Byla A-415-627-07

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), sekretoriaujant Dinai Jerusalimskienei, dalyvaujant pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šakių skyriaus atstovams D. F. ir A. K. , atsakovo Sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos atstovei S. B. , trečiajam suinteresuotajam asmeniui V. V. Vasmanui ir jo atstovui advokatui R. P. Damušiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šakių skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šakių skyriaus prašymą atsakovams Sveikatos apsaugos ministerijos Centrinei darbo medicinos ekspertų komisijai, Marijampolės visuomenės sveikatos centrui, trečiajam suinteresuotam asmeniui V. V. V. dėl sprendimų panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šakių skyrius kreipėsi į administracinį teismą prašydamas panaikinti Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos 2005 m. gruodžio 15 d. sprendimą dėl V. V. V. profesinės ligos pagrįstumo (toliau - Sprendimas) bei pripažinti negaliojančiu Šakių rajono sanitarijos - epidemiologijos stoties profesinio susirgimo ištyrimo 1990 m. rugsėjo 3 d. aktą, taip pat prašė atnaujinant terminą šiam reikalavimui pareikšti (b. l. 1-2, 69-70, 157). Pareiškėjas paaiškino, kad 1990 m. vadovaujantis klinikiniais duomenimis bei darbo sąlygų higienine charakteristika V. V. Vasmanui buvo diagnozuotas profesinis susirgimas. Ikiteisminio tyrimo metu nustačius, kad dokumentai, kurių pagrindu trečiajam suinteresuotam asmeniui pripažinta profesinė vibracijos liga, suklastoti, pareiškėjas nurodo kreipęsis į Centrinę darbo medicinos ekspertų komisiją (toliau – ir CDMEK) dėl pirminės išvados panaikinimo. VSDFV Šakių skyriaus įsitikinimu, atsakovas, atsižvelgdamas į ikiteisminio tyrimo duomenis, šį prašymą privalėjo patenkinti. Faktas, jog V. V. V. faktiškai dirbo darbą susijusį su kenksmingų veiksnių poveikiu, leistinais bei patikimais įrodymais nėra patvirtintas.

5Atsakovas Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija atsiliepime į pareiškėjo prašymą (b. l. 107-108) nurodė, jog neturi įgaliojimų panaikinti V. V. Vasmanui diagnozuotą profesinį susirgimą.

6Atsakovas Marijampolės visuomenės sveikatos centras atsiliepime (b. l. 188-189) paaiškino, jog surašant darbo sąlygų sanitarinę higieninę charakteristiką vertinti išrašai iš V. V. V. darbo knygelių. 1990 m. rugsėjo 3 d. profesinio apsinuodijimo ir profesinio susirgimo tyrimo akte yra konstatuota, jog tyrimo metu dalyvavo Kudirkos Naujamiesčio daržininkystės tarybinio ūkio direktorius A. G. , profesinės sąjungos pirmininkas V. P. , saugos darbo inžinierius V. A. , t. y. asmenys, kurie turėjo žinoti apie įstaigos darbuotojo, dėl kurio buvo atliekamas tyrimas, užimamas pareigas. Ši aplinkybė patvirtina, kad V. V. V. faktiškai dirbo darbus, susijusius su kenksmingų veiksnių poveikiu. Šakių rajono apylinkės prokuratūros nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr.91-1-00080-05 nurodyta, kad liudytojai S. M. ir Š. G. parodė, jog V. V. V. dirbo įvairius darbus, tame tarpe ir važinėjo traktoriumi T-16, vežiodavo statybines medžiagas, dirbo lentpjūvėje. Marijampolės visuomenės sveikatos centro teigimu, pareiškėjo motyvas, kad tik 2001 m. rugpjūčio 27 d. įsigaliojus Profesinių ligų priežasčių tyrimo reglamentui atsirado galimybė remtis liudytojų parodymais, prieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams.

7Tretysis suinteresuotas asmuo V. V. V. atsiliepimu prašė VSDFV Šakių skyriaus prašymo netenkinti (b. l. 140). Paaiškino, kad profesinė vibracinė liga išsivystė 1963 - 1990 m. laikotarpiu jam dirbant Kudirkos Naumiesčio mokomajame ūkyje. Tai, jog archyviniuose dokumentuose nurodytos kitos nei iš tikrųjų eitos pareigos profesinio susirgimo fakto, V. V. V. teigimu, nepaneigia.

8Teismo posėdžio metu VSDFV Šakių skyriaus atstovai palaikė prašyme išdėstytus reikalavimus.

9Atsakovo atstovė su prašymu nesutiko.

10Tretysis suinteresuotas asmuo V. V. V. ir jo atstovas prašė atmesti prašymą kaip nepagrįstą.

11II.

12Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. lapkričio 16 d. sprendimu atnaujino prašymo dėl Šakių rajono sanitarijos-epidemiologijos stoties profesinio susirgimo ištyrimo akto, surašyto 1990 m. rugsėjo 3 d. dėl V. V. V. profesinio susirgimo, panaikinimo, padavimo terminą, pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šakių skyriaus prašymą atmetė kaip nepagrįstą.

13Teismas nustatė, jog Šakių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 2021 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 15 d. nutarimo Nr. 997 „Dėl žalos atlyginimo nukentėjusiems dėl sveikatos sužalojimo darbe ar susirgimo profesine liga, kai ši prievolė pereina valstybei, tvarkos patvirtinimo pakeitimo“ perdavė žalos atlyginimo mokėjimą VSDFV Šakių skyriui (b. l. 159). Tarp perduotų bylų buvo ir V. V. V. , gyvenančio Kudirkos Naumiesčio sen., byla (b. 1. 151). Atlikdamas gautų bylų patikrinimą, atsakovas suabejojo trečiojo suinteresuoto asmens darbo knygelėse padarytų įrašų autentiškumu (V. V. V. darbo sąlygų higieninė charakteristika neatitiko darbo knygelių originalų). VSDFV Šakių skyrius 2003 m. kovo 13 d. raštu Nr.1159 „Dėl profesinės ligos“ kreipėsi į Centrinę darbo medicinos ekspertų komisiją, prašydamas patikrinti V. V. V. profesinės ligos diagnozės nustatymo pagrįstumą (b. 1. 35, 130). Ši komisija 2003 m. gegužės 12 d. raštu Nr.89/03 „Dėl profesinės ligos priežasčių tyrimo“ informavo pareiškėją, kad spręsti kuo ir kada dirbo V. V. V. yra ne jos kompetencija ir pasiūlė šį klausimą spręsti teisine tvarka (b. l. 36, 122).

14V. V. V. 2004 m. liepos 7 d. su ieškiniu kreipėsi į Šakių rajono apylinkės teismą dėl žalos susirgus profesine liga priteisimo (b. l. 166). Bylos nagrinėjimo metu VSDFV Šakių skyrius 2004 m. gruodžio 14 d. tam pačiam teismui pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu Šakių rajono sanitarijos-epidemiologijos stoties 1990 m. liepos 31 d. V. V. V. darbo sąlygų sanitarinę-higieninę charakteristiką ir 1990 m. rugsėjo 3 d. V. V. V. profesinio susirgimo ištyrimo aktą (b. l. 167-168). Šakių rajono apylinkės teismas 2005 m. sausio 21 d. nutartimi atsisakė priimti priešieškinį bei pasiūlė VSDFV Šakių skyriui kreiptis į ikiteisminio tyrimo įstaigą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (b. l. 169-170). Pareiškėjas 2005 m. vasario 2 d. raštu Nr.(5.24)-R2-226 „Dėl dokumentų klastojimo“ kreipėsi į Šakių rajono apylinkės prokuratūrą ir prašė ištirti dokumentų suklastojimo faktą (b. 1. 57). Atlikusi ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 91-1-00080-05 dėl dokumentų suklastojimo, pradėtą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį, įtariamojo V. V. V. atžvilgiu nutraukė, nesant jo veikoje nusikaltimo požymių ir suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (b. l. 58). Atsižvelgdamas į tai, kad trečiojo suinteresuoto asmens galimas profesinis susirgimas buvo tiriamas vadovaujantis suklastotais dokumentais, VSDFV Šakių skyrius 2005 m. gruodžio 8 d. raštu Nr.R2-3269 „Dėl profesinės ligos pagrįstumo“ prašė Centrinę darbo medicinos ekspertizės komisiją padaryti išvadą dėl V. V. V. profesinės vibracinės ligos pagrįstumo (b. l. 8). Atsakovas 2005 m. gruodžio 23 d. raštu Nr.l34/05 „Dėl V. V. V. profesinės ligos pagrįstumo“ nusprendė palikti jam 1990 metais diagnozuotą profesinę ligą (b. l. 3, 4).

15Iš byloje esančio Šakių rajono apylinkės prokuratūros 2005 m. liepos 4 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 91-1-0080-05 turinio teismas nustatė, kad buvo suklastoti įrašai kolūkiečio darbo knygelėje ir išrašas iš darbo knygelės neatitiko originalą. Tuo tarpu byloje esančiame Šakių rajono sanitarijos-epidemiologijos stoties profesinio ištyrimo akte, surašytame 1990 m. rugsėjo 3 d., nurodyta, kad V. V. V. dirbo prikabinėtoju prie traktorių, traktorininku, suvirintoju elektra, gateristu, dailide: traktorininko darbo stažas 16 m., gateristo -17 m., dailidės - 10 m. Jis taip pat dirbo su benzopjūklais „Družna“, gateriais, obliavimo staklėmis, galando pjūklus ant šmirgelių. Darbo valandos nuolat būdavo viršijamos, o atostogomis nepasinaudodavo (b. l. 5). Teismas atsižvelgė į tai, jog Šakių rajono apylinkės prokuratūra tyrė ir nustatė tik klastojimo faktus.

16Be to, anksčiau minėtame Šakių rajono apylinkės prokuratūros nutarime konstatuota, jog apklaustas liudytoju S. M. , kuris dirbo statybose Kudirkos Naumiesčio daržininkystės tarybiniame ūkyje 1962 m., o nuo 1975 m. darbų vykdytojo pareigose, nurodė, kad V. V. V. dirbo visą laiką statybose įvairius darbus, taip pat važinėdavo traktoriumi T-16 bei vežiodavo statybines medžiagas. Nuo 1980 m. V. V. V. dirbo lentpjūvėje. Liudytojas G. Š. , kuris dirbo traktoristu Kudirkos Naumiesčio daržininkystės tarybiniame ūkyje, taip pat patvirtino, kad V. V. V. dirbo darbininku bei atlikdavo įvairius darbus, tame tarpe ir su traktoriumi T-16 (b. 1. 59-61). Analogiškus parodymus Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės skyriui 2003 m. balandžio 28-29 dienomis pateikė ir kiti asmenys, būtent: J. Dragūnaitis patvirtino, kad dirbdamas Kudirkos Naumiesčio tarybiniame ūkyje nuo 1966 m. iki 1988 m. direktoriaus pavaduotoju gamybai, pažinojo V. V. V. , kuris jo žiniomis dirbo traktorininku su T-25, Jumz, lentpjūvėje gateristu, taip pat dirbo prie statybos darbų, buvo siunčiamas dirbti miške su benzopjūklu „Družna“, taip pat dirbo su kreizu bei obliavimo staklėmis (b. l. 51); G. Š. parodė, kad jam dirbant Kudirkos Naumiesčio tarybiniame ūkyje su traktoriumi MTZ-50 nuo 1963 m. iki 1990 m., V. V. V. dirbo visus darbus su traktoriumi T-25 ir Jumz, lentpjūvėje gateristu, statybos darbus, buvo siunčiamas dirbti miške su benzopjūklu „Družna“, taip pat dirbo su kreizu bei obliavimo staklėmis (b.l. 52); V. T. paliudijo, kad dirbo Kudirkos Naumiesčio tarybiniame ūkyje tiekėju nuo 1963 m. iki 1990 m., o V. V. Vismaną pažinojo nuo 1963 m. iki 1990 m. Anot jo, jis dirbo traktoristu, vežiojo statybines medžiagas statybai su traktoriumi T-25, taip pat dirbo ir su Jumz (kasdavo žemes), gateristu, miškuose su benzopjūklu „Družna“, prie kreizo ir įvairių obliavimo staklių (b.l. 53); A. P. patvirtino, jog Kudirkos Naumiesčio tarybiniame ūkyje dirbo nuo 1973 m. brigadininku, o nuo 1982 m. skyriaus valdytoju iki 1987 m. Jam dirbant V. V. V. dirbo lentpjūvėje prie gaterio, taip pat su traktoriais T-16 ir Jumz, dirbo miškuose su pjūklu „Družna“, stalių dirbtuvėse su obliavimo staklėmis ir kitomis daug vibruojančiomis mašinomis (b. l. 54).

17Atsižvelgęs į išdėstyta ir vadovaudamasis teisingumo bei protingumo kriterijais, teismas padarė išvadą, jog visuma aplinkybių rodo, kad tretysis suinteresuotas asmuo dirbo su traktoriumi (ne nuolat) bei su kitais vibraciją sukeliančiais įrengimais (gateriu, obliavimo staklėmis, benzopjūklu „Družna“ ir kt). Pripažino, jog vien tik ta aplinkybė, kad suklastoti įrašas darbo knygelėje ir išrašai iš darbo knygelių neatitinka originalo, negali būti Šakių rajono sanitarijos-epidemiologijos stoties profesinio susirgimo ištyrimo akto, surašyto 1990 m. rugpjūčio 3 d. dėl Vilhelmo V. V. profesinio susirgimo, panaikinimo pagrindu. Taip pat pažymėjo, jog šiame akte nurodyta, kad V. V. V. profesinio susirgimo klausimo sprendimo procese dalyvavo Kudirkos Naumiesčio tarybinio ūkio direktorius A. G. , profsąjungos komiteto pirmininkas V. P. ir saugumo technikos inžinierius V. A. , todėl faktinė situacija, išdėstyta Šakių rajono sanitarijos - epidemiologijos stoties 1990 m. liepos 31 d. darbo sąlygų sanitarinėje-higieninėje charakteristikoje ir minėtame akte, atitiko realybę. Iš Šakių rajono apylinkės prokuratūros 2005 m. liepos 4 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 91-1-00080-05 teismas nustatė, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas dėl įrašų suklastojimo V. V. V. kolūkiečio darbo knygelėje ir išraše iš darbo knygelės, o ne jo faktiškai dirbtų darbų aspektu. Kita vertus, tame pačiame Šakių rajono apylinkės prokuratūros 2005 m. liepos 4 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą, remiantis liudytojų parodymais konstatuota, kad V. V. V. dirbdamas statybose važinėjo traktoriumi T-25, dirbo lentpjūvėje bei kitus įvairius darbus. Be to, kaip teismo posėdžio metu paaiškino V. V. V. , kad jis nuo 1952 m. dirbo prikabinėtoju prie traktorių, kas taip pat susiję su padidinta vibracija, tačiau dėl tuometinės raštvedybos tvarkymo ypatumų šis darbo laikotarpis neatsispindi jokiuose dokumentuose. VSDFV Šakių skyriaus teiginį, kad tretysis suinteresuotas asmuo visą laiką dirbo statybininku ir tai įrodo byloje esantys įsakymai teismas pripažino nepagrįstu, nes jie susiję tik su 1,5 metų laikotarpiu (1973 m. sausio 1 d. - 1974 m. balandžio mėn., b. l. 21-27).

18Pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu, vadovaudamasi Lietuvos TSR sveikatos apsaugos ministerijos 1987 m. liepos 2 d. patvirtintos Bendros vibracijos sukeltos vibracinės ligos diagnostikos ir profilaktikos metodinėmis rekomendacijomis, kuriose nurodyta, kad įtariant ir diagnozuojant bendros vibracijos sukeltą vibracinę ligą, remiamasi tokiais faktais: 1) dažniausiai vibracine liga serga traktorininkai, ekskavatorininkai ir kiti mechanizatoriai, rečiau - sunkiųjų krovininių automobilių vairuotojai, kompresorininkai ir kt.; 2) ilgas darbo stažas (kontaktas su vibracija) - ne trumpesnis kaip 10 metų (dažniausiai 20-30 metų); 3) vibracija žmogų veikia kasdien ne trumpiau kaip pusę visos darbo dienos; 4) vibracijos parametrai viršija visas leidžiamas normas; 5) yra būdingi vibracinei ligai klinikiniai sindromai; 6) nėra kitų, neprofesinės etiologijos ligų (lėtinio alkoholizmo, trauminės ligos ir pan.), kuriomis galima būtų paaiškinti klinikinius požymius (ypač jei darbo stažas trumpas, kontaktas su vibracija nepastovus, vibracijos parametrai mažai viršija leidžiamas normas), teigė jog V. V. V. neatitinka 2 ir 3 kriterijų, kadangi traktorininku nedirbo. Išanalizavęs rekomendacijų nuostatas teismas nusprendė, jog dažniausiai vibracinę ligą sukelia savaeigių mašinų generuojama vibracija, tačiau ja galima susirgti ir dirbant kitus darbus (profesijų sąrašas nėra baigtinis). Faktinių aplinkybių analizė rodo, jog su vibraciją sukeliančiais įrenginiais buvo dirbama ne nuolat, tačiau visą darbo dieną ir viršvalandžius. Be to, vibracinei ligai būdingi klinikiniai sindromai diagnozuoti išraše iš ligos istorijos (b. l. 40-44) ir epikrizėje (b. l. 46).

19Įvertinęs VSDFV Šakių skyriaus anksčiau nurodytus veiksmus dėl V. V. Vasmanui mokamo žalos atlyginimo pagrįstumo nustatymo teismas pripažino, kad prašymo padavimo terminas praleistas dėl juridiškai svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas.

20III.

21Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo 2006 m. lapkričio 16 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, arba priimti naują sprendimą ir patenkinti pareiškėjo prašymą, išdėstytą 2006 m. vasario 11 d. skundo patikslinime.

22Apeliaciniame skunde nurodoma, jog sprendime pažymėta, kad liudytojai S. M. , G. Š. , J. D. ir kiti paliudijo, kad V. V. V. dirbo Kudirkos Naumiesčio tarybiniame ūkyje su traktoriumi T-25, su benzopjūklu „Družna“, stalių dirbtuvėse su obliavimo staklėmis. Tačiau teismo posėdyje nebuvo išsiaiškinta ir sprendime nepažymėta kiek laiko V. V. V. faktiškai dirbo šiuose darbuose, kokios pertraukos buvo tarp šių darbų, kas yra labai svarbu medicininiu požiūriu nustatant profesinę vibracinę ligą. Mano, kad liudytojų ir paties V. V. V. parodymuose išvardintų darbų kenksminguose sąlygose trukmę nustatyti buvo būtina, nes ginčijamo V. V. V. profesinio susirgimo ištyrimo akto 7 punkte nurodyta: V. V. V. profesinės ligos priežastis: ilgalaikis darbas, susietas su triukšmu ir vibracija. Be to, Lietuvos TSR Sveikatos apsaugos ministerijos 1987 metų metodinėse rekomendacijose „Bendros vibracijos sukeltos vibracinės ligos diagnostika ir profilaktika“ nurodyta, kad bendros vibracijos sukelta vibracinė liga diagnozuojama dirbant ne trumpiau kaip 10 metų kontakte su vibracija (dažniausiai 20-30 metų). Vibracija žmogų turi veikti kasdien ne trumpiau kaip pusę visos darbo dienos. Tai reiškia, kad darbas turi būti pastovus. Teismo teiginys (sprendime), jog su vibracija buvo dirbama ne nuolat, tačiau visą darbo dieną ir viršvalandžius, yra niekuo nepagrįstas.

23Pažymi, jog profesinio susirgimo ištyrimo akte pažymėta, jog V. V. V. traktorininko darbo stažas - 16 metų, gateristo - 17 metų, dailidės - 10 metų, t.y. viso dirbta kenksmingose sąlygose 43 metus. Faktiškai bendras V. V. V. darbo stažas (žiūrėti darbo knygeles) yra tik 33 metai: nuo 1957 metų iki 1990 metų. Kudirkos Naumiesčio tarybinio ūkio atstovai, pasirašę minėtą aktą negalėjo patvirtinti V. V. V. tiek metų darbo stažo kenksmingose sąlygose. Mano, kad K. Naumiesčio tarybinio ūkio atstovai pasirašė aktą (kaip buvo daroma praktikoje), pasitikėdami sanitarijos epidemiologijos stoties specialistais, kurie paruošė akto projektą. Be to, pats V. V. V. ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 91-1-00080-05 metu nurodė, kad nei 1957 metais, nei 1961 metais traktorininku nedirbo (Šakių rajono apylinkės prokuratūros 2005 m. liepos 4 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 91-1-00080-05).

24Teismas neįvertino profesinės ligos nustatymo pagrįstumui prieštaraujančių periodinių medicininių patikrinimų nebuvimo fakto, nors teismo posėdyje tai akcentavo pareiškėjo atstovas. Minėtų metodinių rekomendacijų skyriaus „Vibracinės ligos profilaktika“ 8 punkte pažymėta, kad „visus darbuotojus, dirbančius su vibracija sukeliančiomis mašinomis, ne rečiau kaip vieną kartą per metus turi tikrinti gydytojai - terapeutas, neuropatologas, otorinolaringologas“. Todėl, jei V. V. V. būtų dirbęs darbus su vibracija, jis turėjo būti siunčiamas periodiškai (kasmet) į medicininius patikrinimus. Tačiau V. V. V. ambulatorinėse kortelėse ir kitoje medicininėje dokumentacijoje nėra nei vieno įrašo apie tokio sveikatos patikrinimo atlikimą.

25Teismas paliko galioti 1990 m. rugpjūčio 3 d. profesinio susirgimo ištyrimo aktą kuriame V. V. V. profesinė liga ir jos priežastis grindžiama suklastotų dokumentų duomenimis.

26Teismas neįvertino ir nepasisakė dėl įrašų V. V. V. ambulatorinėje kortelėje, padarytų 1990 m. liepos 26 d. Vilniaus universitetinėje Antakalnio ligoninėje: „Būtina san. gydytojui perdaryti darbo sąlygų charakteristika, nes neatitinka darbo knygelės išrašas su jo stažo + nėra dailidės stažo vibracijoje + truks“, „Atvykusiai žmonai atiduoti darbo knygelės išrašą, nes prog. ligą negalės pripažinti“. Ambulatorinės kortelės kopija su skundu buvo pateikta teismui. Pažymi, kad V. V. V. diagnozuotos ligos: stuburo osteochondrozė kaklinėje, krūtininėje, juosmens - kryžmens srityje, radikulinis sindromas, jutiminė vegetacinė galūnių polineuropatija, klausos nervų neuropatija, asteno vegetacinis sindromas, gali būti vertinamos ir kaip bendri susirgimai.

27Atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą tretysis suinteresuotas asmuo V. V. V. prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą teismo sprendimą. Teigia, jog apeliantas nenuginčijo jo susirgimo fakto, nepaneigė profesinio susirgimo įgijimo laiko, kad profesinė vibracinė liga išsivystė dirbant su kenksmingais mechanizmais Kudirkos Naumiesčio mokomajame ūkyje nuo 1963 m. gegužės 1 d. iki 1990 m. rugsėjo 10 d. Apeliantui įtarimą kelia tik buvusių pareigų pavadinimų neatitikimai darbdavių pateiktuose dokumentuose. Tačiau, teisme buvo nustatyti tikrieji darbo mokomajame ūkyje darbininku, traktorininku, gateristu, miške su benzopjūklu faktai.

28Neatitikimai archyviniuose dokumentuose ir kažkieno padarytos rašymo klaidos neturėtų turėti įtakos, sprendžiant nedarbingumo klausimą. Paskutinė darbovietė 1963 m. gegužės 1 d. – 1990 m. rugsėjo 10 d. buvo Kudirkos Naumiesčio mokomasis ūkis. Kito darbo neturėjo ir negalėjo kitaip įgyti šio susirgimo. Nė viename norminiame akte nereikalaujama vien tik įrašų knygelėse pagrindu nustatinėti profesinių susirgimų faktus. Formalus neteisingai darbo dokumentuose įrašytų pareigybių pavadinimas negali būti vertinamas aukščiau už buvusias ir teisme neginčytinai nustatytas faktines darbo aplinkybes. Pažymi, kad kiekviename atskirai vertinamame darbe jis dirbo tiek laiko, kiek ir nurodyta dokumentuose, bet darbas su traktoriumi, darbas su gateriu ir dailidės bei pjūklininko darbas, kartais buvo dirbami vienu metu. Nesutinka, kad 1990 m. liepos 31 d. darbo sąlygų sanitarinė-higieninė charakteristika ir 1990 m. rugsėjo 3 d. profesinio apsinuodijimo ir profesinio susirgimo tyrimo aktas negali būti laikomi suklastotais dokumentais, nes šie dokumentai buvo tirti prokuratūroje, ir dėl jų pretenzijų nebuvo.

29Atsakovas CDME komisija atsiliepimu prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą. Nurodo, jog atsakydama į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skundą 2005 m. gruodžio 23 d. raštu Nr. 134/05 išreiškė nuomonę, kad negali panaikinti 1990 metais diagnozuotos V. V. V. profesinės ligos. CDME komisija 2006 m. sausio 23 d. raštu Nr. 15/06 informavo, kad CDMEK 2005 m. gruodžio 23 d. raštas nėra sprendimas. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šakių skyriaus prašymas paneigti V. V. V. 1990 diagnozuotą profesinę ligą svarstytas, bet praleidus įstatymo nustatyta tvarka terminus iš esmės nenagrinėtas (Vyriausybės 2004 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 487 patvirtinti Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų 31 punktas). Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija neturi įgaliojimų panaikinti V. V. V. 1990 metais diagnozuotą profesinę ligą ir Šakių rajono Sanitarijos - epidemiologijos stoties profesinio susirgimo ištyrimo aktą, surašytą 1990 m. rugsėjo 3 d. dėl V. V. V. profesinio susirgimo.

30Atsakovas Marijampolės visuomenės sveikatos centras prašo palikti nepakeistą teismo sprendimą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Nesutinka su apeliacinio skundo motyvu, kad teismo posėdyje nebuvo išsiaiškinta ir sprendime nepažymėta kiek laiko V. V. V. faktiškai dirbo šiuose darbuose, kadangi sprendime teismas yra pasisakęs dėl darbo laiko: „faktinių aplinkybių analizė rodo, jog su vibraciją sukeliančiais įrenginiais buvo dirbama ne nuolat, tačiau visą darbo dieną ir viršvalandžius“.

31Nurodo, jog apeliantas pateikia faktiniais duomenimis nepagrįstą išvadą apie profesinio ištyrimo metu dalyvavusiųjų įstaigos darbuotojų, t. y. K. Naujamiesčio daržininkystės tarybinio ūkio direktoriaus A. G. , profsąjungos pirmininko V. P. , saugos darbo inžinieriaus V. A. atmestinį požiūrį pasirašant dokumentus. Visuma bylos aplinkybių rodo, jog V. V. V. faktiškai dirbo darbus, susijusius su vibraciniu poveikiu, todėl vien aplinkybė, kad įrašai darbo knygelėje ir išrašai iš darbo knygelių neatitinka originalo, negali būti Šakių rajono sanitarijos - epidemiologijos stoties profesinio susirgimo ištyrimo akto panaikinimo pagrindu.

32Motyvas dėl periodinių medicininių patikrinimų nebuvimo atmestinas, kadangi bylos duomenimis nustatyta, kad V. V. V. dirbo prikabinėtoju prie traktorių, važinėdavo traktoriumi, vežiodavo statybines medžiagas, dirbo lentpjūvėje gateristu, kas yra susiję su padidinta vibracija, tačiau faktiškai atliekamas darbas, nebuvo įformintas dėl administracijos, o ne dėl V. V. V. kaltės. Ne V. V. V. , o darbovietės administracijos, pareiga pasiųsti darbuotoją periodiniam medicininiam patikrinimui, kas tikėtina, nebuvo daroma, kadangi faktiškai atliekamas darbas nebuvo tinkamai įformintas.

33Apelianto atstovai, palaikydami apeliacinį skundą, prašo jį patenkinti. Apelianto atstovė D. F. išdėstė skunde nurodytus pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo bei neteisėtumo argumentus.

34Atsakovo atstovė pakartojo atsiliepime į skundą išdėstytus juo nepagrįstumo argumentus.

35Trečiasis suinteresuotasis asmuo ir jo atstovas prašo apeliacinį skundą atmesti ir nurodė, jog V. V. V. dirbo su mechanizmais, kurio poveikis sukėlė profesinę ligą, todėl pareiškėjo reikalavimai nepagrįsti.

36Teisėjų kolegija

konstatuoja:

37IV.

38Apeliacinis skundas patenkinamas iš dalies.

39Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos 2005 m. gruodžio 15 d. sprendimas dėl Vilhelmo V. V. profesinės ligos pagrįstumo panaikinamas ir Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija įpareigojama pareiškėjo prašymą nagrinėti iš naujo.

40Pareiškėjo reikalavimas pripažinti negaliojančiu Šakių rajono sanitarijos - epidemiologijos stoties profesinio susirgimo ištyrimo 1990 m. rugsėjo 3 d. aktą atmetamas.

41Byloje nustatyta, jog Šakių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 2021 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 15 d. nutarimo Nr. 997 „Dėl žalos atlyginimo nukentėjusiems dėl sveikatos sužalojimo darbe ar susirgimo profesine liga, kai ši prievolė pereina valstybei, tvarkos patvirtinimo pakeitimo“ perdavė žalos atlyginimo mokėjimą VSDFV Šakių skyriui (b. l. 159). Tarp perduotų bylų buvo ir V. V. V. , gyvenančio Kudirkos Naumiesčio sen., byla (b. 1. 151). Atlikdamas gautų bylų patikrinimą, atsakovas suabejojo trečiojo suinteresuoto asmens darbo knygelėse padarytų įrašų autentiškumu (V. V. V. darbo sąlygų higieninė charakteristika neatitiko darbo knygelių originalų). VSDFV Šakių skyrius 2003 m. kovo 13 d. raštu Nr.1159 „Dėl profesinės ligos“ kreipėsi į Centrinę darbo medicinos ekspertų komisiją, prašydamas patikrinti V. V. V. profesinės ligos diagnozės nustatymo pagrįstumą (b. 1. 35, 130). Ši komisija 2003 m. gegužės 12 d. raštu Nr.89/03 „Dėl profesinės ligos priežasčių tyrimo“ informavo pareiškėją, kad spręsti kuo ir kada dirbo V. V. V. yra ne jos kompetencija ir pasiūlė šį klausimą spręsti teisine tvarka (b. l. 36, 122).

42Pareiškėjas 2005 m. vasario 2 d. raštu Nr.(5.24)-R2-226 „Dėl dokumentų klastojimo“ kreipėsi į Šakių rajono apylinkės prokuratūrą ir prašė ištirti dokumentų suklastojimo faktą (b. 1. 57). Atlikusi ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 91-1-00080-05 dėl dokumentų suklastojimo, pradėtą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį, įtariamojo V. V. V. atžvilgiu nutraukė, nesant jo veikoje nusikaltimo požymių ir suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (b. l. 58). Atsižvelgdamas į tai, kad trečiojo suinteresuoto asmens galimas profesinis susirgimas buvo tiriamas vadovaujantis suklastotais dokumentais, VSDFV Šakių skyrius 2005 m. gruodžio 8 d. raštu Nr.R2-3269 „Dėl profesinės ligos pagrįstumo“ prašė Centrinę darbo medicinos ekspertizės komisiją padaryti išvadą dėl V. V. V. profesinės vibracinės ligos pagrįstumo (b. l. 8). Atsakovas 2005 m. gruodžio 23 d. raštu Nr.l34/05 „Dėl V. V. V. profesinės ligos pagrįstumo“ nusprendė palikti jam 1990 metais diagnozuotą profesinę ligą (b. l. 3, 4). Šį atsakovo sprendimą pareiškėjas skundžia teismui.

43Iš byloje esančio Šakių rajono apylinkės prokuratūros 2005 m. liepos 4 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 91-1-0080-05 turinio teismas nustatė, kad buvo suklastoti įrašai kolūkiečio darbo knygelėje ir išrašas iš darbo knygelės neatitiko originalą. Tuo tarpu byloje esančiame Šakių rajono sanitarijos-epidemiologijos stoties profesinio ištyrimo akte, surašytame 1990 m. rugsėjo 3 d., remiantis išrašais iš darbo knygelės, nurodyta, kad V. V. V. dirbo prikabinėtoju prie traktorių, traktorininku, suvirintoju elektra, gateristu, dailide: traktorininko darbo stažas 16 m., gateristo - 17 m., dailidės - 10 m. Jis taip pat dirbo su benzopjūklais „Družna“, gateriais, obliavimo staklėmis, galando pjūklus ant šmirgelių. Darbo valandos nuolat būdavo viršijamos, o atostogomis nepasinaudodavo (b. l. 17).

44Vertinant šią faktinę situaciją, konstatuotina, jog dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, turinčių ar galinčių turėti įtakos darbo sąlygų vertinimui, reikšmingam sprendžiant klausimą dėl profesinio susirgimo diagnozavimo, atsakovas, įgyvendindamas jam suteiktas funkcijas (Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos nuostatų 6 punktas) ir užtikrindamas teisėtumą įgyvendinant viešąjį administravimą (Viešojo administravimo įstatymo 1, 3, 8 straipsniai), privalėjo kreiptis į kitas įstatymų įgaliotas institucijas (pareigūnus), kompetentingas atlikti darbo sąlygų tyrimą ir vertinimą.

45Pažymėtina, jog teismai atlieka teisminę viešojo administravimo subjektų veiklos kontrolę, t. y. tikrina jų veiksmų (sprendimų) pagrįstumą bei teisėtumą, tačiau neturi teisinių pagrindų atlikti viešojo administravimo subjektams priskirtų funkcijų, todėl tik tuomet, kai kompetentinga institucija (pareigūnas), atlikusi atitinkamas procedūras, vienu ar kitu būdu išspręs klausimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių įtakos V. V. V. darbo sąlygų vertinimui ir Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija priims sprendimą dėl profesinės ligos diagnozavimo pagrįstumo bei teisėtumo, teismas, suinteresuotų asmenų reikalavimu turės pagrindą tikrinti padarytų išvadų teisėtumą. Šiuo gi atveju Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija, neatlikusi paminėtų bendradarbiavimo procedūrų, nors joms pradėti buvo faktinės prielaidos, ginčijamame sprendime mini 1990 m. liepos 31 d. darbo sąlygų charakteristiką, kaip vieną iš pagrindų palikti V. V. V. 1990 m. diagnozuotą profesinę ligą, nurodžiusi, kad dėl taisymų darbo knygelėje ji pareikšti savo išvadų neturi kompetencijos, nesiėmė visų priemonių priimamo sprendimo teisėtumui garantuoti, todėl šis sprendimas naikintinas ir klausimas perduotinas Komisijai nagrinėti iš naujo.

46Pareiškėjo reikalavimas pripažinti negaliojančiu Šakių rajono sanitarijos - epidemiologijos stoties profesinio susirgimo ištyrimo 1990 m. rugsėjo 3 d. aktą atmestinas, nes pripažinus, jog yra faktiniai pagrindai konstatuoti, jog paaiškėjo naujos faktinės aplinkybės, turinčios ar galinčios turėti įtakos darbo sąlygų vertinimui, reikšmingam sprendžiant klausimą dėl profesinio susirgimo diagnozavimo pagrįstumo ir teisėtumo, šiuos faktus turi vertinti darbo sąlygų charakteristikas atitinkamuose aktuose apibrėžianti institucija anksčiau nurodyto Komisijos kreipimosi pagrindu. Ir tik po to būtų teisinis pagrindas įstatymų nustatyta tvarka ginčyti teisme tuos sprendimus, iš kurių pareiškėjui ar kitiems suinteresuotiems asmenims kiltų tam tikros teisės ar pareigos. Dėl to pripažintina, jog į teismą kreiptasi ne dėl to akto, kuris reikšmingas šioje situacijoje. Reikšmingas yra kompetentingos institucijos (pareigūno) atitinkamas sprendimas, priimtas įvertinus naujai paaiškėjusias aplinkybes. Todėl reikalavimas pripažinti negaliojančiu Šakių rajono sanitarijos - epidemiologijos stoties profesinio susirgimo ištyrimo 1990 m. rugsėjo 3 d. aktą atmetamas remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi.

47Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

48Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

49Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 16 d. sprendimą pakeisti.

50Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šakių skyriaus skundą patenkinti iš dalies.

51Panaikinti Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos 2005 m. gruodžio 15 d. sprendimą dėl Vilhelmo V. V. profesinės ligos pagrįstumo ir įpareigoti Centrinę darbo medicinos ekspertų komisiją pareiškėjo prašymą nagrinėti iš naujo.

52Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 16 d. sprendimą, kuriuo atmestas pareiškėjo reikalavimas pripažinti negaliojančiu Šakių rajono sanitarijos - epidemiologijos stoties profesinio susirgimo ištyrimo 1990 m. rugsėjo 3 d. aktą, palikti nepakeistą.

53Nutartis neskundžiama.