Byla 2S-1050-254/2013
Dėl skolos priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės viešosios įstaigos „Projektvita“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4988-920/2013 pagal ieškovės viešosios įstaigos „Projektvita“ ieškinį atsakovei advokatų profesinei bendrijai „JurisConsultus“ dėl skolos priteisimo.

2Teisėja

Nustatė

3I . Ginčo esmė

4ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovės 25 658,59 Lt avanso, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2010 m. vasario 1 d. sutartimi Nr. JC-10/02/01-01 atsakovė įsipareigojo ieškovę konsultuoti teisės klausimais, rengti sutartis ir kitus teisinius dokumentus, atlikti dokumentų sutarčių teisinį įvertinimą, atstovauti visose institucijose bei derybose su trečiaisiais asmenimis, atstovauti vykdant teismo sprendimus bei teikti kitokias teisines paslaugas, o ieškovė įsipareigojo suteikti atsakovei visus reikalingus dokumentus ir būtiną informaciją, reikalingą tinkamai atlikti priimtus įsipareigojimus. Nuo 2012 m. birželio 1 d. ši sutartis nutraukta. Nurodė, kad pagal išankstinio apmokėjimo sąskaitą JCIII 0001 ieškovė atsakovei 2011 m. spalio 27 d. išankstiniu mokėjimu sumokėjo 10 890 Lt, pagal kurį užskaityta 2011 m. lapkričio 24 d. PVM sąskaita faktūra JC11 0078 – 3 630 Lt sumai ir 2012 m. balandžio 30 d. PVM sąskaita faktūra JC12 0051 – 30 Lt sumai, t. y. atsakovė ieškovės sąskaita neteisėtai praturtėjo 7 230 Lt suma. Be to, kadangi pagal išankstinio apmokėjimo sąskaitą JC112 0009 ieškovė atsakovei 2012 m. birželio 5 d. sumokėjo 18 150 Lt, o 2012 m. birželio 5 d. – 1 000 Lt, nurodė, kad atsakovė neįvykdė sutartinių įsipareigojimų ieškovei 26 380 Lt sumoje. Atsakovė ieškovei iš nurodytos sumos grąžino tik 721,41 Lt, todėl likusi suma priteistina (b. l. 77-78).

5Atsakovė kreipėsi į teismą su prašymu ir prašė ieškinį palikti nenagrinėtu. Nurodė, kad teisinių paslaugų sutartis buvo nutraukta atsakovės 2012 m. gruodžio 20 d. pareiškimu Nr. JCK-12/12/20-01, kuris ieškovei įteiktas 2012 m. gruodžio 27 d., todėl pagal CK 6.218 straipsnio 1 dalies nuostatas, sutartis nutrūko nuo 2013 m. sausio 26 d. Taip pat nurodė, kad šalys 2012 m. vasario 1 d. teisinių paslaugų sutarties Nr. JC10/02/01-01 10.2 punkte susitarė dėl arbitražinės išlygos, t. y. kad „kiekvienas ginčas, nesutarimas ar reikalavimas, kylantis iš šios sutarties ar su ja susijęs, turi būti sprendžiamas arbitražu pagal Vilniaus komercinio arbitražo teismo arbitražo reglamentą.“ Todėl teismas, gavęs ieškinį dėl klausimo, dėl kurio šalys yra sudariusios arbitražinį susitarimą, atsisako jį priimti, tačiau jeigu arbitražinio susitarimo sudarymo faktas paaiškėja po to, kai teismas priėmė ieškinį, teismas ieškinį dėl klausimo, dėl kurio yra sudarytas arbitražinis susitarimas, palieka nenagrinėtą (b. l. 83-84).

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Kauno apylinkės teismas 2013 m. vasario 20 d. nutartimi atsakovės prašymą tenkino; ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtu; panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. įsakymą, priimtą civilinėje byloje Nr. L2-21400-920/2012; grąžino ieškovei 770 Lt žyminį mokestį; nurodė, kad nutarčiai įsiteisėjus, panaikinamos ieškovės reikalavimų užtikrinimui Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Teismas nurodė, kad vadovaujantis CK 6.221 straipsnio 3 dalimi sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Pagal Komercinio arbitražo įstatymo 11 straipsnio 2 dalį arbitražinis susitarimas gali būti pripažintas negaliojančiu teismo tvarka vienos iš šalių reikalavimu bendrais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais arba nustačius, kad pažeisti šio įstatymo 10 ir 12 straipsnių reikalavimai, tačiau nesant duomenų, kad šalių sudarytoje sutartyje numatyta arbitražinė išlyga yra nuginčyta, teismas pripažino ją galiojančia ir privaloma šalims. Kadangi aplinkybė, jog ginčo šalys yra sudariusios arbitražinį susitarimą ir atsakovė reikalauja laikytis arbitražinio susitarimo, paaiškėjo iškėlus bylą, teismas ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu (b. l. 92-94).

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

9Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui (b. l. 99-100). Atskirajame skunde nurodo, kad teismo nutartis neteisėta ir nepagrįsta, kadangi su ieškiniu pateikti visi įrodymai, pagrindžiantys ieškinio reikalavimą. Nurodo, kad šalys ginčo sutartyje buvo susitarę dėl arbitražinės išlygos, tačiau sutartis kreipimosi į teismą metu jau buvo nutraukta, todėl ši išlyga nebegalioja. Taip pat nurodo, kad ieškovė ketina tikslinti ieškinio reikalavimus ir prašyti sąlygą dėl arbitražinės išlygos pripažinti neteisėta bei panaikinti.

10Atsakovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir nutartį palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 103-105). Nurodo, kad arbitražinė išlyga pagal CK 6.221 straipsnio 3 dalį yra galiojanti nepaisant sutarties nutraukimo. Duomenų, jog tarp šalių sudaryta arbitražinė išlyga būtų nuginčyta bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais nėra, todėl sprendžia, kad tarp šalių sudarytoje sutartyje nurodyta arbitražinė išlyga nėra nuginčyta, todėl galiojanti ir šalims privaloma. Ieškovės nurodomas ketinimas teikti tokį reikalavimą nelaikytinas arbitražinės išlygos nuginčijimu. Atkreipė dėmesį, kad ketindama reikšti tokį reikalavimą, ieškovė pripažįsta, jog šis reikalavimas yra galiojantis. Be to, skundžiama nutartis neužkerta kelio ieškovei pareikšti savarankišką ieškinį dėl arbitražinės išlygos pripažinimo negaliojančia, o išsprendus arbitražinės išlygos galiojimo klausimą – bus aišku, į kurią kompetentingą ginčų sprendimo instituciją ieškovė turi kreiptis dėl ginčo esmės.

11IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

13Apeliantė kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovės 25 658,59 Lt sumokėtą avansą pagal šalių 2010 m. vasario 1 d. sudarytą sutartį dėl teisinių paslaugų Nr. JC-10/02/01-01 (toliau – sutartis). Sutarties 10.2 punkte šalys susitarė, kad „kiekvienas ginčas, nesutarimas ar reikalavimas, kylantis iš šios sutarties ar su ja susijęs, turi būti sprendžiamas arbitražu pagal Vilniaus komercinio arbitražo teismo arbitražo reglamentą“. Taigi šalys sudarė arbitražinį susitarimą dėl sutartinių santykių, iš kurių kildinamas ieškinyje reiškiamas reikalavimas. Arbitražinis susitarimas yra sutartis, kuria šalys susitarė nesikreipti dėl ginčo sprendimo į valstybės teismą ir paveda jų ginčą spręsti privatiems asmenims – arbitrams. Pagal Komercinio arbitražo įstatymo 10 straipsnį, teismas, gavęs ieškinį klausimu, dėl kurio šalys yra sudariusios arbitražinį susitarimą, bet kurios iš šalių reikalavimu atsisako jį priimti. Nagrinėjamu atveju prie ieškinio minėta sutartis nebuvo pridėta ir teismui apie susitarimą dėl tokios išlygos nebuvo žinoma, todėl ieškinį teismas priėmė.

14Byloje nė viena iš šalių nepareiškė reikalavimo nuginčyti arbitražinę išlygą, tik apeliantė nurodė, kad tokį reikalavimą ketina pareikšti vėliau. Komercinio arbitražo įstatymo 10 straipsnyje yra nuostata, kad arbitražinis susitarimas gali būti pripažintas negaliojančiu vienos iš šalių reikalavimu, bendraisiais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais, taip pat nustačius, jog yra pažeisti Komercinio arbitražo įstatymo 9 ir 11 straipsnių reikalavimai. Išdėstytas teisinis reglamentavimas reiškia, kad teismas ieškinio priėmimo stadijoje nevertina arbitražinio susitarimo (arbitražinės išlygos) turinio dėl ginčo nagrinėjimo arbitraže ar teisme. Esant arbitražiniam susitarimui, teisėjas ieškinio priėmimo stadijoje išsiaiškina tik atsakovo požiūrį ir valią dėl ginčo nagrinėtinumo teisme. Jeigu atsakovas prieštarauja ginčo nagrinėjimui teisme ir reikalauja laikytis arbitražinio susitarimo, teisėjas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 6 punktu, atsisako priimti ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2010).

15Lietuvos Aukščiausiojo Teismo taip pat konstatuota, kad arbitražinis susitarimas gali būti laikomas niekiniu ir atitinkamos valstybės teismas gali jo nepripažinti, tačiau niekinis arbitražinio susitarimo pobūdis turi būti akivaizdus, t. y. teismas ex officio gali nepripažinti arbitražinio susitarimo tik tokiu atveju, kai nėra jokių abejonių dėl atitinkamo susitarimo prieštaravimo viešajai tvarkai ar imperatyviajai įstatymo normai, ir tam, kad būtų padaryta tokia išvada, nereikia papildomai aiškintis bylos aplinkybių ir rinkti bei tirti papildomų įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. Belgijos įmonė „Hydro Soil Services NV“, bylos Nr. 3K-3-62/2007). Pagal Komercinio arbitražo įstatymo 11 straipsnio 1 dalį, arbitražui negali būti perduoti ginčai, kylantys iš konstitucinių, darbo, šeimos, administracinių teisinių santykių, taip pat ginčai, susiję su konkurencija, patentais, prekių ir paslaugų ženklais, bankrotu, bei ginčai, kylantys iš vartojimo sutarčių. Šios įstatymo nuostatos yra imperatyviosios. Nagrinėjamu atveju šalių susitarimas dėl arbitražinės išlygos kilęs iš sutartinių santykių, savo esme priskirtinas prie paslaugų sutarties (CK 6.716 str. 1 d.), todėl iš jų kilę ginčai gali būti arbitruotini. Apeliantė nenurodė aplinkybių dėl šalių sudaryto arbitražinio susitarimo pagal savo pobūdį akivaizdaus negaliojimo, todėl pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad šalių ginčui turi būti taikomas arbitražinis susitarimas, pagrįstai ieškinį paliko nenagrinėtu (CPK 296 str. 1 d. 9 .). Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad pagal CK 6.221 straipsnio 3 dalį, sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, nes šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo, todėl pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

16Atsakovė prašo priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas, tačiau į bylą nepateikė jokių patirtas išlaidas pagrindžiančių dokumentų, todėl jos nepriteisiamos.

17Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

18Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai