Byla e2-1120-1043/2017
Dėl Kauno technikos kolegijos Akademinės tarybos 2015 m. gegužės 26 d. posėdžio nutarimo „tvirtinti dėstytojų atestavimo ir konkursų pareigoms eiti organizavimo nuostatų papildymus“ ir Kauno technikos kolegijos „Dėstytojų atestavimo ir konkursų pareigoms eiti organizavimo nuostatų“ 62.1 punkto pripažinimo negaliojančiais

1Kauno apylinkės teismo teisėja Anita Sereikienė,

2sekretoriaujant Dainai Cikanavičienei, Kristinai Rimašauskienei, Sonatai Skučienei dalyvaujant ieškovui P. S., jo atstovui advokatui Artūrui Vaišvilai, atsakovės viešosios įstaigos Kauno technikos kolegijos atstovei Aušrai Tartilaitei-Paulauskienei,

3viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. S. patikslintą ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Kauno technikos kolegijai dėl Kauno technikos kolegijos Akademinės tarybos 2015 m. gegužės 26 d. posėdžio nutarimo „tvirtinti dėstytojų atestavimo ir konkursų pareigoms eiti organizavimo nuostatų papildymus“ ir Kauno technikos kolegijos „Dėstytojų atestavimo ir konkursų pareigoms eiti organizavimo nuostatų“ 62.1 punkto pripažinimo negaliojančiais.

4Teismas

Nustatė

5Ieškovo reikalavimai ir jo argumentai

6

    1. Ieškovas P. S. patikslintu ieškiniu prašo (2 t., b. l. 106-114):

71.1.pripažinti negaliojančiais Kauno technikos kolegijos Akademinės tarybos 2015 m. gegužės 26 d. posėdžio nutarimą „tvirtinti dėstytojų atestavimo ir konkursų pareigoms eiti organizavimo nuostatų papildymus“ ir Kauno technikos kolegijos „Dėstytojų atestavimo ir konkursų pareigoms eiti organizavimo nuostatų“ 62.1 punktą;

81.2.teismui nusprendus, kad ieškinys pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą, atnaujinti ieškinio senaties terminą;

91.3. priteisti bylinėjimosi išlaidas.

    1. Ieškinys grindžiamas šiais argumentais:
      1. Ieškovas nuo 1998 m. dirba dėstytoju pas atsakovę, o docento pareigose nuo 2009 metų. Ieškovas taip pat yra ir vienas iš Kauno technikos kolegijos akademinės tarybos narių (toliau – Akademinė taryba). 2014 m. birželio mėn. ieškovas buvo antrą kartą atestuotas docento pareigoms. Tačiau, atsižvelgiant į 2015-03-24 Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius sprendimu Nr. SP-7 „Dėl atestavimo ir viešo konkurso Kauno technikos kolegijoje vykdymo“, nustatytus pažeidimus, kolegijos direktorius 2015-04-27 įsakymu Nr. V1-75 panaikino ieškovo atestaciją. Po derybų ieškovas sutiko sudaryti terminuotą darbo sutartį iki 2016 m. rugpjūčio 31 d., tikėdamasis, kad kitais metais surengus atestaciją, ją praėjęs ieškovas ir toliau galės dirbti pas atsakovą ir eiti docento pareigas.
      2. 2016 m. gegužės 26 d. įvyko Akademinės tarybos posėdis, kuriame pirmu darbotvarkės klausimu buvo įrašytas „Dėstytojų atestacijos tvarkos papildymas“. Kadangi sekretorė dokumento nariams iš anksto nepersiuntė, realiai šis klausimas posėdyje apsvarstytas ir nagrinėtas nebuvo. Buvo tik nurodyta, kad kvalifikaciniai reikalavimai „nepasikeičia, tik redaguoti <...>“ ir, kad balsavimas dėl šio dokumento papildymo patvirtinimo bus atliekamas elektroniniu būdu. 2015 m. gegužės 27 d. el. laišku ieškovui buvo atsiųsti dėstytojų atestavimo ir konkursų pareigoms eiti nuostatai ir balsavimo biuletenis. Tiek el. laiške, tiek ir balsavimo biuletenyje buvo nurodyta, kad kvalifikaciniai reikalavimai „nepasikeičia, tik redaguoti <...>“. Akademinės tarybos nutarimo „tvirtinti dėstytojų atestavimo ir konkursų pareigoms eiti organizavimo nuostatų papildymus“ pagrindu, 2015 m. birželio 4 d. direktoriaus įsakymu buvo patvirtinti Kauno technikos kolegijos „Dėstytojų atestavimo ir konkursų pareigoms eiti organizavimo nuostatai“, kuriuose, kaip vėliau paaiškėjo buvo pakeisti, docento pareigybei keliami kvalifikaciniai reikalavimai. Ieškovui pradėjus rinkti reikiamus dokumentus ir nunešus juos registruoti pas personalo specialistę, jis sužinojo, kad iš tiesų buvo padaryti ir į nuostatus įtraukti iš esmės pakeisti docento pareigybei taikomi kvalifikaciniai reikalavimai – atsirado naujas reikalavimas, jog „į docento pareigas gali pretenduoti mokslininkai, kurie po daktaro laipsnio jiems suteikimo per pastaruosius 5 metus paskelbė ne mažiau kaip 3 mokslinius straipsnius tarptautinėse duomenų bazėse referuojamuose mokslo leidiniuose <...>“. Ankščiau galiojusių nuostatų 62.1 p. reikalavimo asmeniui, siekiančiam būti atestuotu docento pareigoms, būti paskelbus ne mažiau kaip 3 mokslinius straipsnius būtent per pastaruosius 5 metus, nebuvo. Ieškovas, nors ir būdamas Akademinės tarybos nariu, apie priimtą Akademinės tarybos nutarimą „tvirtinti dėstytojų atestavimo ir konkursų pareigoms eiti organizavimo nuostatų papildymus“ (toliau – Skundžiamas nutarimas), ir tuo labiau tai, kad šis nutarimas buvo įformintas kaip priimtas 2015 m. gegužės 26 d. įvykusiame Akademinės tarybos posėdyje t. y. įformintas atgaline data, nebuvo informuotas ir nežinojo.
      3. Skundžiamas nutarimas buvo priimtas pažeidžiant Akademinės tarybos darbo reglamentą. 2015 m. gegužės 26 d. Akademinės tarybos posėdyje klausimas dėl dėstytojų atestavimo ir konkursų pareigoms eiti organizavimo nuostatų papildymų svarstytas nebuvo. Joks sprendimas šiuo klausimu nebuvo priimtas. Pagal Darbo reglamentą, elektroninis balsavimas gali būti vykdomas tik tuo atveju jeigu elektroninės konferencijos būdu yra sprendžiamas skubus klausimas (Darbo reglamento 36 p.). Jokia kita galimybė Akademinėje taryboje priimti sprendimus ir balsavimą vykdyti elektroniniu būdu Darbo reglamente nėra numatyta. Vadinasi, bet koks Akademinės tarybos narių balsavimas el. būdu bet kokiu klausimu, prieštarauja Darbo reglamentui ir atitinkamai, tiek pats balsavimas, tiek jo pagrindu priimti sprendimai (nutarimai) yra neteisėti. 2015 m. gegužės 26 d. vyko eilinis Akademinės tarybos posėdis. Klausimas dėl dėstytojų atestavimo ir konkursų pareigoms eiti organizavimo nuostatų papildymų patvirtinimo buvo į darbotvarkę įtrauktas iš anksto. Tai nebuvo naujas ar skubus klausimas. Todėl tiek pasirengimas 2015-05-26 akademinės tarybos posėdžiui, tiek ir jo eiga, įskaitant ir balsavimą svarstomais klausimais, turėjo vykti laikantis tokio pobūdžio posėdžiams Darbo reglamente numatytų procedūrinių reikalavimų. Balsuojama visais į šio posėdžio darbotvarkę įtrauktais kalsimais turėjo ir galėjo būti tik tiesiogiai posėdžio metu. Buvo pažeistas Darbo reglamento 29 p., kuris numato, jog „Pranešimas apie posėdžio laiką, vietą ir darbotvarkę Akademinės tarybos nariams išsiunčiami elektroniniu paštu ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki posėdžio dienos..“ ir 38 p., numatantis, kad „Akademinės tarybos posėdyje išklausomas darbotvarkėje nurodytas pranešėjas, pristatantis klausimą. Išklausoma Akademinės tarybos narių nuomonė.“ Taip pat pažeistas Darbo reglamento 36 p. kuriame nurodyta, kad „atskirais atvejais skubūs klausimai gali būti sprendžiami elektroninės konferencijos būdu, balsavimą vykdant elektroniniu paštu prieš tai posėdyje patvirtinus balsavimo procedūrą“, nes balsavimas atliktas nepatvirtinus balsavimo procedūros, nepaisant to, kad toks balsavimas apskritai nebuvo galimas.
      4. Neteisėtai patvirtinti ir Nuostatose numatyti kvalifikaciniai reikalavimai, negali ir neturi būti taikomi vertinant ieškovo ir kitų asmenų atitikimą docento pareigybei nustatytiems kvalifikaciniams reikalavimams.
      5. Apie skundžiamą nutarimą ieškovas sužinojo tik, kai pradėjo rinkti reikiamus dokumentus atestacijai ir nunešė juos registruoti pas personalo specialistę. Todėl ieškinys yra reiškiamas nepraleidus senaties termino. Jei teismas laikys, kad ieškinys pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą, prašo jį atnaujinti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių ir atsakovo atlikto galimai tyčinio ieškovo suklaidinimo. Dėstytojų atestavimo ir konkursų pareigoms eiti organizavimo nuostatų papildymų projektas Akademinės tarybos nariams nei prieš 2015-05-26 d. posėdį, nei jo metu nebuvo pateiktas. Akademinės tarybos nariai buvo klaidinami, kadangi Akademinės tarybos posėdžio metu, balsavimo biuletenyje ir el. laiške, kuriuo buvo atsiųstas balsavimo raštu biuletenis buvo aiškiai ir nuosekliai nurodoma, kad kvalifikaciniai reikalavimai performuluoti „pagal Akademinės etikos kontrolieriaus rekomendacijas“ ir pabrėžta, jog „Jie nepasikeičia tik redaguoti <...>“. T. y. nuosekliai buvo pabrėžiama, kad patys reikalavimai nepasikeičia, o yra atlikti tik išimtinai techninio pobūdžio pakeitimai. Nereikšmingi techninio pobūdžio dokumentų pakeitimai iki 2015-05-26 Akademinės tarybos jau ne kartą buvo atliekami, dėl ko ieškovas neturėjo jokio pagrindo abejoti jam pateiktos informacijos apie tai, kad siūlomose tvirtinti dėstytojų kvalifikacinių reikalavimų pakeitimuose patys kvalifikaciniai reikalavimai nėra keičiami.
  1. Atsakovės argumentai
    1. Atsakovė VšĮ Kauno technikos kolegija atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašo ieškinį atmesti pasibaigus ieškinio senaties terminui, nusprendus atnaujinti ieškinio senaties terminą, ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. (2 t., b. l. 126-136).
      1. Reikalavimams pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais taikomas sutrumpintas 3 mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 4 d.). Ieškinio senaties terminas yra praleistas skaičiuojant jį tiek nuo tos dienos kai ieškovas turėjo sužinoti apie Akademinės tarybos nutarimu pakeistus Nuostatus, tiek nuo tos dienos, kai sužinojo apie pakeistus Nuostatus. Ieškovas ginčija Nuostatų pakeitimus, už kuriuos 2015 m. gegužės 27 d. pats balsavo bei Nuostatų pakeitimus komentavo, išreikšdamas nuomonę, kad juos „<...> reiktų peržiūrėti iš esmės <...>“. Ieškovas turi aukštąjį išsilavinimą, mokslų daktaro laipsnį, Kolegijoje užėmė atsakingas (docento ir Akademinės tarybos nario) pareigas, todėl pagal asmenines savybes turėjo suvokti balsavimo už dokumentą paskirtį, atsakomybę ir pasekmes. Todėl Nuostatų pakeitimo projekto turinį ieškovas turėjo žinoti 2015-05-27, kai balsavo už pakeitimus. Kolegijos Akademinės tarybos nutarimas „Tvirtinti dėstytojų atestavimo ir konkursų pareigoms eiti nuostatų papildymus“ buvo skelbtas Kolegijos studijų paslaugų informacinėje sistemoje, Akademinės tarybos svetainėje 2015 m. gegužės 29 d. Pakeisti Nuostatai buvo paskelbti tiek Kolegijos darbuotojų interneto tinklalapyje, kuris yra nuolat atnaujinamas aktualios redakcijos dokumentais, tiek viešai interneto tinklalapyje adresu http://www.ktk.lt/darbuotojams/dokumentai/. Balsuojant dėl sprendimų, kurie gali būti reikšmingi ne tik asmeniškai ieškovui, kaip atskiram Kolegijos dėstytojui, bet ir visai akademinei bendruomenei, ieškovas turėjo neabejotiną pareigą pasidomėti balsavimo rezultatais ir žinoti Akademinės tarybos nutarimus. 2015 m. gegužės 29 d. ieškovas, būdamas valdymo organo nariu, turėjo sužinoti apie Akademinės tarybos paskelbtą nutarimą. Pateiktos priežastys, dėl kurių ieškovas nesidomėjo ir nežinojo Akademinės tarybos nutarimo, vertinant ieškovo nepareigingumą, neatsakingumą ir nerūpestingumą, nepripažintinos svarbiomis. 2016 m. balandžio 1 d. buvo paskelbta atestacija ir viešas konkursas dėstytojo pareigoms eiti. Darbuotojas, būdamas rūpestingas ir apdairus, ruošiantis atestacijai bei konkursui pareigoms, kvalifikaciniais reikalavimais privalo pradėti domėtis anksčiau negu paskutinę dokumentų pateikimo dieną. Tai, kad konkretūs reikalavimai ieškovui buvo žinomi 2016 m. balandžio pradžioje, patvirtina tai, kad 2016 m. birželio 09 d. vyko Kolegijos darbuotojų atestavimo ir konkursų komisijos posėdis, kuriame vyko darbuotojų, įskaitant ir ieškovą, atestacija. Atestacijos metu ieškovas kėlė Nuostatų pakeitimo klausimą ir šio klausimo kontekste paaiškino, kad „Nauji nuostatai buvo paskelbti 2016 m. balandžio 1 d. ir kol jis jų nepasiėmė ir nepaskaitė, nežinojo, kad buvo padarytas šitas pakeitimas“. Ieškovas dokumentus atestacijai nunešė Kolegijos personalo specialistei 2016 m. gegužės 19 d., dokumentų įteikimą patvirtino savo parašu. Be to, ieškinyje pateikiama senaties termino praleidimo tariamai svarbi priežastis – dėl „atsakovo galimai tyčinio ieškovo suklaidinimo“ gali būti siejama tik su 2015 m. gegužės mėn. pabaigos laikotarpiu. Tačiau ieškovas nepateikė jokios svarbios priežasties, dėl kurios praleido terminą skaičiuojant jį nuo tada, kai sužinojo apie pakeistus Nuostatus ruošiantis atestacijai ir konkursui.
      2. Akademinė taryba Kolegijos studijų paslaugų informacinėje sistemoje turi savo svetainę „AT“, kuri yra prieinama visiems Kolegijos darbuotojams. Ieškovas, būdamas Akademinės tarybos nariu, apie šią svetainę turėjo pareigą žinoti ir, atsakovo duomenimis, žinojo. 2015 m. gegužės 29 d. Kolegijos interneto tinklalapyje buvo įkeltas 2015 m. gegužės 26 d. posėdžio protokolo išrašas, skelbiantis AT nutarimus ir visi Kolegijos darbuotojai turėjo galimybę su nutarimo turiniu susipažinti. Šioje pačioje svetainėje Nuostatai taip pat buvo paskelbti po to, kai pakeitimas buvo patvirtintas direktoriaus įsakymu. Kolegija taip pat viešai skelbia priimtus ir atnaujintus dokumentus, aktualius darbuotojams, Kolegijos tinklalapyje adresu http://www.ktk.lt/darbuotojams/dokumentai/. Pakeisti Nuostatai buvo įkelti į Kolegijos interneto puslapį, po to, kai buvo patvirtinti direktoriaus įsakymu.
      3. Ieškovas nebuvo klaidinamas. Ieškovo išvardinti pagrindai, dėl kurių ieškovas neskaitė dokumento prieš balsuodamas, yra tik mėginimas pateisinti nerūpestingą ir neapdairų ieškovo elgesį. Tiek Akademinės tarybos posėdžio metu buvo pabrėžta, tiek komentare prie balsavimo biuletenio pateikta, kad „Kvalifikaciniai reikalavimai yra performuluoti pagal Akademinės etikos kontrolieriaus rekomendacijas. Jie nepasikeičia, tik redaguoti, kad būtų aišku, kiek rodiklių reikia turėti, kad jie būtų užskaitomi“. Patys reikalavimai pakeisti nebuvo, tai yra nebuvo įtraukto nei vieno naujo rodiklio (kvalifikacinio reikalavimo). Šiuo pakeitimu buvo konkrečiai įvardinta per kokį laikotarpį kvalifikacinius reikalavimus (rodiklius) reikia įvykdyti, kad jie būtų užskaitomi – tai ir paaiškinta komentare – „<...> kad būtų aišku, kiek rodiklių reikia turėti, kad jie būtų užskaitomi.“ Komentaras apie Nuostatų pakeitimą nebuvo klaidinantis ir juo labiau nebuvo jokio pagrindo nuspręsti, kad pakeitimai yra tokie nereikšmingi, kad eliminuotų ieškovo, kaip Akademinės tarybos nario, pareigą prieš balsuojant susipažinti su dokumento turiniu.
      4. Akademinės tarybos sprendimas balsuoti elektroniniu paštu dėl klausimo, pristatyto Akademinės tarybos posėdžio metu, visiškai atitinka Akademinės tarybos darbo reglamento 39 p., kuris numato, kad „Visi Akademinės tarybos veiklos procedūriniai klausimai, nenumatyti šiame reglamente, sprendžiami Akademinės tarybos posėdžių metu“. 2015 m. gegužės 26 d. posėdžio metu buvo nuspręsta balsavimą vykdyti el. paštu. Posėdyje dalyvavo ir ieškovas, Akademinės tarybos sprendimas balsuoti elektroniniu paštu ieškovui buvo žinomas, prieštaravimo dėl balsavimo būdo ir laiko ieškovas nereiškė bei balsuodamas už Nuostatų pakeitimą savo veiksmais išreiškė sutikimą dėl balsavimo procedūros. Balsavimo procedūra elektroniniu paštu nustatyta buvo, tai yra, buvo numatyta, kad dokumentas, už kurį bus balsuojama, kartu su balsavimo biuleteniu bus atsiųstas elektroniniu paštu, su dokumentu susipažinti ir užpildyti balsavimo biuletenį skirtas terminas – trys darbo dienos.
      5. Iki Nuostatų pakeitimo galiojęs dėstytojų kvalifikacijos vertinimo reglamentavimas buvo nesuderinamas su minėtais principais ir imperatyviomis įstatymų normomis, todėl Nuostatų pakeitimai buvo būtini.
    2. Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė patikslintą ieškinį, papildomai paaiškino, kad 2015 metais buvo daug redakcinio pobūdžio pakeitimų, buvo keičiami pavadinimai. Buvo įsitikinęs, kad nuostatai nesikeitė, todėl neskaitė, jei būtų paskaitęs – viskas būtų buvę aišku. Pakeitimai nebuvo redakcinio pobūdžio. Patvirtino, kad žinojo kur yra skelbiami Nutarimai, tačiau nematė poreikio jų skaityti, nes pasitikėjo už ką balsavo (2016-11-14 teismo posėdžio garso įrašas 12 min. 30 sek. – 18 min. 53 sek.). Dėl balsavimo procedūros neprieštaravo, nes nėra teisininkas (2016-11-14 teismo posėdžio garso įrašas 20 min. 14 sek. – 20 min. 24 sek.).
    3. Ieškovo atstovas 2016-11-14, 2016-12-14 teismo posėdžių metu palaikė patikslintame ieškinyje išdėstytus reikalavimus. Nurodė, kad pagal Darbo reglamento 36 punktą elektroniniu paštu buvo galima balsuoti tik atskirais atvejais, sprendžiant skubius klausimus ir tik prieš tai patvirtinus balsavimo procedūrą. Nuostatų papildymas nebuvo atskiras atvejis skubiu klausimu, o balsavimo procedūra nebuvo patvirtinta. Nors, atsakovės teigimu, Akademinės Tarybos posėdžio metu buvo sutartas balsavimo terminas – trys darbo dienos, tačiau sekretorės laiškas, kuriame nurodoma, kad biuletenių lauksiu iki 2015 m. gegužės 29 d., parodo, kad Akademinės Tarybos nariams nebuvo suteiktas 3 darbo dienų terminas susipažinti su dokumentais. Byloje nėra įrodymų, kad balsavimo biuleteniai buvo išsiųsti visiems Akademinės Tarybos nariams. Skaičiuojant Akademinės Tarybos narių balsus į jų skaičių buvo įtrauktas ir V. P. balsavimo biuletenis, nors šis asmuo 2015-05-26 posėdyje nedalyvavo, o elektroniniu būdu nebalsavo E. B., kuris dalyvavo posėdyje. Savo valia iš Akademinės Tarybos posėdyje dalyvavusių 12 narių, savo valią išreiškė 11. Nei vienas iš biuletenių nepasirašytas, kas leidžia abejoti balsavimo patikimumu. Pagal pakeistus reikalavimus docentams, per vienerių metų laikotarpį yra faktiškai neįmanoma parašyti ir paskelbti 3 mokslinius straipsnius tarptautinėse duomenų bazėse referuojamuose moksliniuose leidiniuose. Pakeisti nuostatai nebuvo patalpinti atsakovės internetiniame tinklapyje, dėl to ieškovas neturėjo jokių objektyvių galimybių laiku sužinoti apie pakeitimus.
    4. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė palaikė atsiliepime į patikslintą ieškinį išdėstytus argumentus, papildomai nurodė, kad dokumentų projektus ieškovas turėjo savo pašto dėžutėje ir galėjo su jais susipažinti. Visi liudytojai patvirtino, kad turėjo galimybes susipažinti su Nuostatais, jų turinys jiems buvo aiškus. Ieškovas ne tik, balsavo už nuostatus, bet ir komentavo nuostatus, tikrai suprato už ką balsavo, suprato kad yra daromi nuostatų pakeitimai. Balsavimo procedūra buvo įprasta praktika, jokie teisės aktai nedraudžia priimti sprendimo balsuoti el. paštu vėliau. Darbo reglamento 36 punktas šiai situacijai netaikytinas. Protokole atsispindi tik spręsto klausimo esmė, tad iš protokolo turinio negalima daryti išvados, jog nebuvo sutarta dėl balsavimo tvarkos. Dėl balsavimo posėdyje buvo susitarta. Balsavimo biuleteniai buvo išsiųsti visiems nariams. Vidaus dokumentuose nėra numatytas reikalavimas, kad biuleteniai siunčiami el. paštu turi būti pasirašyti. 12 balsų pakako, kad priimti sprendimą ir patvirtinti nuostatus. Akademinė taryba turi tam tikrą veikimo laisvę.

10Teismas

konstatuoja:

  1. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Ieškinys atmetamas.

    1. Teismui ištyrus į bylą pateiktus įrodymus, nustatytos šios bylai reikšmingos faktinės aplinkybės (CPK 270 str. 4 d. 1 p.): Ieškovas ėjo docento pareigas pas atsakovę. 2014 m. birželio mėn. ieškovas buvo antrą kartą atestuotas docento pareigoms. Tačiau, atsižvelgiant į 2015-03-24 Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius sprendimu Nr. SP-7 „Dėl atestavimo ir viešo konkurso Kauno technikos kolegijoje vykdymo“ nustatytus pažeidimus (1 t., b. l. 83, 89 – sprendimo 4 p.), Kolegijos direktoriaus įsakymu buvo panaikinta ieškovo atestacija. Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius sprendime buvo konstatuota, kad ieškovas neatitiko docentui keliamų kvalifikacinių atestacijos reikalavimų. Su ieškovui buvo sudaryta kviestinio dėstytojo terminuota darbo sutartis.
    2. 2015 m. gegužės 26 d. įvyko Akademinės tarybos posėdis, kuriame vienas iš darbotvarkės klausimų buvo numatytas „Dėstytojų atestacijos tvarkos papildymas“ (2 t., b. l. 139-141). Akademinės tarybos pirmininkė informavo Akademinės tarybos narius, kad Kolegijos dėstytojų atestavimo ir konkursų pareigoms eiti organizavimo nuostatuose (toliau – Nuostatai) yra performuluoti kvalifikaciniai reikalavimai atsižvelgiant į Akademinės etikos kontrolieriaus rekomendacijas. Buvo paaiškinta, kad reikalavimai nepasikeičia, tik yra redaguoti, kad būtų aišku, kiek rodiklių reikia turėti, kad jie būtų užskaitomi. Kadangi posėdžio sekretorė dokumento nariams iš anksto nepersiuntė, balsavimas dėl šio klausimo bus atliekamas elektroniniu būdu. Akademinės tarybos nutarimo „tvirtinti dėstytojų atestavimo ir konkursų pareigoms eiti organizavimo nuostatų papildymus“ pagrindu 2015 m. birželio 4 d. Kolegijos direktoriaus įsakymu buvo patvirtinti Kauno technikos kolegijos „Dėstytojų atestavimo ir konkursų pareigoms eiti organizavimo nuostatai“, kuriais buvo pakeisti Nuostatų 62 ir 63 p.
    3. Nagrinėjamoje byloje ginčijamas Nuostatų 62.1 punktas, kuris numato, kad į docento pareigas gali pretenduoti mokslininkai, kurie po daktaro laipsnio jiems suteikimo per pastaruosius 5 metus paskelbė ne mažiau kaip 3 mokslinius straipsnius tarptautinėse duomenų bazėse referuojamuose mokslo leidiniuose <...>“ (1 t., b. l. 116). Iki pakeitimo galiojusioje Nuostatų 62.2 punkto redakcijoje (nustatančioje reikalavimus asmenims, pretenduojantiems į docento pareigas) buvo numatyta, kad į docento pareigas gali pretenduoti mokslininkai, kurie po daktaro laipsnio jiems suteikimo paskelbė ne mažiau kaip 3 mokslinius straipsnius tarptautinėse duomenų bazėse referuojamuose mokslo leidiniuose <...>“ (1 t., b. l. 147, 152). Taigi po Nuostatų pakeitimo atsirado reikalavimas mokslinius straipsnius būti paskelbus per pastaruosius 5 metus. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovas neatitinka pakeistuose nuostatuose įtvirtinto kvalifikacinio reikalavimo per pastaruosius 5 metus būti paskelbus ne mažiau kaip 3 mokslinius straipsnius tarptautinėse duomenų bazėse referuojamuose mokslo leidiniuose.
    4. Akademinės tarybos darbo tvarką, sprendimų priėmimą nustato Kauno technikos kolegijos Akademinės tarybos darbo reglamentas (toliau Darbo reglamentas). Ginčo sprendimui yra aktuali darbo reglamento redakcija, galiojusi 2015 m. gegužės 26 d. (2 t., b. l. 59-62).
  1. Dėl procedūrinių pažeidimų
    1. Ieškovo teigimu, 2015 m. gegužės 26 d. Akademinės tarybos posėdyje klausimas dėl dėstytojų atestavimo ir konkursų pareigoms eiti organizavimo nuostatų papildymų svarstytas nebuvo. Joks sprendimas šiuo klausimu nebuvo priimtas, dėl to nutarimas turėtų būti pripažintas negaliojančiu. Kadangi Nuostatų 62.1 p. pakeitimai buvo padaryti remiantis neteisėtu ginčijamu nutarimu, šis Nuostatų punktas ir jame nustatyti papildomi kvalifikaciniai reikalavimai docento pareigybei taip pat turėtų būti pripažinti negaliojančiais. Teismas iš dalies pritaria ieškovo pozicijai, t. y. sutinka, jog pakeistų Nuostatų priėmimo data negali būti laikoma 2015 m. gegužės 26 d., tačiau nesutinka su ieškovo vertinimu, kad tai lemia Nuostatų negaliojimą. 2015 m. gegužės 26 d. Akademinės tarybos posėdyje vienas iš darbotvarkės klausimų buvo numatytas „Dėstytojų atestacijos tvarkos papildymas“ (2 t. b. l. 139-141). Tačiau posėdžio sekretorei dokumento nariams iš anksto nepersiuntus, balsavimą nutarta vykdyti elektroniniu būdu. Iš protokolo turinio matyti, kad keičiami Nuostatai 2015 m. gegužės 26 d. posėdyje svarstomi nebuvo, tą patvirtino ir visi teismo posėdyje apklausti liudytojai. Nuostatų projektas Akademinės tarybos nariams buvo atsiųstas sekančią dieną po Akademinės tarybos posėdžio t. y. 2015-05-27, kartu su balsavimo biuleteniu, Akademinės tarybos sekretorės J. J. 2015 m. gegužės 27 d. 11:16 atsiųstame el. laiške nurodyta, kad „Biuletenių lauksiu iki gegužės 29 d. (penktadienio) 15:30“ (1 t., b. l. 50). Užpildyti balsavimo biuleteniai pateikti 2015 m. gegužės 27-29 d. (2 t., b. l. 142). Taigi akivaizdu, kad 2015 m. gegužės 26 d. posėdyje Nuostatų pakeitimai nei buvo svarstomi nei galėjo būti priimti. Sprendimas dėl Nuostatų patvirtinimo ar nepatvirtinimo galėjo būti priimtas tik visiems Akademinės tarybos nariams nubalsavus dėl pateikto projekto, kas šiuo atveju būtų 2015 m. gegužės 29 d. Tam, kad tinkamai įforminti Akademinės tarybos sprendimą turėjo būti rašomas arba naujas protokolas 2015 m. gegužės 29 d. data arba ant protokolo nurodomos dvi datos: 2015 m. gegužės 26 d. ir 2015 m. gegužės 29 d. Tačiau teisėje galiojant turinio prieš formą viršenybės principui toks netinkamas protokolo surašymas klaidingai nurodant datą, nelemia Akademinės Tarybos priimto sprendimo negaliojimo, atitinkamai nei Akademinės tarybos sprendimas nei šiuo sprendimu patvirtinti nuostatai negali būti pripažįstami negaliojančiais remiantis vien tik formaliais pagrindais, neturėjusiais įtakos sprendimo priėmimui.
    2. Ieškovo teiginys, kad balsavimas apskritai negalėjo būti vykdomas el. paštu, grindžiamas Darbo reglamento 36 punktu, kuriame numatyta, kad elektroniniu paštu buvo galima balsuoti tik atskirais atvejais, sprendžiant skubius klausimus ir tik prieš tai patvirtinus balsavimo procedūrą. Nuostatų papildymas nebuvo atskiras atvejis skubiu klausimu, o balsavimo procedūra nebuvo patvirtinta. Pritartina ieškovui, kad Nuostatų papildymas nebuvo atskiras atvejis skubiu klausimu. Šis klausimas buvo iš anksto numatytas darbotvarkėje, tačiau dėl organizacinės veiklos trūkumų, prieš posėdį nebuvo pateiktas keičiamų Nuostatų projektas. Be to, ieškovo nurodomas Darbo reglamento 36 punktas nustato balsavimo elektroniniu paštu procedūrą tuo atveju, kai klausimas sprendžiamas elektroninės konferencijos būdu. Nagrinėjamu atveju klausimas nebuvo sprendžiamas elektroninės konferencijos būdu, todėl nėra pagrindo remtis Darbo reglamento 36 punktu. Darbo reglamento 39 punkte numatyta, kad visi Akademinės tarybos veiklos procedūriniai klausimai, nenumatyti šiame reglamente, sprendžiami Akademinės tarybos posėdžių metu. Taigi tais atvejais, kurie nėra griežtai sureglamentuoti Darbo reglamente, Akademinės Tarybos nariai turi veikimo laisvę ir Akademinės tarybos posėdžio metu gali priimti sprendimą kokiu būdu turi būti sprendžiamas vienas ar kitas procedūrinis klausimas. 2015 m. gegužės 26 d. Akademinės tarybos posėdžio metu buvo nutarta dėl Nuostatų pakeitimo balsuoti elektroniniu būdu. Akademinės tarybos nariams nusprendus dėl pakeitimų balsuoti elektroniniu būdu, ir tokiu būdu įvykdžius balsavimo procedūrą, nėra pagrindo konstatuoti buvus Darbo reglamento pažeidimą. Ieškovo atstovo teigimu, 2015 m. gegužės 26 d. posėdyje nebuvo patvirtinta balsavimo procedūra, nes tai nėra užfiksuota posėdžio protokole. Pritartina atsakovės atstovės teismo posėdžio metu išsakytam argumentui, kad posėdžio protokolo paskirtis fiksuoti tik posėdžio eigos esmę, jame nėra pažodžiui užrašoma visi pasisakymai, todėl posėdžio protokole esant užfiksuotai tokio turinio informacijai „Kadangi posėdžio sekretorė dokumento nariams nepersiuntė iš anksto, tai balsavimas dėl šio dokumento papildymo bus atliekamas elektroniniu būdu“ galima daryti išvadą, kad šiame posėdyje buvo nuspręsta dėl Nuostatų pakeitimų priėmimo tvarkos. Informaciją, kad Nuostatų projektas Akademinės tarybos nariams nebuvo persiųstas prieš posėdį bei, kad dėl pakeitimų bus balsuojama elektroniniu būdu Akademinės tarybos nariams pateikė Akademinės tarybos pirmininkė M. J. (2016-05-26 protokolo 1 punktas). Kaip teismo posėdžio metu paaiškino liudytoja apklausta M. J. – nei vienas iš Akademinės tarybos narių (tarp jų ir ieškovas) neprieštaravo, kad būtų atsiunčiamas projektas ir po to būtų balsuojama. Dar daugiau, teismo posėdžio metu pats ieškovas patvirtintino, kad toks balsavimo būdas nebuvo vienkartinis atvejis Akademinės Tarybos veikloje. Taip sprendimai būdavo priimami ir anksčiau, o ieškovui, kaip Akademinės tarybos nariui, iki konsultacijų su advokatu neatrodė, kad toks sprendimų priėmimo būdas prieštarauja Darbo tvarkos reglamentui. Iš šių aplinkybių visumos galima spręsti, kad argumentų dėl Darbo reglamento pažeidimo vykdant balsavimą el. paštu tikrasis tikslas yra ne įrodyti buvus procedūrinį pažeidimą, kuris sutrukdė Tarybos nariams realizuoti sprendimų priėmimo teisę, o surasti formalų, patvirtintų pakeistų Nuostatų, negaliojimo pagrindą. Ieškovo ieškinyje nurodyti teiginiai, kad projektą Akademinės tarybos nariams atsiuntus tik kitą dieną po posėdžio kartu su balsavimo biuleteniais buvo pažeista Akademinės Tarybos narių teisė išsamiai susipažinti su ketinamais atlikti pakeitimas atmestini kaip nepagrįsti. Pirma, teismo posėdžio metu apklausti keturi Akademinės tarybos nariai nurodė, kad su pakeitimais susipažino, jų esmė jiems buvo aiški, dar daugiau, tokius pakeitimus jie laikė reikalingais. Antra, pats ieškovas neįrodinėja, kad jam pritrūko laiko ar buvo kitos objektyvios kliūtys, sutrukdžiusios susipažinti su dokumento turiniu. Iš tiesų, ieškovas net neskaitė atsiųsto pakeistų nuostatų projekto ir neskaitęs nubalsavo „už“. Bandymais įrodyti, kad ieškovui, kaip asmeniui, einančiam atsakingas docento ir Akademinės tarybos nario pareigas, tam, kad jis susipažintų su dokumentu, kuris nustatys kvalifikacinius reikalavimus ne tik ieškovui, bet ir kitiems asmenims, pirmiausiai kažkas turėtų žodžiu paaiškinti, siekiama pateisinti savo ypatingą nerūpestingumą, neatsakingumą, net gi aplaidumą atliekant savo, kaip Akademinės tarybos nario funkcijas. Šiuo atveju ieškovui nebuvo jokių objektyvių kliūčių susipažinti su Nuostatų projektu, tačiau kaip nurodė pats ieškovas, jis nematė jokio reikalo jų skaityti. Pačiam ieškovui net nepasivarginus perskaityti už ką balsuoja, nėra jokio pagrindo kaltinti kitų asmenų tyčiniu ar netyčiniu ieškovo suklaidinimu ar bandymu susidoroti. Tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžių metu ypatingai daug dėmesio buvo skiriama Akademinės tarybos posėdžio metu nurodytiems teiginiams, kad „Kvalifikaciniai reikalavimai performuluoti <...>Jie nepasikeičia“ bei 2015-05-27 el. laiške bei balsavimo biuletenyje Akademinės Tarybos nariams pateikta informacija, kad „Kvalifikaciniai reikalavimai performuluoti <...>Jie nepasikeičia, tik redaguoti, ...“ kaip suklaidinusiems ieškovą, kurių pagrindu ieškovas padarė išvadą, jog buvo atlikti tik „neesminiai techniniai pakeitimai“. Taigi iš esmės ieškovas nurodo pagrindus, dėl kurių jis neskaitė dokumento prieš balsuodamas, tokiu būdu bandydamas pateisinti savo nerūpestingą ir neapdairų elgesį. Ieškovo neskaitymas už ką balsuoja apskritai negali būti teisiniu pagrindu ieškinio tenkinimui. Nepaisant to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovas cituoja tik dalį pateiktos informacijos. Balsavimo biuletenyje nurodyta, kad „kvalifikaciniai reikalavimai yra performuluoti pagal Akademinės etikos kontrolieriaus rekomendacijas. Jie nepasikeičia, tik redaguoti, kad būtų aišku, kiek rodiklių reikia turėti, kad jie būtų užskaitomi“, taip pat nurodyta, kurie nuostatų punktai yra keičiami, o būtent 62, 63, ir 63.1.7. Taigi buvo net įvardinti konkretūs punktai, kurie yra keičiami, todėl ieškovas galėjo ir turėjo, prieš balsuodamas bent jau pasiskaityti nurodytų punktų redakcijas, tačiau to nepadarė. Atmestinas kaip nepagrįstas ieškovo teiginys, kad dėl vykusių struktūrinių pertvarkymų buvo daug techninio pobūdžio pakeitimų, susijusių su struktūrinių padalinių pavadinimų keitimu, todėl jis turėjo pagrindą manyti, kad ir šiuo atveju yra daromi analogiški pakeitimai. Susipažinus tiek iki pakeitimų tiek po pakeitimų galiojusių Nuostatų 62 punkto redakcijomis matyti, kad šiame punkte apskritai nėra nurodoma jokių struktūrinių padalinių pavadinimų. Be to, kaip nurodė pats ieškovas jis yra buvęs ir atestacinės komisijos narys, tad tiek docentų, tiek lektorių atestavimo reglamentavimas ieškovui buvo (neabejotinai turėjo būti) žinomas. Atsakant į patikslinto ieškinio argumentą, jog buvo pažeistas Darbo reglamento 33.3 punktas, numatantis, kad E-balsavimo rezultatai pristatomi Akademinės tarybos nariams, pažymėtina, kad ieškovas remiasi vėlesne, t.y. 2015 m. spalio 2 d. Darbo reglamento redakcija (1 t. 136 psl.), posėdžio metu galiojusiose Darbo reglamente tokios nuostatos dar nebuvo, todėl nėra jokio teisinio pagrindo svarstyti dėl tuo metu negaliojusios nuostatos pažeidimo ar nepažeidimo.
    3. Ieškovas visiškai pagrįstai nurodo, kad Akademinės tarybos nariams iš tiesų nebuvo suteiktas 3 darbo dienų terminas susipažinimui su dokumentais, nes biuletenis ir dokumentai buvo atsiųsti 2015 m. gegužės 27 d., o biuletenių grąžinimo terminas nurodytas 2015 m. gegužės 29 d. Tačiau ši aplinkybė pati savaime nesudaro pagrindo panaikinti Akademinės tarybos sprendimą ir Nuostatų pakeitimus. Esminė reikšmę šiuo atveju turi tai ar Akademinės tarybos nariams viena diena trumpesnis laiko tarpas sutrukdė susipažinti su siūlomais pakeitimais ir pasinaudoti teise dėl jų balsuoti. Tokios aplinkybės byloje net neįrodinėjamos. Šiuo atveju ieškovas neteigia, kad jam pritrūko laiko susipažinti su pakeitimų turiniu. Byloje taip pat nėra susiklosčiusi situacija, jog ieškovas balsavimo biuletenį pateikė vėliau nei numatytas galutinis pateikimo terminas ir dėl to, jo balsas nebuvo užskaitytas. Todėl šis pažeidimas, nesukėlęs jokių neigiamų padarinių nesudaro pagrindo sprendimo panaikinimui.
    4. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas taip pat išsakė poziciją, jog priimant sprendimą galimai nebuvo kvorumo, šią poziciją grindžia neatitikimais posėdžio protokole ir jo išraše. Posėdžio išraše nurodyta, kad 2015-05-26 Akademinės tarybos posėdyje dalyvavo 13 narių (1 t., b. l. 109). 2015-05-26 Akademinės tarybos posėdžio protokole nurodyta, kad dalyvavo 12 narių, balsavo 11 narių (2 t., b. l. 139-141). Į bylą yra pateiktas 2016-10-27 dienos atitaisymas, kuriame nurodoma, kad 2016-05-26 Akademinės tarybos posėdžio protokole buvo padaryta techninė klaida nurodant Akademinės tarybos narių ir balsavimo biuletenių skaičiaus (2 t., b. l. 156). Atitaisyme nurodoma, kad balsavo 12 narių, iš kurių 1 susilaikė, 11 pakeitimams pritarė. Į bylą taip pat pateiktas Akademinės tarybos sekretorės paaiškinimas, kuriame nurodoma, kad posėdyje dalyvavo 12 iš 17 Akademinės tarybos narių, balsavo 12 narių, iš kurių 11 balsavimo biuletenius atsiuntė atsakydami į laišką su prašymu balsuoti, 1 biuletenis buvo atsiųstas atskiru laišku (2 t, b. l. 137). Į bylą esant pateiktiems balsavimo biuleteniams bei elektroninės pašto dėžutės gautų laiškų sąrašui bei byloje nesant jokių aplinkybių, kurios leistų spręsti apie galimą tyčinį ar sąmoningą protokolo (jo išrašo) klastojimą, teismas sprendžia esant labiau tikėtina, kad šiuo atveju buvo padaryta techninė klaida. Akademinės tarybos posėdžiai yra teisėti, jei juose dalyvauja ne mažiau, kaip 2/3 Akademinės tarybos narių. Nutarimai priimami dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma (Darbo reglamento 32 p.). Akademinė taryba sudaryta iš 17 narių. Taigi balsavus 12 narių, o iš jų 11 pritarus pakeitimams pripažintina, kad kvorumas buvo, o sprendimas priimtas balsų dauguma. Atmestinas kaip nepagrįstas ieškovo atstovo argumentas, jog balsuoti už nuostatų pakeitimus turėjo teisę tik į 2016-05-26 atvykę Akademinės tarybos nariai. Šis argumentas būtų pagrįstas, tuo atveju, jei būtų pripažinta, kad sprendimas dėl Nuostatų buvo priimtas 2015-05-26. Kaip jau buvo konstatuota šiame sprendime, sprendimo dėl nuostatų priėmimo data negali būti laikoma 2016-05-26 posėdžio data, nes šiame posėdyje klausimas dėl nuostatų pakeitimo nebuvo svarstomas, dėl jo nebuvo balsuojama, 2016-05-26 posėdžio metu buvo nutarta tik dėl šio klausimo svarstymo procedūros, nustatant, kad dėl pakeitimų projekto bus balsuojama el. paštu. Taigi susiklostė tokia faktinė situacija, jog nuostatų projektas 2016-05-26 svarstytas nebuvo dėl to nėra pagrindo teigti jog balsuoti dėl pakeitimų galėjo tik į posėdį atvykę Akademinės tarybos nariai. Susiklosčius tokiai faktinei situacijai iškilo objektyvi būtinybė, ištaisyti organizacinius trūkumus, t.y. pakeitimų projektą pakartotinai išsiųsti visiems Akademinės tarybos nariams, kas nebuvo padaryta prieš 2016-05-26 ir tik tada rengti balsavimą dėl siūlomo projekto. Kadangi klausimas 2016-05-26 posėdyje svarstytas nebuvo dėl jo balsuoti galėjo visi Akademinės tarybos nariai.
    5. Baigiamosiose kalbose draudžiama remtis aplinkybėmis, kurios nebuvo tirtos teismo posėdyje, todėl teismas nepasisako dėl ieškovo atstovo baigiamojoje kalboje išsakytų teiginių, jog atsiųsti balsavimo biuleteniai nepasirašyti dėl ko negali būti laikomi patikimais dokumentais, kurių pagrindu galėtų būti priimamas sprendimas dėl Nuostatų pakeitimo patvirtinimo (CPK 253 str. 4 d.). Teismo posėdžio metu nebuvo keltas klausimas dėl biuletenių patikimumo dėl to, kad jie nepasirašyti, nebuvo įrodinėjama, jog jie galimai suklastoti ar atsiųsti ne tų asmenų, kurių pavardės nurodytos ant biuletenių.

12V. Dėl ieškinio senaties

13

    1. Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintą CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Taigi pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia ar turi suvokti apie savo teisės pažeidimą, ieškinio senaties termino pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie jos pažeidimą diena gali nesutapti.
    2. Pagal CK 1.125 straipsnio 4 dalį reikalavimui pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais taikomas sutrumpintas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas, kurį atsakovė prašė taikyti. Pagal CK 2.82 straipsnio 4 dalį, trijų mėnesių ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią ieškovas sužinojo ar turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą. Tarp šalių nėra ginčo, kad reikalavimams dėl Akademinės tarybos nutarimo tvirtinti dėstytojų atestavimo ir konkursų pareigoms eiti organizavimo nuostatų papildymus ir Kauno technikos kolegijos „Dėstytojų atestavimo ir konkursų pareigoms eiti organizavimo nuostatų“ 62.1 punktą pripažinimo negaliojančiais taikytinas sutrumpintas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas. Byloje kilęs ginčas dėl ieškinio senaties termino pradžios momento. Atsakovė ieškinio senaties pradžios momentą sieja su 2015 m. gegužės 27 d., t. y. su ieškovo balsavimo diena už pakeitimus. Ieškovas ieškinio senaties termino pradžia laiko 2016 m. gegužės 25-26 dienas, kuomet pradėjo rinkti dokumentus atestacijai ir nunešė juos registruoti personalo specialistei (patikslinto ieškinio 2 psl. priešpaskutinė pastraipa, 7 psl. III dalies pirma pastraipa).
    3. Ieškinio senaties terminą skaičiuojant nuo tos dienos, kuri siejama su ieškovo sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie jos teises pažeidžiantį nutarimą, yra svarbios aplinkybės, susijusios su informacijos gavimo laiku ir informacijos apimtimi. Nagrinėjamoje byloje reiškiami reikalavimai dėl Akademinės tarybos sprendimo ir jo pagrindu patvirtintų Nuostatų pakeitimo pripažinimo negaliojančiais, dėl kurių pats ieškovas, būdamas Akademinės tarybos nariu balsavo. Ieškovui, kaip ir visiems kitiems Akademinės tarybos nariams, 2015 m. gegužės 27 d. buvo išsiųstas Nuostatų pakeitimų projektas bei balsavimo biuleteniai. Ieškovas 2015 m. gegužės 27 d. grąžino užpildytą balsavimo biuletenį, balsuodamas „už“, el. laiške, prirašęs komentarą, kad „šiaip tai nuostatus reiktų peržiūrėti iš esmės“. Šiuo atveju pritartina atsakovės argumentui, kad ieškovas apie galimą savo teisių pažeidimą privalėjo sužinoti 2015 m. gegužės 27 d., t.y. tą dieną kai jis pats balsavo už ginčijamų nuostatų pakeitimą. Ieškinys teismui pareikštas tik 2016 m. rugpjūčio 24 d., t.y. be trijų dienų metus laiko praleidus ieškinio senaties terminą.
    4. Šiuo atveju nėra jokio pagrindo ieškinio senaties termino pradžią laikyti ieškovo nurodomą 2016 m. gegužės mėnesio pabaigą. Akcentuotina tai, kad ieškovo teiginiai apie sužinojimo momentą yra nenuoseklūs ir prieštaraujantys byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Ieškovas teigia, kad apie savo apie teisių pažeidimą sužinojo 2016 m. gegužės 25-26 dieną, kuomet pradėjo rinkti dokumentus atestacijai ir nunešė juos registruoti personalo specialistei. Tačiau iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovas dokumentus atestacijai personalo specialistei nunešė 2016 m. gegužės 19 d. ir savo parašu patvirtino jų pateikimą (1 t. b. l. 125). Teismo posėdžio metu pats ieškovas jau teigia, kad apie teisių pažeidimą sužinojo 2016 m. balandžio 1 ar 2 dienomis, kai buvo paskelbtas konkursas į docento pareigas. Byloje nėra įrodymų, kada konkrečiai buvo paskelbti pakeisti Nuostatai, tačiau šiuo atveju tai neturi teisinės reikšmės nustatant ieškinio senaties termino eigos pradžios momentą. Ši aplinkybė būtų svarbi tuo atveju, jeigu byloje reikalavimą reikštų asmuo, kuris su pakeistais Nuostatais galėtų susipažinti tik kaip išorinis asmuo, t.y. nuo jų viešo paskelbimo arba tuo atveju, jeigu byloje būtų keliamas klausimas, kad pakeistų nuostatų turinys neatitinka Akademinės tarybos nariams atsiųsto pakeitimų projekto. Šiuo atveju tai nėra nei viena iš aptartų situacijų. Akcentuotina, kad ieškovas pakeistų Nuostatų projektą savo pašto dėžutėje turėjo nuo 2015 m. gegužės 27 d. jam buvo žinoma, kad dėl nuostatų pakeitimo bus balsuojama iki 2015 m. gegužės 29 d. Aplinkybė, kad ieškovas nematė poreikio su šiais nuostatais susipažinti nei prieš balsuodamas, nei vėliau, nesudaro pagrindo kitaip skaičiuoti ieškinio senaties termino eigos pradžią. Ieškovas turėjo objektyvias galimybes susipažinti su Nuostatų turiniu, tačiau to nepadarė dėl savo paties neapdairumo ir nerūpestingumo. Pats ieškovo elgesys, kuomet jis kaip asmuo, einantis atsakingas pareigas akademinėje bendruomenėje, turėdamas teisę priimti visai akademinei bendruomenei svarbius sprendimus, juos priiminėja nesusipažindamas su sprendimų turiniu, jokiomis aplinkybėmis negali būti laikomas atitinkančiu apdairaus ir rūpestingo asmens elgesio standartui. Todėl ta aplinkybė, kad ieškovas, kaip Akademinės tarybos narys, neįgyvendino pareigos susipažinti su atsiųstais pakeitimais, negali būti pagrindu pripažinti, kad ieškovas apie skundžiamus nuostatų pakeitimus turėjo galimybę sužinoti tik 2016 m. gegužės pabaigoje ir apskųsti juos tik 2016-08-24, tai yra, žymiai praleidus ieškinio senaties terminą. Dėl ieškovo galimo suklaidinimo yra pasisakyta sprendimo 12 punkte, todėl šie argumentai nekartojami pasisakant dėl ieškinio senaties termino pradžios momento. Papildomai pažymėtina, kad tiek Akademinės tarybos posėdžio metu, tiek balsavimo biuletenyje buvo pateikta informacija, kad kvalifikaciniai reikalavimai redaguoti, kad būtų aišku, kiek rodiklių reikia turėti, kad jie būtų užskaitomi. Taigi buvo pateikta nuoroda į tai, kokiu aspektu yra daromi pakeitimai, o ieškovas ne tik, kad galėjo, tačiau ir privalėjo prieš balsuodamas susipažinti su dokumento turiniu. Pažymėtina ir tai, kad net gi ieškinio senaties terminą skaičiuojant nuo ieškovo nurodomų 2016 m. balandžio 1 ar 2 dienų, ieškinys teismui vis tiek pateiktas praleidus ieškinio senaties terminą. Pasisakant dėl ieškovo nurodomų 2015 m. gegužės 26 d. Akademinės tarybos posėdžio metu padarytų procedūrinių sprendimo priėmimo pažeidimų sužinojimo momento ir atitinkamai ieškinio senaties termino eigos pradžios, akivaizdu, kad senaties termino eigos pradžia yra 2015 m. gegužės 26 d., t.y. posėdžio data, nes ieškovas dalyvavo šiame Akademinės tarybos posėdyje. Ieškovas nebuvo pašalinis stebėtojas, jis buvo Akademinės tarybos narys tad privalėjo žinoti Akademinės Tarybos sprendimų priėmimo procedūrą.
    5. Nustačius, kad ieškinys pateiktas praleidus ieškinio senaties terminą, ieškovas prašo ieškinio senaties terminą atnaujinti. Ieškinio senaties terminas gali būti atnaujinamas, jei teismas nustato svarbias jo praleidimą lėmusias priežastis (CK 1.131 str. 2 d.). Svarbių priežasčių, kurias nustačius terminas turėtų būti atnaujinamas, įstatymai nenustato, todėl sprendžiant dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo, kiekvienu atveju atsižvelgtina į jo trukmę, nustatytą konkretiems santykiams (CK1.125 straipsnis), įvertintina termino praleidimo trukmė ir ieškovo nurodomos priežastys, kreipimosi į teismą operatyvumas po priežasčių, sutrukdžiusių laiku paduoti ieškinį, išnykimo ir kiti ieškovo elgesio rūpestingumo, apdairumo aspektai, ginčo esmė bei kitos reikšmingos aplinkybės. Jeigu suinteresuotasis asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apginti pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis ir kiti civilinių teisinių santykių dalyviai gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo arba atsisako nuo savo teisės, arba nemano jog jo teisė yra pažeista. Ieškinio senatis skatina nukentėjusiąją šalį imtis priemonių operatyviai ginti savo pažeistas teises. Šiuo atveju visos ieškovo nurodytos termino praleidimo priežastys yra susijusios su ieškovo bandymu pateisinti savo elgesį neskaitant Nuostatų projekto, jokių objektyvių kliūčių, nepriklausančių nuo ieškovo valios, sutrukdžiusių ieškovui laiku pasinaudoti teise į teisminę gynybą ieškovas nenurodė ir teismas nenustatė. Byloje taip pat nenustatyta, kad ieškovas, visą laiko tarpą iki ieškinio pareiškimo veikė protingai ir sąžiningai, ar aktyviais teisėtais veiksmais per visą laikotarpį iki bylos iškėlimo siekė ginti savo pažeistas teises. Ieškovas taip pat nurodė, kad jis tikėjosi, kad šis klausimas bus išspręstas Akademinės tarybos posėdyje. Šiuo atveju toks ieškovo nurodomas tikėjimas yra niekuo nepagrįstas, be to neaišku, kodėl ieškovo nuomone, su juo turėtų elgiamasi kitaip, nei su kitais asmenimis, pretenduojančiais užimti docento pareigas, t.y. dėl kokių priežasčių Akademinė taryba turėtų nuspręsti, kad ieškovui, kaip asmeniui, pretenduojančiam užimti docento pareigas, turėtų būti taikomi kitokie, nei kitiems asmenims kvalifikaciniai reikalavimai. Esant nustatytoms aplinkybėms, nėra teisinio pagrindo pritarti ieškinio argumentui, jog neatnaujinus ieškinio senaties termino bus pažeisti teisingumo ir protingumo principai, priešingai būtent tokias pasekmes sukeltų ieškinio senaties termino atnaujinimas asmeniui, kuris neatsakingai ir nerūpestingai vykdė savo kaip Akademinės Tarybos nario funkcijas ir dėl to tik praėjus beveik metams laiko suprato, kad pats nubalsavo už sau nepalankų Nuostatų pakeitimą.
    6. Byloje nustačius, kad ieškinio senaties terminas praleistas ir nėra pagrindo jį atnaujinti, o ginčo šalis (atsakovė) reikalauja ieškinio senatį taikyti, nepripažinus ieškovo nurodytų ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių svarbiomis – ieškinys atmestinas dėl ieškinio senaties termino pasibaigimo pažeistai teisei ginti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).
    7. Atmetus ieškinį kaip pateiktą praleidus ieškinio senaties terminą teismas neturi pareigos pasisakyti dėl kitų reikalavimų, kaip neturinčių įtakos procesinei bylos baigčiai. Nepaisant pareigos nebuvimo, sprendime yra atsakyta į esminius ieškovo keltus argumentus, o pasisakyti detaliai visų kitų ieškovo ir jo atstovo išsakytų argumentų nėra tikslinga, nes tai neturės įtakos bylos baigčiai. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
    8. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro mažesnę nei 3 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

14Kauno apylinkės teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais,

Nutarė

15patikslintą ieškinį atmesti.

16Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai