Byla 1A-31-557-2009

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio, teisėjų Remigijaus Preikšaičio ir Lino Pauliukėno, sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei, dalyvaujant prokurorei Veronikai Poškuvienei, nuteistajam J. S. ir jo gynėjui Juozui Ančiukaičiui, nukentėjusiajai bei mažamečių nukentėjusiųjų B. Š., B. Š., S. Š. atstovei pagal įstatymą J. Š., nukentėjusiajam V. P. ir jų įgaliotajam atstovui adv. Mariui Mikalauskui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. S. ir nukentėjusiųjų V. P., J. Š. apeliacinius skundus dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2008-10-06 nuosprendžio, kuriuo J. S. nuteistas pagal BK 281 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant nuteistąjį per šį laiką be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

2Nuosprendžiu iš dalies patenkinti nukentėjusiųjų V. P. ir J. Š. civiliniai ieškiniai, ir iš nuteistojo J. S. priteista V. P. 20000 Lt, J. Š. 14000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, likusioje dalyje ieškiniai atmesti. Iš nuteistojo J. S. taip pat priteista J. Š. 300 litų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

3Iš UADB „Ergo Lietuva“ priteista Valstybinei ligonių kasai 14750,70 Lt gydymo išlaidoms atlyginti.

4Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija

Nustatė

5J. S. nuteistas už tai, kad 2007 m. rugsėjo 5 d. apie 8.47 val. vietinės reikšmės kelyje ( - ), vairuodamas R. G. vardu registruotą techniškai netvarkingą automobilį „Mercedes-Benz 409“, pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 60, 164 p. reikalavimus, tai yra nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į kelio ir transporto būklę, nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto ir susidūrė su priešpriešiais važiavusiu V. P. vairuojamu L. Atažanovo vardu registruotu automobiliu „VW GOLF“. Eismo įvykio metu automobilio „VW Golf“ vairuotojui V. P. ir keleivei J. Š. padaryti nesunkūs sveikatos sutrikdymai, keleiviams B. Š., B. Š. ir S. Š. padaryti nežymūs sveikatos sutrikdymai.

6Apeliaciniu skundu nuteistasis J. S. prašo pakeisti nuosprendį ir sumažinti nukentėjusiesiems V. P. ir J. Š. priteistą neturtinės žalos dydį, kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Nurodo, kad nuosprendyje yra netinkamai išspręsti civilinių ieškinių klausimai. Teismas neatsižvelgė į CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintas nuostatas, jog nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį išgyvenimą, fizinį skausmą, nuraminti nukentėjusįjį, simboline forma kompensuoti jo patirtus praradimus. Nukentėjusieji V. P. neturtinės žalos atlyginimui prašė priteisti 30000 Lt, J. Š. prašė priteisti 20000 Lt. Nors teismas šias sumas sumažino (V. P. iki 20000 Lt, J. Š. iki 14000 Lt), tačiau nepakankamai. Neturtinė žala yra materialinis atlygis, kurį nukentėjusysis teisėtai tikisi gauti. Priteisus sumą, kuri dėl objektyvių priežasčių negalės būti išieškota, bus diskredituojamas pats neturtinės žalos atlyginimo institutas, toks sprendimas nepateisins pagrįstų nukentėjusiųjų lūkesčių. Dėl žalos atlyginimo nuteistajam neturi atsirasti nepriimtinų ir sunkių pasekmių (CK 6.251 str. 2 d.). Jis neturi turto ar didesnių pajamų, jo atlyginimas yra 194 Lt, dirba 0.25 etato, vykdo nuolatinę slaugą savo dukrai Ž., gimusiai 1996 m. (jai yra pripažintas sunkus neįgalumo lygis), o pagal sveikatos būklę A., gimusiam 1991 m., reikalinga pastovi suaugusiojo priežiūra, dėl šios priežasties ir žmona negali dirbti. Esant tokioms aplinkybėms, jis galėtų atlyginti tik palyginti nedidelę dalį priteistos žalos. Todėl atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dydį, minėtas aplinkybes, CK 6.250 str., 6.282 str. nuostatas, V. P. ieškinys neturtinei žalai atlyginti neturėtų būti tenkinamas didesnei nei 10000 Lt, o J. Š. - 5000 Lt sumai.

7Apeliaciniu skundu nukentėjusysis V. P. prašo nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį - iš nuteistojo J. S. priteisti jam 3000 Lt turtinės ir 30000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei pavesti antstoliui uždėti areštą J. S. kilnojamajam ir nekilnojamajam turtui bei piniginėms lėšoms, esančioms bankuose. Nurodo, kad nuosprendis naikintinas dėl teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms, neišsamaus įrodymų tyrimo ir esminio BPK normų pažeidimo (BPK 328 str. 1 d. 1 p., 329 str. 1 d. 4 p., 369 str. 3 d.). Teismas neįvertino aplinkybės, kad jis autoįvykio metu nukentėjo taip sunkiai, kad sveikatos sužalojimo pasekmės neleidžia gyventi normalaus gyvenimo dabar, bei jaus skausmus ir sveikatos sutrikimus ateityje. Jam turi būti pakeistas sužalotas autoįvykio metu dubens sąnarys, nes dabartiniu metu negali nei normaliai vaikščioti, nei dirbti darbų, t. y. lenktis, nešti, staigiai pasisukti, ilgiau sėdėti ar būti vienoje pozoje. Kiek tam reikės operacijų ir kokios bus jų pasekmės, dabar nežinoma, bet gydytojai nurodo, kad jis gali likti invalidu visam gyvenimui. Gyvena kaime, kur būtina ūkininkauti, norint pragyventi. Jo faktinė žmona J. Š. taip pat po autoįvykio nebegali dirbti, todėl problematišku tampa ir šeimos bei mažamečių vaikų išlaikymas. Jis važiavo prisisegęs saugos diržus, jokių KET reikalavimų nepažeidė, todėl apylinkės teismas nepagrįstai nepatenkino jo prašymo priteisti 30000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. KET 64 p. reikalavimas, kad vairuotojas privalo imtis visų būtinų priemonių savo ir keleivių saugumui užtikrinti yra bendro pobūdžio, tuo tarpu jis priminė J. Š. užsisegti saugos diržą, ir šis abstraktaus pažeidimo faktas ženkliai žalos atlyginimo sumažinimo negali įtakoti. Teismas, nors ir konstatavo jo patirtą fizinį skausmą bei dvasinius sukrėtimus, neįvertino autoįvykio metu ir po jo patirtos mirties baimės, ateityje laukiančių kančių ir dvasinių sukrėtimų, be to, visiškai realu, kad jam padarytas nesunkus sveikatos sužalojimas ateityje bus įvardintas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Apylinkės teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, nepasisakė dėl visų CK 6.250 str. nurodytų neturtinės žalos kriterijų, neatsižvelgė į bylos aplinkybes, kurios galėjo esmingai paveikti teismo išvadas. Tai lėmė, kad teismas nepagrįstai sumažino jo prašomą priteisti neturtinę žalą. Eismo įvykio metu nežymūs sveikatos sutrikdymai buvo padaryti ir kartu su juo bei J. Š. važiavusiems vaikams B. Š., B. Š. ir S. Š., jie patyrė didelį stresą, išgąstį, buvo priversti, kol nesugis žaizdos, nelankyti mokyklą. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šių vaikų nepripažino nukentėjusiaisiais, J. Š. civiline ieškove dėl vaikų sužalojimų, ir jiems nepriteisė neturtinės žalos atlyginimo. Tokiu būdu teismas padarė esminį BPK 109 ir 110 str. pažeidimą, suvaržė nukentėjusiųjų vaikų ir J. Š., kaip civilinės ieškovės, teises ir sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Teismas civilinio ieškinio užtikrinimui nepagrįstai neuždėjo arešto J. S. turtui (BPK 116 str.), nes dabar nuteistojo turtas gali būti paslėptas. Be to, jis teisme nesuprato, jog jam nebus priteista 3000 Lt kompensacija dėl sugadinto auttomobilio, todėl ši suma jam turi būti priteista.

8Apeliaciniu skundu nukentėjusioji J. Š. prašo nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį - pripažinti ją civiline ieškove dėl vaikų B. Š., B. Š. ir S. Š. nežymaus sveikatos sutrikdymo, pripažinti šiuos vaikus nukentėjusiaisiais, taip pat prašo iš nuteistojo J. S. priteisti jai 20000 Lt, o vaikams B. Š., B. Š. ir S. Š. po 10000 Lt kiekvienam neturtinės žalos atlyginimo, bei pavesti antstoliui uždėti areštą J. S. kilnojamajam ir nekilnojamajam turtui bei piniginėms lėšoms, esančioms bankuose. Nurodo, kad nuosprendis naikintinas dėl teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms, neišsamaus įrodymų tyrimo ir esminio BPK normų pažeidimo (BPK 328 str. 1 d. 1 p., 329 str. 1 d. 4 p., 369 str. 3 d.). Ji nebegali dirbti ūkio darbų, gydytojai uždraudė kelti daiktus, sunkesnius kaip 10 kg, nes rankos plastmasinis kaulas, nors ir įtvirtintas geležiniais įtvarais, turi prigyti per 5 metus. Taip pat ji nežino, kiek rankos operacijų ateityje reikės iškęsti, nes kaulas gali būti išimtas anksčiau kaip organizmo atmestas svetimkūnis, ranka pastoviai skauda, kada pagerės būklė, gydytojai nežino. Jos prašoma priteisti 20000 Lt neturtinė žala kaltinamajam nėra per didelė, teismas be pagrindo priteisė tik dalį prašomos atlyginti neturtinės žalos. Tai, kad ji nebuvo prisisegusi saugos diržo, negali būti laikoma autoįvykį sukėlusia priežastimi. Ji taip pat turėjo teisę prašyti 30000 Lt turtinės žalos atlyginimo, nes sužalojimo sunkumo laipsnis toks pat kaip ir V. P. – nesunkus, bet ji sumažino reikalaujamos žalos dydį, ir teismui pakartotinai žalą mažinti nebuvo pagrindo. Teismas, nors ir konstatavo jos patirtą fizinį skausmą ir dvasinius sukrėtimus, tačiau neįvertino autoįvykio metu ir po jo patirtos mirties baimės, ateityje laukiančių kančių ir dvasinių sukrėtimų, be to, visiškai realu, kad jai padarytas nesunkus sveikatos sužalojimas ateityje bus įvardintas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, o jai pačiai gresia likti invalide visam gyvenimui. Apylinkės teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, nepasisakė dėl visų CK 6.250 str. nurodytų neturtinės žalos kriterijų, neatsižvelgė į bylos aplinkybes, kurios galėjo esmingai paveikti teismo išvadas. Tai lėmė, kad teismas nepagrįstai sumažino prašomą priteisti neturtinę žalą. Eismo įvykio metu nežymūs sveikatos sutrikdymai buvo padaryti ir kartu su ja bei V. P. važiavusiems vaikams B. Š., B. Š. ir S. Š., jie patyrė didelį stresą, išgąstį, buvo priversti, kol nesugis žaizdos, nelankyti mokyklą. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šių vaikų nepripažino nukentėjusiaisiais, jos civiline ieškove dėl vaikų sužalojimų, ir jiems nepriteisė neturtinės žalos atlyginimo. Tokiu būdu teismas padarė esminį BPK 109 ir 110 str. pažeidimą, suvaržė nukentėjusiųjų vaikų ir jos, kaip civilinės ieškovės, teises ir sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Teismas civilinio ieškinio užtikrinimui nepagrįstai neuždėjo arešto J. S. turtui (BPK 116 str.), nes dabar nuteistojo turtas gali būti paslėptas.

9Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė patenkinti nuteistojo apeliacinį skundą. Nukentėjusioji bei mažamečių nukentėjusiųjų B. Š., B. Š., S. Š. atstovė pagal įstatymą J. Š., nukentėjusysis V. P. ir jų įgaliotasis atstovas prašė patenkinti nukentėjusiųjų apeliacinius skundus. Prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, o nukentėjusiųjų apeliacinius skundus iš dalies tenkinti.

10Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas, nukentėjusiųjų apeliaciniai skundai iš dalies tenkintini.

11Kolegijos nuomone, keisti V. P. ir J. Š. skundžiamu nuosprendžiu priteistų neturtinės žalos atlyginimo dydžių nuteistojo ir nukentėjusiųjų apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo.

12Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog teismų praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo tik formuojasi, ir kiekvienas atvejis yra individualus ir turi būti svarstomas individualiai. Visgi kolegija pastebi, jog teismai tuomet, kai eismo įvykio metu asmuo nesunkiai sužalojamas, paprastai priteisia iki 10000 Lt atlygintinos neturtinės žalos dydį: kasacinės bylos 2K-382/2008 (10000 Lt – krūtininio slankstelio lūžis), 2K-423/2008 (10000 Lt – stuburo slankstelio išnirimas ir lūžimas, 1 metai nedarbingumo (tiek prašė pats nukentėjusysis); 8000 Lt – kelio girnelės lūžimas (tiek prašė pats nukentėjusysis); 5000 Lt – žastikaulio lūžimas, operacija žastikaulio osteosintezė plokštele ir varžtais (nukentėjusysis prašė 10000 Lt), 2K-44/2008 (10000 Lt - žastikaulio kaklo lūžimas, galvos, krūtinės sumušimai), 2K-821/2008 (5000 Lt – krūtinkaulio lūžimas, prašė 30000 Lt), 2K-171/2008 (4000 Lt – kojos blauzdos jungiamojo raiščio plyšimas). Iš kitos pusės, priimtina dėmesin, kad nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto konstatavimas negali būti vienintelis lemiamas kriterijus sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, nes galimi visiškai skirtingi tokio sužalojimo padariniai (nesunkiu sveikatos sutrikdymu laikomi sužalojimai, kurie sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, aišku, jei sužalojimai neatitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo masto), todėl ir priteistinos neturtinės žalos dydžiai gali būti labai skirtingi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje byloje 2K-68/2008 pažymėjo, jog deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolimesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Minėtoje kasacine tvarka nagrinėtoje byloje buvo nustatyta, kad dėl nusikalstamos veikos nukentėjusiajai padaryti tokie sužalojimai, kaip dešinio klubikaulio lūžimas, gūžduobės lūžimas, šlaunikaulio galvutės išnirimas, dešinio raktikaulio išnirimas, galvos smegenų sukrėtimas. Dėl dubens kaulų lūžių nukentėjusioji daugiau kaip šešis mėnesius negalėjo vaikščioti, savarankiškai apsitarnauti, patyrė nepatogumus dėl gulimo režimo, buvo du kartus operuota, be patirto fizinio skausmo, ji išgyvena ir dėl išliekamųjų sužalojimo padarinių. Esant tokioms veikos pasekmėms, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, galėjo nukrypti nuo teismų praktikos šios kategorijos bylose (BK 281 str. 1 d.), ir nustatyti 40000 litų neturtinę žalą. Šioje apeliacine tvarka nagrinėjamojoje byloje nukentėjusiajam V. P. padaryti savo pasekmėmis ir pobūdžiu panašūs sužalojimai, kaip ir aptartoje byloje: muštinė-plėštinė žaizda apatinėje lūpos kairėje pusėje, kairės gūžduobės užpakalinio krašto skeveldrinis lūžis su poslinkiu, kairio šlaunikaulio išnirimas, kairės kryžkaulio pusės linijinis lūžis be poslinkio. Jis buvo operuotas, atliktas kairio šlaunikaulio išnirimo atstatymas, pritaikytas skeletinis tempimas, susiūta lūpos žaizda. Pasak nukentėjusiojo, jis ligoninėje gulėjo 3 mėnesius, dėl sužalojimo negalėjo vaikščioti 7 mėnesius, ir dabar sunku vaikščioti. Atsižvelgiant į aptartą precedentą darytina išvada, jog nukentėjusiojo prašymas pagal žalos pasekmes priteisti jam 30000 Lt neturtinę žalą nėra pernelyg didelis, iš esmės atitinka besiformuojančią teismų praktiką ir gali būti tenkinamas. Didžia dalimi dėl tų pačių priežasčių, o iš dalies ir dėl to, jog J. Š. sužalojimams įtakos turėjo ir pačios J. Š. neatsargus elgesys – byloje nustatyta, jog ji, važiuodama tranporto priemone, nebuvo užsisegusi saugos diržų, kolegijos nuomone, galėtų būti tenkinamas ir nukentėjusiosios J. Š. civilinis ieškinys dėl 20000 Lt neturtinės žalos priteisimo, nes jai nustatytas skeveldrinis dešinio žastikaulio lūžimas, ji buvo operuota, atlikus pjūvį dešinio peties sąnario srityje rentgeno kontrolėje žastikaulis sintezuotas dviem strypais, jai rekomenduota po 3 savaičių nuo traumos uždėti cirkuliacinį gipsą ir jį laikyti 2,5-3 mėnesius. Pasak nukentėjusiosios, ranka pastoviai skauda, ji nebegali dirbti ūkio darbų, gydytojai uždraudė kelti daiktus, sunkesnius kaip 10 kg, nes rankos plastmasinis kaulas, nors ir įtvirtintas geležiniais įtvarais, turi prigyti per 5 metus, taip pat ji nežino, kiek rankos operacijų ateityje reikės iškęsti, nes kaulas gali būti išimtas anksčiau kaip organizmo atmestas svetimkūnis.

13Vienok kolegija pažymi, jog sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas turi atsižvelgti ne tik į žalos pasekmes, bet ir į kitus CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintus neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijus, kaip antai į žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, be to, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 str., bet ir 6.251 str. 2 d. bei 6.282 str. nurodytais kriterijais. Be to, teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Lyginant su minėta precedentine byla, šioje nagrinėjamoje byloje faktinės aplinkybės, reikšmingos neturtinės žalos dydžio nustatymui, išskyrus esminę - pasekmes, šiek tiek skiriasi. Nuteistojo J. S. vairuojamas automobilis su kitu automobiliu susidūrė siaurame neasfaltuotame vietinės reikšmės kelyje, anksti ryte, posūkyje, esant blogam matomumui dėl pakelę apžėlusių krūmų, be to, kaip matyti iš specialisto išvados, automobilių susidūrimui turėjo įtakos ir J. S. vairuojamo automobilio stabdžių sistemos gedimas – išmontuotas galinio dešiniojo rato stabdžių mechanizmas, dėl to stabdomas automobilis sukosi apie vertikalią ašį prieš laikrodžio rodyklių judėjimo kryptį ir užtvėrė visą važiuojamąją dalį. Šis gedimas J. S. nebuvo žinomas, nes automobilį jis pasiskolino iš S. S., o automobilio techninė apžiūra buvo atlikta 2007-03-23. Taigi minėtos aplinkybės rodo, jog J. S. neatsargų nusikaltimą padarė atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius įvykio aplinkybėms. Gi precedentinėje byloje nuteistasis neatsargų nusikaltimą padarė itin šiukščiai pažeisdamas kelių eismo taisykles - ties prekybos centru artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesustojo ir nepraleido ėjusių pėsčiųjų, be to, minėtas nuteistasis nuosprendžio priėmimo dieną buvo 21 metų amžiaus, nevedęs, dirbo vadybinku, turėjo gyvenamąją vietą. Tuo tarpu nagrinėjamojoje byloje nuteistajam J. S. jau 40 metų, jis turi šeimą, kurioje dviems neįgaliems vaikams (akli) reikalinga nuolatinė priežiūra, gyvena kaime, kartu su žmona ūkininkauja, tačiau akivaizdu, jog šių pajamų nepakanka, nes jis papildomai, 0.25 etato, dar dirba žemės ūkio bendrovėje, kur gauna 194 Lt mėnesinį atlyginimą. Taigi nuteistojo J. S. turtinė padėtis nėra tokia, kuri leistų besąlygiškai patenkinti nukentėjusiųjų ieškinius. Beje, precedentinėje byloje pažymėta, jog vien tai, kad nuteistasis yra jaunas bei neturi nekilnojamojo turto, negalėjo būti laikoma išskirtine aplinkybe, dėl kurios apylinkės teismo nustatytas neturtinės žalos atlyginimas būtų sumažintas netgi 5 kartus. Išdėstytų aplinkybių kontekste, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas sumažinti nukentėjusiųjų prašomas neturtinės žalos dydžius 1/3, atsižvelgiant į nuteistojo J. S. turtinę padėtį, atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus bei užtikrina tinkamą nukentėjusiųjų ir nuteistojo interesų pusiausvyrą. Todėl kolegija neturi jokio pamatuoto pagrindo sutikti nei su nukentėjusiųjų apeliacinių skundų argumentu, jog jų prašoma priteisti neturtinė žala kaltinamajam nėra per didelė, nei su nuteistojo apeliacinio skundo argumentais, jog jo turtinė padėtis leidžia sumažinti nukentėjusiesiems priteistas neturtinės žalos sumas iki 10000 Lt V. P. (3 kartus nei prašoma) ir 5000 Lt J. Š. (4 kartus nei prašoma). Taigi, nustatydamas neturtinės žalos dydžius, apylinkės teismas racionaliai vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, tinkamai taikė CK 6.250 str. 1 d. ir 2 d. nuostatas, atsižvelgė ne tik į nusikaltimą padariusio asmens bei nukentėjusiųjų interesų pusiausvyrą, bet ir į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 str. 2 d., 6.251 str. 2 d. bei 6.282 str., vertino visumą aplinkybių, be to, atsižvelgė ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką. Kolegija konstatuoja, jog nukentėjusiųjų V. P. ir J. Š. civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo išnagrinėti nepažeidžiant materialinių ir procesinių teisės normų bei teismų praktikos šios kategorijos bylose. Keisti nuosprendžio dalį dėl nukentėjusiesiems V. P. ir J. Š. nustatytų atlygintinų neturtinės žalos dydžių apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

14Priteisdamas nukentėjusiesiems V. P. ir J. Š. neturtinės žalos atlyginimą vien iš nuteistojo J. S., teismas netinkamai pritaikė BPK 109 str., 113 str. 2 d., CK 6.254 str. nuostatas. CK 6.254 str. 1 d. įteisintas civilinės atsakomybės draudimas, t.y. atvejai, kai pareiga atlyginti žalą perkeliama draudimo kompanijai, kuri, drausdama civilinę atsakomybę, atlygina padarytą žalą neviršydama draudimo sumos. Sistemiškai aiškinant CK 6.250 str. 2 d., 6.254 str. ir CK 6.263 str. 2 d., nustatančias civilinę atsakomybę civilinės atsakomybės draudimo atveju, darytina išvada, kad draudimo kompanija ir žalą padaręs asmuo atsako kaip solidarieji skolininkai atlyginant neturtinę žalą, kai ji padaryta dėl asmens sveikatos sužalojimo. Be to, CK 6.254 str., įteisinantis civilinės atsakomybės draudimą, nustato, kad su civilinės atsakomybės draudimu susijusius santykius reglamentuoja šis kodeksas ir kiti įstatymai, todėl draudiko pareiga atlyginti neturtinę žalą nustatoma remiantis Civilinio kodekso normomis, o sprendžiant CK ir kitų teisės normų koliziją, kitų teisės aktų normos galioja tiek, kiek jos neprieštarauja CK. Taigi skundžiamame nuosprendyje nurodyta aplinkybė, jog nukentėjusieji dėl neturtinės žalos atlyginimo nesikreipė Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 14 str. 1 d. numatyta tvarka ir terminu, negali panaikinti draudiko pareigos atlyginti žalą draudimo sumos ribose. Iš bylos matyti, jog nuteistasis J. S. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį. Jo, kaip transporto priemonės valdytojo, civilinė atsakomybė privalomuoju draudimu buvo apdrausta UADB „Ergo Lietuva“. Ši bendrovė byloje įtraukta kaip civilinis atsakovas, iš jos priteista Valstybinei ligonių kasai 14750,70 Lt gydymo išlaidoms atlyginti. Pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio 2004 m. gegužės 1 d. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų, yra 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 500 eurų dėl neturtinės žalos padarymo) bei 100 000 eurų dėl žalos turtui. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nuosprendžio dalys, kuriomis nukentėjusiesiems V. P. ir J. Š. nustatytas neturtinės žalos dydis priteistas tik iš nuteistojo keičiamos, priteisiant dalį minėtų sumų iš nuteistojo, kitą dalį draudimo sumos ribose iš civilinio atsakovo UADB „Ergo Lietuva“.

15Tuo tarpu nukentėjusiųjų apeliacinio skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė J. Š. reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą eismo įvykio metu nežymų sveikatos sutrikdymą patyrusiai B. Š., kolegija laiko pagrįstais. Iš byloje esančio nukentėjusiųjų civilinio ieškinio (2 t., b. l. 7-8) matyti, jog jame taip pat buvo prašoma pripažinti civiline ieškove B. Š., jos atstove J. Š. ir priteisti B. Š. 10000 Lt neturtinės žalos. Pagal BK 28 str. 1 d. asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi, tokiais pat procesiniais dokumentais asmuo pripažįstamas civiliniu ieškovu pagal BK 111 str. 1 d. Taigi pirmosios instancijos teismas, turėdamas teisę nutartimi B. Š. pripažinti nukentėjusiąja ir iš esmės spręsti civilinio ieškinio klausimą, atmetė minėtą J. Š. reikalavimą, motyvuodamas tuo, jog baudžiamojoje byloje asmuo įgyja teisę reikalauti atlyginti nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą tuomet, kai jis yra pripažįstamas nukentėjusiuoju, tuo tarpu šioje byloje B. Š. nukentėjusiąja pripažinta nebuvo, taip akivaizdžiai pažeidė BPK 109 ir 110 str. nuostatas. Ištaisydamas šią pirmosios instancijos teismo klaidą, apeliacinės instancijos teismas nutartimi pripažino B. Š. nukentėjusiąja, o J. Š. jos atstove pagal įstatymą, ir iš esmės sprendžia civilinio ieškinio dėl 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo B. Š. klausimą.

16Specialisto išvadoje Nr. G 2364/07 (03) konstatuota, kad B. Š. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas – galvos sumušimas su odos nubrozdinimu kaktoje, poodinėmis kraujosruvomis kairės akies vokuose, galvos smegenų sukrėtimu, muštinė-plėštinė kairio kelio žaizda. Iš tiriamojoje dalyje nurodytų duomenų matyti, jog dėl patirtų sužalojimų B. Š. 5 paras gulėjo ligoninėje, jai buvo susiūta žaizda, dėl galvos skausmų ir pykinimo jai buvo atlikta galvos smegenų kompiuterinė tomografija, buvo konsultuota neurologo, pagerėjus būklei išleista iš ligoninės ambulatoriniam gydymui, tačiau dėl galimos bendros būklės pablogėjimo jai rekomentuota pakartotinai kreiptis į neurologą. Atsižvelgiant į B. Š. amžių eismo įvykio metu (6 metai), nekyla abejonių, jog B. Š. patyrė ne tik fizinį ir dvasinį skausmą, bet ir emocinį sukrėtimą – gulėjo ligoninėje atskirta nuo tėvų, negalėjo lankyti mokyklos, be to, išlieka galvos smegenų sukrėtimo pasekmių B. Š. fiziniam ir protiniam vystymuisi bei gebėjimams ateityje grėsmė. Tokia nežinomybė neabejotinai slegia ir kelia nerimą dėl ateities. Kita vertus, tokioms pasekmėms kilti turėjo įtakos ir tai, jog B. Š. važiavo neprisisegusi saugos diržų - šią aplinkybę parodė J. Š., ją iš esmės patvirtina ir B. Š. sužalojimų pobūdis. Akivaizdu, jog pripažinti tokį 6 m. amžiaus vaiko elgesį neatsargiu nėra pagrindo, todėl visa atsakomybė už tokius B. Š. veiksmus tenka automobilį vairavusiam V. P., kuris elgėsi itin neapdairiai, veždamas saugos diržais neprisegtus mažamečius vaikus. Kolegijos nuomone, tai duoda pagrindą mažinti prašomą iš J. S. priteisti neturtinės žalos dydį. Kaip jau išsamiai aptarta, prašoma priteisti neturtinės žalos dydis mažintinas ir dėl nuteistojo J. S. turtinės padėties. Tuo būdu kolegija, atsižvelgdama į konstatuotas faktines šios bylos aplinkybes, galinčias turėti įtakos neturtinės žalos dydžio nustatymui, į motyvus, kuriais grindžiamas prašymas atlyginti neturtinę žalą, susijusią su B. Š. nežymiu sveikatos sutrikdymu, nuteistojo bei nukentėjusiosios interesų pusiausvyrą, taip pat į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 str. 2 d., vadovaudamasi įstatymu, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, laiko galimu nukentėjusiajai B. Š. nustatyti 5000 Lt neturtinės žalos dydį, dalį jo priteisiant iš nuteistojo, kitą dalį draudimo sumos ribose iš civilinio atsakovo UADB „Ergo Lietuva“. Tokia priteistina suma atitinka ir besiformuojančią teismų praktiką (pvz., kasacinė byla 2K-320/2008).

17Kolegija pažymi, jog šioje nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nukentėjusiaisiais pripažino ir eismo įvykio metu nežymius sveikatos sutrikdymus patyrusius B. Š. ir S. Š.. Vienok J. Š. apeliaciniame skunde išdėstytas reikalavimas priteisti jiems neturtinę žalą nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka negali būti tenkinamas ir paliekamas nenagrinėtu, kadangi pagal imperatyvią BPK 112 str. 1 d. nuostatą civilinis ieškinys gali būti pareikštas ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Tuo tarpu civilinis ieškinys B. Š. ir S. Š. interesais byloje nebuvo pareikštas. Pažymėtina, kad ši aplinkybė neužkerta kelio pareikšti civilinį ieškinį B. Š. ir S. Š. vardu civilinio proceso tvarka. Dėl tos pačios priežasties – nesant pareikšto atitinkamo ieškininio reikalavimo – negali būti tenkinamas ir paliekamas nenagrinėtu ir nukentėjusiojo V. P. apeliaciniame skunde suformuluotas reikalavimas priteisti jam 3000 Lt turtinės žalos atlyginimo dėl eismo įvykio metu sugadinto automobilio.

18Kolegija atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis apeliacine tvarka yra keičiamas BPK 328 str. 4 p. numatytu pagrindu dėl netinkamai išspręstų civilinio ieškinio klausimų. Kaip jau minėta, kolegija sutinka su nukentėjusiųjų apeliacinių skundų argumentais, jog pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad autoįvykio metu buvo sužaloti mažamečiai vaikai, nepagrįstai nesprendė klausimo dėl vaikų pripažinimo nukentėjusiaisiais, o jų tėvų – mažamečių nukentėjusiųjų atstovais pagal įstatymą. Tačiau šią pirmosios instancijos teismo klaidą kolegija ištaiso, nagrinėdama bylą apeliacine tvarka, todėl aptartą proceso įstatymo pažeidimą pripažinti esminiu, ir tuo pagrindu naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kaip to prašoma nukentėjusiųjų apeliaciniuose skunduose, nėra pakankamo pagrindo.

19Kolegija nemato pakankamo pagrindo tenkinti nukentėjusiųjų apeliaciniuose skunduose suformuluotą prašymą apeliacine tvarka pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, pavedant antstoliui uždėti areštą J. S. kilnojamajam ir nekilnojamajam turtui bei piniginėms lėšoms, esančioms bankuose. Apeliantai savo prašymą grindžia BPK 116 str. nuostatomis, vienok ši procesinė norma reglamentuoja BPK 151 str. numatyto laikino nuosavybės teisės apribojimo, kuris skiriamas prokuroro ar teismo sprendimu, taikymo atvejus, o ne turto areštą, kurį taiko antstolis vykdymo procese. Vykdomi tiktai įsiteisėję teismo nuosprendžiai ir nutartys, todėl teismas neturi pagrindo įpareigoti antstolį atlikti vykdymo veiksmus dėl civilinio ieškinio, kol dar nėra įsiteisėjęs nuosprendis, kuriuo ieškiniai priteisti. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismui savo iniciatyva skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą nutartimi, kuria keičiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis, nebėra prasmės, kadangi po apeliacinės nutarties priėmimo civiliniai ieškovai turės visas galimybes patys kreiptis į antstolį, pateikdami jam priverstiniam išieškojimui vykdomuosius raštus. Pažymėtina, kad nukentėjusieji nei prokurorui, nei pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikę prašymo dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo J. S. priklausančiam turtui, o nuteistasis J. S. per daugiau nei metų laikotarpį, praėjusį nuo aptariamo nusikaltimo, turėjo visas galimybes savo turtu disponuoti kaip tinkamas, kita vertus, iš bylos matyti, jog J. S. Nekilnojamojo turto registro centrinio banko 2008-05-20 duomenimis nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų neturi (2 t., b. l. 10), lygiai kaip nėra duomenų apie kokį nors kitą jo turimą turtą.

20Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p. ir 3 p., 328 str. 4 p., 332 str., teisėjų kolegija

Nutarė

21Plungės rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 6 d. nuosprendį pakeisti.

22Priteisti nukentėjusiajam V. P. iš nuteistojo J. S. 19114 Lt 80 ct, o iš UADB „Ergo Lietuva“ 885 Lt 20 ct neturtinės žalos atlyginimo.

23Priteisti nukentėjusiajai J. Š. iš nuteistojo J. S. 13379 Lt 85 ct, o iš UADB „Ergo Lietuva“ 620 Lt 15 ct neturtinės žalos atlyginimo.

24Nukentėjusiosios B. Š. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti nukentėjusiajai B. Š. iš nuteistojo J. S. 4778 Lt 95 ct, o iš UADB „Ergo Lietuva“ 221 Lt 05 ct neturtinės žalos atlyginimo, likusioje dalyje nukentėjusiosios B. Š. civilinį ieškinį atmesti.

25Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

26Nuteistojo J. S. apeliacinį skundą atmesti.