Byla e2S-505-653/2017
Dėl prokuratūros ir teismo pareigūnų neteisėtu veikimu (neveikimu) padarytos žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto ieškovo S. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl prokuratūros ir teismo pareigūnų neteisėtu veikimu (neveikimu) padarytos žalos atlyginimo,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3

  1. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškovo S. G. atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. protokolinių nutarčių, priimtų parengiamajame teismo posėdyje, kuriomis teismas atmetė ieškovo prašymus taikyti įrodymų užtikrinimo priemones, išreikalauti rašytinius įrodymus, prijungti įrodymus ir nutarė, kad ginčas nagrinėjamas pagal 2016-10-17 patikslintą ieškinį. Apeliantas prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-30 nutartis dėl atsisakymo taikyti įrodymų užtikrinimo priemones, išreikalauti įrodymus, prijungti įrodymus ir išspręsti klausimus iš esmės - patenkinti prašymus. Taip pat pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo parengiamajame 2016-11-30 posėdyje priimtą protokolinę nutartį dėl ginčo ribų ir ieškinio pagrindo nustatymo (pagrindo pakeitimo), nustatant, kad ginčas nagrinėjamas pagal 2016-11-29 pareiškimu pakeistą faktinį ieškinio pagrindą. Skundžiamos nutartys užkirto kelią sąžiningam teismo procesui, pažeidžia procesines taisykles, įstatymų ir tarptautinių sutarčių garantuojamas ieškovo teises

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 8 d. nutartimi apelianto atskirąjį skundą atsisakė priimti.
  2. Teismas pažymėjo, jog CPK 334 str. 1 d. 1, 2 p. numato, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo šio Kodekso numatytais atvejais bei kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, nutartys dėl įrodymų išreikalavimo, įrodymų prijungimo atskiruoju skundu aukštesnės instancijos teismui neskundžiamos, nes jos neužkerta galimybės tolimesnei bylos eigai. Taigi, teismo priimtos nutartys dėl įrodymų išreikalavimo, įrodymų prijungimo yra neskundžiamos.
  3. Taip pat teismas pažymėjo, jog pagal CPK 141 str. 4 d. nuostatas neskundžiama nutartis, kuria atsisakoma tenkinti pareiškimą dėl ieškinio pagrindo pakeitimo. Tokiu atveju, atsisakytina priimti skundo dalį, kuria iš esmės skundžiamas teismo atsisakymas pakeisti ieškinio pagrindą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, kad teismas nutarė bylą nagrinėti pagal 2016-10-17 patikslintą ieškinį, o vėlesnius ieškovo procesinius dokumentus prijungė prie bylos kaip rašytinius paaiškinimus.
  4. Teismas dėl ieškovo skundo dalies dėl įrodymų užtikrinimo konstatavo, kad teisme yra priimtas ir nagrinėjamas tapatus 2016-11-21 atskirasis skundas, susijęs su atsisakymu užtikrinti įrodymus, todėl atsisakė priimti atskirojo skundo šią dalį CPK 3 str. 6 d. ir CPK 137 str. 2 d. 5 p. pagrindu, nes teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

6III. Atskirojo skundo argumentai

7

  1. 2016-12-14 Vilniaus apygardos teisme gautas ieškovo S. G. 2016-12-11 atskirasis skundas, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - priimti nagrinėti 2016-12-04 atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-30 nutarties (protokolinių nutarčių) civilinėje byloje Nr. e2-37135-592/2016.
  2. Atskirajame skunde nurodoma, jog skundžiama nutartis užkirto kelią sąžiningam teismo procesui, yra nepagrįsta, neteisėta bei pažeidžia apelianto teises. Teismo žinioje nėra bylos tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu – 2016-11-21 skunde ginčijamas teismo savivaldžiavimas neveikimu (atsisakymas priimti patikslintą ieškinį), o 2016-12-04 skunde ginčijama teismo 2016-11-30 protokolinė nutartis, kuria teismas nutarė atmesti prašymą užtikrinti įrodymus. Taigi, 2016-12-04 ir 2016-11-21 atskirųjų skundų ginčų dalykai yra skirtingi.
  3. Taip pat skiriasi ginčų pagrindai – 2016-11-21 skundas grindžiamas faktine aplinkybe, kad teismas nepriėmė jokios nutarties (savivaldžiavo), o 2016-12-04 skundas grindžiamas faktine aplinkybe, kad teismas vietoje rašytinės nutarties priėmė žodinę nutartį (nesilaikė įstatymo reikalavimų).
  4. Taip pat skiriasi ginčų esmės – aplinkybė, kad 2016-11-10 ir 2016-11-23 prašymais prašomi užtikrinti įrodymai yra tie patys, neliečia ginčų esmės skirtumų. Teismas turėjo laikytis įstatymo ir priimti rašytinę nutartį dėl 2016-11-10 prašomų užtikrinti įrodymų. Kadangi teismas to nepadarė, apeliantas prašymą užtikrinti įrodymus pateikė dar kartą (2016-11-23), tačiau ir šiuo atveju teismas pažeidė įstatymą – be svarbios priežasties atidėjo prašymo nagrinėjimą, todėl apeliantas 2016-11-28 pateikė prašymą su pakeitimais dėl išaiškėjusių naujų faktinių aplinkybių. Teismas dar kartą pažeidė įstatymą – nepriėmė rašytinės nutarties. 2016-11-21 ginčo objektas ir nagrinėtinas teisinis santykis susijęs su CPK 42 str. 1 d. ir 221 str. garantuojamos teisės ignoravimu (nepaisymu), o 2016-12-04 ginčas – dėl įstatymo garantuojamos teisės pažeidimo neteisėtu ir nepagrįstu nutarimu.
  5. Teismo argumentas, jog apeliantas neva skundžia teismo atsisakymą pakeisti ieškinio pagrindą, yra nepagrįstas, kadangi teismas 2016-11-30 protokoline nutartimi neatsisakė keisti ieškinio pagrindo.
  6. Teismo argumentas, jog nutartys dėl įrodymų išreikalavimo, įrodymų prijungimo atskiruoju skundu aukštesnės instancijos teismui neskundžiamos, nes jos neužkerta galimybės tolimesnei bylos eigai, yra nemotyvuotas.

8IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai

9

  1. Atskirasis skundas atmestinas.
  2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).
  3. Byloje kilo ginčas dėl teisės apskųsti teismo protokolines nutartis.
  4. CPK 334 straipsnio pirmojoje dalyje numatyta, jog pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo dviem atvejais – pirma, CPK numatytais atvejais ir, antra, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Nagrinėjamu atveju apeliantas siekia apskųsti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. protokolinės nutartis, kuriomis teismas atmetė ieškovo prašymus taikyti įrodymų užtikrinimo priemones, išreikalauti rašytinius įrodymus, prijungti įrodymus ir nutarė, kad ginčas nagrinėjamas pagal 2016-10-17 patikslintą ieškinį.
  5. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad CPK nėra numatyta galimybė atskiruoju skundu apskųsti protokolinę nutartį ar jos dalį dėl įrodymų išreikalavimo ir įrodymų prijungimo, nes jos neužkerta galimybės tolimesnei bylos eigai. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-30 protokolinės nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1598-592/2017 matyti, jog ieškovo prašymas dėl įrodymų išreikalavimo bus spręstinas tik tada, kai bus išnagrinėti ieškovo atskirieji skundai dėl teismo nutarčių, kuriomis jau buvo netenkinti ieškovo prašymai. Iš apelianto 2016-11-21 teismui pateikto atskirojo skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-14 nutarties civilinėje byloje Nr. e2-37135-592/2016 matyti, jog pats apeliantas pripažįsta, kad skundžia nutartį tuo metu, kai jau anksčiau priimtos teismo nutartys dėl įrodymų užtikrinimo ir išreikalavimo yra apskųstos atskiraisiais skundais. Taigi, tai, kad apelianto prašymai prijungti įrodymus ar išreikalauti įrodymus bus sprendžiami po atskirųjų skundų išnagrinėjimo, neužkerta galimybės tolimesnei bylos eigai.
  6. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-30 protokolinės nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1598-592/2017 matyti, jog teismas nurodė, kad ginčas nagrinėjamas pagal 2016-10-17 patikslintą ieškinį, o 2016-11-23, 2016-11-28 ir 2016-11-29 gauti prašymai dėl ieškinio pagrindo pakeitimo prijungiami prie bylos kaip rašytiniai paaiškinimai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus. Atskiruoju skundu, kurį Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama 2016-12-08 nutartimi atsisakė priimti, apeliantas prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-37135-592/2016 2016-11-30 protokolinę nutartį dėl ginčo ribų ir ieškinio pagrindo nustatymo, nustatant, kad ginčas nagrinėjamas pagal 2016-11-29 pareiškimu pakeistą faktinį ieškinio pagrindą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tai, kad nebuvo tenkinti minėti 2016-11-23, 2016-11-28 ir 2016-11-29 prašymai ir nuspręsta ginčą nagrinėti pagal 2016-10-17 patikslintą ieškinį, laikytina, jog teismas atsisakė pakeisti ieškinio pagrindą. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė CPK 141 str. 4 d. ir skundžiama nutartimi atsisakė priimti atskirąjį skundą dėl 2016-11-30 protokolinių nutarčių, nurodydamas, kad teismo nutartis atsisakyti tenkinti pareiškimą dėl ieškinio dalyko ar ieškinio pagrindo pakeitimo atskiruoju skundu neskundžiama.
  7. Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog įstatymuose nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog sutikti su pirmosios instancijos teismo motyvais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010). Atsižvelgiant į tai, kiti apelianto argumentai nenagrinėtini.
  8. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės normas, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos nutarties, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

10Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 336 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalimi, teismas

Nutarė

11Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai