Byla e2S-2262-803/2018
Dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų O. G. ir J. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 13 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjų J. L. ir O. G. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo.

2Teismas

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Apeliacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių santuokos nutraukimą abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, taikymo ir aiškinimo.

    5

  2. Pareiškėjai J. L. ir O. G. 2018 m. birželio 12 d. kreipėsi į teismą su prašymu dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 13 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų J. L. ir O. G. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
  2. Teismas konstatavo, kad pareiškėjai turi teisę kreiptis į teismą pagal sutuoktinių nuolatinę gyvenamąją vietą. Nustatė, jog J. L. ir O. G. santuoką įregistravo 2012 m. balandžio 18 d. Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje. Pareiškėjų pareiškime nurodoma, jog pareiškėja O. G. gyvena ( - ), o pareiškėjas J. L. gyvena ( - ). Iš Gyventojų registro išrašo matyti, jog abu pareiškėjai yra deklaravę išvykimą į Jungtinę Karalystę. Pareiškėjai nekilnojamojo turto ar kilnojamojo registruotino turto Lietuvos Respublikoje nėra įregistravę. Bendrų vaikų nesusilaukė. Duomenų, kad pareiškėjai turėjo gyvenamąją vietą Vilniuje, į bylą nepateikta.
  3. Teismas, įvertinęs, kad pareiškėjai gyvena Jungtinėje Karalystėje, o įrodymų, jog vieno iš sutuoktinių gyvenamoji vieta būtų Vilniaus mieste, byloje nepateikė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 538 straispnio 2 dalis), pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu atsisakė priimti kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
  4. Nurodė, jog pareiškėjai J. L. ir O. G. turi teisę kreiptis į teismą pagal sutuoktinių gyvenamąją vietą į Jungtinės Karalystės teismą (2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr.1347/2000“ 3 straipsnio 1 dalies a ir b punktai, CPK 538 straispnio 2 dalis).

8III. Atskirojo skundo argumentai

9

  1. Atskiruoju skundu apeliantai (pareiškėjai) J. L. ir O. G. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartį ir klausimą dėl prašymo nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu priėmimo išspręsti iš esmės. Atskirajame skunde išdėstyti tokie esminiai argumentai:
    1. apeliantai J. L. ir O. G. yra Lietuvos Respublikos piliečiai, todėl teismas nepagrįstai atsisakė priimti prašymą dėl santuokos nutraukimo. CPK 784 straipsnio 1 dalis numato, kad Lietuvos Respublikos teismams yra teismingos šeimos bylos, jeigu nors vienas iš sutuoktinių yra Lietuvos Respublikos pilietis. Analogiška jurisdikcija yra numatyta ir 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr.1347/2000“ 3 straipsnio 1 dalies b punkte, kuriame nurodyta, kad bylose, susijusiose su santuokos nutraukimu, gyvenimu skyrium (separacija) ir santuokos pripažinimu negaliojančia, jurisdikciją turi teismai, esantys toje valstybėje narėje, kurios pilietybę turi abu sutuoktiniai;
    2. pareiškėjai iki kreipimosi į teismą su prašymu nutraukti santuoką turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvoje, savo santuoką įregistravo Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje. Išvykimą į Juntinę Karalystę apeliantai deklaravo tik 2011 metais;
Teismas

konstatuoja:

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11

  1. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui, yra pagrįsta ir teisėta.
  2. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena pagrindinių sąlygų užtikrinti asmens teisę į teisminę gynybą, nes jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui.
  3. CPK 538 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prašymas nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu paduodamas vieno iš sutuoktinių gyvenamosios vietos apylinkės teismui. Pažymėtina, kad ši byla turi tarptautinį elementą, kadangi abu pareiškėjai viešame registre yra deklaravę išvykimą į užsienio šalį, Jungtinę Karalystę, todėl teismą saisto pareiga ex officio patikrinti, ar ši byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams (CPK 782 straipsnis).
  4. Tarptautinį civilinį procesą reglamentuoja nacionalinė teisė, dvišalės ir daugiašalės valstybių sutartys. CPK 780 straipsnyje nustatyta taisyklė, kad CPK nuostatos taikomos, jeigu tarptautinė sutartis, kurios dalyvė yra Lietuvos Respublika, atitinkamų santykių nereglamentuoja kitaip. Atskiruoju skundu pagrįstai nurodoma, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti taikomas 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr.1347/2000“ (toliau – Reglamentas). Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikai daugiašalės sutarties pagrindu 2004 m. gegužės 1 d. tapus Europos Sąjungos (toliau – ES) nare, ES teisės aktai taikomi tiesiogiai. Reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse pagal Europos Bendrijos steigimo sutarties 110 straipsnio 2 dalį. Nacionalinis teismas negali pakeisti Reglamente įtvirtintų teismingumo taisyklių ar atsisakyti jas taikyti.
  5. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai J. L. ir O. G. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškimą atsisakė priimti, konstatuodamas, jog pareiškimas nėra teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui, kadangi abu pareiškėjai yra deklaravę savo išvykimą į užsienį, o duomenų apie jų nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje nėra (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo minėto Reglamento nuostatomis, o taip pat Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymu, kurio 8 straipsnis būtent ir reglamentuoja bylų, kai sutuoktiniai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, neturintys gyvenamosios vietos ir turto Lietuvos Respublikoje, teismingumą.
  6. Reglamento II skyriaus 1 skirsnio 3 straipsnyje nustatyta bendroji jurisdikcija reikalavimams dėl santuokos nutraukimo, o 3 straipsnio a punkte išvardinti šeši alternatyvūs jurisdikcijos kriterijai, kurie susiję su vieno ar abiejų sutuoktinių nuolatine ar paskiausia gyvenamąja vieta. Taip pat pažymėtina, kad taikant Reglamento 3 straipsnio b punkto kriterijų, ginčas dėl šalių santuokos nutraukimo yra teismingas Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai atsižvelgiant į tai, kad abu sutuoktiniai turi Lietuvos Respublikos pilietybę. Reglamento preambulėje yra pažymėta, jog Reglamentas priimamas atsižvelgiant į tai, kad Europos Bendrija yra iškėlusi tikslą sukurti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, kurioje užtikrinamas laisvas asmenų judėjimas. Šios Reglamento nuostatos numato alternatyvųjį teismingumą, o tai reiškia, kad imperatyvaus reikalavimo spręsti ginčus dėl santuokos nutraukimo išimtinai tik šalių gyvenamosios vietos valstybės narės teisme nėra. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnyje nustatyta, kad pareiškimas dėl santuokos nutraukimo, gyvenimo skyrium (separacijos), santuokos pripažinimo negaliojančia, kai sutuoktiniai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, neturintys Lietuvos Respublikoje gyvenamosios vietos ir turto, paduodamas bet kuriam apylinkės teismui ieškovo pasirinkimu.
  7. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutarimu ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo, nesivadovavo nurodytais teisės aktais, neištyrė nuodugniai ir išsamiai visų teisiškai reikšmingų aplinkybių sprendžiant pareiškimo nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutarimu teismingumo klausimą. Taip pat pirmosios instancijos teismas nenurodė pareiškėjams į kurią instituciją reikėtų kreiptis (CPK 137 straipsnio 3 dalis) ir galimai nepagrįstai apribojo jų teisę reikšti prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu bei apsunkino teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą.
  8. Dėl kitų apeliantų argumentų apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako, kadangi pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/20019; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, ir kt.).
  9. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas prašymo priėmimo klausimą, netinkamai taikė tarptautinio teismingumo taisykles, priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, todėl skundžiama nutartis naikintina ir prašymo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nutarties negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).

12Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 ir 339 straipsniais,

Nutarė

13apeliantų atskirąjį skundą tenkinti.

14Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartį ir perduoti prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo priėmimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

15Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Ryšiai