Byla e2S-1707-430/2018

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų I. M. ir V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-598-931/2018 pagal ieškovo Širvintų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyriaus Vaiko teisių apsaugos poskyrio ieškinį atsakovams V. K. ir I. M. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, vaiko nuolatinės globos ir gyvenamosios vietos nustatymo, ir atsakovų V. K., I. M. priešieškinį ieškovui Širvintų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyriaus Vaiko teisių apsaugos poskyriui dėl Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. vasario 2 d. įsakymo panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, R. F. ir L. S. – F., išvadą byloje teikianti institucija - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

2Teismas

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo Širvintų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyriaus Vaiko teisių apsaugos poskyrio ieškinį atsakovams V. K. ir I. M. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, vaiko nuolatinės globos ir gyvenamosios vietos nustatymo, ir atsakovų V. K., I. M. priešieškinį ieškovui Širvintų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyriaus Vaiko teisių apsaugos poskyriui dėl Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. vasario 2 d. įsakymo panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, R. F. ir L. S. – F., išvadą byloje teikianti institucija - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius. A. I. M. ir V. K. bylos nagrinėjimo metu pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną atsakovų bendravimo su dukra L. K. tvarką. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 13 d. nutartimi atsakovų prašymą tenkino iš dalies.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-598-931/2018 iš dalies patenkino atsakovų I. M. ir V. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nustatė iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos laikiną bendravimo tvarką:
    1. I. M. ir V. K. bendrauja su dukra L. K. kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 9:30 val. iki 11:30 val. SOS vaikų kaimai Lietuva patalpose, dalyvaujant psichologei.
    1. I. M. ir V. K. bendrauja su dukra L. K. kiekvieną penktadienį nuo 17.30 val. iki 19:30 val., SOS vaikų kaimai Lietuva patalpose, stebint SOS vaikų kaimai Lietuva specialistams.
  1. Kitoje dalyje atsakovų prašymas atmestas.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8

  1. A. I. M. ir V. K. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-598-931/2018, prašydami panaikinti teismo nutartį ir tenkinti jų 2018 m. sausio 3 d. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei nustatyti laikiną jų bendravimo su dukra L. K., tvarką, pagal kurią:
    1. I. M. ir V. K. bendrauja su dukra L. K., kiekvieną darbo dieną nuo 9.30 val. ir 10.30 val.
    1. I. M. ir V. K. bendrauja su dukra L. K., kiekvieną šeštadienį nuo 10.00 val. iki 13.00 val.
    1. I. M. ir V. K. bendrauja su dukra L. K., kiekvieną sekmadienį nuo 10.00 val. iki 13.00 val.
    1. Atsakovams, būnant su vaiku, jiems būtų leidžiama fiksuoti (fotografuoti, filmuoti) jų bendravimo akimirkas.
  1. Apeliantai atskirajame skunde nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, nes teismas nustatė tik minimalią atsakovų bendravimo su nepilnamete dukra tvarką, dėl to pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją, Vaiko teisių apsaugos įstatymą, Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą, Jungtinių Tautų Organizacijos 1959 metų Vaiko teisių deklaraciją, 1989 metų Vaiko teisių konvenciją. Tokia nustatyta minimali bendravimo tvarka pažeidžia jų dukters prioritetinius interesus ir nepagrįstai riboja tėvų bendravimą su dukra.
  1. Apeliantų manymu, nagrinėjamu atveju turi būti nustatytas maksimalus tėvų ir vaiko bendravimas, užtikrinantis maksimalų tėvų ir dukters ryšio palaikymą ir plėtojimą, nes apeliantai siekia susigrąžinti dukrą, tarp jų yra emocinis ryšys, jie labai gerai sutaria, nori matytis kuo dažniau. Apeliantai pažymi, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovų bendravimas su dukra jai yra žalingas, daro neigiamą įtaką, ar kad atsakovai netinkamai elgiasi.
  1. Apeliantai teigia, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad nuo 2018 m. sausio 5 d. iki 2018 m. vasario 15 d. atsakovai su vaiku bendravo kiekvieną šeštadienį be pašalinių asmenų, institucijų atstovų ir psichologų įsiterpimo, dėl to tokia tvarka turėjo būti taikoma ir toliau, stiprinant atsakovų ir jų dukros tarpusavio bendravimą bei ryšį.
  1. Apeliantų manymu, dabartiniai laikini dukters globėjai L. S.-F. ir R. F. turi vaiko atžvilgiu savo asmeninių interesų (tame tarpe ir materialinį interesą), dėl to pažeisdami biologinių tėvų ir jų nepilnamečio vaiko interesus, siekia visais būdais atpratinti dukrą nuo jos tėvų, nepagrįstai mažinti susitikimų skaičių. Be to globėjai neturi įgūdžių auginti vaiką, netinkamai juo rūpinasi, jo neprižiūri, nelavina, nemoka bendrauti su vaiku, vaikas nuolat serga, į susitikimus su tėvais vaikas atvyksta sumuštas.
  1. Apeliantai taip pat pažymėjo, jog jiems bandoma uždrausti fotografuotis su savo vaiku, filmuoti bendravimą su vaiku, dėl to bendravimo tvarkoje turi būti nustatytas leidimas atlikti šiuos veiksmus.
  1. Tretieji asmenys L. S.-F. ir R. F. atsiliepime į atskirąjį skundą nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.
  1. Tretieji asmenys nurodė, kad atsakovų atskirasis skundas nepagrįstas įrodymais, skundo teiginiai prieštarauja byloje surinktiems rašytiniems įrodymams, o teisinė gynyba civilinėje byloje išimtinai grindžiama nepagrįstu globėjų menkinimu, bet ne pastangomis keisti savo elgesį gyvenime. Tretieji asmenys paaiškina, kad supranta savo, kaip laikinųjų globėjų, atsakomybę, prisiimtus įsipareigojimus, ir dėl to nuolat deda daug pastangų būti gerais vaiko globėjais, bendradarbiauja su institucijomis ir atsakovais, tinkamai vykdo visas globėjų pareigas. Tarp trečiųjų asmenų ir jų globotinės yra susiformavęs stiprus emocinis ryšys.
  1. Tretieji asmenys prašo apeliacinio instancijos teismo sprendžiant atsakovų prašymo pagrįstumą vadovautis byloje surinktais rašytiniais įrodymais: Vaiko teisių apsaugos tarnybos ir kitų socialinių darbuotojų/specialistų išvadomis, nuomonėmis, rekomendacijomis bei kitais bylos dokumentais, kuriuose yra aiškiai bei detaliai nurodytos visos esminės bylos aplinkybės.
  1. Tretieji asmenys paaiškino, kad L. K. globojama jų šeimoje nuo 2017 m. vasario 3 d. A. I. M. laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 3 d. iki 2017 m. gegužės 29 d. pareiškė norą ir susitiko su dukra tik vieną kartą. 2017 m. gegužės 29 d. trečiųjų asmenų iniciatyva ir prašymu susitarta dėl reguliaraus atsakovų bendravimo su vaiku. 2017 m. gegužės 29 d. susitikime vaiko teisių apsaugos specialistai, įvertindami vaiko padėtį, pirmiausiai nutarė organizuoti suaugusiųjų – atsakovų ir laikinųjų globėjų susitikimą, ir tik vėliau atsakovų bendravimą su nepilnamečiu vaiku, dalyvaujant psichologui. Šie susitikimai vyko vieną kartą per savaitę vieną valandą SOS vaikų kaimai Lietuva patalpose. Susitarimo buvo laikomasi ilgą laiką ir tai tapo įprasta bendravimo tvarka. Nuo 2017 m. birželio 7 d. iki 2018 m. sausio 5 d. vyko reguliarūs atsakovės I. M. susitikimai su nepilnamečiu vaiku, susitikime dalyvaujant psichologei. A. V. K. dalyvavo šiuose susitikimuose tik kelis kartus. Vaikų teisių apsaugos skyriaus specialistai pateikė išvadas. 2018 m. sausio 15 d. atsakovai kreipėsi į policiją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, tačiau ikiteisminį tyrimą buvo atsisakyta pradėti, nes toks pareiškimas neturėjo teisinio pagrindo. Būtent ši aplinkybė patvirtina, jog vaiko teisių apsaugos specialistų dalyvavimas atsakovų bendravimo su L. K. metu yra būtinas, nes specialistams nedalyvaujant, globėjai gali būti melagingai apkaltinti.
  1. Tretieji asmenys taip pat atkreipia teismo dėmesį į tai, kad byloje surinkti rašytiniai įrodymai, kurie charakterizuoja pačius atsakovus ir jų elgesį praeityje bei šiuo metu. Pažymi, kad atsakovei I. M. apribota motinos valdžia kitų jos vaikų - nepilnametės dukters K. M. ir nepilnamečio sūnaus J. M., atžvilgiu. Ji su šiais vaikais nebendrauja, jų nelanko, neteikia išlaikymo, turi didelių įsiskolinimų, kuriuos išieško antstoliai priverstine tvarka. A. V. K. turi dar vieną vaiką - nepilnametę dukrą R. K., kurios nelanko, nebendrauja, neišlaiko, yra ne kartą teistas už nusikaltimus ir administracinius nusižengimus, turi didelių įsiskolinimų, kuriuos išieško antstoliai priverstine tvarka.

9IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10Atskirasis skundas netenkintinas.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
  1. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).
  1. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
  1. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-598-931/2018, kuria pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino atsakovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikinos bendravimo su dukra tvarkos nustatymo.
  1. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai, kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas ir pan., be tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo.
  1. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovai 2018 m. sausio 3 d. pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną bendravimo su dukra tvarka, kurioje būtų nustatyta, kad atsakovai galėtų bendrauti su dukra kiekvieną darbo dieną nuo 9:30 val. iki 10:30 val.; kiekvieną šeštadienį nuo 10:00 val. iki 13:00 val.; kiekvieną sekmadienį nuo 10:00 val. iki 13:00 val. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. sausio 5 d. nutartimi atsakovų prašymą tenkino iš dalies, nustatydamas tokią laikiną atsakovų bendravimo su nepilnamete dukra tvarką: atsakovai bendrauja su dukra kiekvieną darbo dieną nuo 9:30 val. iki 10:30 val.; kiekvieną šeštadienį nuo 10:00 val. iki 13:00 val. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1312-910/2018 pirmosios instancijos teismo 2018 m. sausio 5 d. nutartį panaikino ir perdavė šį prašymą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nurodydamas, kad teismo nutartis priimta nepakankamai įsigilinus ir įvertinus tokio pobūdžio klausimui išspręsti šiuo konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes, nepagrįstai atmetus trečiųjų asmenų prašymą nustatyti terminą atsiliepimui į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pateikti, neišklausius mergaitės globėjų pozicijos, nevertinus, ar atsakovų ir jų mažametės susitikimai savaitgalį, t. y. institucijų nedarbo metu, nekels grėsmės vaiko interesams, ar bus užtikrinta vaikui saugi aplinka, nes atsakovų šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, o atsakovas dar prieš metus, t. y. 2017 m. sausio 29 d. vairavo automobilį neblaivus, kartu veždamasis ir savo dukrą, taip sukeldamas pavojų vaiko gyvybei. Taip pat pažymėta, kad apskųstoje nutartyje taipogi nesvarstyta dėl specialistų dalyvavimo atsakovų ir jų mažametės dukters susitikimuose, nors buvo susiklosčiusi bendravimo tvarka, kai mažametė mergaitė su tėvais bendraudavo tik dalyvaujant psichologui.
  1. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas atsakovų prašymą, 2018 m. kovo 13 d. nutartimi prašymą iš dalies tenkino ir nustatė laikiną atsakovų bendravimo su nepilnamete dukra tvarką iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos, pagal kurią: atsakovai bendrauja su dukra kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 9:30 val. iki 11:30 val. SOS vaikų kaimai Lietuva patalpose, dalyvaujant psichologei; atsakovai bendrauja su dukra kiekvieną penktadienį nuo 17.30 val. iki 19:30 val., SOS vaikų kaimai Lietuva patalpose, stebint SOS vaikų kaimai Lietuva specialistams.
  1. Pažymėtina, kad šios bylos ypatumas yra tas, kad Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. vasario 2 d. įsakymu likusiai be tėvų globos L. K. nustatyta laikinoji globa ir ieškovas – Širvintų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyriaus Vaiko teisių apsaugos poskyris – reiškia reikalavimą dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo atsakovams jų nepilnametės dukters atžvilgiu. Ieškovas reikalavimą grindžia tuo, kad atsakovai netinkamai vykdo tėvų pareigas savo vaikui, kelia žalą vaiko vystymuisi. Šiai pozicijai pagrįsti pateikiami rašytiniai įrodymai. Apeliantai pateiktu byloje priešieškiniu siekia, kad būtų panaikintas Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas ir jiems būtų sugrąžinta dukra, dėl to pageidauja maksimalaus bendravimo su savo dukra iki kol teismas priims byloje sprendimą, t. y. pageidauja bendrauti su dukra kiekvieną dieną. Pažymėtina, kad atsakovai su dukra, jai paskyrus globą, matydavosi 1 kartą per savaitę. Tokioje situacijoje, sprendžiant dėl laikinos tėvų bendravimo su vaiku, kurio atžvilgiu prašoma apriboti tėvų valdžią, tvarkos, būtina itin atidžiai įvertinti, ar nustatoma laikina bendravimo su tėvais tvarka nepažeis vaiko interesų, nedarys neigiamos įtakos jo psichologinei būsenai.
  1. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas; toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais motyvais, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1988 m. kovo 24 d. sprendimas byloje Olsson prieš Švediją, peticijos Nr. 10465/83). Kiekviena laikinosios globos priemonė turėtų būti suderinta su pagrindiniu tikslu – suvienyti biologinius tėvus ir vaiką, tačiau šiame kontekste reikia nustatyti teisingą interesų pusiausvyrą, ypatingą dėmesį skiriant geriausiems vaiko interesams, kurie gali būti viršesni už tėvų; tėvams negali būti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalą vaiko sveikatai ir raidai, taikymą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas byloje Johansen prieš Norvegiją, peticijos Nr. 17383/90). Geriausių vaiko interesų apsvarstymas yra dvejopo pobūdžio: pirma, reikia užtikrinti, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, ir antra, turi būti užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas (išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėjo ypatingas šeimos netinkamumas), nes šių ryšių suvaržymas reikštų vaiko atskyrimą nuo jo šaknų (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. balandžio 10 d. sprendimas byloje Pontes prieš Portugaliją, peticijos Nr. 19554/09). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad šeimos ryšiai turi būti gyvi, puoselėjami ir palaikomi visų pirma aktyviais tėvų veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017). Europos Žmogaus Teisių Teismas ne vienoje byloje taip pat yra sprendęs, kad vaiko sugrąžinimas į biologinę šeimą ne visada atitiktų jo interesus (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2014 m. balandžio 29 d. sprendimas byloje Z.J. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 60092/12, 2012 m. kovo 13 d. sprendimas byloje Y.C. prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 4547/10). Todėl, sprendžiant tokio pobūdžio bylas ir joje iškilusius procesinius klausimus, svarbiausia yra nustatyti vaiko interesus ir kas juos geriausiai galėtų užtikrinti.
  1. Kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties turinio ir bylos medžiagos, apeliacinės instancijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teisingai nustatė visas reikšmingas aplinkybes tokio pobūdžio bylose, atsižvelgė į kompetentingų institucijų išvadas, šalių interesų pusiausvyrą, prioritetą teikdamas būtent vaiko interesams. Į bylą pateiktos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2018 m. kovo 8 d. išvada dėl atsakovų prašomų laikinųjų apsaugos priemonių ir SOS vaikų kaimas specialistų 2018 m. kovo 6 d. pažyma, kuriuose sprendžiant tėvų bendravimo su vaiku tvarkos klausimą rekomenduojama užtikrinti vaikui pastovumą, nuoseklumą ir dažnumą, kuris svarbus mažamečio vaiko emocinei savijautai, rekomenduojama organizuoti iki trijų susitikimų per savaitę 1 valandos trukmės, susitikimus turėtų stebėti socialinis darbuotojas arba psichologas. Vaiko teisių apsaugos skyrius teigia, kad gerokai intensyvesnio bendravimo su tėvais nustatymas be pereinamojo laikotarpio šiuo atveju pažeistų mažamečio vaiko interesus, nes atsakovų dukra yra globojama trečiųjų asmenų šeimoje jau ilgą laiką ir tarp jų yra stiprus ryšys. Šių išvadų pagrįstumo atsakovai savo objektyviais įrodymais nepaneigė. Vien šios nustatytos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, leidžia spręsti, kad intensyvesnis bendravimas be pereinamojo laikotarpio (kokio dabar pageidauja atsakovai) galėtų padaryti žalą mažamečiui vaikui, dėl to darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas esamoje situacijoje tinkamai nustatė laikiną atsakovų bendravimo su jų dukra tvarka, nustatydamas 3 kartų per savaitę susitikimų dažnumą.
  1. Atkreiptinas dėmesys, kad nors atsakovai skunde nesutiko su tokia pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka – susitikimų dažnumo, tačiau byloje pateiktas SOS vaikų kaimas 2018 m. vasario 15 d. susitikimų protokolas, iš kurio matyti, jog proceso dalyviai (atsakovė I. M. ir trečiasis asmuo L. S.-F.), dalyvaujant socialinei darbuotojai ir psichologei, susitarė vykdyti L. K. ir jos tėvų susitikimus antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 9.30 val. ir 11.30 val., t. y. teismui dar neišnagrinėjus atsakovų prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, proceso dalyviai susitarė iš esmės dėl tokios pat bendravimo tvarkos, kurią vėliau ir nustatė pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi (teismas įtraukė į tvarką papildomai dar penktadienio susitikimus). Kas taip pat patvirtina, jog laikina bendravimo tvarka ne tik kad atitinka vaiko interesus, bet ir išlaiko šalių interesų pusiausvyrą.
  1. Atsakovai prašo teismo nustatyti tokią bendravimo tvarką, kurioje per jų susitikimus nebūtų psichologo ar socialinio darbuotojo. Kaip jau buvo pažymėta, nagrinėjamu atveju susitikimus turėtų stebėti socialinis darbuotojas arba psichologas, ką rekomendavo vaikų teisių apsaugos sistemos specialistai. Sprendžiant tokius klausimus, specialistų (ekspertų, psichologų, vaiko teisių apsaugos sistemos darbuotojų) teikiamos išvados, nuomonės ir pasiūlymai dėl geriausių vaiko interesų apsaugos turi esminę reikšmę. Be to bylos medžiaga patvirtina, kad nuo 2017 m. birželio 7 d. iki 2018 m. sausio 5 d. vyko reguliarūs atsakovės I. M. susitikimai su nepilnamečiu vaiku, susitikime dalyvaujant psichologei, tokia bendravimo tvarka (dalyvaujant psichologui) daugiau nei 6 mėn. buvo nusistovėjusi ir tapusi įprasta bendravimo tvarka. Pažymėtina ir tai, kad iš bylos duomenų matyti, jog tarp atsakovų ir dukros globėjų (trečiųjų asmenų) susiformavo gana konfliktiški tarpusavio santykiai, dėl to pirmosios instancijos teismas spręsdamas, kokia tvarka turi vykdyti bendravimas, teisingai nurodė, kad tikslinga, jog jame dalyvautų psichologas arba socialinis darbuotojas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokiu būdu pirmosios instancijos teismas užtikrino, kad vaiko susitikimų su tėvais metu būtų išvengta atsakovų ir trečiųjų asmenų konfliktų vaiko akivaizdoje. Priešingu atveju, galimi šalių konfliktai, sukelsiantys vaikui papildomas neigiamas emocijas, ir mažai tikėtina, kad konkretaus vaiko su tėvų susitikimo metu pavyks užmegzti bendravimą, stiprinti (atkurti) tėvų ir vaiko emocinį ryšį.
  1. Atsakovai skunde prašo, kad bendravimo tvarkoje būtų nustatyta, jog atsakovams leidžiama fiksuoti (fotografuoti, filmuoti) jų bendravimo su vaiku akimirkas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pacitavo Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 5 punktą, kuris numato, kad filmuoti, fotografuoti vaiką ar daryti jo garso ir vaizdo įrašus be nors vieno iš tėvų, globėjų ar rūpintojų ar paties vaiko sutikimo, yra draudžiama bei konstatavo, jog teismui nėra pateikta duomenų, kad atsakovams vaiko globėjų nebuvo duotas sutikimas fiksuoti akimirkas su dukra ir kad nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, todėl teismas neturėjo pagrindo leisti atsakovams fiksuoti bendravimo su vaiku akimirkas.
  1. Apeliacinės instancijos teismas su tokiomis pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis sutinka, nes byloje nėra įrodymų, kad vaiko globėjai nesutinka leisti fiksuoti bendravimo akimirkas su dukra. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pasimatymai vyksta SOS vaikų kaimai Lietuva patalpose, todėl filmuojant ir fotografuojant mergaitė gali jausti emocinę įtampą. Biologiniai tėvai ir globėjai dėl filmavimų ar fotografavimų turėtų susitarti individualiai kiekvieno susitikimo metu, laikantis Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo reikalavimų, atsižvelgiant į tai, ar yra vaiko poreikis būti kaskart filmuojamu, fotografuojamu susitikimų metu.
  1. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).
  1. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas klausimui dėl atsakovų bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymui svarbias aplinkybes, dėl to atsakovų atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

11Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

Nutarė

12A. I. M. ir V. K. atskirąjį skundą atmesti.

13Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-598-931/2018 palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai