Byla e2-359-638/2019
Dėl jungtinės veiklos sutarties pripažinimo pasibaigusia ir piniginių lėšų priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Krašto projektai ir partneriai“, uždaroji akcinė bendrovė „Skolų valdymo konsultacijos“

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė,

2sekretoriaujant Eglei Bunevičiūtei-Kostenko ir Danutei Nekraševičienei,

3dalyvaujant ieškovės UAB „Laugina“ atstovui advokatui L. Š.,

4atsakovės UAB „Pilarta“ atstovui advokatui S. Š., direktoriui A. D.,

5trečiojo asmens UAB „Krašto projektai ir partneriai“ atstovui advokatui V. S.,

6žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Laugina“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Pilarta“ dėl jungtinės veiklos sutarties pripažinimo pasibaigusia ir piniginių lėšų priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Krašto projektai ir partneriai“, uždaroji akcinė bendrovė „Skolų valdymo konsultacijos“, ir

Nustatė

7Ieškovė BUAB „Laugina“ patikslino ieškinį ir prašė pripažinti 2009 m. liepos 23 d. jungtinės veiklos sutartį, sudarytą tarp BUAB „Laugina“ ir UAB „Pilarta“, pasibaigusia nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. ir atidalinti bendrą dalinę nuosavybę tarp partnerių taip: pripažinti ieškovei BUAB „Laugina“ nuosavybės teisę į žemės sklypą, unikalus Nr.( - ), priteisti iš BUAB „Laugina“ atsakovės UAB „Pilarta“ naudai 5471,03 Eur piniginę kompensaciją ( t.4, b. l. 51-55).

8Ieškovės atstovas advokatas L. Š. prašė patenkinti ieškinį ir paaiškino, kad ieškovė 2009 m. liepos 23 d. pasirašė jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį (toliau - Jungtinės veiklos sutartis) su UAB „Pilarta“. P. J. veiklos sutarties pagrindu šalys, kooperuodamos savo turtą, darbą, profesines žinias, įgūdžius, dalykinę reputaciją ir dalykinius ryšius, įsipareigojo vykdyti bendrą ūkinę - komercinę veiklą siekiant pastatyti ir parduoti pilnai įrengtą statinį apie 6000 kv. m. dydžio ekonominės klasės butų ant 0,8096 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio( - ), statinio statybą vykdant keliais etapais, o gautą pelną partneriai susitarė pasidalinti Jungtinės veiklos sutarties nurodytomis dalimis, pilnai sumokėjus visus mokesčius (Jungtinės veiklos sutarties 1 p.). Jungtinės veiklos sutarties 2 p. buvo numatyta, kad UAB „Laugina“ įnašas - piniginis ir nepiniginis, kuris turi būti įnešamas į UAB „Pilarta“ sąskaitą ir yra 1 650 000 Lt, kas atitinka 477 873 Eur. Jungtinės veiklos sutarties 2.1. p. buvo numatyta, UAB „Pilarta“ įnašas - piniginis ir nepiniginis 0,8096 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis( - ), partnerių susitarimu vertinamas 370 000 Lt, kas atitinka 107 159,41 Eur. Jungtinės veiklos sutarties 5.1 punkte nustatyta, kad jungtinės veiklos sutartis baigiasi vienam iš partnerių iškėlus bankroto bylą. Jungtinės veiklos sutarties 5.2 punkte nustatyta, kad pasibaigus Jungtinės veiklos sutarčiai, partneriams bendrai naudoti daiktai gražinami juos perdavusiems partneriams be atlyginimo. Kauno apygardos teismas 2016 m. liepos 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1810-555/2016 iškėlė UAB „Laugina“ bankroto bylą, nutartis įsiteisėjo 2016 m. rugsėjo 1 d. Todėl konstatuotina, kad nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. Jungtinės veiklos sutartis yra pasibaigusi. UAB „Laugina“ vykdė savo įsipareigojimus, numatytus Jungtinės veiklos sutarties 2, 2.3, 3.1 punktuose, t. y. periodiškai įnešinėjo į UAB „Pilarta“ banko sąskaitą atitinkamus piniginius įnašus. Pagal UAB „Laugina“ bankroto administratoriaus turimus duomenis, 2016 m. kovo 31 d. UAB „Laugina“ balanse apskaityta, kad įnašų dydis pagal 2009 m. liepos 23 d. Jungtinės veiklos sutartį su UAB „Pilarta“ sudaro 756 447,70 Lt (219 082,40 Eur). Tuo tarpu UAB „Pilarta“ savo įsipareigojimus pagal Jungtinės veiklos sutartį vykdė netinkamai. Iš UAB „Pilarta“ pateiktų įvairių sutarčių bei banko sąskaitos išrašų matyti, kad didesnė dalis piniginių įnašų buvo panaudota ne Jungtinės veiklos sutarčiai vykdyti, o kitoms UAB „Pilarta“ reikmėms. Jungtinės veiklos sutarties vykdymui UAB „Pilarta“ išleido tik 14 298,35 Lt (4 141,09 Eur) sumą: 2009 m. lapkričio 17 d. UAB „Projektuotojai“ sumokėjo 9 000 Lt; 2010 m. gegužės 10 d. UAB AMMP sumokėjo 4 995,85 Lt; 2010-06-28 UAB „Architektų pastogė“ sumokėjo 302,50 Lt. Likusią iš UAB „Laugina“ gautų piniginių lėšų sumą UAB „Pilarta“ panaudojo skolos bankui pagal kredito sutartį dengimui, mokesčių Sodrai ir Valstybinei mokesčių inspekcijai mokėjimui, o taip pat darbo užmokesčio UAB „Pilarta“ darbuotojams mokėjimui. Jungtinės veiklos sutarties 2.1. punkte buvo numatyta, kad UAB „Pilarta“ įnašas - žemės sklypas - yra įvertinamas 370 000 Eur. Iš byloje esančios žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad UAB „Pilarta“ šį žemės sklypą įsigijo už 670 000 Lt (194 045,41 Eur), tačiau šio sandorio sudarymo metu už žemės sklypą pirkėjui buvo sumokėjusi tik 70 000 Lt (20 273,40 Eur). Likusią dalį žemės sklypo kainos 600 000 Lt (173 772,01 Eur) UAB „Pilarta“ padengė iš AB „Ūkio bankas“ gautu kreditu. Jungtinės veiklos sutarties sudarymo metu UAB „Pilarta“ žemės sklypą hipotekos lakštu buvo įkeitusi AB Ūkio bankui, o UAB „Pilarta“ skola AB „Ūkio bankas“ buvo 623 577,25 Lt (180 600,45 Eur), t. y. skolos suma bankui buvo net didesnė nei UAB „Pilarta“ įsiskolinimas žemės sklypo pardavėjui žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dieną. Gautas kreditas AB „Ūkio bankui“ buvo grąžintas jau po Jungtinės veiklos sutarties sudarymo UAB „Laugina“ lėšomis. Nors UAB „Laugina“ pagal Jungtinės veiklos sutarties sąlygas įnešė 219 082,40 Eur, tačiau UAB „Pilarta“ per sutarties vykdymo laikotarpį tik pakeitė žemės sklypo naudojimo paskirtį ir būdą. Jokie kiti darbai Jungtinės veiklos sutarties tikslams pasiekti nebuvo atliekami. Jungtinės veiklos sutarties 2.2. punkte buvo nustatyta, kad nuo sutarties sudarymo dienos įneštas turtas tampa bendra daline nuosavybe, kuri bus naudojama abiejų partnerių interesais. I. J. veiklos sutarties pasibaigimo sutarties 1 punkte numatytas tikslas nebuvo pasiektas. Iki šiol viešajame registre žemės sklypas yra įregistruotas kaip vieno iš partnerių – UAB „Pilarta“ nuosavybė. Viešajame registre taip pat yra įrašas apie Jungtinės veiklos sutarties įregistravimą. P. J. veiklos sutarties 2.2. punktą įneštas turtas tampa bendra daline nuosavybe. Šalių dalys nustatytinos ne pagal šalių įnašų dydžius, nurodytus sutarties 2 p. (UAB „Laugina“ įnašo dydis) ir 2.1. p. (UAB „Pilarta“ įnašo dydis) nustatytus įnašų dydžius, o pagal partnerių realiai atliktus įnašus, už kuriuos buvo apmokėta žemės sklypo kaina bei pakeista žemės sklypo naudojimo paskirtis ir būdas. UAB „Pilarta“ už žemės sklypą pardavėjui sumokėjo 20 273,40 Eur, o UAB „Laugina“ pagal Jungtinės veiklos sutartį įnešė 219 082,40 Eur, kurie buvo panaudoti kredito bankui už žemės sklypo įsigijimą grąžinimui, o taip pat žemės sklypo naudojimo paskirties ir naudojimo būdo keitimui. Bendra įnašų vertė yra 239 355,80 Eur. UAB „Pilarta“ dalis bendrojoje nuosavybėje turėtų sudaryti 8,47 proc. arba 847/10000 dalys žemės sklypo (20 273,40 : 239 355,80), o BUAB „Laugina“ - 91,53 proc. arba 9153/10000 dalys žemės sklypo (219 082,40 : 239 355,80). Kadangi BUAB „Laugina“ pagal įnašų dydį bendrojoje dalinėje nuosavybėje turėtų priklausyti 91,53 proc. arba 9153/10000 dalys žemės sklypo, tai BUAB „Laugina“ turėtų būti pripažinta nuosavybės teisė į visą žemės sklypą. Atsakovei UAB „Pilarta“ už jos dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje (8,47 proc. arba 847/10000 dalis) BUAB „Laugina turėtų išmokėti piniginę kompensaciją. P. N. turto registro išrašo duomenis žemės sklypo rinkos vertė šiuo metu yra 64 593 Eur ( t.1, b. l. 107–109). Atsakovei UAB „Pilarta“ už jos dalį bendrojoje nuosavybėje išmokėtina 5471,03 Eur piniginė kompensacija.

9Atsakovės UAB „Pilarta“ atstovas advokatas S. Š. su patikslintu ieškiniu sutiko iš dalies, t. y. sutiko, kad pasibaigus Jungtinės veiklos sutarčiai likęs turtas – žemės sklypas, unikalus Nr.( - ), turi būti padalintas tarp šalių. Tačiau nesutiko su ieškovės reikalavimu pripažinti sutartį pasibaigusia, nes šis reikalavimas perteklinis, taip pat nesutiko su prašomu nustatyti šalių bendrosios dalinės nuosavybės dalių dydžiu bei atidalinimo būdu ( t.4, b. l. 65–68).

10Atsiliepime į patikslintą ieškinį, triplike nurodė ir posėdžio metu paaiškino, kad 2006 m. balandžio 7 d. sutarties pagrindu atsakovė įgijo 0,8096 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ). Atsakovė planavo pakeisti žemės sklypo paskirtį bei vystyti gyvenamąją statybą. Dėl ekonominės krizės atsakovei kilo finansinių problemų ir dėl to nepajėgė vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriui AB Ūkio bankui, iš kurio atsakovė buvo gavusi paskolą minėto žemės ūkio paskirties žemės sklypo įsigijimui. AB Ūkio bankas inicijavo priverstinį skolos išieškojimą iš varžytinių parduodant žemės sklypą, unikalus Nr.( - ). Atsakovė buvo parengusi specialųjį planą, po to parengė detalųjį planą, drenažo iškėlimo projektą, buvo atliktas ir gyvenamųjų namų statybos techninis projektas. Šalys įsivertino visas reikšmingas aplinkybes bei susitarė, kad ieškovė padengs atsakovės skolą kreditoriui AB Ūkio bankas bei skirs lėšų projekto įgyvendinimui. Šalims žodiniu susitarimu suderinus partnerystės sąlygas, šalys pradėjo derybas su atsakovės kreditoriumi dėl priverstinio skolos išieškojimo nutraukimo. Derybos buvo sėkmingos, ir atsakovė su savo kreditoriumi sudarė taikos sutartį, kuri buvo patvirtinta Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-17678-475/2009. Taikos sutartyje buvo numatyta, kad atsakovė skolą sumokės per 3 metus. Po taikos sutarties su atsakovės kreditoriumi patvirtinimo, šalys galutinai suformulavo ir raštu įformino savo susitarimus ir 2009 m. liepos 23 d. sudarė Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį. Pagal šią sutartį šalys susitarė atsakovei priklausančiame sklype vystyti gyvenamąją statybą bei pasidalinti pardavus gyvenamąsias patalpas gautą pelną. Ieškovė įsipareigojo skirti pinigines lėšas (skolai padengti bei projekto įgyvendinimui), o atsakovė žemės sklypą. Šalių susitarimu, atsakovės įnašas t. y. žemės sklypas (unikalus Nr.( - )) buvo įvertintas 370 000 Lt, t. y. 107 159,41 Eur. Ši vertė yra suma, kiek atsakovės įnašas viršija jos įsipareigojimus kreditoriui AB Ūkio bankas. Šalių susitarimu, skolos atsakovės kreditoriui grąžinimas buvo priskirtas prie projekto įgyvendinimo išlaidų, kurios turėjo būti finansuojamos ieškovės (Sutarties 2.2. p., 2.3. p.), t. y. ieškovė įsipareigojo atsiskaityti su atsakovės kreditoriumi, tam turėjo būti skirta dalis ieškovės piniginio įnašo. Patikslintame ieškinyje ieškovė aiškina, kad kredito AB Ūkio bankui grąžinimas laikytinas ieškovės įnašo panaudojimu ne pagal paskirtį tik atsakovės, o ne abiejų partnerių interesais. Šie ieškovės teiginiai neatitinka tikrovės, prieštarauja sutarties sąlygoms (Sutarties 2.2. p., 2.3. p.) ir elementariai verslo logikai. Ieškovė savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė. Ieškovė nesugebėjo užtikrinti tinkamo finansavimo, dėl ko strigo tiek atsiskaitymai su AB Ūkio bankas (Sutarties 2.3. p.), trūko lėšų projektams, kitai reikiamai dokumentacijai parengti, darbams atlikti. Šią aplinkybę patvirtina akivaizdus faktas, kad ieškovė iš įsipareigotų įnešti 1 650 000 Lt (477 873,03 Eur), įnešė tik 756 447,70 Lt (219 082,40 Eur), t. y. net delsdama ir vėluodama iš viso sugebėjo įnešti tik 45,8453 proc. nuo sutartos įnašo sumos. Dėl ieškovės netinkamo sutarties vykdymo ne kartą buvo kilusi grėsmė, kad AB Ūkio bankas pradės priverstinį skolos išieškojimą iš įkeisto turto, t. y. to paties atsakovės bendrai veiklai su ieškove skirto žemės sklypo. Šią aplinkybę patvirtina pridedama AB Ūkio bankas 2011 m. rugsėjo 2 d. rašto Nr. 160-03-1655 kopija, iš kurios matyti, kad 2011 m. rugsėjo 2 d. pradelstas įsiskolinimas pagal taikos sutartį, kurios vykdymą įsipareigojo finansuoti ieškovė, sudarė net 162 715,69 Lt (47 125,72 Eur). Tuo metu atsakovė savo pareigas įvykdė tinkamai, t. y. skyrė žemės sklypą jungtinei veiklai, ir, kiek leido menkas ieškovės skiriamas finansavimas, organizavo projektavimo bei kitus darbus. Dėl laiku ieškovės nemokamų įnašų, atsakovė negalėjo tinkamai vystyti projekto. Nepriklausomai nuo to, kokiu intensyvumu vyko finansavimas, buvo neišvengiamų išlaidų, t. y. už sklypo priežiūrą, elektros pajėgumų išlaikymą, dviejų darbuotojų išlaikymą, žemės ir kitų mokesčių mokėjimui.

11Atsakovės UAB „Pilarta“ atstovas direktorius A. D. prašė ieškinį tenkinti iš dalies, padalinti UAB „Pilarta“ priklausantį žemės sklypą jungtinės veiklos partneriams nustatant BUAB „Lauginos“ dalį 67,15 proc., o UAB „Pilarta“ dalį 32,85 proc. Tai atitiktų šalių įnašus ir leistų UAB „Pilarta“ atskirti dalį sklypo ir jame tęsti sumanytą veiklą- statyti pastatą ir parduoti. Paaiškino, kad su UAB „Lauginos“ direktoriumi E. L. buvo seni pažįstami, E. L. buvo statybos bendrovės vadovas, todėl manė, kad jo įmonė sugebės organizuoti statybas ir pastatyti pastatą. Ginčo jungtinės veiklos sutartį parengė ir pasiūlė pasirašyti E. L.. Jis pasitikėjo E. L., todėl sutartį pasirašė. UAB „Pilarta“ atliko daug darbų – keitė sklypo paskirtį, organizavo projektavimo darbus, apmokėjo už projektus, išsimokėjo atlyginimus savo darbuotojams, apmokėjo mokesčius už žemę, mokėjo už detaliojo plano parengimą ir pan. Tačiau UAB „Laugina“ netinkamai finansavo veiklą, jai buvo iškelta bankroto byla, dėl ko jungtinės veiklos sutartis pasibaigė.

12Trečiojo asmens UAB „Krašto projektai ir partneriai“ atstovas advokatas V. S. prašė ieškinį patenkinti. Paaiškino, kad UAB „Krašto projektai ir partneriai“ yra BAUB „Laugina“ kreditorius. Paaiškino, kad iš jungtinės veiklos sutarties akivaizdžiai matyti, kad UAB „Pilartos“ įnašas turėjo būti žemės sklypas, kurio kainos sumokėjimas, paskirties pakeitimas, mokesčių mokėjimas ir išlaikymas turėjo būti atlikti UAB „Pilarta“ lėšomis. Tačiau faktiškai už sklypą didžiąją dalį kainos apmokėjo BUAB „Laugina“ . Kiti piniginiai „Laugina“ įnašai buvo naudojami apskritai ne šalių jungtinei veiklai finansuoti, o daugiausia UAB „Pilartos“ darbuotojų darbo užmokesčiui apmokėti. Tai rodo UAB „Pilarta“ nesąžiningumą. Iškėlus BUAB „Laugina“ bankroto bylą jungtinės veiklos sutartis pasibaigė, tačiau UAB „Pilarta“ neturi jokio kito turto išskyrus ginčo žemės sklypą. Todėl yra pagrindas dalinti patį žemės sklypą, kaip ir prašo ieškovė.

13Trečiasis asmuo UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ atsiliepimu prašė ieškovės ieškinį tenkinti. Atstovo į posėdį neatsiuntė, byla nagrinėjama trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.

14Ieškinys tenkintinas iš dalies.

15Nustatyta, kad šalys 2009 m. liepos 23 d. sudarė jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, pagal kurią įsipareigojo kooperuodami lėšas ir darbą pastatyti ir parduoti statinį (apie 6000 kv.m. ploto ekonominės klasės butų pastatą) 0,8096 ha žemės sklype, unik. Nr. ( - )(toliau - žemės sklypas). „Lauginos“ įnašas turėjo būti 1 650 000 Lt (477 873 Eur), „Pilarta“ įnašas - žemės sklypas, šalių įvertintas 370 000 Lt (107 159,41 Eur) (Jungtinės veiklos sutarties 2.1 p., t.1, b.l. 20).

16Tarp šalių kilo ginčas, kokiam tikslui turėjo būti naudojami partnerės UAB „Laugina“ įnešami piniginiai įnašai. Ieškovės teigimu, UAB „Laugina“ įnašai turėjo būti naudojami tik šalių numatytam tikslui - statinio statybai (projektavimui, statybos leidimo gavimui, statybai ir pan.). Tokiu būdu, ieškovės įnašas (477 873 Eur) turėjo būti skirtas statinio statybos reikmėms, neskiriant iš šios sumos jokios dalies nei žemės sklypo išpirkimui, nei sklypo paskirties pakeitimui, nei detaliojo plano parengimui.

17Atsakovės teigimu, UAB „Laugina“ turėjo mokėti įmokas bankui pagal teismo patvirtintą grafiką, nes taip buvo numatyta jungtinės veiklos sutarties 2.3 punkte. Tokiu būdu dalis partnerės „Laugina“ įnašo (180 600,45 Eur) turėjo būti skirta žemės sklypo išpirkimui, o likusi įnašo dalis (297 272,55 Eur (477 873-180 600,45) turėjo būti skirta statybai vykdyti.

182019 m. liepos 29d. teismo posėdyje apklaustas liudytoju E. L. nurodė, kad jis buvo UAB „Laugina“ direktorius nuo 1996 m. iki 2010 m. Ginčo jungtinės veiklos sutartį pasiūlė sudaryti A. D., UAB „Pilarta“ direktorius, pastarasis paruošė ir sutarties tekstą. E. L. sutarties atidžiai neperskaitė, tačiau pasirašė. Suprato šalių susitarimą taip, kad UAB „Pilarta“ turi žemės sklypą Kauno rajone, kuriame per pusantrų metų šalys pastatys 6000 kv.m. ploto gyvenamosios paskirties pastatą/pastatus, kuriuos parduos ir pasidalins gautą pelną proporcingai šalių įnašams. Jungtinės veiklos sutarties 2.3 p. buvo tik atsitiktinis UAB „Laugina“ įmokų susiejimas su UAB „Pilartos“ įsipareigojimais bankui, tačiau sklypo vertę turėjo apmokėti UAB „Pilarta“ savo lėšomis. Po sutarties sudarymo UAB „Laugina“ pradėjo mokėti piniginius įnašus, bet dar po kelių metų E. L. pastebėjo, kad sklype niekas nevyksta, apie 2013 metus jis buvo paskirtas UAB „Pilarta“ direktoriumi. Tapęs direktoriumi E. L. sužinojo, kad statinio projektas nėra parengtas, sudaryta sutartis už projektą mokėti 30 000 Lt, tačiau neapmokėta. E. L. nutraukė projektavimo darbų sutartį ir bandė sudaryti kitą projektavimo darbų sutartį už 7000 Lt, tačiau akcininkas A. D. nesutiko. Po metų E. L. buvo atleistas iš UAB „Pilarta“ direktoriaus pareigų. Ginčo žemės sklype neatlikta jokių darbų, projektas neparengtas, leidimas statybai negautas ( 2019 m. liepos 29 d. teismo posėdžio garso įrašas, nuo 03:08 min.).

19Civilinio kodekso 6.969 str. nustato jungtinės veikos (partnerystės) sutarties sampratą, kad šia sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jungtinės veiklos sutarties šalis vienija interesų bendrumas, veikiant ne išimtinai kiekvienos šalies naudai, bet partnerystės, kaip visumos, interesais, siekiant bendrų tikslų. Teisėti bendri tikslai ir vienodi interesai yra partnerystės sutartį kvalifikuojantys požymiai. Pažymėtina, kad komercinės partnerystės galutinis tikslas (rezultatas) visada siejamas su pelno uždirbimu. Šiandienėje doktrinoje esminis partnerystės santykių elementas – partnerių įsipareigojimas atsisakyti savo trumpalaikių interesų ir suteikti prioritetą ne asmeninei, bet visos partnerių grupės gerovei; partneriai subordinuoja savo interesus ir bendradarbiauja, tikėdamiesi ilgalaikės asmeninės naudos maksimizavimo ( LAT byla Nr. 3K-3-435/2013).

20Teismas sprendžia, kad ginčo jungtinės veiklos tikslas buvo pastatyti ir parduoti statinį 0,8096 ha žemės sklype. Šalys nesitarė bendrai nupirkti žemės sklypą (t.y. apmokėti paskolą už jį bankui), pakeisti žemės sklypo paskirtį, mokėti žemės mokesčius ir pan. Todėl atmestini atsakovės paaiškinimai, kad sutartyje nurodyta žemės sklypo vertė (107 159,41 Eur arba 370000 Lt) buvo ne sklypo vertė, bet tiek buvo įvertintas atsakovės indėlis į žemės sklypo paskirties pakeitimą, išlaikymą ir pan. Vadovaujantis atsakovės atstovo paaiškinimais, žemės sklypo vertė būtų ne tik 107 159,41 Eur, bet ir papildomai 600 000 Lt (173 772 Eur), t.y. likusi dalis pagal žemės pirkimo pardavimo sutartį ( t.1, b.l. 105), iš viso sklypo vertė būtų 280 931 Eur. Tokia kaina už 80 arų žemės ūkio paskirties žemės sklypą yra akivaizdžiai per didelė ir neprotinga. Atkreiptinas dėmesys, kad 2014 m. gegužės 14 d. (praėjus penkeriems metams po ginčo sutarties sudarymo) žemės sklypą vertino UAB „Lituka ir Ko“ turto vertintojas, kuris nustatė, kad sklypo, kurio paskirtis yra vienbučių ir daugiabučių namų statyba, rinkos vertė yra 465 000 Lt (134 673 Eur), o priverstinio pardavimo vertė - 302 000 Lt (87 465 Eur) (t.4, b.l. 159). Vadinasi, šalims vertinant sklypą 2009 m. sudarant jungtinės veiklos sutartį, pagrįsta ir suprantama, kad sklypas buvo įvertintas 370 000 Lt (107 159 Eur). Teismas vadovaujasi sutartyje įrašyta sąlyga, kad žemės sklypo vertė šalių buvo nustatyta 107 159,41 Eur (t.1, b.l. 20) ir kad šalių susitarimas buvo statyti ir parduoti statinį ant jau nupirkto ir parengto gyvenamajai statybai (jau pakeitus sklypo paskirtį) sklypo, kitaip tariant, visos sklypo pirkimo, paskirties keitimo išlaidos turėjo būti UAB „Pilarta“ išlaidos.

21Nors jungtinės veiklos sutarties 2 p. buvo nustatyta, kad UAB „Laugina“ įnašas yra 1 650 000 Lt (477 873 Eur), tačiau šalys nebuvo sutarę, iki kurio laiko šis įnašas turi būti įmokėtas. Todėl teismas atmeta atsakovės aiškinimus, kad UAB “Laugina“ netinkamai vykdė savo įsipareigojimus ir neįnešė sutartos sumos, nes terminas įnešti įnašus nebuvo nustatytas.

22Jungtinės veiklos sutarties 2.3 p. buvo nustatyta partnerės UAB „Laugina“ piniginių įnašų mokėjimo tvarka - pirmą įnašą 50 000 Lt „Laugina“ įneša iki 2009 m. liepos 29 d. ir toliau įneš įnašus pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartį ir nutartyje patvirtintą grafiką. Ši nutartis yra neatskiriama sutarties dalis (t.1, b.l. 20). Savo ruožtu sutartyje numatytas grafikas buvo perkeltas iš Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 10 d. nutarties, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis tarp skolininkės UAB „Pilarta“ ir kreditoriaus AB „Ūkio banko“. Pagal taikos sutartimi patvirtintą grafiką UAB „Pilarta“ skola už sklypą buvo 623 577,25 Lt (180 600,45 Eur), kuri turėjo būti dengiama įmokomis iki 2012 m. balandžio 30 d. Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad „Lauginos“ įmokos buvo iš dalies susietos su paskolos mokėjimo grafiku, nereiškia, kad UAB „Lauginos“ įmokos turėjo būti skirtos skolai už žemės sklypą padengti. Toks aiškinimas paneigtų jungtinės veiklos sutarties esmę, reikštų, kad šalies įmokos naudojamos ne pastatui statyti ir siekti pelno, o žemės sklypui, kuris yra kito partnerio įnašas, išpirkti. Byloje nėra ginčo, kad faktiškai UAB „Laugina“ įnešė 219 082,40 Eur.

23Iš atsakovės UAB „Pilarta“ banko sąskaitos išklotinės ( t.1, b.l. 173-189) matyti, kad UAB „Laugina“ įnašai didžiąja dalimi buvo panaudoti priešingai jungtinės veiklos susitarimui - ne statiniui projektuoti ir statyti, o paskolos už ginčo žemės sklypą dengimui (didžioji „Laugina“ įmokų dalis), taip pat UAB „Pilarta“ iš „Lauginos“ įnašų periodiškai mokėjo mokesčius ir įsiskolinimus VSDFV už savo darbuotojus, mokėjo mokesčius VMI nuo darbuotojams išmokėtų atlyginimų (5788,04 Lt), išmokėjo atlyginimą buhalterei A. C. už 2006, 2007, 2008 ir 2009 metus (8537,60 Lt), išmokėjo atlyginimą UAB „Pilarta“ direktoriui A. D. už 2006-2009 metus (9282,86 Lt), išmokėjo atlyginimą darbuotojui R. M. - 251,46 Lt už 2006 m. rugsėjo mėnesį, išmokėjo grynais 1900 Lt A. D. (nežinia, kokiu pagrindu), kitos smulkios įmokos buvo už bankines paslaugas, antstoliui už vykdymo veiksmus, etc. (t.1, b.l. 173-189). Tik 9000 Lt, sumokėtų UAB „Projektuotojai“ kaip avansas už projektavimo darbus, taip pat 4995,85 Lt, sumokėtų UAB „AMMP“ už projektą dėl ginčo sklypo paskirties pakeitimo galima priskirti išlaidomis vykdant sutartą jungtinę veiklą. Visuma šių mokėjimų leidžia spręsti, kad realus atsakovės UAB „Pilarta“ įnašas į jungtinės veiklos sutartį buvo tik pradinė įmoka pardavėjui S. S. už ginčo žemės sklypą 70 000 Lt arba 20 273,40 Eur ( t.1, b.l. 105).

24CK 6.971 str. numato, kad partnerių įneštas turtas, buvęs jų nuosavybe, taip pat jungtinės veiklos metu gauta produkcija, pajamos ir vaisiai yra visų partnerių bendroji dalinė nuosavybė, jeigu ko kita nenustato įstatymas ar jungtinės veiklos sutartis.

25Spręstina, kad partnerių įnašai į jungtinę veiklą yra atitinkamai 20 273,40 Eur (UAB „Pilartos“ įnašas) ir 219 082,40 Eur (UAB „Lauginos“ įnašas), todėl įneštas arba naujai sukurtas turtas turi būti dalinamas proporcingai įnašams, t.y. 91,53 proc. BUAB „Laugina‘i“ ir 8,47 proc. UAB „Pilarta‘i“.

26Jungtinės veiklos sutarties 5.1.1. punkte nurodyta, kad jungtinės veiklos sutartis baigiasi iškėlus vienam iš partnerių bankroto bylą. Analogiška nuostata yra įtvirtinta CK 6.978 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

27Kaip minėta, Kauno apygardos teismas 2016 m. liepos 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1810-555/2016 iškėlė UAB „Laugina“ bankroto bylą, nutartis įsiteisėjo 2016 m. rugsėjo 1 d. Ieškovė prašo pripažinti, kad jungtinės veiklos sutartis pasibaigė 2016 m. rugsėjo 1 d., atsakovės atstovai nurodė, kad šio fakto neginčija ir kad reikalavimas pripažinti sutartį pasibaigusia yra perteklinis. Tačiau teismas pažymi, kad atsakovė, nors ir pripažįsta, kad jungtinės veiklos sutartis jau pasibaigusi, tačiau nesutinka pasidalinti turto, ginčija sutarties sąlygas. Vienas iš civilinių teisių gynimo būdų yra teisės pripažinimas (CK 1.138 str. 1p.). Todėl reikalavimas tenkintinas, pripažintina, kad nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. Jungtinės veiklos sutartis yra pasibaigusi.

28Pripažinus, kad jungtinės veiklos sutartis pasibaigė, reikalinga padalinti partnerių įneštą ir sukurtą turtą. Šiuo atveju partnerių bendrą turtą sudaro tik 0,8096 ha žemės sklypas, unik. Nr. ( - ). Kito turto, sukurto jungtinės veiklos sutarties galiojimo metu, nėra.

29Ieškovė ieškinyje nurodo, kad ginčo sklypą vertina 64 593 Eur pagal Registrų centro nurodytą masinio vertinimo būdu 2017 m. balandžio 24 d. nustatytą rinkos vertę (t.3, b.l. 117). Atsakovė nesutiko su tokiu vertinimu, skirti įvertinimo ekspertizės neprašė. Pagal viešai prieinamus tinklalapio regia.lt duomenis, ginčo žemės sklypo vidutinė rinkos vertė, nustatyta 2019 m. sausio 1 d. masinio vertinimo būdu nurodoma 104 000 Eur ( interneto prieiga: https://www.regia.lt/map/kauno_r). Kaip minėta, ginčo sklypas buvo vertinamas UAB „Lituka ir Ko“ turto vertintojų, kurie 2014 m. gegužės 14 d. nustatė, kad sklypo rinkos vertė yra 134 673 Eur ( t.4, b.l. 159). Teismas sprendžia, kad ginčo sklypo reali vertė yra nustatytina išvedus aritmetinį vidurkį tarp 104 000 Eur ir 134 673 Eur, kas sudarytų 119 336 Eur.

30Ieškovė prašė padalinti žemės sklypą priteisiant visą sklypą ieškovei, o atsakovei priteisiant jos dalį (8,47 proc.) pinigine išmoka, kas sudarytų 10 107,76 Eur (skaičiuojama nuo 119 336 Eur padauginus iš 0,0847). Atsakovė prašė padalinti sklypą natūra. Teismas įvertina, kad sklypo plotas yra 0,8096 ha (apie 80 arų). Atsakovės dalis (8,47 proc.) sudarytų 0,069 ha (apie 7 arus). Tokio dydžio sklypą atskirti nuo viso sklypo būtų ekonomiškai netikslinga, tai pareikalautų papildomų lėšų projekto parengimui, projektavimo procedūra užtruktų ilgą laiką, įvertinant, kad UAB „Pilarta“ lėšų neturi, ieškovė „Laugina“ yra bankrutuojanti įmonė, papildomos procedūros užvilkintų bankroto procesą, pažeistų kreditorių interesus. Todėl sklypas padalinamas pagal ieškovės siūlomą variantą pripažįstant ieškovei nuosavybės teisę į visą žemės sklypą, o atsakovei priteisiant jos dalį pinigine išmoka - 10 107,76 Eur.

31Laikytina, kad ieškovės ieškinys yra tenkinamas 75 proc. (tenkinamas reikalavimas nustatyti dalis pagal ieškovės prašymą, padalinti turtą ieškovės nurodomu būdu, tik koreguojama išmokamos dalies vertė). Proporcingai patenkintiems reikalavimams paskirstomos bylinėjimosi išlaidos. BUAB „Laugina“ išlaidos advokato pagalbai sudaro 2240 Eur, jau priteistina 1680 Eur iš atsakovės. UAB „Pilarta“ išlaidos sudaro 4125 Eur, jai priteistina 1031,25 Eur. Atlikus vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, ieškovei BUAB „Laugina“ priteistina iš atsakovės UAB „Pilarta“ 648,75 Eur bylinėjimosi išlaidų.

32Nuo žyminio mokesčio mokėjimo ieškovė yra atleista kaip bankrutuojanti įmonė. Iš atsakovės priteistina 1794 Eur žyminio mokesčio (skaičiuojama 75 proc. mokėtino žyminio mokesčio nuo 91,53 proc. nuo 119 336 Eur teismo nustatytos žemės sklypo vertės, CPK 80 str. 1 d. 1 p.).

33Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 11,01 Eur. Proporcingai patenkintiems reikalavimams, iš atsakovės priteistina 8 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei. ( CPK 96 str.).

34Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 268-270 straipsniais,

Nutarė

35Ieškinį patenkinti iš dalies.

36Pripažinti, kad jungtinės veiklos sutartis, sudaryta 2009 m. liepos 23 d. tarp ieškovės BUAB „Laugina“ ir UAB „Pilarta“ pasibaigė 2016 m. rugsėjo 1 d. iškėlus BUAB „Laugina“ bankroto bylą.

37Atidalinti jungtinės veiklos turtą: pripažinti BUAB „Laugina“, įm.k. 261411420, nuosavybės teisę į 0,8096 ha žemės sklypą, unik.( - ), ir priteisti iš BUAB „Laugina“, įm.k. 261411420, atsakovei UAB „Pilarta“, įm.k. 300552934, 10 107,76 Eur (dešimt tūkstančių šimtą septynis eurus ir 76 ct) už UAB „Pilarta“ priklausančią sklypo dalį.

38Priteisti ieškovei BUAB „Laugina“, įm.k. 261411420, iš atsakovės UAB „Pilarta“, įm.k. 300552934, 648,75 Eur (šešis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus ir 75 ct) bylinėjimosi išlaidų.

39Priteisti valstybei iš atsakovės UAB „Pilarta“, įm.k. 300552934, 1794 Eur (tūkstantį septynis šimtus devyniasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio ir 8 Eur (aštuonis eurus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

40Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė,... 2. sekretoriaujant Eglei Bunevičiūtei-Kostenko ir Danutei Nekraševičienei,... 3. dalyvaujant ieškovės UAB „Laugina“ atstovui advokatui L. Š.,... 4. atsakovės UAB „Pilarta“ atstovui advokatui S. Š., direktoriui A. D.,... 5. trečiojo asmens UAB „Krašto projektai ir partneriai“ atstovui advokatui... 6. žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 7. Ieškovė BUAB „Laugina“ patikslino ieškinį ir prašė pripažinti 2009... 8. Ieškovės atstovas advokatas L. Š. prašė patenkinti ieškinį ir... 9. Atsakovės UAB „Pilarta“ atstovas advokatas S. Š. su patikslintu ieškiniu... 10. Atsiliepime į patikslintą ieškinį, triplike nurodė ir posėdžio metu... 11. Atsakovės UAB „Pilarta“ atstovas direktorius A. D. prašė ieškinį... 12. Trečiojo asmens UAB „Krašto projektai ir partneriai“ atstovas advokatas... 13. Trečiasis asmuo UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ atsiliepimu prašė... 14. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 15. Nustatyta, kad šalys 2009 m. liepos 23 d. sudarė jungtinės veiklos... 16. Tarp šalių kilo ginčas, kokiam tikslui turėjo būti naudojami partnerės... 17. Atsakovės teigimu, UAB „Laugina“ turėjo mokėti įmokas bankui pagal... 18. 2019 m. liepos 29d. teismo posėdyje apklaustas liudytoju E. L. nurodė, kad... 19. Civilinio kodekso 6.969 str. nustato jungtinės veikos (partnerystės)... 20. Teismas sprendžia, kad ginčo jungtinės veiklos tikslas buvo pastatyti ir... 21. Nors jungtinės veiklos sutarties 2 p. buvo nustatyta, kad UAB „Laugina“... 22. Jungtinės veiklos sutarties 2.3 p. buvo nustatyta partnerės UAB... 23. Iš atsakovės UAB „Pilarta“ banko sąskaitos išklotinės ( t.1, b.l.... 24. CK 6.971 str. numato, kad partnerių įneštas turtas, buvęs jų nuosavybe,... 25. Spręstina, kad partnerių įnašai į jungtinę veiklą yra atitinkamai 20... 26. Jungtinės veiklos sutarties 5.1.1. punkte nurodyta, kad jungtinės veiklos... 27. Kaip minėta, Kauno apygardos teismas 2016 m. liepos 15 d. nutartimi... 28. Pripažinus, kad jungtinės veiklos sutartis pasibaigė, reikalinga padalinti... 29. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad ginčo sklypą vertina 64 593 Eur pagal... 30. Ieškovė prašė padalinti žemės sklypą priteisiant visą sklypą... 31. Laikytina, kad ieškovės ieškinys yra tenkinamas 75 proc. (tenkinamas... 32. Nuo žyminio mokesčio mokėjimo ieškovė yra atleista kaip bankrutuojanti... 33. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 11,01 Eur. Proporcingai... 34. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259... 35. Ieškinį patenkinti iš dalies.... 36. Pripažinti, kad jungtinės veiklos sutartis, sudaryta 2009 m. liepos 23 d.... 37. Atidalinti jungtinės veiklos turtą: pripažinti BUAB „Laugina“, įm.k.... 38. Priteisti ieškovei BUAB „Laugina“, įm.k. 261411420, iš atsakovės UAB... 39. Priteisti valstybei iš atsakovės UAB „Pilarta“, įm.k. 300552934, 1794... 40. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...