Byla 1A-321-616/2015
Dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo T. V. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 str. 2 d. nuteistas laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 641 str., T. V. paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta 1/3 ir T. V. nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose

1Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Ernestos Montvidienės, teisėjų Vaclovo Iždono, Broniaus Zalagos, sekretoriaujant Irenai Skaringienei, dalyvaujant prokurorui Laurynui Butvidui, gynėjai advokatei Jurgitai Šlapaitienei, nuteistajam T. V.

2viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. V. apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo T. V. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 str. 2 d. nuteistas laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 641 str., T. V. paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta 1/3 ir T. V. nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

3Nukentėjusiosios E. V. civilinis ieškinys tenkintas ir iš T. V. nukentėjusiosios naudai priteista 1465,48 Eur turtinei žalai atlyginti.

4T. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuoti 347,54 Eur, kuriuos jis gavo iš nusikalstamos veikos.

5Kolegija

Nustatė

6T. V. nuteistas už tai, kad laikotarpyje nuo 2014 m. lapkričio 4 d. 20.00 val. iki lapkričio 5 d. 5.30 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, ( - ) rajone, ( - ) seniūnijoje, ( - ) kaime, iš gyvenamojoje sodyboje esančio užrakinto garažo pagrobė E. V. priklausantį automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris ( - ) 5000 Lt (1445, 84 eurų) vertės, su jame buvusia pinigine ir 60 Lt (17,35 Eur), taip nukentėjusiajai E. V. padarydamas 5060 Lt (1463,19 Eur) turtinę žalą.

7Apeliaciniu skundu nuteistasis T. V. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę.

8Skunde apeliantas nurodo, kad dėl padaryto nusikaltimo visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, įvertino savo veiksmų pavojingumą ir suprato, kad pasielgė blogai. Pažymi, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog jis nukentėjusiosios atsiprašė, yra jauno amžiaus, pažadėjo ateityje nebenusikalsti, taip pat apeliantas atkreipia dėmesį į padarytą žalą. Apelianto nuomone, bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus jam švelnesnę bausmę.

9Teismo posėdyje nuteistasis T. V. ir jo gynėja apeliacinį skundą prašė tenkinti, papildomai nurodydami, kad konfiskuoti pinigai turi atitekti nukentėjusiajai E. V., o prokuroras prašė skundą atmesti.

10Apeliacinis skundas atmetamas.

11Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, T. V. pripažino kaltu pagal BK 178 str. 2 d. Apeliaciniu skundu T. V. neginčija teismo nustatytų faktinių aplinkybių, nusikalstamos veikos kvalifikacija, tačiau nuteistasis mano, jog jam bausmė turėtų būti sušvelninta. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 str. 3 d.).

12Skirdamas bausmę nuteistajam T. V., pirmosios instancijos teismas BK 54 str. nuostatų nepažeidė, ir apeliantas iš esmės nenurodė jokių naujų aplinkybių, į kurias būtų neatsižvelgęs apylinkės teismas. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (apeliantas padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą neišnykus teistumui), į nuteistąjį asmenį apibūdinančius duomenis (praeityje ne kartą teistas, baustas administracine tvarka, nedirbantis), į nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl įvykdyto nusikaltimo (BK 59 str. 1 d. 2 p.), o taip pat, kad apelianto atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pažymėtina, kad nors T. V. yra dar jauno amžiaus, tačiau iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo jis buvo teistas net 6 kartus už analogiškas nusikalstamas veikas. Tai rodo didesnį T. V. asmens pavojingumą visuomenei, byloja, kad apelianto padaryta ir skundžiamu nuosprendžiu inkriminuota veika nėra atsitiktinis jo neigiamas poelgis. Iš bylos medžiagos matyti, kad jis 2014 m. spalio 23 d. buvo paleistas iš pataisos įstaigos lygtinai (1 t., 57 b. l.), tačiau jau laikotarpyje nuo 2014 m. lapkričio 4 d. iki 2014 m. lapkričio 5 d. vėl nusikalto ir už tai buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Taigi, nepaisant T. V. deklaruojamo pažado ateityje nebenusikalsti, minėtų aplinkybių visuma vis dėlto patvirtina tai, jog T. V. nesistengia keisti gyvenimo būdo. Todėl, apeliacinės instancijos teismo nuomone, skiriant apeliantui švelnesnę bausmę, nepavyktų pasiekti bausmės tikslų, numatytų BK 41 str. 2 d. Taip pat pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas už skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotą nusikalstamą veiką apeliantui nustatė laisvės atėmimo bausmę, mažesnę už BK 178 str. 2 d. sankcijose numatytą tokios bausmės vidurkį, bei taikydamas BK 641 str. nuostatas, dar ir sumažino paskirtą laisvės atėmimo bausmę vienu trečdaliu. Todėl, įvertinus visa, kas jau paminėta, teigti, kad sumažinta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams yra aiškiai per griežta, nėra pagrindo. Kartu pastebėtina, kad vien tik nuteistojo asmens pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.

13Skundu T. V., be kita ko, apeliuoja į tai, kad jis prisipažino ir gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Pažymėtina, kad ši aplinkybė teismo buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia, ir teismas į tai atsižvelgė skirdamas bausmę, todėl dar sykį vertinti tą pačią aplinkybę, kaip prašoma apeliaciniu skundu, nėra pagrindo. Atsakant į nuteistojo skundo argumentą dėl jo atsiprašymo, iš 2015 m. balandžio 21 d. teisiamojo posėdžio protokolo aišku, kad pirmosios instancijos teismui buvo žinoma, kad T. V. tėvų atsiprašė (1 t., 113 b. l.), ir nors teismas to tiesiogiai nenurodė skundžiamame nuosprendyje, tačiau iš paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydžio matyti, kad ir ši aplinkybė skiriant bausmę T. V. buvo įvertinta. Taip pat pastebėtina, kad Pakruojo rajono apylinkės teismas skundžiamu 2015 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu pagrįstai patenkino nukentėjusiosios E. V. civilinį ieškinį dėl 1465,48 Eur, nes padaryta turtinė žala iki šiol nėra atlyginta, ir paskyrė T. V. baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskavo 347,54 Eur, kuriuos jis gavo iš nusikalstamos veikos. Šiuo aspektu pažymėtina, kad BK 72 str. 1 d. nurodyta, jog konfiskuojamas turtas yra paimamas valstybės nuosavybėn, todėl T. V. teiginys, kad šie pinigai turi atitekti nukentėjusiajai E. V. laikytinas nepagrįstu.

14Taigi, teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas aptartas ir skundžiamame nuosprendyje išdėstytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes daro išvadą, kad ir galutinė T. V. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, tinkamai individualizuota, todėl keisti nuosprendį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

15Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 332 str.,

Nutarė

16Nuteistojo T. V. apeliacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai