Byla 2S-1618-577/2012

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams Trakų rajono savivaldybei, Trakų rajono savivaldybės administracijai, Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijai dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

2Ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams Trakų rajono savivaldybei, Trakų rajono savivaldybės administracijai, Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijai dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą dėl sprendimų, įsakymo ir statybos leidimo panaikinimo, sprendimu panaikino Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau – VAVA) Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2007-11-29 išduotą statybos leidimą Nr. (100)-11.16-07 statytojui Trakų rajono savivaldybei. Taip pat teismas, pripažinęs neteisėtais ir prieštaraujančiais imperatyvioms teisės normoms, panaikino ir kitus administracinius aktus, kurių pagrindu buvo išduotas minėtas statybos leidimas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Administracinės bylos nagrinėjimo metu buvo konstatuota, kad teritorija, kurioje ginčytų ir panaikintų sprendimų pagrindu buvo pradėti statybos darbai, yra Trakų istoriniame nacionaliniame parke. Ginčo dėl nurodyto fakto bylos nagrinėjimo metu nebuvo. Taip pat administracinę bylą nagrinėję teismai nustatė, kad Trakų rajono savivaldybės tarybos 2007-09-14 priimtu sprendimu Nr. S1-157 patvirtinti detaliojo plano sprendiniai neatitinka specialaus teritorijų planavimo dokumento sprendinių, kuriuose statybos suplanuotoje teritorijoje nenumatytos. Atsižvelgiant į šias teismų išvadas, taip pat buvo panaikintas ir dviejų daugiabučių mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai Trakų istoriniame nacionaliniame parke išduotas 2007-11-29 statybos leidimas Nr. (100)-11.16-07. Ieškovas tvirtina, kad iš neteisės negali atsirasti teisė, todėl teismui priėmus sprendimą dėl statybos leidimo panaikinimo, yra svarbu, kad būtų panaikintos šio neteisėto statybos leidimo pagrindu atsiradusios pasekmės. CK 4.103 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka. Vilniaus apygardos vyriausias prokuroras, gindamas viešąjį interesą, į teismą kreipėsi tik keldamas reikalavimus panaikinti neteisėtai priimtus administracinius aktus, nors neteisėtų administracinių aktų pagrindu jau buvo pradėti statyti statiniai. Tai reiškia, kad teismo sprendimu administracinius aktus pripažinus neteisėtais ir juos panaikinus, tačiau neišsprendus neteisėtų aktų pagrindu atsiradusių pasekmių šalinimo klausimo, pradėti statyti statiniai liko stovėti be statybą leidžiančio dokumento, todėl viešasis interesas realiai nebuvo visiškai apgintas. Aplinkos ministro 2010-09-28 įsakymu Nr. D1-827 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2010 „Statybos stabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išsuotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 411 punkte įtvirtinta, kad kai statybą leidžiantis dokumentas, išduotas iki 2010 m. spalio 1 d., teismo sprendimu pripažintas negaliojančiu ir teismas nepriėmė sprendimo dėl statybos padarinių šalinimo, kai statyba yra pradėta ar pabaigta, Inspekcija, jei nėra išduotas naujas statybą leidžiantis dokumentas, kreipiasi į bendrosios kompetencijos teismą dėl statybos padarinių šalinimo, prašydama priimti vieną iš sprendimų, nurodytų Statybos įstatymo 281 str. 2 d. Inspekcija 2011-12-06 raštu Nr. (23.18)-2D-16220 kreipėsi į Trakų rajono savivaldybės administraciją, prašydama raštu atsakyti, ar statytojui Trakų rajono savivaldybei yra išduotas naujas statybą leidžiantis dokumentas. Trakų rajono savivaldybės administracijos 2011-12-16 raštu Nr. AP3-4606 buvo atsakyta, kad naujas statybą leidžiantis dokumentas nebuvo išduotas. Pasak ieškovo, pradėti statyti statiniai galėtų būti įteisinti patvirtinus naują detalųjį planą, Trakų rajono savivaldybei įgijus valdymo teisę į valstybinės žemės sklypą ir gavus naują statybą leidžiantį dokumentą. Jei šie veiksmai nebūtų atlikti, statytojas turėtų teismo nustatytų kaltų asmenų lėšomis nugriauti pradėtus statyti statinius ir sutvarkyti statybvietę. Ieškovas pažymi, kad šioje situacijoje būtent statytoja Trakų rajono(?) savivaldybė buvo neteisėto statybos proceso iniciatorė. Vilniaus apygardos administracinis teismas konstatavo, kad Trakų rajono savivaldybės tarybos sprendimai, buvę pagrindu statybą leidžiančiam dokumentui išduoti, savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Teismo sprendimu panaikintas VAVA 2007-11-29 statybos leidimas Nr. (100)-11.16-07 buvo išduotas remiantis Trakų rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2007-11-13 protokolu Nr. AS5-635. Pasak ieškovo, VAVA atstove šioje byloje dalyje dėl statybos leidimo išdavimo laikytina Trakų rajono savivaldybės administracija, perėmusi apskričių viršininkų administracijų vykdytas statybos leidimų išdavimo funkcijas. Ieškovas teigia, kad statinių statybą lėmė kryptingi Trakų rajono savivaldybės, savivaldybės tarybos ir savivaldybės administracijos, Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos veiksmai ir priimti sprendimai, todėl jei statiniai nebus įteisinti, statytoja Trakų rajono savivaldybė turės juos nugriauti visų nurodytų subjektų lėšomis. Ieškovas teismo prašo leisti atsakovui Trakų rajono savivaldybei per teismo nustatytą terminą pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti du pradėtus statyti daugiabučius mažaaukščius gyvenamuosius namus Plomėnų g. Trakuose, greta sklypo Veterinarijos g. 2, Trakuose, kuriems buvo išduotas VAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2007-11-29 statybos leidimas Nr. (100)-11.16-07. Taip pat per teismo nustatytą terminą atsakovui Trakų rajono savivaldybei neatlikus anksčiau minėtų veiksmų, įpareigoti atsakovą Trakų rajono savivaldybę per teismo nustatytą terminą Trakų rajono savivaldybės, Trakų rajono savivaldybės administracijos ir Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos lėšomis nugriauti du pradėtus statyti daugiabučius mažaaukščius gyvenamuosius namus Plomėnų g. Trakuose, greta sklypo Veterinarijos g. 2, Trakuose, kuriems buvo išduotas VAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2007-11-29 statybos leidimas Nr. (100)-11.16-07, ir sutvarkyti statybvietę. Be to, ieškovas prašo teismo sprendime nurodyti, kad atsakovui Trakų rajono savivaldybei neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę nugriauti minėtus pastatus ir sutvarkyti statybvietę pats, reikiamas lėšas išieškant iš Trakų rajono savivaldybės.

3Trakų rajono apylinkės teismas 2012 m. liepos 3 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą trūkumams pašalinti. Nurodė, jog ieškovas pateikė ieškinį, nenagrinėtiną teisme. Ieškovas ieškiniu prašo leisti vienam iš atsakovų – Trakų rajono savivaldybei, sutvarkyti projektinę dokumentaciją ir gauti naują statybą leidžiantį dokumentą. Pirmos instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovui niekas nedraudžia pačiam atlikti šiuos veiksmus ir dėl to teismo sprendimas yra nereikalingas. Be to, teismas nustatė, kad ieškovas, reikšdamas tokį reikalavimą Trakų rajono savivaldybės vardu, nepateikė tokius įgalinimus patvirtinančių įrodymų. Teismas pažymėjo, kad jeigu ieškovas nori įpareigoti Trakų rajono savivaldybę atlikti ieškinyje nurodytus veiksmus, atitinkamai turi ir suformuluoti reikalavimą bei įrodyti, kad atsakovas be teismo įpareigojimo pats tokių veiksmų neatlieka. Taip pat teismas nurodė, kad atsakovas yra asmuo, atsakantis pagal ieškinį, tuo tarpu Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijai ieškovas jokių reikalavimų nereiškia, tai, kad ieškinyje nurodoma, jog savavališkos statybos padariniai turi būti pašalinti šio asmens lėšomis jeigu atsakovas negaus statybą leidžiančio dokumento, rodo, kad jam teisinės pasekmės gali atsirasti tik atsakovui neįvykdžius teismo sprendimo, t.y. teismo sprendimas šioje byloje gali turėti įtakos Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos teisėms ir pareigoms, o tai savo esme atitinka trečiojo asmens procesinę padėtį (CPK 47 str.). Be to, Nacionalinė žemės tarnyba yra įtraukiama trečiuoju asmeniu, tačiau iš ieškinio negalima spręsti, kaip teismo sprendimas šioje byloje gali turėti įtakos jo teisėms ir pareigoms. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmos instancijos teismas nustatė terminą nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti apsisprendžiant dėl trauktinų į bylą asmenų ir jų procesinės padėties bei reiškiamų reikalavimų.

4Ieškovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atskiruoju skundu prašo Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 3 d. nutartį panaikinti. Ieškovas tvirtina, kad kreipimosi į teismą su ieškiniu ir ieškinyje formuluojamų reikalavimų teisinis pagrindas yra Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 281 straipsnis ir šias nuostatas įgyvendinančio aplinkos ministro 2010-09-28 įsakymu Nr. D1-827 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2010 „Statybos stabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išsuotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 411 punktas. Pasak apelianto, ieškinys atitinka šių teisės aktų normas, todėl nėra pagrindo teigti, kad pateiktas ieškinys nenagrinėtinas teisme. Apeliantas pabrėžia, kad 2011-12-06 raštu Nr. (23.18)-2D-16220 buvo kreiptasi į Trakų rajono savivaldybės administraciją, prašant raštu atsakyti, ar statytojui Trakų rajono savivaldybei yra išduotas naujas statybą leidžiantis dokumentas. Trakų rajono savivaldybės administracijos 2011-12-16 raštu Nr. AP3-4606 buvo atsakyta, kad naujas statybą leidžiantis dokumentas nebuvo išduotas. Taigi, atsakovas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nepašalino teisės pažeidimų, nors ir turėjo tokią galimybę, o teisės pažeidimas negali būti šalinamas neapibrėžtą laiką. Išdėstyti argumentai, apelianto nuomone, paneigia teismo išvadą, kad Inspekcija reikalavimus reiškia Trakų rajono savivaldybės vardu. Taip pat ieškovas teigia, kad teismas nepagrįstai nurodo, kad yra netinkamai nurodyta byloje dalyvaujančių asmenų procesinė padėtis. Apelianto nuomone, Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija pagrįstai yra įvardinta atsakovu, nes ieškinio tenkinimo atveju, nustačius jos kaltę, teismo sprendimas sukeltų tiesiogines finansines pasekmes, nes reiktų skirti lėšas statinio nugriovimui. Be to, apeliantas nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, pripažinęs neteisėtais ir prieštaraujančiais imperatyvioms teisės normoms, panaikino eilę administracinių aktų, kurių pagrindu buvo išduotas statybos leidimas. Panaikinus administracinius aktus, kuriais buvo išformuotas valstybinės žemės sklypas, patikėjimo teise valdytas Vilniaus apskrities viršininko administracijos, ginčo statiniai liko stovėti nesuformuotame žemės sklype, valstybinėje žemėje. Atsižvelgiant į tai, kad valstybinė žemė patikėjimo teise yra valdoma Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, ši institucija buvo įtraukta trečiuoju asmeniu. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliantas prašo Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 3 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas netenkintinas.

5Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

6Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti skundžiamą teismo nutartį (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

7Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Trakų rajono apylinkės teisme sprendžiamas ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinio atsakovams Trakų rajono savivaldybei, Trakų rajono savivaldybės administracijai, Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijai dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, priėmimo klausimas. Trakų rajono apylinkės teismas 2012 m. liepos 3 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti, t.y. apsispręsti dėl trauktinų į bylą asmenų ir jų procesinės padėties bei reiškiamų reikalavimų. Ieškovas su tokia teismo nutartimi nesutinka, atskirajame skunde teigia, kad ieškinys atitinka teisės aktų normas, todėl nėra pagrindo teigti, kad pateiktas ieškinys nenagrinėtinas teisme. Taip pat ieškovas teigia, kad teismas nepagrįstai nurodo, kad yra netinkamai nurodyta byloje dalyvaujančių asmenų procesinė padėtis. Pasak apelianto, Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija pagrįstai yra įvardinta atsakovu, nes ieškinio tenkinimo atveju, nustačius jos kaltę, teismo sprendimas sukeltų tiesiogines finansines pasekmes, o susiklosčius nurodytoms aplinkybėms ginčo statiniai liko stovėti valstybinėje žemėje, kuri patikėjimo teise yra valdoma Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, todėl ši institucija ir buvo įtraukta trečiuoju asmeniu.

8Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto argumentais nesutinka. Teismas pažymi, kad civilinis procesas pagrįstas šalių disponavimu joms suteiktomis procesinėmis teisėmis laisva valia. Dispozityvumo principas be kita ko reiškia, jog civilinė byla gali būti iškelta tik suinteresuoto asmens (ieškovo) iniciatyva, tik jis turi teisę pasirinkti, kokiam asmeniui ar kokiems asmenims reikšti reikalavimus, kokius reikalavimus jam (jiems) reikšti, kokiomis aplinkybėmis grįsti pareikštus reikalavimus, kokiais įrodymais įrodinėti išdėstytas aplinkybes (LR CPK 13 str.). Teismas neturi įgaliojimų nurodinėti ieškovui, kokius reikalavimus jis turi reikšti, kad ieškinys, teismo nuomone, įgytų prasmę ir galėtų būti patenkintas. Taigi, ieškinio dalyko ir faktinio pagrindo suformulavimas yra ieškovo išimtinė teisė. Šią teisę, kaip minėta, jis turi įgyvendinti griežtai laikydamasis proceso įstatymo reikalavimų, nes kiekviena subjektinė teisė, tarp kurių ir teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, asmeniui sukelia teigiamus teisinius padarinius tik tuomet, kai jis ja naudojasi tinkamai.

9Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi nustatyti tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, t.y. patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai (CPK 137 str.), kad perspektyvoje vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 str.) būtų įgyvendintas nepaneigiant asmens pažeistų teisių gynybos, teisingumo, koncentracijos ir ekonomiškumo bei kitų civilinio proceso principų. Tik tuomet, kai teismas nustato, jog pateiktas ieškinys neatitinka jam keliamų formos ar turinio reikalavimų, jis nutartimi paskiria terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 2 d., 138 str.). Taigi, teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal įstatyminį reglamentavimą ieškovui tenka pareiga ieškinyje nurodyti ne tik atsakovą, bet ir išvardyti visus kitus asmenis, su kurių teisėmis ir pareigomis yra susijusi byla, taip pat nurodyti šių asmenų procesinę padėtį (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Nors ydingai suformuluoti reikalavimai ir netinkamas asmenų procesinės padėties nustatymas nėra trūkumai, trukdantys priimti ieškinį ir jį nagrinėti, tačiau tai sudaro sąlygas vilkinti bylos nagrinėjimą tikslinant ieškinį ir byloje dalyvaujančių asmenų procesinę padėtį, todėl esant nurodytoms aplinkybėms teismas, naudodamasis savo diskrecijos teise, gali nustatyti ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti.

10Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas šiuo ieškiniu prašo leisti vienam iš atsakovų – Trakų rajono savivaldybei – sutvarkyti projektinę dokumentaciją ir gauti naują statybą leidžiantį dokumentą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo argumentu, kad jeigu ieškovas nori įpareigoti Trakų rajono savivaldybę atlikti ieškinyje nurodytus veiksmus, atitinkamai turi suformuluoti ir reikalavimą bei įrodyti, kad atsakovas be teismo įpareigojimo pats tokių veiksmų neatlieka, todėl yra būtina įpareigoti atsakovą nugriauti neteisėtai pastatytus statinius.

11Ginčo teisenoje byloje dalyvaujančiais asmenimis laikomi (ir atitinkamai suteikiamos procesinės teisės) ne tik bylos šalys (ieškovas ir atsakovas), bet ir tretieji asmenys. Esminis trečiųjų asmenų skirtumas nuo bylos šalių tas, kad tretieji asmenys nėra pirminiai ginčo subjektai. Tretieji asmenys byloje dalyvauja dėl to, kad turi pagrįstą suinteresuotumą bylos baigtimi, t. y. bylos baigtis gali tiesiogiai arba netiesiogiai paveikti jų teises. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apelianto dėmesį, kad ieškovas Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijai jokių reikalavimų nereiškia. Tai, kad ieškinyje nurodoma, jog savavališkos statybos padariniai turi būti pašalinti šio asmens lėšomis jeigu atsakovas negaus statybą leidžiančio dokumento, rodo, kad jam teisinės pasekmės gali atsirasti tik atsakovui neįvykdžius teismo sprendimo, t.y. teismo sprendimas šioje byloje gali turėti įtakos Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos teisėms ir pareigoms, kas savo esme atitinka trečiojo asmens procesinę padėtį (CPK 47 str.). Teismas, nagrinėjantis atskirąjį skundą, pabrėžia, jog tam, kad asmuo galėtų įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, būtinas pakankamas nagrinėjamos bylos teisinis ryšys su trečiojo asmens materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Šis ryšys nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju teismui įvertinus susiklosčiusius teisinius santykius ir faktines bylos aplinkybes, kurių gali būti pačių įvairiausių. Jei bylos ir trečiojo asmens materialiųjų teisių ir pareigų teisinis ryšys nepakankamas, teismas, atsižvelgdamas į CPK 7 straipsnį, turėtų atsisakyti priimti tokį asmenį dalyvauti byloje. Ieškovas Nacionalinę žemės tarnybą į bylą įtraukia trečiuoju asmeniu, tačiau, kaip ir pastebėjo pirmos instancijos teismas, iš ieškinio negalima spręsti, kokiu būdu teismo sprendimas šioje byloje gali turėti įtakos jo teisėms ir pareigoms, jeigu teismo sprendimas asmeniui neturės jokios įtakos, tai nėra teisinio pagrindo traukti tą asmenį į bylą trečiuoju asmeniu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, jų pačių iniciatyva, motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva (CPK 47 straipsnio 1 dalis), pasikeitus aplinkybėms ir esant teisiniam pagrindui, į procesą gali būti įtraukti ir iškėlus civilinę bylą. Be to, pasirengimo stadijoje teismas prireikus nusprendžia dėl asmenų įtraukimo į bylą dalyvaujančiais byloje asmenimis (CPK 225 straipsnio 5 punktas).

12Taip pat apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pirmos instancijos teismas neteisingai nustatė, jog ieškovas reiškia ieškinį Trakų rajono savivaldybės vardu, ir įpareigojo ieškovą pateikti tokius įgalinimus patvirtinančius dokumentus. Iš bylos medžiagos matyti, jog Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos reikalavimus reiškia ne Trakų rajono savivaldybės vardu, todėl nėra pagrindo reikalauti ieškovo pateikti dokumentus, patvirtinančius ieškovo teisę reikšti reikalavimus Trakų rajono savivaldybės vardu .

13Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo ir bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ieškovui terminą nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti, todėl atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo šią nutartį pakeisti (CPK 337 str. 1 d. 1 p., CPK 338 str.).

14Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str. teismas

Nutarė

15Apelianto Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą atmesti.

16Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

17Nustatyti ieškovui terminą iki 2012 m. lapkričio 15 d. nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti.

Proceso dalyviai