Byla A-502-1355-09

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

2sekretoriaujant Galinai Lavrinovič,

3dalyvaujant pareiškėjo atstovams S. P. ir adv. Rolandui Galvėnui,

4atsakovo atstovams I. S. ir V. A. J.,

5viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Gruntuva“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Gruntuva“ skundą atsakovui Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Žvyro karjerai“, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

6Teisėjų kolegija

Nustatė

7I.

8Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Gruntuva“ (toliau – Bendrovė; pareiškėjas; apeliantas) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas:

91) panaikinti Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Tarnyba; atsakovas) 2008 m. balandžio 30 d. sprendimą Nr. 1.7-1248 „Dėl leidimo naudoti Serapiniškių žvyro telkinio II sklypo išteklius” (toliau – ir Sprendimas);

102) įpareigoti Tarnybą panaikinti uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Žvyro karjerai“ (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo) 1999 m. gruodžio 3 d. išduotą (2000 m. balandžio 12 d. papildytą ir 2005 m. rugpjūčio 25 d. patikslintą) leidimą naudoti Vilniaus apskrities Trakų rajono Serapiniškių telkinio II sklypo žvyro išteklius Nr. 52-99 (toliau – ir leidimas Nr. 52-99; ginčijamas leidimas) ir šio leidimo priedėlį Vilniaus apskrities Trakų rajono Serapiniškių telkinio II sklypo žvyro išteklių naudojimo sutartį (toliau – ir Sutartis; žemės gelmių išteklių naudojimo sutartis) dalyje, kurioje jie suteikia teisę UAB „Žvyro karjerai” eksploatuoti žemės gelmių išteklius 14 ha laisvos valstybinės žemės plote, besiribojančiame su Bendrovei nuosavybės teisėmis priklausančia žeme, bei Bendrovei nuosavybės teisėmis priklausančiame 10,49 ha žemės sklype, esančiame Trakų rajono savivaldybės Senųjų Trakų seniūnijos Fermos kaime, kurių eksploatavimo galimybę Bendrovė suderino su Vilniaus apskrities viršininko administracija (toliau – ir VAVA) ir dėl kurių Bendrovė kreipėsi į Tarnybą prašydama išduoti leidimą naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes;

113) įpareigoti Tarnybą išduoti Bendrovei leidimą naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes Vilniaus apskrities Trakų rajono Serapiniškių žvyro telkinio II sklypo (toliau – ir Sklypas) dalyje: laisvoje valstybinėje žemėje (14 ha), kuri ribojasi su Bendrovei nuosavybės teisėmis priklausančia žeme, bei Bendrovei nuosavybės teisėmis priklausančioje žemėje (10,49 ha), esančioje Trakų rajono savivaldybės Senųjų Trakų seniūnijos Fermos kaime, ir pasirašyti su Bendrove šios Sklypo dalies žvyro išteklių naudojimo sutartį.

12Skunde pareiškėjas paaiškino, kad UAB „Žvyro karjerai“ turimas leidimas Nr. 52-99 buvo išduotas neteisėtai, dėl ko naikintinas. Nurodė, kad Tarnyba 1994 m. vasario 7 d. akcinei bendrovei (toliau – ir AB) „Nesta“ išdavė leidimą (licenciją), o 1996 m. lapkričio 28 d. su šia bendrove sudarė sutartį dėl žvyro išteklių, esančių Sklype, naudojimo. Pažymėjo, jog, besibaigiant šio leidimo galiojimo terminui, 1998 m. gruodžio 29 d. AB „Nesta” buvo pakartotinai išduotas leidimas naudoti Sklypo žvyro išteklius (toliau – ir AB „Nesta“ leidimas). Teigė, kad AB „Nesta“ leidimo dalis dėl Sklypo žvyro išteklių naudojimo šios bendrovės prašymu nuo 2000 m. balandžio 14 d. buvo atšaukta, kartu buvo nutraukta ir Sklypo žvyro išteklių naudojimo sutartis. Nurodė, jog Tarnyba 2000 m. balandžio 12 d. papildė UAB„NCC Industri“ (nuo 2005 m. birželio 16 d. ši bendrovė vadinasi UAB „Žvyro karjerai“) 1999 m. gruodžio 3 d. išduotą leidimą Nr. 52-99.

13Laikėsi pozicijos, kad minėtas leidimas buvo išduotas pažeidžiant imperatyvų reikalavimą organizuoti konkursą: pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 198 patvirtintų Leidimų naudoti naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenilius), požeminio pramoninio bei mineralinio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes išdavimo taisykles (toliau – ir Leidimų išdavimo taisyklės), leidimai naudoti didesnių nei 1 mln. kubinių metrų žvyro, smėlio, telkinių išteklius išduodami tik konkurso būdu. Nurodė, jog Sklype 2000 m. buvo virš 16 mln. kubinių metrų žvyro. Vertino, kad nagrinėjamu atveju Leidimų išdavimo taisyklių 2.2 punkto antroji įtrauka negalėjo būti taikoma, nes UAB „NCC Industri” neatitiko nei vieno iš šių taisyklių 10 punkto antrojoje įtraukoje nustatytų kriterijų, taigi leidimas turėjo būti išduotas tik konkurso būdu. Teigė, kad ginčijamas leidimas buvo išduotas ir jo turėtojui neatlikus reikalingų paraiškos derinimų, numatytų Leidimų išdavimo taisyklių 10 punkto pirmojoje įtraukoje, taip pat Tarnybai neatlikus derinimų dėl šio leidimo išdavimo, o tai reiškia, kad Tarnyba UAB „NCC Industri“ prašymo dėl leidimo išdavimo net negalėjo nagrinėti.

14Akcentavo, kad pareiškėjas, teikdamas Tarnybai prašymą, visus reikalingus derinimus buvo atlikęs: buvo gavęs VAVA sutikimą dėl laisvos valstybinės žemės (14 ha), kuri ribojasi su Bendrovei nuosavybės teisėmis priklausančia žeme, naudojimo ir Tarnybai juos pateikė. Nurodė, kad, pareiškėjo žiniomis, prieš išduodama ginčijamą leidimą, Tarnyba jo išdavimą suderino tik su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, o Leidimų išdavimo taisyklėse numatytas derinimas su apskrities viršininko administracija nebuvo atliktas. Be to, ginčijamas leidimas buvo išduotas ir pažeidžiant nustatytas jo išdavimo sąlygas, t. y. Tarnyba, leidimo Nr. 52-99 priedėlyje (Sutartyje) įtvirtinusi, kad „sutartimi kasybos sklypas „Naudotojui“ skiriamas 312,78 ha plote“, viršijo savo įgalinimus.

15Manė, kad ginčijamas leidimas naikintinas ir Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu, nes, pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenis, UAB „Žvyro karjerai“ Sklype yra išsinuomojusi 31 ha valstybinės žemės plotą. Dar 2 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės, kuri galimai visa ar iš dalies patenka į šią teritoriją, UAB „Žvyro karjerai“ nuomoja iš fizinio asmens, o 7,1 ha ūkio paskirties žemės šiai bendrovei priklauso nuosavybės teisėmis. Likusi Sklypo žemė yra privati ir valstybinė žemė, su kurios savininkais ir naudotojais žvyro išteklių eksploatavimo joje galimybė ginčijamo leidimo turėtojo nebuvo derinta.

16Pažymėjo, kad Bendrovė, teikdama prašymą Tarnybai, jame aiškiai išreiškė savo valią nesuteikti UAB „Žvyro karjerai“ teisių į jai nuosavybės teisėmis priklausančią žemę, kuri ginčijamo leidimo turėtojui yra reikalinga žemės gelmių ištekliams eksploatuoti, kas traktuotina kaip UAB „Žvyro karjerai“ teisės naudotis ta žeme netekimas.

17Pastebėjo, kad tiek ginčijamo leidimo išdavimo metu galioję, tiek šiuo metu galiojantys teisės aktai nenumato galimybės išduoti žemės gelmių išteklių ar ertmių naudojimo leidimą su išlyga dėl tokiu leidimu suteikto kasybos sklypo ribų „plėtros“, kol jo turėtojas išsinuomos ar kitaip įgis teisę naudoti papildomus žemės, patenkančios į žvyro telkinio teritoriją, plotus. Pažymėjo, kad Sutartyje tai buvo numatyta. Padarė išvadą, kad Tarnyba, Sprendime nurodžiusi, jog Bendrovės teiginys, kad ginčijamas leidimas naikintinas pagal Leidimų išdavimo taisyklių 64.2.4 punktą, yra netikslus, nes UAB „Žvyro karjerai“ turi galiojančią valstybines žemės nuomos sutartį, tuo pačiu pripažino, kad Bendrovės teiginys iš dalies yra teisingas.

18Teigė, kad Tarnybos motyvas, jog leidimo išdavimas pareiškėjui pažeistų racionalaus žemės gelmių išteklių naudojimo principą, taip pat yra nepagrįstas. Pažymėjo, kad nuorodų į teisės aktus pateikta nebuvo. Vertino, jog atsakovo teiginys, kad regionas pakankamai aprūpintas žvyro ir smėlio produkcija, neatitinka tikrovės. Pažymėjo, kad atsakovas Sprendime, išskyrus vienintelį motyvą, jog ginčijamas leidimas nenaikintinas, nes UAB „Žvyro karjerai“ turi galiojančią valstybinės žemės nuomos sutartį, jokių kitų aplinkybių, įrodančių atlikto tyrimo faktą, nenurodė. Atkreipė dėmesį į tai, kad leidimo Nr. 52-99 išdavimo aplinkybes tyrė ir Aplinkos ministerija, kuri nurodė, jog Tarnybos pareigūnai pažeidė tuo metu galiojusias leidimų išdavimo procedūras.

19Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

20Atsiliepime atsakovas teigė, kad pareiškėjas yra praleidęs terminą skundui paduoti: įvertinus tai, jog UAB „NCC Industri“ leidimo išdavimo faktas buvo viešai skelbiamas „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“, pareiškėjas dar 2008 m. kovo 5 d. neginčijamai žinojo, kad viso Sklypo ploto atžvilgiu UAB „Žvyro karjerai” yra išduotas leidimas. Laikėsi pozicijos, jog Bendrovės 2008 m. kovo 5 d. prašymas, adresuotas Tarnybai, nėra ir negali būti laikomas svarbia priežastimi atnaujinant praleistą terminą skundui paduoti.

21Manė, kad pareiškėjo reikalavimas dėl UAB „Žvyro karjerai“ išduoto leidimo Nr. 52-99 dalies panaikinimo yra sąmoningai neapibrėžtas, kas suteikia pagrindą apeiti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) imperatyvias nuostatas dėl terminų skundui paduoti skaičiavimo.

22Paaiškino, kad Tarnyba atsisakė tenkinti Bendrovės prašymą išduoti leidimą naudoti Sklypo žvyro išteklių dalį vadovaudamasi Leidimų išdavimo taisyklių nuostata, kad toks leidimas neišduodamas, jeigu anksčiau jau buvo išduotas leidimas ir sudaryta žvyro išteklių naudojimo sutartis, kurios galiojimas nėra panaikintas. Nurodė, jog, pasibaigus AB „Nesta“ leidimo galiojimo laikui, ši įmonė pateikė Tarnybai prašymą išduoti pakartotinį leidimą ir suinteresuotų institucijų derinimus, todėl Tarnyba, vadovaudamasi nustatyta tvarka, AB „Nesta” 1998 m. gruodžio 29 d. išdavė pakartotinį leidimą, kuriuo buvo leista toliau naudoti Sklypo žvyro išteklius (kasybos sklypas 319,7 ha). Minėto leidimo galiojimo laikas numatytas iki 2018 m. gruodžio 31 d.

23Atkreipė dėmesį į tai, kad žvyro išteklių naudojimo sutartyje buvo numatytos papildomos sąlygos, įpareigojančios šią bendrovę išteklių gavybą vykdyti tik išnuomotos žemės ribose, o karjero praplėtimas likusioje kasybos sklypo dalyje galimas tik sudarius naują žemės nuomos sutartį arba įteisinus žemės sklypo nuosavybės teises. Pažymėjo, jog AB „Nesta“ 2000 m. UAB „NCC Industri“ naudai atsisakė leidimo naudoti Sklypo žvyro išteklius, todėl Tarnyba, gavusi UAB „NCC Industri“ prašymą ir patvirtinimą apie prisiimtus įsipareigojimus dėl viso naudojamo Sklypo žemės rekultivavimo bei suinteresuotų asmenų bei institucijų derinimus, vadovaudamasi nuostata dėl pakartotinių leidimų išdavimo be konkurso, 2000 m. balandžio 12 d. jai išdavė pakartotinį leidimą, taip pat teisę naudoti ir žvyro išteklius Sklype. Sutartyje buvo numatytos analogiškos kaip ir AB „Nesta“ atveju žvyro telkinio ištekliams naudoti reikalingo žemės sklypo įteisinimo sąlygos, kurios visiškai atitiko tuo metu galiojusio Žemės gelmių įstatymo 17 straipsnio nuostatas. Pažymėjo, jog, UAB „NCC Industri“ pakeitus pavadinimą į UAB „Žvyro karjerai“, Tarnybos direktorius 2005 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu patikslino ginčijamo leidimo duomenis, o išteklių naudojimo sutartys, sudarytos su UAB „NCC Industri“, liko galioti UAB „Žvyro karjerai“.

24Pažymėjo, kad ginčijamo leidimo išdavimo metu visą Sklypą sudarė valstybinė žemė. Nurodė, jog leidimas Nr. 52-99 UAB „NCC Industri“ buvo išduotas griežtai laikantis tuo metu galiojusiuose teisės aktuose numatytų reikalavimų bei turint visų suinteresuotų viešojo administravimo institucijų derinimus. Pabrėžė, jog, atsižvelgiant į tai, kad šis leidimas buvo pakartotinis, jis buvo išduotas be konkurso. Vertino, kad UAB „NCC Industri“ išduotas ginčijamas leidimas užtikrino visišką ankstesnio jo turėtojo AB „Nesta“ teisinių santykių bei veiklos vykdymo tęstinumą.

25Akcentavo, kad, anot pareiškėjo, Tarnybos 2000 m. balandžio 11 d. pranešimu buvo panaikintas leidimas, išduotas AB „Nesta“, tačiau šis faktas pats savaime nesuteikia jokio teisinio pagrindo Bendrovės teiginiams dėl būtinybės skelbti konkursą. Pabrėžė, kad Bendrovė nepagrįstai šio pranešimo paskelbimo faktą sieja su Leidimų išdavimo taisyklių 2.2 punktu, nes, pagal Leidimų išdavimo taisyklių 30 punktą, Tarnyba yra įpareigota apie leidimo atšaukimą skelbti „Valstybės žiniose“, t. y. toks skelbimas yra būtinas visais atvejais, nepriklausomai nuo to, ar leidimas panaikinamas apskritai, ar panaikinamas iki tol galiojęs ir po to išduodamas pakartotinis leidimas. Pažymėjo, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog pakartotinis leidimas išduodamas tik tai pačiai įmonei ir kad pakartotinio leidimo išdavimu laikytinas tik tos pačios įmonės pasibaigusio leidimo atnaujinimas į tą patį žvyro telkinį.

26Nurodė, kad UAB „NCC Industri“ išduoto ginčijamo leidimo pagrindu sudarytos žemės gelmių išteklių naudojimo sutarties 16 punkte, atsižvelgiant į viešojo administravimo institucijų derinimus, buvo numatytos papildomos Sklypo žvyro ištekliams naudoti reikalingo žemės sklypo įteisinimo sąlygos. Pabrėžė, jog Tarnybos išduodami tokio pobūdžio leidimai suteikia teisę tik į kasybos sklypą (bet ne į žemės sklypą), o žemės sklypų naudojimo teisėtumo, ribų ir kiti klausimai nepatenka į jos kompetenciją. Pažymėjo, kad žemės gelmių naudojimą reglamentuojantys teisės aktai nenumato, jog kasybos sklypas suteikiamas tik išnuomoto ar nuosavybės teisėmis valdomo žemės sklypo ribose. Atkreipė dėmesį į tai, kad Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 8 dalis numato galimybę žemes savininkui nustatyta tvarka ne pardavimo tikslais naudoti žemės gelmių išteklius be Tarnybos išduodamo leidimo. Pažymėjo, jog teisės aktai nereglamentuoja pareigos panaikinti galiojantį leidimą, jeigu leidimo galiojimo metu pasikeitė žemės sklypų savininkai ar nuosavybės forma. Tvirtino, kad Žemės gelmių įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 5 punktas nagrinėjamu atveju UAB „Žvyro karjerai“ negalėjo ir negali būti taikoma (žemės gelmių išteklių naudojimo sutarties 16 punkto sąlyga). Teigė, kad UAB „NCC Industri“ išduoto leidimo pagrindu sudarytoje žemės gelmių išteklių naudojimo sutartyje kasybos sklypo ribos yra aiškios, nenumatyta jokia kasybos sklypo „ribų“ plėtra, o šios sutarties 16 punktas iš esmės atitinka Leidimų išdavimo taisyklių 16 punkto nuostatas bei Žemės gelmių įstatymo 17 straipsnio nuostatas.

27Pažymėjo, kad Sprendime Tarnyba tik atkreipė dėmesį į tai, jog teisės aktai jai nenustato pareigos išduoti leidimą naudoti žemės gelmių išteklius žemes sklypo savininkui, o įpareigoja, išduodant leidimus, vadovautis racionalaus žemės gelmių išteklių naudojimo principu, kuris nėra ir negali būti siejamas su išimtinai ekonominiais ūkio subjektų interesais, kaip tai pateikia pareiškėjas. Pabrėžė, jog Tarnyba Bendrovės prašymą nagrinėjo bei Sprendimą priėmė vadovaudamasi Leidimų išdavimo taisyklių nustatyta tvarka ir kad jokie galiojantys teisės aktai nenumato pareigos bei galimybės Tarnybai panaikinti galiojantį leidimą dėl trečiosios šalies pretenzijos – tai pripažįsta ir Bendrovė. Tvirtino, kad teisės aktuose vienareikšmiškai numatyta, jog leidimas neišduodamas, jeigu nustatoma, kad dėl objekto, kuriam prašoma išduoti leidimą, anksčiau jau buvo išduotas leidimas ir sudaryta žemės gelmių išteklių naudojimo sutartis, kurios galiojimas nėra panaikintas. Vertino, kad Sprendimas atitinka individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus.

28Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Žvyro karjerai“ atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kas su skundu nesutinka, ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

29Atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas, keldamas reikalavimą atsakovui, nenurodė, kokios jos teisės yra pažeistos. Pažymėjo, jog ginčijamo leidimo išdavimo metu Bendrovės apskritai nebuvo – šis juridinis asmuo buvo įsteigtas (įregistruotas) tik 2006 m. spalio 12 d., taigi tai yra pagrindas daryti išvadą, kad pareiškėjas neturi reikalavimo teisės tokį aktą ginčyti. Pastebėjo, kad teisėtai UAB „Žvyro karjerai“ išduotas ir nepertraukiamai nustatyta tvarka naudotas leidimas yra ginčijamas praėjus daugiau nei aštuoneriems metams nuo jo išdavimo.

30Laikėsi nuomonės, jog apie tai, kad atitinkamos nuostatos dėl pakartotinio leidimo išdavimo jokia apimtimi nebuvo pažeistos, liudija ir ta aplinkybė, jog Sprendimas įstatymo nustatyta tvarka ir per jame nustatytus terminus nebuvo ginčijamas. Be to, nei vienas žemės, patenkančios į Sklypą, savininkas neginčijo leidimo išdavimo UAB „Žvyro karjerai“ fakto, taip pat nereiškė jokių pretenzijų.

31Rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsniu, numatančiu, kad žemės gelmės išimtinės nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, taigi jokių teisių ar teisėtų lūkesčių į įsigytuose žemės ūkio paskirties sklypuose esančias žemės gelmes pareiškėjas neįgijo ir negalėjo įgyti. Vertino, kad pareiškėjas akivaizdžiai piktnaudžiauja savo, kaip žemės ūkio paskirties žemės savininko, teisėmis. Pažymėjo, kad Bendrovė, ginčydama Sutartį, kuri nėra administracinis aktas (tai civilinis sandoris), nenurodė jokių argumentų, kodėl ir kokiu pagrindu teismas turėtų ją panaikinti. Akcentavo, jog ABTĮ nenumato galimybės ginčyti civilinį sandorį. Manė, kad pareiškėjas be jokio teisinio pagrindo savo reikalavimą dėl leidimo naudoti žemes gelmių išteklius laisvoje valstybinėje žemėje (14 ha) išdavimo kildina iš VAVA 2007 m. gruodžio 10 d. rašto.

32II.

33Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

34Pirmosios instancijos teismas rėmėsi ABTĮ 22 straipsnio 1 dalimi bei 33 straipsnio 1 dalimi ir padarė išvadą, kad terminas skundui paduoti nebuvo praleistas. Vertino, jog atsakovo argumentas, kad terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo pareiškėjo sužinojimo apie ginčijamo leidimo išdavimą, atmestinas kaip nepagrįstas, nes esminiu pareiškėjo reikalavimu laikytinas reikalavimas panaikinti atsakovo Sprendimą.

35Nukreipė į Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 1 dalį, 17 straipsnį. Vertino, kad pareiškėjas neteisingai interpretuoja Vyriausybės 1996 m. liepos 1 d. nutarimu Nr. 792 patvirtintos Leidimų naudoti naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenilius), požeminio pramoninio bei mineralinio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes išdavimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) nuostatas, pagal kurias pakartotiniai leidimai toliau naudoti jau naudojamų telkinių išteklius arba žemės gelmių ertmes tik žemės gelmių išteklių naudojimo sutartimi suteiktame kasybos sklype išduodami be konkurso. Rėmėsi Tvarkos 10 punkto antrąja įtrauka, kurioje numatyta, kad įmonės, norinčios gauti pakartotinį leidimą, ir reorganizuotos įmonės, norinčios gauti naują leidimą toliau naudoti anksčiau naudotus išteklius, derina paraišką tik su Aplinkos apsaugos ministerija ir apskrities valdytoju, ir pažymėjo, jog iš jos turinio matyti, kad nėra preziumuojama, jog būtent tos pačios įmonės atitinkamai derina paraiškas. Nurodė, jog UAB „NCC Industri“ išduotas leidimas Nr. 52-99 buvo patikslintas pakeičiant žemės sklypo naudotojo pavadinimą, ir pažymėjo, kad reikia atsižvelgti į tą aplinkybę, jog UAB „NCC Industri“ nebuvo nei likviduota, nei reorganizuota: keitėsi tik įmonės pavadinimas. Atmetė pareiškėjo argumentą dėl leidimo Nr. 52-99 1999 m. gruodžio 3 d. išdavimo UAB „NCC Industri“ be konkurso neteisėtumo.

36Pažymėjo, kad AB „Nesta“ išduoto leidimo pagrindu sudarytos žemės gelmių išteklių naudojimo sutarties sudarymo metu visą Sklypą sudarė valstybinė žemė. Rėmėsi Tvarkos 10 punkto antrąja įtrauka ir atkreipė dėmesį į tai, kad bylos medžiaga patvirtina, jog Aplinkos ministerija 1998 m. gruodžio 11 d. raštu Nr. 04-05-4140 ir 2000 m. kovo 29 raštu Nr. 04-05-16 nurodė neprieštaraujanti, kad AB „Nesta“, UAB „NCC Industri“ būtų išduoti leidimai naudoti Sklypą, savo poziciją minimu klausimu išdėstė ir kiti viešojo administravimo subjektai. Taip pat tą aplinkybę, kad suderinimo klausimas buvo išspręstas, patvirtina ir Sklypo plano ištrauka. Laikėsi pozicijos, kad ginčijamas leidimas buvo išduotas atlikus reikalingus paraiškos derinimus, nes tą patvirtina byloje esantys dokumentai.

37Nukreipė į Žemės gelmių įstatymo 2 straipsnį, 3 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnį, 18 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir atkreipė dėmesį į tai, kad visais su nagrinėjamu ginču susijusiais atvejais buvo sudarytos žvyro išteklių naudojimo sutartys, suteikiančios teisę naudoti konkretaus dydžio kasybos sklypą. Pabrėžė, kad žemės sklypo naudotojo ir žemės sklypo savininko teisinis statusas iš esmės skiriasi jų teisių ir pareigų apimtimi: žemės sklypo naudotojas jokiu būdu neįgyja privačios nuosavybės savininko teisių į žemės sklypą ir atvirkščiai. Be to, kaip galima spręsti iš pirmiau paminėtų nuostatų, kasybos sklypas ir žemės sklypas yra netapatūs dalykai: telkinio naudotojas leidimo išdavimo pagrindu įgyja teisę į atitinkamo kasybos sklypo t. y. telkinio naudojimą ar nenaudojimą, tačiau neįgyja nuosavybės ar kitokių teisių į visą žemės sklypą, kuriame yra telkinys. Pažymėjo, jog šios nuostatos nenumato ir to, kad leidimas naudoti žemės gelmių telkinį gali būti išduodamas tik sklypo savininkui: žemės gelmių naudojimo pagrindas yra naudojimosi teisė, o žemės gelmės išimtinai yra valstybės nuosavybė.

38Pirmosios instancijos teismas nenustatė pareiškėjo nurodytų Žemės gelmių įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytų leidimo sustabdymo ar panaikinimo pagrindų ir atmetė pareiškėjo argumentą, kad leidimo turėtojo negalėjimas įgyti teisės naudotis žeme yra teisės naudotis ta žeme netekimas.

39Rėmėsi ABTĮ 3 straipsniu ir nevertino pareiškėjo argumento dėl racionalaus telkinio naudojimo, kartu pažymėjo, kad tai nelaikytina leidimo neišdavimo pareiškėjui pagrindu. Nurodė, kad Tarnyba negalėjo apsiriboti vien pareiškėjo prašyme nurodytais motyvais ir turėjo patikrinti visus pagrindus leidimo panaikinimui, kurie numatyti Tvarkos 64 punkte. Vertino, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų konstatuoti esant leidimo panaikinimo pagrindus, nustatytus Tvarkos 64 punkte.

40III.

41Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas būtų patenkintas.

42Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

431. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime analizavo ne pareiškėjo skunde nurodytą laikotarpį ir jo pateiktus argumentus dėl Tarnybos 2000 m. balandžio 12 d. padarytų pažeidimų, kai UAB „NCC Industri“ buvo suteikta teisė nuo 2000 m. balandžio 17 d. naudoti Sklypo žvyro išteklius, t. y. buvo išduotas ginčijamas leidimas, bet 2005 m. rugpjūčio 25 d. dėl UAB „NCC Industri“ pavadinimo keitimo į UAB „Žvyro karjerai“ įvykusio ginčijamo leidimo patikslinimo aplinkybes, kurios nagrinėjamu atveju nėra aktualios. Taigi pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo skundo argumentus vertindamas šiuo aspektu, o ne teisės naudoti Sklypo žvyro telkinius suteikimo minėtai bendrovei aspektu, pažeidė ABTĮ 81 straipsnio nuostatas.

442. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, be to, vėlgi nagrinėjo ne tą aspektą: užuot pasisakęs dėl asmens prievolės įgyti kitą teisę (teisę naudotis žeme), idant galėtų įgyvendinti jau turimą teisę (teisę naudoti žemės gelmes), jos neįgijimo ir/ar netekimo pasekmių, jis analizavo Žemės gelmių įstatymo nuostatas, susijusias su teisės naudoti žemės gelmes įgijimu. Taigi pirmosios instancijos teismas pasisakė ne dėl ginčo objekto: pažeidė ABTĮ 81 straipsnio nuostatas ir neteisingai pritaikė materialinės teisės normas.

45Kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai yra analogiški jo skundo pirmosios instancijos teismui argumentams.

46Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, ir prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

47Atsiliepime atsakovas laikosi pozicijos, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pasisakė tiek dėl pakartotinio leidimo išdavimo 2000 m., tiek ir dėl leidimo patikslinimo aplinkybių 2005 m. Vertina, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė ABTĮ 81 straipsnio. Remiasi ABTĮ 57 straipsnio 1 ir 6 dalimis ir atkreipia dėmesį į tai, jog Bendrovės kaip įrodymas pateiktas Aplinkos ministerijos 2008 m. liepos 23 d. raštas Nr. (3-3)-D8-5847 „Dėl Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos pareigūnų veiksmų“ turi būti vertinamas įrodymų leistinumo aspektu: šis dokumentas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo imperatyvių normų (23 straipsnio 4 ir 6 dalys), be to, paneigia ABTĮ 6 straipsnio nuostatą.

48Kiti atsakovo atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą pateikti argumentai yra analogiški atsakovo atsiliepimo į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui argumentams.

49Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Žvyro karjerai“ atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

50Atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

51Kiti trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimo į pareiškėjo apeliacinį skundą argumentai yra analogiški jo atsiliepimo į pareiškėjo skundo pirmosios instancijos teismui ir atsakovo atsiliepimo į pareiškėjo apeliacinį skundą argumentams.

52Teisėjų kolegija

konstatuoja:

53IV.

54Apeliacinis skundas atmestinas.

55Administracinis ginčas kilo dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei viešojo administravimo subjekto, t. y. Tarnybos įpareigojimo atlikti atitinkamus veiksmus, dėl ko inter alia turi būti tikrinama, ar atsakovas kompetentingas atlikti reikalaujamus veiksmus ir ar jis konkrečiu atveju turi tokią pareigą, o apeliantas – teisę reikalauti atlikti tokius veiksmus.

56Žemės gelmių įstatymo (2004 m. lapkričio 2 d. redakcija, įsigaliojusi 2004 m. lapkričio 17 d.) 18 straipsnio 2 ir 3 dalys apibrėžia, kokiems pagrindams esant leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ar ertmes (toliau – ir leidimas) gali būti sustabdytas arba panaikintas. Kada tokio leidimo galiojimas panaikinamas, numato ir Leidimų išdavimo taisyklių (2005 m. birželio 6 d. redakcija, įsigaliojusi 2005 m. birželio 10 d.) 64 punktas. Žemės gelmių įstatymo 18 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog leidimą Vyriausybės nustatyta tvarka sustabdo arba panaikina jį išdavusi institucija (nagrinėjamu atveju – Tarnyba), o Leidimų išdavimo taisyklių 65 punkte, – kad leidimo galiojimą sustabdo arba panaikina Tarnyba savo sprendimu Aplinkos ministerijos ar kitos suinteresuotos institucijos motyvuotu teikimu arba savo iniciatyva.

57Apeliantas prašo įpareigoti Tarnybą panaikinti leidimą Nr. 52-99 dviem pagrindais 1) jis buvo neteisėtai papildytas 2000 m. balandžio 12 d. ir 2) UAB „Žvyro karjerai“ neteko teisės naudotis žeme (Žemės gelmių įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 5 punktas, Leidimų išdavimo taisyklių 64.2.4 punktas). Byloje nėra duomenų apie tai, jog tie administraciniai aktai, kurių pagrindu leidimas Nr. 52-99 buvo išduotas (1999 m. gruodžio 3 d.), papildytas (2000 m. balandžio 12 d.) ar patikslintas (2005 m. rugpjūčio 25 d.), buvo nuginčyti ar yra ginčijami teismine tvarka. Tas nėra daroma ir nagrinėjamoje byloje, be to, apeliantas yra praleidęs ABTĮ nustatytus terminus šiems administraciniams aktams apskųsti. Ta aplinkybė, kad UAB „Žvyro karjerai“ Sklypo teritorijoje neteko teisės naudotis žeme, nagrinėjamoje byloje taip pat buvo neįrodyta. Sutartis (I t., b. l. 61), kurios pagrindu UAB „NCC Industri“ (Tarnybos direktoriaus 2005 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. 1-104 (I t., b. l. 124) buvo nustatyta, kad ši sutartis galioja UAB „Žvyro karjerai“) buvo skirtas 312,78 ha ploto kasybos sklypas, nėra nei ginčijama, nei nuginčyta teismine tvarka.

58Be to, pagal Sutarties 16 punktą, teisė kasti žvyro išteklius UAB „NCC Industri“ (vėliau – UAB „Žvyro karjerai“) Sklypo dalyje iki kelio Senieji Trakai-Šventininkai buvo suteikta su išlyga, kad bus išsinuomota valstybės išperkama žemė, o likusi žemė – išsimuomota arba bus įteisinta jos nuosavybė. Kaip matyti iš bylos medžiagos, šioje Sklypo dalyje yra ir Bendrovei nuosavybės teisėmis priklausantis žemės sklypas. Ji nesutinka, kad UAB „Žvyro karjerai“ šioje Sklypo dalyje kastų žvyrą, taigi joje UAB „Žvyro karjerai“ teisės kasti žvyro neturi, tačiau šios aplinkybės negalima vertinti kaip reiškiančios, jog UAB „Žvyro karjerai“ neteko teisės kasti žvyro ir tose Sklypo dalyse, dėl kurių ji įvykdė Sutarties 16 punkte nustatytas sąlygas.

59Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog tiek leidimas Nr. 52-99, tiek Sutartis yra galiojantys, įpareigoti Tarnybą panaikinti leidimą Nr. 52-99 nėra pagrindo.

60Bendrovė 2008 m. kovo 5 d. Tarnybai pateikė prašymą dėl inter alia naujo leidimo naudoti žvyro-smėlio išteklius Sklype pagal pridedamą žemės sklypo naudojimo planą 24,49 ha (nurodė, kad 10,49 ha yra Bendrovės nuosavybė, o 14 ha – tai laisva valstybinė žemė) plote išdavimo (I t., b. l. 12-17, 87). Sprendimu Bendrovei buvo atsisakyta išduoti leidimą (I t., b. l. 10-11). Kaip matyti iš Sprendimo ir Tarnybos Leidimų naudoti naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenilius), požeminio pramoninio bei mineralinio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes išdavimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2008 m. balandžio 29 d. posėdžio protokolo Nr. 26 (I t., b. l. 78), atsisakymas buvo grindžiamas Leidimų išdavimo taisyklių 48.7 punktu, kuriame numatyta, jog leidimas (taip pat pakartotinis) juridiniam asmeniui ar šių asmenų grupei, veikiančiai pagal jungtinės veiklos sutartį, neišduodamas, jeigu dėl objekto, kuriam prašoma išduoti leidimą, anksčiau jau buvo išduotas leidimas ir sudaryta naudojimo sutartis, kurių galiojimas nėra panaikintas.

61Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju UAB „Žvyro karjerai“ atžvilgiu nėra pagrindo taikyti minėtos nuostatos, kadangi, kaip buvo nustatyta pirmiau, tiek leidimas Nr. 52-99, tiek ir Sutartis yra galiojantys. Todėl Tarnyba pagrįstai Sprendimu atsisakė tenkinti Bendrovės 2008 m. kovo 5 d. prašymą ir išduoti leidimą. Dėl to paties nėra pagrindo tenkinti ir Bendrovės reikalavimą dėl Tarnybos įpareigojimo išduoti jai leidimą.

62Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

63Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Gruntuva“ apeliacinį skundą atmesti.

64Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

65Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. sekretoriaujant Galinai Lavrinovič,... 3. dalyvaujant pareiškėjo atstovams S. P. ir adv. Rolandui... 4. atsakovo atstovams I. S. ir V. A. J.,... 5. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą... 6. Teisėjų kolegija... 7. I.... 8. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Gruntuva“ (toliau – Bendrovė;... 9. 1) panaikinti Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau... 10. 2) įpareigoti Tarnybą panaikinti uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir... 11. 3) įpareigoti Tarnybą išduoti Bendrovei leidimą naudoti žemės gelmių... 12. Skunde pareiškėjas paaiškino, kad UAB „Žvyro karjerai“ turimas leidimas... 13. Laikėsi pozicijos, kad minėtas leidimas buvo išduotas pažeidžiant... 14. Akcentavo, kad pareiškėjas, teikdamas Tarnybai prašymą, visus reikalingus... 15. Manė, kad ginčijamas leidimas naikintinas ir Lietuvos Respublikos žemės... 16. Pažymėjo, kad Bendrovė, teikdama prašymą Tarnybai, jame aiškiai... 17. Pastebėjo, kad tiek ginčijamo leidimo išdavimo metu galioję, tiek šiuo... 18. Teigė, kad Tarnybos motyvas, jog leidimo išdavimas pareiškėjui pažeistų... 19. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu... 20. Atsiliepime atsakovas teigė, kad pareiškėjas yra praleidęs terminą skundui... 21. Manė, kad pareiškėjo reikalavimas dėl UAB „Žvyro karjerai“ išduoto... 22. Paaiškino, kad Tarnyba atsisakė tenkinti Bendrovės prašymą išduoti... 23. Atkreipė dėmesį į tai, kad žvyro išteklių naudojimo sutartyje buvo... 24. Pažymėjo, kad ginčijamo leidimo išdavimo metu visą Sklypą sudarė... 25. Akcentavo, kad, anot pareiškėjo, Tarnybos 2000 m. balandžio 11 d. pranešimu... 26. Nurodė, kad UAB „NCC Industri“ išduoto ginčijamo leidimo pagrindu... 27. Pažymėjo, kad Sprendime Tarnyba tik atkreipė dėmesį į tai, jog teisės... 28. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Žvyro karjerai“ atsiliepime į... 29. Atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipė dėmesį į tai, kad... 30. Laikėsi nuomonės, jog apie tai, kad atitinkamos nuostatos dėl pakartotinio... 31. Rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsniu, numatančiu, kad... 32. II.... 33. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimu... 34. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi ABTĮ 22 straipsnio 1 dalimi bei 33... 35. Nukreipė į Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 1 dalį, 17 straipsnį.... 36. Pažymėjo, kad AB „Nesta“ išduoto leidimo pagrindu sudarytos žemės... 37. Nukreipė į Žemės gelmių įstatymo 2 straipsnį, 3 straipsnio 2 dalį, 16... 38. Pirmosios instancijos teismas nenustatė pareiškėjo nurodytų Žemės gelmių... 39. Rėmėsi ABTĮ 3 straipsniu ir nevertino pareiškėjo argumento dėl... 40. III.... 41. Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 42. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:... 43. 1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime analizavo ne... 44. 2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad Sprendimas yra... 45. Kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai yra analogiški jo skundo... 46. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodo, kad... 47. Atsiliepime atsakovas laikosi pozicijos, jog pirmosios instancijos teismo... 48. Kiti atsakovo atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą pateikti... 49. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Žvyro karjerai“ atsiliepime į... 50. Atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo teigia, kad pirmosios instancijos... 51. Kiti trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimo į pareiškėjo apeliacinį... 52. Teisėjų kolegija... 53. IV.... 54. Apeliacinis skundas atmestinas.... 55. Administracinis ginčas kilo dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei... 56. Žemės gelmių įstatymo (2004 m. lapkričio 2 d. redakcija, įsigaliojusi... 57. Apeliantas prašo įpareigoti Tarnybą panaikinti leidimą Nr. 52-99 dviem... 58. Be to, pagal Sutarties 16 punktą, teisė kasti žvyro išteklius UAB „NCC... 59. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog tiek leidimas Nr.... 60. Bendrovė 2008 m. kovo 5 d. Tarnybai pateikė prašymą dėl inter alia naujo... 61. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju UAB „Žvyro... 62. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 63. Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Gruntuva“ apeliacinį skundą... 64. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą... 65. Nutartis neskundžiama....