Byla 2A-1358-230/2013
Dėl skolos priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Minibank“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. A2-2393-475/20113 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Minibank“ ieškinį atsakovams T. K., A. V. dėl skolos priteisimo.

2Teisėja, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė ieškiniu pirmosios instancijos teismo prašė priteisti iš atsakovų solidariai 1 654,16 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad A. V., neteisėtai panaudodama „Swedbank“, AB T. K. vardu išduotą elektroninę mokėjimo priemonę - kortelę su elektroninės bankininkystės identifikavimo kodais ir šios svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenimis - slaptažodį, T. K. vardu paėmė iš UAB „Minibank“ paskolą, kurios negrąžino. Šiais veiksmais A. V. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 str. l d. Ieškovė nebuvo įtraukta į Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamąją bylą Nr. 1-2205/2010, taip pat nebuvo byloje pripažinta civiliniu ieškovu. 2010-09-13 Kauno miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-2205/2010 nustatyta, jog T. K. buvo sudaręs sutartį dėl banko mokėjimo kortelės ir internetinės bankininkystės, tačiau kortele nesinaudojo, nes nelabai moka naudotis internetine bankininkyste. Vėliau prisiminė, jog kortelę paliko pas seserį. Tik areštavus atsakovo žmonos K. K. sąskaitas, T. K. pradėjo aiškintis situaciją ir paaiškėjo, jog jo banko kortelė yra dingusi. Atsakovės A. V. sutuoktinis D. V. baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu paaiškino, jog žmona naudojosi T. K. banko kortele, kurią ji naudojo su brolio sutikimu. Nepaisant to, ar atsakovas žinojo, ar ne, jog jam priklausanti banko kortelė yra pas atsakovę A. V., atsakovas elgėsi neapdairiai, t. y. pas trečiuosius asmenis paliko savo kortelę su prisijungimo duomenimis, ilgą laiką nesikreipė į banką dėl pamestos kortelės užblokavimo, nesidomėjo, ar jo vardu buvo atliktos kokios nors mokėjimo operacijos ir kt. Kadangi atsakovas taip pat prisidėjo prie žalos atsiradimo, todėl, remiantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, ieškovė prašė priteisti patirtus nuostolius iš atsakovų solidariai.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Kauno apylinkės teismas 2013 m. kovo 12 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei iš atsakovės A. V. 1 654,16 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2009-12-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 71 Lt žyminio mokesčio. Likusią ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš atsakovės A. V. valstybei 60 Lt pašto išlaidų.

7Teismas nustatė, kad 2009-01-27 pagal atsakovo T. K. prašymą, pateiktą elektroninėmis priemonėmis, ieškovė suteikė 800 Lt paskolą. Kauno rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. L2-3905-358/2009 2009-12-19 išdavė teismo įsakymą išieškoti iš T. K. UAB „Minibank“ naudai 899 Lt dydžio skolą, 755,16 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. 2010-09-13 Kauno miesto apylinkės teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1-2205/2010 nustatė, jog T. K. sesuo A. V. neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, priklausančią T. K., ir naudojo jo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti. A. V., neteisėtai panaudodama svetimą „Swedbank“ AB T. K. vardu išduotą elektroninę mokėjimo priemonę – kortelę su elektroninės bankininkystės identifikavimo kodais ir šios svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis – slaptažodį, T. K. vardu paėmė iš UAB „Minibank“ 800 Lt paskolą, ir šiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 str. 1 d. Įsiteisėjus nuosprendžiui baudžiamojoje byloje Nr. 1-2205/2010, atsakovas T. K. 2012-06-27 kreipėsi į Kauno rajono apylinkės teismą, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. L2-3905-358/2009 bei panaikinti teismo įsakymą dėl baudžiamojoje byloje paaiškėjusių aplinkybių. Kauno rajono apylinkės teismas 2012-08-08 nutartimi atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. L2-3905-358/2009, 2012-09-27 nutartimi atsakovo pareiškimą dėl proceso atnaujinimo laikė prieštaravimais dėl teismo įsakymo ir nurodė ieškovei pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles pareikšti ieškinį. Ieškovė pateikė ieškinį dėl skolos išieškojimo solidariai iš abiejų atsakovų, reikalavimą grįsdama tuo, kad atsakovas T. K. neapdairiais savo veiksmais prisidėjo prie žalos ieškovei atsiradimo.

8Teismas sprendime nurodė, kad atsakovės A. V. neteisėti veiksmai nustatyti įsiteisėjusiu Kauno miesto apylinkės teismo 2010-09-13 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2205/2010. Baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių pagrindu teismas padarė išvadą, kad atsakovas T. K. nebuvo išreiškęs valios sudaryti paskolos sutartį, negavo paskolos pinigų, t. y. savo valia neprisiėmė jokių sutartinių įsipareigojimų, todėl negali būti laikomas atsakingu už paskolos sutarties nevykdymo pasekmes. Atsakovas elektroninę mokėjimo priemonę ir tapatybės patvirtinimo duomenis buvo palikęs savo artimo giminaičio - sesers A. V. žinioje, pats elektronine bankininkyste nesinaudojo, todėl ir nežinojo apie kortelės dingimą bei paimtas paskolas. Pati atsakovė pripažino, kad paskolą paėmė neteisėtai pasinaudojusi brolio atsakovo T. K. asmeniniais duomenimis. Todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovės teiginiai apie atsakovo T. K. neatsargų elgesį ir dėl to jam kylančią atsakomybę pagal paskolos sutartį, kurią faktiškai sudarė trečiasis asmuo atsakovė A. V., yra nepagrįsti. Teismas sprendė, kad šiuo atveju nėra nei atsakovo kaltės, nei jo neteisėtų veiksmų, nei priežastinio žalos ir atsakovo veiksmų ryšio, todėl atsakovo civilinė atsakomybė negalima, ir atsakovas T. K. nėra su atsakove solidariai atsakingas dėl paskolos sutarties nevykdymo. Todėl teismas ieškinį tenkino iš dalies ir ieškovės patirtus nuostolius bei procesines palūkanas priteisė iš atsakovės A. V., likusioje dalyje ieškinį atmetė.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10Ieškovė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 12 d. sprendimą, priteisiant ir iš atsakovo T. K. solidariai 1 654,16 Lt ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas T. K. nėra atsakingas ieškovei solidariai su atsakove. Šį argumentą apeliantė grindžia nurodydama, jog pagal CK 6.6 straipsnio 3 dalį solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. CK 6.279 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiajam atsako solidariai. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog jeigu žala galėjo atsirasti dėl kelių asmenų skirtingų veiksmų ir šie asmenys yra atsakingi už žalos atlyginimą, tačiau nustatoma, kad iš tikrųjų žala atsiardo tik dėl vieno iš tų asmenų veiksmų, tai visi asmenys atsako kartu, išskyrus atvejus, kai kiti asmenys įrodo, kad žala negalėjo būti įvykio (veiksmų), už kurį jie yra atsakingi, rezultatas. Tarp atsakovų neabejotinai buvo objektyvus bendrininkavimas, kuris nebuvo akivaizdžiai išreikštas, galbūt nebuvo susitarimo sukelti žalą ar dalyvauti atliekant neteisėtus veiksmus, tačiau abu atsakovai savo veiksmais prisidėjo prie žalos atsiradimo. Teismų praktikoje solidarioji atsakomybė objektyvaus bendrininkavimo situacijose yra taikoma. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2010 nurodyta, kad solidarioji atsakomybė taikoma tada, kai asmenis sieja bendri veiksmai pasekmių atžvilgiu; kai asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitą nežino, bet padaro žalos, ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo arba žala atsirado tik dėl abiejų veiksmų. Todėl nepaisant to, ar atsakovas T. K. žinojo, ar ne, jog jam priklausanti banko kortelė yra pas atsakovę A. V., jis elgėsi neapdairiai, t. y. pas trečiuosius asmenis paliko savo kortelę su prisijungimo duomenimis, ilgą laiką nesikreipė į banką dėl pamestos kortelės užblokavimo, ilgą laiką nesidomėjo, ar jo vardu buvo atliktos kokios nors mokėjimo operacijos ir kt. ir tuo prisidėjo prie žalos atsiradimo.

11Atsakovas T. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad skundo argumentai nepagrįsti, kadangi pirmosios instancijos teismas rėmėsi baudžiamojoje byloje įsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu, kuriame nustatytos aplinkybės turi prejudicinę reikšmę šiai bylai. Nuosprendžiu konstatuoti atsakovės A. V. neteisėti veiksmai, kuriais atsakovė padarė ieškovei žalą. Atsakovas nurodo, kad jis dėl atsakovės padaryto nusikaltimo nėra atsakingas, todėl teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, kurio naikinti skundo argumentais nėra pagrindo. Būtent atsakovas kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl neteisėto banko kortelės panaudojimo, jis buvo pripažintas nukentėjusiu asmeniu, baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, kad jis pasinaudojo pinigais.

12IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Apeliacinis skundas tenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios šiuo atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

14Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2205/2010 nustatyta, kad T. K. sesuo A. V. neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, priklausančią T. K., ir naudojo jo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti. A. V., neteisėtai panaudodama svetimą „Swedbank“, AB T. K. vardu išduotą elektroninę mokėjimo priemonę – kortelę su elektroninės bankininkystės identifikavimo kodais ir šios svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis – slaptažodį, T. K. vardu paėmė iš UAB „Minibank“ 800 Lt paskolą, ir šiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 str. 1 d. Ieškovės nuomone, atsakovai yra solidariai atsakingi už šiais veiksmais ieškovei padarytą žalą, kadangi atsakovas T. K. savo veiksmais taip pat prisidėjo prie žalos atsiradimo.

15Dėl atsakovų solidariosios atsakomybės

16Pagal bendrąją CK įtvirtintą taisyklę (CK 6.5 straipsnis) skolininkų daugeto atveju prievolė yra dalinė, tačiau CK 6.6 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta solidariosios skolininkų pareigos prezumpcija, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Ši norma pakartojama ir CK 6.279 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai.

17Solidarioji atsakomybė gali būti grindžiama ne tik bendrai padaryta žala, bet ir tam tikru bendrumu, kuris egzistuoja ir kitų civilinės atsakomybės sąlygų atžvilgiu. Teismas turi nustatyti faktinį (ar žala būtų atsiradusi, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų) ir teisinį priežastinį ryšį (ar žala teisiškai nėra pernelyg nutolusi nuo neteisėto veiksmo) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T. ir kt. v. Lietuvos Respublika ir kt., byla Nr. 3K-3-518/2006). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant priežastinį ryšį, reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą. Taip pat svarbi yra atsakomybės prigimtis ir įprasta gyvenimiška rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. ir kt. v. DNSB „Medvėgalis“ ir kt., byla Nr. 3K-7-345/2007). Paprastai solidarioji atsakomybė deliktiniuose santykiuose taikoma tada, kai yra bent viena iš šių sąlygų: 1) asmenis sieja bendri veiksmai pasekmių atžvilgiu; 2) kai asmenis sieja bendri veiksmai neteisėtų veiksmų atžvilgiu, t. y. šiuo atveju solidarioji atsakomybė galima, net jei neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumą; 3) kai asmenys, nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, t. y. kai iš esmės juos sieja bendra kaltė, nesvarbu, tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo; 4) kai asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitą nežino, bet padaro žalos, ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo, arba žala atsirado tik dėl jų abiejų veiksmų; 5) kai pareiga atlyginti žalą atsiranda skirtingu pagrindu (pvz., sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindais); 6) kai žalą padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už šio asmens veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. Š. v. VĮ Registrų centro Kauno filialas, antstolė L. U. D., byla Nr. 3K-7-59/2008).

18Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė 1 654,16 Lt turtinę žalą patyrė dėl nusikalstamų atsakovės A. V. veiksmų, kas nustatyta įsiteisėjusiu Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2205/2010. Tai neabejotinai yra prejudiciniai faktai (CPK 182 straipsnio 3 punktas). Dėl šių pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių ginčo nekyla. Tačiau apeliantės nuomone, teismas neįvertino objektyviai egzistavusio abiejų atsakovų bendrininkavimo, t. y. jų veiksmų bendrumo, kuris nors akivaizdžiai nebuvo išreikštas, tačiau egzistavo bendrų veiksmų sąveikoje, dėl ko ieškovei atsirado žala. Atsižvelgiant į nurodytus teisės normų reikalavimus, kuriais apibrėžiama solidarioji atsakomybė, bei kasacinio teismo praktikoje suformuotus išaiškinimus dėl šių normų taikymo, darytina išvada, kad ieškovės argumentai yra pagrįsti. Žala ieškovei atsirado dėl abiejų atsakovų veiksmų, t. y. pasekmės atsirado todėl, kad atsakovas T. K. elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai, palikdamas ne savo gyvenamojoje vietoje, o pas seserį - atsakovę A. V. savo „Swedbank“, AB išduotą kortelę ir elektroninės bankininkystės kodų kortelę bei vokus su PIN ir ID kodais, tokiais veiksmais sudarydamas nekliudomą galimybę atsakovei A. V. jais pasinaudoti. Atsakovė A. V., būtent pasinaudodama tuo, T. K. vardu paėmė iš UAB „Minibank“ 800 Lt paskolą, ir šiais veiksmais padarė nusikaltimą, t. y. jos neteisėti veiksmai yra akivaizdūs ir nustatyti baudžiamąja tvarka. Tačiau ir atsakovas T. K., būdamas apdairus ir atsakingas, galėjo ir turėjo numatyti, kad tokiais savo veiksmais sudaro sąlygas pasinaudoti tik jam išduotais dokumentais, taip pat numatyti galimą žalos atsiradimą ne tik tiesiogiai jam, bet ir tretiesiems asmenims. Jei atsakovas T. K. nebūtų neatsakingai elgęsis su tik jam perduotomis elektroninėmis mokėjimo priemonėmis, nebūtų sudarytos palengvintos sąlygos atsakovei A. V. įvykdyti nusikaltimą, todėl jo veiksmai yra pakankamai susiję su ieškovei atsiradusiais žalingais padariniais. Kad atsakovas A. K. elgėsi neapdairiai, patvirtina jo parodymai baudžiamojoje byloje, kuriais jis patvirtino, kad banko kortele jis vieną kartą buvo nusiėmęs jam pervestą atlyginimo dalį, o vėliau banko kortele ir elektroninės bankininkystės kortele bei nurodytais kodais nesinaudojo, jas paliko pas seserį, kadangi sąskaitoje pinigų neturėjo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas T. K., duodamas parodymus baudžiamojoje byloje, taip pat parodė, kad vėliau jo darbą, už kurį gaunamam atlyginimui pervesti buvo išsiėmęs „Swedbank“, AB kortelę, atliko sesuo A. V., kuriai jis buvo pasakęs, kad ji pati pasiimtų pinigus už jo atliekamą darbą (baudžiamosios bylos Nr. 1-2205/2010, t. 1, b. l. 8-9). Šias aplinkybes baudžiamojoje byloje iš esmės yra patvirtinusi ir atsakovė A. V. (baudžiamosios bylos t. 2, b. l. 19-21, 57-59), taip pat atsakovės A. V. sutuoktinis D. V. (baudžiamosios bylos t. 1, b. l. 33-34), kuris beje patvirtino, kad jo žmona naudojosi kortele su brolio sutikimu, taip pat atsakovo sąskaitos duomenys (baudžiamosios bylos t. 1, b. l. 14-22, 45-50). Atsakovo T. K. nerūpestingą elgesį patvirtina ir tai, kad jis nuo 2008 m. rudens, palikęs banko kortelę ir elektroninės bankininkystės prieigą užtikrinančius duomenis pas atsakovę A. V., daugiau kaip metus laiko nesidomėjo, ar jo vardu nėra atliekamos kokios nors bankinės operacijos. Šios baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad abiejų atsakovų veiksmai yra neatskiriamai susiję priežastiniu ryšiu su žalos ieškovei atsiradimo faktu, todėl šiuo atveju kyla atsakovų solidarioji civilinė atsakomybė. CK 6.279 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu žala galėjo atsirasti dėl kelių asmenų skirtingų veiksmų ir šie asmenys yra atsakingi už žalos atlyginimą, tačiau nustatoma, kad iš tikrųjų žala atsirado tik dėl vieno iš tų asmenų veiksmų, tai visi asmenys atsako kartu, išskyrus atvejus, kai kiti asmenys įrodo, kad žala negalėjo būti įvykio (veiksmų), už kurį jie yra atsakingi, rezultatas. Atsakovas T. K. neįrodė, kad žala negalėjo būti jo veiksmų pasekmė. Tai, kad atsakovas T. K. nesinaudojo elektronine bankininkyste ir todėl nežinojo apie kortelės dingimą ir paimtas paskolas ir jis pinigais nepasinaudojo, neatleidžia jo nuo pareigos užtikrinti saugų ir atsakingą jam susitarimu su banku suteiktos galimybės naudotis elektronine bankininkyste naudojimą.

19Pirmosios instancijos teismas nurodytų aplinkybių nevertino, nors ieškovė jomis grindė ieškinį, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad yra nenustatytos atsakovo T. K. civilinės atsakomybės sąlygos, taip pat be pagrindo laikė, kad atsakovės A. V. neteisėti ir nusikalstami veiksmai pašalina atsakovo T. K. atsakomybę CK 6.253 straipsnio 4 dalies pagrindu. CK 6.253 straipsnyje numatyta, kad civilinė atsakomybė netaikoma dėl trečiojo asmens veiksmų, o trečiojo asmens veikla – tai asmens, už kurį nei kreditorius, nei skolininkas neatsako, veiksmai (veikimas, neveikimas), dėl kurių atsirado nuostolių (CK 6.253 straipsnio 1 ir 4 dalys). Tačiau šiuo atveju nustatyti ne tik atsakovės A. V. neteisėti veiksmai, bet ir atsakovo T. K. veiksmai, kuriais buvo pažeista bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 1 dalis).

20Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepilnai išsiaiškino bylos aplinkybes, susijusias su atsakovo T. K. neteisėtais veiksmais ir jo civilinės atsakomybės sąlygomis, netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias solidariąją atsakomybę, ir tai sudaro pagrindą pakeisti teismo sprendimą, žalą ieškovei priteisiant iš abiejų atsakovų solidariai (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

21Dėl bylinėjimosi išlaidų

22Pakeitus teismo sprendimą, keistinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis), kurios iš atsakovų priteistinos lygiomis dalimis, t. y. po 35,50 Lt iš kiekvieno žyminio mokesčio išlaidų už ieškinį (b. l. 12, 88) ir po 423,50 Lt kitų būtinų ir pagrįstų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų surašymu (CPK 88 straipsnio 1 dalis 9 punktas, b. l. 69-70). Taip pat priteistinos ir ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme - sumokėtas žyminis mokestis už apeliacinį skundą - 71 Lt (b. l. 132) ir apeliacinio skundo parengimo išlaidos - 847 Lt (b. l. 142-144), kurios tarp atsakovų taip pat paskirstytinos lygiomis dalimis.

23Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

24Apeliacinį skundą patenkinti. Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 12 d. sprendimą ir jį išdėstyti taip:

25Ieškinį patenkinti. Priteisti iš atsakovės A. V. (a. k. ( - ) ir atsakovo T. K. (a. k. ( - ) solidariai ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Minibank“( į. k. 301850677) 1 654,16 Lt žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1 654,16 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009-12-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo

26Priteisti iš atsakovės A. V. (a. k. ( - ) ir atsakovo T. K. (a. k. ( - ) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Minibank“( į. k. 301850677) iš kiekvieno atsakovo po 71 Lt žyminio mokesčio išlaidų ir po 847 Lt kitų būtinų ir pagrįstų išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, o valstybei - iš kiekvieno atsakovo po 30 Lt pašto išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė... 2. Teisėja, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė ieškiniu pirmosios instancijos teismo prašė priteisti iš... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Kauno apylinkės teismas 2013 m. kovo 12 d. sprendimu ieškinį tenkino iš... 7. Teismas nustatė, kad 2009-01-27 pagal atsakovo T. K. prašymą, pateiktą... 8. Teismas sprendime nurodė, kad atsakovės A. V. neteisėti veiksmai nustatyti... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 10. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013 m.... 11. Atsakovas T. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti,... 12. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 13. Apeliacinis skundas tenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas... 14. Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiu... 15. Dėl atsakovų solidariosios atsakomybės ... 16. Pagal bendrąją CK įtvirtintą taisyklę (CK 6.5 straipsnis) skolininkų... 17. Solidarioji atsakomybė gali būti grindžiama ne tik bendrai padaryta žala,... 18. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė 1 654,16 Lt turtinę žalą... 19. Pirmosios instancijos teismas nurodytų aplinkybių nevertino, nors ieškovė... 20. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepilnai... 21. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 22. Pakeitus teismo sprendimą, keistinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas... 23. Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3... 24. Apeliacinį skundą patenkinti. Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo... 25. Ieškinį patenkinti. Priteisti iš atsakovės A. V. (a. k. ( - ) ir atsakovo... 26. Priteisti iš atsakovės A. V. (a. k. ( - ) ir atsakovo T. K. (a. k. ( - )...