Byla 2A-203-524/2009

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Erika Misiūnienė, kolegijos teisėjai Audrius Saulėnas, Rimvida Zubernienė, sekretoriaujant Daliai Rimgailienei, viešame teismo posėdyje dalyvaujant atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Marių valdos“ atstovui advokatui Osvaldui Martinkui, žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės draudimo bendrovės „Seesam Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės draudimo bendrovės „Seesam Lietuva“ ieškinį atsakovėms akcinei bendrovei „Klaipėdos energija“, uždarajai akcinei bendrovei „Marių valdos“, dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

2ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti solidariai iš atsakovių 27 298,49 Lt žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 409,48 Lt žyminio mokesčio bei kitas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2007-09-14 ir 2007-10-30 buvo užlietas butas, ieškovės apdraustas būsto ir gyventojų turto draudimu. Nustatyta, jog butas buvo užlietas dėl trūkusio karšto vandens vamzdžio namo palėpėje. Pažymi, kad ieškovė, vadovaudamasi buto remonto sąmatomis, išmokėjo buto savininkui 27 298,49 Lt dydžio draudimo išmoką ir įgijo teisę reikalauti iš atsakovių atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos joms nuosavybės teise priklausančiame name esančių inžinerinių sistemų priežiūros.

3Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 25 d. sprendimu ieškinį atmetė. Išanalizavęs byloje esančius duomenis, teismas padarė išvadą, jog ieškovė pateikė įrodymus apie patirtos žalos dydį, kitų atsakovių atsakomybę įrodančių dokumentų nepateikta. Konstatavo, jog atsakovės nėra trūkusio vamzdyno savininkės, nenustatyta avarijos kilimo priežastis, priežastinis ryšys tarp atsakovių veiksmų ir atsiradusios žalos, todėl nėra teisinio pagrindo taikyti atsakovėms civilinę atsakomybę.

4Apeliaciniu skundu ieškovė UADB „Seesam Lietuva“ prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti. Nurodo, kad savo reikalavimus grindžia ne bendrosiomis civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis teisės normomis, bet statinio savininko (valdytojo) atsakomybę reglamentuojančiu CK 6.266 str. Pažymi, kad atsakovė UAB „Marių valdos“, būdama teisėta administruojamų patalpų valdytoja, turėjo pareigą tinkamai ir laiku informuoti šildymo ir karšto vandens sistemas prižiūrinčią įmonę dėl tinkamos vamzdyno priežiūros, kad būtų išvengta avarijos ir galimų nuostolių. Teigia, kad atsakovė AB „Klaipėdos energija“, kuriai buvo patikėta namo šildymo ir karšto vandens inžinerinių tinklų priežiūra, tinkamai nevykdė savo pareigų, t. y. nesiėmė visų reikiamų priemonių, kad būtų užkirstas kelias galimai avarijai ir nenukentėtų namo gyventojų turtas. Konstatuoja, jog tai, kad atsakovė nėra vamzdynų savininkė, neatleidžia jos nuo tinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Pažymi, kad priežastinis ryšys tarp atsakovių neteisėto neveikimo ir ieškovei padarytos žalos akivaizdus, todėl ieškinys turi būti tenkinamas.

5Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė AB „Klaipėdos energija“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-09-25 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog atsakovė vykdydama vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą negali prisiimti atsakomybės už jai nuosavybės teise nepriklausančių namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrąją inžinerinę įrangą. Pažymi, kad nesutinka su ieškovės teiginiu, jog avarijos padariniams likviduoti buvo iškviesta AB „Klaipėdos energija“, nes byloje esantys įrodymai patvirtina, kad avarijai likviduoti buvo iškviesta AB „City Service“, todėl atsakovė negali atsakyti už trečiųjų asmenų veiksmus likviduojant avariją. Teigia, kad ieškovė klaidina teismą nurodydama, jog atsakovei taikomi statybos techninio reglamento STR: 1.12.05:2002 straipsniai.

6Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Marių valdos“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-09-25 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog ieškovė neįrodė visų civilinei atsakomybei taikyti būtinų sąlygų, be to, ieškinį reiškia ne tam atsakovui, nes namo šilumos ir karšto vandens sistemų priežiūrą vykdo AB „Klaipėdos energija“.

7Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

8Byloje nustatyta, kad 2007-09-14 ir 2007-10-30 trūkus karšto vandens vamzdžiui daugiabučio gyvenamojo namo ( - ), palėpėje buvo užlietas ( - ) butas, priklausantis M. D. (M. D.), kuris su ieškove UADB „Seesam Lietuva“ dėl šio buto buvo sudaręs Būsto ir gyventojų turto draudimo sutartį (b. l. 8?11). Ieškovė įvykį pripažino draudiminiu ir M. D. išmokėjo 27 298,49 Lt draudimo išmoką. Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl žalos ir žalos dydžio nėra, ginčas kilo dėl to, kas turi atlyginti ieškovės patirtas išlaidas, ar yra priežastinis ryšys tarp atsakovių veiksmų (neveikimo) ir atsiradusių pasekmių.

9Civilinė atsakomybė ? tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) (CK 6.245 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neatskleidė, kokia civilinės atsakomybės rūšis (sutartinė ar deliktinė) turėtų būti taikoma, o tai nulemia įrodinėjimo specifiškumą nustatant civilinės atsakomybės būtinąsias sąlygas. Sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda, kai neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, tuo tarpu deliktinė atsakomybė atsiranda dėl žalos padarymo, kuri nesusijusi su sutartiniais veiksmais, kai nesilaikoma bendro pobūdžio elgesio standarto elgtis atidžiai, rūpestingai (CK 6.245 str. 3 d.). Civilinė atsakomybė yra galima tik esant visoms būtinosioms jos sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai (nuostoliams), priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) bei privalančio atsakyti subjekto kaltei. Civilinėje teisėje skolininko kaltė preziumuojama. Kalto asmens elgesys suprantamas kaip nemokėjimas užtikrinti reikiamo atidumo, rūpestingumo ir apdairumo, kuris buvo būtinas konkrečiomis sąlygomis.

10Pirmosios instancijos teismas taikė CK 6.266 str. ir nurodė, kad atsakovai nėra trūkusio vamzdyno savininkai, todėl neturi prievolės atlyginti ieškovei žalą. Teismas neteisingai aiškino ir taikė materialines teisės normas. CK 6.266 straipsnis taikomas, esant deliktinei atsakomybei, ir jis reglamentuoja statinio savininko (valdytojo) atsakomybę. Pagal šį straipsnį žalą, padarytą dėl pastato, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas. Savininku preziumuojamas asmuo, kurio vardu atitinkamas turtas yra registruotas, tačiau atsakovė UAB „Marių valdos“ yra šio daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratorius. Atsakovė UAB „Marių valdos“ pagal savivaldybės patvirtintus nuostatus privalo organizuoti bendro naudojimo nuolatinės techninės priežiūros darbus, avarijų lokalizavimą ir likvidavimą, atlikti visus veiksmus, būtinus bendrosios nuosavybės objektams išsaugoti, prižiūrėti ar kitaip tvarkyti ir užtikrinti jų naudojimą pagal paskirtį. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė, neanalizavo atsakovės prisiimtų įsipareigojimų pobūdžio bei masto, nesiaiškino, ar būtent šių įsipareigojimų pažeidimas lėmė žalos atsiradimą. Pažymėtina ir tai, kad būtina aiškintis atsakovės UAB „Marių valdos“ pateikto 2006-04-12 akto aplinkybes ? ar balsavimo raštu biuleteniai su juose numatytais spręsti klausimais namo gyventojams buvo išsiųsti, nes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės taikymo ir aiškinimo praktikoje pripažįstama, kad bet kurio buto savininkas kartu yra bendrosios dalinės nuosavybės subjektas, kuris pagal daiktinės teisės normas privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta byloje 257-oji daugiabučio namo savininkų bendrija v. UAB „Vilniaus vandenys“; bylos Nr.3K-3-579/2003). Gyvenamojo namo bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga (CK 4.82 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju trūkusio vandens vamzdžiu naudojosi visi daugiabučio gyvenamojo namo butų gyventojai. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad buto ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) privalo leisti įgaliotiems asmenims remontuoti ar kitaip tvarkyti jų butuose ir kitose patalpose esančią bendrojo naudojimo mechaninę, elektros, techninę ir kitokią įrangą (CK 4.83 str. 5 d.). Jei butų gyventojai nesilaikė įstatymo numatytos pareigos, nedavė sutikimo įgaliotiems asmenims, šiuo atveju atsakovei UAB „Marių valdos“, remontuoti bei pakeisti karšto vandens vamzdį, nors sanitarinės-techninės sistemos būkle, jos laiku atliekamą priežiūra turėjo pasirūpinti ir jie, turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl gyvenamojo namo patalpų savininkų solidariosios atsakomybės dėl padarytos žalos. Taip pat atkreiptinas pirmosios instancijos teismo dėmesys, kad iš naujo nagrinėjant šią bylą būtina spręsti klausimą dėl netinkamo atsakovo pakeitimo tinkamais atsakovais. Pakeisti šalį tinkama galima tik pirmosios instancijos teisme. Spręstinas klausimas, kodėl UAB „Marių valdos“ nesikreipė į teismą dėl leidimo pakeisti vamzdyną be gyventojų sutikimo.

11Pirmosios instancijos teismas taip pat netyrė ir neįvertino atsakovės AB „Klaipėdos energija“ atliktų veiksmų (neveikimo) teisėtumo bei jų įtakos avarijos kilimui ir nuostolių atsiradimui. Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes teisėjų kolegija mano, kad būtina įvertinti atsakovių pareigas pagal daugiabučio namo, esančio ( - ), priežiūrą reglamentuojančius teisės aktus ? tiek įstatymus ir poįstatyminius aktus, tiek su atsakovėmis ir tarp jų sudarytas sutartis.

12Civilinėje atsakomybėje priežastinis ryšys ? tai ryšys tarp neteisėtų veiksmų kaip priežasties ir žalos arba nuostolių, kurie turi būti šios priežasties pasekmė. Civilinės atsakomybės sąlyga yra būtinas priežasties ir pasekmių ryšys. Priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos turi būti teisiškai reikšmingas, aiškus, konkretus, egzistuoti objektyviai ir turi būti įrodytas. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, kieno veiksmai sukėlė, padidino galimybę atsirasti žalai, teismas nesiaiškino klausimo, ar atsakovių atlikti veiksmai (neveikimas) buvo pakankamas pagrindas žalai atsirasti. Teismas pagal atsakomybės prigimtį ir bylos aplinkybes turėjo nustatyti konkretų priežastinį ryšį, būtiną civilinei atsakomybei, atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo reikalavimus. Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstamas ne vien tiesioginis priežastinis ryšys, svarbiausia išsiaiškinti teisiškai reikšmingą priežastinį ryšį tarp atsakovės veiksmų ir atsiradusių pasekmių bei priežastinį ryšį tarp trečiųjų asmenų veiksmų, neveikimo ir atsiradusių pasekmių.

13Pirmosios instancijos teismas nenustatė visų civilinės atsakomybės sąlygų, nenustatė teisiškai reikšmingo priežastinio ryšio tarp atsakovių veiksmų ir atsiradusios žalos, tarp trečiųjų asmenų veiksmų (neveikimo) ir žalos atsiradimo, nenustatė vandentiekio avarijos kilimo priežasties, dėl kieno veiksmų ar neveikimo įvyko avarija, kas elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai, kas yra atsakingas ir kas turi atlyginti žalą. Taigi teismas nenustatė visų bylai reikšmingų faktų, todėl netinkamai taikė materialinės teisės normas kilusiam ginčui spręsti. Pažymėtina, kad tik nustačius visas bylos aplinkybes, galima teisingai kvalifikuoti tarp šalių susiklosčiusius santykius ir tinkamai taikyti materialinės teisės normas.

14Visuma išdėstytų aplinkybių leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ne visas reikšmės bylai turinčias aplinkybes bei neteisingai įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą neatskleidė bylos esmės, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindus ir sąlygas. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybės ir pagal esamą bylos medžiagą apeliacinės instancijos teisme negalima iš esmės išnagrinėti šalių ginčo, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-09-25 sprendimas naikintinas, o byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (LR CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 330 str.).

15Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325?330 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

16Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Proceso dalyviai