Byla AS-1268-261/2015

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. N., D. L., S. J. ir L. J. skundą atsakovams Kauno miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenimis akcinei bendrovei „Krafts foods Lietuva“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Mondelez Lietuva Production“ dėl administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Kauno apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla pagal pareiškėjų L. J., S. J., D. L. ir R. N. 2013 m. vasario 12 d. skundą Kauno apygardos administraciniam teismui, kurį pareiškėjai vėliau patikslino (I t., b. l. 125-136, 176, 181), prašydami: 1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus 2013 m. rugsėjo 5 d. raštą Nr. 70-2-2500 „Informacija dėl laisvos (neužstatytos) žemės (dokumentų bylos Nr. 549)“; 2) įpareigoti atsakovą Kauno miesto savivaldybės administraciją įstatymų nustatyta tvarka suformuoti žemės sklypą A. N. ir V. N. iki 1940 m. turėtos žemės ribose – teritorijoje, esančioje ( - ), nustatyti žemės sklypo ribas ir plotą, perduoti Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba, NŽT) dokumentus nuosavybės teisių atkūrimui; 3) įpareigoti NŽT įstatymų nustatyta tvarka atkurti nuosavybės teises natūra į V. N. turėtą žemę teritorijoje, esančioje ( - ).

5Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. žodine nutartimi atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba, kaip ir pareiškėjai bei atsakovas Kauno miesto savivaldybė, buvo įpareigotas per 20 d. įmokėti į Kauno apygardos administracinio teismo specialiąją depozitinę sąskaitą 650 Eur sumą už ekspertizės atlikimą.

6Pareiškėjas per Kauno apygardos administracinį teismą kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su atskiruoju skundu, kuriame prašoma panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. protokolinę nutartį.

7II.

8Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartimi (III t., b. l. 64) atsisakė priimti Nacionalinės žemės tarnybos atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. protokolinės nutarties panaikinimo.

9Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 149 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nurodė, kad nenustačius ABTĮ 149 straipsnio 1 dalies sąlygų, nutarties skųsti atskiruoju skundu negalima. Pažymėjo, jog ABTĮ 43 straipsnyje nenumatyta, jog teismo nutartis, kuria išsprendžiamas įmokų už skirtinos teisminės ekspertizės atlikimą įmokėjimo klausimas, gali būti skundžiama atskiruoju skundu, ši nutartis kelio tolimesniam administracinės bylos nagrinėjimui neužkerta, todėl darė išvadą, jog ginčijama Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. protokolinė nutartis atskiruoju skundu negali būti skundžiama, todėl Nacionalinės žemės tarnybos atskirąjį skundą atmetė. Papildomai pažymėjo, kad argumentai dėl nutarties, įpareigojančios sumokėti į teismo specialiąją sąskaitą pinigus už ekspertizės atlikimą, teisėtumo ir pagrįstumas gali būti pareiškiami apeliaciniame skunde, jei tokie procesiniai dokumentai teikiami.

10III.

11Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pateikė atskirąjį skundą (III t., b. l. 66–70), kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį ir 2015 m. rugsėjo 8 d. protokolinės nutarties dalį, kuria NŽT įpareigota į teismo specialiąją sąskaitą per 20 d. sumokėti 650 Eur.

12Vadovaujasi ABTĮ 105 ir 106 straipsnio nuostatomis, nurodo, kad atsakovo manymu, Kauno apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas klausimą dėl ekspertizės skyrimo ir įpareigodamas šalis pervesti tam tikrą pinigų sumą, privalėjo priimti motyvuotą rašytinę nutartį, o to nepadarydamas ir priimdamas 2015 m. rugsėjo 8 d. protokolinę nutartį, pažeidė imperatyvias ABTĮ normas, įpareigojančias teismą nurodyti sprendimo priėmimo motyvus ir įstatymus, kuriais jis vadovavosi. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika pažymi, jog nagrinėjamos bylos kontekste NŽT, nors ir būdama atsakovu, neturi pareigos įrodinėti bei nustatinėti faktus dėl asmenų turėtos žemės ribose esančios (nesančios) laisvos (neužstatytos) žemės bei mokėti už papildomų įrodymų rinkimą (šiuo atveju – ekspertizę) nustatytą piniginę sumą.

13Teigia, jog šiuo atveju įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotiems pareiškėjams, o ne institucijai, kuri teisės aktų nustatyta tvarka vykdo nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą. Pažymi, kad prašant įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus turi būti aiškiai nurodoma, kokie veiksmai turi būti atlikti, pateikiamas pagrindas, kuriuo remiantis reikalaujama tuos veiksmus atlikti bei įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kad jie nebuvo atlikti ar juos atsisakyta atlikti. Mano, jog įpareigojimas NŽT kaip institucijai taip pat mokėti už ginčo žemės sklypo ekspertizę yra perteklinis, nepagrįstas ir naikintinas.

14Nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje pateiktu ABTĮ 43 straipsnio nuostatų vertinimu ir, remdamasis šio straipsnio 3 ir 4 dalimis, nurodęs, jog NŽT nereikalavo teismo atlikti ekspertizę, teismas ją paskyrė savo iniciatyva, teigia, kad spręsdamas klausimą dėl užstato, kuris įmokamas į specialiąją sąskaitą, teismas neturėjo teisės priimti protokolinę nutartį, ne rašytinio proceso tvarka, nes taip užkertamas kelias sąžiningam proceso dalyviui apskųsti nutartį įstatymų nustatyta tvarka ir taip apginti savo procesines teises. ABTĮ eksplicitiškai nenumato, kad teismo nutartis įpareigoti atitinkamą proceso šalį už ekspertizės atlikimą gali būti skundžiama atskiruoju skundu, tačiau tai yra vienas iš spręstinų klausimų skiriant ekspertizę. Mano, jog neturėtų mokėti už ekspertizės atlikimą, nes pareiškėjų reikalavimas atsakovui byloje yra įpareigoti NŽT įstatymu nustatyta tvarka atkurti nuosavybės teises natūra, kadangi NŽT neatsisako to padaryti įstatymų nustatyta tvarka.

15Teisėjų kolegija

konstatuoja:

16IV.

17Atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti atsakovo atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. protokolinės nutarties, kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

18Nacionalinė žemės tarnyba atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. nutartis negali būti skundžiama atskiruoju skundu. Teisėjų kolegija, įvertinusi administracinės bylos medžiagą, tokiam NŽT vertinimui nepritaria.

19Vertindama priimtą pirmosios instancijos teismo nutartį, teisėjų kolegija visų pirma atkreipia dėmesį, jog tinkamo proceso, teisės būti išklausytam ir kiti administracinės teisenos principai reikalauja, kad proceso šaliai būtų suteikta galimybė apskųsti, jo manymu, neteisėtą ir nepagrįstą teismo nutartį. Tokiais atvejais paduodamas atskirasis skundas, kurio padavimui ir nagrinėjimui taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus ABTĮ dvidešimt antrame skirsnyje numatytas išimtis (ABTĮ 148 str.).

20Kita vertus, pažymėtina, jog atskiruoju skundu gali būti skundžiamos ne visos pirmosios instancijos teismo priimtos nutartys. ABTĮ 149 straipsnio 1 dalis eksplicitiškai numato, jog pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui: 1) šio įstatymo nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Paprastai laikoma, kad teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai, kai dėl jos priėmimo procesas apskritai negali prasidėti ar tam tikrais atvejais toliau tęstis, arba dėl nutarties priėmimo procesas byloje užbaigiamas. Taigi, nenustačius ABTĮ 149 straipsnio 1 dalies sąlygų, teismo nutarties skųsti atskiruoju skundu negalima, tačiau motyvai dėl jos teisėtumo ir pagrįstumo gali būti teikiami pirmosios instancijos teismui, įtraukti į apeliacinį skundą ar atsiliepimą į apeliacinį skundą, jeigu tokie procesiniai dokumentai yra teikiami.

21Toks reguliavimas sietinas su tuo, kad atskirųjų skundų instituto tikslas – suteikti asmenims teisę kvestionuoti pirmosios instancijos teismo nutartis, galimai užkertančias kelią tolimesnei teismo proceso eigai. Atitinkamai, atskirųjų skundų teikimas dėl teismo procesinių sprendimų, kurie neturi pagrįstos įtakos tolimesniam bylos plėtojimuisi bei kurių motyvai gali būti teikiami pirmosios instancijos teismui, įtraukti į apeliacinį skundą ar atsiliepimą į jį, sudarytų sąlygas vilkinti bylos nagrinėjimą, pažeistų kitų proceso dalyvių teises į greitą ir koncentruotą teismo procesą.

22Pažymėtina, jog ABTĮ eksplicitiškai nenumato, kad teismo nutartis įpareigoti atitinkamą proceso šalį sumokėti į teismo depozitinę sąskaitą tam tikrą sumą už ekspertizės atlikimą, gali būti skundžiama atskiruoju skundu (ABTĮ 149 str. 1 d. 1 p.), nors tai yra vienas iš spręstinų klausimų skiriant ekspertizę. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia teismo nutartis taip pat neužkerta kelio tolesnei proceso eigai (atlikus ekspertizę, atnaujinamas bylos nagrinėjimas (ABTĮ 99 str. 3 p., 100 str.) (ABTĮ 149 str. 1 d. 2 p.). Dėl nurodytų aplinkybių nėra pagrindo teigti, kad Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu ir jos teisėtumas atskirai tikrinamas apeliacinės instancijos teisme šioje administracinės bylos nagrinėjimo stadijoje. Tokiam tvirtinimui šiuo atveju nėra ABTĮ 149 straipsnio 1 dalyje numatytų prielaidų.

23Nagrinėjamu atveju taip pat pažymėtina, kad vadovaujantis ABTĮ 105 ir 106 straipsniais, nagrinėdamas bylą žodinio proceso tvarka, teismas turi galimybę priimti žodinę nutartį. Įstatyme nėra numatyto draudimo žodine nutartimi teismo posėdžio metu spręsti ekspertizės skyrimo ar įpareigojimo įmokėti tam tikras sumas už ekspertizės atlikimą klausimų, todėl nepagrįstu pripažintinas Nacionalinės žemės tarnybos teiginys, jog nagrinėjamu atveju Kauno apygardos administracinis teismas turėjo priimti rašytinę nutartį.

24Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. nutarties panaikinimo, todėl atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos atskirasis skundas atmestinas ir skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

25Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

26atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atskirojo skundo netenkinti.

27Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

28Nutartis neskundžiama.