Byla 2A-1205-555/2012
Dėl žalos regreso teise atlyginimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič (kolegijos pirmininkė), Egidijaus Tamašausko (pranešėjas), Albinos Rimdeikaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Litaksa“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1147-429/2012 pagal ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ ieškinį atsakovui UAB „Litaksa“ dėl žalos regreso teise atlyginimo ir

Nustatė

2I.Ginčo esmė

3Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 25.221,76 Lt žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 757,00 Lt žyminis mokestis, 506,99 Lt vertimo išlaidų ir 701,80 Lt procesinių dokumentų rengimo išlaidos ir 2.299,00 Lt atstovavimo pirmosios instancijos teisme išlaidų. Nurodė, kad 2010-03-22 tarp šalių buvo sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis AYAS Nr. 01 7558596, kuria buvo apdrausta automobilio „RENAULT PREMIUM 19“, v/n ( - ) valdytojų civilinė atsakomybė. Pagal draudimo sutarties 1.6 p. ieškovas ir atsakovas susitarė, kad apdraustoji transporto priemonė bus eksploatuojama tik Lietuvoje, kaip tai numatyta Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - TPVCAPDĮ) 6 str. 4 d. 2010-04-18 Vokietijoje, Vetschau vietovėje, įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovo darbuotojas A. G. nesuvaldė automobilio RENAULT ir apgadino federalinį greitkelį (važiuojamąją dalį, aptvarus ir pan.). Eismo įvykio kaltininku pripažintas automobilio RENAULT vairuotojas - atsakovo darbuotojas A. G.. Remiantis žalos dydį patvirtinančiais dokumentais ieškovas dėl minėto eismo įvykio viso išmokėjo 50443,51 Lt (14609,45 eur) dydžio draudimo išmoką. TPVCAPDĮ 22 str. 2 d. numato draudiko teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį, jeigu draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas. 2004-06-23 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 795 patvirtintos „Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklės", kurių 62.2 p. nustatyta, kad draudėjui neįvykdžius ar netinkamai vykdžius draudimo sutartyje nustatytas pareigas, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, - jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka.

4II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. vasario 8 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisti iš atsakovo UAB „Litaksa“ ieškovui UAB DK „PZU Lietuva“ 25.221,76 Lt žalos atlyginimo, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (25.221,76 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2011-11-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 757,00 Lt žyminio mokesčio, 506,99 Lt vertimo išlaidų, 701,80 Lt procesinių dokumentų rengimo išlaidų ir 660,00 Lt atstovavimo pirmosios instancijos teisme išlaidų, bei 19,98 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Nurodė, kad byloje tarp šalių ginčas iškilo dėl teritorijos, kurioje galioja transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties pagrindu suteikiama draudimo apsauga. Įvertinęs ieškovo atstovo paaiškinimus ir liudytojų parodymus, teismas nurodė, kad atsakovas sudarydamas sutartį aktyviai derėjosi dėl sutarties sąlygų, taip pat darė išvadą, kad atsakovo pateikti duomenys nepaneigė ieškovo nurodytos aplinkybės, kad būtent atsakovo atstovas, sudarant draudimo sutartį, kaip atskirą sąlygą nurodė aplinkybę, kad automobilis bus eksploatuojamas tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, ir neįrodė, kad šią sąlygą kaip siurprizinę į draudimo sutartį įtraukė ieškovas. Be to, abi sutarties šalys yra juridiniai asmenys, vykdantys komercinę veiklą, tarp šalių buvo sudaryta ne viena draudimo sutartis. Todėl teismo vertinimu, šalys privalėjo suprasti draudimo sutarties sudarymui pateikiamos informacijos reikšmingumą, bendradarbiavimo pareigos pateikti teisingą informaciją įvykdymo (netinkamo įvykdymo) pasekmes. Taip pat teismas laikė nepagrįstu atsakovo argumentą, kad draudimo sutartimi ieškovas pakeitė imperatyvias įstatymo nustatytas draudimo sutarties sąlygas dėl draudimo apsaugos galiojimo teritorijos ribų nustatymo. Kadangi sutarties šalys turi teisę sutartyje susitarti dėl papildomų, jų interesus, poreikius ir valią atitinkančių sąlygų, todėl ginčo draudimo sutartyje 1.6 punkte numatyta sąlyga neprieštarauja imperatyvioms teisės aktuose įtvirtintoms normoms, ši sąlyga reikšminga tuo, kad jos įtraukimas į sutartį tiesiogiai įtakoja draudimo įmokos ir atsakovo išlaidų draudimo sutarčiai sudaryti dydį. Teismas atsakovo argumentą, kad draudimo įmokos dydžiui neturi įtakos transporto priemonės eksploatavimas Europos Sąjungos teritorijoje, vertino kritiškai. Nurodė, kad nors Europos Sąjungos valstybės TPVCAPDĮ 2 straipsnio 7 dalyje ir 21 dalyje neįvardintos kaip užsienio valstybės, tačiau draudikui vertinant draudimo sutartimi prisiimamą riziką yra reikšminga aplinkybė, ar eksploatuojant draudžiamą transporto priemonę ja bus išvykstama už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų, ir šiuo atveju sudarant draudimo sutartį buvo nustatyta ir sumokėta vieninga draudimo įmoka, paskaičiuota įvertinus atsakovo sutarties sudarymo metu suteiktą informaciją apie draudžiamos transporto priemonės eksploatavimo teritoriją. Taip pat teismas sprendė, kad atsakovas – Europos Sąjungos teritorijoje komercinę veiklą vykdantis juridinis asmuo bei dėl vykdomos veiklos specifikos turintis patirties sudarant privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartis, privalėjo suprasti, kad turi pareigą pranešti draudikui apie draudimo rizikos padidėjimą – automobilio išvykimą už Lietuvos Respublikos ribų. Teismas, įvertinęs įrodymų visumą, darė išvadą, kad atsakovas neįvykdė draudimo sutarties sąlygų, t. y. 1.6 punkte numatytos sąlygos, kad transporto priemonė bus eksploatuojama tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, taip pat ir standartinių draudimo sutarčių sąlygų 38 punkto reikalavimo pranešti apie draudimo rizikos padidėjimą, be to, atsakovas nebuvo iki galo sąžiningas pateikdamas sutarties sudarymui reikšmingą informaciją. Atsakovui neginčijus paties ieškovo reikalavimo dydžio, ieškovo reikalavimą priteisti 25.221,76 Lt sumą teismas laikė pagrįstu.

6III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7Atsakovas UAB „Litaksa“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012-02-08 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad teismas neteisingai kvalifikavo teisinius santykius, nes netaikė materialinės teisės normų, kurias reikėjo taikyti, sprendžiant šį ginčą. Teigia, kad teismas pasisakęs, jog „šiuo atveju sudarant draudimo sutartį reikšminga buvo transporto priemonės eksploatavimo teritorija, t.y. automobiliui vykstant į Europos Sąjungos valstybes draudimo įmoka ženkliai didėja", netinkamai aiškino bei taikė Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 10 straipsnio normas, taip pat teismas plečiamai traktavo šiame įstatyme apibrėžtos užsienio valstybės sąvoką, bet kurią valstybę, esančią už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų, prilygindamas užsienio valstybei. Apelianto nuomone, teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes rėmėsi išskirtinai tik suinteresuotų ieškovei palankia bylos baigtimi liudytojų parodymais, o atsakovės atstovės paaiškinimus, kad ginčo sutarties 1.6 punktas yra sutartį ruošusio draudiko vienašališkai įrašyta siurprizinė sąlyga dėl transporto priemonės eksploatavimo Lietuvoje, atmetė kaip neįrodytus, taip pat perkėlęs įrodinėjimo naštą atsakovui, pažeidė rungtyniškumo principą. Nurodo, kad CK 6.193 straipsnio 4 dalyje kategoriškai nurodoma, kad visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutarti prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai, tačiau teismas ginčo sutarties sąlygas aiškino išskirtinai sutartį parengusios šalies (ieškovės), o ne sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies (atsakovės) naudai. Pažymi, kad liudytojai - draudimo brokerio įmonės darbuotojai, akivaizdžiai pripažino, jog ginčo sutarties 1.6 punkto nuostata anksčiau niekada nebuvo įrašyta į sutartis, kurios būdavo pateikiamos pasirašymui atsakovei, mano, kad teismas netinkamai aiškino byloje turinčias reikšmės aplinkybes, dėl ko neatskleidė bylos esmės.

8Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“ prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, teismo sprendimą palikti nepakeistą.

9IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

10teisiniai argumentai ir išvados

11Apeliacinis skundas atmestinas.

12Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

13Nagrinėjamoje byloje atsakovas (draudėjas) apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo, anot jo, nepagrįstai buvo patenkintas ieškovo (draudiko) reikalavimas priteisti draudimo išmokos dalį, kadangi, apelianto įsitikinimu, draudiminė apsauga galiojo ir šalyje, kurioje įvyko draudžiamasis įvykis.

14CK 6.987 straipsnyje nustatyta, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis.

15Asmuo, sudarydamas draudimo sutartį, siekia apsaugoti savo turtinius interesus nuo galimos žalos. Draudimo apsauga – tai draudiko įsipareigojimas sumokėti draudimo išmoką įvykus draudiminiam įvykiui – draudimo sutartyje nurodytam atsitikimui (CK 6.987 str., Draudimo įstatymo 2 str. 15 d.). Draudimo sutarties šalys paprastai nesidera dėl sutarties sąlygų, draudimo sutartis sudaroma pagal draudiko parengtas standartines draudimo rūšies taisykles prisijungimo būdu (CK 6.160 str. 2 d., 6.185 str. 1 d.). Draudimo rūšies taisyklėse, be kitų reikalavimų, turi būti nustatyti draudiminiai įvykiai, taip pat gali būti nustatyta, kurie įvykiai nelaikomi draudiminiais. Vadovaujantis civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, sutarties laisvės, teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių principais, draudikas, turėdamas įstatymo suteiktą teisę parengti draudimo rūšies taisykles, privalo užtikrinti sutarties sąlygų teisinį apibrėžtumą ir jų suderinamumą, taisyklėse pateiktos sąvokos turi būti kiek įmanoma aiškiau atskleistos, konkretizuotos; įtrauktos į sudarytą draudimo sutartį, jos tampa sudėtine sutarties dalimi. Jeigu sutarties sąlygos vis dėlto suformuluojamos nepakankamai aiškiai, teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl sutarties sąlygų vykdymo, jas aiškina, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 str.). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2009)

16Nagrinėjamos bylos atveju draudimo sutarties sudarymą patvirtina draudimo sutartis, kurioje nurodomos pagrindinės draudimo sutarties sąlygos. Jos gali būti detalizuojamos, taip pat papildomos atitinkamos rūšies draudimo taisyklėse, kurios yra sudėtinė draudimo sutarties dalis. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad draudimo taisyklės yra standartinės, bendros sąlygos, paprastai taikomos visiems draudėjams, sudarantiems atitinkamos draudimo rūšies sutartį su tuo pačiu draudiku, o draudimo sutartyje nurodomi ne bendri, bet konkrečią sutartį individualizuojantys duomenys: sutarties šalys, naudos gavėjas, draudžiamas objektas, jį identifikuojantys duomenys, draudimo įmokos (premijos) dydis, draudimo suma, draudimo apsaugos apimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2006). Šios sutartį individualizuojančios sąlygos priklauso nuo draudėjo pasirinkimo, neišeinant už tam tikrų įstatymo ir draudiko nustatytų ribų. Nuo draudimo apsaugos apimties (sutarties galiojimo termino ir teritorijos, kitų sąlygų) pasirinkimo priklauso draudikui mokamo atlyginimo už prisiimtus įsipareigojimus – draudimo įmokos – dydis. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2009)

17Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju tarp ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ ir atsakovo UAB „Litaksa“, 2010 m. kovo 22 d. buvo sudaryta draudimo sutartis AYAS 01 7558596 (b.l. 10), kurios galiojimo laikotarpis buvo nustatytas nuo 2010 m. kovo 23 d. iki 2011 m. kovo 22 d. imtinai. Pagal šią sutartį draudikas apdraudė draudėjui priklausančios transporto priemonės RENAULT PREMIUM valstyb. Nr. ( - ) civilinę atsakomybę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo ( 2007 m. gegužės 17 d. redakcija Nr.X-1137) 6 straipsnio 4 dalyje imperatyviai nurodyta, kad įprastinės draudimo sutartys sudaromos, kai įprastinė transporto priemonės buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje. Iš draudimo poliso matyti (b.l. 55), kad draudimo apsauga galiojo ir valstybėje, kurioje įvykio draudiminis įvykis, dėl to ginčo ir nėra, kadangi draudikas įvykus įvykiui išmokėjo draudimo išmoką. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad draudimo sutartis buvo sudaryta su išlyga transporto priemonę eksploatuoti tik Lietuvos Respublikoje. Įvykus įvykiui Vokietijoje, ieškovas siekia susigrąžinti išmokėtos sumos dalį, argumentuodamas tuo, jog apeliantas pažeidė draudimo sutarties sąlygas. Spręstina, kad byloje kilęs ginčas ar draudėjas, sutarties galiojimo laikotarpiu tinkamai vykdė draudimo sutarties sąlygas t.y. pranešė draudikui apie draudimo rizikos padidėjimą.

18Tarp šios bylos šalių sudarytos draudimo sutarties 1.6 punkte nustatyta keletas išlygų: transporto priemonę eksploatuoti tik Lietuvoje bei nenaudoti pavojingų krovinių vežimui. Draudimo sutartį sudaro tiek standartinės sąlygos, parengtos draudiko, tiek individualios sąlygos. Sudarant sutartį prisijungimo būdu, taip pat ją aiškinant, būtina atsižvelgti ir į tai, kad standartines sutarties sąlygas parengusi šalis privalo ne tik tinkamai atskleisti šias sąlygas kitai sutarties šaliai, tačiau taip pat yra atsakinga už tai, kad jos parengtos standartinės sutarties sąlygos būtų aiškios ir nedviprasmiškos. Jeigu standartines sąlygas parengusi šalis to tinkamai nepadaro, kilus sutarties šalių ginčui, ši šalis negali remtis tokiomis standartinėmis sąlygomis, dėl kurių aiškumo ir atskleidimo kitai sutarties šaliai kyla abejonių. Pareiga įrodyti, kad standartinės sąlygos yra aiškios ir neturėjo būti klaidingai suprastos kitos sutarties šalies, taip pat kaip ir tai, kad jos kitai šaliai buvo tinkamai atskleistos, tenka standartines sąlygas parengusiai šaliai. Pagal CK 6.185 straipsnio 1 dalį standartinėmis laikomos sąlygos, kurias bendram nevienkartiniam naudojimui iš anksto parengia viena šalis, nederindama jų su kita šalimi ir kurios be derybų su kita šalimi taikomos sudaromose sutartyse. Kolegijos vertinimu, pagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai, kad šios sutartį individualizuojančios sąlygos priklauso nuo draudėjo pasirinkimo, bei neišeina už tam tikrų įstatymo ir draudiko nustatytų ribų. Nuo draudimo apsaugos apimties pasirinkimo priklauso draudikui mokamo atlyginimo už prisiimtus įsipareigojimus – draudimo įmokos – dydis. Pirmosios instancijos teismas nustatinėjo šalių sutarties sudarymo aplinkybes, vertino šalių atstovų elgesį ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus pagrįstai padarė išvadas, kad šalys derybų metu susitarė ne tik dėl transporto priemonės eksploatavimo teritorijos apribojimų, bet ir jos nenaudojimo tam tikros kategorijos krovinių vežimui, kas, kolegijos vertinimu, turėjo įtakos įmokos dydžiui. Byloje surinkti įrodymai pakankami išvadai, kad atsakovo atstovui buvo sudaryta galimybė, kuria jis ir pasinaudojo, susipažinti su sutarties sąlygomis. Taigi teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo (draudiko) parengtos draudimo sutarties nuostatos dėl draudimo sutarties apimties nėra dviprasmiškos ar prieštaringos, siurpriziškos, kaip tai teigiama apeliaciniame skunde ir iš jų aišku, jog pagal šalių suderintą valią transporto priemonė galėjo būti eksploatuojama tik Lietuvoje bei negalėjo būti naudojama pavojingų krovinių vežimui.

19Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr.122 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 62.2. punkte numatyta, kad draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtos žalos dalį, jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai - pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui, draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka. Kadangi atsakovas eksploatavo transporto priemonę už Lietuvos ribų, nepranešė draudikui apie aplinkybes, kurios akivaizdžiai turi įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui, jos eksploatavimo metu Vokietijoje įvyko įvykis, kurio metu buvo padaryta žala turtui, bei, kad draudikas išmokėjo draudimo išmoką, todėl ieškovas turi teisę reikalauti, kad atsakovas išmokėtų iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos.

20Įvertinusi šioje nutartyje išdėstytas aplinkybes bei argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, taip pat tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias draudimo teisinius santykius, todėl skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Kadangi apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 p.).

21Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

Nutarė

22Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

23Priteisti ieškovui UAB DK „PZU Lietuva“ iš atsakovo UAB „Litaksa“ 532,40 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I.Ginčo esmė... 3. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 25.221,76 Lt žalos atlyginimo, 6... 4. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 5. Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. vasario 8 d. sprendimu ieškinį... 6. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 7. Atsakovas UAB „Litaksa“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno miesto... 8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“ prašo... 9. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,... 10. teisiniai argumentai ir išvados... 11. Apeliacinis skundas atmestinas.... 12. Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 ir 2... 13. Nagrinėjamoje byloje atsakovas (draudėjas) apeliaciniu skundu ginčija... 14. CK 6.987 straipsnyje nustatyta, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas)... 15. Asmuo, sudarydamas draudimo sutartį, siekia apsaugoti savo turtinius interesus... 16. Nagrinėjamos bylos atveju draudimo sutarties sudarymą patvirtina draudimo... 17. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju tarp ieškovo UAB DK... 18. Tarp šios bylos šalių sudarytos draudimo sutarties 1.6 punkte nustatyta... 19. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr.122... 20. Įvertinusi šioje nutartyje išdėstytas aplinkybes bei argumentus, teisėjų... 21. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio... 22. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 8 d. sprendimą palikti... 23. Priteisti ieškovui UAB DK „PZU Lietuva“ iš atsakovo UAB „Litaksa“...