Byla e2A-364-657/2016
Dėl žalos atlyginimo. Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-7848-435/2015 pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ieškinį atsakovui R. J. dėl žalos atlyginimo. Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo R. J. 685,61 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytai žalai atlyginti. Nurodė, kad 2002-04-19 įvykusio eismo įvykio metu buvo sužalota atsakovo R. J. vairuoto automobilio Audi 100, valst. Nr. ( - ) keleivė B. D. (iki santuokos – V.). Įvykio metu atsakovas R. J. nebuvo apsidraudęs civilinės atsakomybės draudimu. Įsiteisėjusiu Kauno miesto apylinkės teismo 2002-10-30 nuosprendžiu R. J. buvo pripažintas kaltu dėl šio eismo įvykio metu B. D. padaryto sunkaus kūno sužalojimo. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno III teritorinio skyriaus 2007-02-14 sprendimu B. D. nustatytas 55% darbingumo lygis nuo 2007-02-13 iki 2008-02-12. NDNT Kauno III teritorinio skyriaus 2008-01-31 sprendimu B. D. nustatytas 50% darbingumo lygis nuo 2008-01-31 iki 2010-01-30. NDNT Kauno III teritorinio skyriaus 2010-02-01 sprendimu B. D. nustatytas 55% darbingumo lygis nuo 2010-01-25 iki 2044-05-08. 2014-06-26 B. D. kreipėsi į ieškovą dėl socialinio draudimo pensijos skyrimo, kuriame nurodė, kad iš dalies darbinga tapo dėl kito asmens veiksmų 2002 m. įvykusio eismo įvykio metu. VSDFV Kauno skyrius 2014-07-10 sprendimu Nr. PE-SP8-6683 B. D. paskyrė 84,12 Eur (290,46 Lt) per mėnesį valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją nuo 2014-05-01 iki 2044-05-31. Laikotarpiu nuo 2014-05-01 iki 2015-02-28 B. D. iš viso buvo išmokėta 685,61 Eur (2.367,27 Lt) valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos. Kadangi B. D. neteko dalies darbingumo dėl 2002 m. balandžio mėn. įvykusio eismo įvykio, įvykusio dėl R. J. kaltės, tarp jo veiksmų ir Fondo biudžeto patirtų išlaidų yra tiesioginis priežastinis ryšys, atsakovas turi atlyginti valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytą 685,61 Eur dydžio žalą visiškai. Ieškovas atsakovui išsiuntė reikalavimą dėl žalos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui atlyginimo geruoju, tačiau jis iki nustatyto termino žalos neatlygino.

4Atsakovas R. J. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad po eismo įvykio atsakovas visiškai atlygino B. D. padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Iki priimant 2002-10-30 nuosprendį ne ginčo tvarka atlygino B. D. 5.100,00 Lt dydžio turtinę žalą, ši faktinė aplinkybė konstatuota 2002-10-30 nuosprendyje. 2004 metais B. D. kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl turtinės ir neturtinės žalos iš atsakovo prisiteisimo CK 6.283 straipsnio ir 6.288 straipsnio pagrindais. Kauno apygardos teismas 2004-11-19 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-765/2004 tik dėl to, kad atsakovas sutiko, jai iš atsakovo priteisė papildomai 2.900,00 Lt turtinės žalos atlyginimą, be to, B. D. naudai priteisė 5.000,00 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimą. Sprendimu priteistą žalą B. D. atsakovas atlygino, kas reiškia, kad B. D. atsakovas iš viso yra atlyginęs 8.000,00 Lt turtinės žalos ir 5.000,00 Lt neturtinės žalos. Atsakovo kaltės dėl eismo įvykio priežastingumo ryšys su nukentėjusiosios patirta žala ir ieškovo tariamai patirtos žalos dėl atsakovo kaltės priežastingumo ryšys su atsakovo sprendimu išmokėti nukentėjusiajai Netekto darbingumo pensiją yra ne tapatūs. Iš ieškovo 2014-07-10 sprendimo skirti Netekto darbingumo pensiją matyti, kad pats ieškovas jos skyrimo nesiejo su atsakovo kalte dėl įvykusio įvykio. Be to, ieškovas nepateikė neginčijamų įrodymų patvirtinančių, kad jis yra išmokėjęs nukentėjusiai jo nurodomas sumas. Kadangi atsakovas yra visiškai atlyginęs žalą nukentėjusiajai B. D., atsakovas neturi prievolės atlyginti jau kartą atlygintą žalą ir/ar kompensuoti prarastą nedarbingumo lygį. Ieškovas neįgavo regreso teise reikšti atsakovui kokius nors papildomus reikalavimus. VSDFV Kauno skyriaus 2015-02-12 B. D. neįgalumo ir darbingumo nustatymo dokumentų patikrinimo pažymoje Nr. 8.3-47 pateikta išvada nesutampa su Darbingumo lygio vertinimo akto Nr. 1052 26.2 punkte nurodyta išvada, kad „Nustatyta darbingumo lygio priežastis pagal tvarkos aprašo punktus: 27.1.5 ligos arba būklės, atsiradusios nuo vaikystės“, kas reiškia, kad pažyma sudaryta, nesivadovaujant objektyviais kriterijais, dėl ko neturėtų būti vertinama. Įvykis įvyko 2002-04-19, nukentėjusiosios reikalavimams taikytinas 3 metų senaties terminas, kuris baigėsi 2005-04-19, todėl turėtų būti taikytinas trejų metų senaties terminas. B. D., primygtinai prašydama ją parvežti namo, nors žinojo, kad atsakovas buvo neblaivus, pati prisiėmė riziką dėl galimos žalos atsiradimo, elgėsi nerūpestingai.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Kauno apylinkės teismas 2015 m. spalio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas pažymėjo, kad Kauno m. apylinkės teismo 2002-10-30 nuosprendžiu R. J. pripažintas kaltu, kad būdamas neblaivus 2002-04-19 sukėlė autoįvykį, kurio metu keleivei B. V. (D.) buvo padarytas sunkus kūno sužalojimas. Kauno apygardos teismas 2004-11-19 sprendime civilinėje byloje Nr. 2-765/2004 pagal nukentėjusiosios B. V. (D.) ieškinį konstatavo, kad B. V. (D.) sveikata neblogėjo, todėl ji neturi teisės reikšti ieškinio dėl papildomų išlaidų atlyginimo, nes išlaidos jai buvo atlygintos. Kadangi atsakovas sutiko papildomai atlyginti 2.900,00 Lt, teismas B. V. (D.) iš atsakovo papildomai priteisė 2.900,00 Lt dydžio turtinės žalos atlyginimą, be to, iš atsakovo nukentėjusiosios naudai priteisė 5.000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimą. 2014-07-10 VSDFV Kauno skyriaus sprendimas Nr. PE-SP8-6683, VSDFV Kauno skyriaus B. D. valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos apskaičiavimo pažyma, išduotų darbingumo lygio pažymos, invalidumų pažymėjimai patvirtina tai, kad ieškovas B. D. paskyrė 84,12 Eur per mėnesį valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją nuo 2014-05-01 iki 2044-05-31. 2015-02-13 Pažyma apie asmeniui priskaičiuotas ir išmokėtas išmokas Nr. 10.20-737 patvirtina, jog laikotarpiu nuo 2014-05-01 iki 2015-02-28 B. D. iš viso išmokėta 685,61 Eur. Teismų procesiniais sprendimais ir prijungtoje civilinėje byloje Nr.2-765/2004 esančiu B. V. tėvų – G. V. ir G, V. raštu (b.l. 87) patvirtinta, kad nukentėjusiajai atsakovas yra atlyginęs 8.000,00 Lt turtinės žalos gydymui ir 5.000,00 Lt neturtinės žalos. Šioje byloje ieškinys pareikštas dėl išmokėtos žalos, sumokėjus nukentėjusiajai periodinę netekto darbingumo kompensaciją, kurią sudaro netektos darbo teisinių santykių pajamos. Kadangi reikalavimas priteisti su darbo santykiais susijusias negautas pajamas teismuose nebuvo reiškiamas ir nagrinėjamas nėra pagrindo teigti, kad ieškovas neturi teisės reikšti tokio ieškinio, nes priešingu atveju būtų netinkamai įvertintas prašomos priteisti žalos pobūdis ir pažeistos žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju reglamentuojančios teisės normos. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad socialinio draudimo įstaigų pateikti duomenys apie įstatymuose ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka apskaičiuotas ir išmokėtas draudimo išmokas vertintini kaip įrodymai, patvirtinantys nukentėjusio asmens patirtos ir jam socialinio draudimo įstaigų atlygintos žalos dydį, o atsakovas nepateikė duomenų, jog jis žalos nepadarė ar jos padarė mažiau, nei ieškovas išmokėjo, todėl atmestinas, kaip nepagrįstas atsakovo argumentas, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis yra išmokėjęs nukentėjusiai jo nurodomas sumas. VSDFV Kauno skyriaus 2015-02-12 B. D. neįgalumo ir darbingumo nustatymo dokumentų patikrinimo pažyma Nr. 8.3-47 taip pat laikytina oficialiu rašytiniu įrodymu, turinčiu didesnę įrodomąją galią, ir yra nenuginčyta. Įstatymo pagrindu B. D. reikalavimo teisė dėl žalos atlyginimo ta apimtimi, kuria jai išmokėta netekto darbingumo pensija, neviršijanti padarytos turtinės žalos dydžio, perėjo ieškovui, t. y. įvyko dalinis asmenų pasikeitimas prievolėje. Ieškovas įgijo ir šioje byloje gina savo turtinę teisę į atsakovą, kaip skolininką. Šią teisę ieškovas įgyvendina savarankiškai. Dėl to ieškovas, reikalaudamas priteisti iš atsakovo B. D. išmokėtas netekto darbingumo pensijos išmokas, neviršijančias padarytos žalos dydžio, veikia savo vardu. Netekto darbingumo pensija B. D. paskirta nustačius visas jos skyrimo sąlygas pagal VSDPĮ, įskaitant atitinkamo laipsnio darbingumo netekimą, kurio priežastis – eismo įvykio, už kurį atsakingas atsakovas, metu B. D. patirtas sveikatos sužalojimas. Kitų B. D. nedarbingumo priežasčių nenustatyta, todėl jai išmokėta netekto darbingumo pensija CK 6.290 straipsnio prasme laikytina socialinio draudimo išmoka, mokama sveikatos sužalojimo atveju, o ją išmokėjęs ieškovas įgijo reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį – atsakovą. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.251 straipsnio 1 dalį atsakovui, kaip atsakingam už B. D. sveikatos sužalojimą asmeniui, atsirado pareiga atlyginti visą žalą. Nuo šios pareigos atsakovo neatleidžia ir nukentėjusiajai mokamos socialinio draudimo išmokos (netekto darbingumo pensija), kurios pagal CK 6.290 straipsnio 1 dalį yra įskaitomos į atlygintinos turtinės žalos dydį. Įskaitymas nereiškia, kad dėl alternatyvaus kompensavimo mechanizmo pasikeičia atlygintinos žalos dydis, t. y. už sveikatos sužalojimą atsakingo asmens prievolės apimtis. Aplinkybė, kad dalį B. D. turtinės žalos, mokėdamas jai netekto darbingumo pensiją, padengė ieškovas, neatleidžia atsakovo nuo žalos atlyginimo prievolės ar jos dalies. Todėl teismas atmetė atsakovo argumentą, kad ieškovas įgijo daugiau reikalavimo teisių, negu jų turėjo pats žalą patyręs asmuo. Atsakovo nurodytame teismo sprendime nėra nustatyta aplinkybė, kad nukentėjusiosios B. D. veiksmai turėjo įtakos eismo įvykio atsiradimui, o tik nurodyta, kad nukentėjusioji primygtinai prašė parvežti ją namo, žinodama, kad atsakovas yra išgėręs alaus. Tokių aplinkybių nėra nustatyta ir priimant teismo nuosprendį atsakovo atžvilgiu. Teismas pažymėjo, kad nukentėjusioji eismo įvykio metu nebuvo sulaukusi pilnametystės, tuo tarpu atsakovas buvo pilnametis. Vien nukentėjusiosios prašymas parvežti ją namo žinant, kad jis yra išgėręs alaus, teismo nuomone, negali būti pagrindu visiškai ar iš dalies atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės. Remiantis CK 6.288 straipsniu, žala atlyginama nuo jos padarymo dienos, o jeigu žala atsirado vėliau, – nuo žalos atsiradimo dienos; jeigu teisę į žalos atlyginimą turintys asmenys kreipiasi dėl žalos atlyginimo praėjus trejiems metams nuo jos padarymo dienos, tai atlyginimas mokamas nuo kreipimosi dienos. Nagrinėjamu atveju ieškinys pareikštas ieškovo siekiant regreso teise išsireikalauti išmokėtas sumas už laikotarpį nuo 2014-05-01 iki 2015-02-28, laikytina, kad ieškinio senatis nėra praleista, todėl ir šis atsakovo argumentas atmestinas, kaip teisiškai nepagrįstas.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8Apeliaciniame skunde atsakovas R. J. prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 23 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teigia, kad teismas darė nepagrįstas išvadas dėl ieškovo reikalavimo teisėtumo ir netinkamai nustatė žalos dydį, netinkamai ištyrė ir vertino byloje esančius įrodymus, tuo pažeisdamas CPK 183 ir 185 straipsnių reikalavimus. Teismas netinkamai interpretavo prejudicinę reikšmę šiai bylai turintį Kauno apygardos teismo 2004-11-19 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-765/2004, spręsdamas dėl pačios B. D. veiksmų įtakos eismo įvykio atsiradimui. Formalus šalių amžiaus konstatavimas skundžiamame sprendime neatspindi realios situacijos ir neturi lemiamos reikšmės priskiriant riziką išskirtinai apeliantui. Teismas neatsižvelgė, kad apelianto kaltės priežastingumo ryšys su ieškovo sprendimu išmokėti B. D. Netekto darbingumo pensiją yra ne tapatūs ir neįrodyti. Iš byloje ieškovo pateiktų pažymų matyti, kad sprendimas priimtas vadovaujantis tik B. D. nurodyta informacija (2015-02-12 B. D. neįgalumo ir darbingumo nustatymo dokumentų patikrinimo pažymoje Nr. 8.3-47), nors kituose dokumentuose tokia informacija nėra nurodyta. Ieškovas nepateikė įrodymų, jog jo sumokėta netekto darbingumo išmoka atitinka dėl 2002-04-19 įvykio metu patirtų sužalojimų B. D. negautas pajamas, todėl yra būtina išreikalauti B. D. gautas pajamas už 2014 m. laikotarpį. Ieškovo reikalavimas atlyginti žalą yra neteisėtas, kadangi CK 6.251 straipsnyje numatytas visiško nuostolių atlyginimo principas draudžia iš atsakingo už žalą asmens reikalauti daugiau žalos atlyginimo nei šio asmens padaryta reali žala. Apeliantas tiek ne ginčo tvarka atlyginęs, o vėliau papildomai atlyginęs teismo sprendimu priteistą žalą, patirtą 2002-04-19 įvykio metu, pagrįstai tikėjosi, kad yra visiškai atlyginęs visą dėl jo kaltės B. D. padarytą žalą. Sąžiningumo principas reikalauja, kad būtų išlaikyta interesų pusiausvyra tarp šalių.

9Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas prašė Kauno apylinkės teismo spalio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismas, įvertinęs visas aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, jog vien nukentėjusiosios B. D. prašymas parvežti ją namo žinant, kad apeliantas yra išgėręs alaus, negali būti pagrindu visiškai ar iš dalies atleisti apeliantą nuo civilinės atsakomybės. Atmestinas apelianto teiginys, jog Darbingumo lygio vertinimo akte Nr. 1052 nėra nurodyta, kad B. D. 55 proc. darbingumo lygis nustatytas dėl 2002 m. balandžio mėn. įvykusio nelaimingo atsitikimo autoįvykio metu liekamųjų padarinių, kadangi darbingumo lygio nustatymo priežastys darbingumo lygio pažymose ir darbingumo lygio vertinimo aktuose yra nurodomos vadovaujantis Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo 27 punktu. Apeliantas nenuginčijo VSDFV Kauno skyriaus 2015-02-12 B. D. neįgalumo ir darbingumo nustatymo dokumentų patikrinimo pažymos Nr. 8.3-47 teisėtumo ir pagrįstumo, ši pažyma vertintina kaip įrodymas, patvirtinantis, kad B. D. neteko dalies darbingumo būtent dėl 2002-04-19 įvykusio eismo įvykio. Teismas nustatė visas apelianto deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas, todėl ieškovas, išmokėdamas nustatyto dydžio išmokas B. D., patiria žalą, kuri turi būti atlyginta ir pagrįstai nurodė, jog kitų B. D. nedarbingumo priežasčių nustatyta nebuvo, kadangi ieškovo pateikti dokumentai įrodo, jog B. D. netektas darbingumas buvo nustatytas dėl 2002-04-19 įvykusio eismo įvykio metu patirtų sužalojimų. Teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias socialinio draudimo įstaigos regreso teisę į žalą padariusį asmenį ir nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos. Aplinkybė, kad apeliantas yra atlyginęs B. D. 8.000,00 Lt turtinės žalos, nepaneigia atsakovo pareigos atlyginti žalą socialinio draudimo institucijai, kuri išmokėjo nukentėjusiam asmeniui socialines išmokas ir tokiu būdu atlygino nukentėjusiojo patirtą žalą dėl apelianto atliktų neteisėtų veiksmų. Apeliantas nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių B. D. paskirtos netekto darbingumo pensijos akivaizdų kompensacinį perviršį. Priimti naujus įrodymus apeliacinėje instancijoje nėra pagrindo, kadangi apeliantas pirmosios instancijos teismo neprašė jų išreikalauti, o taip pat šių įrodymų pateikimo būtinybė neiškilo vėliau, todėl apelianto prašymas turėtų būti atmestas.

10IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Apeliacinis skundas atmestinas.

12Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdamas jo ribų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).

13Dėl žodinio bylos nagrinėjimo ir papildomų įrodymų išreikalavimo. Atsakovas apeliaciniame skunde pareiškė prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Remiantis bendrąja CPK 322 straipsnio 1 dalyje nurodyta taisykle, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu byla nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacini skunda arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti byla žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.

14Apeliacinės instancijos teismas pareikšto prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkina, nes bylos faktines aplinkybes iš esmes yra aiškios, nesutariama dėl įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančių procesinės teisės normų aiškinimo. Šalių pozicijos išsamiai išdėstytos procesiniuose dokumentuose, be to, šalys, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, turėjo galimybe duoti paaiškinimus žodžiu reikšti prašymus dėl dokumentų išreikalavimo. Apeliantas nenurodė jokių argumentų dėl žodinio proceso būtinybės, o nurodyta priežastis, kad teismas ne taip vertino įrodymus, nėra pakankamas pagrindas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ar reikalauti papildomų įrodymų.

15Byloje nustatyta, kad apdraustoji B. D. (buvusi V.) 2002 m. balandžio 19 d. buvo sužalota R. J. nusikalstamais veiksmais. Kauno apylinkės teismas 2002 m. spalio 30 d. nuosprendžiu kaltu dėl B. D. sužalojimo pripažino atsakovą R. J.. Nuo 2007 m. vasario 13 d. iki 2008 m. vasario 12 d. B. D. buvo nustatytas 55 proc. netektas darbingumas; nuo 2008 m. sausio 31 d. iki 2010 m. sausio 30 d. – 50 proc.; nuo 2010 m. sausio 25 d. iki 2044 m. gegužės 8 d. – 45 proc. netektas nedarbingumas. B. D. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui 2014 m. birželio 26 d. pateikė prašymą dėl socialinio draudimo pensijos skyrimo dėl netekto darbingumo. Vadovaujantis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, VSDFV Kauno skyriaus 2014 m. liepos 10 d. sprendimu Nr. PE-SP8-6683 paskyrė 84,12 Eur (290,46 Lt) per mėnesį valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją nuo 2014-05-01 iki 2044-05-31, atsižvelgiant į darbo stažo trukmę, bei 2008, 2010-2013 metais turėtas draudžiamąsias (joms prilygintas) pajamas. Laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki 2015 m. vasario 28 d. B. D. iš viso išmokėta 685,61 Eur.

16Atsakovas apeliaciniame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą, apeliacinio skundo motyvai grindžiami tomis aplinkybėmis, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo sprendė, jog atsakovui kyla prievolė atlyginti ieškovui padarytą žalą, kadangi įvykio metu padarytą žalą atsakovas jau atlygino, B. D. netekto nedarbingumo lygis nustatytas dėl ligos nuo vaikystės, o ne dėl autoįvykio, sužalojimui taip pat įtakos turėjo B. D. elgesys, nes jos įkalbėtas atsakovas vairavo automobilį išgėręs.

17Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs nuostatą, jog jeigu fizinis asmuo yra suluošintas ar kitaip sužalojama jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą: nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo butų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (CK 6.283 str., 6.288 str.). Pagal LR Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalį juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Socialinio draudimo išmokos įskaitomos į atlygintinos žalos dydį, o draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį (CK 6.290 str. 1 d., 3 d.). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas kaltais veiksmais padarė žalą, todėl ieškovas įgijo regreso teise išieškoti iš atsakovo sumokėtas netekto darbingumo išmokas ir kompensacijas dėl netekto darbingumo.

18Atmestini ir tie apeliacinio skundo argumentai, jog atsakovas sužalodamas B. D., važiavo jos prašymu, dėl ko ji pati turėtų prisiimti tam tikrą atsakomybę dėl patirtų sužalojimų. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog vertinant nukentėjusiosios B. D. kaltę dėl eismo įvykio, teismo sprendime nėra nustatyta aplinkybė apie tai, kad nukentėjusiosios B. D. veiksmai turėjo įtakos eismo įvykio atsiradimui, o tik nurodyta, kad nukentėjusioji primygtinai prašė parvežti ją namo, žinodama, kad atsakovas yra išgėręs alaus. Tokių aplinkybių nėra nustatyta ir priimant teismo nuosprendį atsakovo atžvilgiu. Sprendžiant klausimą dėl nukentėjusiosios rizikos prisiėmimo vertintina ir tai, kad ji eismo įvykio metu nebuvo sulaukusi pilnametystės, kai atsakovas buvo pilnametis. Byloje nėra pateikta duomenų apie tai, kiek nukentėjusiosios prašymas turėjo įtakos tam, kad kaltinamasis, būdamas neblaivus, apskritai nevažiuotų, todėl nėra galimybės nustatyti, ar jis važiavo jos įkalbėtas, ar ji įsėdo į automobilį žinodama, kad jis buvo vartojęs alkoholį. Vien nukentėjusiosios prašymas parvežti ją namo, atsakovo teigimu, žinant, kad jis yra išgėręs alaus, teismo nuomone, negali būti pagrindu visiškai ar iš dalies atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės. Apeliacinės instancijos teismas šiai teismo išvadai visiškai pritaria.

19Taip pat nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo teiginiais, jog B. D. neteko darbingumo ne dėl 2002 m. balandžio 19 d. autoįvykio, bet dėl ligos nuo vaikystės. Šiuos apelianto teiginius paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai: paaiškinimas dėl nedarbingumo priežasties, darbingumo lygio nustatymo pažymos, sprendimai skirti netekto darbingumo išmokas, invalidumo pažymėjimai, darbingumo lygio vertinimo aktai, išrašai iš medicininių dokumentų. Šių įrodymų visuma neginčijamai patvirtina, jog B. D. negalia ir darbingumo netekimas atsirado dėl 2002 balandžio 19 d. autoįvykio, sutrikdant nukentėjusiosios sveikatą, o apelianto samprotavimai apie ligą nuo vaikystės nenuneigia Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 23 d. sprendimo išvados, jog B. D. nedarbingumas atsirado dėl atsakovo jai padaryto kūno sužalojimo.

20Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai, jog teismas padarė klaidingą išvadą dėl priteistinos žalos dydžio. Kaip jau minėta socialinio draudimo netekto darbingumo pensija nuo 2014-05-01 iki 2044-05-31 paskirta atsižvelgiant į B. D. darbo stažo trukmę, bei 2008, 2010-2013 metais turėtas draudžiamąsias (joms prilygintas) pajamas. Byloje nėra pateikta įrodymų, jog ši pensija buvo perskaičiuota ar mokėta kitokio dydžio, o atsakovo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrįsto teisinio ir faktinio pagrindo ieškovo regresinius reikalavimus sumažinti pagal CK 6.282 straipsnio nuostatas.

21Apeliacinio skundo argumentai, kurie šiame procesiniame sprendime nebuvo aptarti, laikytini neturinčiais esminės įtakos skundžiamo pirmos instancijos teismo sprendimo teisėtumui. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, jog įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).

22Apeliacinės instancijos teismo nuomone, Kauno apylinkės teismas nagrinėjamoje byloje teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo naštos paskirstymo, įrodymų vertinimo procedūras (CPK 178 str., 185 str.), taip pat materialinės teisės normas, nustatančias žalos atlyginimo pagrindus fizinio asmens sveikatos sužalojimo atveju (CK 6.283 str., 6.290 str.), dėl ko apeliacine tvarka skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

23Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Nutarė

24Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

25Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius... 4. Atsakovas R. J. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad po... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Kauno apylinkės teismas 2015 m. spalio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino.... 7. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 8. Apeliaciniame skunde atsakovas R. J. prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo... 9. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas prašė Kauno... 10. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 11. Apeliacinis skundas atmestinas.... 12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 13. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo ir papildomų įrodymų išreikalavimo.... 14. Apeliacinės instancijos teismas pareikšto prašymo nagrinėti bylą žodinio... 15. Byloje nustatyta, kad apdraustoji B. D. (buvusi V.) 2002 m. balandžio 19 d.... 16. Atsakovas apeliaciniame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo... 17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas yra... 18. Atmestini ir tie apeliacinio skundo argumentai, jog atsakovas sužalodamas B.... 19. Taip pat nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo teiginiais, jog B. D.... 20. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nepagrįsti apeliacinio skundo... 21. Apeliacinio skundo argumentai, kurie šiame procesiniame sprendime nebuvo... 22. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, Kauno apylinkės teismas... 23. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 24. Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 25. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....