Byla e2A-619-264/2017
Dėl rangos sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Dalės Burdulienės ir Raimondo Buzelio,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Bernart projektai“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-13632-435/2016 pagal ieškovės UAB „Dovaina“ ieškinį atsakovei UAB „Bernart projektai“ dėl rangos sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4Ginčo esmė

5Ieškovė ieškinyje prašė: 1) nutraukti tarp ieškovės ir atsakovės sudarytą rangos sutartį; 2) taikyti restituciją ir priteisti ieškovei iš atsakovės 3 539,24 Eur, 8,40 procento dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, įpareigoti atsakovę per dvi savaites nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos demontuoti ir išsivežti 2014 m. sausio 30 d. darbų atlikimo aktu Nr. 140130 perduotą ieškovei darbų rezultatą (medžiagas); 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal ieškovės ir atsakovės sudarytą rangos sutartį atsakovė atliko darbus (ieškovės ofise įrengė grindis iš PVC dangos), juos perdavė ieškovei 2014 m. sausio 30 d. darbų atlikimo aktu Nr. 140130 bei už atliktus darbus 2014 m. sausio 30 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. 00379, o ieškovė už atliktus darbus sumokėjo atsakovei 12 220,30 Lt. 2014 m. kovo mėnesį atsakovės įrengtos grindys per siūles sutrūkinėjo, vietomis atšoko nuo pagrindo ir išsipūtė. Atsakovės darbuotojai negalėjo paaiškinti atsiradusių defektų priežasčių, defektų nepašalino ir nenurodė kada ir kaip galėtų juos pašalinti. Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė atliko PVC grindų dangų klojimo darbus, tačiau šie darbai nebuvo atliekami pagal ieškovės nurodytą rangos sutartį, kadangi tokia sutartis nebuvo sudaryta. Ieškovės reikalavimas nutraukti rangos sutartį negali būti tenkintinas, kadangi tokia sutartis sudaryta nebuvo, todėl ir restitucija pagal šią sutartį nėra galima. Ieškovei buvo žodžiu paaiškinta, kaip reikėtų sudėtas grindis eksploatuoti. Ieškovė atliktus darbus priėmė, jokių pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės nereiškė. Tariantis dėl grindų sudėjimo darbų, ieškovė neminėjo atsakovei, kad reiktų dėti specialią grindų dangą, kuri tiktų grindiniam šildymui. Taigi, grindų dangos defektai atsirado dėl grindinio šildymo, jas perkaitinus, t. y. dėl ieškovės kaltės.

6Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno apylinkės teismas 2016 m. spalio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Nutraukė tarp ieškovės UAB „Dovaina“ ir atsakovės UAB „Benart projektai“ sudarytą rangos sutartį. Priteisė iš atsakovės UAB „Benart projektai“ ieškovei UAB „Dovaina“ 3 539,24 Eur nuostolių, 8,40 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (3 539,24 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2014 m. rugsėjo 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 089,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 108,61 Eur žyminio mokesčio. Įpareigojo atsakovę UAB „Benart projektai“ per 14 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsivežti iš UAB „Dovaina“ patalpų 2014 m. sausio 30 d. darbų atlikimo aktu Nr. 140130 perduotą darbų rezultatą (medžiagas). Priteisė iš atsakovės UAB „Benart projektai“ 11,70 Eur pašto išlaidų valstybei. Teismas sprendė, kad kartu su ieškiniu pateiktas atsakovės direktoriaus el. laiškas, kuriuo jis ieškovei siuntė sąmatą ir rangos sutartį, atsakovės atsiliepime nurodytos aplinkybės, kad „užsakymas nebuvo stambus, todėl buvo nutarta sudėti grindis pagal preliminarų žodinį susitarimą, o vėliau darbus perduoti pagal atliktų darbų aktą bei išrašyti ieškovei PVM sąskaitą faktūrą“, atsakovės išrašyta PVM sąskaita faktūra bei šalių pasirašytas darbų atlikimo aktas patvirtina rangos sutarties PVC dangos įrengimui sudarymo faktą, todėl ginčo šalis siejo statybos rangos teisiniai santykiai, kur ieškovė veikė kaip užsakovė, o atsakovė – kaip rangovė. Teismas atsakovės argumentus, kad ieškovė neinformavo apie grindinį šildymą, todėl atlikdama darbus nesilaikė reikiamos technologijos, grindų trūkumai galėjo atsirasti dėl grindų perkaitinimo naudojant grindinį šildymą, laikė neįrodytais, kadangi jie buvo grindžiami tik prielaidomis. Statybos techninės teismo ekspertizės akte konstatuota, kad atsakovės atlikti ieškovės biuro grindų PVC dangos įrengimo darbai netenkina kokybės reikalavimų, nustatyti trūkumai nėra susiję nei su grindų eksploatacija, nei su veikiančia patalpos grindinio šildymo sistema, trūkumų atsiradimo priežastis – grindų dangos įrengimo technologijos reikalavimų nevykdymas, o trūkumus pašalinimas galimas tik demontavus įrengtą dangą. Teismas darė išvadą, kad ieškovė turi teisę į nuostolių atlyginimą, kadangi šalių sutartimi sutarta darbų kaina yra pilnai sumokėta ir nėra galimybės sumažinti darbų kainos, be to atsakovė nereagavo į ieškovės pretenzijas ir nekokybiškai atliktų darbų netaisė. Šios aplinkybės teismui leido daryti išvadą, kad vienintelis ieškovės teisių gynimo būdas yra nuostolių atlyginimas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė darbus atliko iš savo medžiagos, teismas sprendė, kad jos grąžintinos atsakovei, bei įvertinus tai, kad sutartis nutraukiama dėl atsakovės kaltės, restitucijos išlaidas turi atlyginti kaltoji šalis, t. y. savo jėgomis ir lėšomis pašalinti (demontuoti) remiantis rangos sutartimi sudėtas PVC grindis.

8Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9Apeliaciniame skunde atsakovė prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. priimtą sprendimą ir ieškovės UAB „Dovaina" ieškinį atsakovei UAB „Benart projektai" atmesti; netenkinus nurodyto prašymo, grąžinti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Sprendimas yra neteisėtas, pažeidžiantis atsakovės turtines teises ir teisėtus interesus. Teismas priimdamas ginčytiną sprendimą, neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių, vadovavosi formaliomis eksperto pateiktomis išvadomis, nesudarė visų sąlygų atsakovei apklausti teismo posėdžio metu eksperto, nesuteikė visų sąlygų atsakovės atstovei susipažinti su bylos medžiaga ir pasiruošti tinkamam bylos nagrinėjimui ir atsakovės gynimui. Ieškovė PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 00379 apmokėjo 2014-02-27, t.y. praėjus beveik mėnesiui laiko nuo darbų atlikimo ir pridavimo dienos, kas rodo, kad grindys buvo sudėtos tinkamai. Ieškovės patalpose grindys yra šildomos, nors šių aplinkybių ieškovė prieš atsakovei sudedant grindis neminėjo. Atsakovė pripažįsta, jog grindų dangai klijuoti naudojo klijus, kurie netinka šildomoms grindims. Defektai atsirado ne nuo atsakovės priklausančių aplinkybių, o dėl netinkamai suteiktos užsakovo informacijos, dėl ko buvo naudojami klijai įprastoms grindims, ko pasėkoje pradėjus šildyti grindis, dangos šonai atsiklijavo. Atsakovė nesutinka su eksperto priimta išvada. Atsakovei nebuvo žinoma kada bus atliekama ekspertizė. Ekspertas taip pat neprašė atsakovės pateikti PVC grindų dangos specifikacijos ir kitų reikiamų dokumentų atitikties reikalavimams įvertinti. Pažymėtina, kad susipažinus su eksperto pateiktomis išvadomis, paaiškėjo, jog eksperto pateiktos išvados yra neišsamios. Ekspertas pateiktoje išvadoje yra nurodęs, kad buvo apsunkintos ekspertizės atlikimo sąlygos, nes tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra statybos darbams atlikti panaudotų statybos produktų eksploatacinių savybių deklaracijų. Taip pat buvo nurodyta, jog atliekant tyrimą žodinius paaiškinimus teikė ieškovės vadovas P. V.. Ekspertas teismui pateiktoje išvadoje nesivadovauja STR normomis, jų necituoja. Nei grindų dangos, nei klijų tyrimai neatlikti. Ekspertas nepasisako, kokios būtent yra taikomos grindų montavimo technologijos, jų nelygina ir visiškai nepasisako kuris būtent technologinis procesas buvo netinkamai įvykdytas. Eksperto atlikta ekspertizė yra formali, būtent dėl šios priežasties atsakovas reikalavo į teismo posėdį iškviesti ekspertą, kad būtų galima jam užduoti klausimus ir po jo apklausos spręsti ekspertizės akto ginčijimo klausimą. Tačiau teismas į atsakovo prašymą visiškai neatsižvelgė, nors byla buvo atnaujinta būtent dėl šios priežasties. Ekspertas nurodė, jog atsakovė privalo demontuoti PVC dangos grindis, tačiau nenurodė, kokiu būdu minėta PVC danga turi būti demontuota, koks turi būti paliktas paviršius. Pažymėtina, kad ieškovė ilgą laiką naudojo ir naudoja iki šiol atsakovės išklotą PVC dangą. Visi aukščiau išvardinti motyvai tvirtina apie eksperto V. G. netinkamai atliktą ekspertizę, kurios vertinimui teismas užkirto kelią. Teismas netinkamai ištyrė bylai svarbius įrodymus, neapklausė eksperto, užkirto atsakovui kelią į tinkamą gynybą, todėl netinkamai išsprendė bylą ir priėmė neteisingą sprendimą. Ieškovė teismo prašo taikyti restituciją ir nutraukti rangos sutartį, tačiau restitucija yra taikoma tuomet, kai šalis prašo pripažinti sutartį negaliojančią, o ne ją nutraukiant. Ieškovės prašymas taikyti restituciją yra neteisėtas. Ieškovė galėtų šiuo atveju tik prašyti nuostolių atlyginimo, kartu su prašymu pateikiant dokumentus, pagrindžiančius nuostolių atsiradimą ir jų apskaičiavimą. Teismui pritaikius restituciją, daikto grąžinti tokiame stovyje, koks jis buvo perduotas, ieškovė negalės, kadangi šį daiktą ji eksploatuoja nuo jo sumontavimo momento, tai yra daugiau nei dvejus metus. Teismas visiškai apie tai nepasisako. Nenurodo procedūros, kaip turėtų būti taikyta restitucija, kokia tvarka turėtų būti išmontuojama danga. Nenurodo, procedūros, kaip turėtų atsakovei būti kompensuotas nuostolis dėl dangos nusidėvėjimo. Nors byloje nėra duomenų, tačiau tikėtina, jog ieškovė gautą darbų rezultatą buhalterinėje apskaitoje yra apskaičiusi ir visą laikotarpį yra skaičiavusi nusidėvėjimo kaštus. Vadinasi dalis išleistų pinigų ieškovei yra jau kompensuota, ieškovei išskaičiuojant nusidėvėjimą. Šios aplinkybės irgi teisme nebuvo vertintos, o ieškovė tokias aplinkybes galimai nuslėpė. Atsakovės atstovei prieš teismo posėdį teismo paprašius susipažinti su bylos medžiaga, Kauno apylinkės teismo teisėja atsisakė pateikti bylos medžiagą susipažinimui. Pažymėtina, kad atsakovo atstovei įstojus įpusėjus bylai, nebuvo suteikta jokia galimybė susipažinti su bylos medžiaga ir pasiruošti tinkamam atsakovės gynimui. To pasėkoje teismas pažeidė atsakovės teises į tinkamą gynimo būdą. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

    1. Šalių sudarytas susitarimas (ar žodinis, ar rašytinis) atitinka visus rangos sutarties požymius, todėl atitinkamos aplinkybės akivaizdžiai patvirtino, jog šalis siejo sutartiniai rangos teisiniai santykiai, kurie atsakovei pažeidus esmines tokio susitarimo sąlygas, visiškai pagrįstai buvo nutraukti teismine tvarka.
    2. Apeliantė teigdama, kad ieškovė neinformavo atsakovės apie atitinkamą grindyse įrengtą šildymą, dėl ko atsakovė panaudojo klijus, skirtus grindims, kuriose neįrengtas šildymas, pripažįsta, jog darbus atliko netinkamai. Nors atsakovė mano, kad darbus atliko netinkamai dėl ieškovės kaltės, tačiau šie apeliantės argumentai yra nepagrįsti. Šiuo atveju ieškovė fotonuotraukomis, defektiniu aktu ir byloje paskirtos ekspertizės aktu įrodė darbų trūkumus, tuo metu atsakovė neįrodė, jog atitinkami trūkumai atsirado ne dėl jos kaltės. Remiantis Civilinio kodekso 6.659 str. 1 d. būtent rangovė (atsakovė) kaip atitinkamos srities profesionalė privalėjo įspėti ieškovę (užsakovę) apie tai, kad grindų šildymas gali turėti įtakos įrengtų grindų kokybei. Tačiau apie tai ieškovės neinformavo. Todėl, ieškovės neįspėjusi apie atitinkamas aplinkybes, prarado teisę remtis atitinkama aplinkybe ir privalo atsakyti už trūkumus (CK 6.659 str. 2 d.).
    3. Teismo ekspertas ekspertizės akte aiškiai nurodė, kad trūkumai atsirado ne dėl grindyse įrengto šildymo, o dėl grindų dangos įrengimo technologijos reikalavimų nevykdymo. Priešingu įrodymų byloje nėra. Todėl negalima sutikti su apeliantės teiginiais, kad grindų trūkumai atsirado dėl grindyse įrengto šildymo ir juo labiau, kad dėl to atsakovė neatsako už netinkamai atliktus darbus.
    4. Nesutiktina su apeliantės argumentais dėl atliktos ekspertizės akto. Atsakovė vadovaudamasi CPK 314 straipsniu turėjo teisę pareikšti prašymą dėl eksperto iškvietimo ir apeliacinės instancijos teismui, jog galėtų užduoti visus tariamai egzistuojančius klausimus apeliacinės instancijos teisme, tačiau tokio prašymo nereiškia, nenurodo nei klausimų ekspertui, nei aplinkybių, kurios leistų apeliacinės instancijos teismui suabejoti ekspertizės aktu. Atsakovė neprašo skirti pakartotinės ekspertizės, nepateikia jokių įrodymų, kurie paneigtų eksperto išvadas.
    5. Ekspertas, atsakovei nepateikus gaminių atitikties deklaracijų ir sertifikatų, neturėjo ir neturi jokių galimybių pasisakyti dėl panaudotų medžiagų atitikties teisės aktų reikalavimams. Aplinkybė, jog ekspertas apie panaudotas medžiagas nepasisakė, neturi jokios įtakos ekspertizės patikimumui. Ekspertas padarė išvadas pagal byloje esančius įrodymus bei faktinę situaciją.
    6. Aplinkybė, jog grindų klojimui naudojami mišiniai, kurie pagaminti klijų pagrindu, neleidžia abejoti eksperto išvada. Jei mišinys buvo pagamintas netinkamai (dėl ko atšoko danga), tai nereiškia, jog dėl to ekspertizės aktas yra netinkamas. Atsakovė klijuodama dangą turėjo įvertinti visas aplinkybes ir parinkti tokias medžiagas, kurios būtų buvę tinkamos atsižvelgiant į visą situaciją. Atsakovei įrengiant grindų dangą, šildymas grindyse jau buvo įrengtas (technologiškai neįmanome įrengti šildymo grindyse po to, kai grindys yra sudėtos), todėl atsakovė turėjo atsižvelgti į esantį šildymą, jei ši aplinkybė galėjo turėti įtakos atsakovės atliktų darbų rezultatui.
    7. Apeliantės nurodoma aplinkybė, kad ekspertas nurodydamas, jog atsakovė privalo demontuoti PVC dangos grindis nenurodė kokiu būdu tai padaryti, neatitinka tikrovės. Ekspertas nenurodė, kad atsakovė privalo demontuoti grindis, jis tik atsakė į jam užduotą klausimą ar gali būti ištaisyti trūkumai nedemontavus įrengtų grindų. Į atitinkamą klausimą ekspertas ir atsakė, tačiau kas turėtų atitinkamas grindis demontuoti nepatenka į eksperto kompetenciją.
    8. Civilinio kodekso 6.670 straipsnis numato, kad užsakovui nutraukus rangos sutartį, rangovas privalo grąžinti užsakovui jo perduotas medžiagas ir kitokį turtą. Todėl šiuo atveju turėtų būti taikomos ir bendrosios sutarčių teisės nuostatos. Civilinio kodekso 6.222 straipsnis aiškiai numato, kad restitucija taikoma būtent kai sutartis yra nutraukta.
    9. Apeliantas kelia klausimą ir dėl restitucijos išlaidų, tačiau šį klausimą pakankamai aiškiai reglamentuoja Civilinio kodekso 6.152 str. 2 dalis. Šiuo atveju restitucija taikoma dėl atsakovės kaltės, todėl visos išlaidos tenka atsakovei. Dėl grindų dangos trūkumų ieškovė į atsakovę kreipėsi nedelsiant nuo trūkumų paaiškėjimo, tačiau atsakovė nesutiko išspręsti atitinkamos situacijos, todėl pati atsakovė yra kalta, jog grindys per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį dėvėjosi.
    10. Apeliantės nurodomos aplinkybės, kad teismas atsisakė suteikti apeliantės atstovei galimybę susipažinti su byla, neatitinka tikrovės. Teismo posėdžio pradžioje pati atsakovės atstovė nurodė, kad jei nėra gauta naujų įrodymų ji nepageidauja susipažinti su bylos medžiaga. Net jei ir būtų toks pažeidimas, apeliantė nenurodo kokią įtaka toks pažeidimas būtų turėjęs priimto sprendimo teisėtumui. Atsakovė turėjo pakankamai daug laiko pasirūpinti savo teisių gynimu. Ji turėjo ir ne vieną atstovą, taip pat teismo posėdyje dalyvavo ir pats atsakovės vadovas. Todėl ir dėl šios priežasties atsakovė nepagrįstai teigia, jog buvo pažeistos jos teisės gintis nuo pareikštų jai reikalavimų. Byla iškelta dar 2014 m. rugsėjo mėnesį, todėl atsakovė turėjo pakankamai laiko pasiruošti bylos nagrinėjimui.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Apeliacinis skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, pateiktus įrodymus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis. Apeliacijos objektą sudaro Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. sprendimo, kuriuo tenkintas ieškinys atsakovei dėl statybos rangos darbų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliaciniu skundu akcentuojamas įrodinėjimo taisyklių pažeidimas ir dėl to nesutinkama su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovė atsakinga už nekokybiškai atliktus statybos rangos darbus. Teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu, jeigu jis yra priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialinės bei procesinės teisės normas, o pagrįstu - kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne atskirų faktų interpretavimu (CPK 185 str.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Teismo vidinis įsitikinimas – tai įsitikinimas, pasiektas kruopščiai ir visapusiškai tiriant visas bylos aplinkybes ir išplaukiantis iš nustatytų bei tirtų aplinkybių. Rungimosi principas reikalauja, kad šalys įrodytų aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12 str., 178 str.) CPK 176 str. 1 d. teigiama, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Tai reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant, nei jo nesant. Kita vertus, teismas turi vertinti įrodymus vadovaudamasis ne tik įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais bei bendraisiais teisės principais, įskaitytinai sąžiningumo, protingumo ir teisingumo (CK 1.5 str.). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog paminėtų nuostatų buvo laikytasi. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, argumentais ir motyvais, kurių pagrindu buvo nuspręsta ieškinį patenkinti, todėl visų jų išsamiai nekartoja. Tokiu atveju pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą ir, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011, 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2011 ir kt.). Byloje nustatyta, kad ginčo šalis siejo statybos rangos teisiniai santykiai. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė UAB „Benart projektai“(rangovas) ieškovės UAB „Dovaina“ (užsakovas) užsakymu atliko darbus, t.y. išklojo 140 kv.m. plotą PVC danga ofise. Darbų atlikimo sąmata surašyta 2014-01-06 Nr. 140106A, patvirtina, kad buvo aptartos darbų atlikimo apimtys: pagrindo glaistymas remontiniu mišiniu, Thermofix 2,5/0,8, 90*15 cm PVC danga lentelėmis, klijai, gruntas, dangos klojimas, klijavimas (b.l. 11). 2014-01-30 darbų atlikimo aktas Nr. 140130 patvirtina, kad sąmatoje nurodyti darbai buvo atlikti ir priimti (b.l. 12). PVM sąskaita faktūra Nr. 00379 (b.l. 13, bei mokėjimo nurodymai (b.l. 14-15) patvirtina, kad už atliktus darbus išrašyta sąskaita buvo pilnai apmokėta. Nustatyta, kad ieškovė 2014 m. kovo 26 d. su pretenzija kreipėsi į atsakovę, nurodydama, kad atsakovės įrengtos grindys per siūles sutrūkinėjo, vietomis atšoko nuo pagrindo ir išsipūtė, dėl ko ieškovė prašė ištaisyti defektus. Rangovui neatlikus ar netinkamai atlikus rangos sutartyje numatytą darbą, užsakovas savo teises gali ginti vienu iš CK 6. 665 str. būdų: reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus, reikalauti atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas (CK 6.665 str., 6.678 str. 1 d.). Šiuo gi atveju, ieškovė prašė atsakovės neatlygintinai pašalinti darbų defektus (trūkumus), tačiau atsakovei atsisakius tai atlikti, ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti sutartį bei priteisti iš atsakovės sumokėtus pinigus už atliktus statybos darbus. Pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad atsakovės atlikti darbai turi trūkumų, kurių šalinti darbus atlikęs asmuo nesutinka, sprendė, kad užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti, kad netinkamai darbus atlikęs asmuo atlygintų nuostolius (CK 6. 665 str. 3 d.). Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių, vadovavosi formaliomis eksperto pateiktomis išvadomis, nesudarė visų sąlygų atsakovei apklausti teismo posėdžio metu eksperto, nesuteikė visų sąlygų atsakovės atstovei susipažinti su bylos medžiaga ir pasiruošti tinkamam bylos nagrinėjimui ir atsakovės gynimui. Teisėjų kolegija šiuos teiginius laiko nepagrįstais ir neteikiančiais pagrindo byloje esančius įrodymus vertinti kitaip nei juos vertino pirmosios instancijos teismas.

13Dėl ekspertizės akto Pažymėtina, kad ekspertizės aktas (išvada) yra specifinė įrodinėjimo priemonė tuo, kad joje daromos išvados iš kitų faktinių duomenų, todėl iš dalies tai yra išvestinis įrodymas. Ginčuose dėl statybos darbų atlikimo ekspertizės išvados yra ypač dažna įrodinėjimo priemonė, nes specialių kompetencijų turintis ekspertas turi atlikti paprastai jau civilinėje byloje esančių duomenų objektyvų ir nešališką vertinimą. Ekspertizės akte esantys duomenys, atsižvelgiant į jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio ir gavimo aplinkybių, paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad eksperto vertinami duomenys dažniausiai šalims yra prieinami ir iki ekspertinio tyrimo atlikimo, pavyzdžiui, darbų perdavimo–priėmimo aktai, sąmatos, defektų aktai, statybos darbų žurnalų išrašai ir kt. (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-695/2017; kt.) Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ekspertizę tikslinga skirti tada, kai abejojama tam tikrų faktų buvimu ir šioms aplinkybėms nustatyti reikalingos specialiosios žinios. Ekspertizę skiria teismas, jei tam yra pagrindas – būtinybė išsiaiškinti tam tikrą byloje kilusį klausimą, kai reikalingos specialios mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinios (CPK 212 straipsnio 1 dalis). Ekspertizės skyrimas turi būti pagrįstas ne spėjimu, bet teismo įsitikinimu, kad ekspertizės atlikimas yra tikslingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2005). Remiantis CPK 213 straipsnio nuostatomis, kiekvienas dalyvaujantis byloje asmuo turi teisę pateikti teismui klausimus, kuriais pageidauja gauti eksperto išvadą. Jeigu ekspertinis tyrimas atliktas netinkamai, byloje dalyvaujantys asmenys gali prašyti teismą skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Papildoma ar pakartotinė ekspertizė gali būti efektyvi tik tada, kai teismui kyla abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo, taip pat jeigu yra prieštaravimų tarp kelių ekspertų išvadų (CPK 219 straipsnio 2 dalis). Eksperto išvada kaip ir kiti byloje esantys įrodymai vertinama pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu (CPK 218 straipsnis), byloje dalyvaujantys asmenys turi teisę prašyti teismą apklausti ekspertą. Didesnę įrodomąją reikšmę turi tik CPK tvarka teismo paskirtos ekspertizės aktas (išvada), preziumuojant, kad jai atlikti buvo parinktas byloje dalyvaujantiems asmenims priimtinas nešališkas ekspertas, kad byloje dalyvaujantiems asmenims buvo sudaryta galimybė pateikti ekspertui klausimus, susipažinti su ekspertinio tyrimo išvadomis ir, esant reikalui, prašyti atlikti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Bylos duomenys patvirtina, kad Statybos techninę teismo ekspertizę ( 2015 06 21 ekspertizės aktas) atliko pirmosios instancijos teismo 2014 12 10 nutartimi teismo paskirtas ekspertas V. G., įrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą. Statybos techninės teismo ekspertizės akte konstatuota, kad atsakovės atlikti ieškovės biuro grindų PVC dangos įrengimo darbai netenkina kokybės reikalavimų, nustatyti trūkumai nėra susiję nei su grindų eksploatacija, nei su veikiančia patalpos grindinio šildymo sistema, trūkumų atsiradimo priežastis – grindų dangos įrengimo technologijos reikalavimų nevykdymas, o trūkumus pašalinimas galimas tik demontavus įrengtą dangą. Ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad civilinės bylos medžiagoje nepateikta privalomų atliktų statybos darbų dokumentų – panaudotų statybos produktų eksploatacinių savybių deklaracijų (4), (8), kas esmingai apsunkino ekspertizės objekto tyrimą. Kolegijos nuomone, ekspertizės akte aiškiai nurodyta, kad grindų PVC dangos įrengimo darbų defektai (trūkumai) atsirado ne dėl grindyse įrengto šildymo, o dėl grindų dangos įrengimo technologijos reikalavimų nevykdymo, kad defektai gali būti ištaisyti tik demontavus įrengtas grindis. Priešingų įrodymų apeliantė nepateikė, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti ekspertizės akto išvadomis. Ieškinio reikalavimams pagrįsti ieškovė į bylą pateikė grindų fotonuotraukas, atsakovei pateiktą 2014 03 26 pretenziją, 2014 08 04 raštą dėl nekokybiškai atliktų darbų su reikalavimu ištaisyti defektus, 2014 11 10 defektinį aktą, tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos atsakovė darbų rezultatų trūkumų, kurie buvo nustatyti per protingą terminą nepašalino (CK 6. 666 str.3, 4 d.), su ieškovė nebendradarbiavo (CK 6. 691 str.). Apeliaciniame skunde taip pat nepagrįstai tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovės pasirašytas darbų atlikimo aktas Nr.140130, PVM sąskaitos faktūros Nr. 00379 apmokėjimas 2014-02-27, patvirtina tinkamą rangos sutarties vykdymą - PVC dangos įrengimo 2014 m. sausio 30 d. faktą. Teisėjų kolegija pažymi, kad kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių bei ekspertizės akto, defektai nebuvo akivaizdūs (paslėpti) ir išryškėjo 2014 m. kovo mėnesį, t.y. garantiniu laikotarpiu, vadinasi, jų negalima buvo identifikuoti darbų priėmimo metu. Be to, ieškinys teismui dėl sutarties nutraukimo pateiktas vos po kelių mėnesių (2014-09-02) nuo defektų atsiradimo (įrengtos grindys per siūles sutrūkinėjo, taip pat vietomis atšoko nuo pagrindo ir išsipūtė) ir nustatyti tokie darbų trūkumai bei defektai, kurie kliudė naudotis šiuo objektu pagal jo paskirtį. Teismo ekspertizės metu buvo tik patvirtintas tokios ieškovės pozicijos teisingumas ir pagrįstumas. Nors apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nesuteikė visų sąlygų atsakovės atstovei susipažinti su bylos medžiaga ir pasiruošti tinkamam bylos nagrinėjimui ir atsakovės gynimui, tačiau šie teiginiai prieštarauja byloje esantiems duomenims. Nagrinėjama civilinė byla iškelta 2014 m. rugsėjo 2 d.. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė (atsakovė) pirmosios instancijos teisme turėjo galimybę įrodinėti atitinkamas aplinkybes ir jai buvo žinoma apie atliktą teismo ekspertizę, nes Kauno apygardos teismo 2016 05 04 nutartis, kuria grąžinta byla nagrinėti iš naujo, atsakovei išsiųsta 2016 05 04, pirmosios instancijos teismo 2016 05 19 nutartimi teismo posėdis paskirtas 2016 07 21 dienai, šaukimas atsakovei įteiktas 2016 05 25, todėl atsakovė turėjo pakankamai laiko susirasti atstovą (advokatą ar advokato padėjėją) bei pasirengti bylos nagrinėjimui, susipažinti su bylos medžiaga bei įrodymams teikti. Atsakovės atstovė dalyvavo 2016 09 21 teismo posėdyje. Todėl kolegija konstatuoja, jog atsakovė nebuvo pakankamai aktyvi ir nesinaudojo savo procesinėmis teisėmis tinkamai. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė apeliaciniame skunde neargumentavo, kokių konkrečiai įrodymų ji negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, neišreiškė prašymo dėl papildomų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme, todėl kolegijos vertinimu, šie apeliantės argumentai yra tik deklaratyvaus pobūdžio ir neteikia pagrindo konstatuoti neteisingą bylos baigtį. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nesudarė visų sąlygų atsakovei apklausti teismo posėdžio metu eksperto, tačiau neargumentavo ir nenurodė jokių konkrečių klausimų į kuriuos ekspertas būtų neatsakęs ekspertizės akte ar kad apeliantė turėtų papildomų klausimų ekspertui. Nors apelianės teigia, kad ekspertas neprašė atsakovės pateikti PVC grindų dangos specifikacijos ir kitų reikiamų dokumentų atitikties reikalavimams įvertinti, tačiau nei pirmosios instancijos teisme, nei prie apeliacinio skundo atsakovė nepateikė jos nurodomų dokumentų. Apeliacinės instancijos teismui atsakovė taip pat neteikė prašymo apklausti ekspertą, kas, teisėjų kolegijos nuomone, būtų buvęs tinkamas įrodymų patikrinimas dėl tiriamojo ekspertizės pobūdžio ir eksperto, žinojusio faktinius duomenis ekspertizės atlikimo metu. Rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje numatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą. Jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis. Pagal CK 6.659 str. 1-2 d. rangovas, neįspėjęs užsakovo apie šio straipsnio 1 dalyje numatytas aplinkybes (t.y. gauta iš užsakovo medžiaga, kitas turtas ar dokumentai netinkami ar blogos kokybės; užsakovo nurodymų dėl darbo atlikimo būdo laikymasis sudaro grėsmę atliekamo darbo tinkamumui ar tvirtumui; yra kitų nuo rangovo nepriklausančių aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui, tvirtumui ar darbo saugumui), arba tęsia darbą nelaukdamas, kol užsakovo atsakymas bus gautas per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu jis nenustatytas, – per protingą terminą, arba, jeigu neįvykdo laiku gautų užsakovo nurodymų, neturi teisės remtis šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis aplinkybėmis ir atsako už daikto trūkumus. Jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.665 str. 3 d.). Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė, būdama juridiniu asmeniu – profesionalu savo veiklos srityje ir teikdama statybos darbų paslaugas privalėjo būti rūpestinga ir atidi, priimdama ieškovės darbų užsakymą bei jį vykdydama, įvertinti visas aplinkybes ir parinkti tokias medžiagas, kurios būtų buvę tinkamos atsižvelgiant į visą situaciją. Atsakovei įrengiant grindų dangą, šildymas grindyse jau buvo įrengtas (technologiškai neįmanoma įrengti šildymo grindyse po to, kai grindys yra sudėtos), todėl atsakovė turėjo atsižvelgti į esantį šildymą, jei ši aplinkybė galėjo turėti įtakos atsakovės atliktų darbų rezultatui.

14Dėl restitucijos taikymo Teisėjų kolegija kaip teisiškai nepagrįstus taip pat atmeta ir apeliacinio skundo argumentus dėl restitucijos netaikymo sutarties nutraukimo atveju. Priešingai nei tvirtinama skunde, restitucija yra ne tik sandorio pripažinimo negaliojančiu, bet ir sutarties nutraukimo pasekmė (CK 6.222 str.). Pagal CK 6.222 straipsnio 1 dalį, kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi. Kai grąžinimas natūra neįmanomas (pavyzdžiui, grąžintinas objektas neišlieka) ar šalims nepriimtinas dėl sutarties dalyko pasikeitimo, atlyginama pagal to, kas buvo gauta, vertę pinigais, jeigu toks atlyginimas neprieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams. Kadangi ieškovas pareiškė reikalavimą apeliantui CK 6.665 straipsnio 3 dalies, 6. 670 str. pagrindu, ir nustačius, kad apeliantė (rangovas) per protingą terminą (daugiau nei 5 mėnesius) nepašalino statybos darbų defektų, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius. Ir nors nuo statybos darbų pridavimo, t. y. nuo 2014-01-30, PVC dangos būklė galimai yra pakitusi, tokių pasikeitimų rizika tenka pačiai apeliantei, pažeidusiai sutartį. Apeliantė apeliaciniame skunde nenurodo jokių argumentų dėl skundžiamos sprendimo dalies, kuria teismas tenkino ieškovės reikalavimą ir priteisė ieškovei iš atsakovės 8,40 procento dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo neteisėtumo, todėl teisėjų kolegija dėl šios sprendimo dalies plačiau nepasisako. Šis reikalavimas yra išvestinis iš pagrindinio reikalavimo. Vadinasi, nesant savarankiškų argumentų dėl šios sprendimo dalies neteisėtumo, palikus nepakeistas skundžiamo sprendimo dalis dėl rangos sutarties nutraukimo bei 3 539,24 Eur nuostolių priteisimo iš atsakovės, nepakeista paliekama ir sprendimo dalis dėl 8,40 procento palūkanų priteisimo iš atsakovės. Į esminius skundo argumentus atsakyta. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl kolegija nepasisako. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamo teismo 2016-05-25 sprendimo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

15Dėl bylinėjimosi išlaidų Apeliantė prašo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, pateikė kvitą apie sumokėtą žyminį mokestį už apeliacinį skundą, tačiau apeliantės apeliacinis skundas atmetamas, todėl ji neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo priteisimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti jos turėtas advokato pagalbos išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, tačiau šias išlaidas patvirtinančių rašytinių įrodymų nepateikė, todėl šis prašymas nepagrįstas, todėl netenkintinas (CPK 178 str.). LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atmetus apeliantės apeliacinį skundą šios išlaidos iš jos nepriteistinos, kadangi byla elektroninė ir teismas tokių išlaidų nepatyrė (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

16Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

17Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

18Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai