Byla A-525-356-10

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Romano Klišausko ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas),

2sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

3dalyvaujant pareiškėjo atstovams Rimui Jurgilaičiui ir advokatei Laurai Juozumaitei,

4atsakovo atstovėms Vilmai Skinderytei ir Ramunei Vildžiūnaitei,

5viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ukmergės rajono savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Ukmergės rajono savivaldybės prašymą atsakovui Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Miesto energija“ dėl nutarimo panaikinimo.

6Teisėjų kolegija

Nustatė

7I.

8Pareiškėjas Ukmergės rajono savivaldybė prašymu (t. I, b.l. 2–17) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir Komisija) 2008 m. spalio 31 d. nutarimą Nr. O3-180 „Dėl šilumos ir karšto vandens kainų vienašališko nustatymo uždarajai akcinei bendrovei „Miesto energija“ (toliau – ir Nutarimas).

9Nurodė, kad UAB „Miesto energija“ (toliau – ir Bendrovė) pateikė Komisijai ir Ukmergės rajono savivaldybei šilumos ir karšto vandens kainų perskaičiavimo projektus bei jų pagrindimą. Ukmergės rajono savivaldybės taryba (toliau – ir Taryba) pagal Bendrovės pateiktus duomenis, vadovaudamasi Komisijos 2008 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. O3-41 patvirtinta Šilumos kainų nustatymo metodika (toliau – ir Metodika), 2008 m. liepos 15 d. sprendimu Nr. 7-137 nustatė Bendrovės centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens vienanares kainas Ukmergės miesto, Šventupės ir Dainavos gyvenviečių vartotojams. Bendrovė 2008 m. liepos 16 d. raštu Nr. 469 Komisijai pateikė minėtą sprendimą, tačiau 2008 m. rugpjūčio 11 d. Komisijai pateikė papildomą 2008 m. rugpjūčio 4 d. susitarimą Nr. 4 (toliau – ir Susitarimas Nr. 4) prie 2002 m. liepos 11 d. sutarties Nr. 42 „Dėl Dainavos gyvenvietės šilumos tiekimo decentralizavimo ir sistemų planavimo“ (toliau – ir Sutartis), kuriuo nutrauktas šilumos pirkimas iš UAB „Izobara“. Komisija 2008 m. rugsėjo 2 d. viešojo posėdžio protokole Nr. 02-24 nurodė, kad turi būti perskaičiuotos Bendrovės kainos pagal naujus duomenis, atsižvelgiant į Susitarimą Nr. 4 ir Sutarties pakeitimus. 2008 m. rugsėjo 30 d. pareiškėjas gavo Bendrovės 2008 m. rugsėjo 26 d. raštą Nr. 542, kuriuo pateikti nauji duomenys. Taryba 2008 m. spalio 22 priėmė sprendimą Nr. 7-193 „Dėl Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2008-07-15 sprendimo Nr. 7-137 „Dėl UAB „Miesto energija“ šilumos ir karšto vandens kainų nustatymo“ pakeitimo“, kuriuo nustatė naujas šilumos ir karšto vandens kainas, taikytinas nuo 2008 m. gruodžio 1 d., o tokį sprendimą pateikė Komisijai. Tačiau Komisija Nutarimu nurodė ne pažeidimus, kuriuos būtų padaręs pareiškėjas, patvirtindamas šilumos ir karšto vandens kainas pagal naują Bendrovės kainos nustatymo projektą ir pagrindimą, o vienašališkai nustatė laikinas šilumos ir karšto vandens kainas. Priimdama tokį Nutarimą, Komisija pažeidė Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio nuostatas. Sisteminė Šilumos ūkio įstatymo nuostatų analizė leidžia teigti, jog, UAB „Miesto energija“ 2008 m. rugpjūčio 4 d. sudarius papildomą Susitarimą Nr. 4 prie Sutarties, pasikeitė duomenys, reikalingi kainai perskaičiuoti, todėl, pareiškėjo nuomone, šilumos ir karšto vandens perskaičiavimo ir nustatymo procedūra prasidėjo iš naujo. Tarybai 2008 m. spalio 22 d. priėmus naują sprendimą, kainos perskaičiavimo procedūra turėjo būti vykdoma laikantis Šilumos ūkio įstatymo normų, įpareigojančių Komisiją pateikti išvadą dėl naujais duomenimis pagrįsto skaičiavimo pagrįstumo arba nepagrįstumo ir nustatyti 30 dienų terminą pašalinti pažeidimus (jei tokie būtų nustatyti), o ne vienašališkai nustatyti kainas. Komisija, vertindama Tarybos 2008 m. spalio 22 d. sprendimą kaip tariamą pažeidimų, nurodytų 2008 m. rugsėjo 2 d. sprendime, taisymą (neištaisymą), pažeidė Šilumos ūkio įstatyme įtvirtintas teisės normas, reglamentuojančias kainų perskaičiavimo ir nustatymo procedūras. Taip pat nesutiko su Nutarime nustatytų laikinųjų kainų dydžiais, kurie patvirtinti atsižvelgus į Komisijos Šilumos skyriaus 2008 m. spalio 22 d. pažymą Nr. O5-268 „Dėl UAB „Miesto energija“ šilumos ir karšto vandens kainų“ (toliau – ir Pažyma), kurioje pateikti teisės normas pažeidžiantys skaičiavimai, neatitinkantys Metodikos nuostatų. Nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 17 straipsnio 5 dalies 5 punktą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. 1747 patvirtintų Valstybinės kainų ir energetikos komisijos (toliau – ir Komisijos nuostatai) 7.1 punktą Komisijai suteikta teisė vienašališkai nustatyti valstybės reguliuojamas kainas tik energetikos įmonėms, jei jos nesilaiko kainų nustatymo reikalavimų, tačiau Komisijos diskrecija vienašališkai nustatyti kainas, pakeičiant savivaldybės nustatytas kainas, minėtuose teisės aktuose nėra numatyta. Teisė Komisijai vienašališkai nustatyti kainas savivaldybei pagal Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 5 ir 7 dalių nuostatas negali būti taikoma, nes prieštarauja Energetikos įstatymui, pagal kurio 1 straipsnio 2 dalies nuostatas kitų įstatymų, t. y. įskaitant ir Šilumos ūkio įstatymą, nuostatos, reglamentuojančios energetikos veiklą, galioja tiek, kiek neprieštarauja Energetikos įstatymui. Padarė išvadą, jog Nutarimo teiginys dėl vienašališko laikinų kainų nustatymo pažeidė Energetikos įstatymo 17 straipsnio 5 dalies 5 punktą ir Komisijos nuostatų 7.1 punktą. Nutarimo nuostata, kad laikinos kainos taikomos nuo 2008 m. gruodžio 1 d., pažeidė Energetikos įstatymo 15 straipsnio 3 dalies, Šilumos ūkio įstatymo 22 straipsnio ir Metodikos 50 punkto nuostatas.

10Atsakovas Komisija atsiliepimu į prašymą (t. II, b.l. 17–33) prašė prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

11Nurodė, kad Komisija priėmė Nutarimą pagal savo diskreciją ir vadovaujantis galiojančiomis Šilumos ūkio įstatymo ir Metodikos nuostatomis, surinkus visus šilumos kainų perskaičiavimui būtinus duomenis, juos tinkamai įvertinus. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (bylos Nr. I5-12/2007, A14-1757/2005), pažymėjo, jog administraciniai teismai nenagrinėja administracinių aktų ekonominio ir politinio tikslingumo, todėl su tuo susiję pareiškėjo argumentai nevertintini. Nesutiko su pareiškėjo argumentu, jog Komisija 2008 m. spalio 30 d. vykusiame posėdyje turėjo ne vienašališkai nustatyti laikinas šilumos ir karšto vandens kainas, o nurodyti pareiškėjui pažeidimus. Komisija tinkamai įgyvendino Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 7 dalies nuostatas – nurodė savivaldybei kainų nustatymo pažeidimus ir juos užfiksavo 2008 m. rugsėjo 2 d. protokoliniame sprendime Nr. O2-24, todėl terminas pažeidimams pašalinti skaičiuotinas nuo 2008 m. rugsėjo 2 d. Teigė, kad Pažyma nėra galutinis dokumentas, joje pateikiami tik pirminiai Komisijos Šilumos skyriaus siūlymai nagrinėtu klausimu. Atsižvelgė į Komisijos 2008 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. O3-19 patvirtinto Komisijos darbo reglamento (toliau – ir Darbo reglamentas) 84 punktą ir pabrėžė, kad 2008 m. rugsėjo 2 d. posėdžio metu priimtas protokolinis sprendimas ir jame, o ne Pažymoje, nurodyti pažeidimai, kuriuos pareiškėjas turėjo pareigą ištaisyti. Pareiškėjas, per numatytą 30 dienų terminą (iki 2008-10-02) nepašalinęs Komisijos nurodytų pažeidimų, pažeidė Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 7 dalį. Tarybos 2008 m. spalio 22 d. sprendimas Nr. 7-139 Komisijai pateiktas 2008 m. spalio 23 d., tačiau jame pareiškėjas nepašalino Komisijos 2008 m. rugsėjo 2 d. protokole Nr. 02-24 nurodytų pažeidimų (atsižvelgta tik į dalį jų), be to, padaryta dar ir naujų pažeidimų. Pareiškėjas klaidingai interpretuoja Bendrovės 2008 m. rugsėjo 26 d. raštu Nr. 543 pateiktus kainų skaičiavimo taisymus kaip naujo projekto pateikimą ir mano, kad, gavus tokį projektą, terminai nustatyti kainas turėjo būti pradėti skaičiuoti iš naujo. Pažymėjo, kad minėtu raštu pateikti Bendrovės skaičiavimai yra Bendrovei Komisijos 2008 m. rugsėjo 2 d. protokole nurodytų pažeidimų šalinimas, tai patvirtina ir Komisijos 2008 m. spalio 30 d. protokolas Nr. O2-33. Šilumos ūkio įstatyme nenustatyta pareiga įmonei teikti naujus projektus, Komisijai konstatavus, kad įmonė kainas perskaičiavo su pažeidimais. Be to, atsižvelgiant į Metodikos 32 punktą, Bendrovės pateiktas patikslintas ir pagal Komisijos nurodymus ištaisytas projektas negali būti laikomas nauju projektu, nes naujo projekto pateikimas reikštų, kad pasikeistų ir šilumos kainos perskaičiavimo ataskaitinis laikotarpis bei su juo susiję rodikliai (realizuotas šilumos kiekis, vartotojų kainų indeksas, kuro kainos), todėl šilumos kaina tik didėtų. Tuo tarpu Bendrovės patikslintame projekte ataskaitinis laikotarpis nesikeitė, tik buvo ištaisyti Komisijos protokole nurodyti pažeidimai. Nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad Nutarimu nustatytos šilumos kainos prieštarauja teisės principams ir normoms, ir pažymėjo, jog abstraktūs ir subjektyvūs samprotavimai negali būti laikomi pakankamais įrodymais, todėl turi būti atmestini. Be to, Nutarimu nustatytos šilumos kainos atitinka teisės aktų reikalavimus. Atsižvelgė į Energetikos įstatymo 1 straipsnio 1 dalį ir nurodė, kad Šilumos ūkio įstatymas yra specialusis Energetikos įstatymo atžvilgiu, nes jis nustato šilumos energetikos sektoriaus ypatumus, o specialioji teisės norma turi pirmumą bendrosios teisės normos atžvilgiu. Todėl Komisija, vadovaudamasi Energetikos įstatymo 1 straipsnio 1 dalimi, turi Šilumos ūkio įstatymo 37 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą teisę vienašališkai nustatyti laikinas šilumos kainas, savivaldybei per 30 kalendorinių dienų neįvykdžius savo pareigos ir nepašalinus Komisijos nurodytų šilumos kainų ar tarifų nustatymo pažeidimų. Remdamasis Energetikos įstatymo 17 straipsnio 8 dalies 5 punktu, 15 straipsniu, Šilumos ūkio įstatymo 37 straipsnio 7 dalimi, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (2008-10-01 įsigaliojusi redakcija) 5 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. A7-2203/2006), padarė išvadą, jog Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 5 ir 7 dalių nuostatos neprieštarauja Energetikos įstatymo 1 straipsnio 2 daliai ir 17 straipsnio 8 dalies 5 punktui, o pareiškėjas klaidingai aiškino bendrojo ir specialiojo įstatymų santykį ir pats netinkamai vykdė jam įstatymu priskirtas funkcijas. Taip pat pabrėžė, jog savivaldybės galios, nustatant šilumos kainas, nėra absoliučios, jos turi būti įgyvendinamos laikantis įstatymuose nustatytų reikalavimų. Įvertinęs Šilumos ūkio įstatymo 22 straipsnį, Metodikos 50 punktą, pažymėjo, jog šilumos kainos turi būti paskelbtos viešai likus ne mažiau kaip mėnesiui iki jų įsigaliojimo. Šilumos ūkio įstatymas šiuo konkrečiu atveju neįpareigoja Komisijos skelbti apie nustatytas šilumos kainas likus ne mažiau kaip mėnesiui iki jų įsigaliojimo ir taikymo pradžios. Komisija skundžiamą Nutarimą leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ paskelbė Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų paskelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatyme nustatyta tvarka. Nutarime aiškiai nurodyta kainų įsigaliojimo data – nuo 2008 m. gruodžio 1 d. Bendrovė pagal Šilumos ūkio įstatymo 22 straipsnį informaciją apie įsigaliosiančias ir nuo 2008 m. gruodžio 1 d. taikomas kainas išspausdino dienraštyje „Lietuvos rytas“, todėl pagrindinis viešo paskelbimo tikslas – informuoti vartotojus – buvo tinkamai įgyvendintas. Pagal Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 5 dalies 1 punktą bei Metodikos 47.3 ir 54 punktus nustatytos šilumos kainos gali galioti ne ilgiau kaip metus. UAB „Miesto energija“ 2007 m. rugpjūčio 24 d. direktoriaus įsakymu Nr. 143 nustatyta šilumos kaina įsigaliojo nuo 2007 m. spalio 1 d., o perskaičiuotos laikinos šilumos kainos įsigaliojo nuo 2008 m. gruodžio 1 d. Komisijos Nutarimu nustatytos ir šilumos tiekėjo 2008 m. spalio 31 d. viešai paskelbtos laikinos kainos turi būti taikomos nuo Nutarime nurodytos datos, t. y. nuo 2008 m. gruodžio 1 d., todėl Nutarimo nuostata, kad laikinos kainos taikomos nuo 2008 m. gruodžio 1 d., neprieštarauja nei Energetikos įstatymo 15 straipsnio 3 daliai, nei Šilumos ūkio įstatymo 22 straipsniui, nei Metodikos 50 punktui.

12Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Miesto energija“ atsiliepimu į prašymą (t. III, b.l. 50–54) prašė prašymą atmesti; priteisti iš pareiškėjo Bendrovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

13Nurodė, kad Komisijos 2008 m. rugsėjo 2 d. protokoliniu sprendimu pareiškėjas buvo įpareigotas pašalinti Komisijos nustatytus trūkumus, todėl buvo nustatyta pažeidimų šalinimo procedūra, o ne naujo kainų paskaičiavimo projekto teikimo procedūra. Teigė, jog tai, kad pareiškėjas tokią aplinkybę suprato, įrodo jo 2008 m. spalio 22 d. sprendimas, kuris įvardintas kaip 2008 m. liepos 15 d. sprendimo pakeitimas. Kadangi nustatytu terminu Komisijos nurodyti pažeidimai nebuvo pašalinti, Komisija pagal Šilumos ūkio įstatymo nuostatas įgijo teisę vienašališkai nustatyti šilumos kainas. Komisija, nepažeisdama savo kompetencijos ir įstatymų nustatytų normų, skatindama konkurenciją šilumos energetikos sektoriuje ir įvertinusi šilumos tiekėjo sąnaudas, nustatė diferencijuotas šilumos ir karšto vandens kainas. Vadovaudamasis Energetikos įstatymo 1 straipsniu, 2 straipsnio 4 dalimi, pabrėžė, jog Šilumos ūkio įstatymas yra specialusis Energetikos įstatymo atžvilgiu. Nurodė, kad Bendrovė, įvykdydama viešo paskelbimo apie valstybės reguliuojamų kainų nustatymo reikalavimą, nepažeisdama Šilumos ūkio įstatymo 22 straipsnio, informaciją apie įsigaliosiančias ir nuo 2008 m. gruodžio 1 d. taikomas kainas paskelbė viešai 2008 m. spalio 31 d. dienraštyje „Lietuvos rytas“.

14II.

15Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. kovo 2 d. sprendimu (t. III, b.l. 95–103) prašymą atmetė.

16Nustatė, kad Taryba 2008 m. liepos 15 d. sprendimu Nr. 7-137 „Dėl UAB „Miesto energija“ šilumos ir karšto vandens kainų nustatymo“ nepritarė UAB „Miesto energija“ centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens projektui ir nustatė Bendrijai centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens vienanares kainas Ukmergės miesto, Šventupės ir Dainavos gyvenviečių vartotojams nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. pagal Komisijos nustatytus bazinių kainų ekonominius rodiklius ir kainų skaičiavimo metodikas, įvertinusi kuro ir perkamos šilumos kainų padidėjimą, infliaciją, šilumos realizaciją ir kitus faktorius. Komisija 2008 m. rugsėjo 2 d. viešo posėdžio protokole Nr. O2-24 konstatavo, kad UAB „Miesto energija“ 2008 m. birželio 12 d. raštu Nr. 404 „Dėl centralizuotai teikiamos šilumos kainos perskaičiavimo“ pateiktas šilumos kainų perskaičiavimas atliktas su pažeidimais – neteisingai nustatytas ataskaitiniu laikotarpiu realizuotas šilumos kiekis (Metodikos 114.1 punktas); neteisingai suskaičiuotas kainos padidėjimas dėl kuro ir perkamos šilumos sąnaudų pasikeitimo (Metodikos 114.2 punktas); neteisingai atliktas šilumos kainų diferencijavimas pagal šilumos punktų nuosavybę; UAB „Miesto energija“ pateiktas karšto vandens kainų perskaičiavimas atliktas su pažeidimais – perskaičiuojant karšto vandens kainą taikyta neteisingai apskaičiuota šilumos kaina; Tarybos 2008 m. liepos 15 d. sprendimu Nr. 7-137 šilumos ir karšto vandens kainos nustatytos su pažeidimais; pažeista Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 2 dalis, nes šilumos kainos nepagrįstos būtinomis tiekėjo sąnaudomis; pažeistas Metodikos 113 punktas, kuriame nustatyta, kad šilumos kaina perskaičiuojama taikant Komisijos nustatytą šilumos bazinę kainą; taip pat pažeistos Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 3 dalies ir Metodikos 57, 114,1, 114.2, 114.3 ir 114.5 punktų nuostatos. Posėdyje nuspręsta įpareigoti pareiškėją ir Bendrovę pašalinti nurodytus kainų apskaičiavimo pažeidimus per 30 dienų. Taryba 2008 m. spalio 22 d. sprendimu Nr. 7-193 „Dėl Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2008-07-15 sprendimo Nr. 7-137 „Dėl UAB „Miesto energija“ šilumos ir karšto vandens kainų nustatymo“ pakeitimo“ pakeitė 2008 m. liepos 15 d. sprendimo 2.1, 2.2, 2.4 ir 2.5 punktus ir nustatė šilumos perdavimo kainą už suvartotą kiekį. Komisija 2008 m. spalio 31 d. priėmė Nutarimą, kuriuo nustatė, kad Taryba pažeidė Šilumos ūkio 32 straipsnio 7 dalies nuostatas, todėl

Nutarė

17UAB „Miesto energija“ nuo 2008 m. gruodžio 1 d. iki kol bus pašalinti Komisijos nurodyti pažeidimai nustatyti laikinas šilumos ir karšto vandens kainas. Remdamasis Energetikos įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi, 17 straipsnio 5 dalimi, Šilumos ūkio įstatymo 1 straipsnio 1 dalimi, 32 straipsnio 7 dalimi, Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 37 punktu, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimu, padarė išvadą, kad šilumos kainų nustatymas (tvirtinimas) neturi ir negali būti įgyvendinamas savivaldybių absoliučiai savarankiškai, t. y. nederinant su valstybės institucijomis. Komisijos teisė vienašališkai nustatyti kainas nepaneigia pareiškėjo teisės nustatyti ir tvirtinti šilumos kainas, nes Komisijos teisė yra sąlyginė, be to, Komisijos vienašališkai nustatytos kainos galioja tol, kol yra pašalinami jos nurodyti pažeidimai. Pabrėžė, jog Komisija turėjo teisę vienašališkai nustatyti šilumos kainas, jei buvo Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 7 dalyje nustatytos sąlygos: 1) savivaldybė nepašalino nurodytų pažeidimų arba 2) laiku nenustatė šilumos kainų. Taryba 2008 m. liepos 15 d. sprendimu nustatė šilumos kainas. Komisija 2008 m. rugsėjo 2 d. protokoliniu sprendimu nusprendė, kad Tarybos 2008-07-15 sprendimu Nr. 7-137 šilumos ir karšto vandens kainos nustatytos su pažeidimais. Pagal Darbo reglamento 84 punktą Komisijos 2008 m. rugsėjo 2 d. posėdžio protokolas laikytinas sprendimu, kuris gali būti skundžiamas teisės aktų nustatyta tvarka. Jis sukėlė pareiškėjui įstatyme nustatytas pasekmes – Komisija vienašališkai nustatė laikinas šilumos kainas. Pareiškėjas Komisijos protokolinio sprendimo ir jame nustatytų pažeidimų teisės aktų nustatyta tvarka neginčijo. Taryba 2008 m. spalio 22 d. sprendimu pakeitė savo 2008 m. liepos 15 d. sprendimą, tačiau Komisija 2008 m. spalio 30 d. vykusiame viešame posėdyje konstatavo, kad pareiškėjas nepašalino Komisijos nurodytų šilumos ir karšto vandens kainų nustatymo pažeidimų. Konstatavo, jog Komisija, nustačiusi, kad pareiškėjas nepašalino Komisijos 2008 m. rugsėjo 2 d. nurodytų pažeidimų, įgijo teisę vienašališkai nustatyti šilumos kainas. Teismas atmetė pareiškėjo argumentą, kad, Tarybai priėmus 2008 m. spalio 22 d. sprendimą, Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 7 dalyje nustatyta procedūra turėjo būti pradėta iš naujo. Atsižvelgė į Metodikos 32 punktą ir nurodė, jog UAB „Miesto energija“ pateiktas patikslintas ir pagal Komisijos nurodymus ištaisytas projektas negali būti laikomas nauju projektu, nes naujo projekto pateikimas reikštų, kad pasikeistų ir šilumos kainos perskaičiavimo ataskaitinis laikotarpis, ir su juo susiję rodikliai. Bendrovės patikslintame projekte ataskaitinis laikotarpis nesikeitė, tik buvo taisomi Komisijos protokole nurodyti pažeidimai. Teigė, jog pareiškėjas, nurodydamas, kad Komisija neturėjo teisės vienašališkai nustatyti šilumos kainas, turi pateikti įrodymus, kad jis Komisijos nurodytus pažeidimus pašalino. Įvertinęs prašymo turinį, pažymėjo, jog pareiškėjas nesutinka su Komisijos 2008 m. rugsėjo 2 d. protokoliniame sprendime užfiksuotais pažeidimais, todėl padarė išvadą, kad jis nurodytų pažeidimų nepašalino. Iki to momento, kol Komisijos 2008 m. rugsėjo 2 d. sprendimas nenuginčytas, pareiškėjas neturi pagrindo teigti, kad Nutarimas yra neteisėtas, o teismas vertinti, ar Komisijos 2008 m. rugsėjo 2 d. protokoliniame sprendime nustatyti pareiškėjo padaryti pažeidimai yra pagrįsti. Pabrėžė, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (byla Nr. A4-1910/2006) teismas neturi teisės vertinti neginčijamo administracinio akto. Atsižvelgdamas į Energetikos įstatymo 17 straipsnio 5 dalies 5 ir 12 punktus, Komisijos nuostatų 7.1 punktą, aplinkybę, jog teisę vienašališkai nustatyti kainas įtvirtina Šilumos ūkio įstatymas, padarė išvadą, kad pareiškėjas nepagrįstai teigė, jog Komisija pagal Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 5 ir 7 dalis neturi teisės vienašališkai nustatyti šilumos kainas. Remdamasis Energetikos įstatymo 15 straipsnio 3 dalimi, Metodikos 50 punktu, Šilumos ūkio įstatymo 22 straipsniu, aplinkybe, jog Nutarime nurodyta, kad vienašališkai taikytinos kainos nustatomos nuo 2008 m. gruodžio 1 d., nustatė, kad apie Nutarimu nustatytas kainas viešai turėjo būti paskelbta ne vėliau kaip 2008 m. gruodžio 12 d. Bendrovė 2008 m. spalio 31 d. dienraštyje „Lietuvos rytas“ išspausdino informaciją apie įsigaliosiančias ir nuo 2008 m. gruodžio 1 d. taikomas kainas, todėl teisės aktuose nustatyti terminai nebuvo pažeisti. Remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 straipsnio 2 dalimi, nurodė, kad teismui nagrinėjamoje byloje nekilo abejonių dėl Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 120 straipsnio 2 daliai ir 124 straipsniui, todėl pareiškėjo žodinį prašymą dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą atmetė. Atsižvelgė į ABTĮ 45 straipsnio 1 dalį ir nurodė, jog byloje nepateiktas prašymas su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, todėl išaiškino, kad trečiojo suinteresuotojo asmens prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bus išnagrinėtas ABTĮ nustatyta tvarka, kai jis pateiks ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkantį prašymą ir bylinėjimosi išlaidų pagrindimą.

III.

19Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą (t. III, b.l. 109–121), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti prašymą; sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 7 dalies atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijos 120 ir 124 straipsniams ta apimtimi, kuria Komisijai suteikiama teisė, esant galiojančiam savivaldybė tarybos sprendimui dėl šilumos kainų nustatymo, vienašališkai nustatyti laikinas šilumos kainas, kurios galioja tol, kol savivaldybė nepašalina Komisijos nurodytų pažeidimų, t.y. nepakeičia tarybos sprendimo; priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir prašymas pirmosios instancijos teismui, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

201. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino pareiškėjo nurodytus procedūrinius pažeidimus, padarytus Komisijai priimant Nutarimą. Atsižvelgia į Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 7 dalį ir nurodo, jog nesutinka su teismo išvada, kad Komisijos 2008 m. rugsėjo 2 d. protokolinis sprendimas ir jame nurodytų Metodikos pažeidimų neištaisymas vertintini kaip pagrindas Komisijai vienašališkai nustatyti šilumos ir karšto vandens kainas. Komisija, priimdama minėtą protokolinį sprendimą, nurodė, jog pažeidimai konstatuoti dėl to, kad skaičiavimai atlikti neatsižvelgiant į papildomai sudarytą Susitarimą Nr. 4. Todėl, Bendrovei pateikus pareiškėjui naujus duomenis, pagal kuriuos skaičiuojama kaina, procedūra turėjo prasidėti iš naujo. Tarybai 2008 m. spalio 22 d. priėmus naują sprendimą, kainos perskaičiavimo procedūra turėjo būti vykdoma, vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo normomis, įpareigojančiomis Komisiją pateikti išvadą dėl naujais duomenimis pagrįsto skaičiavimo pagrįstumo, nustatant 30 dienų terminą pažeidimams (jeigu tokie būtų nustatyti) pašalinti, o ne vienašališkai nustatant kainas.

212. Teismas prašymą nagrinėjo nevisapusiškai, nes nevertino prašymo dalies, kurioje pateikti argumentai, jog Nutarime nurodyti laikinųjų kainų dydžiai nustatyti pažeidus tiek Metodikos, tiek Šilumos ūkio įstatymo nuostatas. Nutarimu nustatytos šilumos kainos prieštarauja teisės principams ir normoms, todėl Nutarimas turi būti panaikintas, kaip neatitinkantis Metodikos ir kitų teisės normų reikalavimų.

223. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino Energetikos įstatymo 15 straipsnio 3 dalį ir Šilumos ūkio įstatymo 22 straipsnį. Nutarime nustatyta, jog laikinos kainos taikomos nuo 2008 m. gruodžio 1 d., o pats Nutarimas įsigaliojo nuo 2008 m. lapkričio 8 d., jį viešai paskelbus leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“. Bendrovės veiksmai, paskelbiant Nutarimą dienraštyje „Lietuvos rytas“, negali būti sutapatinti su viešojo administravimo institucijos pareiga priimti teisėtus sprendimus ir juos paskelbti teisės aktų nustatyta tvarka. Be to, teismas nustatė, kad apie naujas šilumos ir karšto vandens kainas paskelbta 2008 m. spalio 31 d. dienraštyje „Lietuvos rytas“, tuo tarpu Komisijos Nutarimas, kuriuo vienašališkai nustatytos laikinos šilumos ir karšto vandens kainos, priimtas tik 2008 m. spalio 31 d.

234. Remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 120 ir 124 straipsniais, Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 30 dalimi, Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 6 ir 7 dalimis, daro išvadą, jog Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 7 dalis ta apimtimi, kuria nustato, kad, savivaldybei nepašalinus Komisijos nurodytų pažeidimų, Komisija įgyja teisę vienašališkai nustatyti laikinas šilumos kainas ir jos galioja tol, kol pašalinami Komisijos nurodyti pažeidimai, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 120 ir 124 straipsniams. Be to, atsižvelgiant į Energetikos įstatymo 17 straipsnio 5 dalies 5 punktą, 1 straipsnio 2 dalį, Komisijos nuostatų 7.1 punktą, Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio nuostatos, suteikiančios teisę Komisijai vienašališkai nustatyti kainas, pakeičiančias savivaldybių tarybų sprendimus, priimtus vykdant išimtinę savivaldybių tarybų funkciją, prieštarauja ir Energetikos įstatymo 17 straipsnio nuostatoms, nustatančioms Komisijos kompetenciją. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, be to, tokį atsisakymą motyvavo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d. nutarime, kuriame buvo sprendžiami kitokio pobūdžio klausimai, pateiktu išaiškinimu.

24Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. III, b.l. 125–140) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš esmės grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į prašymą pirmosios instancijos teisme. Papildomai pateikiami tokie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

251. Komisijos 2008 m. rugsėjo 2 d. protokoliniame sprendime nėra įpareigojimo pateikti naują projektą. Be to, pareiškėjo atstovai dalyvavo tokiame Komisijos posėdyje ir sutiko su protokolinio sprendimo formuluote.

262. Bendrovės pateiktas papildomas Susitarimas Nr. 4 nėra ta aplinkybė, dėl kurios turi būti keičiamas visas projektas. Toks papildomas susitarimas susijęs tik su perkamos šilumos kainos dydžiu. Be to, Komisijai vertinant Bendrovės ir pareiškėjo padarytų skaičiavimo pažeidimų taisymą kaip naujo projekto pateikimą, šilumos kainos nustatymo procedūra užsitęstų neribotą laiką ir netektų prasmės.

273. Pakartotinai pabrėžia, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (bylos Nr. I5-12/2007; A14-1757/2005) administraciniai teismai nenagrinėja skundžiamų administracinių aktų ekonominio ir politinio pagrįstumo. Be to, Komisija surinko visus šilumos kainų perskaičiavimui būtinus duomenis ir juos įvertino.

284. Remdamasis ABTĮ 4 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. A756-152/2009), nurodo, jog tik esant pagrindui manyti arba teismui suabejojus konkrečioje byloje taikomų nuostatų konstitucingumu, teismas kreipiasi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą nesikreipė, nes jam nekilo abejonių dėl pareiškėjo nurodytų nuostatų konstitucingumo.

295. Remdamasis Vietos savivaldos įstatymo (2008-10-01 įsigaliojusi redakcija) 5 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Vietos savivaldos įstatymo (2008-02-05 įsigaliojusi redakcija) 7 straipsnio 16 punktu ir 17 straipsnio 21 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (bylos Nr. A8-983/2007, A4-1593/2005), Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 5 ir 7 dalimis, pažymi, jog šilumos ir karšto vandens kainas nustato Komisija, tokia Komisijos diskrecija nekvestionuojama, tuo tarpu savivaldybės funkcijos šioje srityje nėra absoliučios ir turi būti vykdomos teisės aktuose nustatyta tvarka. Daro išvadą, jog Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

306. Nurodo, kad Energetikos įstatymo 17 straipsnio 8 dalies 5 punkto ir 17 straipsnio 1 dalies nuostatos aiškiai įtvirtina Komisijos teisę kontroliuoti ir prižiūrėti savivaldybių reguliuojamą veiklą. Teigia, jog Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio nuostatos neprieštarauja Energetikos įstatymo 17 straipsnio nuostatoms.

31Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. III, b.l. 141–144) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti; priteisti iš pareiškėjo Bendrovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į prašymą pirmosios instancijos teisme, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

321. Nurodo, kad pareiškėjas, nesutikdamas su Komisijos 2008 m. rugsėjo 2 d. protokoliniame sprendime nurodytais pažeidimais, galėjo skųsti tokį protokolinį sprendimą teisės aktų nustatyta tvarka kaip individualų administracinį teisės aktą, tačiau tokia galimybe nepasinaudojo. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad minėtame protokoliniame sprendime nurodyti pažeidimai buvo ištaisyti, šilumos kainos nebuvo laiku nustatytos, todėl Komisija įgijo teisę vienašališkai jas nustatyti.

332. Pareiškėjas nepagrįstai sieja vartotojų informavimą su bendrais individualių teisės aktų paskelbimo reikalavimais, nes nagrinėjamu atveju taikytina speciali teisės norma, įtvirtinta Šilumos ūkio įstatymo 22 straipsnyje, nustatanti šilumos įmonėms pareigą ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki kainų padidinimo tiesiogiai informuoti buitinius vartotojus apie kainų padidėjimą.

343. Teigia, jog pareiškėjo prašymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą yra nepagrįstas.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,... 3. dalyvaujant pareiškėjo atstovams Rimui Jurgilaičiui ir advokatei Laurai... 4. atsakovo atstovėms Vilmai Skinderytei ir Ramunei Vildžiūnaitei,... 5. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą... 6. Teisėjų kolegija... 7. I.... 8. Pareiškėjas Ukmergės rajono savivaldybė prašymu (t. I, b.l. 2–17)... 9. Nurodė, kad UAB „Miesto energija“ (toliau – ir Bendrovė) pateikė... 10. Atsakovas Komisija atsiliepimu į prašymą (t. II, b.l. 17–33) prašė... 11. Nurodė, kad Komisija priėmė Nutarimą pagal savo diskreciją ir... 12. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Miesto energija“ atsiliepimu į... 13. Nurodė, kad Komisijos 2008 m. rugsėjo 2 d. protokoliniu sprendimu... 14. II.... 15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. kovo 2 d. sprendimu (t. III,... 16. Nustatė, kad Taryba 2008 m. liepos 15 d. sprendimu Nr. 7-137 „Dėl UAB... 17. UAB „Miesto energija“ nuo 2008 m. gruodžio 1 d. iki kol bus pašalinti... 19. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą (t. III, b.l. 109–121), kuriuo... 20. 1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino pareiškėjo nurodytus... 21. 2. Teismas prašymą nagrinėjo nevisapusiškai, nes nevertino prašymo dalies,... 22. 3. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino Energetikos... 23. 4. Remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 120 ir 124 straipsniais,... 24. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. III, b.l. 125–140) prašo... 25. 1. Komisijos 2008 m. rugsėjo 2 d. protokoliniame sprendime nėra įpareigojimo... 26. 2. Bendrovės pateiktas papildomas Susitarimas Nr. 4 nėra ta aplinkybė, dėl... 27. 3. Pakartotinai pabrėžia, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio... 28. 4. Remdamasis ABTĮ 4 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio... 29. 5. Remdamasis Vietos savivaldos įstatymo (2008-10-01 įsigaliojusi redakcija)... 30. 6. Nurodo, kad Energetikos įstatymo 17 straipsnio 8 dalies 5 punkto ir 17... 31. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. III,... 32. 1. Nurodo, kad pareiškėjas, nesutikdamas su Komisijos 2008 m. rugsėjo 2 d.... 33. 2. Pareiškėjas nepagrįstai sieja vartotojų informavimą su bendrais... 34. 3. Teigia, jog pareiškėjo prašymas kreiptis į Lietuvos Respublikos...