Byla e2A-620-230/2018
Dėl patirtų išlaidų šalinant daikto trūkumus atlyginimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. B. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovei I. B. dėl patirtų išlaidų šalinant daikto trūkumus atlyginimo.

3Teisėja, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,

Nustatė

4Ginčo esmė

5

    1. Ieškovė R. B. ieškinyje teismo prašė priteisti iš atsakovės I. B. 871 Eur išlaidas už automobilio Peugeot 207, v/n ( - ), remonto darbus, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2017 m. kovo 1 d. šalys sudarė transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, kuria atsakovė perleido automobilio nuosavybės teisę ieškovei. Internetiniame portale www.autobilis.lt atsakovės patalpintame skelbime apie parduodamą automobilį buvo nurodyta, jog parduodamas automobilis yra be defektų. Jokie automobilio defektai nėra nurodyti ir pirkimo–pardavimo sutartyje. Praėjus kelioms savaitėms po sutarties sudarymo, ieškovė pastebėjo, jog iš automobilio variklio skverbiasi variklio alyva, todėl kreipėsi į autoservisą UAB „Detalita“ dėl automobilio patikros ir defektų nustatymo. Atlikus automobilio patikrą buvo nustatyta, jog yra būtina atlikti variklio remonto darbus - nuimti variklio cilindrų galvutę, ją nušlifuoti ir vėl uždėti, be to, yra būtina pakeisti paskirstymo diržą. 2017 m. kovo 31 d. UAB „Detalita“ defektiniame akte nurodyta, jog esant įprastoms transporto priemonės realizacijos sąlygoms, nustatytas tepalo pralaidumo šaltinio atsiradimas kelių savaičių eigoje nėra galimas. Taigi defektiniame akte yra konstatuota, jog minėtas automobilio defektas atsirado iki sutarties sudarymo ir iki automobilio nuosavybės perleidimo ieškovei. Ieškovė kreipėsi į atsakovę ir siūlė situacijos sprendimo būdus, tačiau atsakovė atsisakė prisiimti atsakomybę už paslėptus parduoto daikto trūkumus ir spręsti ginčą taikiai. Ieškovės lėšomis buvo atlikti automobilio remonto darbai už 871 Eur sumą.
    2. Atsakovė I. B. atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti ir nurodė, kad prieš pasirašant transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį ji siūlė ieškovei vykti į autoservisą ir patikrinti, ar nėra defektų, tačiau ieškovė nesutiko. Beveik po mėnesio laiko iš ieškovės gavo informaciją, kad iš variklio bloko skverbiasi alyva. Atsakovė nesutiko su UAB „Detalita“ serviso defektiniame akte nurodyta išvada, kad per kelias savaites po automobilio pardavimo negalėjo atsirasti tepalo pralaidumas, kadangi toks gedimas galėjo atsirasti ir dėl netinkamos automobilio eksploatacijos jau po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Be to, daikto trūkumų šalinimo išlaidos abejotinos, nes detalių ir atliktų darbų kainos kelis kartus viršija realias tokių darbų ir detalių kainas.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
    1. Kėdainių rajono apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė ieškovei R. B. iš atsakovės I. B. 871 Eur išlaidas už automobilio remonto darbus, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 871 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2017-05-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 720 Eur bylinėjimosi išlaidas.
    2. Teismas nustatė, kad atsakovė tinklalapyje www.autobilis.lt patalpino skelbimą apie parduodamą automobilį Peugeot 207, v/n ( - ), skelbime nurodė, kad automobilis yra be defektų, kaina 2500 Eur. Pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta, kad automobilis defektų neturi. Nors atsakovė teigė, kad ieškovė prieš sudarant pirkimo–pardavimo sutartį atsisakė vykti patikrinti automobilio į servisą, tokio ieškovės atsisakymo, teismo vertinimu, negalima laikyti nepakankamu atidumu ir rūpestingumu. Vien ta aplinkybė, kad ieškovė nesutiko važiuoti automobilio patikrinti servise, nesuponuoja išvados, jog ieškovė pirkimo metu, neįsitikinusi perkamos transporto priemonės kokybe, elgėsi nepakankamai atidžiai ir rūpestingai, veikė savo rizika, todėl neturi teisės pasinaudoti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata.
    3. Vertindamas laikotarpį, per kurį ieškovė kreipėsi į atsakovę paaiškėjus automobilio trūkumams, teismas atsižvelgė į tai, kad automobilio trūkumas buvo pastebėtas ne iškart po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, ieškovė su sūnumi pagrįstai manė, kad remonto darbai bus smulkūs ir nereikės prašyti kompensacijos iš atsakovės, prieš pradedant remonto darbus servise savaitę laiko reikėjo laukti eilėje. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas laikė, kad 15 dienų laikotarpis nuo defekto pastebėjimo iki pranešimo apie jį atsakovei yra protingas laiko tarpas, per kurį ieškovė kreipėsi į atsakovę, siekdama apginti savo pažeistas teises.
    4. Liudytoju byloje apklaustas UAB „Detalita“ serviso darbuotojas nurodė, kad defektiniame akte nustatytas tepalo pralaidumas nebuvo galimas kelių savaičių eigoje, o gedimas buvo senesnis, todėl nėra įmanoma, kad gedimas būtų atsiradęs jau ieškovei eksploatuojant automobilį po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Taip pat nurodė, kad prieš parduodant automobilį tas defektas turėjo būti matomas atsakovei. Pažymėjo, kad įsėdus į automobilį tokio defekto neįmanoma pamatyti, reikėtų važiuoti į automobilių servisą, pakelti automobilį ir apžiūrėti iš apačios. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad ieškovė ar jos sūnus, nebūdami automobilių specialistais, neturėjo galimybės pastebėti iš variklio besisunkiančios alyvos. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė apie šią automobilio problemą (trūkumą) ieškovei pranešė.
    5. Teismo vertinimu, ieškovė savo įrodinėjimo pareigą įgyvendino – įrodė, jog transporto priemonė turėjo (turi) paslėptų trūkumų ir kad defektiniame akte išvardinti automobilio trūkumai atsirado iki automobilio pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Tuo tarpu atsakovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad nustatyti defektai atsirado po automobilio pardavimo. Vien atsakovės teiginys, kad ji iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo eksploatuodama automobilį byloje minimo defekto nepastebėjo, yra nepakankamas daryti išvadai, jog minėtas defektas atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Be to, atsakovė nepateikė įrodymų, kad nustatyti defektai atsirado dėl ieškovės kaltės (netinkamo naudojimo ir pan.). Taigi už nustatytus trūkumus, atsiradusius iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, nesvarbu, kada jie paaiškėjo, jeigu apie juos pirkėjai (ieškovei) nebuvo žinoma, yra atsakinga pardavėja (atsakovė).
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
    1. Apeliaciniu skundu atsakovė I. B. prašo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
      1. Teismas neteisingai aiškino ir taikė CK 6.334 straipsnio 1 dalies normą, kadangi niekam nebuvo žinoma, jog po automobilio pardavimo po kelių savaičių atsiras gedimai. Sudarant automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, automobilį pirkėjas detaliai apžiūrėjo ir nepastebėjo jokių automobilio defektų. Atsakovei taip pat nebuvo žinomi jokie automobilio defektai ir ji jų nematė bei negalėjo matyti.
      2. Ta aplinkybė, kad 2017 m. vasario 21 d. automobiliui buvo keisti tepalai, kuro ir tepalų filtrai, negali būti įrodymu, grindžiančiu atsakovės, kaip pardavėjos, kaltę. Servise keičiant tepalus, oro ir tepalų filtrus, nebuvo pastebėta, kad iš automobilio variklio išteka tepalai. Tepalai, oro ir tepalų filtrai buvo keičiami ne tikslu nuslėpti kokius nors defektus, bet dėl to, kad juos reikėjo keisti. Ieškovės iškviesto liudytojo parodymai, kad nereikėjo keisti tepalų ir filtrų, neparemti jokiais įrodymais.
      3. Automobilio defektinis aktas autoservise buvo surašytas tik 2017 m. kovo 31 d. Taigi lieka nepaneigta tai, kad automobilio gedimai galėjo atsirasti pirkėjai netinkamai eksploatuojant automobilį. Ieškovė ir pati pripažino, kad defektą pastebėjo praėjus kelioms savaitėms po automobilio pirkimo ir dėl šios priežasties nedelsdama kreipėsi į autoservisą UAB „Detalita“.
      4. Automobilis yra daugiau kaip 10 metų senumo. Jis buvo parduotas už kainą, atitinkančią automobilio amžių, jo techninę būklę. Automobilis parduotas be jokių garantijų. Sudarant automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, automobilio pirkėja nebuvo apgauta, nuo jos nebuvo nuslėpti nei variklio, nei kitų agregatų gedimai, kadangi tuo metu jokių gedimų nebuvo. Ieškovė neįrodė, kad atsakovė, sudarant automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, ją apgavo. Atsakovė buvo sąžininga automobilio pardavėja.
    2. Ieškovė R. B. atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad nežinojimas apie daikto trūkumus neatleidžia pardavėjo nuo pareigos atsakyti už parduoto daikto trūkumus pagal sutartį ir CK, todėl atsakovės apeliacinio skundo argumentas, jog ji nematė automobilio defektų negali sudaryti pagrindo panaikinti teismo sprendimą. Atsakovės nurodoma aplinkybė dėl tepalų, oro ir tepalų filtrų pakeitimo leidžia daryti išvadą, jog ji žinojo apie automobilio trūkumus, nors teismas, priimdamas sprendimą, šia aplinkybe nesirėmė. Ieškovės vertinimu, 15 dienų terminas, per kurį apie automobilio trūkumus buvo pranešta atsakovei, yra visiškai pagrįstas ir protingas, todėl ieškovė negali būti laikoma praradusia teisę remtis daiktų kokybės neatitikimu.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės

    1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).
    2. Ginčas byloje kilo dėl parduoto daikto (automobilio) trūkumų ir išlaidų jiems pašalinti atlyginimo.
    3. Byloje nustatyta, kad šalys 2017 m. kovo 1 d. sudarė transporto priemonės, t. y. automobilio Peugeot 207, v/n ( - ) pirkimo–pardavimo sutartį, kuria atsakovė perleido automobilio nuosavybės teisę ieškovei. Tiek atsakovės patalpintame skelbime apie parduodamą automobilį, tiek pirkimo–pardavimo sutartyje buvo nebuvo nurodyti jokie automobilio defektai. Praėjus kelioms savaitėms po sutarties sudarymo, ieškovė pastebėjo, jog iš automobilio variklio skverbiasi variklio alyva, todėl kreipėsi į autoservisą UAB „Detalita“ dėl automobilio patikros ir defektų nustatymo. Atlikus automobilio patikrą buvo nustatyta, jog yra būtina atlikti variklio remonto darbus - nuimti variklio cilindrų galvutę, ją nušlifuoti ir vėl uždėti, be to, yra būtina pakeisti paskirstymo diržą. 2017 m. kovo 31 d. UAB „Detalita“ defektiniame akte nurodyta, jog esant įprastoms transporto priemonės realizacijos sąlygoms, nustatytas tepalo pralaidumo šaltinio atsiradimas kelių savaičių eigoje nėra galimas. Ieškovės lėšomis buvo atlikti automobilio remonto darbai už 871 Eur sumą, kurią ieškovė prašė priteisti iš pardavėjos (atsakovės).
    4. Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino visiškai, kadangi, įvertinęs ieškovės pateiktus byloje įrodymus, nustatė, kad automobilis turėjo paslėptų trūkumų ir tie trūkumai atsirado iki automobilio pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, o atsakovė nepateikė jokių įrodymų, jog nustatyti defektai atsirado po automobilio pardavimo ir atsirado dėl ieškovės kaltės (netinkamo eksploatavimo).
    5. Su tokiu teismo sprendimu nesutinka atsakovė, apeliaciniame skunde nurodydama, kad teismo sprendimas pagrįstas tik prielaidomis, o nustatytos aplinkybės neatitinka faktinės padėties. Nurodo, kad sudarant automobilio pirkimo–pardavimo sutartį nebuvo žinomi automobilio defektai, be to, automobilis buvo eksploatuojamas kelias savaites ir tik tuomet pareikštos pretenzijos, neatkreiptas dėmesys į tai, kad automobilis buvo daugiau kaip 10 metų senumo, o tai, kad prieš sandorio sudarymą buvo pakeisti tepalai, oro ir tepalų filtrai, neįrodo pardavėjos kaltės.

7Dėl automobilio trūkumų ir pardavėjos atsakomybės už juos

    1. Atsakovė apeliaciniame skunde ginčija teismo nustatytą aplinkybę, kad automobilis ieškovei buvo parduotas su trūkumais ir kad dėl to kyla pardavėjos (atsakovės) atsakomybė, remiantis CK 6.334 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti apginti savo teises šios normos 1-4 punkte numatytais būdais, nagrinėjamu atveju – kad pardavėjas atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti (6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
    2. Pardavėjo sutartinės prievolės perduoti daiktą turinys apima ir įsipareigojimą perduoti tinkamą daiktą, pardavėjo prievolė patvirtinti daikto kokybę yra garantija pagal įstatymą (CK 6.317 straipsnio 2 dalis), taigi pardavėjas, vykdydamas pareigą perduoti daiktą, turi patvirtinti ir daikto kokybę. Reikalavimai pagal pirkimo–pardavimo sutartį dėl perduodamo daikto kokybės reglamentuoti CK 6.333 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos (CK 6.333 straipsnio 3 dalis).
    3. Pagal CK 6.327 straipsnio 3 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo momentu, net jeigu tai paaiškėja vėliau. Tai reiškia, kad pagal šią nuostatą už paslėptus (neakivaizdžius) daikto trūkumus atsakomybė tenka pardavėjui. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo.
    4. Taigi parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos, todėl pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Sutarties šalių pateiktus įrodymus įvertinęs pagal civilinio proceso įrodinėjimo normas (CPK 176–224 straipsniai) teismas daro išvadą, ar parduotų daiktų trūkumų faktas įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010).
    5. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus įrodymus, sprendė, kad įrodymai patvirtina, jog atsakovės parduota transporto priemonė turėjo trūkumų ir tie trūkumai atsirado iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Šias aplinkybes patvirtina 2017-03-31 UAB „Detalita“ servise surašytame defektinis akte nurodyti būtini atlikti remonto darbai, medžiagų ir darbų įkainiai, defektiniame akte taip pat konstatuota, jog minėtas automobilio defektas atsirado iki sutarties sudarymo ir iki automobilio nuosavybės perleidimo ieškovei. Minėto serviso darbuotojas R. S., duodamas parodymus, nurodė, kad defektiniame akte nustatytas tepalo pralaidumas nebuvo galimas kelių savaičių eigoje, o gedimas buvo senesnis, todėl nėra įmanoma, kad gedimas būtų atsiradęs jau ieškovei eksploatuojant automobilį po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Taip pat nurodė, kad prieš parduodant automobilį tas defektas turėjo būti matomas atsakovei. Atsakovė gi skelbime apie parduodamą automobilį buvo nurodžiusi, kad automobilis yra be defektų.
    6. Pažymėtina, kad atsakovė neginčija automobilio defektų fakto bei jų apimties, tačiau apeliaciniame skunde teigia, kad sudarant pirkimo–pardavimo sutartį jai nebuvo žinomi jokie automobilio defektai, o pirkėjas apžiūrėjęs automobilį taip pat jų nepastebėjo, t. y. faktiškai teigia, kad trūkumai galimai atsirado būtent jau ieškovei eksploatuojant automobilį. Tačiau, kaip jau nurodyta, ieškovė įrodė, kad transporto priemonė turėjo trūkumų ir tie trūkumai atsirado iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, o atsakovė tai paneigiančių įrodymų, vykdydama įrodinėjimo pareigą (CPK 178 straipsnis), nepateikė ir neįrodė, kad nustatyti defektai atsirado po automobilio perdavimo pirkėjai. Esant ieškovės pateiktiems įrodymams, vien atsakovės paaiškinimų, kad ji parduodama automobilį nežinojo apie nustatytus defektus, nepakanka, kad pripažinti teismo padarytas išvadas nepagrįstomis.
    7. Esant įstatyme įtvirtintai pardavėjo pareigai garantuoti parduodamų daiktų kokybę (CK 6.317 straipsnio 1-2 dalys) neturi reikšmės aplinkybė, ar pardavėjas žinojo apie kokius nors parduodamo daikto trūkumus ar ne, nes CK 6.327 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog pardavėjas pagal sutartį ir CK atsako ir už bet kokius daikto kokybės neatitikimus, net jeigu tie neatitikimai paaiškėja vėliau.
    8. Atsakovės apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog tai, kad 2017-02-21 (t. y. iki sandorio sudarymo) buvo pakeisti automobilio tepalai, oro ir tepalų filtrai, nepatvirtina pardavėjos kaltės, nes šie darbai buvo atlikti ne siekiant nuslėpti automobilio defektus, o dėl to, kad, jos manymu, tai reikėjo atlikti, neturi jokios tiesioginės reikšmės, vertinant sprendimo pagrįstumą ir jo teisėtumą. Pirmiausia todėl, kad teismas savo išvadų šia aplinkybe negrindė. Antra, pažymėtina, jog priešingai nei nurodo atsakovė, jos nurodoma aplinkybė dėl tepalų, oro bei tepalų filtrų pakeitimo, vertinant įrodymų visumą, leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog atsakovė vis tik galimai žinojo apie automobilio trūkumus. Tokią išvadą pagrindžia ir liudytojo R. S. parodymai apie tai, kad vien įsėdus į automobilį tokio tepalų pralaidumo neįmanoma pamatyti, tam reikia pasikelti automobilį ir jį apžiūrėti iš apačios, o keičiant automobilio tepalus autoserviso darbuotojai turėjo akivaizdžiai matyti, kad variklio cilindro galvutė praleidžia tepalus.
    9. Atsakovės nuomone, jos poziciją, jog automobilio gedimai galėjo atsirasti pirkėjai netinkamai eksploatuojant automobilį, patvirtina byloje nustatyta aplinkybė, kad defektai buvo pastebėti praėjus kelioms savaitėms po automobilio įsigijimo. Byloje nustatyta, kad sutartis buvo sudaryta 2017-03-01, o ieškovė raštu (SMS žinute) apie pastebėtus automobilio trūkumus atsakovei pranešė 2017-03-20.
    10. Pagal CK 6. 327 straipsnio 5 dalį pirkėjas netenka teisės remtis daiktų neatitikimu, jeigu jis per protingą laiką po to, kai neatitikimą pastebėjo ar turėjo pastebėti, apie tai nepranešė pardavėjui ir nenurodė, kokių reikalavimų daiktas neatitinka. Termino atitiktis protingumo kriterijui yra konkrečios bylos nagrinėjimo dalykas ir jo vertinimas priklauso nuo tokių aplinkybių kaip daikto rūšis, šalių tarpusavio santykių praktika ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010).
    11. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino laikotarpį per kurį ieškovė, paaiškėjus automobilio trūkumams, kreipėsi į atsakovę, kadangi ieškovė su sūnumi pradžioje turėjo pagrindą manyti, kad remonto darbai bus smulkūs ir nereikės prašyti kompensacijos iš atsakovės, be to, prieš pradedant remonto darbus autoservise reikėjo laukti savaitę laiko eilėje. Šiuo atveju svarbu ir tai, kad nustatytas defektas automobilio eksploatacijos pradžioje nebuvo tiesiogiai matomas ir tai galėjo būti nustatytas tik atlikus automobilio apžiūrą iš apačios, jį pakėlus.
    12. Atsižvelgiant į visas, tiek ieškovės, tiek teismo nurodytas aplinkybės, pakankamai neilgas terminas, per kurį apie paaiškėjusius trūkumus buvo pranešta atsakovei, yra visiškai pagrįstas ir protingas, todėl ieškovė negali būti laikoma praradusia teisę remtis daiktų kokybės neatitikimu CK 6.327 straipsnio 5 dalies pagrindu.
    13. Apeliacinis teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad atsakovė nėra atsakinga už automobilio defektus, kadangi ieškovei buvo parduotas 10 metų senumo automobilis ir jo kaina atitiko tokio amžiaus automobilio techninę būklę. Pirmiausia, pagal CK 6.333 straipsnio 6 dalį laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį. Atsakovė skelbime deklaravo, kad automobilis yra be defektų, o rida sąlyginai nedidelė, todėl ieškovė pagrįstai tikėjosi įsigyti ganėtinai mažai naudotą automobilį be paslėptų trūkumų, tačiau praėjus vos kelioms savaitėms po automobilio įsigijimo paaiškėjo, kad automobilio negalima naudoti pagal paskirtį, kadangi yra būtina atlikti variklio bloko remonto darbus. Tokie automobilio trūkumai, dėl kurių automobilio negalima naudoti pagal jo tikslinę paskirtį, negali būti laikomi jo natūraliu nusidėvėjimu, o automobilio pardavimo kaina, dėl kurios šalys susitarė, negali būti traktuojama kaip apimanti ir paaiškėjusių trūkumų pašalinimo išlaidas.
    14. Kadangi apeliacinio skundo motyvai neteikia pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo sprendimą, nes pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias pirkėjo ir pardavėjo teises ir pareigas, pardavus netinkamos kokybės daiktą, taip pat tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, todėl sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

8Dėl bylinėjimosi išlaidų

    1. Apeliacinio skundo netenkinus ir sprendimą palikus nepakeistą, tenkintinas ieškovės prašymas priteisti iš atsakovės bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme, kurias patvirtinta ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai, ir tai sudaro 544,50 Eur (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys, 98 straipsnio 1-3 dalys).

9Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

10Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

11Priteisti iš atsakovės I. B. (a. k. ( - ) ieškovei R. B. (a. k. ( - ) 544,50 Eur atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme

12Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Ryšiai