Byla A-575-1346-08

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė), Laimučio Alechnavičiaus ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei, dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei L. J.

2viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Miško savininkų kooperatyvo „Aukštaitijos šilas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Miško savininkų kooperatyvo „Aukštaitijos šilas“ skundą atsakovui Vilniaus rajono savivaldybės administracijai ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Neries regioninio parko direkcijai dėl sprendimo panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėjas Miško savininkų kooperatyvas “Aukštaitijos šilas” 2006-10-25 kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją prašydamas išduoti projektavimo sąlygų sąvadą buvusios sodybos Pylimų kaime, Vilniaus rajone (žemės sklypo kadastrinis adresas 4184/0700:27, Sudervės k.v.) techniniam projektui rengti (b.l. 39).

6Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2007-05-14 raštu Nr. A33-1777-(4.20) atsisakė išduoti projektavimo sąlygų sąvadą. Nurodė, kad miškų ūkio paskirties sklype, Neries regioninio parko teritorijoje, naujų pastatų statyba buvusios statybos vietoje yra negalima.

7Pareiškėjas Miško savininkų kooperatyvas “Aukštaitijos šilas” kreipėsi į Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisiją su prašymu panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2007-05-14 sprendimą Nr. A33-1777-(4.20) ir įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybės administraciją išduoti buvusios sodybos pastatų atstatymo projektavimo sąlygų sąvadą žemės sklype, esančiame Pylimų kaime, Vilniaus rajono savivaldybėje, pagal miško savininkų kooperatyvo „Aukštaitijos šilas“ 2006-07-10 prašymą.

8Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisija 2007-07-13 sprendimu Nr. S-107-(A(G)-131) įpareigojo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorių panaikinti 2007-05-14 sprendimą Nr. A33-1777-(4.20) ir išduoti buvusios sodybos pastatų atstatymo projektavimo sąlygų sąvadą žemės sklype (kadastrinis adresas 4184/0700:27, Sudervės k.v.), esančiam Pylimų k., Vilniaus r. savivaldybėje, pagal miško savininkų kooperatyvo “Aukštaitijos šilas” 2006-07-10 prašymą. Komisija nurodė, jog Vilniaus rajono savivaldybės administracija savo atsisakymą išduoti statybos projektavimo sąlygų sąvadą grindė raštais, kurie yra rekomendacinio pobūdžio, todėl atsisakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pažymėjo, jog šioje situacijoje turi būti taikomas ne Miškų įstatymas, bet Saugomų teritorijų įstatymas ir įstatyminis draudimas statyti naujus gyvenamuosius namus saugomose teritorijose neapima draudimo atstatyti buvusių sodybų, kurių egzistavimo faktas yra patvirtintas įstatymo nustatyta tvarka.

9II.

10Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija kreipėsi į administracinį teismą prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijos 2007-07-13 sprendimą Nr. S-107-A(G)-131. Paaiškino, kad pareiškėjo ginčo sklypas yra Neries regioninio parko Velniakampio kraštovaizdžio draustinio teritorijoje. Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisija vadovavosi tik Saugomų teritorijų įstatymu, visiškai neįvertino to, kad statybas miškų ūkio paskirties žemėje, saugomose teritorijose reglamentuoja Miškų įstatymas, Vyriausybės 1992-05-12 nutarimas Nr. 343 “Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo”, aplinkos ministro 2006-04-13 įsakymas Nr. D1-188 “Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-03-17 įsakymo Nr. D1-151 “Dėl žemės sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikacijos patvirtinimo” pakeitimo“. Pažymėjo, kad Miškų įstatymas pastatų statybos miškų ūkio žemės sklypuose nenumato. Pageidaujant statyti statinius, miškų ūkio paskirtis turi būti pakeista, o pagal Saugomų teritorijų įstatymo 31 str., saugomose teritorijose draudžiama keisti pagrindinę tikslinę miškų ūkio žemės naudojimo paskirtį, išskyrus atvejus, kai tai daroma visuomenės poreikiams arba siekiant išsaugoti gamtos ir kultūros paveldo kompleksus ir objektus (vertybes). Atsakovo teigimu, iš pateiktos Komisijos pažymos neaišku, kaip buvo nustatyta, kad žemės sklype yra namo ir ūkinio pastato pamatai, kaip jie atrodo. Atsakovo nuomone, miškų ūkio paskirties žemės sklypuose, ypač saugomose teritorijose, naujų pastatų statyba, taip pat ir buvusių sodybų vietose, negalima.

11Pareiškėjas Miško savininkų kooperatyvas “Aukštaitijos šilas” atsiliepimu prašė atsakovo skundą atmesti. Paaiškino, kad pareiškėjas neketina keisti 9,7 ha ploto žemės sklypo naudojimo paskirties ir į savivaldybę kreipėsi dėl projektavimo sąlygų sąvado buvusios sodybos atstatymui, nes tokią teisę pareiškėjas turėjo pagal galiojusius teisės aktus, todėl atsakovo argumentai dėl žemės paskirties keitimo yra visiškai nesusiję su skundžiamu sprendimu. Pažymėjo, kad Miškų įstatymas pastatų statybos miškų ūkio žemės sklypuose nenumato, tačiau jame nėra ir draudimo statyti tokius pastatus. Konstitucinis Teismas 2006-03-04 nutarime pasisakė dėl naujų pastatų statybos miškų ūkio paskirties žemėje, tačiau nenagrinėjo pastatų atstatymo klausimo buvusiose sodybvietėse. Paaiškino, kad pažyma apie žemės sklype esančius pamatus buvo surašyta paties atsakovo sudarytos komisijos. Pareiškėjo nuomone, nėra jokio pagrindo teigti, kad Konstitucinis Teismas 2006-03-14 nutarimu panaikino Vyriausybės 1995-12-22 nutarimu Nr. 1608 patvirtinto Statybų privačioje žemėje reglamento 3 p. nuostatų galiojimą. Paaiškino, kad Vyriausybės 2007-01-31 nutarimas Nr. 106 pripažino netekusiais galios Statybų privačioje žemėje reglamento 2, 3, 4, 5 ir 6 punktus, bet šis Vyriausybės nutarimas įsigaliojo nuo 2007-02-04, todėl jis negali būti taikomas tiems teisiniams santykiams, kurie atsirado iki jo įsigaliojimo dienos. Pažymėjo, kad pagal Saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 2 d. 8 p. galima atstatyti statinius išlikusioje sodybvietėje net gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose.

12III.

13Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. spalio 18 d. sprendimu nusprendė panaikinti Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijos 2007-07-13 sprendimą Nr. S-107-(A(G)-131), kuriuo komisija įpareigojo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorių panaikinti 2007-05-14 sprendimą Nr. A33-1777-(4.20) ir išduoti buvusios sodybos pastatų atstatymo projektavimo sąlygų sąvadą žemės sklype (kadastrinis adresas 4184/0700:27, Sudervės k.v.), esančiam Pylimų k., Vilniaus r. savivaldybėje, pagal Miško savininkų kooperatyvo “Aukštaitijos šilas” 2006-07-10 prašymą ir atmesti Miško savininkų kooperatyvo “Aukštaitijos šilas” skundą kaip nepagrįstą. Teismas nurodė, kad pagal VĮ „Registrų centras“ pažymėjimą naudojant ginčo žemės sklypą, kurio savininkas yra pareiškėjas, turi būti laikomasi šių specialiųjų naudojimosi sąlygų: Miško naudojimo apribojimai, Vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos, Nacionaliniai ir regioniniai parkai, Kraštovaizdžio draustiniai. Teismas pažymėjo, kad kai pareiškėjas kreipėsi į atsakovą dėl projektavimo sąlygų sąvado išdavimo, miško naudojimo apribojimus reglamentavo 1994-11-22 Miškų įstatymo Nr. I-671 2 str. 3 d. ir Vyriausybės 1995-12-22 nutarimu Nr. 1608 patvirtintas Statybų privačioje žemėje reglamentas. Nurodyto Reglamento 2 punktas numatė, kad miškų ūkio paskirties žemėje pastatų statyba leidžiama pagal parengtus detaliuosius planus šių miškų savininkams, kai tokių pastatų reikia miškų ūkio veiklai; o Reglamento 3 punktas numatė, jog žemės ūkio paskirties ir miškų ūkio paskirties žemėje esančiose sodybvietėse galima statyti naujus gyvenamuosius (vietoj buvusiųjų), taip pat rekonstruoti esamus gyvenamuosius namus ir statyti reikiamus ūkinius pastatus. Šios Reglamento nuostatos nuo 2007-01-31 yra pripažintos netekusiomis galios, be to, Konstitucinis Teismas 2006-03-14 nutarimu pripažino, kad Vyriausybės 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1608 „Dėl Statybų privačioje žemėje reglamento patvirtinimo“ patvirtinto Statybų privačioje žemėje reglamento 2 punkto nuostata „Miškų ūkio paskirties žemėje pastatų statyba leidžiama <...>, kai tokių pastatų reikia miškų ūkio veiklai“ ta apimtimi, kuria miškų ūkio paskirties žemėje leidžiama statyti ne tik medienos sandėlius bei kitus su mišku susijusius įrenginius, bet ir kitus pastatus, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 94 straipsnio 2, 7 punktams, konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnio (2001 m. balandžio 10 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 3 daliai, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (2004 m. sausio 27 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 26 straipsnio 1 dalies 3 punktui. Teismas pažymėjo, kad ginčijamo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2007-05-14 sprendimo dėl atsisakymo išduoti projektavimo sąlygų sąvadą priėmimo metu Statybų privačioje žemėje reglamento 3 p. nuostata negaliojo. Todėl atsakovas turėjo vadovautis tik Miškų įstatymo 2 str. 3 d., pagal kurią miško žemėje gali būti statomi tik medienos sandėliai bei kiti su mišku susiję įrenginiai. Tokiu būdu atsakovas neturėjo teisinio pagrindo išduoti projektavimo sąlygų sąvadą statybai, kuri sprendimo priėmimo metu pagal įstatymą buvo ir šiuo metu yra negalima (Miškų įstatymo 2 str. 3 d., Konstitucinio Teismo 2006-03-14 nutarimas, Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str.). Teismo vertinimu, šiai bylai nėra reikšminga tai, kad pareiškėjas numato statyti ne naują objektą, bet atstatyti buvusią sodybą. Taip pat teismas pažymėjo, kad ginčo žemės sklypas pagal Saugomų teritorijų įstatymą yra priskirtas prie šiame įstatyme nurodytų saugomų teritorijų kategorijų – draustinių (kompleksinis kraštovaizdžio) ir valstybinių parkų (Įstatymo 4 str. 1 d. 1, 4 p., 8 str. 5 d. 1 p.). Saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 2 d. 8 p. yra numatyta, kad gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose yra draudžiama statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą), taip pat vietas, nustatytas draustinių tvarkymo planuose ar projektuose ir bendrojo planavimo dokumentuose, statyti pastatus ar didinti jų tūrius šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 15 laipsnių, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės bei apatinės briaunos. Teismo vertinimu, 2006-09-05 vietos apžiūros aktas ir antstolės D. M. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, jog žemės sklype yra išlikę buvusių statinių pamatai. Tačiau teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, būdamas žemės sklypo, kurį naudojant turi būti laikomasi skirtingų specialiųjų naudojimosi sąlygų, savininku privalo laikytis visų specialiųjų naudojimosi sąlygų, kurios yra reglamentuojamos skirtingų teisės aktų, nustatančių šias sąlygas (šiuo atveju Miškų įstatymo ir Saugomų teritorijų įstatymo). Tai, kad pareiškėjui netaikomi Saugomų teritorijų įstatyme nustatyti draudimai, nepaneigia pareiškėjo pareigos laikytis miško naudojimo apribojimų, numatytų Miškų įstatyme.

14IV.

15Pareiškėjas Miško savininkų kooperatyvas „Aukštaitijos šilas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 18 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijos 2007-07-13 sprendimą Nr. S-107-(A(G)-131). Apeliantas nurodo, kad teismas padarė procesinį pažeidimą, sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodydamas, kad atmeta pareiškėjo skundą (ABTĮ 87 str. 5 d.). Pažymi, kad skundą teismui padavė ne pareiškėjas, bet atsakovas. ABTĮ 88 str. nėra nurodyta tokia sprendimo rūšis, kokį priėmė teismas. Teismas neatsakė į pareiškėjo argumentus, dėl Konstitucinio Teismo 2006-03-14 nutarimo teisinės galios, tuo momentu, kai atsakovas priėmė ginčijamą sprendimą. Teigia, kad projektavimo sąlygų išdavimo procesas nepagrįstai užsitęsė dėl atsakovo neteisėto neveikimo (Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisija 2007-03-09 sprendimu Nr. S-42-(A(G)-42) buvo įpareigojusi atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2006-07-10 prašymą), todėl atsakovas turėjo vadovautis pareiškėjo prašymo padavimo metu galiojusia Statybų privačioje žemėje reglamento redakcija. Apeliantas pažymi, kad 2006 m. liepos 10 d. pareiškėjas „Aukštaitijos šilas“ kreipdamasis į atsakovą dėl projektavimo sąlygų sąvado išdavimo turėjo teisėtą lūkestį, kad projektavimo sąlygos sodybos atstatymui bus išduotos, nes prašymo padavimo metu galioję teisės aktai pareiškėjui suteikė tokią teisę. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovui priimant sprendimą atsisakyti išduoti projektavimo sąlygų sąvadą, negaliojo Statybų privačioje žemėje reglamento 3 punkto nuostatos. Apeliantas nurodo, kad nesutinka su tokiais teismo motyvais, nes pareiškėjo teisių įgyvendinimas negali priklausyti nuo netinkamo viešojo administravimo subjekto (atsakovo) darbo. Teismas, netinkamai aiškino teisės normų galiojimą laike ir neatkurdamas pažeistų pareiškėjo teisių pažeidė teisingumo principą. Apelianto nuomone, atsakovas nepagrįstai rėmėsi Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimu, kuriuo Teismas pripažino Statybų privačioje žemėje reglamento 2 punktą prieštaraujančiu Konstitucijai ir Miškų įstatymui. Paaiškina, kad minėtas Reglamento punktas reglamentavo naujų pastatų statybą miškų ūkio paskirties žemėje, tuo tarpu to paties reglamento 3 punktas reglamentavo statinių išlikusiose sodybvietė atstatymą. Pažymi, kad pareiškėjas būtent ir ketina atstatyti statinius išlikusioje sodybvietėje. Be to, Konstitucinis Teismas minėtame nutarime Statybų privačioje žemėje reglamento 2 punkto nuostatą pripažino prieštaraujančia Konstitucijai tik dėl to, kad įstatyme tokia teisė nėra numatyta. Tuo tarpu šio Reglamento 3 punkte numatyta teisė yra įtvirtinta ir Saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 2 d. 8 p. Apeliantas taip pat nesutinka su teismo argumentais, kad pareiškėjas privalo laikytis visų specialiųjų naudojimosi sąlygų, kurios yra reglamentuojamos skirtingų teisės aktų (šiuo atveju Miškų įstatymo ir Saugomų teritorijų įstatymo). Paaiškina, kad nei Miškų įstatyme, nei kituose teisės aktuose nėra nustatytas draudimas atstatyti statinius buvusiose sodybvietėse. Priešingai, tokia pareiškėjo teisė yra įtvirtina Saugomų teritorijų įstatyme ir Statybų privačioje žemėje reglamento 3 punkte, kuriais privalėjo vadovautis Vilniaus rajono savivaldybės administracija svarstydama pareiškėjo prašymą ir teismas priimdamas skundžiamą sprendimą.

16Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepimu prašo apeliacinio skundo netenkinti. Atsakovo nuomone, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Paaiškina, kad pageidaujant statyti statinius miškų ūkio paskirties žemėje, miškų ūkio paskirtis turėtų būti pakeista. Vadovaujantis Saugomų teritorijų įstatymo 31 str. saugomose teritorijose draudžiama keisti pagrindinę tikslinę miškų ūkio žemės naudojimo paskirtį, išskyrus atvejus, kai tai daroma visuomenės poreikiams arba siekiant išsaugoti gamtos ir kultūros paveldo kompleksus ir objektus (vertybes). Šiuo atveju nurodyto žemės sklypo detalusis planas nėra patvirtintas ir tikslinė žemės sklypo paskirtis nėra pakeista. Be to, atsakovas pažymi, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad žemės sklype buvo būtent sodyba. Neaišku, kaip buvo nustatyta, kad žemės sklype yra namo ir ūkinio pastato pamatai, kaip jie atrodo. Negalima atstatyti pastato, nežinant, ar ten buvo pastatai ir kaip jie atrodė. Atsakovo įsitikinimu, pareiškėjas prašo išduoti projektavimo sąlygas visiškai naujai statybai, todėl pareiškėjui turi būti taikomas Saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 2 d. 8 p. numatytas draudimas statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius.

17Tretysis suinteresuotas asmuo Neries regioninio parko direkcija atsiliepimu prašo apeliacinio skundo netenkinti. Direkcijos teigimu, pagal Konstitucinio Teismo 2006-03-14 nutarimą bei Miškų įstatymo 2 str. 3 d. nuostatas miškų ūkio paskirties žemės sklypuose naujų pastatų statyba buvusių sodybų vietose negalima.

18Teisėjų kolegija

konstatuoja:

19V.

20Iš bylos matyti, kad pareiškėjo nurodytas žemės sklypas, kuriame jis siekia atkurti buvusią sodybą ir gauti iš atsakovo atitinkamas projektavimo sąlygas, yra įregistruotas nekilnojamojo turto registre kaip miškų ūkio paskirties žemė (b.l. 49 - 50). Specialusis įstatymas, reglamentuojantis teisinius santykius dėl miško ūkio paskirties žemės, yra Miškų įstatymas, todėl nagrinėjant šį administracinį ginčą pirmiausia taikytinos šio įstatymo nuostatos.

21Miškų įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje, kuri galiojo tiek 2006-10-25 pareiškėjui Miško savininkų kooperatyvui „Aukštaitijos šilas“ kreipiantis į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją dėl projektavimo sąlygų sąvado išdavimo, tiek 2007-05-14 Vilniaus rajono savivaldybės administracijai atsisakius išduoti projektavimo sąlygų sąvadą, buvo nustatyta, kad miško žemė - apaugęs mišku (medynai) ir neapaugęs mišku (kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės, medelynai, daigynai, miško sėklinės plantacijos ir žaliaviniai krūmynai bei plantacijos) plotas; miško žemei taip pat priskiriami tame pačiame plote esantys miško keliai, kvartalų, technologinės ir priešgaisrinės linijos, medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės, taip pat žemė, skirta miškui įveisti. Iš esmės tokia pati nuostata yra išdėstyta Žemės įstatymo 26 straipsnyje. Todėl darytina išvada, kad pagal paminėtus teisės aktus miško ūkio paskirties žemėje yra leidžiama tik medienos sandėlių bei kitų su miškų susijusių įrenginių, poilsio, žvėrių pašarų aikštelių statyba. Visų kitų statinių, tame tarpe, sodybų statyba nėra leidžiama. Kolegijos manymu, nėra pakankamai teisinių argumentų, kurie leistų teigti, jog aptartieji Miškų įstatyme ir Žemės įstatyme nustatyti ribojimai, ypač atsižvelgiant į miškų, kaip ypatingų nuosavybės teisės objektų, pobūdį, jų ypatingą ekologinę, socialinę ir ekonominę reikšmę aplinkai, draudimai yra neproporcingi siekiamam konstituciškai pagrįstam tikslui, kad savininkų nuosavybės teisės varžomos labiau negu leidžia Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas).

22Žemės įstatymo 21 str. 1 p. nustatyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą bei pobūdį. Taigi, pareiškėjas Miško savininkų kooperatyvas „Aukštaitijos šilas“ žinodamas paminėtų įstatymo reikalavimus negalėjo turėti teisėtų lūkesčių, kad įstatymas galėtų būti nevykdomas.

23Sutinkamai su administracinių teismų praktika Saugomų teritorijų įstatymas ir Statybų privačioje žemėje reglamento 3 punktas negali būti aiškinami ir taikomi kaip leidžiantys netaikyti paminėtų Miškų įstatymo ir Žemės įstatymo draudimų (administracinė byla Nr. A556-206/2008, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 4(14), 2008, administracinė byla Nr. A39-99/2008, administracinė byla Nr. A-261-944/2008).

24Apeliacinės instancijos teismas esminių procesinių pažeidimų nenustatė. Skundžiamo teismo sprendimo turinys yra aiškus. Teismo sprendimo rezoliucinė dalis atitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo 32 str. 3 d. nustatą, kad apskundus administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia.

25Pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai taikė ir aiškino teisės aktus reglamentuojančius ginčo santykius, tinkamai įvertino faktines aplinkybes, todėl priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas jo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas.

26Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio l dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

27Pareiškėjo Miško savininkų kooperatyvo „Aukštaitijos šilas“ apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

28Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Pareiškėjas Miško savininkų kooperatyvas “Aukštaitijos šilas”... 6. Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2007-05-14 raštu Nr.... 7. Pareiškėjas Miško savininkų kooperatyvas “Aukštaitijos šilas”... 8. Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisija 2007-07-13 sprendimu Nr.... 9. II.... 10. Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija kreipėsi į... 11. Pareiškėjas Miško savininkų kooperatyvas “Aukštaitijos šilas”... 12. III.... 13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. spalio 18 d. sprendimu... 14. IV.... 15. Pareiškėjas Miško savininkų kooperatyvas „Aukštaitijos šilas“... 16. Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepimu prašo... 17. Tretysis suinteresuotas asmuo Neries regioninio parko direkcija atsiliepimu... 18. Teisėjų kolegija... 19. V.... 20. Iš bylos matyti, kad pareiškėjo nurodytas žemės sklypas, kuriame jis... 21. Miškų įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje, kuri galiojo tiek 2006-10-25... 22. Žemės įstatymo 21 str. 1 p. nustatyta, kad žemės savininkai ir kiti... 23. Sutinkamai su administracinių teismų praktika Saugomų teritorijų įstatymas... 24. Apeliacinės instancijos teismas esminių procesinių pažeidimų nenustatė.... 25. Pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai taikė ir aiškino teisės... 26. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 27. Pareiškėjo Miško savininkų kooperatyvo „Aukštaitijos šilas“... 28. Nutartis neskundžiama....