Byla e2A-53-254/2019
Dėl nuosavybės teisės pripažinimo, nuostolių ir neturtinės žalos priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Mindaugo Šimonio,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės M. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. Š. ieškinį atsakovėms J. O. K. ir J. Č. dėl nuosavybės teisės pripažinimo, nuostolių ir neturtinės žalos priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovė ieškiniu ir jo patikslinimu prašė teismo pripažinti jai nuosavybės teises į 1/6 dalį pastato – gyvenamojo namo 1A1m, kurio bendras plotas 68,20 kv. m., unikalus Nr. ( - ), pastato – lauko virtuvės 2I1m, unikalus Nr. ( - ), kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ); priteisti iš atsakovių J. O. K. ir J. Č. solidariai 5 570,45 Eur nuostolių atlyginimo; priteisti iš atsakovės J. O. K. 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

72.

8Ieškinyje nurodė, kad ( - ) mirė M. E. P. tėvas K. B.. 2009-11-12 Kauno rajono apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr.2-1439-358/2009 nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. E. P. po jos tėvo K. B., mirusio ( - ), mirties (iki mirties gyvenusio ( - )), priėmė palikimą, pradėdama turtą faktiškai valdyti. Teismo sprendime buvo konstatuota, kad po O. B. mirties jai priklausiusį turtą lygiomis dalimis paveldėjo atsakovės, o likusi tuo metu dar nepaveldėta dalis O. B. nepriklausė. Dar neįsiteisėjus minėtam teismo sprendimui, Kauno rajono 2-ojo notarų biuro notarė R. B. 2009-12-21 išdavė atsakovei J. O. K. paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą į jos motinos O. B., mirusios ( - ), turtą – 1/2 dalį gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančių ( - ). Išduodama šį paveldėjimo teisės liudijimą, notarė sprendė, kad tiek pagal testamentą, tiek pagal įstatymą paveldimo turto savininkė buvo šalių motina O. B.. M. E. P. (mirusios O. B. duktė) kreipėsi ieškiniu į teismą, prašydama pripažinti negaliojančiu 2009-12-21 Kauno rajono antrojo notarų biuro notarės R. B. išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 7936. 2012-12-06 M. E. P. mirė. Jos teises perėmė ieškovė M. Š.. Kauno apygardos teismas 2014-04-17 sprendimu pripažino 2009-12-21 Kauno rajono antrojo notarų biuro (notarė R. B.) išduotą paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, registro Nr. 7936, negaliojančiu. Ieškovė pažymėjo, kad po O. B. mirties palikimą lygiomis dalimis į 1/2 dalį gyvenamojo namo ir kitų statinių, pažymėtų indeksais 2J1/m, 3J1/m, 4J1/m, 5J1/m, 6J1/m su dalimi kiemo įrengimų, pagal O. B. testamentą priėmė atsakovės, kurioms 1994-04-14 buvo išduotas paveldėjimo pagal testamentą liudijimas. Ieškovės nuomone, M. E. P. po tėvo K. B. mirties turėjo teisę paveldėti dalį namų valdos, esančios ( - ), t. y. 1/6 dalį. K. B. vardu nuosavybės teise įregistruoti statiniai niekuomet nebuvo, todėl notaras negalėjo M. E. P. išduoti paveldėjimo teisės liudijimo į jo turėtą turtą. Ieškovė pažymėjo, kad vykstant teisminiams ginčams, atsakovės dalį statinių nugriovė. Pateikdama prašymą išduoti aktą/pažymą apie statinio nugriovimą, atsakovė J. O. K. buvo pateikusi 2009-12-22 VĮ „Registrų centras” pažymą, iš kurios matyti, kad nugriauto statinio (gyvenamojo namo) dalies vertė yra 14 749,65 Eur (283,54 EUR/1 kv. m x 52,02 kv. m = 14749,65 Eur). T. M. E. P. turėtų priklausyti 1/6 dalies kompensacija už nugriautą statinį, t. y. 2 458,27 Eur (14 749,65 Eur : 6 = 2458,27 Eur). Kadangi 2009-12-22 VĮ „Registrų centras” pažymoje yra nurodyti ir kiti statiniai, kurie yra nugriauti, M. E. P. turėtų priklausyti 1/6 dalies vertės kompensacija už šiuos nugriautus statinius. Bendra kompensacija už nugriautų bei likusių nenugriautų statinių dalį, esančių ( - ), yra 5570,45 Eur.

93.

10Ieškovė pažymėjo, kad tiek M. E. P. esant gyvai, tiek po jos mirties teises perėmus ieškovei, atsakovė J. O. K. visaip trukdė patekti į namų valdą, esančią ( - ). Dėl tokių jos veiksmų ieškovė ir jos įgaliotas asmuo buvo priversti kreiptis į policiją. Ieškovė patyrė pažeminimą, dvasinius išgyvenimus, dėl atsakovės J. O. K. veiksmų žymiai pablogėjo M. E. P. sveikata. Po ilgo bylinėjimosi su atsakove, ieškovės motina negalėjimo naudotis jai priklausančia turto dalimi, dėl ko ją ištiko insultas ir ji mirė. Ieškovė labai pergyveno dėl mamos mirties, be to, kaip teisių ir pareigų perėmėja, turėjo pabaigti jos teisminius procesus, į kuriuos buvo įtraukta M. E. P.. Todėl, jos nuomone, yra pagrindas iš atsakovių priteisti neturtinę žalą.

114.

12A. J. O. K. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovės reikalavimas pripažinti jai nuosavybės teises į 1/6 dalį pastato – gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančių ( - ), neturi faktinio ir teisinio pagrindo. Ieškinyje yra pateikti 1994-04-14 Paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimas ir 2009-12-01 Paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas, kuriuose nurodoma, kad minėtas nekilnojamasis turtas visa apimtimi priklausė O. B.. Atsakovė, mirus testatorei ir palikėjai O. B., kreipdamasi į notarą tiek pirmąjį, tiek antrąjį kartą, neslėpė fakto, kad yra dar trys mirusios vaikai pagal įstatymą. Notarės, įvertinusios šias aplinkybes ir pateiktą dokumentaciją (mirusiosios testamentą), patvirtino paveldėjimo liudijimus, kuriuose ½ ginčo turto po lygiai paliko testamentinėms įpėdinėms – atsakovėms. Todėl atsakovė J. O. K. teisėtai įgijo nuosavybės teisę į ½ motinai priklausančio turto. Kadangi nei ieškovė, nei ieškovės mama – M. E. P., nebuvo įvardintos kaip testamentinės O. B. įpėdinės, o notarės ginčijamą pastatų dalį įvardijo kaip asmeninę palikėjos nuosavybę, atsakovė pagrįstai nepripažįsta 1/6 ieškovės nuosavybės teisės į aptariamą turtą. Pažymėjo, kad ieškovė, ne tik nepradėjo valdyti ginčo turto dalies, bet ir leido šiai turto daliai sunykti. Ginčo namo dalis buvo labai apleista, kiauru stogu, neprižiūrima ir nešildoma, dėl ko prasidėjo savaiminis irimas – pastato dalis supuvo ir sugriuvo. Pažymėjo, kad atsakovė neatliko faktinio namo dalies griovimo. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad ½ namo dalis buvo nugriauta, o ne sugriuvo savaime. Pastatų griūtis, niekaip nepažeidė ieškovės interesų, nes ginčo statinys pradėjo griūti natūraliai iki leidimo nugriauti statinį išdavimo, todėl faktiškai atsakovė išvalė aptariamą sklypo dalį nuo rastų liekanų, gulinčių ant žemės, kurios yra išsaugotos iki šiol. Pažymėjo, kad ieškovė ginčo name negyveno nuo 1993 metų, tačiau dėl juridinio fakto nustatymo kreipėsi į teismą praėjus daugiau kaip 10 metų po to, kai ginčo namo dalis buvo visiškai sunykusi. Todėl atsakovė laiko, kad reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CPK 1.125 straipsnio 8 dalis) ir prašė atmesti ieškinį dėl pasibaigusio ieškinio senaties termino. Atsakovės nuomone, ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas jokiais įrodymais, todėl atmestinas.

135.

14A. J. Č. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti iš esmės tais pačiais motyvais kaip ir atsakovė J. O. K. Nustačius įstatyme numatytus pagrindus, prašė skirti ieškovei baudą už aiškiai nepagristo ieškinio pareiškimą bei informuoti prokurorą apie pasikėsinimą sukčiauti.

15II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

166.

17Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. gegužės 14 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovės J. O. K. naudai 1 200 Eur išlaidų advokato pagalbai ir valstybei 18,38 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

187.

19Teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo pripažinti nuosavybės teisę į 1/6 dalį gyvenamojo namo ir kitų statinių, konstatavo, kad teismų sprendimais nustatyta, jog gyvenamasis namas ir kiti statiniai, esantys ir buvę ( - ), K. B. mirties dieną (1972 m. rugsėjo 25 d.) nuosavybės teise po ½ priklausė O. B. ir K. B.. O. B. jai priklausiusią ½ dalį statinių testamentu paliko atsakovėms J. O. K. ir J. Č., kurioms 1994-04-14 Kauno rajono notarė išdavė Paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą. Teismų sprendimais (2009-11-12 ir 2013-05-08) taip pat nustatyta, kad K. B. palikimas buvo priimtas sutuoktinės O. B. ir dukrų M. E. P. bei J. O. K., pradėjus turtą faktiškai valdyti po K. B. mirties. Nors minėtais teismų sprendimais juridinę reikšmę turintys faktai buvo nustatyti paveldėjimo tikslu, iš Nekilnojamojo turo registro centrinio duomenų banko išrašo teismas nustatė, kad pareiškėjos minėtose bylose paveldėjimo teisės liudijimų neišsiėmė ir jų viešajame registre neįregistravo.

208.

21Nustatęs minėtas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad tiek ieškovės jau mirusi motina M. E. P., tiek atsakovė J. O. K., tiek ir jų abiejų mirusi motina O. B. įstatymų nustatyta tvarka įgyvendino paveldėjimo pagrindu atsiradusias teises ir yra įgiję nuosavybės teises į mirusio K. B. paliktą turtą, todėl jokie kitokie nuosavybės teisės pripažinimo pagrindai, esant teismo sprendimams, kurių pagrindu nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai dėl palikimo priėmimo pradėjus turtą faktiškai valdyti, teisiškai nėra galimi. Todėl teismas darė išvadą, kad šiuo atveju ieškovė galėtų pretenduoti į jos motinos faktiškai priimtą palikimo dalį po pastarosios tėvo K. B. mirties.

229.

23Bylos duomenimis teismas nustatė, kad civilinę bylą dėl pripažinimo negaliojančiu 2009-12-21 Kauno rajono antrojo notarų biuro notarės R. B. išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 7936 užsivedė ieškovės motina M. E. P., kuri dar nepasibaigus procesui 2012-12-06 mirė. Jos teises toje byloje perėmė ieškovė M. Š. (2013-10-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2691-800/2013), o Kauno apygardos teismas 2014-04-17 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-636-413/2014 jos ieškinį patenkino. Todėl teismas darė išvadą, kad ieškovė po savo motinos mirties toliau rūpinosi motinos turtu, kas galėtų reikšti, jog priėmė jos palikimą pradėjusi turtą faktiškai valdyti. Tačiau nesant nustatyto tokio juridinę reikšmę turinčio fakto bei reikalavimo nustatyti tokio pobūdžio juridinę reikšmę turintį faktą šioje byloje, teismas plačiau dėl to nepasisakė. Konstatuodamas, kad ieškovė nėra paveldėjusi savo motinos M. E. P. palikimo, teismas sprendė, kad pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į 1/6 dalį statinių esančių ( - ), nėra teisinio pagrindo, kadangi paveldėti po savo tėvo K. B. mirties pagal įstatymą turėjo teisę ne ieškovė, o jos motina M. E. P.. Todėl ieškinį šioje dalyje teismas atmetė kaip teisiškai nepagrįstą.

2410.

25Spręsdamas dėl reikalavimo priteisti ieškovei 5 570,45 Eur nuostolių, atsiradusių dėl to, jog atsakovės dar vykstant teisminiams procesams 2009-2010 metais dalį ginčo statinių nugriovė, teismas konstatavo, kad prašydama priteisti nuostolius, ieškovė turėjo įrodyti visas deliktinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tačiau byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad gyvenamojo namo dalis ir kiti statiniai buvo nugriauti, o ne sugriuvo savaime bei, kad juos nugriovė atsakovės. Nei ieškovė, nei jos atstovas G. A. B., nei byloje apklausti liudytojai negalėjo pasakyti kada ir kas griovė statinius, nurodę, kad jie matė tik nugriovimo/sugriuvimo pasekmes. Teismas vertino, kad jokiais įrodymais nepaneigtos atsakovės J. Č. nurodytos aplinkybės, kad kiti nugriauti statiniai – pastatas – kluonas, pastatas – tvartas ir pastatas – malkinė taip pat buvo supuvę ir sugriuvo natūraliai ir, kad juos malkom išsivežė ieškovės brolis ir sutuoktinis. Nustačius minėtas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad labiau tikėtina, jog gyvenamojo namo dalis ir kiti statiniai pradėjo griūti natūraliai, o atitinkamų institucijų išduotos pažymos apie statinių nugriovimą buvo išduotos po statinių sugriuvimo, tikslu sutvarkyti sugriuvusių statinių dokumentus jų išregistravimui. Todėl teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė atsakovių neteisėtų veiksmų. Nenustačius visų deliktinės atsakomybės sąlygų, atsakovių atsakomybei kilti, teismas atmetė pareikštą ieškinį ir šioje dalyje. Iš prijungtos civilinės bylos Nr. 2-1439-358/2009 teismas nustatė, kad atsakovei apie ginčo pastatų sugriuvimą turėjo būti žinoma dar 2010-03-18, kuomet vykusio teismo posėdžio metu į bylą buvo pateikta 2010-03-09 VTPSI pažyma apie statinių nugriovimą. Todėl, vadovaudamasis CK 1.125 straipsnio 8 dalies nuostatomis, teismas darė išvadą, kad šiuo atveju minėtam reikalavimui pareikšti yra suėjęs ieškinio senaties terminas, kurio ieškovė atnaujinti neprašė. Todėl minėtą ieškinio reikalavimą teismas atmetė ir dėl ieškinio senaties termino praleidimo.

2611.

27Teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovės J. O. K. 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, konstatavo, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad 1993 metais ieškovės motina M. E. P. buvo atsakovės išvaryta iš jos namų, o ne išvyko pati dėl jau tuo metu buvusios avarinės namo būklės. Aplinkybės, kad atsakovė J. O. K., dar esant gyvai M. E. P., trukdė patekti į namų valdą, teismo nuomone, nepatvirtina ir ieškovės įgalioto asmens G. A. B. pareiškimas Kauno rajono policijos komisariatui. Iš Kauno rajono PK Garlliavos PN medžiagos teismas nustatė, jog ieškovės atstovas su atsakove J. O. K. konfliktavo dėl to, kad G. A. B., kaip ieškovės atstovas, siekė parduoti ieškovei priklausančią žemę ir vedžiojo svetimus žmones (potencialius pirkėjus), su kuo atsakovė nesutiko. Teismas pastebėjo, kad M. E. P. 2009-11-30 buvo diagnozuotas insultas, tačiau išrašuose iš medicininių dokumentų fiksuota, kad ji iki tol buvo sveika. Ieškovė neįrodinėjo priežastinio ryšio, kokie ir kaip atsakovės J. O. K. veiksmai susiję su ieškovės motinos pašlijusia sveikata ir jos mirtimi. Nustatęs minėtas aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė neturtinei žalai atsirasti būtinųjų atsakomybės sąlygų bei aplinkybės, kad yra įstatymo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo atvejis, todėl ieškinį šioje dalyje atmetė kaip nepagrįstą.

2812.

29Teismas atsakovės J. Č. prašymą skirti ieškovei baudą už aiškiai nepagristo ieškinio pareiškimą atmetė kaip nepagrįstą, nenustačius ieškovės veiksmuose piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, sąmoningo veikimo prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą.

3013.

31Ieškinį atmetus, iš ieškovės atsakovei J. O. K. teismas priteisė 1 200 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir valstybei 18,38 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

32III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

3314.

34Apeliaciniu skundu ieškovė prašo teismo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: 1) pripažinti ieškovei M. Š. nuosavybės teises į 1/6 (vieną šeštąją) dalį pastato – gyvenamojo namo 1A1m, kurio bendras plotas 68,20 kv. m., unikalus Nr. ( - ), pastato – lauko virtuvės 2I1m, unikalus Nr. ( - ), kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ); 2) priteisti iš atsakovių J. O. K. ir J. Č. solidariai 5 570,45 Eur nuostolių atlyginimo ieškovei M. Š.. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

3514.1.

36Teismas neteisingai vertino byloje pateiktus įrodymus, nepasisakė dėl visų pateiktų įrodymų, neteisingai taikė materialines teisės normas, kas sąlygojo klaidingo sprendimo priėmimą dėl žemiau nurodytų motyvų.

3714.2.

38Teismas darė nepagrįstą prielaidą, kad ieškovė po savo motinos mirties toliau rūpinosi motinos turtu, kas galėtų reikšti, jog priėmė jos palikimą pradėjusi turtą faktiškai valdyti, tačiau nesant nustatyto tokio juridinę reikšmę turinčio fakto bei reikalavimo nustatyti tokio pobūdžio juridinę reikšmę turintį faktą šioje byloje, teismas konstatavo, kad šiai dienai ieškovė nėra paveldėjusi savo motinos M. E. P. palikimo. Ieškovė pažymi, kad palikimą po motinos mirties ji priėmė ne tik faktiškai pradėdama valdyti turtą, bet ir gavusi paveldėjimo teisės liudijimą į jos motinai atkurtas nuosavybės teises į turėtą žemę. Atsižvelgiant į tai, teismas turėjo pripažinti ieškovės nuosavybės teisę į 1/6 ginčo turto.

3914.3.

40Teismas nepagrįstai konstatavo, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog gyvenamojo namo dalis ir kiti statiniai buvo nugriauti, o ne sugriuvo savaime bei, kad juos nugriovė atsakovės. Apeliantė pažymi, kad visą laiką įrodinėjo, jo statiniai buvo nugriauti neteisėtai. J. O. K., 2010-01-26 teikdama prašymą išduoti pažymą apie statinio nugriovimą, turėjo pateikti: 1) leidimą statinį nugriauti; 2) nugriovimo projektą (technologijos aprašymą); 3) statinio kadastrinių matavimų duomenų bylą. Šių dokumentų atsakovė nepateikė, kas patvirtina, jog statiniai buvo nugriauti neteisėtai, t. y. neturint tam reikalingų dokumentų. Apie tai, kad tokių dokumentų atsakovė J. O. K. neturėjo, patvirtina 2018-02-22 Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento raštas Nr. (15.17)- 2D-2474 bei Kauno rajono savivaldybės administracijos 2018-03-12 raštas Nr. SD-411. Šių įrodymų teismas visiškai netyrė. Teismas, konstatuodamas minėtas aplinkybes, nepagrįstai vadovavosi į bylą pateiktomis gyvenamojo namo griūvančios dalies nuotraukomis, kurios, anot atsakovės J. O. K., darytos 2008 metais. Tačiau, apeliantės manymu, jomis remtis nebuvo jokio pagrindo, kadangi nėra nurodyta kada jos buvo darytos (ar iki statinio nugriuvimo, ar jau atsakovėms nugriovus statinius), todėl negalima teigti, jog nuotraukos patvirtina buvus avarinę namo dalies būklę. Pažymi, kad atitinkamų institucijų išduotos pažymos apie statinių nugriovimą, buvo išduotos nesant leidimo jiems nugriauti ir tuo pačiu tai turėjo būti traktuotina kaip atsakovių neteisėti veiksmai. Todėl šiuo atveju yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, t. y. atsakovių neteisėti veiksmai (statiniai nugriauti vykstant teisminiams ginčams), žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei atsakovių kaltė. Todėl turėjo būti ieškovei priteista 5 570,45 Eur kompensacija už nugriautų bei likusių nenugriautų statinių dalį, esančių ( - ).

4115.

42Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė J. Č. prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

4316.

44Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė J. O. K. prašo teismo apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimai grindžiami tokiais argumentais:

4516.1.

46Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovei nereiškiant reikalavimo nustatyti juridinį faktą, kad ji paveldėjo M. E. P. priklausiusią 1/6 ginčo turto dalį, nebuvo pagrindo tenkinti pareikštą ieškinį. Ieškovė minėto juridinio fakto neįrodinėjo.

4716.2.

48Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentais, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, be teisinio pagrindo nugriaudama ginčo statinius. Pažymi, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų neteisėtus atsakovių veiksmus. Ieškovės nurodytas 2010-01-26 J. O. K. prašymas išduoti pažyma apie statinio nugriovimą, pagrindžia tik tai, kad 2010-01-26 statiniai buvo nugriuvę, tačiau tai neįrodo, kad atsakovės neteisėtais veiksmais prisidėjo prie statinių nugriovimo. Į bylą pateiktos gyvenamojo namo griūvančios dalies nuotraukos, darytos 2008 metais, patvirtina buvus avarinę namo dalies būklę. Byloje jokiais įrodymais nepaneigtos atsakovės J. Č. nurodytos aplinkybės, kad kiti nugriauti statiniai: pastatas–kluonas, pastatas–tvartas ir pastatas–malkinė taip pat buvo supuvę ir sugriuvo natūraliai ir, kad juos malkom išsivežė ieškovės brolis ir sutuoktinis.

4916.3.

50Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė įstatymų nustatyta tvarka nėra įgyvendinusi paveldėjimo pagrindu atsiradusių teisių ir nėra įgijusi nuosavybės teisės į mirusios motinos M. E. P. paliktą turtą, nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad dėl nugriautų statinių, kurie ieškovei niekada nepriklausė, jai yra padaryta žala ar nuostoliai ir ji neturi teisinio pagrindo reikalauti žalos atlyginimo iš atsakovių. Todėl teismas pagrįstai netenkino ieškinio reikalavimo dėl 5 570,40 Eur nuostolių atlyginimo. Kartu atsakovė pažymi, kad teismas pagrįstai šiam ieškinio reikalavimui taikė ieškinio senatį, nes ieškovei ne vėliau kaip nuo 2009-10-01 buvo žinoma apie statinių sugriuvimą, tačiau reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo ji pareiškė tik 2016-11-02.

51Teisėjų kolegija

konstatuoja:

52IV.

53Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5417.

55Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).

5618.

57Teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, jų nenurodė ir apeliantė, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas paduoto apeliacinio skundo ribose (CPK 320 str. 2 d.).

58Dėl naujų įrodymų priėmimo

5919.

60Ieškovė, po apeliacinio skundo išsiuntimo apeliacinės instancijos teismui, 2018 m. spalio 22 d. pateikė prašymą priimti naujus įrodymus: 2013 m. balandžio 5 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, VĮ Registrų centras sprendimus, 1922-09-05 akto įrašą Nr. 1354, 1924-01-18 akto įrašus Nr. 63 ir 64, archyvo dokumentus. Prašyme nurodė, kad ieškovė savo motinos M. E. P., mirusios ( - ), palikimą priėmė ir jai 2013-04-05 išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į žemės sklypą ( - ). Aktų įrašai patvirtina, kad palikėjos tėvui priklausė ginčo turtas, tačiau jo nuosavybė VĮ Registrų centre nebuvo įregistruota. Ieškovė manė, jog šie įrodymai prarasti, todėl jų nepateikė pirmosios instancijos teismui.

6120.

62CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

6321.

64Teisėjų kolegija, 2018 m. lapkričio 16 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą ir išnagrinėjusi ieškovės prašymą dėl naujų įrodymų priėmimo sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas padaryti išimtį ir priimti ieškovės pateiktus naujus įrodymus. Ieškovė nurodė, kad faktą, jog yra priėmusi savo motinos M. E. P., mirusios ( - ), palikimą, pirmosios instancijos teisme ji įrodinėjo tuo, kad kitose civilinėse bylose teismo nutartimis pradinė ieškovė (jos motina) buvo pakeista jos teisių perėmėja – M. Š. (CPK 48 straipsnis), bet teismas sprendime šias aplinkybes įvertino netinkamai. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad teisiškai reikšmingi byloje faktai – ar ieškovė priėmė savo motinos palikimą, turi būti nustatyti tik patikimais įrodymais. Tokiu atveju sprendė, kad ieškovei naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo jau po teismo sprendimo priėmimo ir šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti jos piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, teikiant papildomus įrodymus.

6522.

66Ieškovės apeliacinės instancijos teismui pateikti nauji įrodymai buvo išsiųsti atsakovėms ir pasiūlyta joms per teismo nustatytą terminą pateikti savo argumentus ir samprotavimus dėl papildomų įrodymų ir jų reikšmės nagrinėjamo ginčo atžvilgiu. Šia teise atsakovės pasinaudojo ir atsiliepimuose nurodė, kad ginčo turtas yra registruotas atsakovių vardu sandorių pagrindu. Sandorius, paveldėjimo teisės liudijimus, teismo sprendimus, kurių pagrindu buvo registruota nuosavybė, panaikinus teismui, apeliantei atsiranda teisė kreiptis į notarų biurą, prašant išduoti paveldėjimo tesės liudijimą į paveldimą turtą, o apeliantė prašo teismą ginčo teisenoje nustatinėti juridinę reikšmę turinčius faktus, pripažinti nuosavybės teisę.

6723.

68Teisėjų kolegija, priėmusi ieškovės pateiktus naujus įrodymus bei atsakovių argumentus ir samprotavimus dėl šių naujų įrodymų, bylą nagrinėjant pagal ieškovės apeliacinį skundą, išvadas dėl ginčo padarys įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis).

69Dėl ginčo esmės

7024.

71Ieškovė ieškiniu ir jo patikslinimu prašė teismo pripažinti jai nuosavybės teises į 1/6 dalį pastato – gyvenamojo namo 1A1m, kurio bendras plotas 68,20 kv. m., unikalus Nr. ( - ), pastato – lauko virtuvės 2I1m, unikalus Nr. ( - ), kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ); priteisti iš atsakovių J. O. K. ir J. Č. solidariai 5 570,45 Eur nuostolių atlyginimo, kadangi atsakovės šiuos statinius nugriovė. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ji nepriėmė savo motinos M. E. P., mirusios ( - ), palikimo, todėl neteisingai išsprendė bylą.

7225.

73Pirmosios instancijos teismas, dėl aplinkybių, susijusių su M. E. P. palikimo priėmimu, padarė prielaidą, kad ieškovė po savo motinos mirties toliau rūpinosi motinos turtu, kas galėtų reikšti, jog priėmė jos palikimą pradėjusi turtą faktiškai valdyti. Tačiau teismas sprendė, kad nesant nustatyto tokio juridinę reikšmę turinčio fakto bei reikalavimo nustatyti tokio pobūdžio juridinę reikšmę turintį faktą šioje byloje, šiai dienai ieškovė nėra paveldėjusi savo motinos M. E. P. palikimo. Tačiau teismas nurodė, kad akivaizdu, jog ji galėtų įgyti motinos palikimą, t. y. pretenduoti į jos motinos faktiškai priimtą palikimo dalį po pastarosios tėvo K. B. mirties. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal byloje surinkus įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada apie tai, kad ieškovė nėra priėmusi motinos M. E. P. palikimo, yra neteisinga ir dėl šio procesinės teisės pažeidimo, vertinant byloje surinktus įrodymus, galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 185 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis).

7426.

75Byloje nustatyta, kad ieškovės motina M. E. P. mirė ( - ), o pastarosios tėvas K. B. mirė ( - ). Ieškovės motina M. E. P. po savo tėvo K. B. mirties priėmė jo palikimą. Toks juridinę reikšmę turintis faktas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu buvo nustatytas Kauno rajono apylinkės teismo 2009-11-12 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1439-358/2009 (1 t., b. l. 5-7). Šis sprendimas Kauno apygardos teismo 2010-04-01 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-601-109/2010 (1 t. b. l. 8-12) buvo paliktas nepakeistas. Kauno apylinkės teismo 2013-05-08 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-649-151/2013 (1 t., b. l. 13 -16) buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas paveldėjimo tikslu, kad K. B. palikimą taip pat priėmė jo sutuoktinė O. B. ir jų dukra J. O. K. O. B. mirė ( - ), jos palikimą pagal testamentą (1 t., b. l. 17) lygiomis dalimis paveldėjo palikėjos dukra J. O. K. ir anūkė J. Č., kurios nagrinėjamoje byloje yra atsakovės. Taigi, byloje yra duomenys apie palikėjų K. B., O. B. įpėdinius.

7627.

77Nagrinėjamoje byloje ieškovė reiškia ieškinį dėl motinos M. E. P. palikimo, kurio dalį sudaro dalis palikėjo K. B. palikimo, kurį pradėdamos turtą faktiškai valdyti priėmė jo sutuoktinė O. B. ir palikėjo dukros M. E. P. ir J. O. K., kuri po savo motinos O. B. mirties yra priėmusi jos palikimą. Byloje nustatyta, kad paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimai yra išduoti tik į palikėjos O. B. palikimą. Į palikėjo K. B. palikimą jo įpėdinėms M. E. P., O. B. ir J. O. K. paveldėjimo teisės liudijimai neišduoti.

7828.

79Įpėdinis priima (CK 5.50 straipsnio 1 dalis) ar atsisako priimti (CK 5.60 straipsnio 1 dalis) visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo reikalavimo teises ir pareigas. Paveldėtojas įgyja tokias teises ir tokia apimtimi, kokias turėjo palikėjas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Tam, kad teises į paveldėtą turtą galėtų įgyvendinti visa apimtimi (įregistruoti teises į privalomai registruotiną turtą, sudaryti jo perleidimo sandorius ir pan.), įpėdinis gali prašyti notaro išduoti dokumentą, kuris patvirtina jo teisių į palikimą įgijimą – paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 straipsnis). Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008). Tokiu atveju tai, kad ieškovės motinai M. E. P. iki jos mirties nebuvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į jos tėvo K. P. palikimą, jo palikimas yra ieškovės motinos palikimo sudėtinė dalis.

8029.

81Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šiai dienai ieškovė nėra paveldėjusi savo motinos M. E. P. palikimo. Teismas sprendė, kad esant tokioms teismo nustatytoms aplinkybėms, pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į 1/6 dalį statinių, esančių ( - ), kadangi jos motina M. E. P. po savo tėvo K. B. mirties turėjo teisę paveldėti ją pagal įstatymą, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

8230.

83Teisėjų kolegija pažymi, kad apie tai, jog ieškovė priėmė savo motinos M. E. P., mirusios ( - ), palikimą, ji nurodė jau ieškinyje. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad yra perėmusi savo mirusios motinos teises ir pareigas palikėjos iškeltose civilinėse bylose. Šias aplinkybes galima buvo nustatyti ir iš byloje esančio Kauno apylinkės teismo 2013-11-22 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2691-800/2013 (1 t., b. l. 60-66). Šiame sprendime nurodyta, kad pradinė ieškovė M. E. P., po jos mirties, 2013-10-16 nutartimi buvo pakeista teisių perėmėja M. Š., tačiau pirmosios instancijos teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė. Tokius duomenis teismas galėjo gauti ir tiesioginės prieigos būdu iš Testamentų registro, kuriame testamentai ir palikimo priėmimo faktai registruojami nuo 2001-07-01. Pažymėtina, kad duomenys apie palikimą priėmusius asmenis Testamentų registre kaupiami nuo 2010-03-31, todėl kilus abejonei dėl palikimo priėmimo fakto, teismas turėjo galimybę pasiūlyti ieškovei tokius duomenis pateikti (CPK 179 straipsnio 1 dalis).

8431.

85Teisėjų kolegija, remdamasi Testamentų registro išrašu (CPK 179 straipsnio 3 dalis), konstatuoja, kad ieškovė M. Š. palikimą po savo motinos M. E. P. mirties priėmė 2012 m. gruodžio 28 d., paduodama pareiškimą notarei R. P.. Todėl esant byloje pirmiau paminėtiems duomenims, į bylą tik apeliacinės instancijos teismui ieškovės pateiktas paveldėjimo teisės liudijimas į dalį palikėjos M. E. P. palikimo, nėra vienintelis įrodymas byloje, kuris galėjo patvirtinti aplinkybę, kad ieškovė savo motinos palikimą priėmė.

8632.

87Į bylą ieškovė pateikė Kauno apygardos teismo 2014-04-17 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-636-413/2014 (1 t., b. l. 33-37), kuriuo buvo išspręstas nagrinėjamos bylos šalių ginčas dėl atsakovei J. O. K. 2009-12-21 išduoto paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą į jos motinos O. B. ½ dalį turto, kurį sudaro ½ dalis gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančių ( - ), pripažinimo negaliojančiu. Iš šio sprendimo motyvuojamosios dalies galima nustatyti, kad pradinės ieškovės M. E. P. ir atsakovės J. O. K. tėvai – K. B. iki savo mirties (( - )) ir O. B. iki savo mirties (( - )) gyveno namų valdoje ( - ). Po O. B. mirties palikimą lygiomis dalimis į ½ dalį gyvenamojo namo ir kitų statinių, pažymėtų indeksais 2J1/m; 3J1/m; 4J1/m; 5J1/m; 6J1/m su dalimi kiemo įrengimų, pagal testamentą priėmė dukra J. O. K. ir palikėjos anūkė J. Č., kurioms 1994-04-14 buvo išduotas paveldėjimo pagal testamentą liudijimai. Kauno rajono 2-ojo notarų biuro notarė 2009-12-21 buvo išdavusi atsakovei J. O. K. paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą ir į likusią testamentu nepaveldėtą ½ dalį ginčo gyvenamojo namo ir kitų statinių, kaip į palikėjos O. B. turtą. Šis 2009-12-21 Kauno rajono antrojo notarų biuro notarės išduotas paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, registro Nr. 7936, paminėtu Kauno apygardos teismo 2014-04-17 sprendimu buvo pripažintas negaliojančiu.

8833.

89Kauno apygardos teismo 2014-04-17 sprendime civilinėje byloje Nr. 2A-636-413/2014 (1 t., b. l. 33-37) nurodyta, kad notarė neteisingai sprendė, jog tiek pagal testamentą, tiek ir pagal įstatymą paveldimo turto savininkė buvo šalių motina O. B.. Apeliacinės instancijos teismas minėtame sprendime nurodė, kad iš „VĮ „Registrų centras“ 2009-02-21, 2010-03-17 pažymų (išrašų) matyti, jog daiktinės teisės į ginčijamą ½ dalį turto O. B. nebuvo įregistruotos, įvardijant ją daikto naudotoja (5-8; c/b Nr. 2-12-408/2009 b. l. 61-64), ši aplinkybė buvo konstatuota ir 2009 m. kovo 12 d. įsiteisėjusia Kauno rajono apylinkės teismo nutartimi. Taigi, atsakovei šių duomenų nenuginčijus ir nenustačius byloje priešingai, nėra pagrindo išvadai, kad O. B. mirties dienai buvo viso turto savininkė (CPK 185 straipsnis)“. Taip pat nurodė, kad Kauno apskrities archyvo 2008-12-02 pažyma Nr. (10.6) V10- 6632 patvirtina, jog kolūkiečių kiemo teisinis režimas Belevičių šeimai buvo taikomas iki 1960 metų. Vėlesni įrašai, sudaryti 1971-1972; 1973-1979; 1983-1985; 1986-1990 metų laikotarpiu, liudija, kad Belevičių ūkis buvo priskirtas visuomeninei ūkio grupei, darbininkų – tarnautojų kategorijai, ūkis įėjo į D. miškų tyrimo stotį (civilinė byla Nr. 2-12-408/2009, b.1. 23, 52). Todėl teismas sprendė, kad nuo 1971 metų, dar iki K. B. mirties, kolūkiečių kiemo teisiniai santykiai nutrūko, todėl ginčo turtas buvo O. B. ir K. B. bendroji nuosavybė.

9034.

91Teisėjų kolegija pažymi, kad šios nutarties 33 punkte nurodyti Kauno apygardos teismo 2014-04-17 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2A-636-413/2014 motyvuojamosios dalies argumentai nesudarė pagrindo VĮ Registrų centro NTR pakeisti įrašą apie O. B. nuosavybės teisę, įrašant ½ dalį ginčo statinių K. B. nuosavybėn, nes ginčas toje byloje buvo tik dėl atsakovei J. O. K. 2009-12-21 išduoto paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą į jos motinos O. B. ½ dalį turto, kurį sudaro ½ dalis gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančių ( - ), pripažinimo negaliojančiu. Iš VĮ Registrų centro NTR Centrinio duomenų banko 2010-03-17 išrašo (prijungtos Kauno rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-1439-358/2009 1 t., b. l. 74-77) matyti, kad iki palikėjos O. B. mirties palikėjo K. B. dalis bendroji nuosavybėje nebuvo įregistruota, o tai neabejotinai ir buvo bei yra kliūtis išduoti šio palikėjo įpėdiniams paveldėjimo teisės liudijimus, nes tarp jų yra ginčas. Jo buvimą patvirtina ir Kauno apygardos teismo 2014-04-17 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-636-413/2014, kuriuo ieškovė nuginčijo atsakovei J. O. K. 2009-12-21 išduotą paveldėjimo teisės liudijimą į likusią testamentu nepaveldėtą ½ dalį ginčo gyvenamojo namo ir kitų statinių dalį, kaip į palikėjos O. B. turtą. Nesant nustatytai palikėjo K. B. daliai bendrojoje nuosavybėje su palikėja O. B., lig šiol VĮ Registrų centro NTR Centrinio duomenų banko 2018-10-23 išraše su istorija liko išviešinta ½ dalis ginčo gyvenamojo namo ir statinių nuosavybės O. B. vardu. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad būtent toks įrašas, jog ginčo turtas įregistruotas tik O. B. vardu, yra kliūtis jai gauti paveldėjimo teisės liudijimą po motinos M. E. P. mirties, įgyvendinti konkrečiu paveldėtu turtu disponavimo teisę. Su šiais ieškovės argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti.

9235.

93Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas skundžiamame teismo sprendime konstatavo, kad tiek ieškovės jau mirusi motina M. E. P., tiek atsakovė J. O. K., tiek ir jų abiejų mirusi motina O. B., įstatymų nustatyta tvarka įgyvendino paveldėjimo pagrindu atsiradusias teises ir yra įgiję nuosavybės teises į mirusio K. B. paliktą turtą, todėl jokie kitokie nuosavybės teisės pripažinimo pagrindai, esant teismo sprendimams, kurių pagrindu nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai dėl palikimo priėmimo pradėjus turtą faktiškai valdyti, teisiškai nėra galimi. Teisėjų kolegija sutinka, kad įpėdiniai, priėmę palikimą, įgijo nuosavybės teisę į jį, tačiau nesutinka su tuo, kad ginčai dėl paveldimo turto negalimi. Pažymėtina, kad net konstatavus, jog ieškovė yra priėmusi savo motinos palikimą, jos reikalavimas pripažinti nuosavybės teisę į konkretų palikėjos M. E. P. turtą nagrinėtinas teisme. Pažymėtina, kad jau ir iš išnagrinėtų bylų yra akivaizdu, kad atsakovės nepripažino ir nepripažįsta ieškovės teisės į jos motinos palikimą, kurį sudaro palikėjos tėvo K. B. palikimas, kurio sudėtis (dalis bendrojoje nuosavybėje) nėra nustatyta, o atsakovės dar teigia, kad palikimas sunykęs. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ginčo gyvenamasis namas (nepriklausomai nuo jo bendro ploto galimo pasikeitimo), lauko virtuvė, kiti inžineriniai statiniai yra išlikęs turtas, todėl yra palikimo objektai (CK 5.1, 5.3 straipsniai).

9436.

95Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir įvertinusi byloje surinktą medžiagą, pažymi, kad siekiant išspręsti šalių ginčą dėl ieškovės pareikšto reikalavimo dėl nuosavybės teisės pripažinimo nebus galima, nenustačius palikėjo K. B. palikimo sudėties, t. y. koks turtas nuosavybės teise jam priklausė palikimo atsiradimo laiku, nes ieškovė savo reikalavimą kildina iš savo motinos M. E. P., mirusios ( - ), palikimo, kurio dalį sudaro palikėjo K. B., mirusio ( - ), palikimas. Net ir nustačius koks buvo K. B. palikimas, byloje reikia nustatyti, ar jis realiai išliko palikėjos M. E. P. palikimo atsiradimo laiku. Pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu bylos nenagrinėjo, nes neteisingai konstatavo, kad ieškovė nepriėmė palikimo po savo motinos mirties. Akivaizdu, kad esant ginčui dėl palikimo po K. B. mirties sudėties – palikimo turinio (palikėjo nuosavybės teisės), teismas turėjo įspėti ieškovę, kad ji pateiktų į bylą papildomus įrodymus, ar papildytų ieškinį reikalavimu dėl šio palikėjo dalies bendrojoje nuosavybėje su palikėja O. B. nustatymo. Pažymėta, kad ieškovė apeliacinės instancijos teismui teikė papildomus įrodymus – 1922-09-05 akto įrašą Nr. 1354, 1924-01-18 akto įrašus Nr. 63 ir 64, archyvo dokumentus, kurie jos manymu patvirtina K. B. palikimo sudėtį, tačiau spręsti dėl jos galima tik ieškovei pareiškus ieškinį atsakovėms. Kadangi K. B. vardu nuosavybės teisė į ginčo gyvenamojo namo ir kitų statinių dalį NTR neįregistruota, kaip ir jo įpėdinės M. E. P., tai negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad įpėdiniai, priėmę palikimą, savo teises galėtų įgyvendinti kreipdamiesi į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.

9637.

97Pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo, kokį turtą po savo tėvo mirties paveldėjo M. E. P. ir ar jis jos mirties dieną (( - )) buvo išlikęs. Pažymėtina, kad ieškovė yra ne K. B. įpėdinė, o savo motinos – palikėjos M. E. P. įstatyminė įpėdinė, todėl ieškovės subjektinė teisė kilo būtent iš paveldėjimo, atsiradusio po jos motinos mirties. Byloje yra 2010-05-24 pažyma apie ginčo statinių nugriovimą, o ieškovės motina M. E. P. mirė ( - ). Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė ieškinyje nurodė, jog būtent su jos motinos po jos tėvo K. B. mirties paveldėtu turtu buvo atlikti neteisėti veiksmai – sumažinta jo apimtis, todėl ji siekia, kad būtų priteista kompensacija ne už po motinos mirties sumažintą jos palikimą, o dėl neteisėtai sumažintos K. B. palikimo dalies iki jos motinos mirties.

9838.

99Teisėjų kolegija nurodo, kad paveldėjimo objektas yra mirusio fizinio asmens turto, turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Įpėdiniams pereina visos daiktinės palikėjo teisės, todėl svarbu įvertinti, ar palikėjas faktiškai turėjo tam tikro turto, turtinių teisių ir kt. ir iki mirties momento jo teisės į turtą, turtines teises ir kt. nebuvo prarastos (perleistos tretiesiems ir kt.), kiek laiko, kokiu būdu ir kaip įpėdinis naudojosi paveldėjimo objektu, ir į subjektyvius veiksnius, t. y. kokie buvo įpėdinio tikslai ir siekiai dėl paveldėjimo objekto ir ar jis rūpinosi turtu kaip šio turto savininkas. Kadangi pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovė nėra priėmusi savo motinos M. E. P. palikimo, tai byloje nenustatinėjo pirmiau paminėtų aplinkybių, o taip pat šios nutarties 36-37 punktuose nurodytų aplinkybių, kurios yra teisiškai reikšmingos, sprendžiant šalių ginčą dėl nuosavybės teisės pripažinimo ir nuostolių atlyginimo.

100Dėl procesinės bylos baigties

10139.

102CPK 327 straipsnis reglamentuoja bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo atvejus. Be kitų šiame proceso įstatymo straipsnyje įtvirtintų atvejų, pagrindas perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo egzistuoja, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl aptariamo bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pagrindo turinio, yra konstatavęs, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-121/2009; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-687/2016, 28 punktas).

10340.

104Teisėjų kolegija šios nutarties 36-38 punktuose nurodė, kokie svarbiausi teisiniai ir faktiniai klausimai turėjo būti nagrinėjamos bylos esmė. Aplinkybė, kad NTR nėra įregistruotos palikėjų K. B. ir M. E. P. nuosavybės teisės, gali būti kliūtimi teisingai ir visapusiškai išnagrinėti ginčą, nenustačius K. B. dalies bendrojoje nuosavybėje su palikėja O. B., kas gali suponuoti papildomų ieškinio reikalavimų pareiškimą. Todėl nagrinėjamu atveju byla visa apimtimi turi būti nagrinėjama iš naujo, kas leidžia konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme, kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo.

105Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

106Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 14 d. sprendimą panaikinti ir bylą pirmosios instancijos teismui perduoti nagrinėti iš naujo.

107Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovė ieškiniu ir jo patikslinimu prašė teismo pripažinti jai... 7. 2.... 8. Ieškinyje nurodė, kad ( - ) mirė M. E. P. tėvas K. B.. 2009-11-12 Kauno... 9. 3.... 10. Ieškovė pažymėjo, kad tiek M. E. P. esant gyvai, tiek po jos mirties teises... 11. 4.... 12. A. J. O. K. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, kaip... 13. 5.... 14. A. J. Č. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti... 15. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 16. 6.... 17. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. gegužės 14 d. sprendimu... 18. 7.... 19. Teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo pripažinti nuosavybės teisę... 20. 8.... 21. Nustatęs minėtas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad tiek ieškovės jau... 22. 9.... 23. Bylos duomenimis teismas nustatė, kad civilinę bylą dėl pripažinimo... 24. 10.... 25. Spręsdamas dėl reikalavimo priteisti ieškovei 5 570,45 Eur nuostolių,... 26. 11.... 27. Teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovės J. O.... 28. 12.... 29. Teismas atsakovės J. Č. prašymą skirti ieškovei baudą už aiškiai... 30. 13.... 31. Ieškinį atmetus, iš ieškovės atsakovei J. O. K. teismas priteisė 1 200... 32. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 33. 14.... 34. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo teismo panaikinti Kauno apylinkės teismo... 35. 14.1.... 36. Teismas neteisingai vertino byloje pateiktus įrodymus, nepasisakė dėl visų... 37. 14.2.... 38. Teismas darė nepagrįstą prielaidą, kad ieškovė po savo motinos mirties... 39. 14.3.... 40. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog... 41. 15.... 42. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė J. Č. prašo jį... 43. 16.... 44. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė J. O. K. prašo teismo... 45. 16.1.... 46. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovei nereiškiant reikalavimo nustatyti... 47. 16.2.... 48. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentais, kad atsakovė atliko neteisėtus... 49. 16.3.... 50. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė įstatymų nustatyta tvarka nėra... 51. Teisėjų kolegija... 52. IV.... 53. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 54. 17.... 55. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų,... 56. 18.... 57. Teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų... 58. Dėl naujų įrodymų priėmimo... 59. 19.... 60. Ieškovė, po apeliacinio skundo išsiuntimo apeliacinės instancijos teismui,... 61. 20.... 62. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako... 63. 21.... 64. Teisėjų kolegija, 2018 m. lapkričio 16 d. nutartimi atnaujino bylos... 65. 22.... 66. Ieškovės apeliacinės instancijos teismui pateikti nauji įrodymai buvo... 67. 23.... 68. Teisėjų kolegija, priėmusi ieškovės pateiktus naujus įrodymus bei... 69. Dėl ginčo esmės... 70. 24.... 71. Ieškovė ieškiniu ir jo patikslinimu prašė teismo pripažinti jai... 72. 25.... 73. Pirmosios instancijos teismas, dėl aplinkybių, susijusių su M. E. P.... 74. 26.... 75. Byloje nustatyta, kad ieškovės motina M. E. P. mirė ( - ), o pastarosios... 76. 27.... 77. Nagrinėjamoje byloje ieškovė reiškia ieškinį dėl motinos M. E. P.... 78. 28.... 79. Įpėdinis priima (CK 5.50 straipsnio 1 dalis) ar atsisako priimti (CK 5.60... 80. 29.... 81. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šiai dienai ieškovė nėra... 82. 30.... 83. Teisėjų kolegija pažymi, kad apie tai, jog ieškovė priėmė savo motinos... 84. 31.... 85. Teisėjų kolegija, remdamasi Testamentų registro išrašu (CPK 179 straipsnio... 86. 32.... 87. Į bylą ieškovė pateikė Kauno apygardos teismo 2014-04-17 sprendimą... 88. 33.... 89. Kauno apygardos teismo 2014-04-17 sprendime civilinėje byloje Nr.... 90. 34.... 91. Teisėjų kolegija pažymi, kad šios nutarties 33 punkte nurodyti Kauno... 92. 35.... 93. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas skundžiamame teismo sprendime... 94. 36.... 95. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir įvertinusi byloje surinktą... 96. 37.... 97. Pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo, kokį turtą po savo tėvo... 98. 38.... 99. Teisėjų kolegija nurodo, kad paveldėjimo objektas yra mirusio fizinio asmens... 100. Dėl procesinės bylos baigties... 101. 39.... 102. CPK 327 straipsnis reglamentuoja bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui... 103. 40.... 104. Teisėjų kolegija šios nutarties 36-38 punktuose nurodė, kokie svarbiausi... 105. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 106. Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 14 d. sprendimą panaikinti ir bylą... 107. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....