Byla A-556-2302-13

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros prašymą dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutarties išaiškinimo administracinėje byloje pagal atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros skundą (skundą padavusi institucija) administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai dėl sprendimo panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra kreipėsi į teismą su skundu (I t., b. l. 1–9), prašydamas panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2013 m. sausio 28 d. sprendimą Nr. 3R-29 (AG-15/02-2013), kuriuo buvo panaikintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros (toliau – ir APVA, ir Agentūra) direktoriaus 2012 m. gruodžio 10 d. įsakymas Nr. T1-248 „Dėl PVM lėšų dalies, apmokėtos bendrojo finansavimo lėšomis, vykdant projektą Nr. 2002/LT/16/P/PE/011 „Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“ grąžinimo“ (toliau – ir Įsakymas), ir pareiškėjo UAB Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro (toliau – ir pareiškėjas, ir MAATC) skundą atmesti, o Įsakymą palikti galioti bei priteisti iš MAATC atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas.

5Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gegužės 27 d. sprendimu (I t., b. l. 148–158) Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra apeliaciniu skundu (I t., b. l. 163–171) prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 27 d. sprendimą ir patenkinti atsakovo skundą; priteisti iš UAB Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas.

7Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. lapkričio 28 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 27 d. sprendimą pakeitė ir perdavė bylą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai nagrinėti iš naujo. Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 27 d. sprendimo dalį (ta apimtimi, kur buvo paliktas galioti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2013 m. sausio 28 d. sprendimas Nr. 3R-29 (AG-15/02-2013), kuriuo buvo panaikintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros direktoriaus 2012 m. gruodžio 10 d. įsakymas Nr. T1-248 „Dėl PVM lėšų dalies, apmokėtos bendrojo finansavimo lėšomis, vykdant projektą Nr. 2002/LT/16/P/PE/011 „Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“ grąžinimo“) paliko nepakeistą.

8Teismas konstatavo, kad UAB Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras Komisijos panaikintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros 2012 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. T1-248 buvo įpareigotas grąžinti netinkamai panaudotą dalį Europos Sąjungos paramos pagal projektą Nr. 2002/LT/16/P/PE/011 dėl to, jog apskaitoje registruojant projekto vykdymo metu įsigytą turtą, į šio ilgalaikio turto įsigijimo savikainą nepagrįstai įtrauktos įrangos techninio aptarnavimo ir priežiūros išlaidos. Laikyta buvus pažeistą 2003 m. sausio 6 d. Europos Komisijos reglamento Nr. 16/2003 (toliau – ir Reglamentas) 23 straipsnio 1 dalį. Teismas nurodė, kad iš Reglamento 23 straipsnio 1 dalies matyti, kad išlaidos, skirtos pirkti ar statyti įrenginius ir įrangą, kurie turi būti įrengti ir sumontuoti projekte nuolatiniam naudojimui pripažintinos tinkamomis, jei jos: 1) buvo įtrauktos į už įgyvendinimą atsakingos įstaigos ilgalaikio naudojimo įrangos aprašą; 2) ir pagal tipines apskaitos nuostatas yra laikomos kapitalo sąnaudomis. Nurodytas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad nesant ką tik paminėtų pastarųjų sąlygų išlaidos negalėtų būti pripažintos tinkamomis. Vadinasi, siekiant paneigti išlaidų tinkamumą kompetentinga institucija turi pateikti įrodymus bent apie vienos iš nurodytų aplinkybių nebuvimą. Tikrinamoje administracinėje byloje tvirtinama, kad įrangos techninio aptarnavimo ir priežiūros išlaidos negalėjo būti pripažintos tinkamomis Reglamento 23 straipsnio 1 dalies prasme, tačiau, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, padaryta išvada nebuvo visiškai teisėta bei pagrįsta. APVA 2012 m. gruodžio 10 d. įsakyme mini techninį aptarnavimą ir priežiūrą, tačiau neįvardija, kokie techninio aptarnavimo ir priežiūros darbai buvo atlikti. Toks atliktų darbų ar suteiktų paslaugų konkretus sąrašas yra reikalingas tam, kad būtų galima patikrinti, ar minėtiems darbams bei paslaugoms išleisti pinigai galėtų būti pripažinti tinkamomis išlaidomis Reglamento 23 straipsnio 1 dalies prasme. Tvirtintina, jog sprendimą dėl lėšų grąžinimo priimanti kompetentinga institucija privalo įvardyti darbus bei paslaugas, kurioms išleisti pinigai negali būti pripažinti tinkamomis išlaidomis. Tai būtų galima padaryti tiek įsakyme dėl lėšų grąžinimo ar su juo susijusiame kitame dokumente, kuris būtų sudėtinė dalis minėto pobūdžio įsakymo ar kito teisės akto dėl lėšų grąžinimo. Nagrinėjamoje administracinėje byloje apsiribojama bendro pobūdžio teiginiu, kad įrangos techninio aptarnavimo ir priežiūros išlaidos nepagrįstai įtrauktos į materialiojo turto įsigijimo savikainą, t. y. įsakyme nėra konkretumo. O esama abstrakcija negali būti pateisinama, siekiant paneigti teisę į išlaidų pripažinimą tinkamomis. 2012 m. gruodžio 10 d. teisės akte nenurodytas ir joks kitas dokumentas, kurio pagrindu būtų galima identifikuoti techninio aptarnavimo ir priežiūros darbus, kurie negali būti finansuojami iš Europos Sąjungos paramos. Vėliau teikiami paaiškinimai-papildymai galėtų būti priimami, jei būtų pakankamai akivaizdu, jog jie skirti bei nukreipti į panaikinto įsakymo detalizavimą, bet ne papildymą, ko šiuo atveju pasakyti nebūtų galima. 2012 m. gruodžio 10 d. įsakymas negalėjo būti paliktas galioti ir dėl tos aplinkybės, kad jame nėra nuorodos į tipines apskaitos nuostatas minimas Reglamento 23 straipsnio 1 dalyje. Esant įvardytiems konkretiems techninio aptarnavimo ir priežiūros darbams bei nuorodoms į tipines apskaitos nuostatas būtų aišku, kokius darbus APVA bei kokio teisinio reguliavimo pagrindu negali priskirti Europos Sąjungos finansuojamiems darbams ir tiems darbams išleistus pinigus pripažinti tinkamomis išlaidomis. Vien Reglamento 23 straipsnio 1 dalies, kaip teisinio pagrindo nurodymas, įsakyme nepakankamas, kadangi kaip matyti iš šios teisės normos būtinas ir papildomas teisinis pagrindimas, o šio momento 2012 m. gruodžio 10 d. dokumente nėra. Nurodomi trūkumai yra esminiai, nes, visų pirma, riboja šalies įpareigotos grąžinti dalį Europos Sąjungos paramos galimybę tiksliai žinoti padarytus pažeidimus bei tinkamai dėl to apsiginti. Antra, užkerta teisinę galimybę visapusiškai bei objektyviai patikrinti, kiek teisėtas bei pagrįstas buvo 2012 m. gruodžio 10 d. įsakymas, todėl teismas padarė išvadą, kad būtent dėl šių aplinkybių tiek pirmosios instancijos teismo, tiek Komisijos sprendimai galėjo lemti neteisingą bylos išsprendimą. Komisijos panaikinto įsakymo neatitikimas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams galėjo sąlygoti neteisingą bylos išsprendimą. Tikrinant viešojo administravimo subjekto sprendimą (bendrine prasme) Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio aspektu turi būti nustatyta, jei nėra besąlyginių skundžiamo individualaus administracinio akto naikinimo pagrindų, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus. Tokių aplinkybių konstatavimas (galėjo ir turėjo suprasti) įgalintų nepripažinti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimo arba esamus trūkumus, nepaneigiančius priimtino sprendimo esmės suvokimo, vertinti kaip neesminius, nesudarančius savarankiško ir pakankamo pagrindo ginčijamą sprendimą pripažinti neteisėtu bei jį panaikinti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-990/2013). Priešingu atveju atitinkamas viešojo administravimo sistemos subjekto sprendimas turėtų būti naikinamas. Tikrinamoje administracinėje byloje, teisėjų kolegijos nuomone, buvo nustatyti esminiai neatitikimai Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams, todėl APVA 2012 m. gruodžio 10 d. įsakymas Nr. T1-248 iš principo negalėjo būti paliktas galioti. Tokį sprendimą ir priėmė iš pradžių Komisija, vėliau Vilniaus apygardos administracinis teismas, tačiau ne tokiais motyvais, kurie nurodyti šiame baigiamajame akte. Esama situacija suponuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo keitimą, nes lėšų grąžinimo ar negrąžinimo klausimas negali likti neišspręstas, todėl byla turi būti perduota nagrinėti iš naujo APVA, siekiant pašalinti nurodytus trūkumus bei priimti atitinkamą sprendimą (bendrine prasme).

9II.

10Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra 2014 m. liepos 3 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą dėl teismo sprendimo išaiškinimo, o būtent prašo: išaiškinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2013 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-2302/2013 nurodant kokiu būdu ši nutartis turėtų būti įvykdyta; išreikalauti iš UAB „Baltijos technika“ detalų visų pagal sutartį Nr. A/2007/M/31 atliktų sąvartyno filtrato įrenginio techninio aptarnavimo ir priežiūros darbų sąrašą.

11Atsakovas nurodo, kad LVAT 2013 m. lapkričio 28 d. paskelbtoje nutartyje konstatavo, jog Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo direktoriaus 2012 m. gruodžio 10 d. įsakyme Nr. T1-248 (toliau – ir Įsakymas) nebuvo detaliai įvardyta, kurie konkrečiai techninio aptarnavimo ir priežiūros darbai buvo atlikti ir kurie yra netinkami finansuoti. Toks darbų ar suteiktų paslaugų konkretus sąrašas yra reikalingas tam, kad būtų galima patikrinti, ar minėtiems darbams bei paslaugoms išleisti pinigai galėtų būti pripažinti tinkamomis išlaidomis Reglamento Nr. 16/2003 23 straipsnio 1 dalies prasme. Siekdama tinkamai įvykdyti LVAT sprendimą, taip pat įvertinusi aplinkybę, kad LVAT 2013 m. lapkričio 28 d. paskelbtoje nutartyje nurodyto darbų sąrašo Agentūra neturi, 2014 m. sausio 2 d. raštu Nr. APVA-8 „Dėl atnaujinto įtariamo pažeidimo tyrimo“ informavo MAATC apie atnaujintą įtariamo pažeidimo tyrimą dėl projekto Nr. 2002/LT/16/P/PE/011 „Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“ (toliau – ir Projektas) sutartyje Nr. A/2007/M/31 „Filtrato ir nuotekų valymo įrenginio (atvirkštinė osmozė) tiekimas ir įrengimas“ (toliau – ir sutartis Nr. A/2007/M/31) numatytų 48 000 Lt išlaidų, susijusių su filtrato įrangos aptarnavimu ir priežiūra, tinkamumo finansuoti Europos Sąjungos ir bendrojo finansavimo lėšomis ir paprašė MAATC pateikti 48 000 Lt išlaidų, susijusių su filtrato įrangos aptarnavimu garantiniu laikotarpiu po pardavimo, sumos detalizavimą (nurodyti atliktus aptarnavimo darbus) su visais šias išlaidas pagrindžiančiais dokumentais bei nuorodomis į tipines apskaitos nuostatas. 2014 m. sausio 9 d. Agentūroje gautas MAATC 2014 m. sausio 9 d. raštas Nr. (1.13) SD-24, kuriame pateikta informacija, jog MAATC kreipėsi į sutarties Nr. A/2007/M/31 tiekėją UAB „Baltijos technika“ su prašymu pateikti Agentūros prašomą informaciją. Prie 2014 m. sausio 9 d. rašto Nr. (1.13) SD-24 pridėti 2008 m. rugpjūčio 12 d. filtrato ir nuotekų valymo įrenginio perdavimo-priėmimo aktas Nr. 1 su priedu, 2008 m. rugsėjo 11 d. PVM sąskaita-faktūra BT Nr. 2008/021, auditoriaus išvada. 2014 m. sausio 13 d. Agentūra gavo MAATC 2014 m. sausio 10 d. raštą Nr. (1.13) SD-27 kartu su pridėtu sutarties Nr. A/2007/M/31 tiekėjo UAB „Baltijos technika“ paaiškinimu. UAB „Baltijos technika“ savo rašte patvirtino, kad UAB „Baltijos technika“ reguliariai ir laiku atliko visus būtinus sąvartyno filtrato valymo, t. y. sudėtingo techninio įrenginio aptarnavimo, darbus garantinio periodo metu ir užtikrino pirkėjo reikalaujamą garantuotą įrenginio darbą. Pastebėtina, kad nei MAATC raštuose, nei UAB „Baltijos technika“ rašte nebuvo nurodyta, kurie konkrečiai techninio aptarnavimo ir priežiūros darbai buvo atlikti; UAB „Baltijos technika“ savo rašte tik patvirtino, kad „UAB ,,Baltijos technika“ reguliariai ir laiku atliko visus būtinus techninio įrenginio aptarnavimo darbus, tačiau jų nedetalizavo, kaip buvo nurodyta LVAT 2013 m. lapkričio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-2302/2013. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, taip pat į tai, kad minėtoje LVAT nutartyje konstatuota, jog lėšų grąžinimo ar negrąžinimo klausimas negali likti neišspręstas, 2014 m. kovo 27 d. raštu Nr. (29-2-7)-APVA-238 Agentūra dar kartą kreipėsi į MAATC ir paprašė per 5 darbo dienas nuo šio rašto gavimo pateikti 48 000 Lt išlaidų, susijusių su filtrato įrangos aptarnavimu garantiniu laikotarpiu po pardavimo, sumos detalizavimą (konkrečiai išvardyti atliktus aptarnavimo darbus) su visais šias išlaidas pagrindžiančiais dokumentais bei nuorodomis į tipines apskaitos nuostatas. 2014 m. balandžio 4 d. Agentūra gavo MAATC 2014 m. balandžio 3 d. raštą Nr. (1.13) SD-244, kuriame MAATC nurodė, jog „MAATC negali ir neprivalo detalizuoti tiekėjo garantiniu laikotarpiu atliktų filtrato techninio aptarnavimo ir priežiūros darbų, nes šie darbai nebuvo (ir neturėjo būti) atskirai fiksuojami.“ MAATC taip pat pažymėjo, kad teisės aktai nenumato, jog paramos gavėjo patirtų išlaidų tinkamumas finansuoti turi būti vertinamas pagal trečiųjų asmenų vykdomą arba nevykdomą savo pajamų/išlaidų apskaitą. Atsižvelgiant į tai, kad 2014 m. sausio 9 d. UAB „Baltijos technika“ rašte patvirtino, jog atliko visus techninio įrenginio aptarnavimo darbus, tačiau jų nedetalizavo, o Projekto galutinis paramos gavėjas MAATC nurodė, jog jis pats tiekėjo išlaidas (sąnaudas) pagrindžiančių dokumentų Agentūrai negali pateikti, 2014 m. gegužės 12 d. raštu Nr. (29-2-7)-APVA-607 Agentūra kreipėsi į sutarties Nr. A/2007/M/31 tiekėją UAB „Baltijos technika“ ir paprašė per 5 darbo dienas nuo šio rašto gavimo pateikti 48 000 Lt išlaidų, susijusių su filtrato įrangos aptarnavimu garantiniu laikotarpiu po pardavimo, sumos detalizavimą (konkrečiai išvardyti visus atliktus aptarnavimo darbus) su visais šias išlaidas pagrindžiančiais dokumentais bei nuorodomis į tipines apskaitos nuostatas. UAB „Baltijos technika“ atsakymas Agentūroje nebuvo gautas. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai. Prireikus teismas gali pasiūlyti minėtiems asmenims pateikti papildomų įrodymų arba šių asmenų prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus. Pagal ABTĮ 94 straipsnio 3 dalį, kol sprendimas neįvykdytas, bylos šalių prašymu teismas turi teisę išaiškinti savo priimtą sprendimą, tačiau nekeisdamas jo turinio. LVAT, aiškindamas ABTĮ 94 straipsnio 3 dalies prasmę, yra nurodęs, kad sprendimo išaiškinimas (nekeičiant jo turinio) yra būtinas, kai teismo priimtas ir įsiteisėjęs sprendimas tiesioginių teisinių pasekmių atsiradimo aspektu gali būti traktuojamas nevienareikšmiškai (pvz., administracinės bylos Nr. AS62-341/2011, AS525-459/2009, N444-2663/2009). Todėl sprendžiant šalių (šalies) prašymo išaiškinti teismo sprendimą pagrįstumo klausimą, būtina atskirti atvejus, kai prašoma išaiškinti (papildyti ar patikslinti) teismo priimto sprendimo motyvaciją (ABTĮ 87 straipsnio taikymo požiūriu, motyvuojamąją sprendimo dalį) ir kai kilus abejonėms dėl sprendimo (ABTĮ 87 straipsnio taikymo požiūriu, rezoliucinės jo dalies aiškumo) prašoma išaiškinti, kaip jis turi būti vykdomas. Toks atskyrimas yra būtinas, nes pirmuoju atveju kalbama apie sprendimo turinio pakeitimą, o tai ABTĮ 94 straipsnio 3 dalies taikymo prasme yra neleistina; antruoju – apie priimto sprendimo neaiškumų jo vykdymo stadijoje pašalinimą, o tam ir yra skirta ABTĮ 94 straipsnio 3 dalis. Atsižvelgiant į tai, kad LVAT 2013 m. lapkričio 28 d. paskelbtoje nutartyje konstatuota, jog Įsakyme nebuvo detaliai įvardyta, kurie konkrečiai techninio aptarnavimo ir priežiūros darbai buvo atlikti ir kurie yra netinkami finansuoti, o toks darbų ar suteiktų paslaugų konkretus sąrašas yra reikalingas tam, kad būtų galima patikrinti, ar minėtiems darbams bei paslaugoms išleisti pinigai galėtų būti pripažinti tinkamomis išlaidomis Reglamento Nr. 16/2003 23 straipsnio 1 dalies prasme, tačiau Agentūra šio darbų sąrašo neturi, MAATC pats tiekėjo išlaidas (sąnaudas) pagrindžiančių dokumentų Agentūrai negali pateikti, sutarties Nr. A/2007/M/31 tiekėjas UAB „Baltijos technika“ savo rašte MAATC patvirtino, kad UAB „Baltijos technika“ reguliariai ir laiku atliko visus būtinus sąvartyno filtrato valymo, t. y. sudėtingo techninio įrenginio aptarnavimo, darbus garantinio periodo metu ir užtikrino pirkėjo reikalaujamą garantuotą įrenginio darbą, tačiau šių darbų nedetalizavo, o į Agentūros prašymą tiekėjas neatsakė, vadovaujantis ABTĮ 57 straipsnio 4 dalimi ir 94 straipsnio 3 dalimi, atsakovas prašo išaiškinti LVAT 2013 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-2302/2013 nurodant kokiu būdu ši nutartis turėtų būti įvykdyta.

12Teisėjų kolegija

konstatuoja:

13IV.

14Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 94 straipsnio 3 dalis nustato galimybę teismui išaiškinti savo priimtą sprendimą, kol sprendimas neįvykdytas. Pagal šios procesinės teisės normos prasmę, sprendimo išaiškinimas (nekeičiant jo turinio) yra būtinas, kai teismo priimtas ir įsiteisėjęs sprendimas tiesioginių teisinių pasekmių atsiradimo aspektu gali būti traktuojamas nevienareikšmiškai. Todėl sprendžiant šalių (šalies) prašymo išaiškinti teismo sprendimą pagrįstumo klausimą, yra būtina atskirti atvejus, kai prašoma išaiškinti (papildyti ar patikslinti) teismo priimto sprendimo motyvaciją (ABTĮ 87 straipsnio taikymo požiūriu, motyvuojamąją sprendimo dalį) ir kai kilus abejonėms dėl sprendimo (ABTĮ 87 straipsnio taikymo požiūriu, rezoliucinės jo dalies aiškumo) prašoma išaiškinti, kaip jis turi būti vykdomas. Toks atskyrimas yra būtinas, nes pirmuoju atveju kalbama apie sprendimo turinio pakeitimą, o tai ABTĮ 94 straipsnio 3 dalies taikymo prasme yra neleistina; antruoju – apie priimto sprendimo neaiškumų jo vykdymo stadijoje pašalinimą, o tam ir yra skirta ABTĮ 94 straipsnio 3 dalis. Pažymėtina, kad priimto sprendimo išaiškinimo būtinumas (antrasis iš nurodytų atvejų) yra suponuojamas šio sprendimo rezoliucinės dalies nepakankamo aiškumo, kalbant apie tiesioginį prašomo išaiškinti sprendimo taikymą, t. y. tokio išaiškinimo tikslas negali būti tolimesnės situacijos aiškinimas teismo sprendimo galimų pasekmių atsiradimo aspektu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-2663/2009, publikuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje „Administracinė justicija“ Nr. 18).

15Aptariamu atveju prašoma išaiškinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-2302/2013 nurodant kokiu būdu ši nutartis turėtų būti įvykdyta. Be kita ko, prašoma išreikalauti iš UAB „Baltijos technika“ detalų visų pagal sutartį Nr. A/2007/M/31 atliktų sąvartyno filtrato įrenginio techninio aptarnavimo ir priežiūros darbų sąrašą. Pastarojo reikalavimo atžvilgiu pažymėtina, kad ABTĮ 57 straipsnis yra įrodymų instituto sudėtinė dalis. Šio instituto paskirtis užtikrinti tinkamą administracinių bylų išnagrinėjimą. Administracinių bylų teisenos įstatymo Devintajame skirsnyje įtvirtintos teisės normos atskleidžia įrodymų sąvoką, apibrėžia jų galią, aptaria įrodymų naštos pasiskirstymo aspektus bei nusako kitus aktualius momentus faktinių duomenų plotmėje, bet visos šios taisyklės yra orientuotos tik į vieną tikslą – tinkamą administracinės bylos procesą teisme. Pasibaigus bylos nagrinėjimui (ją išnagrinėjus iš esmės, nutraukus, palikus ginčą nenagrinėtu) kito proceso metu (ne teisminio) šiomis taisyklėmis nesivadovaujama, todėl akivaizdu, kad minimas prašymas nesusijęs su ABTĮ 94 straipsnio 3 dalies reguliuojama sritimi.

16Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 27 d. sprendimas pakeistas ir visa byla perduota Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai nagrinėti iš naujo. Toks sprendimas priimtas dėl to, kad buvo nustatyti esminiai neatitikimai Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams:

17“<...> sprendimą dėl lėšų grąžinimo priimanti kompetentinga institucija privalo įvardyti darbus bei paslaugas, kurioms išleisti pinigai negali būti pripažinti tinkamomis išlaidomis. Tai būtų galima padaryti tiek įsakyme dėl lėšų grąžinimo ar su juo susijusiame kitame dokumente, kuris būtų sudėtinė dalis minėto pobūdžio įsakymo ar kito teisės akto dėl lėšų grąžinimo”;

18„2012 m. gruodžio 10 d. įsakymas negalėjo būti paliktas galioti ir dėl tos aplinkybės, kad jame nėra nuorodos į tipines apskaitos nuostatas minimas Reglamento 23 straipsnio 1 dalyje. Esant įvardytiems konkretiems techninio aptarnavimo ir priežiūros darbams bei nuorodoms į tipines apskaitos nuostatas būtų aišku, kokius darbus APVA bei kokio teisinio reguliavimo pagrindu negali priskirti Europos Sąjungos finansuojamiems darbams ir tiems darbams išleistus pinigus pripažinti tinkamomis išlaidomis. Vien Reglamento 23 straipsnio 1 dalies, kaip teisinio pagrindo nurodymas, įsakyme nepakankamas, kadangi kaip matyti iš šios teisės normos būtinas ir papildomas teisinis pagrindimas, o šio momento 2012 m. gruodžio 10 d. dokumente nėra”.

19Būtent dėl šių pagrindinių dalykų ir buvo priimtas sprendimas dėl bylos nagrinėjimo iš naujo, “nes lėšų grąžinimo ar negrąžinimo klausimas negali likti neišspręstas”, o išspręstas gali būti tik pašalinus nutartyje nurodytus trūkumus, t. y.: 1) konkrečių darbų bei paslaugų, kurioms išleisti pinigai negali būti pripažinti tinkamomis išlaidomis įvardijimas; 2) nurodymas tipinių apskaitos nuostatų minimų Reglamento 23 straipsnio 1 dalyje; 3) sprendimo (bendrine prasme) priėmimas.

20Vadinasi, pats sprendimas yra aiškus. Klausiama tik kaip visa tai padaryti, t. y. kaip gauti darbų sąrašą bei jų atlikimą pagrindžiančias išlaidas. Taigi pateiktas ir aptariamas klausimas nesusietas su sprendimo neaiškumu. O kiekviena valstybės institucija turi veikti taip kaip numato Lietuvos Respublikos Konstitucija bei kiti įstatymai.

21Pagal Konstituciją valstybės valdžios organizavimas ir veikla yra grindžiama valdžių padalijimo principu (Konstitucijos 5 str.). Pagal šį principą įstatymų leidžiamoji, vykdomoji ir teisminė valdžios turi būti atskirtos, pakankamai savarankiškos, bet kartu turi būti jų pusiausvyra. Kiekvienai valdžios institucijai nustatoma jos paskirtį atitinkanti kompetencija. Teisinėje valstybėje kiekviena valdžia (įstatymų leidžiamoji, vykdomoji ar teisminė) vykdo jai pavestas funkcijas ir realizuoja savo kompetenciją. Konstitucijoje tiesiogiai nustačius konkrečios valstybės valdžios institucijos įgaliojimus, nė viena valstybės valdžios institucija negali iš kitos perimti tokių įgaliojimų, jų perduoti ar atsisakyti (Konstitucinio Teismo 1994 m. sausio 19 d., 1995 m. spalio 26 d., 1999 m. gegužės 11 d., 2001 m. balandžio 26 d. nutarimai).

22Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teisminės valdžios paskirtis ir konstitucinė kompetencija yra tik vykdyti teisingumą (Konstitucijos 109 str. 1 d.).

23Dėl išdėstytų aplinkybių nėra pagrindo taikyti ABTĮ įtvirtintą normą, reglamentuojančią sprendimo išaiškinimą. ABTĮ 94 straipsnio 3 dalis nelemia, turint omenyje valdžių padalijimo principą bei kompetencijos ribas, teismo pareigos faktinės situacijos sprendimui po įsiteisėjusio teismo sprendimo.

24Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 94 straipsnio 3 dalimi, teisėjų kolegija

Nutarė

25Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros prašymą dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutarties išaiškinimo atmesti.

26Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo... 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gegužės 27 d. sprendimu (I... 6. Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo... 7. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. lapkričio 28 d.... 8. Teismas konstatavo, kad UAB Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras... 9. II.... 10. Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo... 11. Atsakovas nurodo, kad LVAT 2013 m. lapkričio 28 d. paskelbtoje nutartyje... 12. Teisėjų kolegija... 13. IV.... 14. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 94 straipsnio 3... 15. Aptariamu atveju prašoma išaiškinti Lietuvos vyriausiojo administracinio... 16. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartimi... 17. “<...> sprendimą dėl lėšų grąžinimo priimanti kompetentinga... 18. „2012 m. gruodžio 10 d. įsakymas negalėjo būti paliktas galioti ir dėl... 19. Būtent dėl šių pagrindinių dalykų ir buvo priimtas sprendimas dėl bylos... 20. Vadinasi, pats sprendimas yra aiškus. Klausiama tik kaip visa tai padaryti, t.... 21. Pagal Konstituciją valstybės valdžios organizavimas ir veikla yra... 22. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teisminės valdžios... 23. Dėl išdėstytų aplinkybių nėra pagrindo taikyti ABTĮ įtvirtintą normą,... 24. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 94 straipsnio 3 dalimi,... 25. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos... 26. Nutartis neskundžiama....