Byla 2A-188-544/2009

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininko Romualdo Januškos, teisėjų Ramunės Čeknienės (pranešėja), Birutės Valiulienės, sekretoriaujant Daivai Benevičiūtei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui R. B., atsakovo atstovei advokatei V. L.,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Anrestas“ apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-23-786/2009 pagal ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ ieškinį atsakovui UAB „Anrestas“, tretiesiems asmenims Anykščių rajono savivaldybės administracijai, UAB „Anykščių vandenys“, dėl žalos regreso tvarka priteisimo.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 6510,00 Lt žalai atlyginti regreso tvarka, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2006-10-22 tarp ieškovo ir G. V. G. buvo sudaryta gyventojų turto draudimo sutartis, kuria apdraustas G. V. G. priklausantis turtas ( - ). 2007-05-28 dėl Kęstučio gatvės rekonstrukcijos metu įvykusios nuotėkų tinklų avarijos buvo aplietas G. V. G. priklausančių apdraustų patalpų rūsys. Rekonstrukcijos darbus Anykščių m. Kęstučio gatvėje vykdė rangovas UAB „Anrestas“. Rangovas, atlikdamas darbus, nesiėmė visų įmanomų priemonių užsakovo jam patikėto turto saugumui užtikrinti ir atsako už turto praradimą ar sužalojimą, padarytą dėl jo kaltės. Kadangi G. V. G. priklausantis turtas nukentėjo avarijos metu dėl atsakovo kaltės ir jis buvo apdraustas gyventojų turto draudimu, įvykis buvo pripažintas draudiminiu, ieškovas išmokėjo 6510,00 Lt draudimo išmoką. Ieškovas, atlyginęs atsakovo padarytą žalą, turi į atsakovą regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo.

5Anykščių rajono apylinkės teismas 2009-02-02 sprendimu ieškinį patenkino ir priteisė ieškovui iš atsakovo 6510 Lt žalos atlyginimo regreso tvarka, 6 procentų dydžio metines palūkanas, paskirstė ir priteisė tarp šalių ir valstybei bylinėjimosi išlaidas. Teismas nustatė, kad ieškovas su G.V.G. sudarė gyventojų turto draudimo sutartį. Kadangi 2007-05-28 įvyko draudiminis įvykis, kurio metu ( - ) užsikimšus kanalizacijos šulinio latakams buvo užlietas V.G. G. priklausantis apdraustas gyvenamojo namo rūsys, ieškovas jai išmokėjo 6510 Lt draudimo išmoką. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovui Kęstučio g. atliekant rekonstrukcijos darbus ties namu ( - ) esančio kanalizacijos šulinio dangtis buvo nustumtas, o prasidėjus stipriam lietui į šulinį su lietaus vandeniu pateko žvyro, grunto, dėl ko užpiltas nuotekų šulinio dugnas ir latakai. Statybvietė atsakovui UAB „Anrestas“ kaip rangovui buvo perduota pagal 2007-04-02 perdavimo –priėmimo aktą, kuriame nurodyta, kad inžineriniai tinklai ir kanalizacijos rekonstruojamoje dalyje yra veikiantys, šuliniai ir jų dangčiai nepažeisti, kad rangovas atlikdamas statybos darbus turi nepažeisti esamų pastatų, gatvių želdinių, komunikacijų ir kitų statinių. Teismas pripažino, kad atsakovas, būdamas rangovu, turėjo užtikrinti saugų darbą, greta statybvietės gyvenančių, dirbančių ar judančių žmonių apsaugą nuo statybos darbų keliamo pavojaus, nepažeisti trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygų, taip pat galimybės naudotis inžineriniais tinklais (Statybos įstatymo 5, 6 str.). Teismas laikė, jog yra visos atsakovo deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.246-6.249 str.). Pripažino, kad atsakovas statybvietę priėmė su tinkamais eksploatuoti inžineriniais tinklais, tačiau neįvykdė pareigos užtikrinti patikėto turto saugumą tiek vykdant darbus, tiek po darbo, nepažeisti trečiųjų asmenų interesų, nesirūpino gatvėje esančių kanalizacijos šulinių saugumu, kad jie būtų uždengti, dangčiai būtų nenustumti. Nustatė, kad tarp atsakovo elgesio ir atsiradusių nuostolių yra priežastinis ryšys, kadangi atsakovui nepasirūpinus šulinio uždengimu ir į jį su lietaus vandeniu patekus gruntui, žvyrui buvo užpiltas nuotekų šulinio dugnas ir latakai ir dėl šios priežasties buvo užlietas V.G. G. gyvenamo namo rūsys ir jai padaryta 6510 Lt turtinė žala. Pripažino, kad atsakovas nesielgė pakankamai apdairiai ir rūpestingai šioje situacijoje, kad žalos būtų išvengta. Teismas nurodė, kad, nors V.G. G. vidaus nuotekų tinkluose nebuvo įrengta apsauginio uždarymo įtaiso, tai negali būti priežastimi, dėl ko buvo aplietas apdrausto gyvenamo namo rūsys, nes jei atsakovas būtų veikęs rūpestingai ir pasirūpinęs, kad šulinys būtų tinkamai uždengtas, į jo vidų nebūtų patekę grunto ir nebūtų užpilti latakai ir nebūtų nuotekos išsiliejusios į rūsį. Kadangi įvykis buvo pripažintas draudiminiu, ieškovas išmokėjo 6510 Lt žalą V.G. G. atlygino, tai ieškovas įgijo regreso teisę iš atsakovo reikalauti šios sumos grąžinimo.

6Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Anrestas“ prašo panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo 2009-02-02 sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir tinkamai neįvertino esminę reikšmę teisingam bylos išsprendimui turėjusių įrodymų, pažeidė rungtyniškumo principą, nukrypo nuo teismų praktikos, todėl padarė neteisingas išvadas ir priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Teismas nepasisakė dėl ieškovo ir V. G. nesąžiningumo sudarant draudimo sutartį. Draudėja prieš sudarydama draudimo sutartį privalėjo draudikui (ieškovui) suteikti visą žinomą informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti įtakos draudimo rizikai. Tačiau ji ieškovui nenurodė apie nevienkartinius iki draudimo sutarties sudarymo rūsio užtvindymą fekalijomis. Be to, ji nesiėmė priemonių tokių pasekmių išvengimui ir jų kartojimuisi, nes neįsirengė atbulinio vožtuvo. Atsižvelgdamas į šalies nesąžiningumą ieškovas turėjo nepripažinti įvykio draudiminiu. Mano, jog teismas nevertino aplinkybės, kad žala atsirado dėl pačios draudėjos didelio neatsargumo jai neįsirengus pastatų nuotekų šalintuvo, užtikrinančio apsaugą nuo nutekėjimo iš nuotakyno, nors tokius reikalavimus numatė statybos techniniai reglamentai. Teismas visų neaiškumų nepašalino, neatsižvelgė į tai, kad byloje liudytojų apklaustas ekspertas R. B. atvyko į vietą jau po to, kai viskas buvo sutvarkyta, nuotraukas darė kitą dieną, pats nieko nematė, rėmėsi draudėjos sūnaus darytomis nuotraukomis. Nurodęs įvykio kilimo priežastimi tai, kad su lietaus vandeniu į kanalizacijos šulinį pateko gruntas ir žvyras, teismas neįvertino liūties, kaip nenugalimos jėgos, buvimo. Pirmosios instancijos teismas nenustatė neteisėtų veiksmų, kuriais atsakovas padarė žalą. Liudytojas V. P. parodė, kad rekonstruojant gatvę atsakovas tinkamai vykdė darbus, buvo išdėstęs pakankamus kelio ženklus. Teismas neįvertino, kad įvykio metu atsakovas jokių rekonstrukcijos darbų prie užpilto kanalizacijos šulinio neatliko, tuo metu nebedirbo, o eismas gatvėje nebuvo uždraustas. Atsakovui rekonstrukcijos darbams buvo perduotas tik kelias ir jame esantys inžineriniai tinklai, o už kelio esantis vamzdynas yra bešeimininkis turtas.

7Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovas nepateikė įrodymų apie tai, kad turto draudimo sutartis sudaryta nesąžiningai. Tokie argumentai vertintini kaip mėginimas išvengti prievolės atlyginti ieškovo patirtą žalą. Apeliantas nepateikė argumentų, paneigiančių jo kaltę ir patvirtinančių, kad avarija įvyko dėl nenugalimos jėgos. CK 6.1014 str. nuostata dėl didelio neatsargumo taikoma tik tuo atveju, jei įstatymą tiesiogiai konkrečiai draudimo formai ar rūšiai numato tokią galimybę. Tuo tarpu V. G. veiksmuose didelis neatsargumas nebuvo numatytas. Bylos įrodymai patvirtina, kad kvartalo gyventojai (ir draudėja) laikėsi ir ėmėsi visų būtinų atsargumo bei dėmesingumo reikalavimų tikslu turėti ir eksploatuoti deramą buitinių nuotekų vamzdyną, todėl jų veiksmuose didelio neatsargumo nėra. Apelianto teiginiai, kad draudėja neįvykdė pareigos pateikti draudikui visą žinomą informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti įtakos draudimo rizikai, yra spėliojimai. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad užliejimas įvyko dėl atsakovo netinkamo darbų atlikimo nustūmus šulinio dangtį, pro kurį liūties metu pateko vanduo, gruntas. Aplinkybė, kad atsakovo darbuotojai avarijos metu nebedirbo, nepaneigia jo pareigos užtikrinti patikėto turto saugojimą ir po darbo. Apeliantas pažeidė teisės aktų reikalavimus, darbus atliko aplaidžiai, nesilaikė elementariausių saugumo ir tinkamo darbų vykdymo taisyklių, todėl jo veiksmais (neveikimu) buvo padaryta žala. Užtvinimas nuotekomis įvyko per rūsyje įrengtus sanitarinius prietaisus atsakovui palikus be priežiūros nustumtą šulinio dangtį. Vamzdynas iki užliejimo buvo tinkamai įrengtas ir deramai eksploatuojamas, nes tiekėjas vandenį draudėjai teikė ir nuotekas priėmė įsitikinęs, kad tai atitinka visu teisės aktų reikalavimus. Ankstesni V. G. skundai nesusiję su rūsio užliejimu dėl atsakovo aplaidžiai vykdytų rekonstrukcijos darbų.

8Apeliacinis skundas atmestinas, o 2009-02-02 Anykščių rajono apylinkės teismo sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ieškinį tenkinti, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija sutinka su esminėmis pirmosios instancijos teismo išvadomis.

9Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

10Byloje esančių įrodymų pagrindu pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad atsakovo UAB „Anrestas“ deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos yra nustatytos ir įrodytos, o atsakovas nepaneigė, kad žala atsirado ne dėl jo veiksmų. UAB DK „PZU Lietuva“ su G. V. G. sudarė gyventojų turto draudimo sutartį (b. l. 18). 2007-05-28 įvyko draudiminis įvykis, kurio metu ( - ) užsikimšus kanalizacijos šulinio latakams buvo užlietas V. G. G. priklausantis apdraustas gyvenamojo namo rūsys (b. l. 15, 19, 58-68, 141). Atlikus draudimo įvykio tyrimą, įvykis pripažintas draudiminiu, nustatyta padaryta žala ir išmokėta 6510 Lt draudimo įmoka (b. l. 14, 17). Anykščių m. Kęstučio g. rekonstrukcijos darbus pagal rangos sutartį atliko atsakovas UAB „Anrestas“, kuris pats pas ieškovą pagal draudimo sutartį buvo apdraudęs rekonstruojamą Kęstučio gatvės dalį rangovo civiline atsakomybe, tačiau numatęs 10 000 Lt franšizę. Statybvietė rangovui t. y. atsakovui UAB „Anrestas“, buvo perduota pagal 2007-04-02 perdavimo –priėmimo aktą, kuriame nurodyta, kad inžineriniai tinklai, tame tarpe - ir kanalizacijos, rekonstruojamoje dalyje yra veikiantys, šuliniai ir jų dangčiai nepažeisti. 2007-05-29 ( - ) esančio kanalizacijos šulinio dangtis buvo paliktas nustumtas, o prasidėjus stipriam lietui į šį šulinį su lietaus vandeniu pateko žvyro, grunto, dėl ko užpiltas nuotekų šulinio dugnas, užsikimšo latakai ir buvo užlietas V.G. G. priklausantis apdraustas gyvenamojo namo rūsys ir jai padaryta 6510 Lt žala (b. l. 55, 122-123). Asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenumato kitokio dydžio (CK 6.280 str.). Draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtą sumą iš atsakingo už padarytą žalą asmens (CK 6.1015 str. 1 d.). Taigi ieškovas turi teisę reikalauti atlyginti 6510 Lt žalą iš šią žalą padariusio atsakovo UAB „Anrestas“. Sprendžiant šį ginčą pirmos instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė CK 6.1015 str. 1 d., 6.246 –6.249 str. nuostatas, su kuo teisėjų kolegija iš esmės sutinka.

11Šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 str.). Byloje nustatyta, kad atsakovas UAB „Anrestas“ pagal statybos rangos sutartį atliko Kęstučio gatvės dalies Anykščių mieste rekonstrukcijos darbus (b. l. 23, CK 6.681 str. 1 d., 2 d.). Bylos tretieji asmenys (užsakovas) atsakovui UAB „Anrestas“ laikinai rekonstrukcijos darbų atlikimo laikotarpiui 2007-04-02 statybos perdavimo-priėmimo aktu perdavė rekonstruojamos gatvės dalį bei inžinerinius tinklus, tame tarpe - ir kanalizacijos įrenginius. Akte, be kita ko, pažymėta, jog rekonstruojamoje dalyje šuliniai yra veikiantys, jų dangčiai nepažeisti, kad rangovas, atlikdamas objekte statybos darbus, sutarties reikalavimus, turi nepažeisti pastatų, gatvių, želdinių, komunikacijų ir kt. statinių, laikytis darbų saugos ir priešgaisrinių reikalavimų (b. l. 55). Statybos objekto ar jo dalies atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika, kol jį priims užsakovas, tenka rangovui (CK 6.682 str. 1 d.). Pagal rangos sutartį šaliai, kuriai tenka atsitiktinio žuvimo ar sugadinimo rizika, gali būti nustatyta pareiga apdrausti statybos objektą ir kitą turtą, taip pat pareiga apdrausti tos šalies civilinę atsakomybę už tretiesiems asmenims padarytą žalą (CK 6.683 str. 1 d.). Atsakovas UAB „Anrestas“ savo civilinę atsakomybę Kęstučio gatvės dalies Anykščių mieste rekonstrukcijos darbų metu buvo apdraudęs pas ieškovą bendrojo rangovo civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu numatydamas 10 000 Lt besąlyginę franšizę (b. l. 23). Rangovas privalo imtis visų įmanomų priemonių užsakovo jam patikėto turto saugumui užtikrinti ir atsako už šio turto praradimą ar sužalojimą (CK 6.644 str. 2 d., 6.657 str.). Rangovas, vykdydamas statybos bei su ja susijusius darbus, privalo laikytis įstatymų ir normatyvinių statybos dokumentų nustatytų aplinkos apsaugos ir darbų saugumo reikalavimų. Už šių reikalavimų pažeidimą atsako rangovas (CK 6.692 str.). LR statybos įstatymo 15 str. 5 d. numato atsakovo pareigą užtikrinti saugų darbą, greta statybvietės gyvenančių, dirbančių ar judančių žmonių apsaugą nuo statybos darbų keliamo pavojaus, be to nepažeisti trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygų, kurių viena yra - galimybė naudotis inžineriniais tinklais. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2007-05-29 ( - ), kur rekonstrukcijos darbus vykdė atsakovas, esančio kanalizacijos šulinio dangtis buvo nustumtas, todėl prasidėjus stipriam lietui į šį šulinį su lietaus vandeniu pateko žvyro, grunto, dėl ko buvo užpiltas nuotekų šulinio dugnas, užsikimšo latakai ir buvo užlietas V.G. G. priklausantis apdraustas gyvenamojo namo rūsys ir jai padaryta 6510 Lt žala, atitinka byloje surinktų įrodymų, kuriuos teismas įvertino laikydamasis CPK normų reikalavimų, visumos turiniui (b. l. 122-123). Apeliacinio skundo argumentai šių išvadų teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia.

12Žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pagal CK 6.266 str. 1 d. privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 270 str. 1 d. nustatytos aplinkybės. Atsakovas neįrodė, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos (force majeure) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklai Anykščių m. Kęstučio g. pripažinti tinkamais naudoti ir nuosavybės teise priklauso Anykščių rajono savivaldybės tarybai (b. l. 84). Nors yra problemų dėl buitinės kanalizacijos tinklų nuosavybės įteisinimo konkrečiame tinklų ruože, tačiau UAB “Anykščių vandenys” juos prižiūri ir eksploatuoja, ką patvirtino ir trečiojo asmens atstovė teismo posėdžio metu (b. l. 136). CK 6.266 str. numato objektyvųjį civilinės atsakomybės atvejį, kuriam taikyti reikia nustatyti: 1) įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktas; 2) žalos asmeniui padarymas; 3) įstatyme nurodyto objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų ir padarytos žalos priežastinis ryšys. Kaltė šiuo atveju formaliai pašalinta iš civilinės atsakomybės sąlygų. Veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto valdytojo veikimu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, įrenginius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Atsakovą šiuo atveju galima laikyti pagal minėtą aktą perduoto jam turto valdytoju, nes turtas jam perduotas minėtų rangos sutarties ir perdavimo-priėmimo akto pagrindu. Todėl pripažintina, kad atsakovas turėjo valdytojo pareigą inžinerinių tinklų perdavimo laikotarpiu užtikrinti visų kanalizacijos šulinių saugumą, kiek tai susiję su rekonstruojamo kelio darbais. Nors atsakovas teigė, kad teismas nevertino to, kad už kelio esantys inžineriniai tinklai yra bešeimininkis turtas, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad avarijos židinys (konkretus kanalizacijos šulinys) jam nebuvo perduotas.

13Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, nes juos vertindamas pirmosios instancijos teismas laikėsi esminių įrodinėjimo procesą reglamentuojančių CPK normų. Teismų praktikoje priimta, kad ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Tik kai iš esmės pažeidžiama įstatyme nustatyta įrodymų rinkimo, pateikimo ar tyrimo tvarka tokiu būdu gautais duomenimis remtis negalima. Pirmosios instancijos teismas šių principinių nuostatų laikėsi. Atmestini apelianto teiginiai, kad teismas neanalizavo, kokiais veiksmais galėjo būti padaryta žala, kadangi sprendime yra konstatuota, jog UAB „Anrestas“, priėmęs statybvietę su tinkamais eksploatuoti inžineriniais tinklais, nevykdė pareigos užtikrinti patikėto turto saugumą tiek vykdant darbus, tiek po darbo, nepažeisti trečiųjų asmenų interesų, taip pat rūpintis gatvėje esamų objektų - kanalizacijos šulinių - saugumu. Pastebėtina, kad šią pareigą atsakovas buvo prisiėmęs nenutrūkstamai iki pat atliktų darbų perdavimo užsakovui. Todėl nevertintinos šioje byloje reikšmės neturinčios aplinkybės, kad žala atsirado pasibaigus atsakovo darbo valandoms tuo metu, kai darbai buvo nevykdomi. Civilinė atsakomybė atsiranda ir neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas). Nors atsakovas buvo pastatęs įspėjamuosius kelio ženklus, tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, tokia priemonė buvo nepakankama užtikrinti, kad neatsirastų žalos tretiesiems asmenims. Prasidėjus stipriam lietui, kaip pripažįsta pats apeliantas, jo atstovų rekonstruojamoje gatvės dalyje nebebuvo. Tačiau nebuvo nuvykta įsitikinti, kad įspėjamieji ženklai tebėra ir kad lietus situacijos vietoje nepakeitė, tuo labiau, kad eismas gatve buvo ribojamas tik rekonstrukcijos darbų atlikimo metu, o įvykio metu eismas ribojamas nebuvo. Todėl yra pagrįstas pagrindas manyti, kad buvo galimybės imtis saugumo priemonių, kurios būtų padėję užkirsti galimybę žalai atsirasti, o atsakovo neteisėti veiksmai suprantami kaip nesugebėjimas naudotis ir apsaugoti jam perduotą turtą taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims (CK 6.263 str. 1 d.).

14Ieškovas įrodė priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, t. y. kad draudėjos G.V. G. apdraustų patalpų užpylimo židinys buvo atsakovo žinioje esantis kanalizacijos šulinys. Nors apeliantas teigia, kad teismas neturėjo vertinti fotonuotraukų, kuriose užfiksuoti avarijos padariniai bei židinys (kanalizacijos šulinys), tačiau jis neginčija priežastinio ryšio tarp nustumto šulinio dangčio ir patalpų užpylimo. Duomenų, kad fotonuotraukos būtų suklastotos, nepateikta, ir tai tėra tik viena iš įrodinėjimo priemonių, vertinama kartu su visais kitais įrodymais. Teismas konstatavo, kad į šulinį dėl stipraus lietaus pateko daugiau vandens, sukilo vandens lygis, su lietaus vandeniu pateko gruntas, žvyras, to pasekoje buvo užpilti ir užkimšti nuotekų šulinio dugnas ir latakai. Todėl apelianto teiginiai, kad teismas šiuo klausimu nepašalino prieštaravimų, atmestini. Teisėjų kolegijos nuomone, teismas pagrįstai nustatė, kad tuo atveju, jeigu šulinys būtų buvęs tinkamai uždengtas, nebūtų buvę užpilti latakai ir nuotekos nebūtų išsiliejusios į rūsį bei padarė teisingą išvadą, kad tai, jog nebuvo įsirengtas vidaus nuotekų tinkluose apsauginio uždarymo įtaisas, nėra apdraustų patalpų užliejimo priežastis.

15Atsakovas objektyviais ir leistinais įrodymais neįrodė, kad egzistavo pagrindai jį visiškai ar iš dalies atleisti nuo civilinės atsakomybės: nenugalima jėga, trečiojo asmens veiksmai, nukentėjusio asmens veiksmai, būtinas reikalingumas ir pan. Nesant apie tai įrodymų vien faktas, kad teismas sprendime nepasisakė dėl minėtų aplinkybių buvimo (nebuvimo), nėra pagrindas tenkinti apeliacinį skundą. Ta aplinkybė, kad 2009-05-29 Anykščių vandens matavimo stoties duomenimis prilijo 13,7 mm, buvo perkūnija, negali būti pakankama konstatuoti, jog atsakovas neturėjo jokių galimybių kontroliuoti liūties pasekmių, juo labiau, kad atsakovo darbuotojams tebedirbant buvo pradėję lynoti, dėl ko jie turėjo pareigą atsakingiau tikrinti šulinių saugumą. Be to, liūtis yra dažnas meteorologinis reiškinys ir jis nelaikytinas stichine nelaime, dėl kurios atsirastų pagrindas atleisti nuo atsakomybės (LRV 1996-07-15 nutarimo Nr. 840 „Dėl atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklių patvirtinimo“ 3.2 p.). Sprendžiant, ar nukentėjusioji atliko veiksmus, dėl kurių ji būtų kalta ir dėl kurių atsirado ar padidėjo nuostoliai, pripažintina, kad šią civilinę atsakomybę šalinančią aplinkybę įrodyti turėjo atsakovas. Nors teigiama, kad V. G., neįsirengdama nuotekų šalintuvo, žinojo apie realią patalpų užliejimo galimybę, pati nesiėmė techninių priemonių to išvengti, o nesąžiningai sudarė turto draudimo sutartį, tačiau iš byloje esančių duomenų nėra neginčijamai nenustatyta, kad apdraustosios patalpos anksčiau būtų buvusios aplietos prieš aptariamą avariją dėl tos pačios priežasties ir dėl tų pačių aplinkybių. Iš liudytojos V. G. parodymų matyti, kad ji įsirengė atbulinį vožtuvą jau po apliejimų, į savivaldybę su kitais kaimynais kreipėsi dėl vamzdynų pridavimo bei blogo kvapo. Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1996-11-27 įsakymu Nr. 172 patvirtintų Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklių 4.3 p. numatyta, kad rūsiuose ir pusrūsiuose sanitariniai prietaisai turi būti sumontuoti tik už automatiškai užsidarančios sklendės, už rūsio (pusrūsio) užtvindymą tiekėjas neatsako. Atsakovui kaip rangovui buvo perduoti inžineriniai tinklai ryšium su kelio rekonstrukcijos darbų atlikimu, o darbų atlikimo metu draudėjai vandenį tebetiekė bei nuotekas tebetvarkė UAB „Anykščių vandenys“. UAB „Anrestas“ nėra vandens tiekimo įmonė, jai nebuvo perduotos funkcijos, susijusios su vandens tiekimu bei nuotekų šalinimu, todėl minėtos taisyklės dėl neatsakomybės už rūsio užtvindymą atsakovui netaikomos. V. G. rūsio patalpos normaliomis ir įprastomis sąlygomis tiekiant vandenį bei šalinant nuotekas nebuvo užlietos, nors ji ir nebuvo įsirengusi nuotekų šalintuvo. Todėl pripažinti, kad nukentėjusioji, neįsirengdama nuotekų šalintuvo, pati prisiėmė riziką nukentėti dėl atsakovo aplaidžiai vykdomų kelio rekonstrukcijos darbų, nėra pagrindo, nes ji negalėjo ir neprivalėjo numatyti, kokios pasekmės kiltų ekstremaliu atveju, t. y. į neuždengtą kanalizacijos šulinį pritekėjus lietaus vandeniui, patekus smėliui, užsikimšus įrenginiams. Faktas, kad buvo aplieti kaimynų rūsiai, nėra pakankamas konstatuoti draudimo rizikos padidėjimą. Draudėja negalėjo ir neprivalėjo numatyti, kad atsakovas, vykdydamas gatvės rekonstrukcijos darbus, gali nesilaikyti saugumo reikalavimų. CK 6.1014 str. numato atvejus, kada draudikas gali būti atleidžiamas nuo išmokos mokėjimo. Nors atsakovas teigia, kad įvykis turėjo būti pripažintas nedraudiminiu, nes jis įvyko dėl draudėjos didelio neatsargumo jai neįsirengus nuotekų šalintuvo, ši aplinkybė neįrodyta. Todėl pripažintina, kad ieškovas pagrįstai išmokėjo draudimo išmoką ir yra įgijęs regreso teisę į žalą padariusį asmenį.

16Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, ieškovui iš atsakovo priteisiamos turėtos advokato atstovavimo apeliacinės instancijos teisme ir atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymo išlaidos, kurių dydis atitinka LR Teisingumo Ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dydžius (CPK 98 str., b. l. 191, 192).

17Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 str. 1 d. 1 p.

Nutarė

18Anykščių rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

19Priteisti iš atsakovo UAB „Anrestas“ ( - ) ieškovui UAB DK „PZU Lietuva“ ( - ) 1428 (vieną tūkstantį keturis šimtus dvidešimt aštuonis) Lt advokato pagalbai apeliacinėje instancijoje apmokėti.