Byla 2S-2314-601/2016
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Buzdikas,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo K. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės K. I. C. ieškinį atsakovui K. M. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

3Teismas

Nustatė

4Ginčo esmė

5Ieškovas kreipėsi į teismą su prašymu:

  • nustatyti šalių vaiko L. L. C. laikiną gyvenamąją vietą su atsakovu, kuris šiuo metu turi gyvenamąją vietą Lietuvoje, nustatyti laikiną bendravimo su vaiku tvarką, uždraudžiant ieškovei keisti vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą ir išvežti vaiką iš Lietuvos Respublikos be atsakovo notariškai patvirtinto sutikimo arba atskiro teismo leidimo konkrečiam laikotarpiui, nurodant sugrįžimo datą ir numatant bendravimo tvarką išvežimo metu. Jei prašymas pakeisti vaiko gyvenamąją vietą būtų atmestas, prašė pakeisti esamą bendravimo tvarką, nustatant:
  • Kiekvieno mėnesio pirmą savaitgalį atsakovas pasiima, o ieškovė privalo jam perduoti vaiką jo gyvenamojoje vietoje ( - ), Kaunas, 21.00 val. To paties savaitgalio sekmadienį 20.00 val. atsakovas grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą ( - ), Kaunas, ieškovei. Ieškovė privalo perduoti atsakovui vaiką kartu su savaitgaliui reikalingais rūbais, žaislais ir automobiline kėdute, kad atsakovas galėtų saugiai vaiką nusivežti į atsakovo gyvenamąją vietą viešbutyje. Vaikas turi būti perduotas visais atvejais, išskyrus tuos, kai vaikas yra mediciniškai netransportabilus pagal Sveikatos ministerijos nustatytus kriterijus. Visas vaiko išlaidas bendravimo savaitgalį apmoka atsakovas, kuris užtikrina, kad bus pasiekiamas telefonu ( - ), jei ieškovei kiltų klausimų dėl sūnaus. Neturėdami notariškai patvirtinto atsakovo sutikimo, ieškovė neturi teisės keisti vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos ( - ), Kaunas, Lietuvos Respublika.
  • Kiekvieną dieną nuo 18.00 val. iki 19.00 val. atsakovas bendrauja su vaiku „Skype“ programa, o ieškovė privalo užtikrinti šį bendravimą,
  • Atsakovas turi teisę pasiimti, o ieškovė privalo jam perduoti vaiką, kai atsakovas išvyksta atostogauti kiekvienų metų liepos 1-20 dienomis, taip pat lyginiais metais Kalėdas, o nelyginiais metais Velykas Norvegijoje. Pirmąją atostogų dieną, vieną dieną prieš Kalėdas ir Velykas atsakovas vaiką pasiima, o ieškovė privalo jam perduoti vaiką jo gyvenamojoje vietoje ( - ), Kaunas, 21.00 val. Paskutinę atostogų dieną, vieną dieną po Kalėdų ir Velykų 20.00 val. atsakovas grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą ( - ), Kaunas, ieškovei.
  • Vaiko raidos centre skirti šalių vaikui kompleksinį psichiatrinį – psichologinį įvertinimą, ar ieškovė, trukdydama vaiko – tėvo santykių formavimuisi, skatina nesaugaus prieraišumo formavimąsi, dėl kurio vaikui gali formuotis neadekvatūs santykiai su kitais žmonėmis ir atsirasti neigiama įtaka vaiko raidai ir psicho – emocinei būsenai.
  • Įpareigoti ieškovę pateikti duomenims apie jos nuolatinį gyvenimą Jungtinėje Karalystėje – darbo sutartį, būsto nuomos sutartį, ieškovės ir šalių vaiko registraciją Nacionalinio draudimo administracijoje, vaiko registraciją ikimokyklinės priežiūros įstaigoje.

6Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Kauno apylinkės teismas 2016 m. liepos 1 d. nutartimi (b. l. 114-117):

8- atsakovo K. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar pakeitimo atmetė.

9- ieškovės prašymą dėl baudos skyrimo atmetė.

10- išaiškino atsakovui K. M., kad už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis jam gali būti skiriama bauda. Motyvuose nurodė, kad Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. sprendimo dalis dėl nuolatinės nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra įsiteisėjusi, t. y. nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove. Reikalavimas dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo yra išspręstas, nėra pagrindo taikyti laikinosios apsaugos priemonės, t. y. laikinosios gyvenamosios vietos nustatymo, nes toks reikalavimas šioje byloje nebėra sprendžiamas. Atsakovas taip pat prašo pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones (dėl bendravimo su vaiku). Iš esmės savo prašyme nurodo aplinkybes tik dėl laikinos gyvenamosios vietos nustatymo, konkrečių motyvų, faktų dėl bendravimo tvarkos pakeitimo nenurodo. Pagal šiuo metu galiojančias laikinąsias apsaugos priemones atsakovui yra suteikta teisė matytis ir bendrauti su nepilnamečiu vaiku. Atsakovas nurodo savo pageidavimus, kaip turėtų būti pakeista laikinoji bendravimo tvarka, tačiau nemotyvuoja ir neargumentuoja, kodėl turi būti nustatyta jo nurodyta laikinoji bendravimo tvarka.

11Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartį ir pritaikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones (b. l. 147-152). Atskirajame skunde nurodomi šie argumentai: ieškovė šiuo metu nuolat gyvena Jungtinėje Karalystėje. Šalių vaikas yra paliktas vienas Lietuvoje su asmenimis, kurie neturi teisės į vaiką. Ieškovė, vaiką palikdama Lietuvoje be tėvų priežiūros, sukėlė vaikui didelį pavojų. Nustatyta bendravimo tvarka yra nevykdoma tik dėl ieškovės kaltės ir piktnaudžiavimo motinos teisėmis. 2016-07-31 atsakovo susitikimas su vaiku truko tik 10 min., R. C. (ieškovės motina) smurtaudama prieš atsakovą, vaiką pagrobė ir laikė jį užrakintą. Tėvas, su kuriuo gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam tėvui bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Ieškovas vaiką pamatė tik policijos pagalba. Ieškovė neatsako į atsakovo elektroninius laiškus, o bendravimas ,,SKYPE“ programa apskritai nevyksta. Ieškovė siekia atsakovą pašalinti iš vaiko gyvenimo. Teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos neįgyja res judikata galios, todėl skyrium gyvenantis tėvas, iš esmės pasikeitus aplinkybėms, turi teisę dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo kreipimosi į teismą. Ieškovė neturėjo teisės pakeisti vaiko gyvenamosios vietos iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę, pažeisdama tiek vaiko interesus, tiek atsakovo teisę nustatyti vaiko gyvenamąją vietą, kad galėtų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo ugdyme. Nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų, tėvai turėtų kartu spręsti dėl esminio vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos aplinkos pakeitimo. Nors atsakovas turėjo bendrauti su vaiku kiekvieną mėnesio pirmą savaitgalį, tačiau tokie susitikimai vykdavo vieną kartą per tris mėnesius, o bendravimas per ,,SKYPE“ iš esmės nevyko. Yra pagrindas nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu, nes ieškovės veiksmai, kuriais yra blokuojamas atsakovo bendravimas su vaiku, prieštarauja vaiko interesams ir daro vaikui žalą. Teismas apskritai nenagrinėjo prašymo skirti vaikui teismo ekspertizę, kurį įvertintų ieškovės veiksmų žalingą įtaką. Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atsakovo K. M. atskirąjį skundą atmesti, o Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartį palikti nepakeistą. Skirti atsakovui K. M. 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, iš kurios 2 500 Eur nurodant sumokėti K. I. C. (b. l. 155-158).

13Atsiliepime nurodomi šie argumentai: teismas pagrįstai nenustatė vaiko gyvenamosios vietos su atsakovu, kadangi Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs K. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015-09-04 sprendimo, kuriuo L. L. C. gyvenamoji vieta nustatyta su motina, 2016-05-16 nutartimi pirmos instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. 2016-08-22 pati ieškovė kreipėsi į teismą su prašymu pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014-12-05 nutartimi nustatytą laikinąją bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, sukonkretinant atsakovo su sūnumi matymosi savaitgalį, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas tokį prašymą atmetė; atsakovas nepagrįstai kelia klausimą dėl vaiko motinos atsakomybės nevykdant Kauno apylinkės teismo 2014-12-05 nutartimi nustatytos laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos. Kauno apylinkės teismas 2016-07-01 išnagrinėjo antstolės A. A. pareiškimą dėl K. I. C. atsakomybės vykdant Kauno apylinkės teismo 2014-12-05 nutartį ir atmetė antstolės prašymą skirti K. I. C. baudą už minėtos nutarties nevykdymą. Nutartyje konstatuota, kad ieškovė tinkamai vykdo nustatytą bendravimo tvarką ir maksimaliai bendrauja su atsakovu dėl minėtos nutarties tinkamo vykdymo; Atsakovas, prašydamas nustatyti laikiną gyvenamąją vietą su juo, nepateikė jokių duomenų apie savo gyvenamą būsto plotą, aplinką ir galimybes pasirūpinti sūnaus nakvynės, ugdymo ir kitais reikmenimis. Ne pirmą kartą atsakovas prašė uždrausti ieškovei vaiką išsivežti iš Lietuvos, tačiau tokie prašymai teismo nutartimi buvo atmesti. Atsakovas sąmoningai neatskleidė, kad analogišką prašymą yra išnagrinėjęs Kauno apygardos teismas 2014-04-29 (bylos Nr. 2S-1046-254/2014).

14Teismas

konstatuoja:

15Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

17Dėl laikinos gyvenamosios vietos nustatymo. Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, taigi, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, t. y. turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu. Laikinas iki teismo sprendimo priėmimo dienos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas yra laikinoji apsaugos priemonė, skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Ši teisinius santykius laikinai sureguliuojanti laikinoji apsaugos priemonė sudaro sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas. Taigi, laikinos gyvenamosios vietos nustatymas taikomas kaip apsaugos priemonė tik iki teismas išnagrinės bylą iš esmės. Bylos duomenis nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2016 m. gegužės 16 d. išnagrinėjęs bylą pagal ieškovės K. I. C. ieškinį atsakovui K. M. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, nutartimi: 1) panaikino Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo K. M. priteistas išlaikymas (po 435 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis) ir išlaikymo įsiskolinimas (1 391 Eur) ir šią bylos dalį grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, papildomai išsprendžiant ir vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu atsakovu K. M. klausimą; 2) panaikino Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 4 d sprendimo dalį, kuria yra panaikinamos (įsiteisėjus teismo sprendimui) laikinosios apsaugos priemonės (taikytos 2014 m. gruodžio 5 d. teismo nutartimi), nustatančios laikiną atsakovo K. M. ir jo sūnaus bendravimo tvarką, 3) panaikino 2015 m. rugsėjo 4 d. Kauno apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria priteistos iš atsakovo K. M. bylinėjimosi išlaidos; 4) kitą 2015 m. rugsėjo 4 d. Kauno apylinkės teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą (kuria nustatė nepilnamečio L. L. C. gyvenamąją vietą su ieškove K. I. C.). Taigi byla dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra išnagrinėta iš esmės ir priimtas įsiteisėjęs procesinis sprendimas, todėl nėra jokio pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių instituto. Be to, pažymėtina, kad dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 16 d. nutarties paduotas kasacinis skundas. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui apeliantas taip pat teikė prašymą dėl vaiko laikinos gyvenamosios vietos pakeitimo, tačiau 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartimi kasacinės instancijos teismas atsakovo prašymo netenkino, konstatavo, kad atsakovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepagrindė prašyme nurodomos aplinkybės, kuri, jo manymu, sudaro pagrindą skubiam vaiko gyvenamosios vietos pakeitimui.

18Dėl nustatytos laikinos bendravimo tvarkos pakeitimo CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvai, atlikdami šias pareigas, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Taigi, laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais. Bylos duomenis nustatyta, kad šiai dienai galioja Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutartimi nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, t. y. 1) atsakovas K. M. bendrauja su mažamečiu sūnumi L. L. C. vieną mėnesio savaitgalį: penktadienį nuo 15 iki 18 val., šeštadienį ir sekmadienį iš ryto nuo 10 iki 12 val. ir nuo 15 iki 18 val. vaiko gyvenamojoje vietoje bei kitose vietose dalyvaujant ieškovei K. I. C.; 2) įpareigoti šalis, kad negalint bendrauti Kauno apygardos teismo 2014-04-29 nutartimi nustatytu laiku „Skype“ programa, jos privalo informuoti viena kitą apie tai ne vėliau kaip prieš 2 valandas iki bendravimo pradžios. Ieškovas prašyme dėl laikinos bendravimo tvarkos pakeitimo pažymėjo, kad ieškovė trukdo jam bendrauti su vaiku, blokuoja bet kokius ryšius tarp vaiko ir tėvo, neleidžia ieškovui realiai dalyvauti vaiko auklėjime. Ieškovės turimos didelės galimybės yra išnaudojamos prieš vaiko interesus, ieškovė siekia pašalinti tėvą iš vaiko gyvenimo. Dėl motinos aktyvių veiksmų vaikui užkirstas kelias bendrauti su tėvu. Apeliacinės instancijos teismas su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad visi prašyme nurodyti motyvai iš esmės susijęs su laikinos vaiko gyvenamosios vietos pakeitimu ir nėra nurodyta konkrečių motyvų dėl bendravimo tvarkos pakeitimo (kodėl būtina keisti nustatytą bendravimo tvarką). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo keisti nustatytos laikinos bendravimo tvarkos. Iš bylos duomenų suprastina, kad tarp šalių santykiai yra konfliktiški ir, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tik laikinos bendravimo tvarkos pakeitimas, t. y. bendravimo tvarkos pobūdžio ar intensyvumo pakeitimas iš esmės neišspręs laikinos bendravimo tvarkos vykdymo klausimo (kaip nurodo atsakovas, ieškovė nesilaiko 2014-12-05 nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos). Apeliantas nepateikė jokių duomenų, kad ieškovė nevykdo ar vengia vykdyti nustatytą bendravimo tvarkos. Tai patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis, kurioje teismas, vertindamas atsakovo prašymą dėl laikinosios bendravimo tvarkos pakeitimo, pažymėjo, kad nenustatė jokių aplinkybių, nulemiančių skubų poreikį pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutartimi nustatytą bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovas bendrauja su sūnumi dalyvaujant ieškovei K. I. C.. Kasacinės instancijos teismas taip pat nurodė, kad byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad ieškovė K. I. C. kliudytų atsakovui bendrauti su sūnumi kitose vietose (ne vaiko gyvenamojoje vietoje). Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovo prašyme bei atskirajame skunde nurodyti argumentai iš esmės nepagrindžia, kad galiojanti laikina bendravimo su vaiku tvarka neatitiktų vaiko interesų. Priešingai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, galiojanti nustatyta laikina vaiko bendravimo su tėvu tvarka, jos intensyvumas, atsižvelgiant į vaiko amžių bei laikiną bendravimo tvarkos pobūdį, yra pagrįsta bei pakankamai užtikrinanti vaiko interesus ir atsakovo teisę bendrauti su vaiku bei dalyvauti jo auklėjime. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, tarp šalių kilęs ginčas nėra išsprendžiamas iš esmės. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neturi teisinio pagrindo išsamiai analizuoti, vertinti byloje šalių pateiktų įrodymų ir nustatyti aplinkybes, kurios yra ieškinio pagrindas, ir kurias įvertinus bus išspręsti ieškinio reikalavimai, t. y. tarp šalių kilęs ginčas dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymu neturi būti sprendžiami klausimai, į kuriuos turėtų būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dėstomos aplinkybės bus ištiriamos tik nagrinėjant bylą iš esmės, kur bus kviečiami šalių siūlomi liudytojai, teikiamos užklausos vaiko priežiūros tarnyboms, išsiaiškinama vaiko nuomonė (jei vaikas yra tokio amžiaus, kad gali paaiškinti) ir t. t. Tik ištyrus visus šiuos įrodymus, teismas spręs nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos su tėvu nustatymo klausimus. Atsakovas nurodo, kad teismas nevertino jo prašymo skirti vaikui kompleksinį psichiatrinį – psichologinį vertinimą dėl ieškovės vaikui daromos įtakos bei žalos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prašymas dėl ekspertizės skyrimo nėra susijęs su laikinosios apsaugos priemonėmis. Ekspertizės skyrimas yra klausimas, kuris svarstytinas bylą nagrinėjant iš esmės, išsiaiškinant kitų proceso dalyvių nuomonę dėl tokios ekspertizės skyrimo būtinybės ir kt. Kauno apygardos teismas 2016 m. gegužės 16 d. išnagrinėjęs bylą pagal ieškovės K. I. C. ieškinį atsakovui K. M. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, nutartimi grąžino bylą nagrinėti iš naujo išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo ir bendravimo tvarkos nustatymo apimtyje. Pažymėtina, kad šiuo metu civilinė byla yra kasacinės instancijos teisme.

19Dėl piktnaudžiavimo teise Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skirti atsakovui K. M. 5 000 Eur baudą, pusę jos sumokant ieškovei. Nurodė, kad atsakovas sąmoningai klaidina teismą ir veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str. 1 d.). Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį piktnaudžiavimu procesine teise pripažįstamas šalies nesąžiningumas ir ieškinio nepagrįstumas jį pateikiant teismui. Nagrinėjamu atveju matyti, kad ginčas kilęs dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. nutarties, kuria teismas atmetė atsakovo prašymą nustatyti laikiną vaiko gyvenamąją vietą su juo, ar pakeisti nustatytą laikiną bendravimo tvarką. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto nesutikimas su pirmosios instancijos teismo nutartimi bei pateiktas atskirasis skundas pats savaime negali būti laikomas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, kadangi atsakovas, naudodamasi bylos nagrinėjimo procese jam suteikta teise į apeliaciją, kreipėsi į teismą siekdamas apginti savo interesus. Tokio kreipimosi į teismą negalima laikyti akivaizdžiu procesinių teisių naudojimu ne pagal jos paskirtį. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti atsakovo atskirojo skundo argumentų pagrindu, nėra pagrindo (CPK 320 straipsnis). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

20Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

21Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai