Byla 2A-124/2010

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Marytės Mitkuvienės, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Šerno, sekretoriaujant Vaidai Sasnauskaitei, dalyvaujant ieškovei L. S. , ieškovės atstovei advokatei Laurai Juozumaitei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Senasis dvaras“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2009 m. balandžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-150-194/209 pagal ieškovės L. S. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Senasis dvaras“, dalyvaujant trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Imobiliar“, dėl avanso grąžinimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3Ieškovė L. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB ,,Senasis dvaras“, prašydama priteisti iš atsakovo 135 944,50 Lt avansą, sumokėtą atsakovui pagal preliminarią sutartį ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, jog 2006 metų spalio 23d. tarp jos (ieškovės) ir atsakovo UAB „Senasis dvaras“ buvo sudaryta preliminarioji būsimo buto pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 3B50 (toliau – Sutartis), kuria atsakovas įsipareigojo pastatyti ir parduoti ieškovei dviejų kambarių butą ir automobilių stovėjimo aikštelę daugiabučiame gyvenamajame name Rygos g. 6, Vilniuje (senasis namo adresas – Sudervės kelias 40, Vilnius) už 419 815 Lt. Ieškovė teigė, kad Sutartį parengė atsakovas, o ji (ieškovė) sutartį tik pasirašė ir sumokėjo atsakovui avansą: 2006 m. spalio 23 d. – 10 000 Lt; 2006 m. lapkričio 15 d. – 96 557,45 Lt ir 2006 m. lapkričio 15 d. – 29 387,05 Lt, iš viso – 135 944,50 Lt. Šią sumą prašo grąžinti, nes pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta tik dėl atsakovo kaltės, t.y. dėl to, kad atsakovas iki Sutartyje nurodytų datų nebaigė visų numatytų statybos darbų, taip pat ir jos (ieškovės) ketinto pirkti buto balkone ir lodžijoje, neatliko, savavališkai, neinformavęs ieškovės, pakeitė buto projektą, ir vietoje projekte numatytų durų iš miegamojo kambario į terasą įrengė langą ir pritvirtino radiatorių. Visas pastatytas gyvenamasis daugiabutis namas nepripažintas tinkamu naudoti iki šiol. 2008 m. vasario 28 d. ji (ieškovė) buvo informuota apie padidėjusį buto plotą 4,5 kv. m. Dėl to padidėjo galutinė buto pardavimo kaina padidėjo iki 446 293 Lt. Apie kainos padidėjimą 26 478 Lt ji (ieškovė) sužinojo iš atsakovo elektroniniu paštu atsiųsto laiško. Ieškovė mano, kad atsakovas vienasmeniškai pakeitė Sutarties objekto kainą. Nors 2008 m. vasario 1 d. priėmimo – perdavimo aktu ji (ieškovė) priėmė buto statybos darbus, tačiau atsakovui nurodė ištaisyti statybos darbų trūkumus ir užbaigti nebaigtus darbus. Trūkumai nepašalinti ir kiti darbai neužbaigti, atsakovas į jos prašymus ištaisyti darbų trūkumus ir užbaigti darbus nereagavo. Ieškovė mano, kad šios faktinės aplinkybės įrodo atsakovo Sutarties sąlygų pažeidimą. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad 2008 m. vasario 15 d. pranešimą sudaryti pagrindinę sutartį ji gavo tik 2008 m. vasario 27 dieną, todėl dėl pavėluotai gauto pranešimo atvykti atsakovo nurodytu laiku – vasario 21 dieną, ji negalėjo. 2008 m. kovo 20 d. ji (ieškovė) išsiuntė atsakovui prašymą atidėti pagrindinės sutarties sudarymą iki 2008 m. balandžio 22 d., nes nuo 2008 m. balandžio 12 d. iki 2008 m. balandžio 19 d. ji buvo iš anksto įsigijusi ir apmokėjusi kelionę į Paryžių. Be to, buvo pablogėjusi jos slaugomos bei prižiūrimos motinos sveikata (grėsė insultas ar infarktas). Atsakovas į šį prašymą neatsakė ir paskyrė kitą pagrindinės sutarties pasirašymo laiką – 2008 m. kovo 31 d. Tą pačią dieną ji (ieškovė) gavo darbdavio sutikimą nuvykti pas notarą, tačiau staiga susirgo ūmia liga. Šią faktinę aplinkybę įrodo pažyma. Ieškovė mano, kad ji neatvyko ir nepasirašė pagrindinės sutartis dėl svarbių priežasčių. Tačiau 2008 m. balandžio 7 d. ji gavo atsakovo pranešimą apie tai, kad Sutartis ir derybų procesas nutraukiami. Ji (ieškovė) mano, kad pagrindinė sutartis nepasirašyta tik dėl to, kad atsakovo nevykdė sutartinių įsipareigojimų, ir ne ji (ieškovė), o atsakovas nutraukė derybų ir pagrindinės sutarties pasirašymo procesą. Ieškovė pažymėjo, kad, atsakovui pareikalavus, ji tuoj pat grąžino buto raktus (2008 m. balandžio 8 d.), tačiau atsakovas 2008 m. balandžio 21 d. raštu atsisakė grąžinti jos (ieškovės) sumokėtą avansą, jį pripažinęs netesybomis (bauda) už įsipareigojimų nevykdymą. Ieškovė įsitikinusi, kad atsakovo gautas avansas yra gautas be pagrindo, nes turtas (butas) liko atsakovo nuosavybėje ir valdyme, todėl turi būti grąžintas ieškovei.

4Atsakovas UAB ,,Senasis dvaras“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovas mano, kad ieškovės nurodytos faktinės aplinkybės, dėl kurių nebuvo pasirašyta pagrindinė buto pirkimo-pardavimo sutartis, nėra esminės ir reikšmingos. Ieškovė, neketindama pirkti buto, siekė išvengti pagrindinės sutarties pasirašymo. Tai, kad ieškovė neketino pirkti buto, patvirtino liudininkė J. T. kuriai (liudytojos teigimu) ieškovė apie tai pranešė 2008 m. balandžio mėnesį telefonu. Be to, ieškovės reikėjo ieškoti. Ieškovė pati pripažino, jog 2007 m. gruodžio 10 d. buvo informuota, kad nuo 2007 gruodžio 21 d. baigiami statybos darbai ir reikės šiuos darbus priimti. 2008 m. vasario 1 d. ieškovė pasirašė statybos darbų priėmimo-perdavimo aktą ir jame nurodė darbų trūkumus. Atsakovo įsitikinimu, statybos darbų trūkumas yra tariamas, nes tai yra projektinio sprendimo pakeitimas, ir negali būti priežastis būti priežastis vengti sudaryti pagrindinę sutartį. Atsakovas neatsisakė užbaigti lodžiją ir įrengti balkoną. Tačiau atsakovas manė, kad ieškovė reikalavo atlikti papildomus, nenumatytus Sutartimi darbus: įrengti duris iš miegamojo į balkoną bei įrengti konvekcinį radiatorių. Atsakovas įsitikinęs, kad ieškovė priėmė darbus tokius, kokie buvo tuo metu ir jokių pretenzijų toliau nebereiškė. Jis (atsakovas) nesutiko su ieškovės teiginiu, kad pranešimą apie sutarties pasirašymą 2008 m. vasario 15 d. ieškovė gavo tik vasario 27 dieną, nes ant atsakovo siųsto dokumento yra kurjerių tarnybos data – vasario 19 diena. Ši faktinė aplinkybė įrodo, kad ieškovė jau tuo metu ėmė vengti kontakto su atsakovu. Kadangi ieškovės jos pačios nurodytu adresu nerado, todėl dokumentus siuntė į ieškovės darbovietę. Pareigą sudaryti pagrindinę sutartį per 10 dienų, gavus atsakovo pranešimą apie baigtus statybos darbus, nustatė Sutartis. Atsakovas pripažįsta, kad 2008 metų kovo 20 dieną, ieškovei neatvykus į notarų biurą, faksu buvo gautas ieškovės prašymas atidėti pagrindinės sutarties pasirašymą iki 2008 m. balandžio 22 d. dėl nepalankiai susiklosčiusių asmeninių aplinkybių. Ši priežastis, atsakovo nuomone, nėra įrodyta jokiais tinkamais įrodymais. Be to, ieškovės motina jau daug metų serga lėtine liga ir tai nėra jokia svari priežastis, o ieškovė, nors ir sirgdama, sugebėjo išsiųsti faksinį pranešimą atsakovui. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad suplanuota kelionė į Paryžių negali būti pripažinta svarbia priežastimi dėl kurios galėtų būti nukeliamas pagrindinės sutarties pasirašymas, nes nuo kovo 20 dienos iki balandžio 12 dienos buvo pakankamai ilgas laiko tarpas, per kurį buvo galima suderinti sutarties pasirašymo laiką. Ieškovės įrodytas vienos dienos susirgimas nepaneigia ieškovės vengimo sudaryti pagrindinę sutartį. Ši faktinė aplinkybė įrodo jos kaltę. Ieškovė nepagrįstai siekė išvengti pagrindinio sandorio sudarymo, todėl už prievolės nevykdymą ar netinkamą vykdymą taikytinos netesybos. Sutarties 7.2.5 ir 7.3 punktai nustatė, kad atsakovui nutraukus minėtą sutartį dėl to, kad ieškovė nepasirašė pagrindinės sutarties, ieškovės sumokėtos įmokos lieka kaip bauda už prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą.

5Trečiasis asmuo UAB „Imobiliar“ nurodė, kad jis nėra Sutarties šalis. Jis (trečiasis asmuo) teikė atsakovui tam tikras paslaugas pagal paslaugų teikimo (bendradarbiavimo) sutartį realizuojant nekilnojamą turtą, ieškant klientų. Kadangi šis ginčas jo (trečiojo asmens) teisėms ir pareigoms neturės įtakos, todėl mano, kad be pagrindo įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu be pagrindo.

6Šiaulių apygardos teismas 2009 m. balandžio 16 d. sprendimu ieškinį patenkino, priteisė iš atsakovo ieškovei 135 944,50 Lt avanso, 3 718,89 Lt žyminio mokesčio bei 3 489 Lt atstovavimo išlaidų. Teismas konstatavo, kad pagal Sutartį atsakovas įsipareigojo pastatyti ir parduoti ieškovei dviejų kambarių butą su automobilių parkavimo aikštele daugiabučiame name, adresu Rygos g. 6, Vilniuje, už 419 815 Lt. Sutarties 2.5 ir 2.5.1 punktuose nurodyta, kad buto kaina gali būti keičiama papildomu šalių susitarimu, kuris tampa neatskiriama šios Sutarties dalimi. Tačiau papildomas abiejų šalių susitarimas, kaip numato preliminarios Sutarties 2.5.1 punktas dėl buto kainos pasikeitimo nebuvo pasirašytas. Teismas nustatė, kad atsakovas vienašališku raštu 2008 m. vasario 28 d. raštu pranešęs ieškovei apie perkamo buto kainos pasikeitimą, pažeidė šios Sutarties 2.5.1 punkto reikalavimus. Kadangi atsakovas buvo Sutarties ruošėjas, jo pareiga buvo pasiekti, paruošti bei pasirašyti ir padaryti papildomą abiejų šalių pasirašytą susitarimą dėl būsimo buto kainos pasikeitimo. Tokio papildomo susitarimo atsakovas neparuošė, todėl buto kainos pakeitimą teismas pripažino atsakovo vienasmenišku veiksmu, pažeidusiu Sutarties 2.5.1 punkto nuostatas. Teismas sprendė, kad Sutarties kaina yra viena esminių Sutarties sąlygų, o esminės Sutarties sąlygos vienašalis pakeitimas, pažeidžiant Sutartimi reglamentuotą tvarką, pripažintinas pirmuoju atsakovo sutartinių įsipareigojimų netinkamu vykdymu. Teismas atkreipė dėmesį, kad šalių susirašinėjimas byloje įrodo, kaip vyko šalių derybos dėl pagrindinės sutarties pasirašymo, nes iki 2008 m. balandžio 7 d. (tą dieną atsakovas nutraukė Sutartį) ji buvo nesudaryta. Teismas pažymėjo, kad pardavėjas turi teisę vienašališkai, t. y. nesikreipdamas į teismą, nutraukti Sutartį kai pirkėjas ją (Sutartį) iš esmės pažeidžia. Teismas nustatė, jog Sutarties nutraukimą inicijavo ne pirkėjas, o pardavėjas – atsakovas, kuris pripažįsta ieškovę pažeidus Sutartį tuo, kad ji du kartus neatvyko pas notarą pasirašyti pagrindinės sutarties. Byloje nustatyta, kad pirmąjį atsakovo pranešimą atvykti pas notarą ieškovė gavo pavėluotai – kovo 27 dieną, todėl atvykti pas notarą kovo 21 dieną ji neturėjo realių galimybių. 2008 m. kovo 31 d. ieškovė susirgo ūmia liga, kurios numatyti iš anksto ji negalėjo. Apie tai ji operatyviai tą pačią dieną faksiniu pranešimu informavo atsakovą. Atsakovas jį gavo 2008 m. kovo 31 d. Neneigia gavęs ieškovės prašymą raštu atidėti pagrindinės sutarties pasirašymą iki 2008 m. balandžio 22 dienos. Šį pranešimą ieškovė išsiuntė atsakovui 2008 m. kovo 20 d. Tačiau atsakovas, nekreipdamas dėmesio į ieškovės prašymus, toliau skyrė pagrindinės sutarties pasirašymo datas savo nuožiūra, o 2008 m. balandžio 7 d. Sutartį bei derybas nutraukė. Teismas akcentavo, kad ieškovės nurodomos negalėjimo pasirašyti pagrindinę sutartį priežastys – išvykimas į turistinę kelionę 2008 m. balandžio 12-19 dienomis bei jos motinos sveikatos pablogėjimas 2008 m. kovo-balandžio mėnesiais, dėl ko buvo būtina motinos priežiūra ir slauga namų sąlygomis, yra įrodytos liudytojų J. S. , O. S. parodymais bei gydymo įstaigos pažyma. Todėl teismas sprendė, kad minėtos faktinės aplinkybės pripažįstamos svarbiomis asmeninėmis šeiminėmis aplinkybėmis, dėl kurių ieškovė pagrįstai, pranešdama atsakovui raštu, prašė pagrindinės sutarties pasirašymą atidėti iki balandžio 22 dienos. Atsakovas į tai nereagavo. Teismas konstatavo, kad nustatytos faktinės aplinkybės paneigia atsakovo teiginį apie ieškovės padarytą esminį Sutarties pažeidimą. Telefoninių pokalbių, neatsakymo į atsakovo skambučius teismas nepripažino įrodymais, patvirtinančiais ieškovės vengimą sudaryti pagrindinę sutartį, nes neatsakinėjimas į telefono skambučius gali būti sąlygojamas atliekamų tam tikrų atidumo reikalaujančių darbinių pareigų ėjimu (ieškovė dirba buhaltere). Be to, ieškovės vengimą sudaryti pagrindinę sutartį paneigia minėtos faktinės aplinkybės – jos teikta informacija atsakovui. Atsakovas teigė, jog pagal šalių pasirašytą 2008 m. vasario 1 d priėmimo-perdavimo aktą ieškovė priėmė turtą (butą), todėl jai kilo besąlygiška prievolė sudaryti dėl to turto pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį. Teismas konstatavo, kad minėtą aktą ieškovė pasirašė su pastabomis, nurodydama neatliktus statybos darbus – nebaigtą balkoną ir lodžiją. Prašė įrengti duris miegamajame, taip kaip buvo numatyta projekte, kurį atsakovas savavališkai pakeitė. Atsakovas prašymo užbaigti nebaigtus statybos darbus neįvykdė. Teismas nustatė, kad realiai UAB „Senasis dvaras“ statybos darbų perdavimą vykdė kitas asmuo, o buto statybos darbų priėmimo-perdavimo aktą pasirašė perdavime realiai nedalyvavęs asmuo (J. T.), todėl šio dokumento pagrįstumas taip pat vertintinas taip, kad statybos darbų priėmimo-perdavimo pažeidimą padarė pats atsakovas, bet ne ieškovė. Teismas sprendė, kad nesant ieškovės kaltės dėl esminių Sutarties sąlygų pažeidimo ar netinkamo vykdymo, nėra pagrindo taikyti ir netesybų (baudų) institutą, o pagal Sutartį nei viena iš šalių negali įgyti turtinės naudos (CK 6.165 str.), todėl atsakovui nutraukus Sutartį ir statomam butui likus atsakovo nuosavybėje, avansas, kuris sumokėtas kaip prievolė Sutarties įvykdymui užtikrinti, privalo būti grąžinamas (CK 6.237 str.).

7Apeliaciniu skundu atsakovas prašo šį teismo sprendimą panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį atmesti. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas skundą grindžia tokiais argumentais:

  1. Teismas neteisingai įvertino įrodymus, susijusius su pranešimo apie pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties įteikimu atsakovei, taip pat neteisingai vertino aplinkybes, susijusias su 2008 m. kovo 31 d. Pažymėtina, jog teismas nevertino aplinkybių ar esant nustatytai diagnozei ieškovui buvo apribota veiksmų laisvė tokia apimtimi, kuriai esant ieškovė realiai tą dieną negalėjo sudaryti sandorio. Taip pat teismas neįvertino ir apelianto išsakytų argumentų, ar iš tiesų ieškovės nurodyta liga buvo tokia ūmi, jei ji jau kitą darbo dieną atvyko į darbą, be to ar pagrįstai ieškovė prašė atidėti sandorio pasirašymą 10 dienų, ir dėl kokių priežasčių jis nesikreipė į apeliantą nei tą dieną, kai buvo pajėgi eiti į darbą, nei po to termino, kuriam prašė atidėti sandorį bei kodėl nei 2008 m. kovo 31 d, nei po jos ieškovė neatsakė į apelianto telefoninius skambučius, o po to apskritai nurodytą kontaktinį telefoną išjungė.
  2. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog telefoniniai pokalbiai, ar neatsakymas į apelianto skambučius, negali būti vertinami kaip ieškovės vengimas sudaryti pagrindinį sandorį, nes teismas neįvertino, kad ir ne darbo metu ieškovė vengė kontaktų su apeliantu.
  3. Teismas nurodė, kad ieškovės elgesį taip pat sąlygojo jos motinos sveikatos pablogėjimas. Pažymėtina, jog teismas neišsamiai ir netinkamai įvertino su šia faktine aplinkybe susijusias kitas faktines aplinkybes, t. y. 2008 m. birželio 11 d. išrašą iš medicininių dokumentų ir J. S. bei O. S. parodymus, nes pastarasis išrašas taip pat nei paneigia, nei patvirtina, jog būtent ieškovės nurodytu metu ji buvo priversta rūpintis motinos sveikata ir dėl to negalėjo 2008 m. kovo 20 d. atvykti sudaryti sandorio. Teismas neįvertino to, kad ieškovės motina jau daug metų serga lėtine liga, neatsižvelgė į liudytojų J. S. bei O. S. parodymus apie tai, kad ieškovė turėjo pilnamečių šeimos narių, kurie, atsakovo įsitikinimu, galėjo prižiūrėti pagrindinės sutarties pasirašymo dieną sergančią ieškovės motiną.
  4. Teismas neįvertino, kodėl būtent iki balandžio 22 d., ir ar pagrįstai ieškovė prašė tokiam terminui atidėti pagrindinio sandorio sudarymą. Ieškovė nurodė, jog dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių ji negalėjo atvykti ir prašė sandorio pasirašymą atidėti, tačiau 2008 m. balandžio 12-19 dienomis ieškovė buvo išvykusi į poilsinę kelionę, o minėtoji priežastis jau vien logikos prasme negali būti vertintina kaip nepalankiai susiklosčiusi ir svarbi aplinkybė, kuriai esant ieškovei butų suteikta teisė pažeisti sutartinę prievolę. Teismas nesigilino, dėl kokių priežasčių ieškovė ir po balandžio 22 d. nesikreipė į apeliantą dėl pagrindinio sandorio sudarymo. Motyvų, dėl ko šiuo klausimu teismas nepasisakė, sprendime nėra.
  5. Teismas nevertino, kad skaičiuojant nuo pareigos sudaryti sandorį atsiradimo dienos iki preliminarios sutarties dėl ieškovės kaltės nutraukimo dienos, susidaro daugiau nei 60 kalendorinių dienų, iš kurių tik 10 dienų (skaičiuojant poilsinėje kelionėje praleistas dienas ir visus 3 kitus neatvykimo atvejus į notarų biurą kartus) ieškovė siekė pateisinti. Teismas nesigilino, kodėl kitu laiku, kuris, vadovaujantis CK 1.5 straipsniu, yra daugiau nei protingas ir pakankamas terminas inicijuoti, susiderinti ir pasirašyti su apeliantu pagrindinę sutartį, ieškovė vis tik nesudarė sandorio ir nesikreipė į apeliantą dėl jo sudarymo, ir tuo ji pažeidė apelianto teisėtus lūkesčius.
  6. Nors teismas sprendime pažymėjo, kad ieškovė nesudarė pagrindinės sutarties dėl apelianto nebaigtų statybos darbų iki Sutartyje nurodytų datų – iki 2007 m. liepos 31 d. statybos darbų nepabaigė, tačiau teismas neįvertino, kaip ieškovė galėjo tvirtinti, kad dėl apelianto kaltės nesudarė sutarties (dėl iki nebaigtų statybos darbų), jei ji nė karto, nei raštu, nei žodžiu per visą preliminarios sutarties galiojimo terminą nepateikė apeliantui jokių pretenzijų dėl statybos darbų pabaigos iki 2007 m. lipos 31 d. Taip pat teismas neįvertino, kad Sutarties 5.1 punkte nurodytas statybos darbų terminas yra preliminarus.
  7. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog apeliantas pažeidė sutarties 3.4 punktą, nes atsakovas tik pakeitė projektinį sprendimą dėl miegamojo kambario esančio lango varčios, t. y., ar varčia bus per visą langą ar per pusę jo, atsižvelgiant į nustatytus gyvenamojo namo projekto projektuotojo sprendimus, kurie statybos eigoje ir atsižvelgiant į aktualias aplinkybes gali keistis. Teismas nepagrįstai nurodė, kad apeliantas projektinio sprendimo būtinybės neįrodinėjo. Pažymėtina, kad įrodinėjant projektinio sprendimo pakeitimo klausimą, teismui apeliantas pateikė ir paprašė prijungti prie bylos eksterjero langų ir durų specifikacijų lentelę ir su tuo susijusius paaiškinimus, į kuriuos teismas priimdamas sprendimą vėlgi nepagrįstai neatsižvelgė ir į juos neįsigilino.
  8. Punktas, kuriuo apeliantas vadovavosi ir nutraukė su ieškovu Sutartį yra 7.2.5. Jame šalys numatė, kad pats ieškovės neatvykimas į apelianto nurodytą notarų biurą sudaryti sandorio yra laikomas esminiu Sutarties pažeidimu, už kurį apeliantas turi teisę taikyti 7.3 punkte nurodytas netesybas. Pažymėtina, kad nei pirmosios instancijos teismas, nei ieškovas nei apeliantas nepaneigė ir neginčijo aplinkybių, jog ieškovė neatvyko į notarų biurą sudaryti sandorio, tuo tik patvirtindami faktą, kad pats pažeidimo faktas buvo. Kadangi teismas nenuosekliai atskleidė minėtų nuostatų turinį, teismas nepagrįstai papildomai ir remiantis kitomis byloje esančiomis faktinėmis aplinkybėmis aiškinosi ar ieškovė preliminarią Sutartį pažeidė iš esmės ar ne, nepagrįstai neįvertindamas, kad pats pažeidimas iš pateiktų byloje įrodymų jau yra pagrįstas šalių pripažintais faktais (CPK 182 str. 5 d.), todėl papildomai jo įrodinėti nereikia.
  9. Teismas sprendime nepagrįstai nustatė, jog apeliantas pažeidė Sutarties 2.5.1 punkto reikalavimus. Sistemiškai aiškinant sutartį akivaizdu, kad preliminarios sutarties šalys 2.5 punkte numatė aplinkybes, kurioms esant galimi kainos pasikeitimo/perskaičiavimo atvejai ir jų keitimo tvarka. Nustačius jau nebe preliminarų, o faktišką turto plotą, bendra turto kaina buvo perskaičiuota teisėtai, nepažeidžiant Sutarties 2.5.2 reikalavimų. Pastebėtina, kad atskiro šalių susitarimo sudarymo tvarkos, kadangi 2.5.2 punktas numatė, jog patikslinta bendra turto kaina, nesikeičiant 1 kv. m kainai bus nurodyta pagrindinėje turto pirkimo-pardavimo sutartyje. Be to, teismui neįsigilinus į sutarties 2.5 punkto esmę, priimdamas sprendimą, teismas neįvertino, kad realiai 1 kv. m kaina pasikeičia tik dviem atvejais, kurie nurodyti 2.5.1 ir 2.5.3 punktuose.

8Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo skundą atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo tokius argumentus:

  1. Ieškovė, žinodama, kad statybos darbai dar nėra baigti, elgdamasi sąžiningai, ir siekdama ekonomiško bendradarbiavimo pateikė prašymą atsakovui nurodydama, kuriuo laiku ji užimta ir negalinti pasirašyti pagrindinės sutarties. Ieškovė nustebo gavusi pranešimą, kuriame reikalauta 2008 m. kovo 31 d. atvykti į Vilniaus miesto 37-ą notarų biurą sudaryti pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties, ir nesuprato, kodėl nebuvo atsižvelgta į jos prašymą. Vis tik ji siekė nuvykti ir pasirašyti pagrindinę sutartį. Tačiau 2008 m. kovo 31 d. susirgo, dėl ko buvo priversta kreiptis į medikus. Ieškovė, neturėdama fizinių galimybių atvykti ir pasirašyti sutarties, nedelsdama, padedant dukrai, apie situaciją nedelsiant faksu informavo atsakovą ir parašė atidėti sandorio pasirašymą bent 10 dienų, t.y. kol pagerės jos sveikata. Į šį prašymą taip pat nebuvo atsižvelgta. 2008 m. balandžio 7 d. netikėtai buvo gautas atsakovo pranešimas apie nutrauktą Sutartį.
  2. Teismas pagrįstai konstatavo, kad pats atsakovas sistemingai pažeidinėjo Sutartį, todėl padarė pagrįstą išvadą, jog preliminarioji sutartis nutrūko ne dėl ieškovės kaltų ar neteisėtų veiksmų. Teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas pažeidė Sutarties 5.1 punktą, kuriuo buvo įsipareigojęs pabaigti buto statybos darbus iki 2007 m. liepos 31 d., taip pat pažeidė 3.7 punktą, kuriuo buvo įsipareigojęs parduoti butą ieškovei Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais, nes iki šiol atsakovo statomas daugiabutis namas neužbaigtas ir nepripažintas tinkamu naudoti. Taigi apeliantas nepagrįstai, priešingai byloje esantiems įrodymams, teigia nepažeidęs nei vienos Sutarties sąlygos bei pastatęs patalpą, atitinkančią visus reikalavimus. Atsakovas vienašališkai pakeitė projektinį sprendinį, t. y. vietoje numatytų durų vedančių iš miegamojo į lodžiją įrengė langą ir įmontavo radiatorių. Pažymėtina, kad durų pakeitimas į langą negali būti vertinamas kitaip kaip tik nepagrįstas buto plano pakeitimas. Be to, pats atsakovas, net ir vėluodamas, atliko ne visus darbus ir nekokybiškai, todėl pagrindinės sutarties pasirašymas sutartu laiku neįvyko tikrai ne dėl ieškovės kaltės.
  3. Pinigai pagal preliminariąją sutartį perduodami tam tikram tikslui. Jeigu šis tikslas nėra pasiekiamas, tai yra pagrindinė sutartis nesudaryta, laikytina, kad pinigai perduoti (gauti) be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo, taigi jų gali būti reikalaujama pagal Civilinio kodekso 6.237 straipsnį. Tokios pozicijos laikomasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje R. K. v. S. Š., J. Š., UAB „Helenos kolekcija“ ir kt., Nr. 3K-3-809/2003; 2006 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje J. P. v. G. .1., V. J., Nr. 3K-3-124/2006). Nesudarius pagrindinės sutarties avansu gauti pinigai laikytini be pagrindo gautais pinigais ir privalo būti grąžinti ieškovei.

9Apeliacinis skundas netenkinamas.

10Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas ir nepažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso taisyklių (CPK 177, 178, 185 str.).

11Byloje nustatytos aplinkybės: 2006 m. spalio 23 d. ieškovė ir atsakovas sudarė rašytinę preliminarią būsimo (nepastatyto) buto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 3B50 (1 t., b. l. 10-26), kuria atsakovas įsipareigojo iki 2007 m. liepos 31 d. pastatyti pagal projektą Nr. 3B50 56,05 kv. m ploto dviejų kambarių butą daugiabučiame name, adresu Rygos g. 6, Vilniuje, trečiame statomo namo korpuse, aštuntame aukšte su lodžija ir balkonu bei automobilių stovėjimo aikštele, ir šį turtą (butą ir vietą (39) automobilių stovėjimo aikštelėje) parduoti ieškovei už 419 815 Lt su PVM (buto kaina 389 815 Lt, automobilio vietos – 30 000 Lt). Taip pat atsakovas įsipareigojo gyvenamąjį namą, kuriame yra ginčo butas, priduoti valstybinei komisijai iki 2007 m. spalio 31 d. Ieškovė įvykdė Sutarties sąlygas ir per tris kartus sumokėjo atsakovui 135 944,50 Lt avansą, o 2008 m. vasario 1 d. priėmimo-perdavimo aktu priėmė iš atsakovo ginčo buto statybos darbus, pareikšdama rašytines pastabas dėl Sutartyje numatytų nebaigtų darbų (balkono ir lodžijos) bei nurodė ištaisyti projekto sprendinių pažeidimą – miegamajame kambaryje vietoje įrengto lango įrengti projekte numatytas duris (1 t., b. l. 51, 25, 27-29). Atsakovas minėtų trūkumų nepašalino, ieškovei siuntė pranešimus apie ginčo buto pagrindinės sutarties sudarymo laiką, į jos (ieškovės) raštiškus prašymus atidėti šios sutarties sudarymą dėl jos nurodomų priežasčių iki konkrečių datų, nereagavo ir 2008 m. balandžio 7 d. raštu Nr. 41-S/8 vienašališkai, konstatavęs ieškovės vengimą sudaryti pagrindinę sutartį, ginčo Sutartį nutraukė, o ieškovės sumokėtą avansą pripažino savo (atsakovo) nuostoliais (bauda).

12Atsakovas apeliaciniame skunde iš esmės kelia įrodymų vertinimo ir šalių teisių ir pareigų pusiausvyros problemą.

13Iš ginčo sutarties subjektų (buto pirkėja (ieškovė) yra fizinis asmuo, o buto pardavėjas (atsakovas) – juridinis asmuo) ir sutarties dalyko (nepastatytas butas daugiabučiame name) sprendžiama, kad šalių sudaryta Sutartis yra būsimo buto pirkimo-pardavimo sutartis (CK 6.401 str.), kuri, be bendrųjų preliminariosios sutarties požymių (CK 6.165 str.), turi ir specifinių, išskiriančių ją iš kitų preliminariųjų sutarčių, todėl tokia Sutartis laikoma specifine preliminariosios sutarties rūšimi. Atsižvelgiant į tai, kad, kaip jau minėta, viena sandorio šalis yra fizinis asmuo, ketinęs įsigyti būtą savo ir šeimos poreikiams, o kita šalis – nekilnojamojo turto statytojas – verslininkas, yra pagrindas pripažinti ginčo Sutartį ir vartojimo sutartimi. Vartotojų teisių apsaugos instituto paskirtis – silpnesnės sutarties šalies (vartotojo-fizinio asmens) apsauga. Prievolėms, kylančioms iš vartojimo teisinių santykių, keliami didesni sąžiningumo ir teisingumo reikalavimai, o tam tikros abejonės aiškinamos ekonomiškai silpnesnės šalies naudai (CK 6.188 str., 6.193 str. 4 d.). Tokia pozicija pateikta ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. rugsėjo 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2006, 2007 m. vasario 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2007 ir 2008 m. spalio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2008.

14Byloje nustatyta, kad šalys nesudarė pagrindinės sutarties, o atsakovas nutraukė Sutartį, motyvuodamas tuo, kad ieškovė, realiai neketindama įsigyti pastatyto buto, be svarbių priežasčių vengė sudaryti pagrindinę sutartį, t.y. atsakovo įsitikinimu, ieškovė pažeidė sutartinę prievolę. Ieškovė teigė priešingai – tai atsakovas elgėsi nesąžiningai, ir, nereaguodamas į jos prašymus atidėti pagrindinės sutarties pasirašymą dėl svarbių priežasčių, nepagrįstai nutraukė Sutartį. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo taikyti ieškovei civilinę atsakomybę, nes nenustatytas jos nepagrįstas vengimas sudaryti pagrindinę sutartį. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija su tokia teismo išvada sutinka.

15CK 6.401 straipsnio 4 dalis įpareigoja būsimo buto pirkimo-pardavimo sutartyje nustatyti gyvenamojo namo ar buto statybos terminus. Šalių sudarytoje Sutartyje pardavėjas (atsakovas) numatė baigti buto statybą 2007 m. liepos 31 d. ir įsipareigojo priduoti gyvenamąjį namą, kuriame yra ginčo butas, valstybinei komisijai iki 2007 m. spalio 31 d. (1 t., b. l. 12, 16, 3.3, 5.1 p.) ir parduoti pirkėjui (ieškovei) butą nustatyta tvarka ir terminais (3.7 p.). Be to, pardavėjas įsipareigojo pranešti pardavėjui apie buto statybos darbų pabaigą ir numatomą pagrindinės sutarties pasirašymo datą (1 t., b. l 17, 5.4 p.). CK 6.165 straipsnio 3 dalis nustato, kad preliminarioje sutartyje turi būti nurodytas terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti. Pagrindinę buto pirkimo-pardavimo sutartį šalys įsipareigojo sudaryti per dešimt darbo dienų nuo pardavėjo pranešimo apie baigtus statybos darbus gavimo dienos Sutartyje numatytomis sąlygomis, terminais ir tvarka (6.1 p.). Sutarties 4.15 punkte yra taip pat nurodyta, kad pirkėjas įsipareigoja ne vėliau kaip per 75 kalendorines dienas po pagrindinės sutarties pasirašymo, savo jėgomis, savo sąskaita ir iš savo medžiagų <...> atlikti apdailos darbus, privalomus pagal galiojančius teisės aktus tam, kad būtų galima tinkamai ir be jokių kliūčių pripažinti daugiabuti gyvenamąjį namą tinkamu naudoti. Taip pat nustatyta pirkėjo pareiga įrengti funkcionuojančias bei higieninius reikalavimus atitinkančias vartotojo inžinierines sistemas ir raštu apie tai informuoti pardavėją. Sutarties 4.4 punkte taip pat nustatyta pirkėjo pareiga pagrindinės sutarties pagrindu nupirkti butą Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais bei savo sąskaita įregistruoti nuosavybės teisių perėmimą Valstybinėje įmonėje Registrų centre ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų po buto perdavimo-priėmimo akto pasirašymo dienos. Iš šių Sutarties nuostatų galima spręsti, kad atsakovas turėjo pastatyti daugiabutį gyvenamąjį namą su dalinės apdailos butais, pranešti raštu ieškovei apie ginčo buto statybos pabaigą, per dešimt dienų nuo pranešimo gavimo dienos šalys turėjo sudaryti pagrindinę sutartį, po ko pirkėja (ieškovė) turėjo priimti butą priėmimo-perdavimo aktu, jį įregistruoti Registrų centre ir atlikti jame Sutarties 4.15 punkte numatytus darbus, tam kad pastatą būtų galima priduoti Valstybinei statinių pripažinimo tinkamais naudoti komisijai. Minėta, kad baigti buto statyba buvo numatyta iki 2007 m. liepos 31 d., priduoti gyvenamąjį namą, kuriame yra ginčo butas, Valstybinei statinių pripažinimo tinkamais naudoti komisijai – iki 2007 m. spalio 31 d. Todėl pagrindinė sutartis turėjo būti sudaryta šiame tarpe. Tačiau jokių duomenų apie buto statybos pabaigą iki liepos 31d. nei iki spalio 31 d. byloje nėra. Delsimo baigti darbus priežasčių atsakovas nenurodė. Iš byloje esančio (1 t., b. l. 30) trečiojo asmens UAB ,,Imobiliar“ projekto vadovo pasirašyto rašto (be datos) ieškovei (ieškovė jį gavo 2007 m. lapkričio 18 d.) su nuoroda, kad statybos darbai baigiami ir rengiamasi statybos darbų perdavimo procesui, kuris prasidės nuo 2007 m. lapkričio 15 d., galima spręsti tik apie tai, kad statybos darbai nebaigti, bet eina į pabaigą. Todėl toks pranešimas neatitinka Sutarties 6.1 punkto reikalavimo – jame nėra konstatuota, kad darbai jau baigti. 2007 m. gruodžio 10 d. pranešime (1 t., b. l. 31) nurodyta pagrindinių sutarčių pasirašymo pradžia – nuo 2007 m. gruodžio 21 d., nenurodant konkrečios sutarties pasirašymo su ieškove datos ir statybos darbų pabaigos. Iš to, kad ieškovei siūloma iki minėto laiko priimti atliktus statybos darbus ir pasirašyti statybos darbų aktą, galima spręsti, kad buto statyba baigta. Pagal Sutarties sąlygas statybos darbų pabaigos data reikšminga pagrindinės sutarties sudarymo terminui, tačiau minėtame rašte toks terminas nenurodytas. Todėl šiuo atveju Sutarties sąlyga dėl dešimties dienų termino, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis, netaikytina. Byloje yra 2008 m. vasario 1 d. Būsimo buto/turto statybos darbų perdavimo-priėmimo aktas, iš kurio turinio matyti, kad ieškovei atsakovas perduoda ginčo ,,butą/turtą pilnos apdailos darbams atlikti“. Tačiau pagal šalių sudarytą Sutartį, buto priėmimo-perdavimo aktas turėjo būti surašytas po pagrindinės sutarties sudarymo ir tik po to ieškovė turėjo atlikti bute apdailą ir kitus Sutartyje nustatytus darbus. Neatlikus šių darbų daugiabutis namas negalėjo būti pripažintas tinkamu naudoti (4.4 ir 4,15 p.). Atsakovas negalėjo paaiškinti tokio statybos darbų perdavimo-priėmimo akto (toliau – Aktas) reikšmės. Tačiau teismas, įvertinęs šio Akto turinį, ieškovės paaiškinimus, sprendžia, kad juo (Aktu) atsakovas siekė informuoti ieškovę apie buto statybos pabaigą ir atliktų darbų kokybę (6.1 p.). Sprendžiant iš ieškovės pastabų Akte, būto statyba nebuvo baigta (nebaigta lodžija, balkonas, nukrypta nuo projekto įrengiant duris). Šių faktinių aplinkybių neneigia ir atsakovas, teigdamas, kad visa tai nebuvo kliūtis sudaryti pagrindinę sutartį, nes darbus galima buvo užbaigti ir vėliau. Toks atsakovo teiginys prieštarauja Sutarties sąlygoms, kuriomis atsakovas (pardavėjas) įsipareigojo atlikti visus sutartus buto statybos darbus ir tik po to butą parduoti ieškovei. Nepagrįstas atsakovo teiginys, kad jis turėjo sutartinę pareigą nekeisti tik buto išdėstymo plano, o keisti projektinio sprendimą dėl miegamojo kambario lango varčios galėjo be ieškovės sutikimo. Sutarties 1.1.1 ir 3.1 punktų pagrindu pardavėjas (atsakovas) įsipareigojo pastatyti ieškovei butą pagal projektą Nr. 3B50 (priedas Nr. 2, b. l. 25). Ieškovė su projektu susipažino ir su juo sutiko. Sutarties 3.4 punkte įtvirtintas atsakovo įsipareigojimas nekeisti priede Nr. 2 buto išdėstymo plano, išskyrus išimtinius atvejus, nesuteikia atsakovui teisės keisti projektą. Todėl buto projekto sprendinių (nesvarbu kokio masto) keitimas turėjo būti suderintas su pirkėja (ieškove). Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas, vienašališkai pakeisdamas projekto sprendinius, pažeidė Sutartį. Ieškovė prašė atsakovą užbaigti statybos darbus, pašalinti projektinio sprendinio pakeitimą, sukeliantį ieškovei nepatogumą, net sutikdama už tai papildomai sumokėti. Šią faktinę aplinkybę įrodo byloje esantys rašytiniai įrodymai (1 t., b. l. 32, 33, 112). Atsakovas nepateikė teismui įrodymų, kad šiuos trūkumus iki Sutarties nutraukimo pašalino. Visos šios faktinės aplinkybės leidžia teisėjų kolegijai prieiti prie išvados, kad ginčo buto statybos darbai, apie kurių pabaigą turtėjo būti informuota ieškovė, o nuo informacijos gavimo dienos per dešimt dienų turėjo būti sudaryta pagrindinė sutartis, nebuvo baigti iki atsakovo nurodytų ieškovei pagrindinės sutarties sudarymo datų, ir buto statybos darbų neužbaigus, šalims nebuvo pagrindo taikyti Sutarties 6.1 punkto, t.y. atsakovas neturėjo pagrindo reikalauti, kad ieškovė sudarytų nebaigtos statybos buto pirkimo-pardavimo sutartį. Dėl šios priežasties yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovas pažeidė Sutartį. Tačiau bylos faktinės aplinkybės įrodo, kad ieškovė, nors ginčo butas neatitiko šalių sutartų reikalavimų, būtinų pagrindinei sutarčiai sudaryti (jo statyba nebuvo baigta), ketino įvykdyti atsakovo reikalavimus ir sudaryti pagrindinę sutartį. Nepagrįstas apelianto teiginys, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą dėl atsakovo nepagrįstų veiksmų nutraukiant Sutartį ir negrąžinant ieškovei jos sumokėtos buto kainos dalies. Ieškovės paaiškinimai, jos aktyvus veiksmai, siekiant užbaigti buto statybos darbus, atlikti buto apdailą, taip pat byloje esantys rašytinai įrodymai: prašymai, pranešimai, atsakymai, pašto siuntų duomenys, išrašai iš medicininių dokumentų, turizmo paslaugų teikimo sutartis, pinigų priėmimo kvitai (1 t., b. l. 33, 34, 35, 36-50, 70, 71, 129-130, 132, 145), liudytojų parodymai įrodo, kad ieškovė nevengė sudaryti pagrindinės sutarties, nevilkino jos pasirašymo proceso, sumokėjo sutartą buto kainos dalį, o prašymus atidėti pagrindinės sutarties pasirašymą grindė svarbiomis priežastimis: motinos ir savo susirgimais, išvyka į turistinę kelionę. Visos šios faktinės aplinkybės paneigia atsakovo teiginį dėl ieškovės nesąžiningumo ir vengimo sudaryti pagrindinę sutartį. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada ir vertinti įrodymų kitaip neturi pagrindo (CPK 176-179, 185 str.). Atsakovas nesutikimą su ieškovės pateiktais įrodymais ir jų vertinimu, grindė vien prielaidomis. Teisėjų kolegija sprendžia, kad bylos duomenys leidžia teigti priešingai, t.y. kad atsakovas pažeidė teisinę pareigą elgtis prievoliniuose santykiuose sąžiningai ir pažeidė ieškovės teisėtus lūkesčius: nereagavo į ieškovės prašymus užbaigti buto statybą ir pašalinti vienašališką projektinių sprendimų pakeitimą, ignoravo ieškovės prašymus atidėti pagrindinės sutarties pasirašymą konkrečiam laikui, neatsižvelgė į tokių prašymų priežastis, nepateikė jai (ieškovei) prašomo pagrindinės sutarties projekto, nesiderėjo dėl pagrindinės sutarties sudarymo sąlygų, nebendradarbiavo. Pastarąsias faktines aplinkybes įrodo atsakovo raštų ieškovei turinys, iš kurių matyti, kad iš ieškovės buvo reikalaujam tik vieno – atvykti nurodytu laiku pas notarą pasirašyti sutartį, įspėjant apie galimas neatvykimo pasekmes, t.y. Sutarties nutraukimą ir sankcijų taikymą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į Sutartyje įtvirtintus atsisakymo nuo Sutarties ir jo nutraukimo pagrindus ir pasekmes. Vieninteliame Sutarties 7.1 punkte nustatyta pirkėjo teisė atsisakyti Sutarties per dešimt dienų nuo jos sudarymo dienos, pranešus pardavėjui raštu (CK 6.401 str. 2 d.). Nuo 7.2 iki 7.17 punktų nustatyta vien pardavėjo teisė vienašališkai nutraukti Sutartį kai pirkėjas uždelsia atsiskaityti, nepriduoda pardavėjui buto apdailos darbų ar kitaip trukdo priduoti pastatą Valstybinei statinių pripažinimo tinkamais naudoti komisijai; pirkėjas nurodytą dieną neatvyksta į pardavėjo nurodytą notarų biurą arba neturi dokumentų, reikalingų pagrindinei sutarčiai sudaryti, arba nepagrįstai nepasirašo šios Sutarties (preliminarios) ar kitų su šios Sutarties įvykdymu susijusių dokumentų; kitaip iš esmės pažeidžia sutartį. Sutarties 7.3 punktas numatė, kad visais atvejais pirkėjo iniciatyva ar dėl jo kaltės nutraukus Sutartį, visos pirkėjo įmokos lieka pardavėjui kaip bauda. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokios Sutarties sąlygos, teikiančios prioritetą pardavėjo teisėms ir ribojančios pirkėjo teises, yra nesąžiningos, pažeidžiančios šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą, nenumatančios vartotojo (ieškovės) teisių, susijusių su pardavėju, kai šis visiškai ar iš dalies neįvykdo ar netinkamai įvykdo bet kokius sutartyje numatytus įsipareigojimus (CK 6.188 str. 2 d., 2 str. 2 p.). Iš atsakovo atstovės paaiškinimo pirmosios instancijos teisme akivaizdu, kad Sutartį standartinėmis sąlygos parengė atsakovas. Ieškovė teigė iš anksto negavusi Sutarties ir neturėjusi galimybės individualiai derėtis. Atsakovas šios aplinkybės nepaneigė (CPK 178 str.). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė reikšmingas aplinkybes, aiškino ir taikė materialines teisės normas, nepažeidė bendrųjų teisės principų ir pagal esamą situaciją priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ieškovės teisių gynimo (CK 6.237 str. 1 ir 2 d.).

16Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, kiti – nereikšmingi.

17Netenkindama apeliacinio skundo, teisėjų kolegija iš atsakovo priteisia valstybei išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme – 9,45 Lt ir ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas (antstolio paslaugas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir advokato paslaugas), patirtas apeliacinės instancijos teisme – 2 900 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 ir 6 p., 93 str. 1 d, 98 str.). Bylinėjimosi išlaidos nėra didelės, įvertinus bylos sudėtingumą dėl ginčo pobūdžio, jam taikytinos teisės ir faktinių bylos aplinkybių vertinimo.

18Dėl atsakovo prašymo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones

19Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. lapkričio 26 d. nutartimi šioje byloje UAB ,,Senasis dvaras“ pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuotas atsakovo turtas. Atsakovas ją (nutartį) prašo panaikinti dėl prognozuojamų atsakovo nuostolių, kurių atlyginimas gali būti apsunkintas. Įrodymų, patvirtinančių nuostolių prognozes, nepateikė. Iš ieškovės pateiktų teismui rašytinių įrodymų (2 t. b. l. 74-78) akivaizdu, kad atsakovas neturi turto tiek, kad teismo sprendimas būtų įvykdytas visiškai. Todėl nėra pagrindo naikinti teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 148 str., 150 str. 4 d.).

20Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

21Šiaulių apygardos teismo 2009 m. balandžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

22Priteisti iš atsakovo Uždarosios akcinės bendrovės ,,Senasis dvaras“ ieškovei L. S. 2 900 Lt (du tūkstančius devynis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų ir valstybei 9,45 Lt (devynis litus keturiasdešimt penkis centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

23Atsakovo Uždarosios akcinės bendrovės ,,Senasis dvaras“ prašymą panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. lapkričio 26 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones nepatenkinti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. Ieškovė L. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB ,,Senasis... 4. Atsakovas UAB ,,Senasis dvaras“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.... 5. Trečiasis asmuo UAB „Imobiliar“ nurodė, kad jis nėra Sutarties šalis.... 6. Šiaulių apygardos teismas 2009 m. balandžio 16 d. sprendimu ieškinį... 7. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo šį teismo sprendimą panaikinti ir... 8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo skundą atmesti, o... 9. Apeliacinis skundas netenkinamas.... 10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 11. Byloje nustatytos aplinkybės: 2006 m. spalio 23 d. ieškovė ir atsakovas... 12. Atsakovas apeliaciniame skunde iš esmės kelia įrodymų vertinimo ir šalių... 13. Iš ginčo sutarties subjektų (buto pirkėja (ieškovė) yra fizinis asmuo, o... 14. Byloje nustatyta, kad šalys nesudarė pagrindinės sutarties, o atsakovas... 15. CK 6.401 straipsnio 4 dalis įpareigoja būsimo buto pirkimo-pardavimo... 16. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, kiti – nereikšmingi.... 17. Netenkindama apeliacinio skundo, teisėjų kolegija iš atsakovo priteisia... 18. Dėl atsakovo prašymo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones... 19. Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. lapkričio 26 d. nutartimi šioje byloje... 20. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 21. Šiaulių apygardos teismo 2009 m. balandžio 16 d. sprendimą palikti... 22. Priteisti iš atsakovo Uždarosios akcinės bendrovės ,,Senasis dvaras“... 23. Atsakovo Uždarosios akcinės bendrovės ,,Senasis dvaras“ prašymą...