Byla 2A-2032-656/2014
Dėl naudojimosi tvarkos nustatymo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andriaus Ignoto, teisėjų Astos Radzevičienės ir Zitos Smirnovienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės (ieškovės pagal priešieškinį) D. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 7 d. sprendimo civilinę bylą pagal ieškovo J. Š. ieškinį atsakovei D. Ž., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, N. Ž. ir G. Ž. dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir atsakovės D. Ž. priešieškinį ieškovui J. Š. dėl naudojimosi tvarkos nustatymo,

2Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I.Bylos esmė

4Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas atidalinti ieškovui priklausančią buto dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, atsakovei priklausančią buto dalį priteisti ieškovui, o iš ieškovo atsakovės naudai priteisti 300 000 Lt kompensaciją.

5Ieškovas nurodė, kad 2013 m. kovo 6 d. pirkimo pardavimo sutartimi nuosavybės teise įgijo 1/2 buto dalį, esančią ( - ). Kita 1/2 buto dalis nuosavybės teise priklauso atsakovei D. Ž., gyvenančiai šiame bute. Nepaisant įgytos nuosavybės, atsakovė kliudo ieškovui įgyvendinti naudojimosi butu teisę. Atsakovė yra priešiškai nusiteikusi ieškovo atžvilgiu ir ieškovo neįleidžia į nuosavybės teise jam priklausantį butą, ieškovas priverstas nuomotis kitą butą. Atidalyti buto natūra neįmanoma nepadarant neproporcingos žalos jo paskirčiai. Nustatyti šio buto naudojimosi tvarką, neįmanoma, nes tai iš esmės sumažintų abiejų dalių vertę, nes vietoje trijų kambarių buto su papildomu holu ginčo šalys turėtų tik du izoliuotus kambarius ir pereinamas patalpas. Naudojimasis butu neišvengiamai lems kitus šalių ginčus. Nors šalių dalys bendrojoje nuosavybėje yra lygios, tačiau išskirti joms priklausančią dalį natūra nėra galimybės. Kadangi šalims nepavyko rasti kitokio atidalijimo natūra varianto, tai ginčo atveju taikytinas atidalijimo išmokant kompensaciją pinigais būdas. Buto rinkos vertė yra 600 000 litų, todėl viena ginčo šalis turi gauti bent 300 000 Lt. kompensaciją iš kitos ginčo šalies. Atsakovė nėra pajėgi sumokėti tokio dydžio kompensaciją už ieškovui priklausančią buto dalį. Ieškovas yra darbingas asmuo, turi stabilias pajamas ir yra pajėgus atsakovei išmokėti kompensaciją.

6Atsakovė prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2010 m. vasario 23 d. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr.2A-384-302/2010 patvirtino taikos sutartį, pagal kurią jie buvo susitarę, kad ji ir jų vaikai minėtame bute galės gyventi tol, kol jį parduos. Tačiau R. Ž. savo dalį pardavė atskirai nuo jos, tuo apsunkindamas jai parduoti savąją. Kadangi atsakovė ir jos sūnus, šiuo metu besimokantis aukštojoje mokykloje, neturi kur gyventi, tai minėtame bute turi būti nustatyta naudojimosi tvarka, kurią ji prašo nustatyti priešieškiniu. Atsakovė paaiškino, jog neturi lėšų ieškovui sumokėti už jai priklausančią dalį

7Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašo nustatyti buto, esančio adresu: ( - ), buto naudojimosi tvarka D. Ž. priskiriant patalpas, pažymėtas indeksu 4-4, 4-5, J. Š. priskirti patalpas, pažymėtas indeksu 4-2, o patalpas, pažymėtas indeksu 4-1, 4-3, 4-6, 4-7, 4-8, paskirti bendrai naudotis ieškovui ir atsakovei; priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 44-45). Priešieškinyje nurodė, kad šiuo metu bute gyvena ieškovė ir jos sūnus, kuris mokosi aukštojoje mokykloje. Ieškovas nesutinka pasirašyti minėto buto naudojimosi tvarkos sutarties. Vilniaus apygardos teismas yra numatęs, kad ji su vaikais turi teisę gyventi minėtame bute tol, kol minėtas butas bus parduotas. Ieškovė mėgino parduoti, bet vis nepavykdavo dėl buvusio bendrasavininko kaltės, o šiuo metu jo pardavimas už teisingą kainą yra apsunkintas, todėl atsakovės įsitikinimu, turėtų būti nustatyta atsakovo siūloma buto naudojimosi tvarka.

8Ieškovas atsiliepime į priešieškinį su priešieškiniu nesutiko ir nurodė, kad pateiktas priešieškinys yra akivaizdžiai nesąžiningas vienai ginčo šalių siūlant nustatyti naudotis 3,5 karto didesnio ploto patalpas, nei kitai. Šis pasiūlymas yra neįgyvendinamas, nes atsakovė yra susipriešinusi su ieškovu ir neįleidžia jo į butą, t. y. neįleidžia į tas pačias patalpas, kurias neva siūlo naudoti kartu. Atsakovė neleis tinkamai naudotis šiomis patalpomis ieškovui ir po šio teismo sprendimo, jeigu būtų atmestas ieškinys ir tenkintas atsakovės priešieškinys. Aplinkybė, kad ieškovas su atsakove bando bendrauti bent per antstolį ir notarą, įteikiant dokumentus atsakovei, įrodo, kad atsakovė nesikooperuoja su buto bendrasavininkiais. Atsakovė pardavinėja savo buto dalį pastaruosius dvejus metus. Atsakovė neturi nepilnamečių vaikų. Priešieškiniu D. Ž. nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas yra numatęs, kad D. Ž. su vaikais turi teisę gyventi minėtame bute, iki butas bus parduotas. Vilniaus apygardos teismas nėra priėmęs jokio sprendimo, susijusio su ieškovu ir ginčo nekilnojamuoju daiktu. D. Ž. minima taikos sutartis sudaryta tarp D. Ž. ir R. Ž.. Teismas netvirtino sutarties, kuri galėtų nustatyti trečiosioms šalims pareigas ir įsipareigojimus. D. Ž. cituojamas Taikos sutarties 3 p. taikomas iki buto pardavimo. Notaro patvirtintos Dalies buto pirkimo – pardavimo sutarties 4.1.8 punkte tarp kitų pardavėjo garantijų ir pareiškimų patvirtinta: tarp buto bendraturčių nėra sudarytas susitarimas dėl naudojimosi butu tvarkos. Ieškovo sąžiningumą įrodo tai, kad jis sutinka pasiūlytą daikto atidalinimo būdą taikyti atvirkščiai, t.y. jeigu D. Ž. pageidauja ir turi finansines galimybes, galima J. Š. priklausančią buto dalį priteisti D. Ž., o iš D. Ž. J. Š. naudai priteisti 300 000 Lt. kompensacijos. Dalies buto pirkimo – pardavimo sutarties 4.1.8 punkte tarp kitų pardavėjo garantijų ir pareiškimų patvirtinta: buto bendraturtei D. Ž. buvo pasiūlyta pasinaudoti pirmumo teise ir pirkti Daiktą už 280 000 Lt. Iki 2013-03-01 sudarant Daikto pirkimo – pardavimo sutartį Vilniaus m. 1-ajame notaro biure, tačiau bendraturtė į šį pasiūlymą neatsakė ir pirkti buto dalies nepageidavo. Gavusi 300 000 Lt. D. Ž. nesunkiai gali įsigyti tinkamą būstą, tenkinantį jos ir jai artimų žmonių interesus. Priešieškinio tenkinimas neišvengiamai iššauks naujus ginčus tarp šalių dėl naudojimosi bendromis patalpomis aplinkybių. Jeigu ir įmanoma tokį butą atidalinti natūra būtų padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai. Padalijus butą pagal kiekvienai šaliai tenkančią dalį, nebūtų galima padalyti bendro naudojimosi patalpų (virtuvės – patalpa 4-6, kurios plotas 9,47 kv. m., sanmazgo patalpų, tualeto – patalpa 4-8, plotas 0,94, vonia – patalpa 4-7, plotas 4,00 kv. m.). Patekimas j butą įmanomas tik per bendrą vieną patalpą 4-1, kuri yra 12,85 kv. m., užlipus laiptais patenkama į bendrą patalpą 4-3, kuri yra 7,96 kv. m. Suformuoti atskiro saugaus įėjimo į butą senamiestyje neįmanoma (butas yra pastate, kuris yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje ar jos apsaugos zonoje).

9II. Teismo sprendimo esmė

10Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 7 d. sprendimu ieškinį tenkino, atidalino ieškovo J. Š. ir atsakovės D. Ž. bendrosios dalinės nuosavybės teise turimą turtą – 84,36 kv. m. bendro ploto butą, esantį ( - ), nuosavybės teise priteisiant 84,36 kv. m. bendro ploto butą, esantį ( - ), ieškovui J. Š.. Teisnas priteisė iš ieškovo J. Š. 300 000 Lt piniginę kompensaciją atsakovei D. Ž. už jai priklausančią ½ buto dalį. Teismas priešieškinį atmetė.

11Dėl ieškinio reikalavimų.

12Teismas nustatė, kad abiems šalims priklauso po ½ dalį buto, esančio ( - ), kurio bendras buto plotas – 84,36 kv. m., kambarių skaičius – 3. Iš buto techninės apskaitos bylos matyti, jog kambarys, pažymėtas indeksu 4-4 yra praeinamasis, t. y. norint patekti į kambarį, pažymėtą indeksu Nr. 4-5, reikia praeiti pro kambarį, pažymėta indeksu Nr. 4-4. Bute yra trys gyvenamieji kambariai, plane pažymėti indeksais Nr. 4-2 (10,92 kv. m.), 4-4 (22,00 kv. m.), 4-5 (16,20 kv. m.), viena virtuvė, tualetas ir vonia. Ginčo butą padalinti natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai neįmanoma, nes padalijus butą pagal kiekvienai šaliai tenkančią dalį, nebūtų galima padalyti ne tik bendro naudojimosi patalpų (virtuvės, vonios, tualeto), bet ir gyvenamųjų kambarių, kadangi vienas iš jų yra praeinamasis (pažymėtas indeksu 4-4 (22,00 kv. m.)). Šalis sieja konfliktiški tarpusavio santykiai, todėl ši aplinkybė dar labiau apsunkintų šalių galimybes efektyviai de facto valdyti ir naudotis priklausančia ginčo buto dalimi, be to, tokiu atveju būtų sudarytos prielaidos šalių konfliktams dėl ginčo turto valdymo ir naudojimo kilti bei tolimesniam šalių bylinėjimuisi, kas prieštarautų civilinio proceso tikslams (CPK http://www.infolex.lt/tp/7570902 straipsnis). Nagrinėjamu atveju geriausiai šalių interesus atitinkantis atidalinimo būdas – atidalinimas išmokant kompensaciją pinigais.

13Šalys nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų galimybę atsidalinti turtą natūra. Teismas sprendė, jog šalys iš esmės nesiekia atsidalinti turtą natūra, t.y. ginčo dėl to, jog turtas tarp šalių gali būtų padalintas natūra, nekilo. Atsakovė iš esmės ketino parduoti jai priklausančia buto dalį. Iš Dalies buto pirkimo – pardavimo sutarties 4.1.8 punkto matyti, jog atsakovei buvo siūlyta pasinaudoti pirmumo teise ir pirkti buto dalį už 280 000 Lt, tačiau šia teise atsakovė nepasinaudojo. Šios aplinkybės papildomai įrodo, jog atsakovė neketino įsigyti buto dalį, o iš esmės siekė perleisti jai priklausančią turto dalį už jai priimtiną kainą. Išmokant bendraturčiui kompensaciją, būtina atidalijimo sąlyga yra ta, kad piniginė kompensacija atitiktų atidalijamos turto dalies vertę. Ieškovas nurodė, jog sutinka sumokėti 300 000 Lt kompensaciją. Atsakovė nurodė, jog tuo atveju, jeigu ieškovui priklausanti dalis būtų priteista atsakovei, ji neturėtų finansinių galimybių atsiskaityti su ieškovu (b. l. 147-158, 204-205). Teismas nusprendė, kad ieškovo siūloma 300 000 Lt kompensacijos dalis laikytina teisinga ir atitinkanti rinkos vertę, todėl ieškinys tenkintinas.

14Dėl priešieškinio reikalavimų.

15Byloje nustatyta, jog ginčo bute yra trys gyvenamieji kambariai. Pagal atsakovės siūloma nustatyti naudojimosi butu tvarką, ieškovui tektų gyvenamasis kambarys, plane pažymėtas indeksu Nr. 4-2, kurio bendras plotas – 10,92 kv. m., o atsakovei du gyvenamieji kambariai, plane pažymėti indeksais 4-4 ir 4-5, kurių bendras plotas 38,20 kv. m. Atsakovės siūlomas gyvenamųjų kambarių plotas, kuris būtų priskirtos jai naudotis, žymiai didesnis nei ieškovui siūloma ploto dalis (~3,5 karto). Toks atsakovės siūlomas naudojimosi butu tvarkos nustatymas, nesuderinamas su teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais bei neatitiktų adekvatumo kriterijaus. Pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį naudojimosi tvarka turi būti nustatyta atsižvelgiant į bendraturčio turimą dalį bendrosios nuosavybės teisėje. Kambarys, pažymėtas indeksu 4-4 yra praeinamasis, t. y. norint patekti į kambarį, pažymėtą indeksu Nr. 4-5, reikia praeiti pro kambarį, pažymėta indeksu Nr. 4-4, todėl naudojimosi butu tvarkos nustatymas visais atvejais reikštų adekvatumo kriterijaus nesilaikymą, kadangi vienam iš bendraturčių reikėtų priskirti žymiai didesnę buto ploto dalį, o nustatyti kitokią naudojimosi tvarką pagal kurią šalys bendrai galėtų naudotis gyvenamuoju kambarių, plane pažymėtu indeksais Nr. 4-4, sudarytų prielaidas ateityje tarp šalių kilti konfliktams, o tai reikštų, jog tikslas – atkurti tarp šalių teisinę taiką, nagrinėjamu atveju nebūtų pasiektas (CPK 2 straipsnis). Atsakovės nurodytas grumentas, jog bute gyvena kartu su pilnamečiu sūnumi (24 m), savaime nėra pagrindas nustatyti tokią naudojimosi tvarką, kuri neatitiktų adekvatumo reikalavimų bei iš esmės pažeistų kito teisėto bendraturčio interesus (CK 4.37, 4.72 straipsniai). Ieškovo nurodyta Vilniaus apygardos teismo 2010-02-23 nutartimi patvirtinta taikos sutarties sąlyga, kad atsakovė su vaikais turi teisę gyventi ginčo bute tol, kol jis bus parduotas, nepaneigia ieškovo teisės naudoti valdyti bei disponuoti jam priklausančia buto dalimi, juo labiau, kad Dalies buto pirkimo – pardavimo sutartyje buvo numatyta, jog tarp bendraturčių nėra sudarytas susitarimas dėl naudojimosi butu tvarkos (4.1.8. punktas).

16III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai.

17Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ieškinį tenkini, o priešieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Pirmos instancijos teismas sprendimą grindė neegzistuojančiomis aplinkybėmis, kad atsakovė bausta už kliudymą naudotis turtu, tačiau ieškovas pripažino, kad raktai perduoti. Pirmos instancijos teismas nesiaiškino, ar padalijant butą natūra nors ir nelygiomis dalimis negalima priteisti piniginę kompensaciją už vienam bendraturčiiui tenkančią didesnę dalį – taikyti mišrų atidalijimo būdą.
  2. Atsakovė neketino parduoti savo dalies, o ieškovo dalies nepirko, nes neturi pinigų. Atsakovė neturi kito būsto.
  3. Ieškovas žinojo, kad pagal Vilniaus apygardos teismo 2010-02-23 nutartį atsakovei ir jos pilnamečiams vaikams patvirtinta teisė naudotis visu butu. Ieškovas nesiekia gyventi bute, bet nori butą parduoti brangiau, nes yra įdėtas skelbimas dėl viso buto pardavimo už 750000 Lt.
  4. Pagal suformuotą teismų praktiką nustatyta naudojimosi tvarka turi būti pastovi ir keičiama tada, kai tam yra svarbių priežasčių. Vien tik vieno iš bendraturčių pasikeitimas nesudaro prielaidos keisti naudojimosi tvarką.
  5. Teismas spręsdamas, kad šalių pateikiami naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos projektai neatitinka ginčo šalių interesus, gali nukrypti nuo šalių pasiūlytos naudojimosi tvarkos ir nustatyti tvarką, kuri ne visiškai atitinka šalių pasiūlymus.

18Atsakovas atsiliepime prašė apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Tarp šalių egzistuoja labai nedraugiški santykiai, šalys kartu gyventi tame pačiame bute negali. Atsakovei būtų patogu nevykdyti priimto teismo sprendimo, neleisti Ieškovui naudotis jam bendrosios nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu, ir taip neva kartu toliau gyventi tame pačiame bute.
  2. Šioje byloje tarp šalių nėra ginčo, jog neįmanoma šio buto atidalyti natūra. Jeigu ir įmanoma tokį butą atidalyti natūra, būtų padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai. Padalijus butą pagal kiekvienai šaliai tenkančią dalį, nebūtų galima padalyti bendro naudojimosi patalpų. Patekimas į butą įmanomas tik per bendrą vieną patalpą. Suformuoti atskiro saugaus įėjimo į šį butą (butas yra senamiestyje) neįmanoma.
  3. Nei viena iš šalių nepateikė reikalavimo atidalyti butą natūra priteisiant kitai šaliai kompensaciją už vienam bendraturčiui natūra tenkančią didesnę daikto dalį, todėl apeliaciniame skunde išdėstomi argumentai dėl priimto sprendinio nepagrįstumo motyvuojant tuo, kad teismas nesprendė reikalavimų, kurių nei ieškovas nei pati atsakovė nebuvo pareiškusi, atmestini. Atsakovė nenurodė, kokį mišrų atidalijimo projektą ji siūlo.
  4. Nustačius buto naudojimosi tvarką pagal atsakovės siūlomą priešieškiniu tvarką ieškovui tektų 10,94 kv.m., o Atsakovei net 38,20 kv. m. (paliekant likusį plotą naudotis bendrai), t.y. neatitikimas tarp šalims tenkančių buto dalių būtų akivaizdus. Aplinkybę jog toks reikalavimas yra neteisingas patvirtina, ir pačios atsakovės paaiškinimai teismo posėdžio metu, kuomet ji nesutinka nustatyti atvirkštinės naudojimosi tvarkos, jai skiriant naudotis 10,94 kv.m., o ieškovui 38,20 kv.m. Atsakovė šioje byloje priešieškiniu siūlė didelę buto dalį palikti abiem šalims naudoti kartu. Šis pasiūlymas yra neįgyvendinamas, nes šalių santykiai konfliktiški
  5. Jokia butu naudojimosi sutartis nėra registruota viešajame registre. Šalys prieš trečiuosius asmenis gali remtis tik išviešintomis nekilnojamojo turto registre naudojimosi daiktu tvarkomis (jei tokia tvarka apskritai būtų buvusi nustatyta).
  6. Ieškovas butais neprekiauja, nieko nepardavinėja, o su apeliaciniu skundu pateiktas skelbimas gali būti paskelbtas pačios apeliantės.

19IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

20Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teismas teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas.

21Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 329 str.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

22Apeliacinis skundas atmetamas.

23Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais. Byloje nustatyta, kad tarp šalių susiklostė užsitęsusio konflikto santykiai ir bet koks kitas atidalinimo būdas, išskyrus atidalinimą natūra išmokant kompensaciją pinigais, negali išspręsti tarp šalių nuolat kylančių ginčų dėl buto naudojimo ir užtikrinti jiems galimybės efektyviai faktiškai valdyti ir naudotis priklausančia buto dalimi. Konflikto aplinkybę patvirtina: antstolio M. D. 2013-04-04 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 28-43-2013, kuriame konstatuota, kad Atsakovė atsisakė įleisti ieškovą į ginčo butą, 2013-09-09 Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 policijos komisariate užregistruotas atsakovės pareiškimas dėl ieškovo netinkamo elgesio, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-09 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-32714-934/2013, kuriuo nuspręsta įpareigoti atsakovę nekliudyti Ieškovui patekti į butą ir juo naudotis.

24Apeliantė tik deklaratyviai nurodo, kad įmanoma šį butą atidalyti natūra, bet nepateikia jokio projekto ir nenurodo konkrečios kompensacijos dydžio. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jeigu ir įmanoma tokį butą atidalyti natūra, būtų padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai. Padalijus butą pagal kiekvienai šaliai tenkančią dalį, nebūtų galima padalyti bendro naudojimosi patalpų (virtuvės - patalpos 4-6 plotas 9,47 kv.m., sanmazgo patalpų: tualeto - patalpos 4-8 plotas 0,94, vonios - patalpos 4-7 plotas 4,00 kv.m.). Patekimas į butą įmanomas tik per bendrą vieną patalpą 4-1, kuri yra 12,85 kv.m., užlipus laiptais patenkama į bendrą patalpą 4-3, kuri yra 7,96 kv.m. Suformuoti atskiro saugaus įėjimo į šį butą neįmanoma dėl paminklosauginių reikalavimų, nes butas yra senamiestyje.

25Apeliantė pagrįstai nurodė, kad įstatymų nedraudžiamas ir mišraus atidalijimo būdas, todėl tais atvejais, kai įmanoma padalyti daiktą be neproporcingos žalos jo paskirčiai, tačiau toks padalijimas neatitinka bendraturčių dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat galimas atidalijimas natūra, teisingai kompensuojant pinigais už atidalijamam ar kitam bendraturčiui natūra tenkančią didesnę daikto dalį. Tačiau nagrinėjamoje byloje ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas atidalyti ieškovui priklausančią buto dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, atsakovei priklausančią buto dalį priteisti Ieškovui, o iš ieškovo atsakovės naudai priteisti kompensaciją, tuo tarpu atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti ginčo buto naudojimosi tvarką. Nei viena iš šalių nepateikė reikalavimo atidalyti butą natūra priteisiant kitai šaliai kompensaciją už vienam bendraturčiui natūra tenkančią didesnę daikto dalį. Nesant viešojo intereso, teismas negalėjo spręsti reikalavimų, kurių šalys nebuvo pareiškusios. Teismai turi teisę nukrypti nuo pateiktų projektų, tačiau teismui neįtvirtinta teisė nukrypti nuo pareikšto reikalavimo pobūdžio, o atsakovės priešieškinio reikalavimas nustatyti naudojimosi tvarką yra kitokio pobūdžio nei reikalavimas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

26Pagal atsakovės pateiktą naudojimosi butu projektą ir atsakovės paaiškinimus daroma išvada, kad atsakovės netenkintų tokie atidalijimo būdai, kuomet jai tektų mažesnė buto dalis, nes ji gyvena su sūnumi. Jeigu mišrus atidalijimas būtų artimas atsakovės siūlomai naudojimosi butu tvarkai, tuomet ieškovui tenkanti buto dalis būtų žymiai mažesnė - apie 3,5 karto, nes ieškovui priešieškinyje siūloma naudotis 10,94 kv.m. kambariu, o Apeliantė siekia 38,20 kv. m. dviejų kambarių. Atsižvelgiant į 590 000 Lt buto kainą, atsakovei tektų sumokėti ieškovui apie 98 000 Lt. Teisėjų kolegija atsakovės argumentą dėl mišraus atidalijimo būdo galimybės vertina kaip deklaratyvų. Mokėti kompensaciją už jai tenkančią didesnę buto dalį atsakovė pagal jos pateiktus duomenis apie savo turinę padėtį nepajėgi.

27Nustačius buto naudojimosi tvarką pagal atsakovės siūlomą priešieškiniu tvarką ieškovui tektų 10,94 kv.m., o atsakovei net 38,20 kv. m. (paliekant likusį plotą naudotis bendrai), t.y. neatitikimas tarp šalims tenkančių buto dalių būtų esminis. Aplinkybę jog toks reikalavimas yra neteisingas patvirtina, ir pačios atsakovės paaiškinimai teismo posėdžio metu, kuomet ji nesutinka nustatyti atvirkštinės naudojimosi tvarkos, jai skiriant naudotis 10,94 kv.m., o Ieškovui 38,20 kv.m.

28Atsakovės argumentas, kad ieškovas prieš pirkdamas ½ dalį buto žinojo, kad yra numatyta buto naudojimosi tvarka, ir kad atsakovei yra teismo nutartimi patvirtinta teisė naudotis visu butu nepagrįstas. Vilniaus apygardos teismo 2010-02-23 nutartis, kuria patvirtinta taikos sutartis tarp atsakovės ir jos buvusio sutuoktinio, neturi įtakos ieškovo teisėms ir pareigoms, nes tai nėra CK 4.81 str. nustatyta tvarka sudaryta bendraturčių susitarimas dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybe Šalys prieš trečiuosius asmenis gali remtis tik nekilnojamojo turto registre išviešintomis sutartimis ar teismo sprendimais nustatytomis naudojimosi daiktu tvarkomis.

29Atsakovė rėmėsi jos ir buvusio sutuoktinio sudarytos Taikos sutarties 4 ?., tačiau ši nuostata taikoma tik iki buto pardavimo. Viena iš tos Taikos sutarties šalių R. Ž. savo buto dalį pardavė ieškovui J. Š.. Notaro Dalies buto pirkimo - pardavimo sutarties 4.1.8 punkte tarp kitų pardavėjo garantijų ir pareiškimų patvirtinta: Tarp buto bendraturčių nėra sudarytas susitarimas dėl naudojimosi butu tvarkos. Abu atsakovės vaikai yra pilnamečiai, todėl jokių papildomų teisių naudotis ginčo butu neturi.

30Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo argumentu, kad atsakovės pateikto skelbimo apie buto pardavimą autentiškumas neįrodytas. Aplinkybė, kad ieškovas tik siekia perparduoti visą butą, neįrodyta. Be to, tolimesni ieškovo planai disponuojant butu teisiškai nereikšmingi.

31Apeliacinį skundą atmetus visiškai, ieškovui iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos bei žyminio mokesčio už paduotą apeliacinį skundą dalis, kurios mokėjimas buvo atidėtas.

32Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 331 str., 326 str. 1 d. 1 p.,

Nutarė

33Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

34Priteisti ieškovui J. Š. iš atsakovės D. Ž. 968 Lt bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

35Priteisti valstybės naudai iš atsakovės D. Ž. 144 Lt žyminio mokesčio.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. I.Bylos esmė... 4. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas atidalinti ieškovui... 5. Ieškovas nurodė, kad 2013 m. kovo 6 d. pirkimo pardavimo sutartimi... 6. Atsakovė prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2010 m. vasario 23 d.... 7. Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašo nustatyti buto, esančio... 8. Ieškovas atsiliepime į priešieškinį su priešieškiniu nesutiko ir... 9. II. Teismo sprendimo esmė... 10. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 7 d. sprendimu ieškinį... 11. Dėl ieškinio reikalavimų.... 12. Teismas nustatė, kad abiems šalims priklauso po ½ dalį buto, esančio ( -... 13. Šalys nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų galimybę atsidalinti... 14. Dėl priešieškinio reikalavimų. ... 15. Byloje nustatyta, jog ginčo bute yra trys gyvenamieji kambariai. Pagal... 16. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai.... 17. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos... 18. Atsakovas atsiliepime prašė apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas... 19. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai... 20. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 22. Apeliacinis skundas atmetamas.... 23. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais... 24. Apeliantė tik deklaratyviai nurodo, kad įmanoma šį butą atidalyti natūra,... 25. Apeliantė pagrįstai nurodė, kad įstatymų nedraudžiamas ir mišraus... 26. Pagal atsakovės pateiktą naudojimosi butu projektą ir atsakovės... 27. Nustačius buto naudojimosi tvarką pagal atsakovės siūlomą priešieškiniu... 28. Atsakovės argumentas, kad ieškovas prieš pirkdamas ½ dalį buto žinojo,... 29. Atsakovė rėmėsi jos ir buvusio sutuoktinio sudarytos Taikos sutarties 4 ?.,... 30. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo argumentu, kad atsakovės pateikto... 31. Apeliacinį skundą atmetus visiškai, ieškovui iš atsakovės priteistinos... 32. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 331 str., 326 str. 1 d. 1 p.,... 33. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 7 d. sprendimą palikti... 34. Priteisti ieškovui J. Š. iš atsakovės D. Ž. 968 Lt bylinėjimosi... 35. Priteisti valstybės naudai iš atsakovės D. Ž. 144 Lt žyminio mokesčio....