žemes Šiaulių mieste turėtos žemės savininkei V. Č.;

143) įpareigoti Šiaulių apskrities viršininką paimant žemę konkrečiam visuomeniniam poreikiui, atkurti nuosavybės teises ir teisingai atlyginti buvusiems žemės savininkams;

154) priteisti iš Šiaulių miesto savivaldybės tarybos vieną milijoną litų turtinės ir vieną milijoną litų neturtinės žalos;

165) priteisti iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos vieną milijoną litų turtinės ir vieną milijoną litų neturtinės žalos;

176) priteisti iš Šiaulių apskrities viršininko administracijos vieną milijoną litų turtinės ir vieną milijoną litų neturtinės žalos;

187) priteisti iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje vieną milijoną litų turtinės ir vieną milijoną litų neturtinės žalos;

198) priteisti iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės vieną milijoną litų turtinės ir vieną milijoną litų neturtinės žalos.

20Pareiškėjai nurodė, kad 2002 m. spalio 24 d. Šiaulių miesto Taryba sprendimu Nr. 530 patvirtino „Teritorijų, grąžinamų piliečiams natūra turėtoje Šiaulių miesto vietoje, planą“. Jame turėjo būti pateikta informacija apie Šiaulių miesto laisvas (neužstatytas) teritorijas, kurioms netaikomi Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnyje nustatyti apribojimai nuosavybės grąžinimui natūra, bei informacija apie nesuplanuotas teritorijas. SĮ „Šiaulių planas“ neteisėtai plane nurodė teritorijas, kuriose žemė gali būti grąžinama nuosavybėn natūra, o Šiaulių miesto savivaldybės administracija nepareikalavo panaikinti neteisėtų plano sprendinių. Šiaulių miesto tarybai patvirtinus planą su neteisėtais sprendiniais, jie tapo pagrindu Šiaulių apskrities viršininko administracijai atmesti piliečių prašymus dėl žemės grąžinimo natūra. Tokiu būdu vietos savivaldos institucijos aktu yra keičiama ir naikinama nuosavybės teisė, kas prieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio nuostatoms ir viršija Vietos savivaldos įstatymu savivaldybei priskirtą kompetenciją. Nuo 1995 m. birželio 1 d. Šiaulių savivaldybė kartu su Šiaulių apskrities viršininko administracija tyčia vilkino, pažeidinėjo įstatymus ir teisinius aktus bei neatliko šioms institucijoms priskirtus žemės gražinimo darbus ir negrąžino žemes teritorijose, prijungtose prie Šiaulių miesto po1995 m. birželio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės skiriamas Vyriausybės atstovas nevykdė administracinės priežiūros pagal Lietuvos Respublikos administracinės priežiūros įstatymą.

21Pareiškėjai A. Č. ir V. Č. patikslintame skunde nurodė, kad nurodytais neteisėtais veiksmais pareiškėjams padaryta turtinė ir neturtinė žala. Šiaulių miesto savivaldybės administracija išdavė statybos leidimus savininkams sklypų, kurie sudaro dalį sklypo Nr. 112, į kurį pareiškėjai prašo atkurti nuosavybės teises. Nurodytame sklype buvo sunaikinti pareiškėjams priklausantys vaismedžiai ir vaiskrūmiai. Žalą paskaičiavo pagal žemės rinkos kainas, kuri sudaro 5 milijonus. Šiaulių apskrities viršininko administracija iki šiol neatkūrė pareiškėjams nuosavybės teisių. LR Vyriausybė nekontroliavo kaip yra vykdomas Ministro Pirmininko pavedimas. Atsakovai žalą privalo atlyginti lygiomis dalimis. Prie turtinės žalos priskiria ir negautas pajamas – Europos sąjungos parama. Buvo pažeisti A. Č. garbė ir orumas, nes A. Č. savivaldybės administracija įžeidė. Pablogėjo pareiškėjų sveikata.

22Atsakovas Šiaulių miesto savivaldybės administracija su skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodė, kad Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2003 m. kovo 20 d. sprendimas Nr. T-653 priimtas atsižvelgiant į Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje 2003 m. vasario 28 d. teikimą Nr. 3-8. Pažymėjo, kad informacija apie laisvas neužstatytas teritorijas Šiaulių mieste yra pateikta Žemėtvarkos skyriui per 1 mėnesį, nepažeidžiant teisės aktuose nustatytų terminų. Šiaulių miesto savivaldybės taryba, priimdama 2003 m. kovo 20 d. sprendimą Nr. T-653, nepažeidė Vyriausybės nutarimo Nr. 1057 reikalavimų, kadangi šiuo sprendimu yra pavesta parengti žemės sklypų planus ar detaliuosius planus, o ne įsakmiai nurodyta, kad turi būti rengiami tik detalieji planai, kaip bando teigti pareiškėjai. Šiuo metu Šiaulių miesto savivaldybės administracijos įsipareigojimai, atkuriant pareiškėjams nuosavybės teises į buvusio savininko iki nacionalizacijos valdytą turtą, yra įvykdyti.

23Atsakovas Šiaulių apskrities viršininko administracija atsiliepime į skundą nurodė, kad nesant patvirtintų žemės sklypų planų, apskrities viršininkas negalėjo priimti sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Todėl nepagrįstas pareiškėjų skundo teiginys, kad Šiaulių apskrities viršininko administracija vilkina žemės grąžinimą natūra Šiaulių mieste. Šiuo metu Šiaulių apskrities viršininko administracijos įsipareigojimai, atkuriant pareiškėjams nuosavybės teises grąžinant žemę natūra, yra įvykdyti. Sprendimas už valstybės išperkamą žemę atkurti nuosavybės teises kitais būdais nėra priimtas, nes pareiškėjai V. Č. ir A. Č. į registruotais laiškais siųstus pasiūlymus neatsako ir nepasirenka atlyginimo būdo.

24Atsakovas Lietuvos Valstybė, atstovaujama Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje tarnybos, su skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodė, kad Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2003 m. kovo 20 d. sprendimas Nr. T-653 priimtas atsižvelgiant į Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje 2003 m. vasario 28 d. teikimą Nr. 3-8. Teikimas buvo patenkintas, todėl atsakovas neturėjo pagrindo atlikti kitų veiksmų.

25Atsakovas Lietuvos Valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atsiliepimu į skundą prašė jį atmesti. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė šioje byloje negali būti atsakovu. Vyriausybė negali atsakyti už tuos aktus ir veiksmus, kurie nepriklausė ir nepriklauso Vyriausybės kompetencijai, o yra kitų viešojo administravimo subjektų kompetencija. Nurodė, jog visiškai nepagrįsti pareiškėjų teiginiai, kad savininkas buvo verčiamas apsispręsti dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo. Tiek Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, tiek Vyriausybės nutarime nustatyta savininkui teisė, o ne pareiga pakeisti nuosavybės teisių atkūrimo būdą. Niekas savininkui nedraudė nepasirinkti kito nuosavybės teisių atkūrimo būdo, net ir tuo atveju, kai buvo akivaizdžios aplinkybės ir buvo aišku, kad nekilnojamasis turtas savininkui negali būti grąžintas natūra. Atsakovas nesutiko su pareiškėjų reikalavimu atlyginti piliečiams atsiradusią žalą, pažeidus Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnį. Paaiškino, kad Vyriausybei įstatymu nesuteikta teisė nagrinėti piliečių prašymus ir priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į nekilnojamąjį turtą. Prašoma atlyginti žala niekuo konkrečiai nepagrindžiama.

26Tretysis suinteresuotas asmuo Šiaulių rajono savivaldybės administracija prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra.

27II.

28Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. spalio 29 d. sprendimu patenkino A. K. prašymą dėl atsisakymo nuo skundo ir bylą dalyje dėl A. K. skundo nutraukė, skundą dalyje dėl V. S., B. T., V. T., Lietuvos žemės savininkų sąjungos reikalavimų paliko nenagrinėtu, bylą dalyje dėl įpareigojimo priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo grąžinant žemę natūra V. Č. nutraukė, kitoje dalyje V. Č. ir A. Č. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

29Teismas bylą dalyje dėl A. K. nutraukė, kadangi pareiškėjas A. K. 2007 m. balandžio 11 d. pateikė teismui rašytinį pareiškimą dėl atsisakymo nuo skundo (t. 3, b.l. 86).

30Skundą dalyje dėl V. S., B. T., V. T. reikalavimų teismas paliko nenagrinėtu, kadangi nurodyti pareiškėjai neatvyko į posėdį, kai jiems buvo apie teismo posėdį pranešta. Pareiškėjai pasirašė 2003 m. teismui pateikta pirminį skundą, kuriame nėra nurodyta kaip konkrečiai pažeidžiamos šių pareiškėjų teisės. Teismas 2007 m. balandžio 11 d. rašytine nutartimi pasiūlė pareiškėjams pašalinti trūkumus, t. y. nurodyti aplinkybes ir pateikti įrodymus apie kiekvieno pareiškėjo pažeistas teises, kurias pareiškėjai siejo su ginčijamo sprendimo priėmimu (t. III, b.l. 1). Pareiškėjai nurodytų trūkumų nepašalino. Patikslintame skunde buvo nurodytos aplinkybės, susijusios su A. Č. ir V. Č. reikalavimais grąžinti žemę natūra. Teismas nurodė, kad nesant aiškaus skundo pagrindo, yra negalimas teisminis nagrinėjimas. Pareiškėjai nesilaikė nurodytos įstatymų nustatytos tvarkos. Todėl teismas padarė išvadą, kad negalima išspręsti bylos pagal esančią byloje medžiagą.

31B. T. reikalavimą teismas paliko nenagrinėtu ir ABTĮ 103 straipsnio 4 dalyje numatytu pagrindu Šiaulių apygardos administraciniame teisme byloje Nr. I-420-84/2007 vyksta ginčas dėl likusios žemės grąžinimo natūra (t. IV, b.l. 21, 22).

32Teismas nustatė, kad pirmąjį skundą šioje administracinėje byloje padavė pareiškėjai Lietuvos žemės savininkų sąjungos Šiaulių skyriaus, V. S., B. T., V. T., A. Č. (t. I, b.l. 2-7). Kartu su skundu teismui buvo pateikta nepatvirtinta kopija Lietuvos žemės savininkų sąjungos Tarybos pirmininkės pasirašyto įgaliojimo, pagal kurį Lietuvos žemės savininkų sąjunga įgaliojo vieną iš pareiškėjų šioje byloje – A. Č. atstovauti visuose teismuose ginant Lietuvos žemės savininkų sąjungos narių teises ir interesus (t. I, b.l. 8). Pareiškėjai teismo nurodymo pateikti įgaliojimo originalą arba tinkamai patvirtintą jo kopiją, taip pat įrodymus, patvirtinančius, kad Lietuvos žemės savininkų sąjungos Tarybos pirmininkui suteikta teisė atstovauti teisme ar pačiam įgalioti kitą sąjungos narį neįvykdė, todėl skundą dalyje pagal pareiškėjo Lietuvos žemės savininkų sąjungos reikalavimą paliko nenagrinėt.

33Teismas nustatė, kad Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2002 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. 530 nusprendė patvirtinti teritorijų, numatomų grąžinti natūra turėtoje Šiaulių miesto vietoje, planą (t. III, b.l. 15, t. I, b.l. 102, 103, t. IV, b.l. 88). Šiaulių miesto savivaldybės Taryba 2003 m. kovo 20 d. sprendimu Nr. T-653 nusprendė pakeisti Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2002 m. spalio 24 d. sprendimą Nr.530 ir jį išdėstyti nauja redakcija: 1. patvirtinti laisvų (neužstatytų) ir nesuplanuotų teritorijų, numatomų grąžinti natūra Šiaulių mieste, informacinę schemą; 2. pavesti Šiaulių miesto savivaldybės administracijai, atsižvelgiant į Šiaulių apskrities viršininko administracijos ir piliečių prašymus, iki 2003 m. spalio l d. parengti laisvų (neužstatytų) teritorijų žemės sklypų planus ar detaliuosius planus žemei grąžinti natūra teritorijose, kurios nenurodytos informacinėje schemoje (t. I, b.l. 102, 103, t. III, b.l. 18, t. IV, b.l. 88), kuri vėliau buvo ir šiuo metu yra pildoma Šiaulių miesto savivaldybės administracijos sprendimais (t. III, b.l. 16).

34Ginčijamas sprendimas yra priimtas vykdant Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatą. Ginčijamas sprendimas atitinka 1997 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1057 patvirtintos „Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos“ 106 punktą, kuriuo buvo nustatyta minėto įstatymo 5 straipsnio 2 dalie 1 punkto įgyvendinimo tvarka ir sąlygos.

35Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai nepagrįstai tvirtina, kad 2003 m. kovo 20 d. sprendimas yra neteisėtas dėl to, kad buvo priimtas neteisėto 2002 m. spalio 24 d. sprendimo pagrindu. 2003 m. vasario 28 d. Vyriausybės atstovas Šiaulių apskrityje kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybės merą, siūlydamas pateikti tarybai svarstyti 2002 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. 530 patvirtinto Teritorijų, numatomų grąžinti natūra turėtoje Šiaulių miesto vietoje, plano pakeitimo klausimą, atsižvelgiant į tai, ar priskirtuose prie valstybės išperkamos žemės sklypuose yra aiškiai ir konkrečiai išreikštas visuomenės interesas, ir ar šių sklypų svarbą vietos bendruomenei savo sprendimu yra pripažinusi savivaldybės taryba. Šiaulių miesto savivaldybės institucijos teikimą tenkino ir pakeitė 2002 m. spalio 24 d. sprendimą priimdama ginčijamą 2003 m. kovo 20 d. sprendimą (t. III, b.l. 132).

36Teismas nurodė, kad pareiškėjai A. Č. ir V. Č. ginčija 2003 m. kovo 20 d. sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą remdamiesi tuo, kad į patvirtintą laisvų (neužstatytų) ir nesuplanuotų teritorijų, numatomų grąžinti natūra Šiaulių mieste, planą neįtraukti žemės sklypai, į kuriuos pretenduoja pareiškėjai atkurti nuosavybės teises natūra.

37Šiaulių miesto apylinkės teismo 2002 m. gruodžio 19 d. sprendimu yra išnagrinėtas A. Č., V. Č., P. Č., M. Č. ieškinys atsakovams Šiaulių apskrities viršininko administracijai, Šiaulių miesto savivaldybei, K. L., K. S., O. V., T. B., E. Š., R. Č.,

38V. S. dėl nuosavybės teisių į žemę atstatymo, sprendimų, potvarkio, teisinės registracijos panaikinimo (t. II, b.l. 106). Sprendimas yra įsiteisėjęs, sprendimo rezoliucinė dalis yra pakeista Šiaulių apygardos teismo 2003 m. kovo 10 d. nutartimi, kuria ir yra išdėstyta taip: „Ieškovams V. Č., P. Č., M. Č., A. Č. pripažinti teisę į M. Č. iki nacionalizacijos privačios nuosavybės teise valdytos žemės nuosavybės teisių atkūrimą Šiaulių mieste, dabartiniame miesto teritorijos išplanavimo projekte nurodomuose sklypuose Nr. 112, 510, 186, 282. Pripažinti ieškovams teisę į nuosavybės atkūrimą natūra, žemės sklype Nr. 112 – grąžinant 3,4836 ha žemės, sklype Nr. 510 – grąžinant 0,255 ha žemės. Valstybei išperkant žemės sklypus Nr. 186 – 0,13 ha Nr. 282 – 0,26 ha, ir sklype Nr. 112 – 5,9733 ha, ieškovams pripažinti teisę į atlyginimą už išperkamą žemę LR piliečių nuosavybės teisų į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnyje numatytais būdais. Įpareigoti Vyriausybės įgaliotas institucijas, nustatyta tvarka priimti sprendimus.“

39Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 14 straipsniu, 96 straipsnio 4 dalimi, 58 straipsnio 2 dalimi teismas padarė išvadą, kad visi klausimai dėl žemės grąžinimo natūra pareiškėjams A. Č. ir V. Č. yra išspręsti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2002 m. gruodžio 19 d. sprendimu ir Šiaulių apygardos teismo 2003 m. kovo 10 d. nutartimi ir bylą dalyje dėl įpareigojimo priimti sprendimus dėl nuosavybės teisų atkūrimo grąžinant žemę natūra V. Č. nutraukė, kadangi V. Č. reikalavimas dėl žemės grąžinimo natūra yra iš esmės tapatus Šiaulių miesto apylinkės teismo 2002 m. gruodžio 19 d. sprendimu išnagrinėtam ieškinio reikalavimui.

40Teismas pažymėjo, kad šiuo metu sprendimo dalis dėl žemės grąžinimo natūra pareiškėjams A. Č. ir V. Č. yra įvykdyta. Minėtais teismų sprendimais yra konstatuota, kad žemės sklypai Nr. 186 – 0,13 ha ir Nr. 112 – 5,9733 ha negali būti pareiškėjams grąžinami natūra, nes jie priskirti valstybės išperkamai žemei, dėl to sprendimu yra nuspręsta pareiškėjams pripažinti teisę į atlyginimą už išperkamą žemę LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnyje numatytais būdais.

41Dėl nurodytų motyvų, Šiaulių miesto savivaldybės administracija, priimdama ginčijamą sprendimą ar priimdama kitus administracinius aktus, susijusius su žemės grąžinimu natūra pareiškėjams, neturėjo teisės nei pareigos nuspręsti dėl pareiškėjų teisių kitaip negu tas buvo išspręsta Šiaulių miesto apylinkės teismo 2002 m. gruodžio 19 d. sprendimu ir Šiaulių apygardos teismo 2003 m. kovo 10 d. nutartimi.

42Teismas nustatė, kad suformuotų ir patvirtintų Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais žemės sklypų planai buvo perduoti Šiaulių miesto žemėtvarkos skyriui, kuris kvietė A. Č. ir V. Č. susipažinti su grąžinamų natūra žemės sklypų planais ir sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo projektais. Kadangi pretendentai neatvyko ir nei žodžiu, nei raštu neišreiškė savo valios dėl grąžinamos žemės sklypų dalių, Šiaulių apskrities viršininko administracija, vadovaudamasi LR Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 nustatyta tvarka, sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmė nustatydama grąžinamos natūra žemės sklypo dalis proporcingai pagal kiekvienam bendraturčiui likusios grąžinti žemės plotą. Šiaulių apskrities viršininko administracija atkūrė nuosavybės teises, grąžinant žemę natūra, V. Č. ir A. Č. bendrosios nuosavybės teise kartu su kitais bendraturčiais (M. Č. ir P. Č.).

43Atsakovas nurodė, kad apie priimtus sprendimus pareiškėjai buvo informuoti, tačiau neatvyko atsiimti sprendimų bei žemės sklypų planų, todėl sprendimai ir žemės sklypų kadastrinių matavimų bylos buvo išsiųstos registruotais laiškais.

44Šiaulių apskrities viršininko administracijos sprendimų nuorašai (t. IV, b.l. 55-65) patvirtina, kad buvusiame ūkininkų žemės sklype Nr. 112 Viktorijai, Antanui, Mykolui ir P. Č. grąžinta natūra 3,4837 ha žemės, buvusiame ūkininkų žemės sklype Nr. 510 piliečiams grąžinta natūra 0,2250 ha žemės. Pareiškėjams grąžinti natūra žemės plotai atitinka aukščiau minėtuose teismų sprendimuose pripažintiems grąžinti natūra žemės plotams.

45Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas padarė išvadą, kad visi Šiaulių apskrities viršininko administracijos įsipareigojimai atkuriant pareiškėjams nuosavybės teises grąžinant žemę natūra, dėl kurių pareiškėjai kelia esminį ginčą šioje byloje, yra įvykdyti.

46Šiaulių miesto apylinkės teismo 2002-12-19 sprendimu ir Šiaulių apygardos teismo 2003-03-10 nutartimi yra nuspręsta valstybei išperkant žemės sklypus Nr. 186 – 0,13 ha, Nr. 282 – 0,26 ha, ir sklype Nr. 112 – 5,9733 ha, pareiškėjams pripažinti teisę į atlyginimą už išperkamą žemę LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnyje numatytais būdais. Atsakovas Šiaulių apskrities viršininko administracija nurodė, kad sprendimas už valstybės išperkamą žemę atkurti nuosavybės teises kitais būdais nėra priimtas, nes pareiškėjai V. Č. ir A. Č. į registruotais laiškais siųstus pasiūlymus neatsako ir nepasirenka atlyginimo būdo. Kai valstybė atlygina piliečiams už nekilnojamąjį turtą, kuris pagal įstatymą negrąžinamas natūra, pretendentai atkurti nuosavybės teises turėtų pasirinkti vieną iš 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 16 str. numatytų už valstybės išperkamą žemę atlyginimo būdų (1997-09-29 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1057 patvirtintos “Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos“ 104 p.). Pareiškėjai neatlieka minėtų veiksmų, reikalingų atlikti pagal įstatymą. Todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad yra pažeidžiamos pareiškėjų teisės vykdant nuosavybės teisų atkūrimą toje dalyje, kurioje pareiškėjams yra pripažinta teisė į atlyginimą už išperkamą žemę. Pareiškėjai nenurodė ir nepateikė įrodymų dėl tokių teisių pažeidimo.

47Teismas nurodė, kad Vyriausybei įstatymu nesuteikta teisė nagrinėti piliečių prašymus ir priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į nekilnojamąjį turtą. Todėl Vyriausybė neatliko ir negalėjo atlikti pareiškėjų atžvilgiu konkrečių veiksmų, kurių teisėtumas galėtų būti ginčijamas šioje byloje ir padarė išvadą, kad pareiškėjai nepagrįstai reiškia reikalavimus Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vyriausybės.

48Teismas pažymėjo, kad pareiškėjų skunde nurodyti faktai dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo tvarkos ir sąlygų pažeidimo yra susiję su atsakovų Šiaulių rajono savivaldybės administracijos ir Šiaulių apskrities viršininko administracijos veiksmais, kurie tiesiogiai darė įtaką pareiškėjų teisėms, laisvėms ir interesams. Byloje nenustačius nurodytų įstaigų neteisėtų veiksmų, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjams buvo padaryta turtinė ar neturtinė žala (CK 6.250 str., 6.249 str.).

49Teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo nurodytos turtinės ir neturtinės žalos dydį. Nurodytos aplinkybės yra grindžiamos tik pareiškėjo tvirtinimu. Bylose dėl žalos atlyginimo žalos dydį privalo įrodyti pareiškėjas. Pareiškėjai nepateikė nurodytų įrodymų.

50Ginčijamas Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2003 m. kovo 20 d. sprendimas Nr. T-653 priimtas atsižvelgiant į Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje 2003 m. vasario 28 d. teikimą Nr. 3-8, kuris buvo patenkintas, todėl atsakovas neturėjo pagrindo atlikti kitų veiksmų. Dėl nurodytų motyvų, nėra pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą bei svarstyti klausimą dėl kitų šiuo atveju būtinų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo.

51Vyriausybė negali atsakyti už tuos aktus ir veiksmus, kurie nepriklausė ir nepriklauso Vyriausybės kompetencijai, o yra kitų viešojo administravimo subjektų kompetencija. Vyriausybei Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu nesuteikta teisė nagrinėti piliečių prašymus ir priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į nekilnojamąjį turtą. Atsižvelgiant į tai konstatavo, kad nėra pagrindo priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

52III.

53Pareiškėjai V. Č. ir A. Č. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 29 d. sprendimą ir priimti naują – pareiškėjų skundą patenkinti.

54Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

551. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2003 m. kovo 20 d. sprendimu Nr. T-653 patvirtintoje informacinėje schemoje nebuvo panaikinti 2002 m. spalio 24 d. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 530 patvirtinti teritorijų, grąžinamų piliečiams natūra turėtoje vietoje, plano sprendiniai: laisva, neužstatyta teritorija plane buvo parodyta kaip užstatyta, parodytos neegzistuojančios gatvės ir VĮ Registrų centre įregistruoti neegzistuojantys statiniai. Priskirtuose prie valstybės išperkamos žemės sklypuose turėjo būti aiškiai ir konkrečiai išreikštas visuomenės interesas ir šių sklypų svarbą vietos bendruomenei savivaldybės taryba turėjo pripažinti savo sprendimu ir detaliuoju planu. Vyriausybės atstovas Šiaulių apskrityje 2003 m. vasario 28 d. teikimu kreipėsi į Šiaulių miesto merą ir siūlė pateikti tarybai šį planą pakeisti. Tačiau iš esmės jokių pakeitimų padaryta nebuvo, tiktai planas buvo pervadintas informacine schema. Vyriausybės atstovas Šiaulių apskrityje, gavęs iš Šiaulių miesto savivaldybės formalų atsakymą, kad sprendimą yra pakeistas, nesikreipė į teismą dėl trūkumų jame pašalinimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas nepagrįstai pripažino, kad Šiaulių miesto savivaldybės institucijos teikimą tenkino ir pakeitė 2002 m. spalio 24 d. sprendimą priimdama ginčijamą 2003 m. kovo 20 d. sprendimą.

562. Vilniaus apygardos administracinis teismas nepagrįstai atsisakė prijungti prie bylos pareiškėjų 2007 m. rugpjūčio 8 d. pateiktus įrodymus – Šiaulių miesto vakarinės dalies ir Šiaulių rajono Žaliūkių kaimo VI Valstybinio žemėtvarkos instituto Žemės reformos žemėtvarkos projektų eksperto įbraižytas ribas Šiaulių miesto plane 1981 m. ir Šiaulių rajono savivaldybės Šiaulių kaimiškosios seniūnijos Žaliūkių kaimo žemėlapio, patvirtinto LR žemės ūkio ministro 2007 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. 3D-134 fragmentą, kuriame nurodyta sklypo Nr. 112 priklausomybė ne Šiaulių miesto, bet Šiaulių rajono savivaldybės teritorijai.

573. Padarytos turtinės žalos įrodymai yra civilinėje byloje dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo, išnagrinėtoje Šiaulių miesto apylinkės teisme 2002 m. gruodžio 19 d. Nr. 2-695-03/2002 m., ir prašymuose dėl šios bylos atnaujinimo. Pareiškėjai prašė šią civilinę bylą prijungti prie nagrinėjamos bylos, tačiau šį prašymą atmetė. Kita dalis įrodymų yra Šiaulių miesto vyriausiajame policijos komisariate, kuriame yra 8 medžiagos pagal mano pareiškimus. Tačiau Šiaulių miesto vyriausiasis policijos komisariatas atsiuntė tiktai dvi paskutines tyrimo medžiagas. Teismas visų įrodymų neišreikalavo, o pareiškėjas šių įrodymų pats gauti negali. Šiaulių savivaldybės administracijos direktorius vietoje reikalaujamo teritorijų, gražinamų piliečiams natūra turėtoje vietoje plano teismui pateikė informacinę schemą. Plane buvo nurodyti sklypai, kaip žmonių nuosavybė, nors jie niekada tokios nuosavybės ten neturėjo, o buvo tiktai vienas savininkas M. Č., kurio turtą paveldėjo jo žmona V. Č. pagal tuo metu galiojusius įstatymus.

584. Teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjų pateiktus įrodymus ir neprijungė jų prie bylos: Šiaulių miesto bendrąjį planą 1980 m.(su atžyma (Slaptai), ariamos žemės ir kt. ž.ū.n. panaudojimo Šiaulių miesto 1982 planą, Šiaulių miesto žemės naudmenų plotų skaičiavimo planą, Šiaulių miesto ribų aprašymus, LR žemės ūkio ministro pavaduotojo p. Bėdžiaus apie 1969 m raštą, kuriame buvo nurodyta, kad Šiaulių mesto teritorija buvo padidinta neteisėtai, Šiaulių miesto generalinį planą su jo galiojimo laiką iki dabar pratęsiančiais Šiaulių miesto savivaldybės sprendimais ir LTSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1980 m. spalio 29 d. įsaku Nr. X-613 patvirtintu Šiaulių miesto ribų aprašymu.

595. Vilniaus apygardos administracinis teismas turėjo vadovautis Teismų praktikos administracinėse bylose dėl nuosavybės teisių atkūrimo apibendrinimu ir teises taikymo rekomendacijomis, aprobuotomis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų pasitarime 2005 m. lapkričio 24 d. pasitarime. Rekomendacijų 2 skyriuje nurodyta, kad, sprendžiant nuosavybės teisių į žemę atkūrimo klausimą, visais atvejais turi būti nustatyta, kas buvo nacionalizuoto ar kitaip nusavinto turto savininkas.

60Pareiškėjas Lietuvos žemės savininkų sąjunga su apeliaciniu skundu sutinka ir prašo patenkinti, kadangi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 29 d. sprendimas yra neteisėtas.

61Tretysis suinteresuotas asmuo Šiaulių rajono savivaldybės administracija su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą, kadangi apeliacinis skundas nėra pagrįstas juridiniais argumentais.

62Atsakovas Šiaulių miesto savivaldybės administracija su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad Šiaulių miesto savivaldybė atliko visus veiksmus susijusius su nuosavybės teisių pareiškėjams atstatymu. Vykdydama Šiaulių miesto apylinkės teismo 2002 m. gruodžio 19 d. ir Šiaulių apygardos teismo 2003 m. kovo 10 d. sprendimus Šiaulių miesto savivaldybės administracija parengė buvusiame ūkininkų žemės sklype Nr. 112 grąžinamos natūra žemės sklypų Pataičių g. 2 (0,300 ha), Pataičių g. 2A (0,8280 ha), Pataičių g. 4A (1,3867 ha) ir Pumpučių g. 50 (0,9690 ha) planus, viso 3,4837 ha ploto, ūkininkų žemės sklype Nr. 510 - Piktmiškio g. 13 (0,2080 ha) ir Piktmiškio g. 13A (0,0470 ha) planus, viso 0,2550 ha ploto. Minėti suformuoti žemės sklypai yra patvirtinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais.

63Kadangi Šiaulių miesto savivaldybė įvykdė visus įpareigojimus susijusius su nuosavybės teisių pareiškėjams atstatymu, pareiškėjų reikalavimas atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą yra nepagrįsti.

64Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė iš esmės tuos pačius argumentus kaip ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Papildomai paaiškino, kad Vyriausybės atstovas atliko visus veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatyme. Be to, pažymėjo, kad visi klausimai dėl žemės grąžinimo natūra apeliantams yra išspręsti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Atsakomybė pagal CK 6.271 atsiranda esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms (neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui, išskyrus kaltę (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Vyriausybės atstovas Šiaulių apskrityje neatliko neteisėtų veiksmų (neveikimo), todėl negalima svarstyti apie kitų civilinės atsakomybės sąlygų buvimą ar nebūvimą ir nėra pagrindo priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo iš Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje tarnybos.

65Atsakovas Šiaulių apskrities viršininko administracija su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodė iš esmės tuos pačius argumentus kaip ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Papildomai paaiškino, kad V. Č. 1996 m. gegužės 17 d. Šiaulių apskrities valdytojo sprendimu Nr. 31-5702 grąžintas natūra 3,07 ha žemės sklypas Žaliūkių kaime, Šiaulių rajone. Šis Žaliūkių kaimo sklypas (buvęs sklypas Nr. 12 - 3,07 ha ploto) iki žemės nacionalizacijos buvo ir dabar yra Šiaulių rajono ribose, o buvę Šiaulių miesto ūkininkų žemės sklypai Nr. 112, Nr. 186, Nr. 282 ir Nr. 510 iki žemės nacionalizacijos buvo ir dabar yra Šiaulių miesto administracinėse ribose.

66Lietuvos TSR Aukščiausios Tarybos 1968 m. spalio 23 d. įsaku, Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos Prezidiumo 1980 m. spalio 29 d. įsaku „Dėl Šiaulių miesto ribų nustatymo“, Lietuvos Respublikos 1996 m. vasario 13 d. įstatymu Nr. 1-1205 „Dėl Šiaulių miesto ir Šiaulių rajono savivaldybių teritorijų administracinių ribų pakeitimo“ patvirtintos vakarinės Šiaulių miesto ribos ginčijamo sklypo Nr. 112 atžvilgiu nesikeitė. Šiais įsakais ir įstatymu Šiaulių miesto vakarinė riba yra nepakeista nuo 1968 metų ir sutampa su buvusių „Naujas gyvenimas“ ir „Pr. Jankutės“ kolūkių ribomis. Miesto ribos yra pažymėtos riboženkliais. Visi sienų posūkio taškai sutvirtinti gelžbetoniniais pilonais 15x15x150 cm su špižinėmis plokštėmis viršuje. Plokštės numeruotos su įrašu „Šiauliai“. Ženklai apkasti kauburiais. Kiekvienas riboženklis turi numerį. Tiek 1967 m., tiek 1980 m., tiek 1996 m. miesto atsienojimo riboženklių numeriai ir koordinatės yra tos pačios. Šie faktai yra pilnai įrodyti dokumentais civilinėje byloje Nr. 2-695-03/2002 m.

67Pabrėžė, kad Šiaulių rajono savivaldybės Šiaulių kaimiškosios seniūnijos Žaliūkių kaimo žemėlapio, fragmentas M 1:10000, kurio forma patvirtinta Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro 2007 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. 3D-134, nėra Šiaulių miesto ribas nustatantis dokumentas. LR Žemės ūkio ministro 2007 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. 3D-134 (Žin. 2007, Nr. 37-1408) yra patvirtintos žemės ūkio naudmenų ir pasėlių laukų ribų įbraižymo žemėlapiuose ir darbų organizavimo 2007 metais taisyklės, kurios reglamentuoja žemės ūkio naudmenų ir pasėlių laukų ribų įbraižymo darbų organizavimą bei deklaruojamų žemės ūkio naudmenų ir pasėlių laukų ribų įbraižymą žemėlapiuose.

68Pareiškėjai pateikė teismui VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Žemės reformos žemėtvarkos projektų ekspertės O. K. įbraižytas buvusio Žaliūkių kaimo 1930 metais ribas. Kaip matyti iš pateikto plano, buvusio sklypo Nr. 112 ribos įbraižytos ant vėlesnių laikų Šiaulių miesto plano, nes plane pažymėtos miesto gatvės, kolektyviniai daržai, dujotiekio trąšos, kurių 1930 metais nebuvo. Šiaulių miesto darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1950 m. kovo 31d. pažymoje Nr. 424 (kopija pridedama) finansų skyriui parašyta, kad Šiaulių miesto ūkininkui M. Č., Mykolo, gyv. Šiauliuose, Žaliūkių priemiestyje, priklausė 13,22 ha žemės. Minima žemė, išskyrus sodybą 0,5 ha, perduodama Šiaulių medžio apdirbimo Kombinatui darbininkų individualiems daržams. Taip pat šiame plane pažymėtos vakarinės Šiaulių miesto ribos, surašyti atstumai tarp riboženklių (199.95, 199.70, 100.10, 80.10 ir t.t). Tokie patys duomenys (dokumentai) dėl Šiaulių miesto ribų buvo pateikti civilinėje byloje Nr. 2-695-03/2002 m.

69Apeliacinės instancijos teismo proceso metu pareiškėjas A. Č. ir jo atstovas paaiškino apeliacinio skundo argumentus ir prašė skundą patenkinti.

70Pareiškėjas A. K. paaiškino, kad sutinka su apeliaciniu skundu.

71Teisėjų kolegija

konstatuoja:

72IV.

73Apeliacinis skundas atmestinas.

74Bylos ginčas yra dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę. Apeliantų nuosavybės teisių atkūrimo būdai bei žemės sklypų plotai yra nustatyti Šiaulių apygardos teismo 2003 m. kovo

7510 d. nutartimi, kuria nustatyta: „Ieškovams V. Č., P. Č., M. Č., A. Č. pripažinti teisę į M. Č. iki nacionalizacijos privačios nuosavybės teise valdytos žemės nuosavybės teisių atkūrimą Šiaulių mieste, dabartiniame miesto teritorijos išplanavimo projekte nurodomuose sklypuose Nr. 112, 510, 186, 282. Pripažinti ieškovams teisę į nuosavybės atkūrimą natūra, žemės sklype Nr. 112 – grąžinant 3,4836 ha žemės, sklype Nr. 510 – grąžinant 0,255 ha žemės. Valstybei išperkant žemės sklypus Nr. 186 – 0,13 ha Nr. 282 – 0,26 ha, ir sklype Nr. 112 – 5,9733 ha, ieškovams pripažinti teisę į atlyginimą už išperkamą žemę LR piliečių nuosavybės teisų į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnyje numatytais būdais. Įpareigoti Vyriausybės įgaliotas institucijas, nustatyta tvarka priimti sprendimus.“

76Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad šis teismo sprendimas yra privalomas šalims ir vykdytinas, taip pat jis negali būti revizuojamas administraciniame teisme. Todėl vertinant ar yra pažeidžiamos apeliantų teisės į nuosavybės atkūrimą būtina vadovautis įsiteisėjusia teismo nutartimi. Paaiškėjus, kad atsakovai netinkamai vykdo teismo sprendimą nuosavybės teisių atkūrimo procesas gali būti užtikrintas teismo sprendimo priverstinio vykdymo priemonėmis. Pareiškėjai, prašydami pripažinti neteisėtais Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2003 m. kovo 20 d. sprendimo Nr. T-653 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2002 m. spalio 24 d. sprendimo Nr. 530 „Dėl teritorijų, grąžinamų piliečiams natūra turėtoje vietoje, plano patvirtinimo pakeitimo“ 1 ir 2 punktus, nenurodo, kurioje dalyje ginčijamas sprendimas neatitinka Šiaulių apygardos teismo 2003 m. kovo 10 d. nutarties sprendinių. Tokie argumentai yra svarbūs nagrinėjamam ginčui, nes pareiškėjų ginčijamas atsakovo sprendimas buvo priimtas po Šiaulių apygardos teismo 2003 m. kovo 10 d. nutarties, todėl jis negali prieštarauti teismo nustatytam nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdui. Administracinis teismas neturėjo pagrindo vertinti ar žemės sklypai kurie pripažinti valstybės išperkamais yra realiai laisvi, nes tuo būtų revizuojamas teismo sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo. Taip pat nagrinėjamam administraciniam ginčui nėra reikšmingi pretenduojamos žemės valdymo faktai buvę iki Šiaulių apygardos teismo 2003 m. kovo 10 d. nutarties priėmimo, nes preziumuojama, jog šios aplinkybės teismo buvo įvertintos.

77Pirmosios instancijos teismas ištyręs ginčijamo sprendimo atitikimą teisės aktams pripažino, kad jis yra teisėtas. Nesant atsakovų neteisėtų veiksmų pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė prašomos žalos atlyginimo, nes Lietuvos Respublikos CK 6.271 straipsniu, kurio pagrindu pareiškėjai prašo priteisti neturtinę žalą, yra nustatyta valstybės civilinės atsakomybės sąlyga valdžios institucijų neteisėti veiksmai. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalis nurodo, kad valstybės ar savivaldybės pareiga atlyginti žalą atsiranda, tik tuo atveju, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Atsakovo teisėti veiksmai negalėjo padaryti žalos pareiškėjams, todėl prašomos žalos priteisti nėra pagrindo.

78Apeliaciniame skunde iš esmės yra nurodomi tapatūs argumentai kaip ir pirminiame pareiškėjų skunde, kuriuos pirmosios instancijos teismas įvertino. Todėl apeliacinės instancijos teismas patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimą daro išvadą, jog teismas visas aplinkybės ištyrė ir įvertino, priėmė sprendimą, atitinkanti ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus, todėl jo naikinti ar keisti nėra pagrindo, dėl ko apeliacinis skundas atmestinas.

79Remdamasi nurodytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

80A. Č. ir V. Č. apeliacinį skundą atmesti.

81Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

82Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,... 3. dalyvaujant pareiškėjams A. K. ir A. Č., jo atstovui advokatui Gvidui... 4. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą... 5. Teisėjų kolegija... 6. I.... 7. Pareiškėjai Lietuvos žemės savininkų sąjunga, V. S., A. K., B. T., V. T.... 8. 1) pripažinti neteisėtu Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2003 m. kovo... 9. 2) pripažinti, kad Šiaulių miesto savivaldybė nevykdo jai priskirtų... 10. 3) pripažinti, kad Šiaulių apskrities viršininko administracija nevykdo jai... 11. Pareiškėjai A. Č. ir V. Č. 2007 m. balanžio 27 d. pateikė teismui... 12. 1) pripažinti neteisėtais ir panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės... 13. 2) įpareigoti Šiaulių apskrities viršininko administraciją priimti... 14. 3) įpareigoti Šiaulių apskrities viršininką paimant žemę konkrečiam... 15. 4) priteisti iš Šiaulių miesto savivaldybės tarybos vieną milijoną litų... 16. 5) priteisti iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos vieną... 17. 6) priteisti iš Šiaulių apskrities viršininko administracijos vieną... 18. 7) priteisti iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje... 19. 8) priteisti iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės vieną milijoną litų... 20. Pareiškėjai nurodė, kad 2002 m. spalio 24 d. Šiaulių miesto Taryba... 21. Pareiškėjai A. Č. ir V. Č. patikslintame skunde nurodė, kad nurodytais... 22. Atsakovas Šiaulių miesto savivaldybės administracija su skundu nesutiko ir... 23. Atsakovas Šiaulių apskrities viršininko administracija atsiliepime į... 24. Atsakovas Lietuvos Valstybė, atstovaujama Vyriausybės atstovo Šiaulių... 25. Atsakovas Lietuvos Valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės,... 26. Tretysis suinteresuotas asmuo Šiaulių rajono savivaldybės administracija... 27. II.... 28. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. spalio 29 d. sprendimu... 29. Teismas bylą dalyje dėl A. K. nutraukė, kadangi pareiškėjas A. K. 2007 m.... 30. Skundą dalyje dėl V. S., B. T., V. T. reikalavimų teismas paliko... 31. B. T. reikalavimą teismas paliko nenagrinėtu ir ABTĮ 103 straipsnio 4 dalyje... 32. Teismas nustatė, kad pirmąjį skundą šioje administracinėje byloje padavė... 33. Teismas nustatė, kad Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2002 m. spalio 24... 34. Ginčijamas sprendimas yra priimtas vykdant Lietuvos Respublikos piliečių... 35. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai nepagrįstai tvirtina, kad 2003 m. kovo... 36. Teismas nurodė, kad pareiškėjai A. Č. ir V. Č. ginčija 2003 m. kovo 20 d.... 37. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2002 m. gruodžio 19 d. sprendimu yra... 38. V. S. dėl nuosavybės teisių į žemę atstatymo, sprendimų, potvarkio,... 39. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 40. Teismas pažymėjo, kad šiuo metu sprendimo dalis dėl žemės grąžinimo... 41. Dėl nurodytų motyvų, Šiaulių miesto savivaldybės administracija,... 42. Teismas nustatė, kad suformuotų ir patvirtintų Šiaulių miesto... 43. Atsakovas nurodė, kad apie priimtus sprendimus pareiškėjai buvo informuoti,... 44. Šiaulių apskrities viršininko administracijos sprendimų nuorašai (t. IV,... 45. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas padarė išvadą, kad visi Šiaulių... 46. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2002-12-19 sprendimu ir Šiaulių apygardos... 47. Teismas nurodė, kad Vyriausybei įstatymu nesuteikta teisė nagrinėti... 48. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjų skunde nurodyti faktai dėl nuosavybės... 49. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių... 50. Ginčijamas Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2003 m. kovo 20 d.... 51. Vyriausybė negali atsakyti už tuos aktus ir veiksmus, kurie nepriklausė ir... 52. III.... 53. Pareiškėjai V. Č. ir A. Č. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo... 54. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 55. 1. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2003 m. kovo 20 d. sprendimu Nr.... 56. 2. Vilniaus apygardos administracinis teismas nepagrįstai atsisakė prijungti... 57. 3. Padarytos turtinės žalos įrodymai yra civilinėje byloje dėl nuosavybės... 58. 4. Teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjų pateiktus įrodymus ir... 59. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas turėjo vadovautis Teismų... 60. Pareiškėjas Lietuvos žemės savininkų sąjunga su apeliaciniu skundu... 61. Tretysis suinteresuotas asmuo Šiaulių rajono savivaldybės administracija su... 62. Atsakovas Šiaulių miesto savivaldybės administracija su apeliaciniu skundu... 63. Kadangi Šiaulių miesto savivaldybė įvykdė visus įpareigojimus susijusius... 64. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vyriausybės atstovo Šiaulių... 65. Atsakovas Šiaulių apskrities viršininko administracija su apeliaciniu skundu... 66. Lietuvos TSR Aukščiausios Tarybos 1968 m. spalio 23 d. įsaku, Lietuvos... 67. Pabrėžė, kad Šiaulių rajono savivaldybės Šiaulių kaimiškosios... 68. Pareiškėjai pateikė teismui VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Žemės... 69. Apeliacinės instancijos teismo proceso metu pareiškėjas A. Č. ir jo... 70. Pareiškėjas A. K. paaiškino, kad sutinka su apeliaciniu skundu.... 71. Teisėjų kolegija... 72. IV.... 73. Apeliacinis skundas atmestinas.... 74. Bylos ginčas yra dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę. Apeliantų... 75. 10 d. nutartimi, kuria nustatyta: „Ieškovams V. Č., P. Č., M. Č., A. Č.... 76. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad šis teismo sprendimas... 77. Pirmosios instancijos teismas ištyręs ginčijamo sprendimo atitikimą teisės... 78. Apeliaciniame skunde iš esmės yra nurodomi tapatūs argumentai kaip ir... 79. Remdamasi nurodytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos... 80. A. Č. ir V. Č. apeliacinį skundą atmesti.... 81. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 29 d. sprendimą... 82. Nutartis neskundžiama....