Byla 2-311/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų L. J. ir E. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl sprendimo išaiškinimo, civilinėje byloje Nr. 2-99-464/2009 pagal ieškovės J. U. ieškinį atsakovams O. I. , V. Z. , L. J. , E. J. , uždarajai akcinei bendrovei „Jaros būstas“, valstybės įmonei Registrų centrui, akcinei bendrovei SEB bankui, tretiesiems asmenims notarams Ernestui Aleksoniui ir Renatai Jaskutėlienei, uždarajai akcinei bendrovei „Jara“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė J. U. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams O. I. , V. Z. , L. J. , E. J. , UAB „Jaros būstas“, VĮ Registrų centrui, AB SEB bankui, tretiesiems asmenims notarams E. Aleksoniui ir R. Jaskutėlienei, UAB „Jara“, prašydama pripažinti negaliojančiomis 2005 m. lapkričio 4 d. pirkimo-pardavimo sutartį, patvirtintą Vilniaus m. 34 notarų biure, 2005 m. lapkričio 16 d. pirkimo-pardavimo sutartį, patvirtintą Vilniaus m. 35 notarų biure, 2005 m. lapkričio 21 d. pirkimo-pardavimo sutartį, patvirtintą Vilniaus m. 34 notarų biure, 2005 m. gruodžio d. pirkimo-pardavimo sutartį, patvirtintą Vilniaus m. 16 notarų biure; pripažinti negaliojančiu 2006 m. sausio 19 d. hipotekos lakštą; taikyti restituciją ir grąžinti ieškovei natūra 11,74 ha žemės sklypą, esantį Vilniaus rajone, Aukštųjų Rusokų kaime; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5Vilniaus apygardos teismas 2009 m. balandžio 6 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti; pripažinti 11,7100 ha žemės sklypo, esančio Vilniaus r. sav. Aukštųjų Rusokų k. 2005 m. lapkričio 4 d. pirkimo-pardavimo sutartį, patvirtintą Vilniaus m. 34 notarų biure, pagal kurią sklypą įgijo O. I. , negaliojančia nuo sudarymo momento; pripažinti to paties žemės sklypo 2005 m. lapkričio 16 d. pirkimo-pardavimo sutartį, patvirtintą Vilniaus m. 35 notarų biure, sudarytą tarp O. I. ir V. Z. , negaliojančia nuo sudarymo momento; pripažinti to paties žemės sklypo 2005 m. lapkričio 21 d. pirkimo-pardavimo sutartį, patvirtintą Vilniaus m. 34 notarų biure, sudarytą tarp V. Z. ir L. J. , negaliojančia nuo sudarymo momento; pripažinti to paties žemės sklypo 2005 m. gruodžio 23 d. pirkimo-pardavimo sutartį, patvirtintą Vilniaus m. 16 notarų biure, sudarytą tarp sutuoktinių L. J. bei E. J. ir UAB „Jaros būstas“, negaliojančia nuo sudarymo momento; pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2006 m. sausio 19 d. hipotekos lakštą; taikyti restituciją natūra ir grąžinti ieškovei J. U. 11,7100 ha žemės sklypą, esantį Vilniaus r. sav. Aukštųjų Rusokų k.; įpareigoti negaliojančiais pripažintų sandorių šalis grąžinti viena kitai tai, ką kiekviena jų yra gavusios pagal pripažintą negaliojančiu sandorį, t.y. įpareigoti L. J. bei E. J. grąžinti 4 300 000 Lt UAB „Jaros būstas“, įpareigoti V. Z. grąžinti 2 750 000 Lt L. J. , įpareigoti O. I. grąžinti 300 000 Lt V. Z. ; priimti ieškovės J. U. atsisakymą nuo atsakovui VĮ Registrų centro Vilniaus filialui pareikšto reikalavimo panaikinti 11,7100 ha žemės sklypo nuosavybės registracijos įrašus VĮ Registrų centre ir šią bylos dalį nutraukti; priteisti iš atsakovės O. I. 9 700,49 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei J. U. ; priteisti iš atsakovės O. I. 33 600 Lt žyminio mokesčio valstybei.

6Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. gruodžio 17 d. nutartimi nutarė palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 6 d. sprendimą; priteisti iš atsakovų L. J. ir E. J. 33 600 Lt žyminio mokesčio už paduotą apeliacinį skundą į valstybės biudžetą.

7Atsakovai L. J. ir E. J. 2010 m. rugpjūčio 25 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu išaiškinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 6 d. sprendimą, išaiškinant, ar šiuo teismo sprendimu jiems paskirtas įpareigojimas grąžinti 4 300 000 Lt apima mokesčius Valstybinei mokesčių inspekcijai (645 000 Lt) bei jų sumokėtus atlyginimus notarams E. Aleksoniui bei D. Jungevičienei pagal sandorius, kurie teismo sprendimu buvo pripažinti negaliojančiais, t.y. prašo patikslinti ar kitokia forma išdėstyti sprendimo formuluotes, nurodant kaip turi būti suprantamas atitinkamas sprendimo įpareigojimas. Atsakovų teigimu, Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 6 d. sprendimo rezoliucinės dalies vykdymas pagal restitucijos tikrąją prasmę nėra aiškus dalyje, kuria restitucija apima mokesčius Valstybinei mokesčių inspekcijai bei atsakovų sumokėtus atlyginimus notarams, patvirtinusiems sandorius, kurie teismo sprendimu buvo pripažinti negaliojančiais. Atsakovai nurodė, kad visų minėtu teismo sprendimu pripažintų negaliojančiais sandorių sudarymas buvo susijęs su sandorių tvirtinimo notarine tvarka išlaidomis bei privalomų mokesčių į valstybės biudžetą sumokėjimu. Atsakovai taip pat nurodo, jog UAB „Jaros būstas“ 2006 m. sausio 24 d. pervedė Valstybinei mokesčių inspekcijai 645 000 Lt pagal 2005 m. gruodžio 23 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, kaip 15 procentų gyventojų A klasės pajamų mokestį už parduotą turtą. Atsakovai pažymėjo, kad ši suma įėjo į bendrą žemės sklypo kainą, tuo tarpu atsakovai L. ir E. J. sprendimu įpareigoti grąžinti visą sandorio sumą 4 300 000 Lt. Atsakovai pažymėjo, kad pagal restitucijos esmę, sugrąžinus šalis į pradinę padėtį, nei viena iš šalių neturi ne tik nepagrįstai praturtėti, bet ir turėti papildomų išlaidų, kurios nesuderinamos su restitucijos kaip teisinio instrumento paskirtimi, ypač vykdant teismo sprendimą.

8II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartimi nutarė atsakovų L. J. ir E. J. prašymo netenkinti ir atsisakyti išaiškinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 6 d. sprendimą.

10Teismas konstatavo, kad Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 6 d. sprendimo rezoliucinė dalis yra visiškai aiški, o atsakovų L. J. ir E. J. prašyme išdėstyti argumentai nepatvirtina, kad yra įstatyme nurodytos sąlygos šiam teismo sprendimui išaiškinti.

11Teismas nurodė, kad prašomo išaiškinti teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje aiškiai nurodyta, jog negaliojančiais pripažintų sandorių šalys įpareigojamos grąžinti viena kitai tai, ką kiekviena jų yra gavusios pagal pripažintą negaliojančiu sandorį, t.y. įpareigojo L. J. bei E. J. grąžinti 4 300 000 Lt UAB „Jaros būstas“. Teismas pažymėjo, kad atsakovai savo prašyme išaiškinti minėtą teismo sprendimą iš esmės prašo į atsakovų L. J. ir E. J. atsakovui UAB „Jaros būstas“ privalomą grąžinti 4 300 000 Lt sumą įskaityti UAB „Jaros būstas“ 2006 m. sausio 24 d. pervestus Valstybinei mokesčių inspekcijai 645 000 Lt pagal 2005 m. gruodžio 23 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, kaip 15 procentų gyventojų A klasės pajamų mokestį už parduotą turtą bei atsakovų L. ir E. J. už 2005 m. lapkričio 21 d. bei 2005 m. gruodžio 23 d. sandorius notarams E. Aleksoniui bei D. Jungevičienei sumokėtus 17 945 Lt dydžio atlyginimą. Teismas nurodė, kad atsakovų tarpusavio atsikaitymo klausimai su nedalyvavusiais bylos nagrinėjime institucijomis (VMI) bei asmenimis (notarais) šioje byloje nebuvo nagrinėjami ar sprendžiami, todėl atsakovų L. J. bei E. J. pateiktas prašymas akivaizdžiai peržengia sprendimo aiškinimo ribas. Teismas pažymėjo, jog teismas, aiškindamas savo priimtus procesinius sprendimus, negali keisti jų turinio, o tokių aplinkybių, kurių prašo atsakovai L. J. ir E. J. , aptarimas nutartyje dėl išaiškinimo neišvengiamai pakeistų ir praplėstų Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 6 d. sprendimo turinį. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovų prašymas įskaityti į atsakovui UAB „Jaros būstas“ grąžintiną 4 300 000 Lt sumą paties UAB „Jaros būstas“ 2006 m. sausio 24 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai sumokėtą 645 000 Lt 15 procentų gyventojų A klasės pajamų mokestį už atsakovų L. J. ir E. J. 2005 m. gruodžio 23 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovui UAB „Jaros būstas“ perleistą turtą prieštarauja šiuo teismo sprendimu pritaikytos restitucijos esmei bei sprendimo išaiškinimo instituto paskirčiai.

12III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

13Atskiruoju skundu atsakovai L. J. ir E. J. prašo apeliacinės instancijos teismą, Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

141. Nepagrįstas teismo argumentas, kad atsakovų tarpusavio atsiskaitymo klausimai su nedalyvavusiomis bylos nagrinėjime institucijomis (VMI) bei asmenimis (notarais) byloje nebuvo nagrinėjami ar sprendžiami, dėl ko atsakovų L. J. bei E. J. pateiktas prašymas akivaizdžiai peržengtų sprendimo aiškinimo ribas. Teismas vertino ir tyrė pateiktus į bylą nekilnojamojo turto sandorius, jų turinį, kuriuos sprendimu pripažino negaliojančiais nuo sudarymo momento. Teismui buvo pateikti vientisi įrodymai, kurių turinį sudarė ir atlyginimas notarams, ir mokesčių sumokėjimas VMI, o tai reiškia, jog atsakovai nurodė ne papildomas ar naujas aplinkybes, o tas, kurios buvo tiriamos ir vertinamos byloje kaip įrodymų visuma. Teismui neleidžiama priimti sprendimo neištyrus ir neįvertinus visų bylos įrodymų arba įvertinus juos tik iš dalies. Dėl to atsakovų prašymas neperžengia sprendimo, kuriuo taikyta restitucija, aiškinimo ribų.

152. Teismas nurodydamas, kad atsakovų prašymas įskaityti į atsakovui UAB „Jaros būstas“ grąžintiną 4 300 000 Lt sumą paties UAB „Jaros būstas“ Valstybinei mokesčių inspekcijai sumokėtą 645 000 Lt 15 procentų A klasės gyventojų pajamų mokestį už atsakovų L. J. E. J. E. J. ir E. J. 2005 m. gruodžio 23 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovui UAB „Jaros būstas“ perleistą turtą, prieštarauja šiuo teismo sprendimu pritaikytos restitucijos esmei bei sprendimo išaiškinimo instituto paskirčiai, nepagrindė šio motyvo, t.y., kas, teismo nurodymu, sudaro prieštaravimų sprendimu pritaikytos restitucijos esmei pagrindus ir kodėl tokie prieštaravimai atsiranda.

163. Neišaiškinus teismo sprendimo rezoliucinės dalies iš esmės lieka neaiškūs restitucijos vykdymo klausimai, kurių finansinė išraiška ženkli.

17Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas UAB „Jaros būstas“ nurodo, kad su L. J. ir E. J. atskiruoju skundu nesutinka, mano, kad jis nepagrįstas, todėl prašo apeliacinės instancijos teismą atsakovų atskirąjį skundą atmesti. Atsakovo nuomone, atsakovai L. J. ir E. J. , prašydami išaiškinti teismo sprendimą nesąžiningai siekia įskaityti visą 645 000 Lt sumą.

18Atsiliepime į atskirąjį skundą tretysis asmuo AB SEB bankas prašo apeliacinės instancijos teismą atsakovų atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartį palikti nepakeistą. Trečiojo asmens nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 6 d. sprendimo rezoliucinė dalis yra aiški. Tretysis asmuo pažymi, kad tuo atveju, jei teismas išaiškintų teismo sprendimą nurodydamas, kad mokesčiai įskaitomi į iš apeliantų priteistą 4 300 000 Lt sumą, būtų pakeista pati teismo sprendimo rezoliucinė dalis.

19IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20Atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis paliktina nepakeista.

21CPK 278 straipsnio pirmoji dalis numato galimybę išaiškinti teismo sprendimą (nutartį), jeigu jis yra neaiškus. Įgyvendinant civilinio proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principą teismui suteikta teisė išaiškinti teismo sprendimą (nutartį) ir tuo pašalinti trūkumus, atsiradusius dėl formuluočių dviprasmiškumo arba neaiškumo. Laikantis CPK 291 straipsnio reikalavimų, teismo nutartis turi būti suformuluota taip, kad nesukeltų jokių neaiškumų ir būtų įvykdoma. Pagal CPK 278 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintą nuostatą teismas, aiškindamas sprendimą (nutartį), bet kokiu atveju negali pakeisti sprendimo (nutarties) turinio, t. y. jį pakeisti ar papildyti.

22Nagrinėjamu atveju atsakovai L. J. ir E. J. prašė išaiškinti, ar Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 6 d. sprendimu jiems paskirtas įpareigojimas grąžinti 4 300 000 Lt apima mokesčius Valstybinei mokesčių inspekcijai bei jų sumokėtus atlyginimus notarams E. Aleksoniui bei D. Jungevičienei pagal sandorius, kurie teismo sprendimu buvo pripažinti negaliojančiais.

23Teisėjų kolegija nesutinka su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog prašymo tenkinimas akivaizdžiai peržengtų sprendimo aiškinimo ribas. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad byloje nebuvo nagrinėjami atsakovų tarpusavio atsikaitymo klausimai su nedalyvavusiais bylos nagrinėjime institucijomis bei asmenimis (notarais). Byloje buvo sprendžiamas sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo klausimas, tačiau atsakovų tarpusavio atsikaitymo klausimai su VMI ir notarais nebuvo konkrečiai sprendžiami. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad VMI į bylą nebuvo įtraukta trečiuoju asmeniu, dėl to išaiškinus teismo sprendimą atsakovų prašoma apimtimi, būtų pasisakyta dėl neįtraukto į bylą asmens teisių ir pareigų.

24Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantai nepagrįstai teigia, kad neišaiškinus teismo sprendimo rezoliucinės dalies iš esmės lieka neaiškūs restitucijos vykdymo klausimai. Pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinės dalies turinys patvirtina, kad taikant restituciją negaliojančiais pripažintų sandorių šalys buvo įpareigotos grąžinti viena kitai tai, ką kiekviena jų yra gavusios pagal pripažintą negaliojančiu sandorį, nurodant konkrečias kiekvieno asmens grąžintinas sumas bei kam šios sumos turi būti grąžintos. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei prašomo išaiškinti teismo sprendimo rezoliucinės dalies turinį, nėra pagrindo konstatuoti, kad teismo sprendimas yra neaiškus, dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė išaiškinti teismo sprendimą.

25Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, ir sprendžia, kad atskirasis skundas nepagrįstas ir atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis paliktina nepakeista.

26Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

27Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė J. U. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams O. I. , V. Z. , L.... 5. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. balandžio 6 d. sprendimu nusprendė... 6. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009... 7. Atsakovai L. J. ir E. J. 2010 m. rugpjūčio 25 d. kreipėsi į Vilniaus... 8. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 9. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartimi nutarė atsakovų... 10. Teismas konstatavo, kad Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 6 d.... 11. Teismas nurodė, kad prašomo išaiškinti teismo sprendimo rezoliucinėje... 12. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 13. Atskiruoju skundu atsakovai L. J. ir E. J. prašo apeliacinės instancijos... 14. 1. Nepagrįstas teismo argumentas, kad atsakovų tarpusavio atsiskaitymo... 15. 2. Teismas nurodydamas, kad atsakovų prašymas įskaityti į atsakovui UAB... 16. 3. Neišaiškinus teismo sprendimo rezoliucinės dalies iš esmės lieka... 17. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas UAB „Jaros būstas“ nurodo,... 18. Atsiliepime į atskirąjį skundą tretysis asmuo AB SEB bankas prašo... 19. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 20. Atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 23 d.... 21. CPK 278 straipsnio pirmoji dalis numato galimybę išaiškinti teismo... 22. Nagrinėjamu atveju atsakovai L. J. ir E. J. prašė išaiškinti, ar Vilniaus... 23. Teisėjų kolegija nesutinka su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios... 24. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantai nepagrįstai teigia, kad neišaiškinus... 25. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo... 26. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 27. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartį palikti nepakeistą....