Byla A2.1.-3416-919/2013
Dėl visą produkciją užsako žmona. Tvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme

1Kauno apylinkės teismo teisėjas Aurelijus Rauckis, sekretoriaujant Ramunei Gudaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. G., institucijos, surašiusios protokolą, Kauno apskrities VMI atstovei Ilonai Marijai Jakštienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje V. G., a. k. ( - ) gim. ( - ), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, V. G. firmos savininkas, gyv. ( - ), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 413 str. 1 d.,

Nustatė

2

3V. G. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis būdamas V. G. firmos savininku, neužtikrino, kad įmonės veikla būtų organizuojama tinkamai t. y. 2012 m. gruodžio 15 d., adresu Žemaičių pl. 66, Kaune, leido I. G. nelegaliai dirbti pardavėja, kuomet darbo sutartis su ja nebuvo sudaryta, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p., 99 str. reikalavimus ir padarė teisės pažeidimą, numatytą ATPK 413 str. 1 d.

4V. G. teismo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir parodė, kad Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatyme yra numatyta, kad šeimos narys gali patalkininkauti, nes skriauda nei žmonai, nei socialiai, nei materialiai nepadaryta. Valstybei žala taip pat nepadaryta, nes tuo metu, kai jis būna darbe, arba kai savaitgaliais jo nebūna, tai pagrindinę darbuotoją pavaduoja ir patalkininkauja jo žmona. Pridėtinė vertė vieno ar kito asmens papildomai nėra sukuriama, išskyrus vienos darbo vietos. Individualių įmonių įstatymas numato, kad šeimų narių patalkininkavimas yra galimas. Talkininkavimas būna savaitgaliais, kadangi žmona pavaduoti pagrindinę darbuotoją galėjo tik savaitgaliais pavaduojant, nes ji iki 2012 m. dirbo „Vyturio“ gimnazijoje, archyvare. Mano, kad darbo sutartis nereikalinga, kadangi jie yra susituokę. Jei tuo momentu jis būtų darbe, t.y. kurtų pridėtinę vertę, bei kartu būtų žmona, tuomet būtų sukuriama pridėtinė vertė ir turėtų būti detaliau išaiškinta, kas yra patalkininkavimas. Yra aiškiai nurodyta, kad šeimos nariai gali padėti, kadangi tai ne svetimas žmogus. Jei žmona tomis dienomis nedirbtų, tai reiktų daryti išeigines, nes tas žmogus turi turėti išeigines dienas. Žmonai nėra už ką mokėti atlyginimo, nes jie yra šeima, ji tik nuo praeitų metų vasaros nebedirba archyvare, o pavaduoja nuo 2001 m. Individualių įmonių įstatyme yra nurodyta, kad šeimos nariai gali dirbti. Jis pats yra valstybės socialiai draustas, už gautas pajamas moka mokesčius. Žmona nuo ryto iki vakaro dirba, atlieka visas darbines funkcijas, nes ji yra šeimos narys, tai leidžia individualių įmonių įstatymas. Mano, kad turi tada būti išaiškinta, kas yra talkininkavimas, kiek šeimos nariai gali padėti individualiai įmonei, tai niekur nėra apibrėžta. Už atliktą darbą jo žmona atlyginimo negauna, įmonėje beveik nėra jokio pelno. Jei žmona savaitgaliais nedirbtų, tai paprasčiausiai būtų nedarbo dienos, nes pardavėja turi turėti nedarbo dienų. Ant darbo sutarties su I. V. yra žmonos parašas, tai yra atsakomybė, civilinė sutartis, įmonės savininkui galioja civilinė sutartis su šeimos nariais, jie abu dalyvauja šioje veikloje. Prašo bylą išspręsti teisingai.

5Liudytoja I. G. parodė, kad dirbdavo nereguliariai, buvo laiko tarpas kai nedirbo visai, nes dirbo kitame darbe. Ji darbo sutartį su I. V. tiesiog perrašė, nes buvo patikrinimas, padarytas pakeitimas – algos padidinimas, vyras apie tai žinojo. Sodrai už darbuotojus mokesčius moka vyras. Ji ateina dirbti šeštadieniais, o sekmadieniais visiškai nedirba. Ji padeda įmonei vykdyti veiklą, mano, kad tai yra tiesiog pagalba, o gautos pajamos iš įmonės yra bendri pinigai, atlyginimo jai vyras nemoka.

6Liudytoja I. V. parodė, kad ji dirba darbo dienomis, o savaitgaliais nedirba. Būna taip, kad paprastomis dieniomis I. G. padeda t.y. atveža prekes, taip pat būna, kad susimaino, susikeičia. V. G. ir I. G. jai yra darbdaviai, o ji – pardavėja, po dienos pinigus ir kasos žurnalą jie suskaičiuoja patys, tačiau negali pasakyti, kuris iš jų darbe būna daugiau. Tvirtina savo parodymus, duotus paaiškinime.

7Liudytojas A. N. parodė, kad 2012-12-15, šeštadienį, Šilainių turgavietėje kolegė darė užpirkimą, pirko paukštienos produkciją. Atlikus pirkimą jie prisistatė mokesčių inspekcijos darbuotojais, kolegė paprašė parodyti darbuotojo pažymėjimą, tačiau I. G. jo neturėjo, buvo pateikta tik asmens tapatybės kortelė. Darbo vietoje tuo metu ji buvo viena, žinojo kas kur sudėta, pasirašinėjo ant priimtų prekių sąskaitų faktūrų, pateikė kasos knygą. Tvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminiame tyrime ir teisme.

8Liudytoja J. V. parodė, kad Šilainių turgavietėje buvo atliekamas kontrolinis pirkimas, prekybos kioske buvo pirkta atvėsinta paukštiena. Kioske prekiavo viena pardavėja, pinigai buvo apskaityti kasos aparate. Jiems prisistačius ir parodžius tarnautojo pažymėjimą, I. G. neturėjo darbo pažymėjimo, pateikė tik asmens tapatybės kortelę. I. G. paaiškino, kad yra savininko V. G. žmona ir nurodė, kad darbo dienomis dirba I. V., o ji prekiauja šeštadieniais ir sekmadieniais. Taip pat paaiškino, kad ji tvarko kasos dokumentus, inkasuoja pinigus, veda kasos žurnalą, tvarko buhalteriją, marinuoja viščiukus t.y. dirba normalų darbą kaip savininko žmona. Tai, kad ji dirba tik savaitgaliais, savo paaiškinime patvirtino ir I. V. bei nurodė, kad savininkas yra užimtas, pasirodo retai, todėl visą produkciją užsako žmona. Tvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme.

9Kauno apskrities VMI atstovė Ilona Marija Jakštienė paaiškino, kad protokolas buvo surašytas tinkamai, todėl prašo V. G. skirti minimalią baudą.

10Administracinio teisės pažeidimo byloje surinkta medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b.l. 2-5), paaiškinimai (b.l. 6, 7), darbo sutarties kopija (b.l. 8), operatyvaus patikrinimo pažyma (b.l. 10, 11), santuokos liudijimo kopija (b.l. 20), kita bylos medžiaga.

11Administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina.

12Lietuvos Respublikos ATPK 413 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.

13Lietuvos Respublikos DK 98 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad nelegalus darbas – darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai ir yra šio Kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties.

14Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra įtvirtinta, kad siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 413 straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2358/2009). Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).

15Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais t.y. administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 2-5), V. G. parodymais teisme, liudytojų I. G. ir I. V. paaiškinimais, jų parodymais teisme, nustatyta, kad I. G. 2012 m. gruodžio 15 d., adresu Žemaičių pl. 66, Kaune, dirbo pardavėja savo vyro firmoje, kuomet su ja nebuvo sudaryta darbo sutartis. Teismas atkreipia dėmesį, kad individuali įmonė paprastai yra šeimos verslas, duodantis pajamų šeimai, ir tik įrodžius, kad verslu vertėsi išimtinai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio žinios ar prieš jo valią ir verslo duodama nauda nebuvo panaudota šeimos interesais, galima būtų daryti priešingą išvadą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-3162/2011). Nagrinėjamu atveju V. G. sutuoktinė I. G. teikė jo įmonei esminę pagalbą, be kurios įmonė negalėtų verstis komercine veikla, t. y. prekiauti paukštienos produkcija, kadangi ji dirba su kasos aparatu, priiminėja prekes, pildo kasos žurnalą, kepa ir marinuoja vištieną, inkasuoja pinigus.

16Be to, byloje nebuvo surinkta jokių įrodymų, jog I. G. dirbo paklusdama darbovietėje nustatytai darbo tvarkai ir už savo darbą gavo atlyginimą arba jai būtų buvę pažadėta mokėti atlyginimą. Tokiu būdu tiriamoje byloje nėra dviejų būtinų darbo sutarties požymių. I. G. parodė, kad ji savarankiškai nuspręsdavo kada ir kokiais atvejais padėti sutuoktiniui, ji buvo visiškai savarankiška, padėjo sutuoktiniui savanoriškai, byloje nėra įrodymų, kad I Gajauskienei buvo nustatytas darbo laikas, darbo drausmė ir t.t. Be to, I. G. atliko tam tikras funkcijas neatlygintinai. Nėra duomenų, kad būtent už jos darbą įmonėje jai buvo atlyginama pinigais, natūra, įskaitant skolą ar panašiai. Kaip parodė I. G. ir V. G., jis savo sutuoktinei pinigų už darbą nemoka, pinigai yra šeimoje bendri ir jie jais dalinasi esant poreikiui.

17Teismas sprendžia, jog, vadovaujantis byloje pateiktais duomenimis, nėra įrodyti administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyvieji požymiai dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sutuoktinės I. G. nelegalaus darbo V. G. firmoje, t.y. byloje nėra neginčijamų ir objektyvių įrodymų, kad tarp V. G. ir I. G. yra darbdavio ir darbuotojo santykiai. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog I. G. įmonėje veikė kaip lygiavertis šeimos verslo partneris, taigi nagrinėjamu atveju nėra nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių.

18Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-01-26 nutartis byloje Nr. N663-156/2007).

19Teismas sprendžia, kad byloje nesant objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kad V. G. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 413 str. 1 d., administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

20Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 d. 1 p., 287 str. 1 d. 2 p., teismas,

Nutarė

22Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną V. G. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 413 str. 1 d. nutraukti, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

23Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
1. Kauno apylinkės teismo teisėjas Aurelijus Rauckis, sekretoriaujant Ramunei... 2. ... 3. V. G. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo... 4. V. G. teismo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir... 5. Liudytoja I. G. parodė, kad dirbdavo nereguliariai, buvo... 6. Liudytoja I. V. parodė, kad ji dirba darbo dienomis, o... 7. Liudytojas A. N. parodė, kad 2012-12-15, šeštadienį,... 8. Liudytoja J. V. parodė, kad Šilainių turgavietėje buvo... 9. Kauno apskrities VMI atstovė Ilona Marija Jakštienė paaiškino, kad... 10. Administracinio teisės pažeidimo byloje surinkta medžiaga: administracinio... 11. Administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina.... 12. Lietuvos... 13. Lietuvos Respublikos DK 98 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad nelegalus darbas –... 14. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra įtvirtinta, kad... 15. Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais t.y. administracinio... 16. Be to, byloje nebuvo surinkta jokių įrodymų, jog I. G.... 17. Teismas sprendžia, jog, vadovaujantis byloje pateiktais duomenimis, nėra... 18. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina... 19. Teismas sprendžia, kad byloje nesant objektyvių ir neginčytinų įrodymų,... 20. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 d. 1 p., 287 str. 1 d. 2... 22. Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną V. G.... 23. Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno...