Byla 2A-34-577/2013
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo I. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-02-08 sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo I. S. (I. S.) pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ Registrų centro Vilniaus filialui, Nacionalinei Žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus rajono savivaldybei, J. I. (J. I.), I. I. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3pareiškėjas kreipdamasis į teismą ir patikslintu pareiškimu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pagal G. B. įmonės sudarytą planą nužymėtas pamatų fundamentas namų statybai ( - ) Vilniaus r., priklauso pareiškėjui I. S.; nurodė, jog juridinę reikšmę turintis faktas reikalingas įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir daiktines teises VĮ Registrų centro Vilniaus filiale. Paaiškino, jog Vilniaus rajono Paberžės apylinkės LDT vykdomojo komiteto 1980-03-27 sprendimu Nr. 9 buvo patvirtintas „Paberžė“ kolūkio visuotinio kolūkiečių susirinkimo protokolas, kuriuo pareiškėjui buvo skirtas žemės sklypas namo statybai, tada buvo pastatyti gyvenamojo namo ir ūkinio statinio pamatai. 1990 m. pareiškėjas kreipėsi į Paberžės agrarinės reformos tarnybą dėl žemės išpirkimo; negavęs jokio atsakymo, 2007 m. pakartotinai kreipėsi į Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių su prašymu išpirkti jam skirtą 0,12 ha žemės sklypą Paberžėje. Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2007-06-18 raštu pareiškėjas buvo informuotas, kad jis praleido terminą paduoti prašymą žemės išpirkimui ir pasiūlė įregistruoti nekilnojamąjį daiktą, taip pat rašte buvo nurodoma, jog klausimas dėl žemės įsigijimo bus sprendžiamas vėliau. 2011-07-18 pareiškėjas kreipėsi į valstybės įmonę Registrų centro Vilniaus filialą su prašymu atlikti kadastrinius matavimus ir jo namo pamatų teisinę registraciją, kurie buvo pastatyti iki 1991-07-25, tačiau VĮ Registrų centras 2011-08-05 paprašė pateikti leidimą atlikti statybos darbus ir atsisakė įregistruoti nekilnojamąjį daiktą. Kadangi LR Vyriausybės 2003-03-03 nutarimo Nr. 278 8 p. numatyta, jog tais atvejais, kai senų statinių valdytojas neturi vieno iš išvardintų nutarime dokumentų, turi teisę kreiptis dėl juridinio fakto nustatymo, prašo tenkinti jo pareiškimą ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Taip pat paaiškino, jog apie tai, kad pamatai išsidėstę žemės sklype, kuris bendrosios nuosavybės teise priklauso J. I. ir I. I., sužinojo tik Registrų centre.

4Suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepime nurodė, kad jeigu asmuo pasistatė gyvenamąjį namą ar kitus pastatus laikydamasis statybos metu galiojančių teisės aktų, tai statyba yra teisėta ir asmuo gali šiuos pastatus ir daiktines teises į juos įregistruoti Nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka. Kai statyba nebaigta, registruojamas nebaigtas statyti pastatas ir daiktinės teisės į jį. Pastatų statybą kaimo vietovėje iki 1983 m. rugpjūčio 4 d. reglamentavo Lietuvos Ministrų Tarybos 1975 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 228 patvirtinti „Individualinės statybos kaimo gyvenvietėse nuostatai“, kur buvo numatyta, jog pamatų fundamento (namų statybai) statyba galėjo būti pradėta tik turint statybos leidimą bei kitus statybą leidžiančius dokumentus. Iš pareiškėjo pateiktų dokumentų nėra aišku, ar statybos procesas buvo pradėtas teisėtai, taip pat nėra duomenų, ar pareiškėjui buvo išduotas statybos leidimas. Neprieštarauja, kad pareiškėjo prašymas būtų patenkintas įstatymų nustatytais pagrindais.

5Suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepime nurodė, kad pagal pateiktos G. B. įmonės atliktos 2010-11-25 pastato geodezinės nuotraukos koordinates, pamatai išsidėstę žemės sklype (kadastrinis Nr. 4164/0400:198), esančiame ( - ) Vilniaus r. sav. Šis žemės sklypas bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso J. I. ir I. I. (juridinis įregistravimo pagrindas 2007-03-27 pirkimo-pardavimo sutartis, reg. Nr. 2833), kurie jį įsigijo iš pirminio savininko A. G. (juridinis įregistravimo pagrindas Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2004-09-16 sprendimas Nr. 2.5-41-18946). Nors pareiškėjas patikslintame pareiškime nurodo, jog jam buvo skirtas 0,12 ha žemės sklypas gyvenamojo namo statybai, tačiau iš pateiktų dokumentų turinio akivaizdu, jog pareiškėjui žemės sklypas buvo skirtas su tam tikromis sąlygomis, t. y. pareiškėjas turėjo iškelti (nugriauti) jam priklausančius statinius, esančius ( - ) kaime, taip pat gauti leidimą naujo namo statybai. Tuo tarpu dokumentų, patvirtinančių, kad būtų įvykdytos aukščiau nurodytų sprendimų sąlygos, pareiškėjas nepateikė, todėl mano, jog pareiškėjas neįvykdė sprendimuose nurodytų sąlygų, t. y. neiškėlė (nenugriovė) statinių, esančių ( - ) k., negavo statybos leidimo arba gauto nepratęsė, kaip nustatyta aukščiau nurodytoje sutartyje, nepastatė gyvenamojo namo bei ūkinio pastato, todėl nustatyta tvarka neįgijo nuosavybės teisių į pamatus ar kitą nekilnojamąjį daiktą. Be to, atkreipia dėmesį, jog Nekilnojamojo turto registro duomenimis, pareiškėjui nuosavybės teise priklauso statiniai, esantys ( - ), Paberžės sen., Vilniaus r. sav. Pažymėjo, jog 2011-07-11 ir 2011-07-26 buvo pateikti prašymai atlikti tik statinio kadastrinius matavimus; filialo matininkei 2011-07-22 nuvykus į pareiškėjo nurodyto nekilnojamojo turto objekto buvimo vietą, nustatyta, kad žemės sklype yra tik pamatų fragmentai, todėl buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą bei priimtas 2011-07-22 sprendimas Nr. KM(12.5.1.30)-20799. Mano, jog pareiškėjo I. S. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo netenkintinas.

6Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime nurodė, kad išnagrinėjus pareiškėjo pridėtus prie pareiškimo dokumentus, buvo nustatyta, jog pareiškėjui I. S. vykdomojo komiteto 1980 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. 9 buvo skirtas žemės sklypas, esantis Vilniaus r., ( - ) pareiškėjas už suteiktą individualiam gyvenamajam namui statyti valstybinės žemės sklypą iki 2004 m. vasario 21 d. neįmokėjo įmokų pinigais ar valstybės vienkartinėmis išmokomis. Vilniaus r. žemėtvarkos skyrius nesudarė su I. S. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties, todėl Vilniaus r. žemėtvarkos skyrius neturi dokumentų, susijusių su minėto žemės sklypo išpirkimu. Pažymėjo, jog jeigu teismas nustatytų juridinę reikšmę turintį faktą, kad pagal G. B. įmonės nužymėtas pamatų fundamentas namų statybai Vilniaus r., ( - ) priklauso I. S., tai būtų pagrindas VĮ Registrų centre įregistruoti minėtą statinį. Remiantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatytais reikalavimais pareiškėjas turėtų galimybę įsigyti iš valstybės minėtą žemės sklypą po nuosavybės teise priklausančiu pastatu.

7Suinteresuoti asmenys J. I., I. I. ir jų atstovė su pareiškimu nesutiko; nurodė, kad jie yra 0,13 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kadastrinis Nr. 4164/0400:198 ( - )v., unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ) kaime, Vilniaus rajone, bendrasavininkiai (bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė). Šį žemės sklypą 2007-03-27 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 2833 įsigijo iš A. G.. Vilniaus apskrities viršininko administracija 2004 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. 2.5-41-18946 atkūrė nuosavybės teisės į minėtą žemės sklypą A. G.. Nuosavybės teisės į 0,13 ha žemės sklypą A. G. buvo atkurtos be jokių papildomų apribojimų, o tuo labiau be šiame sklype esančių statinių, priklausančių tretiesiems asmenims. Faktiškai žemės sklype nėra jokių statinių ar įrenginių. Jiems kaip žemės sklypo sąžiningiems įgijėjams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype negali atsirasti jokių statinių ar įrenginių, priklausančių tretiesiems asmenims. Pareiškėjas 30 metų nesidomėjo jam išskirtu žemės sklypu individualiai statybai, teisės aktų nustatyta tvarka neįvykdė prisiimtų įsipareigojimų, nepastatė statinių, neprivatizavo žemės sklypo. Pažymėjo, kad privačios G. B. įmonės pamatų nužymėjimas namų statybai nėra teisiniu pagrindu sukurti nekilnojamąjį turtinį daiktą ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Pamatai negali būti laikomi statiniu, kuris galėtų būti įrašytas į nekilnojamojo turto kadastrą, todėl prašo pareiškimo netenkinti.

8Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012-02-08 sprendimu pareiškimą atmetė. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad pareiškėjui 1979-1980 metais buvo suteikta teisė su tam tikromis sąlygomis naujame sklype statytis naują namą, tačiau įrodymų, patvirtinančių, kad šią teisę pareiškėjas įgyvendino, byloje nėra. Teismas konstatavo, jog pareiškėjas neišpildė žemės sklypo suteikimo 1979 m., t.y. nenugriovė seno namo, taip pat teismas nurodė, jog 1980 ir vėlesniais metais pareiškėjas negavo statybos leidimo, nepratęsė statybos galiojimo laiko ir nevykdė realių namo statybų net po to, kai jam buvo nužymėtas sklypas. Be to, teismo nuomone, pareiškėjo nurodomi pamatai pagal savo konfigūraciją atitinka pamatus, esančius prie „ūkinio pravažiavimo“, kurie yra S. sklypo Nr. 253 plane ūkinio pastato vietoje; iškasti pamatai yra ne namo, bet ūkinio pastato. Nustatyti, kuriame žemės sklype Nr. 253 ar 252 yra pamatai ir kas juos išliejo – S. ar S., negalima. Teismas konstatavo, jog Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Paberžės seniūnijos 2010-11-25 pažymos Nr. 5.7-183 ir Nr. 5,7-184 surašytos 2010-11-17 akto Nr. 14 pagrindu, nepatvirtina pareiškėjo nuosavybės teisių nei į pamatus, nei į statinius, nes pažymose nurodomos išvados nėra seniūnijos kompetencijoje, todėl teismas jomis nesivadovavo.

9Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-02-08 sprendimą ir perduoti tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo. Mano, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas. Apeliantas pripažįsta, jog teismas pagrįstai nurodė, kad pareiškėjas neįvykdė 1980-03-27 Paberžės apylinkės liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sprendimo Nr. 9 sąlygos, kad bus iškelti visi statiniai iš ( - ) vienkiemio Glitiškių apylinkėje, tačiau nurodo, jog jam nebuvo išmokėta kompensacija pastatams nugriauti, kas buvo numatyta Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1975 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 228, Individualinės statybos kaimo gyvenvietėse nuostatų 6 p., taip pat pripažįsta, jog neįvykdė įpareigojimo pradėti statyti gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą per metus ir baigti jį per 2 metus nuo leidimo statybai gavimo dienos, tačiau nurodo, jog minėtų nuostatų 20 p. nurodoma, jog statyba laikoma pradėta, kai pradedami betonuoti (įmontuoti, mūryti) gyvenamojo namo pamatai, o Gyvenamojo namo ir ūkinio statinio pamatų, sklypo linijų natūroje pažymėjimo 1980-05-27 aktu pažymėta, jog Vilniaus LPT RVK 1979-08-31 sprendimo Nr. 334 ir techninės dokumentacijos, suderintos su rajono architektu, natūroje pažymėtos sklypo raudonosios linijos ir gyvenamojo namo ir ūkio statinio pamatai Paberžės gyvenvietėje, 253 skl.; be to pažymėjo, jog jam nėra pareikštas ieškinys dėl sutarties nutraukimo ir sklypo patuštinimo, kas buvo numatyta sutarties sąlygose, sutarties nevykdymo atveju. Mano, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus; nepagrįstai konstatavo, kad tipinis projektas nėra suderintas su architektu, nes tai neatitinka Individualinės statybos kaimo gyvenvietėse nuostatų. Byloje pateikti įrodymai buvo pakankamas pagrindas pareiškėjo prašomam faktui nustatyti; byloje nėra ginčo, kad pareiškėjui žemės sklypas buvo suteiktas teisės aktų nustatyta tvarka; pareiškėjas kreipėsi dėl žemės išpirkimo ir atkūrimo; prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

10VĮ Registrų centras Vilniaus filialas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti; mano, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir motyvuotą sprendimą, netenkinęs pareiškėjo I. S. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo; teisingai išaiškino bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai įvertino teismui pateiktus įrodymus, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, padarė motyvuotas išvadas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju pastatas nėra išlikęs ne dėl fizinio nusidėvėjimo, o paprasčiausiai dėl to, kad apeliantas I. S. statinio net nebuvo pastatęs, o nesant statinio negalėjo būti nustatytas ir juridinis faktas. Prašo apelianto I. S. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 8 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-207-723/2012 palikti nepakeistą.

11Suinteresuoti asmenys J. I. ir I. I. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti, skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Pirmos instancijos teismas įvertinęs pateikus įrodymus padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo nurodyti pamatai negali būti laikomi statiniu, kuris galėtų būti įrašytas į nekilnojamojo turto kadastrą. Teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas prašo nustatyti jo nuosavybės teisę nurodant konkretų objektą — pamatų fragmentą namų statybai, ne konkrečioje vietoje, o apskritai ( - ) kaime, kurių nuosavybėje jis realiai neturėjo, išskyrus tai, jog turėjo teisę statytis gyvenamąjį namą 1979-1980 metais. Kad pareiškėjas prašo nustatyti teismine tvarka faktą, kurio realiai nebuvo, nes tai, jog pareiškėjas 1979-1980 metais galimai išliejo ne savo nuosavybėje – kolūkio „Paberžė“ žemėje ūkinio pastato pamatų fragmentą, kuri (ši žemė) po to realiai valstybės buvo gražinta pagal įstatymą jos savininko palikoniui A. G., negali būti nuosavybės teisių įgijimo pagrindu ar nuosavybės teisių registravimo pagrindu nei pagal tuo metu galiojusius įstatymus, nei dabar. Gyvenamasis namas nebuvo pradėtas statyti, o ūkinis pastatas, jeigu ir buvo pradėtas statyti – nebuvo pastatytas, todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas neįvykdė įpareigojimo pradėti statyti gyvenamąjį namą per metus ir baigti jį per dvejus metus nuo leidimo statybai išdavimo, jeigu leidimas buvo išduotas. Pažymėjo, jog techninės dokumentacijos (projekto) parengimas nėra tapatus statybos leidimo išdavimui. Atkreipė dėmesį, jog apelianto minimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-03-03 nutarimo Nr. 278 nuostatos „Dėl dokumentų, teiktinų nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991-07-25, sąrašo patvirtinimo“ taikomos registruojant įsigytus ar pastatytus, o ne pradėtus statyti statinius. Nurodė, jog Žemės reformos įstatymas, kuris reglamentavo žemės pardavimą, buvo priimtas 1991-07-25; įstatymas Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų buvo priimtas 1991-06-18, o įsigaliojo 1991-07-31, todėl nėra pagrindo tikėti pareiškėjo paaiškinimais, kad jis kreipėsi 1990 m. dėl žemės sklypo pardavimo ar nuosavybės teisių atkūrimo. Pareiškėjas už jam skirtą sklypą nėra sumokėjęs iki 2004-02-21, todėl prarado bet kokias teises į sklypą, kuris jam buvo skirtas su sąlyga, kurios jis neįvykdė. Nuosavybės teisės į žemės ūkio paskirties sklypą A. G., iš kurio šį sklypą pirko suinteresuoti asmenys, atkurtos 2004-09-16 pagrįstai ir teisėtai. Nei kai buvo atkuriamos nuosavybės teisės, nei tuomet, kai jie pirko šį žemės sklypą, jame nebuvo nei pastatytų, nei statomų statinių ar įrenginių, todėl teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjo prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nesukels jam jokių teisinių pasekmių. Prašo skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

12Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

13Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama pareiškėjo I. S. apeliacinio skundo ribose. Teismas, išnagrinėjęs bylą, apeliacinio skundo argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo naikinti teismo sprendimo, tačiau apeliacinės teismas, vadovaudamasis CPK 443 str. 8 d., pažymi, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti procesinių normų pažeidimą, todėl pirmos instancijos teismo sprendimas naikintinas, priimamas naujas procesinis sprendimas, byla nutrauktina, kaip nenagrinėtina teisme (CPK 326 str. 1 d. 5 p., 444 str. 1 d., 293 str. 1 d. 1 p.).

14Byloje nustatyta, kad 1979-06-05 kolūkio „Paberžė“ visuotiniame kolūkiečių susirinkime buvo svarstytas I. S. pareiškimas dėl sklypo išskyrimo gyvenamojo namo statybai; buvo nutarta duoti sutikimą dėl 0,12 ha žemės sklypo Paberžėje išskyrimo gyvenamojo namo statybai piliečiui I. S., kadangi jo namas iš nusausinamų žemių Glitiškių apylinkėje, ( - ) vienkiemyje, turi būti iškeltas (t. 1, b.l. 5-6). Vilniaus rajono liaudies deputatų tarybos Vykdomasis komitetas 1979-08-31 sprendimu Nr. 334 leido I. S., gyv. ( - ) k., Glitiškių apyl. gyvenamojo namo statybą Paberžės gyv., Paberžės apyl., su sąlyga, kad statiniai bus nugriauti ( - ) vienkiemyje (t. 1, b.l. 10-11). Paberžės apylinkės liaudės deputatų tarybos vykdomasis komitetas 1980-03-27 sprendimu Nr. 9 patvirtino „Paberžės“ kolūkio visuotinio kolūkiečių susirinkimo protokolą dėl 0,12 ha žemės sklypo I. S. išskyrimo Vilniaus rajone, Paberžės apylinkėje, Paberžėje, su sąlyga, kad bus iškelti visi statiniai iš ( - ) vienkiemio, Glitiškių apylinkėje; šiuo sprendimu pareiškėjas taip pat buvo įpareigotas statybos projektą suderinti su rajono architektu, sutartį dėl žemės sklypo išskyrimo neribotam naudojimui patvirtinti Vilniaus notarų kontoroje ir gauti leidimą statybai (t. 1, b.l. 8-9). 1980-04-02 buvo sudaryta ir patvirtinta Sodybinio sklypo suteikimo individualaus gyvenamojo namo statybai kaimo vietovėje sutartis, kuria Paberžės kolūkis suteikė I. S. 1200 kv.m. žemės sklypą Nr. 259 gyvenamojo namo ir ūkinio pastato statybai pagal 1979-09-18 situacijos planą (t. 1, b.l. 12-13). Sutarties 2 punkto a) papunktyje nurodyta, jog statytojas – S. I. M. įsipareigoja pradėti gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą statyti per metus ir baigti jį per dvejus metus nuo leidimo statybai gavimo dienos; o 5 punkte – jei statytojas dėl svarbių priežasčių per dvejus metus nebaigia statybos, organizacijai sutikus, turi kreiptis į Vilniaus rajono architektą-inspektorių pratęsti leidimo galiojimo laiko. 1980-05-27 sudarytas Gyvenamojo namo ir ūkio statinio pamatų, sklypo linijų natūroje pažymėjimo aktas, kuriuo Vilniaus LDT RVK 1979-08-31 sprendimo Nr. 334 ir techninės dokumentacijos, suderintos su rajono architektu, natūroje pažymėtos sklypo raudonosios linijos ir gyvenamojo namo ir ūkio statinio pamatai Paberžės gyvenvietėje, 253 skl.; natūroje pažymėtos sklypo ribos ir gyvenamojo namo ir ūkio statinio pamatai statytojo pil. S. I. M., kuris atsakingas už pastatytų ženklų išsaugojimą (t. 1, b.l. 14-15), 1980-06-10 sudaryta sklypo schema (t. 1, b.l. 16). Vilniaus apskrities archyvo duomenimis (t. 1, b.l. 7) Vilniaus rajono Paberžės apylinkės LDT vykdomojo komiteto dokumentų fonde yra Vilniaus rajono Paberžės apylinkės LDT vykdomojo komiteto 1980 m. kovo 27 d. sprendimo Nr. 9 „Dėl kolūkio „Paberžė“ narių visuotinio susirinkimo protokolo patvirtinimo“ kopija, tačiau duomenų apie I. S. M. ir K. S. T. 1979-1980 m. turėtus pastatus Paberžės miestelyje Paberžės apylinkėje Vilniaus rajone Vilniaus rajono Paberžės apylinkės LDT vykdomojo komiteto dokumentų fonde nerasta (t. 1, b.l. 7). Byloje pateiktas tipinis projektas M214-42 (t. 1, b.l. 22-34), tačiau duomenų apie tai, kad pareiškėjas 1980 ar vėlesniais metais būtų gavęs statybos leidimą, pratęsęs statybos galiojimo laiką arba vykdytų realias statybas po to, kai jam buvo nužymėtas sklypas, byloje nėra. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas pripažino, jog išliejus pamatus statybas „užmetė“, nenugriovė seno namo ir neįvykdė sutarties sąlygų. Taip pat bylos duomenimis nustatyta, jog pagal pareiškėjo pateiktos G. B. įmonės atliktos 2010-11-25 pastato geodezinės nuotraukos koordinates, pamatai išsidėstę žemės sklype (kadastrinis Nr. 4164/0400:198), esančiame ( - ) Vilniaus rajone, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso J. I. ir I. I. (juridinis įregistravimo pagrindas 2007-03-27 pirkimo-pardavimo sutartis, reg. 2833), kurie jį įsigijo iš pirminio savininko A. G. (juridinis įregistravimo pagrindas Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2004-09-16 sprendimas Nr. 44/281276) (t. 1, b.l. 50-51).

15Civilinio proceso teisena dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo turi specialią paskirtį ir gali būti naudojama tik esant tam tikroms įstatyminėms prielaidoms. Kaip teisingai nurodė pirmos instancijos teismas, teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 str. 1 d.). Šios įstatymo nuostatos yra imperatyviosios, todėl kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepriklauso teismo kompetencijai. Asmens kreipimasis į teismą su prašymu nustatyti tam tikrą faktą lemia, kad jis žino (arba turi žinoti), kokia materialioji teisė šiam faktui suteikia juridinę reikšmę ir kokių jo asmeninių ar turtinių teisių gali dėl to fakto atsirasti. Teismas, priimdamas pareiškimą, pasirengdamas bylos nagrinėjimui, nagrinėdamas bylą, taip pat privalo išsiaiškinti, koks teisės aktas prašomam nustatyti faktui suteikia juridinę reikšmę, priešingu atveju gali būti neišaiškintos byloje turinčios reikšmės aplinkybės arba aiškinamos tokios aplinkybės, kurios neturi reikšmės bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-10-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2004; 2008-05-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2008; kt.). Teismine tvarka nenustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi juridinės reikšmės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2005-12-29 nutarimo Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“ 10.1 p. yra išaiškinęs, jog pastato valdymo nuosavybės teise faktas gali būti nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: 1) pareiškėjas buvo įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, paveldėjimo, statybos būdu ir t. t.) įgijęs nuosavybės teisę; 2) pareiškėjas turėjo nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, tačiau jie yra dingę. Pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktą gali būti nustatytas valdymo nuosavybės teise faktas bet kokiam pastatui (jo daliai) – gyvenamajam namui, butui, ūkinės komercinės paskirties ar pagalbiniam. Juridinę reikšmę turintis faktas gali būti nustatytas tik išlikus pastatui, kurio valdymo nuosavybės teise faktą prašoma nustatyti.

16Kaip matyti iš pareiškėjo patikslinto pareiškimo, pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą tam, kad įregistruotų nekilnojamąjį daiktą ir daiktines teises valstybės įmonės registrų centro Vilniaus filiale, o jo nurodomas daiktas – pagal G. B. įmonės nužymėtas pamatų fundamentas namų statybai. Iš pareiškimo turinio taip pat akivaizdu, jog pareiškėjas siekė įsigyti 1980 m. jam skirtą žemės sklypą namo statybai, būtent todėl jam ir reikalinga įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir daiktines teises Registrų centre, tuo tarpu iš pareiškimo turinio akivaizdu, jog daiktinių teisių įregistravimas pareiškėjui reikalingas įsigyti jam suteiktą gyvenamojo namo statybai žemės sklypą. Visų pirma, bylos duomenimis nustatyta, jog žemės sklypas, kuriame yra pareiškėjo nurodomi pamatai (pamatų fundamentas), nuosavybės teise priklauso suinteresuotiems asmenims J. I. ir I. I., tačiau pareiškėjas nuosavybės teisių į žemę įsigijimo pagrindų nagrinėjamu atveju neginčija.

17Antra, pažymėtina tai, jog pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-03-03 nutarimo Nr. 278 „Dėl dokumentų, teiktinų nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991-07-25, sąrašo patvirtinimo“ nuostatomis. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog paminėto nutarimo nuostatos taikomos registruojant statinius, įsigytus ar pastatytus (o ne pradėtus statyti) iki 1991-07-25, kurie įrašymo į ūkines knygas momentu buvo kaimo vietovėje ir iki šiol neįregistruoti registre. Tuo tarpu bylos duomenimis nustatyta, jog pamatai (pamatų fundamentas) 1980 m. buvo tik pradėti statyti, joks pastatas pastatytas nebuvo; pareiškėjas įstatymo nustatyta tvarka nepridavė statybų, Paberžės apylinkės, Paberžės kaimo ūkinėse knygose duomenų apie pareiškėjo turėtus pastatus duomenų nėra. Vilniaus apskrities archyvo 2010-07-19 raštu Nr. (8.12)V5-1715 patvirtinama, jog duomenų apie I. S. M. ir K. S. T. 1979-1980 m. turėtus pastatus Paberžės miestelyje Paberžės apylinkėje, Vilniaus rajone Vilniaus rajono Paberžės apylinkės LDT vykdomojo komiteto dokumentų fonde nerasta. Pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Paberžės seniūnijos pažyma Nr. 5.7- 184, kurioje seniūnas patvirtina, kad G. B. įmonės nužymėti pamatai Vilniaus r., ( - ) priklauso pareiškėjui, išduota nesant duomenų ūkinėse knygose apie I. S. priklausančius pastatus ir statinius, nepatvirtina pareiškėjo nuosavybės teisių nei į pamatus, nei į statinius, nei į „pamatų fragmentus“ namų statybai, nes pažymose nurodomos išvados nėra seniūnijos seniūno kompetencijoje, o teismas neturi pagrindo vadovautis tokiomis seniūno pažymomis nei aktu. Trečia, kita vertus, paminėtina ir tai, jog pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 str. 3 d. nuostatas nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą yra laikomas nekilnojamojo daikto įregistravimu Nekilnojamojo turto registre; nagrinėjamu atveju pareiškėjas nekilnojamuoju daiktu įvardija pamatus (pamatų fundamentą) namo statybai. Tam, kad galima būtų įregistruoti nekilnojamąjį daiktą į kadastrą, turi būti nustatyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenys pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 str., t.y. plotas, tūris, ilgis, skersmuo, skerspjūvis, aukštis, gylis, perimetras arba kiti statiniams būdingi parametrai, kurie, vadovaujantis šio įstatymo 8 str. 3 d., nustatomi ir apskaičiuojami statinių kadastrinių matavimų metu. Byloje pateikta 2010-11-25 pastato geodezinė nuotrauka nėra pagrindas įrašyti pamatus į Nekilnojamojo turto kadastrą ar konstatuoti, jog geodezinėje nuotraukoje užfiksuoti pamatai gali būti laikomi nekilnojamojo turto objektu; Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 str. 4 d. bei Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 str. nustato, jog į Nekilnojamojo turto kadastrą gali būti įrašytas įstatymo nustatyta tvarka suformuotas daiktas. Be to, statinio nuotraukos (t. 1, b.l. 57-58) patvirtina, jog pamatų fundamentas (kaip nurodo pareiškėjas), tai yra atskiri išlikę pamatų fragmentai, todėl konstatuotina, kad pareiškėjo nurodyti pamatų fundamento likučiai nėra statinys, atitinkantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje pateiktą statinio sąvoką ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme galintis būti nekilnojamojo turto kadastro objektas. Todėl akivaizdu, jog nei LR Vyriausybės 2003-03-03 nutarimo Nr. 278 nuostatų, nei kitų paminėtų įstatymų normų kontekste prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjui negali sukelti teisinių pasekmių. Ketvirta, taip pat atkreiptinas dėmesys, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių pareiškėjo pradėtos statybos teisėtumą. Pagal Individualinės statybos kaimo gyvenvietėse nuostatų, patvirtintų Lietuvos TSR Ministrų tarybos 1975-06-25 nutarimu Nr. 228, 14 p. nuostatas, rajono architekto gamybinis personalas, parengęs techninę dokumentaciją, užpildo sutarties tarp gyventojo ir sklypą skyrusios organizacijos dėl sklypo suteikimo neterminuotam naudojimui blankus. Ūkio, organizacijos, skyrusios sklypą, atstovas ir individualinis statytojas šią sutartį patvirtina valstybinėje notarinėje kontoroje, o rajono architektas inspektorius išduoda leidimą statybai vykdyti ir įteikia dokumentaciją užsakovui. Taigi, šios normos dispozicija suponuoja išvadą, jog techninės dokumentacijos (projekto) parengimas nėra tapatus statybos leidimui, nes techninė dokumentacija rengiama iki sutarties pasirašymo, o statybos leidimas išduodamas po to, kai sutartis patvirtinta notarinėje kontoroje; kaip minėta, leidimo statybai pareiškėjas teismui nepateikė, taip pat nepateikė įrodymų, jog buvo pratęstas leidimas statyti gyvenamąjį namą, jei statybos buvo pradėtos, o juridinio fakto nustatymu negali būti įteisinama savavališka statyba.

18Taigi, esant aukščiau nurodytiems argumentams, akivaizdu, jog nuo pareiškėjo prašomo fakto nustatymo nepriklausys pareiškėjo asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai iš paduoto pareiškimo matyti, kad pareiškėjo prašomas nustatyti faktas nesukurs teisinių padarinių (asmeninių ar turtinių teisių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo), arba kai įstatymų nustatyta neteisminė šių faktų nustatymo tvarka, teismas atsisako priimti tokį pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o jeigu jis priimtas, – bylą nutraukia (CPK 293 straipsnio 1 punktas).

19Dėl nurodyto, pirmos instancijos teismo sprendimas naikintinas, civilinė byla pagal pareiškėjo I. S. pareiškimą dėl minėto juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nutrauktina kaip nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka (CPK 293 str. 1 d., 1 p., 326 str. 1 d. 5 p.).

20Taip pat pažymėtina, jog apelianto samprotavimai apie tai, kad sutarties sąlygos buvo neįvykdytos dėl to, kad jam nebuvo išmokėta kompensacija; kad sutartis nebuvo nutraukta ir kt. yra teisiškai nereikšmingi nagrinėjamam klausimui ir apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

21Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka.

22CPK 321 straipsnio 1 dalis pagrindine apeliacinio proceso forma laiko rašytinį procesą, o apeliacinės bylos nagrinėjimas žodine tvarka yra išimtinė proceso forma. Pagal CPK 322 straipsnį, apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismo nesaisto. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau jokių argumentų, dėl ko yra būtinas žodinis procesas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, nenurodė. Įvertinus šios bylos medžiagą, dalyvaujančių byloje asmenų pateiktų procesinių dokumentų turinį, konstatuotina, kad byloje esančių duomenų pakanka, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą bei nustatyti, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, todėl pareiškėjo prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkinamas.

23Iš apelianto J. I. ir I. I. priteistini 1000 Lt, jų turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 str. ).

24Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 5 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

25Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-02-08 sprendimą panaikinti, bylą nutraukti.

26Priteisti iš I. S., a.k. 3308300681, J. I., a.k. ( - ) ir I. I., a.k. ( - ) po 500 Lt kiekvienam jų turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3. pareiškėjas kreipdamasis į teismą ir patikslintu pareiškimu prašė... 4. Suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepime... 5. Suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepime... 6. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime nurodė, kad... 7. Suinteresuoti asmenys J. I., I. I. ir jų atstovė su pareiškimu nesutiko;... 8. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012-02-08 sprendimu pareiškimą atmetė.... 9. Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės... 10. VĮ Registrų centras Vilniaus filialas atsiliepimu į apeliacinį skundą... 11. Suinteresuoti asmenys J. I. ir I. I. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo,... 12. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. ... 13. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų... 14. Byloje nustatyta, kad 1979-06-05 kolūkio „Paberžė“ visuotiniame... 15. Civilinio proceso teisena dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo... 16. Kaip matyti iš pareiškėjo patikslinto pareiškimo, pareiškėjas prašo... 17. Antra, pažymėtina tai, jog pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl juridinę... 18. Taigi, esant aukščiau nurodytiems argumentams, akivaizdu, jog nuo... 19. Dėl nurodyto, pirmos instancijos teismo sprendimas naikintinas, civilinė byla... 20. Taip pat pažymėtina, jog apelianto samprotavimai apie tai, kad sutarties... 21. Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka. ... 22. CPK 321 straipsnio 1 dalis pagrindine apeliacinio proceso forma laiko... 23. Iš apelianto J. I. ir I. I. priteistini 1000 Lt, jų turėtų išlaidų... 24. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325... 25. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-02-08 sprendimą panaikinti, bylą... 26. Priteisti iš I. S., a.k. 3308300681, J. I., a.k. ( - ) ir I. I., a.k. ( - ) po...