Byla 2A-184-40/2007

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Liudvikos Tupienės, kolegijos teisėjų: Reginos Agotos Gutauskienės, Rasos Bartašienės, sekretoriaujant Daivai Barisienei, dalyvaujant ieškovei R. V., ieškovės atstovei advokatei Kristinai Pugačienei, atsakovei S. J., atsakovės atstovui advokatui Vytautui Blažaičiui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-44-459/2007 pagal ieškovės R. V. ieškinį atsakovei S. J. dėl buto pirkimo - pardavimo sutarties pripažinimo galiojančia, trečiasis asmuo Šiaulių rajono Vaikų teisių apsaugos tarnyba.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3Ieškovė R. V. su ieškiniu atsakovei S. J. kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti galiojančia 2004 m. vasario 22 d. sudarytą buto, esančio ( - ) pirkimo - pardavimo sutartį, kuria R. V. nupirko minėtą butą iš S. J.. Ieškovė nurodė, kad 2004 m. vasario 22 d. atsakovės S. J. paprašius išnuomoti butą, esantį ( - ), atsakovė nurodė, kad butas ne išnuomojamas, o parduodamas. Tada šalys susitarė, kad atsakovė parduos butą ieškovei už 2300 Lt, mokant šią pinigų sumą dalimis. 2004 m. vasario mėn. atsakovė leido ieškovei apsigyventi minėtame bute, kaip būsimai buto savininkei, o 2005 m. sausio 7 d. sutiko, kad ieškovė su nepilnamečiais vaikais deklaruotų gyvenamąją vietą minėtame bute. Per laikotarpį nuo 2004 m. vasario mėn. iki 2006 m. kovo mėn. ieškovė sumokėjo atsakovei už perkamą butą 2000 Lt, o tai sudaro 86,96 procentus mokėtinos sumos už butą. Tačiau atsakovė 2006 m. rugpjūčio 28 d. nurodė, kad butas nebeparduodamas ir pareikalavo iki 2006 m. spalio 9 d. išsikelti iš šio buto. Ieškovė teigia, tai, jog tarp šalių buvo sudaryta žodinė buto pirkimo -pardavimo sutartis, patvirtina daliniai mokėjimai už butą ir faktas, jog ieškovei leista deklaruoti gyvenamąją vietą šiame bute.

42

5Atsakovė S. J. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė nepagrįstai buto nuomos žodinę sutartį bando sutapatinti su buto pirkimo - pardavimo sutartimi. Atsakovė teigė, kad 2004 m. vasario mėn. su ieškove sutarė, kad ji už išnuomotą butą, esantį ( - ) mokės 80 Lt per mėnesį nuomos mokestį bei apmokės komunalinius mokesčius. Ieškovė nereguliariai mokėjo nuomos mokestį, todėl ne kartą apie nuomos mokesčio sumokėjimą teko priminti. Be to, ieškovė įsiskolino už teikiamas komunalines paslaugas, todėl ieškovei nurodyta išsikelti iš nuomojamo buto. Taip pat atsakovė pažymėjo, kad ji negalėjo šio buto ieškovei siūlyti pirkti, nes butas tuo metu atsakovei nepriklausė asmeninės nuosavybės teise.

6Šiaulių rajono apylinkės teismas 2007 m. vasario 12 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad byloje nenustatyta neginčijamų duomenų, kad abi šalys aiškiai ir apibrėžtai išreiškė valią dėl konkretaus buto pirkimo-pardavimo, kad abipusiai priimtinai susitarė dėl buto kainos, sumokėjimo už jį terminų, bei kitų sutarties sudarymo sąlygų. Toks ketinimas ne tik nebuvo šalių išreikštas raštu, tačiau ir žodžiu dėl jo nebuvo susitarta konkrečiai. Buvus susitarimą ginčo butą pirkti-parduoti neatspindi ir vėliau sekę mokėjimai, jų paskirtis, sumos ir terminai, todėl nėra galimybės vienareikšmiškai teigti, kad mokėjimai į atsakovės sąskaitą, kuriuos atliko ieškovė, yra sumos būtent už perkamą butą, o ne mokestis už jo nuomą. Ieškovė neįrodė, jog tarp jos ir atsakovės buvo akivaizdžiai ir aiškiai išreikštas bei apibrėžtas susitarimas dėl buto pirkimo-pardavimo santykių.

7Apeliaciniu skundu ieškovė R. V. prašo panaikinti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi CK 1.93 straipsnio 1 ir 2 dalimis, nurodydamas, kad įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas privalėjo vadovautis CK 1.93 straipsnio 6 dalis nuostatomis, kurios numato, kad minėtos nuostatos gali būti netaikomos, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Byloje esantys mokėjimo kvitai, šalių tarpusavio santykiai patvirtina, kad buvo sudaryta buto pirkimo - pardavimo sutartis, kurią įforminti notarine tvarka vengia atsakovė.
  2. Dėl pirmosios instancijos teismo veiksmų, ieškovei buvo eliminuota galimybė remtis liudytojų parodymais.
  3. Pirmosios instancijos teismas neįvertino tos aplinkybės, jog atsakovė ieškovei leido ginčo bute deklaruoti gyvenamąją vietą, ieškovė šį butą pagerino.

8Atsakovė S. J. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, o Šiaulių rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 12 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovė nurodo, kad su ieškove nesitarė dėl buto pardavimo. Visi mokėjimai, jų paskirtis, sumos, terminai ir mokėjimo eiga aiškiai parodo, jog buvo sudaryta nuomos sutartis.

9Apeliacinis skundas netenkintinas.

10Pagal CK 6.393 straipsnio pirmą dalį nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo sutartis turi būti notarinės formos, o CK 1.93 straipsnio 4 dalyje numatyta, jeigu viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu.

11Ieškovė kreipdamasi į teismą su ieškiniu nurodė, kad su atsakove 2004 m. vasario 22 d. sutarė, jog atsakovė parduos butą už 2300 Lt, mokant šią pinigų sumą lygiomis dalimis. Atsakovė tai neigia, teigdama, jog buto niekada nepardavinėjo ieškovei, o tik išnuomojo, sutariant, kad ieškovė kas mėnesį mokės 80 Lt nuomos mokestį. Analizuojant šiuos teiginius ir šalių valią negalima nepastebėti, kad ieškovė nenurodo ir negali patvirtinti, kokio dydžio įmokas šalys buvo sutarusios mokėti, per kokį laikotarpį atsakovė įsipareigojo ieškovei parduoti butą. Byloje esantys mokėjimo nurodymai pavirtina, kad ieškovė nuo 2004 m. rugpjūčio 12 d. iki 2006

123

13m. birželio 29 d. atliko mokėjimus į atsakovės banko sąskaitą. Tačiau, kaip pagrįstai nurodo pirmosios instancijos teismas, atsakovei bute apsigyvenus 2004 m. vasario mėn. pabaigoje, pirmasis mokėjimas atliktas tik 2004 m. birželio 12 d., t.y. praėjus beveik 6 mėn. nuo apsigyvenimo minėtame bute. Tai, jog 2005 m. sausio 17 d. ir 2005 m. kovo 16 d. mokėjimo nurodymuose nurodytas paskirtis - „už buto išpirkimą" nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad tarp šalių buvo susiklostę ne nuomos, o pirkimo - pardavimo sutarčiai būdingi teisniai santykiai. Apeliantės argumentai, jog banko darbuotojos ant kitų mokėjimo nurodymų nenurodė, kad mokama už buto išpirkimą, laikytini nepagrįstai, nes byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog ieškovei buvo eliminuota galimybė nurodyti mokėjimo paskirtį. Taip pat analizuojant byloje esančius mokėjimo nurodymus pastebėtina, kad mokėjimo sumos nėra pastovaus dydžio, ieškovė 2004-08-12; 2004-09-16; 2004 -10-20; 2004-11-18; 2006-06-29 mokėjimo nurodymais atsakovei mokėjo po 200 Lt, 2005-01-17; 2005-03-16; 2005-04-12; 2005-05-27; 2005-06-29; 2005-11-23; 2006 03-17 mokama po 100 Lt, 2005-06-13; 2005-10-13 mokama po 50 Lt.

14Pagal CPK 178 straipsnyje suformuluotas bendras įrodinėjimo taisykles, ieškovas turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Nurodyti bylos duomenys nesuteikia pagrindo teigti, kad tarp šalių susiklostė pirkimo - pardavimo sutarčiai būdingi santykiai. Atsakovės leidimas ieškovei ir jos nepilnamečiams vaikams deklaruoti gyvenamąją vietą ginčo bute nesuteikia pagrindo teigti, jog tarp šalių buvo sudaryta pirkimo - pardavimo sutartis, kurią ieškovė įvykdė. Tai tik patvirtiną faktą, jog ieškovė šiame bute gyveno, bet neatskleidžia šalių valios sudaryti pirkimo - pardavimo sutartį. Be to, vertinant tarp šalių susiklosčiusius santykius būtina pažymėti, kad 2004 m. vasario mėn., kai atsakovė leido ieškovei apsigyventi ginčo bute, šis butas dalinės nuosavybės teise priklausė R. P., kuris 2004 m. lapkričio 26 d. dovanojimo sutartimi jam priklausančią buto dalį padovanojo atsakovei. Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad atsakovė 2004 m. vasario mėn. neturėjo galimybės sudaryti buto pirkimo - pardavimo sutarties. Vien tai, jog ieškovė apsigyveno minėtame bute bei, kaip teigia, atliko buto remonto darbus, nesuteikia pagrindo konstatuoti, jog atsakovė įsipareigojo parduoti butą, o ieškovė sumokėjo sutartyje numatytą buto kainą.

15Negalima sutikti su apeliantės teiginiu, jog teismui atsisakius apklausti ieškovės pakviestus liudytojus, teismas šališkai ir neobjektyviai išnagrinėjo bylą. Bylos medžiagos analizė leidžia teigti, kad byloje yra pakankamai duomenų ir be liudytojų parodymų, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, kuriais remdamasis teismas turėjo pagrindo konstatuoti, jog ieškovė neįrodė, kad tarp šalių buvo akivaizdžiai ir aiškiai išreikštas bei apibrėžtas susitarimas dėl buto pirkimo-pardavimo santykių. Be to, apeliacinės instancijos teisme ieškovės kviesta liudytoja R. S. tik nurodė, kad namo skelbimų lentoje buvo skelbiama apie ginčo buto pardavimą. Kitų aplinkybių, kurios galėtų padėti identifikuoti tarp šalių susiklosčiusius santykius, ieškovės kviesta liudytoja negalėjo nurodyti. Taigi, šios aplinkybės tik patvirtina, kad pirmosios instancijos teisme ieškovės kviestų liudytojų apklausos neatlikimas, neturėjo įtakos teisingam bylos išsprendimui.

16Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamam ginčui, surinktus įrodymus ištyrė bei įvertino laikydamasis CPK 176 - 185 straipsniuose nustatytų taisyklių, tinkamai pritaikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas ir atmesdamas ieškovės reikalavimą, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 263 str. 1 d.).

17Atmetant apeliacinį skundą, iš ieškovės valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 2 d. 3 p.). Jos sudaro 14,16 Lt. Atmetant apeliacinį skundą, iš apeliantės turi būti priteisiamos advokato pagalbos išlaidos atsakovei (CPK 98 str.), kurias sudaro 300 Lt. Kolegija laiko, kad šių išlaidų suma neviršija Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.lR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamos teisinės pagalbos (paslaugų) maksimalaus dydžio.

184

19Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmos dalies pirmu punktu,

Nutarė

20Šiaulių rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

21Priteisti iš ieškovės R. V. 300 Lt (tris šimtus litų) atstovavimo išlaidų S. J. ir 14,16 Lt (keturiolika litų 16 centų) bylinėjimosi išlaidų valstybei

Proceso dalyviai