Byla 2S-2137-413/2010

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Birutės Bobrel ir Virginijos Gudynienės, sekretoriaujant Nomedai Sireikytei, dalyvaujant ieškovei G. B. ir jos atstovei advokatei Vilijai Jurčikonienei, atsakovui E. B. ir jo atstovui advokatui Vidmantui Knezevičiui, vertėjai Veronikai Rybalčenko, apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo E. B. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-1509-399/2010 pagal ieškovės G. B. ir atsakovo E. B. prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

4Marijampolės rajono apylinkės teisme priimtas nagrinėti ieškovės G. B. ieškinys ir patikslintas ieškinys atsakovui E. B., institucijoms, teikiančioms išvadą byloje -Marijampolės savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui ir Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, bei atsakovo priešieškinis dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės.

5Ieškovė G. B. prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir terminuotai, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, apriboti atsakovo E. B. tėvo valdžią, uždraudžiant atsakovui matytis su nepilnamečiais vaikais.

6Atsakovas E. B. 2010 m. rugsėjo 13 d. (b.l. 68-69, t. 3) taipogi pateikė prašymą teismui taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu kol įsiteisės teismo sprendimas ir nustatyti, kad ieškovė su vaikais gali matytis ir bendrauti tik jam dalyvaujant kol įsiteisės teismo sprendimas.

7Marijampolės rajono apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartimi (b.l. 58-61) netenkino ieškovės G. B. prašymo taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir laikinai kol įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje riboti atsakovo E. B. tėvo valdžią vaikų E. B. ir E. B. atžvilgiu, uždraudžiant atsakovui matytis su vaikais, taip pat netenkino atsakovo E. B. prašymo taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir nustatyti nepilnamečių vaikų E. B., gim. 2003-07-02, ir E. B., gim. 2002-05-13, gyvenamąją vietą, kol įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje, su atsakovu, nustatant, kad ieškovė G. B. su vaikais gali bendrauti tik dalyvaujant atsakovui E. B..

8Teismas nurodė, kad nėra sąlygų, numatytų LR CK 3.180 str. (tėvų valdžios apribojimo sąlygos, būdai ir pasekmės), dėl atsakovo E. B. laikino tėvo valdžios ribojimo, kaip laikinosios apsaugos priemonės taikymo, kadangi šiuo metu nenustatyta, jog atsakovas vengia atlikti pareigas auklėti vaikus, jais rūpintis ar žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką amoraliu elgesiu. Dėl piktnaudžiavimo tėvo valdžia teismas pažymėjo, kad vien tos aplinkybės, jog vaikai mokytis pradėjo ne nuo 2010 m. rugsėjo 1 d., o vėliau, nepakanka riboti tėvo valdžiai ir uždrausti atsakovui matytis su vaikais, vaikų tėvai nėra pakankamai atidūs ir rūpestingi veikdami vaikų interesais, kadangi abu tinkamai neišsprendė dokumentų, susijusių su vaikų mokymusi, sutvarkymo klausimų, kad vaikai galėtų lankyti mokyklą nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. Vaikų ir tėvų bendravimas gali būti ribojamas tik nustačius, kad tai kenkia vaikų interesams ir tai bus nustatinėjama sprendžiant ginčą iš esmės. Šiuo metu vaikai nori bendrauti su abiem tėvais ir tokio bendravimo ribojimui pagrindų nėra, nes tuo būtų pažeisti vaikų interesai, todėl ieškovės prašymą laikinai riboti atsakovo tėvo valdžią bei uždrausti matytis su vaikais teismas atmetė kaip nepagrįstą. Teismas atkreipė dėmesį, kad vaikai turi augti saugioje ir įprastoje aplinkoje ir negali būti jų gyvenamoji vieta keičiama kas keli mėnesiai. Vaikų gyvenamoji vieta su ieškove nustatyta įsiteisėjusia teismo nutartimi ir pakankamo pagrindo keisti vaikų gyvenamąją vietą ir ją nustatyti su atsakovu, kol bus išnagrinėta civilinė byla, nėra, kadangi vien išsakyto vaikų noro nepakanka, nes vaikai yra dar socialiai nesubrendę asmenybės ir ilgesnį laiką gyvendami su vienu iš tėvų gali pasisakyti atsižvelgdami į jo nuomonę ar prašymą. Tik išnagrinėjus bylą bei ištyrus visus įrodymus bei reikalui esant atlikus vaikams psichologinę ekspertizę bei įsitikinus, kad jų išsakyti norai neprieštarauja jų pačių interesams, gali atsirasti pagrindas keisti vaikų gyvenamąją vietą. Todėl atsakovo prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir vaikų gyvenamąją vietą iki įsiteisės sprendimas nustatyti su juo bei nustatyti, kad ieškovė su vaikais gali matytis ir bendrauti tik jam dalyvaujant, teismas atmetė.

9Atsakovas E. B. atskiruoju skundu (b.l. 62-63) prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartį dalyje dėl atsakovo prašymo atmetimo taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su tėvu, panaikinti ir jo prašymą tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais motyvais:

101) teismas neatsižvelgė į tai, kad vaikai jau ilgas laiko tarpas kaip gyvena su atsakovu, yra jo išlaikomi ir auklėjami bei nenori gyventi kartu su motina. Vaikai šiuo metu lanko Marijampolėje mokyklą, mokslai sekasi labai gerai. Nagrinėjant prašymus teisme, buvo išklausytos abiejų nepilnamečių vaikų nuomonės, kurie kategoriškai patvirtino, kad nori gyventi su tėvu. Iki šiol nėra įvykdyta nutartis dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, kadangi ir policijos pareigūnams vaikai nurodė, jog nori gyventi su tėvu ir jie atsisako vykdyti šią nutartį. Praėjus daugiau kaip mėnesiui po mokslų metų pradžios, atsakovas neįsivaizduoja vaikų adaptacijos naujoje mokykloje, kadangi ieškovė gyvena Kauno mieste;

112) teismui du kartus buvo pateikiami prašymai dėl Marijampolės savivaldybės pedagoginės psichologinės tarnybos psichologo išvados dėl vaikų gyvenamosios vietos prijungimo prie bylos. Abiem atvejais teismas šių prašymų netenkino, išvados priimti į bylą atsisakė, nors tai, atsakovo nuomone, yra pagrindinis įrodymas sprendžiant vaikų gyvenamosios vietos klausimus. Ieškovės elgesys, pradedant mokyklos vadovybės bei mokytojų terorizavimu ir baigiant vaikų terorizavimu, reikalaujant išeiti susitikti su ja mokykloje, dar labiau psichologiškai traumuoja vaikus, kurie pastoviai tėvo prašo, jog jis paprašytų ieškovės, jog ši nesilankytų mokykloje;

12Atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą ieškovė G. B. prašo skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais motyvais:

131) atsakovas E. B. nenurodė esminių aplinkybių ir nepateikė toms aplinkybėms pagrįsti įrodymų, kad reikalinga keisti laikinąsias apsaugos priemones ir nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su juo;

142) atsakovas įsiteisėjusios Marijampolės rajono apylinkės teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių piktybiškai nevykdė, t.y. neįvykdė teismo įpareigojimo gera valia perduoti vaikus motinai su kuria buvo nustatyta vaikų gyvenamoji vieta, neperdavė ieškovei vaikų dokumentų, vaikus išvežė už Lietuvos Respublikos ribų, nors teismo buvo uždrausta tai daryti, neišleido dukros Evelinos į mokyklą iki 2010 m. rugsėjo 10 d., o dukra Emili, būdama mokyklinio amžiaus, nelanko mokyklos iki šio laiko. Tokiu būdu atsakovas E. B. grubiai pažeidė LR įstatymus: vykdyti visus teismų sprendimus ir nutartis LR CPK 18 str. tvarka, vaikų interesus įtvirtintus LR Konstitucijos 28 str. 41 str. LR CK 3. 161 str. 3 d. ir ieškovės teisėtus interesus, įtvirtintus LR CK 3. 170 str. 2 d. 2010 m. birželio 15 d. LR Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus tarnyba atliko tyrimą, po papildomo tyrimo 2010 m. rugpjūčio 5 d. jau yra konkrečiai nustatyta, kad atsakovas perkelia ne pagal amžių sunkią atsakomybės naštą nepilnametėms mergaitėms, priversdamas jas jaustis kaltomis. Tokia padėtis negali tęstis, nes ji ne tik nenormali, bet aiškiai psichologiškai žalojami nepilnamečiai vaikai, kurie iš viso turi mažiausia jausti santuokos nutraukimo pasekmes. Būtent atsakovo pareiga yra šiuo metu užtikrinti maksimalią taiką tarp visų buvusių šeimos narių, nes ieškovė byloje elgiasi taikiai ir juridiškai teisingai. Atsakovas elgiasi visiškai priešingai, nepagrįstai uždrausdamas ne tik vaikams, bet ir pedagogams leisti motinai bendrauti su nepilnametėmis dukromis Ryto vidurinėje mokykloje. Atsakovo nederamas elgesys charakterizuoja jį neigiamai ir iš to galima daryti išvadą, kad jo auklėjimo ir elgesio metodai tikrai netinkami bręstančioms dukroms.

153) atsakovas negali ugdyti dukras, nes pats niekada nesiugdė pagal Lietuvos Respublikos mokslo programas, nemoka kalbos ( lietuvių ), kuria mokyklose ugdomi jo vaikai ir padėti ruošti pamokas vaikams;

164) LR CK 3. 164 str. įtvirtina nuostatą, kad kai sprendžiamas bet koks su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai. Po tiesioginio vaikų išklausymo teismas turėtų taikyti LR CK 3. 159 str. 3 d. nuostatas ir pripažinti, kad E. B. tėvo valdžia naudojasi pažeisdamas vaikų interesus, kadangi vaikams ne tik draudžiama bendrauti su mama, bet jie neteisingai įtakojami, ir nepagrįstai nustatinėjami prieš motiną. Nors vaikai teismui nurodė, kad nenori mokytis mokykloje Kaune, kad mama jų nepasiima laiku iš mokyklos, tačiau tai visiškai neatitinka faktinių aplinkybių, nurodytų mokyklų pateiktuose dokumentuose. Tai rodo, kad vaikai kalbėjo tai, ką jiems apie mamą nurodė kalbėti tėvas, o ugdymo įstaigos Kaune objektyviai nurodė, kad vaikai puikiai adaptavosi, mama labai rūpestingai atlieka motinos pareigas. Vaikų teisių apsaugos kontrolierius savo išvadose nurodo, kad natūralu kai vaikai pasiduoda poveikiui tam iš tėvų, su kuriuo atitinkamu momentu bendrauja daugiau, bet teismo pareiga tai įvertinti atitinkamai objektyviai. Kad tėvas įtakoja vaikus rodo ir kitos aplinkybės: mergaitės nuolat prašo mamos niekam neprasitarti apie jų pasimatymus, kad tėtė nesužinotų; viena nuo kitos slėpdamos mamai papasakoja apie bendravimą su tėvu, tėvo bendravimą su drauge Rasa, bet vėl nurodydamos, kad mama kitai sesei apie pokalbį nepasakotų. Vadovaujantis LR CK 3. 164 str. 1 d., į vaiko norus gali būti atsižvelgta tik tuo atveju, jei tai neprieštarauja vaiko interesams. Šiuo atveju, atsakovas yra tikrai netinkamas pretendentas ( kaip vienas iš tėvų ) nuolatinei vaikų priežiūrai, nuolatiniam jų auklėjimui ir nuolatiniam ugdymui.

175) neatsirado jokio pagrindo keisti laikinąją apsaugos priemonę ir vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu ir nustatyti bendravimo tvarką su ieškove dar todėl, kad Kauno apygardos teismas jau yra revizavęs šį klausimą; nėra nustatyta ieškovės smurto prieš vaikus atvejų; nenustatyta vaikų netinkamos priežiūros atvejų ar ieškovės motyvacijos stokos auginti, auklėti ir ugdyti nepilnamečius vaikus. Praktika, konkrečiai su E. B. rodo, kad juo pasitikėti nėra jokio pagrindo, jis vieną kartą pažeidė teismo nutartis, ateityje gali pažeisti nuolat ir neabejotinai, vos tik būtų nustatyta vaikų gyvenamoji vieta su juo, ieškovė vaikų jau nepamatytų niekada. Atsakovas neabejotinai siekia oficialios galimybės išvykti iš Lietuvos Respublikos visam laikui. Tam yra visos sąlygos, kadangi jo įmonė veiklos nevykdo, užsienyje turi turtą, pats yra užsienio pilietis nemokantis lietuvių kalbos su Lietuva šiuo metu atsakovo niekas jau nesieja.

18Atskirasis skundas atmestinas

19

20Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta.

21Šeimos teisiniuose santykiuose teismas, vadovaudamasis CK 3.65 str., gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir vienos iš jų pagrindu nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų ar uždrausti vienam sutuoktiniui matyti su nepilnamečiais vaikais ar lankytis tam tikrose vietose (šio straipsnio 2 d. 2, 7 p.p.). Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjamas CPK XI skyriaus penktajame skirsnyje nustatyta tvarka.

22Kolegija konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas padarė teisingas išvadas dėl atsakovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo, pagrįstai pažymėjęs, kad 2010 m. liepos 9 d. Marijampolės rajono apylinkės teismas įsiteisėjusia nutartimi jau buvo išsprendęs laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, kuria buvo pavesta atsakovui vaikus ir jų dokumentus grąžinti ieškovei, o jam nevykdant šio nurodymo - pavesta ieškovės pasirinktam antstoliui vaikus perduoti ieškovei. Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad vaikai turi augti saugioje ir įprastoje aplinkoje ir negali būti jų gyvenamoji vieta keičiama kas keli mėnesiai. Vaikų gyvenamoji vieta nustatyta įsiteisėjusia teismo nutartimi su ieškove ir pagrindo keisti vaikų gyvenamąją vietą ir ją nustatyti su atsakovu, kol bus išnagrinėta civilinė byla, nėra, kadangi vien išsakyto vaikų noro nepakanka, nes vaikai yra dar nesubrendusios asmenybės. Iš 2010 m. rugsėjo 14 d. Marijampolės savivaldybės pedagoginės psichologinės tarnybos psichologinio įvertinimo rezultato matyti, jog bendri tyrimo ir stebėjimo rezultatai parodė, kad mergaičių emocinis ryšys su abiem tėvais yra artimas, abu tėvai yra vienodai reikšmingi, be to, kol kas nenustatyta, kad būtent atsakovas gali vaikams užtikrinti geresnes auklėjimo ir auginimo sąlygas, todėl nebuvo teisinio pagrindo pakeisti vaikų gyvenamąją vietą su tėvu.

23Kolegija konstatuoja, jog tenkinti atskirąjį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

24

25Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

27Palikti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartį nepakeistą.

28Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 4. Marijampolės rajono apylinkės teisme priimtas nagrinėti ieškovės G. B.... 5. Ieškovė G. B. prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir terminuotai,... 6. Atsakovas E. B. 2010 m. rugsėjo 13 d. (b.l. 68-69, t. 3) taipogi pateikė... 7. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartimi... 8. Teismas nurodė, kad nėra sąlygų, numatytų LR CK 3.180 str. (tėvų... 9. Atsakovas E. B. atskiruoju skundu (b.l. 62-63) prašo Marijampolės... 10. 1) teismas neatsižvelgė į tai, kad vaikai jau ilgas laiko tarpas kaip gyvena... 11. 2) teismui du kartus buvo pateikiami prašymai dėl Marijampolės savivaldybės... 12. Atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą ieškovė G. B. prašo... 13. 1) atsakovas E. B. nenurodė esminių aplinkybių ir nepateikė toms... 14. 2) atsakovas įsiteisėjusios Marijampolės rajono apylinkės teismo nutarties... 15. 3) atsakovas negali ugdyti dukras, nes pats niekada nesiugdė pagal Lietuvos... 16. 4) LR CK 3. 164 str. įtvirtina nuostatą, kad kai sprendžiamas bet koks su... 17. 5) neatsirado jokio pagrindo keisti laikinąją apsaugos priemonę ir vaikų... 18. Atskirasis skundas atmestinas... 19. ... 20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 21. Šeimos teisiniuose santykiuose teismas, vadovaudamasis CK 3.65 str., gali... 22. Kolegija konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas padarė teisingas išvadas... 23. Kolegija konstatuoja, jog tenkinti atskirąjį skundą jame nurodytais motyvais... 24. ... 25. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 27. Palikti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartį... 28. Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....