Byla 2A-541-544/2013
Dėl skolos priteisimo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunė Čeknienė, kolegijos teisėjų Birutės Valiulienės ir Birutės Jonaitienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lytagra“ apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės AB „Lytagra“ ieškinį atsakovei UAB „Bikuvos“ prekyba dėl skolos, palūkanų priteisimo ir atsakovės priešieškinį ieškovei dėl skolos priteisimo.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 8292,97 Lt skolos, 293,19 Lt palūkanų, 10 % dydžio metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2010-04-20 su atsakove sudarė prekybos sutartį Nr. 4912 dėl prekių pirkimo. 2011-08-25 raštu informavo atsakovę, kad nutraukia sutartį nuo 2011-09-05 ir pareikalavo apmokėti už pateiktas prekes arba jas grąžinti iki 2011-10-01. Atsakovė visų prekių iki nustatyto termino negrąžino ir už jas neapmokėjo, ieškinio pateikimo dienai liko skolinga 8292,97 Lt. Kadangi bylos nagrinėjimo eigoje atsakovė apmokėjo 1028,41 Lt, todėl šios ieškinio dalies atsisakė. Nesutiko su atsakovės 2012-06-18 atliktu įskaitymu pagal 2012-06-15 sąskaitą – faktūrą BIK Nr. 0443709, nes nutraukus sutartį teisės ir pareigos tarp šalių pasibaigė ir prekyba pagal sutarties sąlygas nebegalėjo būti vykdoma. Apie tai, kad netaikys 5 % apyvartos mokesčio atlyginimo, atsakovę informavo 2012-06-25, kai grąžino PVM sąskaitą – faktūrą. Sutarties 25 p. buvo numatyta, jog pirkėjas, laiku neatsiskaitęs su pardavėju, pardavėjui pareikalavus, moka 10 % metines palūkanas nuo neapmokėtos sumos, kas už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2012-08-07 sudaro 293,19 Lt (b. l. 19-21).

5Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės 7264,56 Lt skolą ir ją įskaityti į iš atsakovės ieškovei priteistiną 7264,56 Lt sumą. Nurodė, kad ieškovė, vienašališkai nutraukusi sutartį, neparduotų ir atsakovės žinioje esančių prekių sutartyje nustatyta tvarka ir terminu nesusigrąžino. Ieškovės reikalavimas už neparduotas prekes, pristatytas iki 2011-09-05, apmokėti iki 2011-10-01 neatitiko sutarties sąlygų ir prieštaravo LR CK 6.59 str., todėl atsakovei neatsirado pareigos apmokėti už neparduotas prekes. 2012-02-07 ir 2012-05-09 pranešimais nurodė ieškovei, kad ji susigrąžino ne visas kokybiškas prekes, tačiau ieškovė neparduotų prekių susigrąžinimą baigė tik 2012-06-13. 2012-06-19 su ieškove buvo atsiskaityta sumokant 38371,23 Lt. Ieškovei neskolinga, nes 2012-06-18 pranešimu buvo atlikusi skolų įskaitymą, pagal kurį ieškovės mokėtina 8292,87 Lt suma atsakovei pagal 2012-06-15 PVM sąskaitą-faktūrą BIK Nr. 0443709 buvo įskaityta į atsakovės skolą už prekes ieškovei tai pačiai sumai. Ieškovei nesutikus su apyvartos mokesčio mokėjimu bei su įskaitymu atliko apyvartos mokesčio perskaičiavimą už laikotarpį nuo 2006 m. iki 2012 metų, kurio metu buvo nustatytas skolos skirtumas, kuris sumokėtas 2013-01-14. Mano, kad, ieškovei nesusigrąžinus prekių iki 2012 m. birželio mėnesio, tolesnis prekių pardavimas tretiesiems asmenims atitiko verslo logikos, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, sutarties vykdymo principus. Todėl ir už iki sutarties nutraukimo ieškovės pateiktų prekių pardavimą jai priklauso sutartyje numatytas 5 % dydžio apyvartos mokestis. Kadangi po perskaičiavimo nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-06-19 ieškovei už parduotas prekes buvo apmokėta 145 291,10 Lt, todėl atlyginimas už prekybą sudarė 7264,56 Lt. Atsakovė nesutiko mokėti palūkanų, nes neprivalėjo apmokėti už neparduotas prekes, o pati ieškovė vilkino neparduotų prekių susigrąžinimą (b. l. 76-80).

6Utenos rajono apylinkės teismas 2013-04-09 sprendimu priėmė ieškovės atsisakymą nuo 1028,41 Lt ieškinio dalies ir bylą šioje dalyje nutraukė; ieškinį patenkino iš dalies: priteisė iš atsakovės 58,73 Lt palūkanų už laikotarpį nuo 2012-06-20 iki 2013-01-14, bylinėjimosi išlaidas, o likusioje dalyje ieškinį atmetė; priešieškinį patenkino: priteisė iš ieškovės atsakovės naudai 7264,56 Lt skolą, užskaitant šią sumą į 2012-06-18 atliktą įskaitymą, ir bylinėjimosi išlaidas. Teismas nustatė, kad nuo 2011-09-05 ieškovė vienašališkai nutraukė su atsakove 2010-04-20 sudarytą sutartį dėl prekių pirkimo ir pardavimo ir nurodė už prekes, pristatytas iki 2011-09-05, apmokėti iki 2011-10-01 arba jas grąžinti. Vėliau apmokėjimo terminas buvo nustatytas iki 2012-01-25. Atsakovė 2012-01-30 ieškovei nurodė pagal sutartį pateiktų prekių likutį, siūlė derybas dėl apmokėjimo arba derinti prekių sugrąžinimo laiką, 2012-02-07 ir 2012-05-09 pranešė ieškovei nesusigrąžintų prekių likučius parduotuvėse. 2012-06-18 atsakovė išsiuntė ieškovei PVM sąskaitą – faktūrą BIK Nr. 0443709 8292,87 Lt sumai dėl atlyginimo už parduotas prekes sumokėjimo bei pranešė, kad ši suma įskaitoma į atsakovės skolą ieškovei. 2012-06-25 ieškovė grąžino atsakovei minėtą sąskaitą-faktūrą ir pareikalavo sumokėti 8292,97 Lt skolą. Atsakovė 2012-07-18 pranešimu pakartotinai išsiuntė minėtą sąskaitą – faktūrą ieškovei dėl atlyginimo už parduotas prekes sumokėjimo, kurios ieškovė negrąžino. Prekių grąžinimas baigtas 2012-06-13. Atsakovė 2013-01-14 atliko 1028,41 Lt mokėjimą ieškovei už prekes, nes nustatė netikslumus apskaitoje. Todėl ieškovė ieškinio reikalavimo dėl 1028,41 Lt skolos priteisimo atsisakė, teismas jį priėmė ir šioje dalyje nutraukė. Teismas vertino, kad atsakovė pavėlavo nustatyta tvarka sumokėti ieškovei 1028,41 Lt, todėl priteisė sutarties 10 p. nustatyto dydžio 58,73 Lt palūkanų už laikotarpį nuo 2012-06-19 iki 2013-01-14. Tarp šalių kilo ginčas dėl 2010-04-20 sutarties 24 p., kuris nustatė 5 % apyvartos mokesčio mokėjimą. Atsakovė teigė, jog jai pagal sutarties 24 p. sąlygą priklauso atlyginimas už parduotas ieškovės prekes, kurios buvo pateiktos iki sutarties nutraukimo (iki 2011-09-01). Pagal sutarties 16, 20, 21 p., prekės, kurios buvo pas atsakovę po sutarties nutraukimo ir už kurias nebuvo apmokėta, liko ieškovės nuosavybe ir ji jas bet kada galėjo susigrąžinti savo sąskaita. Sutarties 36 p. buvo nustatyta, jog sutartis galioja neterminuotai, bet ne trumpiau iki šalys įvykdys prisiimtus įsipareigojimus dėl užsakytų prekių pateikimo ir/ar nupirktų prekių apmokėjimo. Teismas, įvertinęs faktines aplinkybes laikė, jog sutartyje aptarta sutarties nutraukimo tvarka nebuvo pakankamai aiški ir konkreti. Todėl vertino, jog ieškovė, kaip sutarties nutraukimo iniciatorė, turėjo imtis aktyvesnių veiksmų, kad nustatyti sutarties nutraukimo tvarką, seką ir padarinius, bet šio tikslo nesiekė, ką patvirtina ieškovės 2011-08-25, 2012-01-18 ir kiti raštai bei atsakovės siūlymas bendradarbiauti. Šalims papildomai nesusitarus dėl iš sutarties nutraukimo vykdytinų veiksmų ir tvarkos, ieškovės reikalavimui grąžinti prekes taikytina sutarties 20-21 punktuose nustatyta tvarka. Pagal ją ieškovė pranešdama apie sutarties nutraukimą turėjo nurodyti duomenis apie susigrąžinamas prekes, nustatyti protingą prekių atsiėmimo terminą, tačiau prekių susigrąžinimas, už kurį atsakinga pati ieškovė, buvo pradėtas tik 2011-12-02 atsakovės iniciatyva ir siūlymu susigrąžinti prekes. Todėl teismas sprendė, kad atsakovė pagrįstai vykdė prekybą ieškovės prekėmis ir tai atitiko atsakovės komerciniams tikslams, verslo logikai, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams, buvo naudinga ieškovei. Esant tokioms aplinkybėms, teismas taikė sutarties 24 p. nuostatą dėl 5 % ketvirčio apyvartos atlyginimo už prekybą ieškovės prekėmis, kurios buvo gautos iki sutarties nutraukimo (iki 2011-09-05). Teismas, vadovaudamasis LR CK 6.130 str. 1 d., 6.131 str. 1 d., sutarties 24 p. bei nustatytomis bylos aplinkybėmis, nusprendė, jog ieškovė pagal sutartį turi sumokėti 7264,56 Lt atlyginimą už jos parduotas prekes atsakovei, atsakovė yra skolinga ieškovei 7264,56 Lt sumą, ir ji tinkamai raštu pranešė ieškovei apie tarpusavio skolų įskaitymą pateikdama PVM sąskaitą – faktūrą BIK Nr. 0443709. Todėl sprendė, jog šalys turėjo teisinę galimybę 2012-06-18 taikyti įskaitymą, nes jas siejo minėti priešpriešiniai vienarūšiai (piniginiai) reikalavimai ir įskaitymas buvo galimas. Todėl likusioje dalyje teismas ieškovės ieškinį atmetė, o atsakovės priešieškinį dėl 7264,56 Lt skolos priteisimo iš ieškovės tenkino, pripažino atsakovės atliktą įskaitymą pagrįstu ir užskaitė šią sumą į 2012-06-18 atliktą įskaitymą (b. l. 113-118).

7Apeliaciniu skundu ieškovė AB „Lytagra“ prašo pakeisti 2013-04-09 teismo sprendimą: ieškinį tenkinti pilnai, priešieškinį – atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovei 2011-09-05 nutraukus sutartį teisės ir pareigos tarp šalių pasibaigė, todėl bet kokia prekyba pagal sutarties sąlygas toliau nebegalėjo būti vykdoma (CK 6.221 str. 1 d.). Nutraukdama sutartį vadovavosi sutarties 1.3. p. ir atsakovės už iki 2011-09-05 pristatytas prekes pareikalavo apmokėti arba jas grąžinti iki 2011-10-01. Prekės priklausė ieškovei ir tik ji turėjo teisę spręsti kaip jomis disponuoti. Iki nustatyto termino atsakovė už prekes neapmokėjo. Po to šalys derino prekių grąžinimo sąlygas ir terminus, tikrino prekių kiekius, organizavo prekių paėmimą iš parduotuvių, iš ko buvo aišku, jog ieškovė prekes siekia susigrąžinti. 2012-01-30 raštu Nr. 95 nurodė atsakovei, jog 5 % apyvartos mokestis už parduotas prekes po sutarties nutraukimo nebebus taikomas. Sprendime nurodyti argumentai apie tai, kas buvo naudinga šalims po sutarties nutraukimo, padaryti netinkamai įvertinus įrodymus bei netinkamai taikant nuosavybes teisę reglamentuojančias normas. Teismo motyvai, dėl kurių pripažinta, jog atsakovė pagrįstai vykdė prekybą ieškovės prekėmis, nelogiški ir nepagrįsti. Pateikė įrodymus, kad būtent atsakovės vangūs veiksmai sąlygojo ilgą prekių susigrąžinimo laikotarpį po sutarties nutraukimo, o ji dėjo visas pastangas priklausančias prekes susigrąžinti. Prekės buvo ilgalaikio naudojimo, todėl joms nebuvo būtinas greitas ir skubus atsiėmimas. Po sutarties nutraukimo atsakovė turėjo galimybę gautų iš ieškovės prekių neparduoti, neapmokėti ir jas sugrąžinti ieškovės sąskaita nepatirdama finansinių nuostolių (sutarties 21 p.). Nuspręsdama pardavinėti ieškovei priklausančias prekes atsakovė prisiėmė riziką, jog atlyginimas už prekybą ieškovės prekėmis nebus mokamas. Nesant ieškovės prievolės atsiskaityti su atsakove įskaitymas negalėjo būti daromas, nes ieškovė nebuvo skolininkė, o atsakovė - jos kreditorė. Atsakovė pripažino, jog įsiskolinimas ieškovei yra 7264,56 Lt, todėl ieškinys buvo teisėtas ir pagrįstas. 2012-01-18 raštu atsakovei pranešė, kad neapmokėjus 8292,97 Lt skolos iki 2012-01-25, nuo 2012-01-01, o ne nuo tada, kai atsakovė nusprendė iš dalies atsiskaityti su ieškove, bus skaičiuojamos sutarties 25 punkte numatytos 10 % palūkanos už įsiskolinimą. Palūkanų priteisimas laikotarpiu nuo 2012-06-19 iki 2013-01-14 yra nepagrįstas, todėl ši sprendimo dalis turi būti pakeista ir ieškovei priteista 293,19 Lt palūkanų nuo atsakovės neapmokėtų sumų. Pagal CK 6.37 str. 2 ir 3 d. bei sutarties 25 p. prašė iš atsakovės priteisti 10 % dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą, tačiau teismas šios reikalavimo dalies neišsprendė ir dėl jos nepasisakė. Mano, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, sutarčių laisvės principą, nuosavybės teisę reglamentuojančias normas, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, ko pasekoje priėmė neteisėtą ir nepagrįstą teismo sprendimą (b. l. 134-137).

8Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismo išvados dėl atsakovės vykdytos prekybos ieškovės prekėmis atitikimo atsakovės komerciniams tikslams, verslo logikai, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams teisėtos ir pagrįstos. Ieškovės teigimas, jog atsakovei nebepriklauso atlyginimas pagal sutarties 24 p., vertintinas kaip nepagrįstas siekimas finansinės naudos sau ir vengimas atsiskaityti. Gavusi iš ieškovės 2012-01-30 raštą, 2012-02-07 ir 2012-05-09 pareikalavo, kad ieškovė susigrąžintų visas neparduotas kokybiškas prekes, tačiau ji vilkino neparduotų prekių susigrąžinimą ir jį baigė tik 2012-06-13. Po to 2012-06-19 padarė atsiskaitymą su ieškove ir apmokėjo 38 371,23 Lt. Vienašališkai nutraukiant sutartį šalys nesusitarė dėl nutraukimo sekos ir veiksmų, todėl ieškovė turėjo vadovautis sutarties 20-21 p. ir neparduotas prekes susigrąžinti savo jėgomis ir sąskaita. Teismas padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, kad už parduotos po sutarties nutraukimo, bet gautas iki sutarties nutraukimo, prekes ieškovė privalo sumokėti 5 % dydžio atlyginimą nuo apyvartos (sutarties 24 p.). Atsakovės reikalavimą dėl atlyginimo sumokėjimo teismui pripažinus pagrįstu, teismas teisingai nusprendė, kad šalys turėjo teisinę galimybę taikyti įskaitymą, nes jas siejo priešpriešiniai vienarūšiai (piniginiai) reikalavimai. Galutinis atsiskaitymas buvo atliktas 2012-06-19, tačiau vėliau atsakovei nustačius klaidą 2013-01-14 ieškovei buvo papildomai sumokėta 1028,41 Lt. Todėl teismas pagrįstai pagal sutarties 10 p. sąlygas už laikotarpį nuo 2012-06-19 iki 2013-01-14 priteisė 58,73 Lt palūkanų. Ieškovė neįrodė, kad galutinis atsiskaitymas už parduotas ieškovės prekes, atliktas 2012-06-19, yra pavėluotas. Atsakovė neprivalėjo apmokėti už prekes, kurios nebuvo parduotos ir kurios nebuvo atsiimtos ieškovės po sutarties nutraukimo (sutarties 1 p. 1 d., 16 p.). Ieškovė vienašališkai ir neteisėtai nustatinėjo neparduotų prekių apmokėjimo terminus, nes tai neatitiko sutarties sąlygų ir LR CK 6.59 str. reikalavimų (b. l. 145-148).

9Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 9 d. sprendimas keistinas, kadangi teismas konstatavo prievolių įskaitymą tarp šalių nepriteisdamas ieškinio reikalavimo sumos iš atsakovės ieškovei, taip pat neišsprendė ieškovės reikalavimo dėl procesinių palūkanų priteisimo bei perskaičiuojamos priteisiamos bylinėjimosi išlaidos tarp šalių ir valstybei (CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

10Byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, kad 2010-04-20 tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta prekybos sutartis Nr. 4912, pagal kurią ieškovas (pardavėjas) įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis perduoti pirkėjui prekes pagal suderintą asortimentą, o pirkėjas (ieškovas) įsipareigojo priimti šias prekes ir jas pardavus tretiesiems asmenims apmokėti už jas sutartyje nustatyta tvarka ir terminais (sutarties 1 p., b. l. 23-26). Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovės 8292,97 Lt įsiskolinimą pagal sutartį už parduotas prekes ir dėl to ginčo nėra. Dalį skolos, t. y. 1028,41 Lt, ieškovė apmokėjo 2013-01-14, todėl likęs įsiskolinimas teismo sprendimo priėmimo dieną sudarė 7264,56 Lt. Atsakovė pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės 7264,56 Lt atlyginimą už prekybą ieškovės prekėmis laikotarpiu nuo 2011-10-20 iki 2012-06-19 pagal sutarties 24 p. Tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar ieškovė po jos iniciatyva atliko sutarties nutraukimo nuo 2011-09-05 pagal sutarties 24 p. turi sumokėti atsakovei už parduotas prekes 5 % apyvartos mokestį už prekybą ieškovės prekėmis nuo parduotų prekių vertės 145 291,10 Lt, kas sudaro 7264,45 Lt ir ar tarp šalių galėjo būti atliktas įskaitymas.

11Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės apeliacinio skundo argumentais dėl priešieškinio nepagrįstumo, įskaitymo negalimumo ir vertina juos nepagrįstais dėl šių motyvų.

12Sutarties šalių teisė susitarti dėl sutarties pabaigos grindžiama sutarties laisvės principu (CK 6.156 str.), leidžiančiu šalims laisvai sudaryti sutartis, taip pat savo susitarimu panaikinti sutartines prievoles, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Šalys sutartyje gali susitarti ir paprastai aptaria sąlygas dėl sutarties nutraukimo fakto, tvarkos ir teisinių pasekmių. Sudariusios sutartį ir prisiėmusios tam tikras sutartines teises ir pareigas, šalys privalo laikytis sutarties sąlygų ir tinkamai jas vykdyti, t. y. teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.). CK 6.211 straipsnyje yra pagrindinės nuostatos dėl sutarties nutraukimo teisinių padarinių. Sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo, tačiau nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties nevykdymo (CK 6.221 str. 1 d.). Pagal CK 6.221 str. 3 d. sutarties nutraukimas neturi įtakos kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. 2010-04-20 sutarties 36 p. šalys buvo nustatę, jog sutartis galioja neterminuotai, bet ne trumpiau iki šalys įvykdys prisiimtus įsipareigojimus dėl užsakytų prekių pateikimo bei nupirktų prekių apmokėjimo (b. l. 23-26). Apeliantė savo argumentą, kad po 2010-04-20 prekybos sutarties nutraukimo visos sutarties sąlygos neteko galios ir kad atsakovė nebeturėjo teisės pardavinėti iki sutarties nutraukimo gautų prekių, paneigia pati, nes po sutarties nutraukimo pareikalavo, kad atsakovė apmokėtų už prekes, o už jas mokėti atsakovė turėjo tik jas realizavusi, taip pat ieškinyje reikalauja toliau vykdyti sutarties 25 punkte numatytą sąlygą, kad atsakovė sumokėtų sutartimi nustatytas 10 % palūkanas nuo ieškinio sumos ir sutartyje numatyto dydžio procesines palūkanas pagal CK 6.37 str. 1 ir 3 d. už priteistą sumą.

132010-04-20 sudarytos prekybos sutartimi buvo susitarta, kad atsakovė turi teisę grąžinti neparduotas prekes ieškovei sutartyje nustatyta tvarka ir terminais (sutarties 1 p. 2 ir 3 d.). Prekių grąžinimo tvarka detalizuota sutarties 18-21 p. Sutarties 21 punkte nurodyta, kad grąžinamoms prekėms pirkėjas išrašo PVM sąskaitą-faktūrą, kurią pasirašo pardavėjas, atsiimdamas prekes. Prekių transportavimo išlaidos tenka pardavėjui. Sutarties 24 p. ieškovė įsipareigojo sumokėti atsakovei už prekybą ieškovės prekėmis 5 % procentus ketvirčio apyvartos pardavėjo prekėmis nuo pirkėjo apmokėtų prekių sumos atlyginimą. Sutartis buvo sudaryta neterminuotam laikui, bet ne trumpiau nei šalys įvykdys savo įsipareigojimus dėl užsakytų prekių pateikimo ir/ar nupirktų prekių apmokėjimo (sutarties 36 p.). Pagal sutarties 16 p. nuostatas nuosavybės teisė į prekes pirkėjui, šiuo atveju atsakovui, pereina po tinkamo ir pilno atsiskaitymo už prekes dienos. Taigi prekės, kurios buvo pas atsakovę po sutarties nutraukimo 2011-09-05 ir kurių atsakovė nebuvo pardavusi ir už jas ieškovei neapmokėjusi, buvo ieškovės nuosavybė. Kadangi šalys dėl sutarties nutraukimo tvarkos, terminų kitaip nesusitarė, ieškovė šias prekes galėjo atsiimti pagal sutarties 21 punkte nurodytą tvarką ir terminus. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į faktinių aplinkybių specifiką ir sudėtingumą, į pas atsakovą buvusių prekių asortimentą, jų likučius padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, kad šioje situacijoje sutartyje esant neaiškiai reglamentuotai sutarties nutraukimo tvarkai, ieškovė, kaip sutarties nutraukimo iniciatorė, turėjo imtis aktyvesnių veiksmų, kad nustatyti iš sutarties nutraukimo šalims kylančių veiksmų seką (CK 6.38 str.). Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, negalima sutikti su ieškovės argumentu, jog atsakovė galėjo pati visas prekes ieškovei sugrąžinti nepatirdama jokių finansinių nuostolių. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės visiškai patvirtina teismo išvadą, kad, ieškovei operatyviai nesprendžiant savo prekių susigrąžinimo klausimo, ką patvirtina ieškovės 2011-08-25, 2012-01-18, atsakovės 2012-02-07ir 2012-05-09 pranešimų ir kitų raštų turinys, atsakovės siūlymas bendradarbiauti (b. l. 31-33, 44-52) atsakovė pagrįstai vykdė prekybą ieškovės prekėmis, kadangi tai atitiko abiejų šalių veiklos tikslams, ieškovei buvo pervesta ženkli pinigų sumą už parduotas prekes, kurias ji priėmė ir pretenzijų nereiškė, tai atitiko sąžiningo verslo principams ir logikai, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams. Teisėjų kolegijos nuomone, esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas daryti išvadą, jog šalių prisiimti įsipareigojimai dėl prekių, kurios buvo gautos iki sutarties nutraukimo (iki 2011-09-05), nebuvo įvykdyti (sutarties 36 p.), todėl tebegaliojo ir sutarties 24 p. nuostatos dėl 5 % apyvartos mokesčio mokėjimo atsakovei.

14Šalių sudarytos prekybos sutarties 24 p. buvo susitarta dėl tarpusavio skolų įskaitymo. Pagal LR CK 6.130 str. 1 d. prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo (LR CK 6.131 str. 1 d.). Byloje esančių įrodymų pagrindu teismas pagrįstai ir teisėtai nustatė ir dėl to ginčo tarp šalių nebuvo, kad atsakovės įsiskolinimas ieškovei pagal sutartį už parduotas prekes sudarė 7264,56 Lt. Tačiau tai konstatavęs pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį dėl 7264,56 Lt skolos priteisimo atmetė, nors po to sprendime pripažino 2012-06-18 atliktą įskaitymą. Todėl šioje dalyje teismo sprendimas keistinas: atsakovei iš ieškovės priteistinas 7264,56 Lt atlyginimas už prekybą ieškovo prekėmis laikotarpiu nuo 2011-10-20 iki 2012-06-19, iš atsakovės ieškovei priteistina 7264,56 Lt pagal sutartį už parduotas prekes bei pripažintina, kad šios šalių prievolės pasibaigė įskaitymu.

15Byloje nustatyta, jog su ieškove galutinį atsiskaitymą už parduotas prekes atsakovė atliko 2012-06-19, tačiau atlikus perskaičiavimą buvo nustatyta klaida ir 2013-01-14 ieškovei atsakovė sumokėjo 1028,41 Lt (b. l. 83). Teismas pagrįstai vertino, kad atsakovė pavėlavo nustatyta tvarka atsiskaityti su ieškove šioje dalyje, todėl taikė sutarties 10 p. nustatyto dydžio palūkanas, kurios už laikotarpį nuo 2012-06-19 iki atsiskaitymo dienos 2013-01-14 sudaro 58,73 Lt ir šias palūkanas priteisė ieškovės naudai (LR CK 6.37 str.). Atsakovė pagal sutarties sąlygas neprivalėjo apmokėti už prekes, kurios nebuvo perduotos ir kurios nebuvo atsiimtos pačios ieškovės po sutarties nutraukimo. 2012-06-13 ieškovė prekes baigė susigrąžinti, o 2012-06-19 buvo atliktas galutinis atsakovo apmokėjimas (b. l. 62-68). Kaip jau virš minėta ir byloje nustatyta, abiejų šalių reikalavimai buvo priešpriešiniai, piniginio pobūdžio, galiojantys, atsakovė 2012-06-18 pareiškė apie įskaitymą, o ieškovė šio įskaitymo teisėtumo ir pagrįstumo be pakankamo pagrindo nepripažino. Todėl tenkinti šią ieškinio dalį dėl palūkanų priteisimo nebuvo pagrindo.

16Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl ieškovės reikalavimo priteisti procesines palūkanas už priteistą sumą ir šioje dalyje sprendimą pakeičia. Tačiau nėra pagrindo sutikti su prašomų priteisti procesinių palūkanų dydžiu, nes dėl procesinių palūkanų dydžio šalys negali susitarti pačios. LR CK 6.37 str. 2 d. nustatyta, kad skolininkas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio procesines palūkanas, kurių dydis, vadovaujantis LR CK 6.210 str. 2 d. kai šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, yra 6 % už sumą, kurią sumokėti yra praleistas terminas.

17CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismui naujų įrodymų negali būti pateikta, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė elektronino susirašinėjimo kopijas (b. l. 139-142) ir prašo juos priimti, nurodydama, kad ji nuo pat pradžių palaikė poziciją, jog atlyginimas po sutarties nutraukimo už prekybą ieškovo prekėmis atsakovui nepriklauso, todėl aplinkybių dėl prekių susigrąžinimo po sutarties nutraukimo nevertino kaip svarbių. Naujus įrodymus atsisakytina priimti ir jais nesivadovaujama, nes tuos įrodymus apeliantė turėjo nuo bylos iškėlimo dienos (2012-08-16), todėl tikrai galėjo juos pateikti. Iš atsiliepimo į ieškinį (b. l. 40), priešieškinio (b. l. 76-80), 2013-03-20 teismo posėdžio protokolos (b. l. 107-110) matyti, kad atsakovė aplinkybes dėl prekių susigrąžinimo vertino kaip svarbias ir jomis rėmėsi sprendžiant dėl ieškovės pareigos mokėti apyvartos mokestį po sutarties nutraukimo. Todėl apeliacinės instancijos teismas laiko, kad dokumentai pateikti nesavalaikiai, o ieškovas turėjo galimybę šiuos dokumentus pateikti anksčiau.

18CPK 93 str. 1 d. numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas atlygina bylą pralaimėjusi šalis. Jei ieškinys patenkinamas iš dalies, tai bylinėjimosi išlaidų atlyginimui taikomas patenkintų ir atmestų reikalavimų dalių proporcingumo principas (CPK 93 str. 2 d.). Ieškovė atsisakė ieškinio dalies dėl 1028,41 Lt skolos priteisimo, kadangi šią sumą atsakovė sumokėjo, todėl ieškovei grąžintina 75 % arba 23 Lt sumokėto žyminio mokesčio (CPK 87 str. 2 d.), o 8 Lt žyminio mokesčio (25 %) ieškovei priteistini iš atsakovės. Ieškovė pirmosios instancijos teisme turėjo 3751 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (b. l. 102-104). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į CPK 98 str. 2 d., nuostatas, į bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius pagrįstai pripažino, kad pagrįstos ieškovės išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti yra 2370 Lt. Ieškinio dalis, nuo kurios ieškovė atsisakė dėl to, kad atsakovė šią reikalavimo dalį geruoju patenkino, sudaro 13 % (1087,14x100:8586,16), todėl iš atsakovės ieškovei priteistina 308 Lt (2370x13:100) advokato pagalbos išlaidų.

19Atsakovė pateikė įrodymus apie tai, kad ji šioje byloje pirmojoje instancijoje turėjo 1500 Lt (b. l. 85-86), apeliacinėje instancijoje už atsiliepimo į apeliacinį skundą sutašymą - 700 Lt advokato pagalbos išlaidų (b. l. 149), ir tokio dydžio išlaidos, atsižvelgiant į virš minėtą teisinį reglamentavimą, pripažintinos pagrįstomis. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, į tai, kad tiek ieškinys, tiek priešieškinys yra vienodo dydžio ir jie abu patenkinami, taip pat iš dalies tenkinamas ieškovės reikalavimas dėl palūkanų priteisimo, o atsakovės reikalavimas dėl įskaitymo tenkinamas pilnai, tai iš esmės panašaus dydžio išlaidos advokato pagalbai apmokėti ir žyminio mokesčio išlaidos paliekamos šalims ir vienai iš kitos nepriteisiamos. Byloje buvo 28 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios dėl virš nurodytų motyvų valstybei priteisiamos lygiomis dalimis iš abiejų šalių (b. l. 1). Kadangi ieškovei iš valstybės biudžeto grąžinama 23 Lt žyminio mokesčio, o į valstybės biudžetą iš jos turėtų būti priteista 14 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, atliekama užskaita ir ieškovei iš valstybės biudžeto nutariama grąžinti 9 Lt, o iš atsakovės į valstybės biudžetą priteisiama 14 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.). Ieškovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies dėl to, kad teismas, nors faktiškai pripažino ieškinio teisėtumą ir pagrįstumą ir nutarė taikyti įskaitymą, tačiau rezoliucinėje dalyje nenurodė, kad ieškovės ieškinį dėl pagrindinės skolos priteisimo tenkina, kas reiškia, kad apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ne dėl apeliantės skunde nurodyto pagrindinio motyvo – kad priešieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas. Todėl apeliantės apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteisiamos (CPK 96 str. 5 d). Atsakovei iš ieškovės, atsižvelgiant į virš nurodytas aplinkybes, priteisiama 350 Lt išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, ir, atlikus priteisiamų sumų užskaitą, iš ieškovės atsakovei priteisiama 42 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

20Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 str. 1 d. 3 p.,

Nutarė

21Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 9 d. sprendimą pakeisti.

22Priteisti iš atsakovės UAB „Bikuvos“ prekyba (į. k. 284088150) ieškovės AB „Lytagra“ (į. k. 133370289) naudai 7264,56 Lt (septynių tūkstančių dviejų šimtų šešiasdešimt keturių Lt 56 ct) skolą pagal sutartį už parduotas prekes, 6 % metines palūkanas už priteistą 58,73 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2012-08-16) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

23Pripažinti, kad atsakovės UAB „Bikuvos“ prekyba prievolė sumokėti ieškovei AB „Lytagra“ priteistą 7264,56 Lt skolą už prekės ir ieškovės AB „Lytagra“ prievolė sumokėti atsakovei UAB „Bikuvos“ prekyba 7264,56 Lt apyvartos mokestį pasibaigė įskaitymu.

24Pakeisti teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir jas priteisti taip:

25Grąžinti ieškovei AB „Lytagra“ (į. k. 133370289) iš valstybės biudžeto 9 (devynis) Lt žyminio mokesčio (sumokėta 2012-08-06 mokėjimo nurodymu Nr. 2678).

26Priteisti ieškovei AB „Lytagra“ (į. k. 133370289) iš atsakovės UAB „Bikuvos“ prekyba“ (į. k. 284088150) 8 (aštuonis) Lt žyminio mokesčio.

27Priteisti iš ieškovės AB „Lytagra“ (į. k. 133370289) atsakovei UAB „Bikuvos“ prekyba (į. k. 284088150) 42 (keturiasdešimt du) Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.

28Priteisti iš atsakovės UAB „Bikuvos“ prekyba (į. k. 284088150) į valstybės biudžetą (išieškotojas - Valstybinė mokesčių inspekcija, juridinio asmens kodas - 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660) 14 (keturiolika) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

29Likusioje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
1. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 4. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 8292,97 Lt skolos, 293,19 Lt... 5. Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės 7264,56 Lt skolą ir... 6. Utenos rajono apylinkės teismas 2013-04-09 sprendimu priėmė ieškovės... 7. Apeliaciniu skundu ieškovė AB „Lytagra“ prašo pakeisti 2013-04-09 teismo... 8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo sprendimą palikti... 9. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Utenos rajono apylinkės teismo... 10. Byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, kad 2010-04-20 tarp ieškovės ir... 11. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės apeliacinio skundo... 12. Sutarties šalių teisė susitarti dėl sutarties pabaigos grindžiama... 13. 2010-04-20 sudarytos prekybos sutartimi buvo susitarta, kad atsakovė turi... 14. Šalių sudarytos prekybos sutarties 24 p. buvo susitarta dėl tarpusavio... 15. Byloje nustatyta, jog su ieškove galutinį atsiskaitymą už parduotas prekes... 16. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios... 17. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos... 18. CPK 93 str. 1 d. numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos... 19. Atsakovė pateikė įrodymus apie tai, kad ji šioje byloje pirmojoje... 20. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 str. 1 d. 3 p.,... 21. Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 9 d. sprendimą pakeisti.... 22. Priteisti iš atsakovės UAB „Bikuvos“ prekyba (į. k. 284088150)... 23. Pripažinti, kad atsakovės UAB „Bikuvos“ prekyba prievolė sumokėti... 24. Pakeisti teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir jas... 25. Grąžinti ieškovei AB „Lytagra“ (į. k. 133370289) iš valstybės... 26. Priteisti ieškovei AB „Lytagra“ (į. k. 133370289) iš atsakovės UAB... 27. Priteisti iš ieškovės AB „Lytagra“ (į. k. 133370289) atsakovei UAB... 28. Priteisti iš atsakovės UAB „Bikuvos“ prekyba (į. k. 284088150) į... 29. Likusioje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą....