Byla 2S-44-227/2016
Dėl skolos, palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininko Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centro

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Dzelzienė

2viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centro atskirąjį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. L2-1350-844/2015, kuria tenkintas kreditoriaus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pagal kreditoriaus UAB „AUTAIRAS“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo dėl skolos, palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininko Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centro, ir

Nustatė

3Kreditorius prašė priteisti iš skolininko 51413,06 Eur skolą, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 329,25 Eur žyminio mokesčio. Siekiant užtikrinti reikalavimo įvykdymą, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti pinigines lėšas, nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, nes informacijos apie skolininkui priklausančias lėšas sąskaitoje, nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą neturi, prašo pavesti antstoliui surasti ir areštuoti skolininkui priklausančias pinigines lėšas, nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą pareikšto reikalavimo ribose (51413,06 Eur), kadangi teismo sprendimas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, nes Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centras vengia įvykdyti savo įsipareigojimus ir gali imtis aktyvių veiksmų, siekdamas išvengti teismo įsakymo įvykdymo.

4Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartimi tenkino kreditoriaus prašymą. Areštavo skolininko Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centro nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktai už 51413,06 Eur, esančius pas skolininką ir/ ar trečiuosius asmenis, uždraudė skolininkui areštuotus daiktus parduoti, įkeisti ar bet kokiu kitu būdu perleisti kitiems asmenims, skolininkui neturint tokio turto arba turint nepakankamai, areštuotos skolininko piniginės lėšos atsiskaitomosiose sąskaitose, priklausančios skolininkui ir esančios pas skolininką, kredito įstaigose ar pas trečiuosius asmenis, bendrai 51413,06 Eur sumai (įskaitant ir areštuotų nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų vertę), uždraudžiant skolininkui vykdyti bet kokius atsiskaitymus areštuotomis piniginėmis lėšomis, išskyrus atsiskaitymą su kreditoriumi civilinėje byloje Nr. L2-1350-844/2015, darbo užmokesčio mokėjimą darbuotojams, privalomus mokėjimus valstybei, savivaldybei ir įmokas Valstybinio socialinio draudimo fondui.

5Teismas nustatė, kad skolininkas vengia vykdyti savo prievolės kreditoriui, su kreditoriumi nebendradarbiauja, prašomos skolos suma yra didelė, būtina apsaugoti galimą būsimą piniginių reikalavimų priverstinį įvykdymą, užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti šio teismo sprendimo įvykdymą ir yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi kreditorius tikėtinai pagrindė savo reikalavimus ir nesiėmus šių priemonių teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Kadangi piniginių lėšų areštas suvaržo įmonės veiklą, apriboja galimybes vykdyti ūkines operacijas ir sukuria prielaidas nuostolių atsiradimui, todėl piniginių lėšų areštą taikė tik tuo atveju, jeigu reiškiamo reikalavimo užtikrinimui nepakanka kito skolininko turto (nekilnojamojo ar/ir kilnojamojo), nurodant, kad pareikšto reikalavimo ribose pirmiausiai turėtų būti areštuojamas nekilnojamasis turtas, priklausantis skolininkui, o jo nesant ar neužtekus – kilnojamasis turtas bei piniginės lėšos, priklausančios skolininkui ir esančios pas skolininką ir/ar trečiuosius asmenis, leidžiant išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokėti socialinio draudimo įmokas bei privalomas įmokas mokesčių administratoriui, taip pat atsiskaityti su kreditoriumi. Kreditoriui išaiškinta, kad jis pagal CPK 147 str. 6 d. dėl skolininko turto suradimo ir aprašymo turi per keturiolika dienų kreiptis į antstolį, priešingu atveju laikinosios apsaugos priemonės nustoja galioti.

6Skolininkas Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centras atskiruoju skundu prašo panaikinti nutartį. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog kreditorius nepagrindė savo prašymo, nepateikė įrodymų, argumentų, kodėl teismo sprendimo įvykdymas netaikius laikinųjų apsaugos priemonių galėtų pasunkėti ar tapti neįmanomu. Teismas deklaratyviai bei nemotyvuotai, kas laikytina absoliučiu teismo nutarties negaliojimo pagrindu, sprendė, jog skolininkas vengia vykdyti prievolę bei nebendradarbiauja su kreditoriumi, vienašališkai pasirašyti statybų darbų kiekių ir apskaitos dokumentai, nesuderinti nei su techninę priežiūrą vykdančiu subjektu, nei su užsakovu, niekaip negali pagrįsti ir įrodyti kreditoriaus reikalavimo teisės pagrįstumo ir skolininko esą vengimo mokėti skolą ir/ar nebendradarbiavimo. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, turi įvertinti jų taikymo pasekmes kitai šaliai, išlaikyti šalių interesų pusiausvyrą, nesuteikti ne vienai šaliai nepagrįsto pranašumo. Prezumpcija, kad didelė reikalavimo suma gali apsunkinti būsimo teismo sprendimo įgyvendinimą nėra absoliuti, nesant byloje duomenų, jog skolininkas kokiu nors būdu jam priklausantį turtą, lėšas slėps, perleis tretiesiems asmenims ar kitaip pasunkins savo turtinę padėtį, siekdamas vengti galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo, negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas neįvertino, kad Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centras yra ne privatus, o viešasis juridinis asmuo, kurio steigėja ir savininkė yra Lietuvos Respublikos valstybė, įgyvendinanti savo teises per Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministeriją, kuris turtą naudoja, valdo ir disponuoja laikydamasis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytos tvarkos, griežtai kontroliuojamos tiek Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos, tiek valstybės turtą ir lėšų naudojimą kontroliuojančių kitų valstybinių institucijų. Todėl skolininkas negalėtų nuslėpti turimą turtą ir lėšas, o toks pat kreditoriaus reikalavimas galėtų būti patenkintas ir vėliau, jei teismo sprendimas būtų jam palankus. Nurodo, kad tokias išvadas darė ir Lietuvos apeliacinis teismas 2013-10-03 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-2273/2013. Uždraudus disponuoti skolininkui priklausančiomis lėšų sumomis yra apsunkinama ir trikdoma bet kokios įmonės veikla, kas įtakoja ne tik skolininko interesą bet ir viešąjį. Piniginių lėšų ir turto areštas ypač apsunkina tinkamai teikti šias paslaugas: vykdyti kokybišką mokymo procesą moksleiviams ir studentams, užtikrinti šią jų teisę ir kartu viešąjį interesą, o taip pat, įgyvendinti statybos, rekonstrukcijos, ES paramos ir kt. projektus, kas taip pat yra viešojo intereso sritis.

7Kreditorius UAB „Autairas“ atsiliepimu nesutinka su skundu ir prašo jo netenkinti. Teigia, kad laikinąsias apsaugos priemones teismas taikė pagrįstai, kadangi ieškovas pateikė įrodymus, iš kurių teismui nekilo abejonių, jog ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, apelianto teiginiai, kad nėra duomenų, jog jo turtinė padėtis galėtų pasikeisti į neigiamą pusę todėl nėra ir rizikos , kad ateityje teismo sprendimo vykdymas iš esmės pasunkėtų ar taptų neįmanomas, nepagrįsti, deklaratyvūs. Teismų praktikoje preziumuojama, kad didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Kreditoriui taip pat yra svarbios piniginės lėšos, kurių jis negauna už tinkamai atliktus darbus, skolininkas, būdamas viešas ir atstovaudamas viešąjį interesą, pats elgiasi neadekvačiai ir ypatingai neatsakingai. Apelianto teiginys, kad kreditoriaus vienašališkai pasirašyti statybos rangos atliktų darbų aktai nesuderinti nei su techninę priežiūrą vykdančiu subjektu, nei su užsakovu, partodo, jog skolininkas nebendradarbiauja ir vengia priimti iš kreditoriaus tinkamai atliktus darbus. Skolininko projekto finansavimo sutartis yra pasibaigusi, jis nebedisponuoja reikiamomis lėšomis, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas.

8Atskirasis skundas netenkintinas, skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p).

9Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau- CPK) 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

10Byloje kilo ginčas dėl to, ar teisėta ir pagrįsta yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria tenkintas kreditoriaus prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismui išdavus teismo įsakymą.

11CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas. Laikinosios apsaugos priemonės yra kompleksas teismo taikomų po vieną ar kelias priemonių dėl atsakovui priklausančio turto (kilnojamojo, nekilnojamojo, lėšų, turtinių teisių) nuosavybės teisių apribojimų ir kitų įpareigojimų, draudimų ar veiksmų sustabdymo, kuriais siekiama užtikrinti sprendimo, kuris bus priimtas ateityje, įvykdymą bei kartu išvengti teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo arba neįmanomumo. Laikinųjų apsaugos priemonių poreikį nulemia grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra pagrindo. CPK 145 straipsnyje yra numatytos laikinųjų apsaugos priemonių rūšys, šis sąrašas nėra baigtinis, laikinosiomis apsaugos priemonėmis gali būti ir kituose įstatymuose numatytos ar teismo pritaikytos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas (CPK 145 str. 1 d. 13p.)

12Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs kreditoriaus prašymą, skundžiama nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones. Apeliantas teigia, kad teismo nutartis yra nemotyvuota, kadangi tik deklaratyviai nurodoma, jog skolininkas vengia vykdyti prievolę ir nebendradarbiauja su kreditoriumi, kreditoriaus prašymas nepagrįstas, nėra duomenų, jog kyla grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, skolininkas yra viešasis juridinis asmuo.

13Su tokiais teiginiais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Teismas sprendė dėl kreditoriaus prašymo pagrįstumo, taip pat klausimą, ar reikalavimo suma laikytina didele skolininkui ir motyvavo sprendimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pasisakęs dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo masto. Pažymėjo, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones teismas privalo laikytis šalių interesų pusiausvyros ir siekti, kad skolininkas išvengtų didelių nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl piniginių lėšų areštas taikytinas tik tuo atveju, jeigu reiškiamo reikalavimo užtikrinimui nepakanka kito turto bei piniginių lėšų. Manytina, kad apelianto nurodyti teiginiai, jog teismas tik deklaratyviai konstatavo prašymo pagrįstumą, nesudaro pagrindo spręsti esant nutartį nemotyvuota ir naikintina CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.

14Apeliantas teigia, kad byloje nėra duomenų, jog kyla grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, skolininkas yra viešasis juridinis asmuo, jo steigėja yra Lietuvos Respublikos valstybė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą teismo procesinio sprendimo įvykdymą. Įstatymų leidėjas ne tik numatė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, bet ir šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, jeigu yra pagrindo, manyti, kad nesiėmus šių priemonių, teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Asmuo, prašantis taikyti tokio pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones, turi pagrįsti jų būtinumą. Šiuo atveju apeliantas teigia, kad kreditoriaus nurodomos aplinkybės, jog skolininkas vengia vykdyti prievolę bei nebendradarbiauja su kreditoriumi, nesudaro pagrindo tokio prašymo taikymui. Tačiau pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas vertino ne tik šias aplinkybes, tačiau ir tai, jog reikalavimo suma yra didelė (51 413,06 Eur). Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Byloje nesant duomenų apie skolininko turtinę padėtį, manytina, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą spręsti, jog didelė reikalavimų suma yra esminė aplinkybė, dėl kurios gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas teismo procesinio sprendimo įvykdymas. Tuo pačiu sutiktina su apeliantu, jog minėta prezumcija nėra absoliuti, todėl kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į skolininko finansines galimybes, t.y., ar jam reikalavimų suma, lyginant ją su nuosavybės teise turimo turto verte, pajamomis, įsipareigojimais kreditoriams, yra didelė. Taigi, tiek sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tiek ir laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą gali būti nagrinėjama, ar reikalavimo suma yra didelė šaliai, kurios turtui prašoma taikyti disponavimo suvaržymus. Pastebėtina, kad apeliantas nepateikė su atskiruoju skundu jokių duomenų apie savo turimą turtą, deklaratyviai teigia, kad pats faktas, jog skolininkas yra viešasis juridinis asmuo, kontroliuojamas atitinkamų valstybės institucijų, vertintinas kaip mažinantis grėsmę, kad turtas gali būti perleistas tretiesiems asmenims ar kitaip suvaržytas. Apeliacinės instancijos nuomone, šiuo atveju negalima pripažinti, kad skolininkui pareikštų reikalavimų suma yra nedidelė ir kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių galimai kreditoriui palankaus teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų ar netaptų neįmanomu. Teismas pripažįsta, kad prezumpcija, jog didelė reikalavimų suma gali objektyviai padidinti kreditoriui galimai palankaus teismo sprendimo nevykdymo riziką, nagrinėjamu atveju nebuvo paneigta, todėl pagrįstai taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

15Apeliantas taip pat nurodo, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones nukentės ne tik privatus, bet ir viešas interesas. Atsižvelgus į tai, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones neturėtų būti pažeidžiamas šalių lygiateisiškumo principas įvertintina, kad šiuo metu Panevėžio apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla 2-747-544/2015 Visagino miesto apylinkės teismui priėmus UAB „Autairas“ ieškinį po skolininko Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centro pareikštų prieštaravimų dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. teismo įsakymo išdavimo. Ši byla nagrinėjama pagal ieškovo UAB „Autairas“ ieškinį atsakovui Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centras dėl 51 413,06 Eur skolos ir palūkanų priteisimo ir atsakovo Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centras priešieškinį ieškovui dėl 45959,99 Eur netesybų pagal sutartį priteisimo. Minėtoje byloje Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centro prašymu priešieškinio užtikrinimui 2015 m. lapkričio 12 d. neįsiteisėjusia nutartimi taip pat yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės - areštuota, uždraudžiant disponuoti, 45 959,99 Eur sumai ieškovui UAB „Autairas“ priklausančio nekilnojamojo turto, kilnojamojo turto, o jo nesant ar esant nepakankamai - turtinės teisės ir piniginės lėšos, esančios pas ieškovą, atsiskaitomosiose sąskaitose ar pas trečiuosius asmenis. Todėl šiuo atveju tiek kreditorius, tiek skolininkas patiria tam tikrų ribojimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, jomis nesuteikiama nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržomos vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti.

16Pastebėtina, kad skolininkas, manydamas, kad jis patiria nuostolių ar nuostoliai gali atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, gali pasinaudoti įstatyme numatyta galimybe jiems kaip asmenims, kurių atžvilgiu yra taikomos laikinosios apsaugos priemonės, kreiptis į teismą su prašymu reikalauti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, atlyginimo užtikrinimo (CPK 146 str.) arba įmokėti reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą, pateikti laidavimą, įkeisti turtą, prašyti pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita (CPK 148 str.), siekiant, kad laikinosios apsaugos priemonės nebūtų taikomos arba kuo mažiau varžytų jų teises ir turtinius interesus.

17Teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir jas tinkamai pritaikė, todėl priimta nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o jos naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

18Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmosios dalies pirmuoju punktu,

Nutarė

19Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartį palikti nepakeista.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Kreditorius prašė priteisti iš skolininko 51413,06 Eur skolą, 6 procentų... 4. Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartimi tenkino... 5. Teismas nustatė, kad skolininkas vengia vykdyti savo prievolės kreditoriui,... 6. Skolininkas Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centras... 7. Kreditorius UAB „Autairas“ atsiliepimu nesutinka su skundu ir prašo jo... 8. Atskirasis skundas netenkintinas, skundžiama teismo nutartis paliktina... 9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 10. Byloje kilo ginčas dėl to, ar teisėta ir pagrįsta yra pirmosios instancijos... 11. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje... 12. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs kreditoriaus... 13. Su tokiais teiginiais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Teismas... 14. Apeliantas teigia, kad byloje nėra duomenų, jog kyla grėsmė būsimo teismo... 15. Apeliantas taip pat nurodo, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones... 16. Pastebėtina, kad skolininkas, manydamas, kad jis patiria nuostolių ar... 17. Teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą... 18. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337... 19. Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartį palikti...