Byla e2A-1784-340/2019
Dėl tėvystės nuginčijimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto – tėvystės nustatymo, trečiasis asmuo – N. K

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Almos Urbanavičienės ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens N. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. G. patikslintą ieškinį atsakovui M. B. dėl tėvystės nuginčijimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto – tėvystės nustatymo, trečiasis asmuo – N. K..

2Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

41.

5ieškovė S. G. patikslintu ieškiniu prašė teismo pripažinti, kad M. B. nėra S. B. (po santuokos sudarymo – G.) tėvas, o S. B. (po santuokos sudarymo – G.) nėra M. B. dukra, panaikinti ( - ) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje sudarytame gimimo įraše Nr. 392 duomenis apie tai, kad M. B. yra S. B. tėvas. Taip pat prašė nustatyti juridinį faktą, kad J. K., a. k ( - ) miręs ( - ), yra S. G. tėvas, o S. G. yra J. K., a. k ( - ) mirusio ( - ), dukra, įrašyti ( - ) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje sudarytame gimimo įraše Nr. 392 duomenis apie tai, kad J. K., a. k ( - ) yra S. B., gimusi ( - ), a. k ( - ) tėvas.

62.

7Ieškovė S. G. juridinę reikšmę turinčio fakto – vaiko tėvystės, tėvui mirus, nustatymo prašė tikslu, kuomet juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas turės įtakos paveldėjimui.

83.

9Ieškovė nurodė, kad jos motina A. B., mirusi ( - ), buvo sudariusi santuoką su atsakovu M. B.. Santuoka buvo sudaryta Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje ( - ), nutraukta ( - ) Rusijoje. Santuokoje ( - ) gimė ieškovė S. B. (po santuokos sudarymo – G.). Pagal tuo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso 53 straipsnį jos, kaip gimusios santuokoje, tėvu ( - ) išduotame gimimo įraše Nr. 392 buvo nurodytas atsakovas. Tačiau atsakovas niekada nelaikė ieškovės savo dukra, ieškovė taip pat žinojo, kad šis asmuo nėra jos biologinis tėvas, nes dar prieš sudarydama santuoką su atsakovu ieškovės motina palaikė artimus ryšius su kitu vyru J. K., pastojo nuo jo ir santuoką su atsakovu sudarė tik kerštaudama ieškovės biologiniam tėvui, kuris tuo metu buvo vedęs. Atsakovas niekada su ieškove nebendravo kaip su savo dukra, nutraukęs santuoką su ieškovės motina, nutraukė visus ryšius ir su pačia ieškove, neteikė jai materialinio išlaikymo, nesidomėjo, kaip ji auga. Ieškovė taip pat nepalaikė su atsakovu jokio kontakto. Pažymėjo, jog tiek J. K., tiek atsakovas M. B. žinojo, kad ieškovė yra J. K. vaikas. Nurodė, kad paauglystėje atkūrusi ryšį su savo biologiniu tėvu J. K., ieškovė su juo nuolat bendraudavo. Ieškovė lankydavosi J. K. namuose. Su J. K. sūnumi J. K. bendravo kaip brolis ir sesuo. Ieškovė niekada nesureikšmino fakto, kad gimimo įraše J. K. nėra nurodytas kaip jos tėvas, nemanė, kad šis formalumas yra svarbus, nes tarp jos ir tėvo buvo užsimezgęs dukters – tėvo ryšys, apie teisės aktuose vaikams numatytas teises, tame tarpe ir paveldėjimo teisę, nesusimąstydavo, ypač, kai J. K. buvo dar gana jaunas sveikas vyras. Be to, jis buvo užsiminęs, kad ir po savo mirties ieškovės nenuskriaus, dalį savo turto paliks jai testamentu. Ieškovė nurodė, kad tarp J. K. ir jo sutuoktinės N. K. vyko gana įtemptas skyrybų procesas. Ieškovė žinojo, kad tėvas yra užimtas šiuo ir kitais reikalais, todėl kurį laiką ieškovė jo netrukdė. Kai ilgesnį laiką nepavyko susisiekti su tėvu, 2018 m. liepos 14 d. nusprendė nusiųsti SMS žinutę jo sutuoktinei N. K. ir paprašė atsiųsti tėvo telefono numerį. Atsakydama N. K. informavo ieškovę, kad tėvas J. K. ( - ) mirė. Apie tėvo mirtį anksčiau ieškovei nebuvo pranešta. Ieškovė paaiškino, kad šiuo metu, kaip J. K. dukra, turėtų teisę į jo palikimo dalį. Kadangi J. K. mirė staiga, jis nespėjo sudaryti testamento, ir ieškovė, norėdama kaip jo duktė paveldėti dalį savo tėvo turto, kreipiasi į teismą dėl atsakovo M. B. tėvystės nuginčijimo ir J. K. tėvystės nustatymo. Nurodė, kad anksčiau dėl tėvystės nuginčijimo ieškovė nesikreipė, nes nemanė, kad tai gali būti svarbu. Ieškovės tikrasis tėvas J. K. ieškovę visada pripažino, žadėjo testamentu palikti jai savo turto dalį, atsakovas – priešingai, niekada ja nesidomėjo ir nepalaikė ryšio, todėl ieškovė neteikė reikšmės oficialiems įrašams gimimo dokumentuose. Šiuo metu ieškovė turi kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo. Kadangi tėvystės nustatymui ieškinio senaties terminas nėra taikomas, prašo teismo atnaujinti Civilinio kodekso 3.152 straipsnyje numatytą ieškinio tėvystės nuginčijimui senaties terminą kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.

104.

11Atsakovas M. B. su ieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti.

125.

13Nurodė, kad jis buvo sudaręs santuoką su ieškovės motina A. B.. Santuoka buvo sudaryta ( - ) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje ir nutraukta ( - ) Rusijoje. Santuokos sudarymo metu ieškovės motina jau laukėsi ieškovės. Atsakovas ir ieškovės motina tarnavo ( - ) ir trumpą laiką iki santuokos sudarymo atsakovas palaikė artimus santykius su ieškovės motina A. B.. Ji pranešė atsakovui, kad laukiasi. Iš pradžių atsakovas manė, kad vaikas yra jo, todėl nusprendė prisiimti atsakomybę ir sudaryti su ieškovės motina santuoką. Vis dėlto, sužinojęs, kelių mėnesių yra nėštumas, atsakovas pradėjo abejoti savo tėvyste. Jo abejones sustiprino ir sklindantys gandai apie ieškovės motinos romaną su vedusiu vyru. Atsakovas pradėjo sekti ieškovės motiną ir išsiaiškino, kad jos meilužis yra adjutantas J. K.. Tiek ieškovės motina A. B., tiek ir J. K. prisipažino atsakovui, kad vaikas yra ne jo, o J. K.. Po to atsakovo santykiai su A. B. tapo itin blogi, jie nesutarė ir anksčiau, bet sužinojęs apie kito vyro tėvystę atsakovas paliko ieškovės motiną ir persikraustė gyventi į Kaliningradą, Rusiją. Atsakovas niekada nesidomėjo, kaip auga ieškovė, neteikė jai materialinio išlaikymo, nebendravo su ieškove, nes žinojo, kad ieškovė nėra jo vaikas. Atsakovo tėvystė ieškovės gimimo akto įraše nurodyta formaliu pagrindu – vaikas gimė tuo metu, kai jis su ieškovės motina buvo santuokoje. Tiek A. B., tiek J. K. atsakovui yra patys prisipažinę, kad ieškovė yra jų romano vaisius.

146.

15Trečiasis asmuo N. K. su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė taikyti senaties terminą tėvystės nuginčijimui ir atmesti ieškinį kaip nepagrįstą.

167.

17Nurodė, kad ( - ) ieškovės motina A. B. ir atsakovas sudarė santuoką, o ieškovė gimė ( - ), t. y. ieškovė gimė praėjus 5,5 mėnesiams nuo jos motinos ir atsakovo santuokos sudarymo. Taigi, santuokos sudarymo dieną ieškovės motina buvo nėščia jau 3,5 mėnesio ir jos nėštumas buvo akivaizdus. Atsakovas, būdamas išsilavinęs kariškis, galėjo ir turėjo suprasti, jog ieškovės motina galimai laukiasi vaiko ne nuo atsakovo ir galėjo nesudaryti santuokos. Konstatuotina, jog atsakovas, sudarydamas santuoką su ieškovės motina, puikiai įvertino visas aplinkybes ir buvo įsitikinęs, jog ieškovės motina laukiasi vaiko nuo atsakovo. Pažymėjo, kad atsakovas kartu su ieškovės motina santuokoje pragyveno iki ( - ), t. y. atsakovas gyveno su ieškove santuokoje beveik ketverius metus ir visą šį laikotarpį rūpinosi ieškove ir jos motina. Atsakovas ir ieškovės motina, nutraukdami santuoką, ir iki šiol (daugiau kaip 29 metus) nekėlė klausimo dėl tėvystės nuginčijimo. Šios rašytiniais įrodymais pagrįstos faktinės aplinkybės paneigia ieškovės ir atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodomus jokiais įrodymais nepagrįstus teiginius dėl ieškovės motinos romano su J. K.. Konstatuotina, jog atsakovas nuo pat ieškovės gimimo rūpinosi ieškove ir iki šiol laikė ir pripažino ieškovę savo dukra. Šių faktų nei ieškovė, nei atsakovas nepaneigė jokiais rašytiniais įrodymais. Nurodė, kad ieškovė nuo trylikos metų amžiaus pradėjo domėtis, kas yra jos biologinis tėvas, kas patvirtina faktą, jog ieškovė nuo pat gimimo nebuvo mačiusi ir nepažinojo J. K. daugiau nei 13 metų. Trečiojo asmens manymu, J. K. visiškai nebendravo ir nepalaikė jokių ryšių su ieškovės motina ir ieškovę iki ir po ieškovės gimimo, dėl ko mirusįjį J. K. ir ieškovę nesiejo tėvo ir dukters santykiai ir J. K. negali būti ieškovės tėvu. Pats mirusysis J. K. nesiekė to, kad būtų nustatyta jo tėvystė ieškovei nei jai būnant nepilnamete, nei tapus pilnamete. Tai leidžia daryti išvadą, kad J. K. niekada nesiekė įgyvendinti ieškovei kaip savo dukrai jokių teisių ir pareigų ir jos nepripažino dukra. Nurodė, kad ieškovė teismui ieškinį pateikė praėjus daugiau nei 16 metų nuo to momento, kai motina ieškovei (2002 metais jai būnant 13 metų amžiaus) neva pasakė apie tai, kad jos tėvas gali būti kitas asmuo nei nurodytas jos gimimo liudijime, ir praėjus daugiau nei 11 metų nuo to momento, kai ieškovė tapo pilnametė. Ieškovei aplinkybės, sudarančios pagrindą tėvystei ginčyti, buvo žinomos 16 metų, todėl ji turėjo pakankamai laiko tam, kad dar esant gyvam galimam biologiniam tėvui, priimti sprendimą dėl savo kilmės išsiaiškinimo. Ieškovė to nedarė 16 metų, skaičiuojant nuo pirmojo pokalbio su motina, ir daugiau nei 11 metų nuo to momento, kai ieškovė tapo nepilnametė. Ieškovė ieškinį pateikė tik po J. K. mirties ir, kaip matyti iš ieškovės pateikto testamentų registrų išrašo, paaiškėjus, kad J. K. mirties likęs palikimas yra priimtas trečiojo asmens ir jos vaikų. Toks ieškovės elgesys negali būti laikomas sąžiningu ir teisingu, ir nagrinėjamu atveju negali būti laikomas prioritetiniu.

18II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

198.

20Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 25 d. sprendimu ieškovės S. G. ieškinį tenkino: pripažino, kad atsakovas M. B., gimęs ( - ), nėra S. G. (iki santuokos sudarymo B.), asmens kodas ( - ) tėvas, o S. G. (iki santuokos sudarymo B.), asmens kodas ( - ) nėra M. B., gimusio ( - ), vaikas; panaikino ( - ) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriaus gimimo įraše (gimimo įrašo Nr. 392), duomenis, kad M. B., gimęs ( - ), yra S. B., gimusios ( - ), tėvas; nustatė juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad J. K., asmens kodas ( - ) miręs, ( - ), buvo ieškovės S. G., asmens kodas ( - ) tėvas.

219.

22Teismas, vadovaudamasis ieškovės S. G. paaiškinimais, trečiojo asmens N. K. paaiškinimais, kad jai buvo žinoma apie sutuoktinio J. K. nesantuokinę dukrą, ekspertizės išvada, kad J. K. yra S. G. tėvas 99,999 procentų tikimybe, liudytojų J. K. ir G. K. parodymais, kad tėvas jiems ne kartą minėjo apie turimą dukra, liudytojos I. V. parodymais, kad J. K. net jai skambindavęs ir domėdavęsis apie S. G., rūpindavosi ja, parodymais, ieškovės pateiktomis fotonuotraukomis, kurios patvirtina, kad J. K. tikrai su ja bendravo, padarė išvadą, kad J. K., miręs, ( - ), buvo ieškovės S. G. biologiniu tėvu.

2310.

24Teismas iš atsakovo M. B. atsiliepime nurodytų aplinkybių nustatė, kad atsakovas nėra ieškovės biologinis tėvas, jis niekada nesidomėjo, kaip auga ieškovė, neteikė jai materialinio išlaikymo, nebendravo su ieškove, nes žinojo, kad ieškovė nėra jo vaikas. Teismas laikė nustatyta, kad ieškovė nelaiko M. B. savo tėvu, atsakovas M. B. nelaiko ieškovės savo dukra, socialinis ryšys nei iš ieškovės, nei iš atsakovo pusės nėra susiformavęs, taigi sprendė, kad nei atsakovo, kaip tėvo, nei ieškovės, kaip vaiko, interesai nuginčijus atsakovo tėvystę nebus pažeisti. Teismas konstatavo, kad nustačius, kad S. G. (iki santuokos sudarymo B.) biologinis tėvas yra J. K., atsakovas M. B. negali būti S. G. tėvas.

2511.

26Teismas atmetė trečiojo asmens N. K. prašymą byloje taikyti ieškinio senatį atsakovo M. B. tėvystės nuginčijimui. Teismas pažymėjo, jog prašyti taikyti ieškinio senatį turi teisę ginčo materialiojo teisinio santykio šalis, prieš kurios interesus nukreiptas byloje pareikštas materialusis teisinis reikalavimas. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl tėvystės nuginčijimo šalys yra vaikas S. G. ir vaiko gimimo liudijime tėvu įrašytas M. B.. Teismas pažymėjo, jog nors ginčo tarp šio materialiojo teisinio santykio šalių nėra, tačiau CK 3.146 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jei vaikas gimė susituokusiai motinai, tėvystės nustatymas galimas tik nuginčijus duomenis gimimo įraše apie tėvą. S. G. teisme prašant nuginčyti M. B. tėvystę, t. y. materialųjį teisinį reikalavimą nukreipus prieš asmenį, kuris jos gimimo įraše įrašytas tėvu, jis procese dalyvauja atsakovu. Teismas pabrėžė, jog reikalavimas nuginčyti M. B. tėvystę S. G. atžvilgiu nėra nukreiptas prieš šios bylos proceso dalyvio trečiojo asmens N. K. interesus. N. K. interesai yra susiję su reikalavimu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. K., miręs ( - ), yra S. G. tėvas. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad šiuo atveju teisė prašyti taikyti senaties terminą nuginčyti atsakovo M. B. tėvystę priklauso tik atsakovui M. B..

27III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2812.

29Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo N. K. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti; taikyti ieškinio senaties terminą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

3012.1.

31Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu išsprendė ne visus byloje ieškovės pareikštus reikalavimus, t. y. teismas neišsprendė ieškovės patikslinto ieškinio 4 punkte nurodyto reikalavimo atnaujinti vienerių metų ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo senaties terminą, nustatytą CK 3.152 straipsnyje, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių bei skundžiamame sprendime visiškai nepasisakė dėl ieškovės nurodytų ieškinio senaties termino praleidimo (daugiau nei 16 metų) priežasčių svarbumo. Toks pirmosios instancijos teismo pažeidimas pripažįstamas absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 str. 2 d. 7 p.), dėl ko skundžiamas sprendimas naikintinas kaip nepagrįstas.

3212.2.

33Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjimo ir skundžiamu sprendimu nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje trečiaisiais asmenimis mirusiojo J. K. ir apeliantės vaikų: J. K. ir G. K., teisių ir pareigų. Toks pirmosios instancijos teismo pažeidimas pripažįstamas absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 str. 2 d. 2 p.), dėl ko skundžiamas sprendimas naikintinas kaip nepagrįstas.

3412.3.

35Tokio pobūdžio bylose, kai yra pareiškiamas dvigubas reikalavimas – nuginčyti ir nustatyti tėvystę, teismas ieškinio senaties termino taikymo klausimą privalo vertinti ne kiekvienam pareikštam reikalavimui atskirai, o kartu. Kadangi šioje byloje apeliantė, turinti priešingą suinteresuotumą bylos baigtimi nei ieškovė, turi tokias pat šalių teises ir pareigas, kokios jai yra suteiktos nagrinėjant bylą ypatingąja teisena, tame tarpe ir prašyti teismo taikyti ieškinio senatį ieškovės ieškinio reikalavimui dėl tėvystės nuginčijimo.

3612.4.

37Ieškovei aplinkybės, sudarančios pagrindą tėvystei ginčyti, buvo žinomos 16 metų, todėl ji turėjo pakankamai laiko tam, kad dar esant gyvam galimam biologiniam tėvui, priimti sprendimą dėl savo kilmės išsiaiškinimo. Ieškovė to nedarė 16 metų, skaičiuojant nuo pirmojo pokalbio su motina, ir daugiau nei 11 metų nuo to momento, kai ieškovė tapo pilnametė. Ieškovė reikalavimu dėl tėvystės nuginčijimo siekia ekonominės naudos – paveldėti velionio turtą. Atlikus ekspertizę ieškovė žino savo tikrąją kilmę ir ši jos teisė nėra pažeista, o tėvystės nuginčijimas ir nustatymas vien tik dėl ekonominės naudos nėra galimas. Būtent tokiam ieškovės elgesiui užkerta kelią įstatymas, reglamentuojantis ieškinio senaties institutą.

3812.5.

39Atsakovas nuo pat ieškovės gimimo gyveno su ieškove ir jos motina kaip šeima, išlaikė ir auklėjo ieškovę, rūpinosi ieškove ir iki šiol laikė ir pripažino ieškovę savo dukra. Šių faktų nei ieškovė, nei atsakovas nepaneigė jokiais rašytiniais įrodymais, kaip to reikalauja CPK 178 straipsnis, o jų paaiškinimai vertintini kritiškai, nes ieškovė yra suinteresuota tikslu gauti vien tik turtinės naudos – paveldėti mirusio biologinio tėvo turtą.

4012.6.

41Ieškovė ir atsakovas, kaip to reikalauja CPK 178 straipsnis, nepateikė teismui jokių rašytinių įrodymų patvirtinančių faktą, jog: (i) J. K. artimai bendravo su ieškovės motina iki ( - ); (ii) J. K. vedė bendrą ūkį ir kartu gyveno su ieškovės motina; (iii) J. K. nuo pat ieškovės gimimo pripažino ir laikė ieškovę savo dukterimi, rūpinosi ja kaip savo dukterimi, teikė jai išlaikymą, auklėjo ir prižiūrėjo.

422.

43Ieškovė S. G. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo trečiojo asmens N. K. apeliacinį skundą atmesti. Nurodo šiuos atsikirtimus:

4413.1.

45Nesutiktina su apeliantės teiginiu dėl CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatyto absoliutaus pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindo. Ieškovė sutinka, kad su reikalavimu nuginčyti tėvystę kreipėsi į teismą praleidusi įstatyme numatytą ieškinio senaties tėvystės nuginčijimui terminą, todėl tuo atveju, jeigu būtų kitos ginčo šalies reikalavimas taikyti ieškinio senatį, būtų pagrindas spręsti dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo galimybių ir pagrindų. Ginčo dėl tėvystės nuginčijimo šalis – atsakovas M. B. nekėlė reikalavimo taikyti ieškinio senatį. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja ginčo šalis. Trečiasis asmuo N. K. nėra ginčo dėl tėvystės nuginčijimo šalis. Apeliantė teigia, kad turi priešingą suinteresuotumą nei ieškovė bylos dėl tėvystės nuginčijimo baigtimi, tačiau nepaaiškina, kokie jos interesai bus paveikti, jeigu bus pripažinta, kad atsakovas M. B. nėra ieškovės S. G. tėvas ir bus panaikinti atitinkami duomenys ieškovės gimimo įraše.

4613.2.

47Apeliaciniame skunde visiškai nepasisakoma dėl pagrindinio J. K. tėvystės įrodymo šioje byloje – atliktos DNR ekspertizės, kurios išvada patvirtina, kad ieškovė yra mirusiojo biologinė duktė, o jis – ieškovės tėvas.

4813.3.

49Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad ieškovė įsibrauna į mirusiojo šeimą ir į jos susiformavusius santykius, siekia sugriauti jau nusistovėjusių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, tačiau byloje buvo įrodyta ir pati apeliantė bei jos sūnūs tai patvirtino, kad jų šeimos nebuvo jau 4-5 metus. Tarp mirusiojo ir apeliantės vyko sudėtingas skyrybų procesas, sūnūs su tėvu nebendravo 5 metus, buvo kilęs aršus ginčas dėl turto pasidalinimo, todėl būtent apeliantės tikslas yra materialinė nauda, viso mirusiojo turto paveldėjimas, atimant iš ieškovės, mirusiojo dukters, šią teisę.

5013.4.

51Apeliantė deklaratyviai nurodo, kad buvo būtina į procesą įtraukti trečiaisiais asmenimis mirusiojo sūnus J. K. ir G. K., bet nenurodo, kokią įtaką jų teisėms ir pareigoms turės teismo sprendimas. Mirusiojo sūnūs yra perleidę savo paveldėjimo teises motinai – apeliantei N. K., todėl nepretenduoja į savo tėvo turto paveldėjimą.

523.

53Atsakovas M. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo trečiojo asmens N. K. apeliacinį skundą atmesti. Nurodo šiuos atsikirtimus:

5414.1.

55Kadangi atsakovas byloje neprašė taikyti ieškinio senaties termino, termino atnaujinimo klausimas šioje byloje neturėjo būti sprendžiamas. Teismas teisingai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senaties taikymą ir ieškinio senaties atnaujinimą. Trečiasis asmuo N. K., vadovaujantis civilinės teisės normomis ir kasacinio teismo praktika, neturi teisės prašyti taikyti ieškinio senatį sprendžiant dėl atsakovo M. B. tėvystės ieškovės S. G. atžvilgiu nuginčijimo. Ji nėra ginčo dėl tėvystės nuginčijimo materialiojo teisinio santykio šalis.

5614.2.

57Trečiojo asmens apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, kad atsakovas nuo pat ieškovės gimimo gyveno su ieškove ir jos motina kaip šeima, išlaikė ir auklėjo ieškovę, rūpinosi ieškove ir iki šio laiko pripažįsta ją savo dukra yra absoliučiai nepagrįsti. Pati ieškovės motina ir J. K. nebandė nuo atsakovo slėpti tiesos, prisipažino, kad vaiko tėvas yra J. K. ir nuo tada atsakovui M. B. ieškovė S. G. nerūpėjo. Jis išvyko iš Lietuvos dar mergaitės ankstyvoje vaikystėje ir nuo tada jokio ryšio su ja nepalaikė.

58IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

594.

60Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

615.

62Apeliacijos dalykas nagrinėjamoje byloje – ieškinio senaties taikymo civilinėse bylose dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo ypatumai; esminis apeliacinio skundo argumentas – teismo atsisakymo taikyti ieškinio senatį civilinėje byloje dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo pagal trečiojo asmens (nagrinėjamoje byloje – apeliantės N. K.) reikalavimą.

636.

64Byloje nustatyta, kad ieškovė S. G. patikslintu ieškiniu prašė teismo pripažinti, kad M. B. nėra S. B. (po santuokos sudarymo – G.) tėvas, o S. B. (po santuokos sudarymo – G.) nėra M. B. dukra, panaikinti ( - ) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje sudarytame gimimo įraše Nr. 392 duomenis apie tai, kad M. B. yra S. B. tėvas. Ieškovė patikslino ieškinį, patiekdama dar vieną reikalavimą- nustatyti juridinį faktą, kad J. K., a. k ( - ) miręs ( - ), yra S. G. tėvas, o S. G. yra J. K., a. k ( - ) mirusio ( - ), dukra, įrašyti ( - ) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje sudarytame gimimo įraše Nr. 392 duomenis apie tai, kad J. K., a. k ( - ) yra S. B., gimusi ( - ), a. k ( - ) tėvas.

657.

66Kasacinio teismo išaiškinta, kad tais atvejais, kai spėjamas vaiko tėvas yra miręs, byla dėl tėvystės nustatymo yra nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka pagal CPK nustatytas bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimo taisykles, nepriklausomai nuo to, ar nagrinėjimo metu kyla ginčas dėl teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374/2018). Teismas pagrįstai nagrinėjo abu reikalavimus kartu, ginčo teisenos tvarka, nes yra kilęs ginčas dėl teisės (Lietuvos aukščiausiojo teismo 2003 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-696/2003).

678.

68Nagrinėjamoje byloje reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo pareiškusi ieškovė S. G. (gim. ( - )) yra pilnametė. Kaip nurodė ji pati, apie tai, kad jos biologinis tėvas yra J. K., o ne motinos sutuoktinis M. B., ji sužinojo iš motinos, būdama 13 metų. Ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo ir kito asmens tėvystės nustatymo buvo pareikštas 2018-09-12 t. y. po 16 metų nuo sužinojimo momento ir po 11 m. nuo to momento, kai ieškovė S. G. tapo pilnamete. Bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme metu ieškovės galimo tėvo turto paveldėtoja – trečiais asmuo N. K. reikalavo taikyti ieškinio senatį ir atmesti S. G. reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo, motyvuodama, kad reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo buvo pareikštas po 16 metu po to, kai S. G. sužinojo, kas yra jos tikras tėvas; reikalavimai dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo buvo pareikšti tik po J. K. mirties, aiškiai siekiant tik materialinės naudos (paveldėjimo). Teismas atmetė trečiojo asmens prašymą N. K. prašymą dėl ieškinio senaties taikymo, motyvuodamas, kad tėvystės nuginčijimas savaime nesukelia trečiajam asmeniui N. K. jokių teisinių pasekmių, ji nėra tėvystės nuginčijimo teisinio santykio dalyvė ir negali reikalauti taikyti ieškinio senatį. Atsakovas M. B. (asmuo, įrašytas ieškovės S. G. gimimo įraše jos tėvu) taikyti ieškinio senatį nereikalavo

699.

70Apeliantė nesutiko su teismo sprendimu, motyvuodama, kad teismas be pagrindo atsisakė taikyti ieškinio senatį ieškovės reikalavimui dėl tėvystės nuginčijimo pagal trečiojo asmens reikalavimą. Ieškovės tėvai – jos motina ir motinos sutuoktinis niekada nekėlė klausimo dėl tėvystės nuginčijimo; biologinis tėvas J. K. niekada nesiekė to, kad būtų nustatyta jo tėvystė ieškovei. Pati ieškovė daugiau nei 11 metų nuo to momento, kai tapo pilnametė ir žinodama aplinkybes, duodančias pagrindo teigti, kad atsakovas M. B. nėra jos tikras tėvas nedėjo jokių pastangų tam, kad įgyvendinti savo teisę žinoti savo tikrąja kilmę. Apeliantė pažymėjo, jog atlikus DNR ekspertizę ieškovė žino savo tikrąją kilmę, o tėvystės nuginčijimas vien dėl ekonominės naudos nėra galimas. Apeliantė taip pat rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3596/2013 išaiškinimais, jog ieškiniams dėl tėvystės nustatymo ieškinio senaties terminas netaikomas, todėl to tokio pobūdžio bylose, kai yra pareiškiamas dvigubas reikalavimas – nuginčyti ir nustatyti tėvystę, teismas ieškinio senaties termino taikymo klausimą turėtų vertinti ne kiekvienam pareikštam reikalavimui atskirai, o kartu. Apeliantės vertinimu esant konstatuotai išvadai, kad pareiškėja praleido vienerių metu ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl tėvystės nuginčijimo pareikšti, reikalavimas dėl tėvystės nustatymo taip pat atmestinas.

7110.

72Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais. Vertinant apeliantės nurodytus ieškinio senaties taikymo aspektus, svarbu, kad nagrinėjamu atveju su reikalavimais dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo kreipėsi pati ieškovė. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis) įtvirtina žmogaus (vaiko) teises žinoti savo kilmę ir biologinį tėvą. EŽTT yra nurodęs bendrąjį principą, kad tėvystės nustatymo bylose asmenys turi Konvencijos saugomą gyvybiškai svarbų interesą gauti informaciją, būtiną atskleidžiant tiesą apie svarbų jų asmens identiteto aspektą; privataus gyvenimo gerbimas reikalauja, kad kiekvienas galėtų nustatyti savo kaip atskiro žmogaus identiškumą apibūdinančius faktus – asmens teisė į tokią informaciją yra svarbi dėl šios informacijos poveikio asmenybės formavimuisi (žr., pvz., EŽTT 2002 m. vasario 7 d. sprendimą byloje Mikulić prieš Kroatiją, peticijos Nr. 53176/99, par. 64); šiame kontekste svarbi asmens galimybė ne tik žinoti savo kilmę, bet ir galimybė ją teisiškai pripažinti (žr., pvz., EŽTT 2005 m. birželio 2 d. sprendimą byloje Znamenskaya prieš Rusiją, peticijos Nr. 77785/01

7311.

74Tėvyste grindžiamos ne tik vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, bet ir svarbus vienos iš pamatinių žmogaus teisių - teisės į privataus ir šeimyninio gyvenimo neliečiamumą aspektas – teisė žinoti savo kilmę ir siekti jo teisino pripažinimo. Dėl išdėstyto sprendžiama, kad prioritetiškai ginama ne tik žmogaus teisė žinoti savo kilmę ir biologinius tėvus, bet ir teisė teisiškai pripažinti savo kilmę. Tai, kad ieškovė pareikškime dėl juridinio fakto nustatymo nurodė, jog tėvystės fakto nustatymas turės įtakos paveldėjimui, negali pakeisti šalių teisinio santykių turinio, dėl to atmestinas apeliantės argumentas, kad ieškovė žino savo tikrąją kilmę, o tėvystės nuginčijimas vien dėl ekonominės naudos nėra galimas. Ieškovės teisė siekti teisiškai pripažinti savo tikrąją kilmę negali būti paneigiama.

7512.

76Teisėjų kolegija vertinimu apeliantė be pagrindo nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi kasacinio teismo praktika, nurodyta Lietuvos aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3596/2013. Pažymėtina, kad kasacinis teismas apeliantės cituojamoje byloje iš tikrųjų išaiškino, kad tokio pobūdžio bylose, kai yra pareiškiamas dvigubas reikalavimas – nuginčyti ir nustatyti tėvystę, teismas ieškinio senaties termino taikymo klausimą turėtų vertinti ne kiekvienam pareikštam reikalavimui atskirai, o kartu, tačiau teismas pabrėžė, kad ieškinio senaties taikymo klausimas sprendžiamas, prioritetiškai atsižvelgdamas į vaiko interesus.

7713.

78Sutrumpintas vienerių metu ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl tėvystės nuginčijimo nustatytas CK 3.152 straipsnio 1 dalyje atsižvelgiant į būtinumą apsaugoti vaiko interesus ir užtikrinti jo statuso apibrėžtumą.

7914.

80Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad teismas teisės normas aiškina ir taiko konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Apeliantės nurodytoje byloje su reikalavimu dėl kito asmens tėvystės nuginčijimo kreipėsi vaiko motina, kai vaikui sukako 12 metų; ieškinys buvo pareikštas spėjamam vaiko tėvui (biologiniam) ir asmeniui, įrašytam į vaiko gimimo įrašą jo tėvu. Ieškinio senatį reikalavimui dėl tėvystės nuginčijimo reikalavo taikyti spėjamas biologinis vaiko tėvas. Bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad ieškovės neveikimas (12 metų nesikreipė dėl tėvystės nuginčijimo) negali paveikti nepilnamečio interesų žinoti savo tėvus, pirmiausia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis), o tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų, nes vaikas žino, kad šis atsakovas nėra jo tėvas. Kasacinis teismas konstatavo, kad žemesnės instancijos teismai tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias tėvystės nuginčijimą ir nustatymą.

8115.

82Apeliantė iš esmės rėmėsi tuo, kad kasacinis teismas jos nurodytoje byloje nepaneigė spėjamo (biologinio) vaiko teisę reikalauti taikyti ieškinio senatį reikalavimui dėl tėvystės nuginčijimo; problema, ar gali spėjamas biologinis vaiko tėvas reikalauti taikyti senatį reikalavimui dėl tėvystės nuginčijimo, nebuvo nagrinėjimo dalyku, bylą nagrinėję teismas pasisakė dėl senaties taikymo iš esmės.

8316.

84Tačiau nagrinėjamoje byloje faktinė situacija skiriasi – reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo pareiškė vaikas – ieškovė, siekdama nustatyti savo tikrąją kilmę; spėjamas biologinis tėvas mirė, todėl reikalavimas dėl tėvystės nustatymo buvo pareikštas ypatingos teisenos tvarką. Trečiasis asmuo N. K., ieškovės biologinio tėvo J. K. turto paveldėtoja byloje patraukta trečiuoju asmeniu, tačiau iš esmės ji yra suinteresuotas asmuo pagal ieškovės reikalavimą dėl tėvystės nustatymo, kaip J. K. turto paveldėtoja (CPK 443 str. 3 d.). Tačiau įpėdiniams nepereina asmeninės šeimos santykių teisės ir pareigos (sutuoktinio tėvo, vaiko ir pan.), t.y. apeliantė nėra J. K. asmeniniu šeimos (tėvo ir dukters) santykių teisių ir pareigų paveldėtoja (CK 5.1 str. 3 d.). Dėl išdėstyto teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad N. K. nėra tėvystės nuginčijimo teisinio santykio dalyvė ir negali reikalauti taikyti ieškinio senatį reikalavimui dėl tėvystės nuginčijimo.

8517.

86Apeliantė taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas pripažinęs, kad atsakovas M. B. nėra ieškovės nei biologinis, nei socialinis tėvas, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus. Bylos duomenimis ieškovės motina A. B. ir atsakovas įregistravo santuoka ( - ), ( - ) gimė ieškovė. Ieškovės gimimo liudijime buvo įrašytas atsakovas M. B., pagal tuo metu galiojusios Santuokos ir šeimos kodekso 53 ir 58 straipsnius. ( - ) ieškovės tėvu santuoka buvo nutraukta, atsakovas išvyko į Kaliningrado sritį nuolat gyventi. Ieškovė, atsakovas bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad atsakovas žinojo, jog jis nėra ieškovės biologinis tėvas, neteikė jai išlaikymo, nebendravo su ja. Šalių paaiškinimais nustatytos aplinkybės nepaneigtos, apeliantės argumentas, kad tai, jog atsakovas M. B. 29 metus nesikreipė į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, nesiekė, kad ji sužinotų savo tikrąją kilmę, neįrodo, jog tarp ieškovės ir jos motinos sutuoktinio susiformavo socialinės tėvystės santykiai.

8718.

88Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliantės argumentu dėl netinkamo įrodymų vertinimo, nustatant J. K. tėvystę. Apeliantė nurodo, kad teismas neįvertino, kad J. K. gyveno šeimoje, visiškai nebendravo ir nepalaikė jokių ryšių su ieškovės motina ir ieškove iki ir po ieškovės gimimo; artimai nebendravo, neteikė jai išlaikymo, nesiekė patvirtinti tėvystę. Byloje esančios kelios ieškovės ir biologinio tėvo nuotraukos, tačiau faktas, jog ieškovė buvo kelis kartus susitikusi su savo biologiniu tėvu, negali būti vertinamas kaip tėvystės pripažinimas.

8919.

90Byloje nėra ginčo, kad 2018m. gruodžio 31 d. ekspertizės akto duomenimis Nr. ES 216/2018(01) J. K. yra ieškovės biologinis tėvas; byloje apklausti liudytojai (J. K. sūnūs) paliudijo, kad tėvas minėjo turintis dukrą, ieškovės teta paliudijo, kad J. K. domėjosi ir rūpinosi ieškove, laikė ją savo dukra.

9120.

92Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagrindas tiek tėvystei nustatyti, tiek jai nuginčyti yra moksliniai įrodymai. Tėvystei nustatyti pakanka vien šio įrodymo, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2013; 2011 m. birželio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011).

9321.

94Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje, kai M. B. tėvystė buvo nustatyta ne jo pareiškimu, o Santuokos ir šeimos kodekso 53 ir 58 straipsniuose nustatyta tvarka, ir duomenų apie socialinės tėvystės santykių susiformavimą tarp ieškovės ir atsakovo M. B. nėra, pirmosios instancijos teismo išvados neprieštarauja bylos nagrinėjimo metu nustatytoms faktinėms aplinkybėms (CPK 176, 185 str.).

9522.

96Dėl CPK 329 str.2 d. 7 punkte numatyto absoliutaus pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindo. Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus ieškovės pareikštus reikalavimus, t.y. neišsprendė patikslinto ieškinio 4 punkte nurodyto reikalavimo atnaujinti vienerių metu ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo senaties terminą, nustatytą CK 3.152 str., kaip praleistą dėl svarbių priežasčių bei skundžiamame sprendime visiškai nepasisakė dėl ieškovės nurodytų ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių svarbą. Apeliantė pažymėjo, jog ieškovė prašydama atnaujinti praleistą terminą, pripažino faktą, kad jį praleido.

9723.

98Teisėjų kolegija pažymi kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 str. 2 d.); ieškovės patikslinto ieškinio 4 punkte nurodytas prašymas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą nėra pagrindas taikyti ieškinio senatį. Pirmosios instancijos teismui pagrįstai nustatė, kad trečiasis asmuo N. K. neturėjo teisės reikalauti taikyti ieškinio senatį, todėl neturėjo pagrindo taikyti ieškinio senatį arba svarstyti klausimą dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo.

9924.

100Dėl CPK 329 str. 2 d. 3 punkte numatyto absoliutaus pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindo. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą neįtraukęs dalyvauti byloje trečiaisiais asmenimis mirusiojo J. K. vaikų, tuo skundžiamu teismo sprendimu nusprendė dėl jų teisių ir pareigų. Tačiau J. K. sūnūs J. K. ir G. K. nėra J. K. asmeninių šeimos (tėvo ir dukters) santykių teisių ir pareigų paveldėtojai; bylos duomenimis, jie atsisakė nuo palikimo N. K. naudai. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo įtraukti juos į bylos nagrinėjimą suinteresuotais asmenimis (CPK 443 str. 3 d.).

10125.

102Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir įvertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, tinkamai išaiškino bei pritaikė materialinės teisės normas reguliuojančias šalių teisinį santykį, nepažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nuostatų, taip pat tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas (CPK 176, 185 str.). Sprendimas teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

10326.

104Dėl bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinį skundą atmetus, apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos (LR CPK 93 str. 1 d.). Ieškovė patyrė 500 Eur atsiliepimo surašymo išlaidų, prašymas dėl jų priteisimo tenkinamas (CPK 93 str., 98 str. 1 d.).

105Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

Nutarė

106Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

107Priteisti S. G. (a. k. ( - ) iš N. K. (a. k. ( - ) 500 (penkis šimtus) Eurų bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. 1.... 5. ieškovė S. G. patikslintu ieškiniu prašė teismo pripažinti, kad M. B.... 6. 2.... 7. Ieškovė S. G. juridinę reikšmę turinčio fakto – vaiko tėvystės,... 8. 3.... 9. Ieškovė nurodė, kad jos motina A. B., mirusi ( - ), buvo sudariusi santuoką... 10. 4.... 11. Atsakovas M. B. su ieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti.... 12. 5.... 13. Nurodė, kad jis buvo sudaręs santuoką su ieškovės motina A. B.. Santuoka... 14. 6.... 15. Trečiasis asmuo N. K. su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė taikyti... 16. 7.... 17. Nurodė, kad ( - ) ieškovės motina A. B. ir atsakovas sudarė santuoką, o... 18. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 19. 8.... 20. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 25 d. sprendimu ieškovės... 21. 9.... 22. Teismas, vadovaudamasis ieškovės S. G. paaiškinimais, trečiojo asmens N. K.... 23. 10.... 24. Teismas iš atsakovo M. B. atsiliepime nurodytų aplinkybių nustatė, kad... 25. 11.... 26. Teismas atmetė trečiojo asmens N. K. prašymą byloje taikyti ieškinio... 27. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 28. 12.... 29. Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo N. K. prašo Vilniaus miesto apylinkės... 30. 12.1.... 31. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu išsprendė ne visus byloje... 32. 12.2.... 33. Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjimo ir skundžiamu sprendimu... 34. 12.3.... 35. Tokio pobūdžio bylose, kai yra pareiškiamas dvigubas reikalavimas –... 36. 12.4.... 37. Ieškovei aplinkybės, sudarančios pagrindą tėvystei ginčyti, buvo žinomos... 38. 12.5.... 39. Atsakovas nuo pat ieškovės gimimo gyveno su ieškove ir jos motina kaip... 40. 12.6.... 41. Ieškovė ir atsakovas, kaip to reikalauja CPK 178 straipsnis, nepateikė... 42. 2.... 43. Ieškovė S. G. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo trečiojo asmens N.... 44. 13.1.... 45. Nesutiktina su apeliantės teiginiu dėl CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkte... 46. 13.2.... 47. Apeliaciniame skunde visiškai nepasisakoma dėl pagrindinio J. K. tėvystės... 48. 13.3.... 49. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad ieškovė įsibrauna į mirusiojo... 50. 13.4.... 51. Apeliantė deklaratyviai nurodo, kad buvo būtina į procesą įtraukti... 52. 3.... 53. Atsakovas M. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo trečiojo asmens N.... 54. 14.1.... 55. Kadangi atsakovas byloje neprašė taikyti ieškinio senaties termino, termino... 56. 14.2.... 57. Trečiojo asmens apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, kad atsakovas nuo pat... 58. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai... 59. 4.... 60. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis... 61. 5.... 62. Apeliacijos dalykas nagrinėjamoje byloje – ieškinio senaties taikymo... 63. 6.... 64. Byloje nustatyta, kad ieškovė S. G. patikslintu ieškiniu prašė teismo... 65. 7.... 66. Kasacinio teismo išaiškinta, kad tais atvejais, kai spėjamas vaiko tėvas... 67. 8.... 68. Nagrinėjamoje byloje reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo... 69. 9.... 70. Apeliantė nesutiko su teismo sprendimu, motyvuodama, kad teismas be pagrindo... 71. 10.... 72. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais. Vertinant apeliantės... 73. 11.... 74. Tėvyste grindžiamos ne tik vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninės ir turtinės... 75. 12.... 76. Teisėjų kolegija vertinimu apeliantė be pagrindo nurodė, kad pirmosios... 77. 13.... 78. Sutrumpintas vienerių metu ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl... 79. 14.... 80. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad teismas teisės normas... 81. 15.... 82. Apeliantė iš esmės rėmėsi tuo, kad kasacinis teismas jos nurodytoje byloje... 83. 16.... 84. Tačiau nagrinėjamoje byloje faktinė situacija skiriasi – reikalavimą dėl... 85. 17.... 86. Apeliantė taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas pripažinęs, kad... 87. 18.... 88. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliantės argumentu dėl netinkamo... 89. 19.... 90. Byloje nėra ginčo, kad 2018m. gruodžio 31 d. ekspertizės akto duomenimis... 91. 20.... 92. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagrindas... 93. 21.... 94. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje, kai M. B. tėvystė... 95. 22.... 96. Dėl CPK 329 str.2 d. 7 punkte numatyto absoliutaus pirmosios instancijos... 97. 23.... 98. Teisėjų kolegija pažymi kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju,... 99. 24.... 100. Dėl CPK 329 str. 2 d. 3 punkte numatyto absoliutaus pirmosios instancijos... 101. 25.... 102. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai... 103. 26.... 104. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinį skundą atmetus, apeliantės turėtos... 105. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 106. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 25 d. sprendimą palikti... 107. Priteisti S. G. (a. k. ( - ) iš N. K. (a. k. ( - ) 500 (penkis šimtus) Eurų...