Byla A-442-62-08

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės, Stasio Gudyno (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas), sekretoriaujant Giedrei Telksnienei, dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Zenonui Juknevičiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. A. S. skundą atsakovėms Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Ukmergės rajono savivaldybei ir Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas A. A. S. kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti Lietuvos Respubliką, atstovaujamą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, perduoti jo nuosavybėn ir valdymui kaip vieninteliam buvusio šio turto savininko A. S. vaikaičiui, skunde išvardintus pastatus, statinius, įrengimus bei 131,30 ha žemės sklypą, esančius Ukmergės rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini). Taip pat pareiškėjas prašė panaikinti atsakovės Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2006 m. spalio 20 d. raštą Nr. 4-(4.8-14)-2366, kuriuo buvo atsisakyta grąžinti minėtą nuosavybę.

5Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis yra A. S., mirusio 1944 m. sausio 9 d. Jungtinėse Amerikos Valstijose, anūkas. Seneliui A. S. nuosavybės teise iki nacionalizacijos priklausė pastatai, statiniai, įrengimai bei žemės sklypas ( - ), Ukmergės rajone. Pareiškėjas nurodė, kad jis nėra Lietuvos Respublikos pilietis, todėl negali kreiptis dėl turto sugrąžinimo pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą. Pareiškėjas skundą grindė bendraisiais nuosavybės neliečiamumo ir jos gynimo nuo pažeidimų principais, įtvirtintais Lietuvos Respublikos įstatymuose. Nusavinti jo seneliui priklausę pastatai priklauso Lietuvos Respublikai, tačiau juos turto patikėjimo teise valdo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija. Pareiškėjo nuomone, nėra jokio juridinio akto, kurio pagrindu šie pastatai ir žemė perėjo Lietuvos Respublikos nuosavybėn.

6Atsakovė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija su pareiškėjo skundu nesutiko ir atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjui negali būti atkurtos nuosavybės teisės į jo seneliui A. S. priklausiusį nekilnojamąjį turtą, kadangi pareiškėjas neatitinka Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo sąlygų, nes pareiškėjas įstatymo nustatytu terminu nepateikė prašymo nuosavybės teisėms atkurti, be to, jis nėra Lietuvos Respublikos pilietis.

7Tretysis suinteresuotas asmuo Ukmergės rajono savivaldybė su pareiškėjo skundu nesutiko ir atsiliepime į skundą nurodė iš esmės tuos pačius motyvus kaip ir Sveikatos apsaugos ministerija.

8Tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija su pareiškėjo skundu nesutiko ir atsiliepime į skundą nurodė tuos pačius argumentus kaip ir atsakovė bei Ukmergės rajono savivaldybė.

9II.

10Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. balandžio 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas nustatė, kad pareiškėjas neatitinka Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme keliamų sąlygų asmeniui, pretenduojančiam atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, (nėra Lietuvos Respublikos pilietis, nustatytais terminais ir nustatyta tvarka nepateikė prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo), todėl atsakovė Sveikatos apsaugos ministerija 2006 m. spalio 20 d. raštu pagrįstai pareiškėjui atsisakė atkurti nuosavybės teises į jo seneliui A. S. priklausantį turtą ir jo naikinti nėra teisinio pagrindo.

11Teismas pažymėjo, kad Aukščiausioji Taryba 1990 m. kovo 11 d. įstatymu „Dėl Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo“ sustabdė 1938 m. gegužės 12 d. Lietuvos Konstitucijos galiojimą ir patvirtino Lietuvos Respublikos Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą. Šio Įstatymo pagrindu pareiškėjo seneliui A. S. priklausęs turtas tapo Lietuvos Respublikos nuosavybe, todėl įpareigoti Lietuvos valstybę perduoti pareiškėjo, buvusio turto savininko A. S. vaikaičio, nuosavybėn skunde nurodytą nuosavybę nėra teisinio pagrindo.

12III.

13Apeliaciniu skundu pareiškėjas A. A. S. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 5 d. sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Remiantis bendraisiais nuosavybės gynimo nuo neteisėto kėsinimosi principais, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1994 m. gegužės 27 d. nutarimu, ne teisės pagrindu negali atsirasti teisė ir okupacinės valdžios savivalės aktų pagrindu negali atsirasti ir negalėjo atsirasti teisėta valstybinė nuosavybė. Todėl iš žmonių (nebūtinai tik piliečių) atimtas turtas laikytinas tik faktiškai valstybės valdomu turtu.
  2. Nors Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas nereguliuoja nuosavybės teisių atkūrimo ne Lietuvos Respublikos piliečiams, tačiau ir nedraudžia jiems, t.y. ne piliečiams, kreiptis dėl to į teismą.
  3. Pirmosios instancijos teismas sprendime nepasisakė nė dėl vieno skunde nurodyto argumento, todėl šis sprendimas yra be motyvų, o tai yra vienas iš įstatymo numatytų pagrindų, kai sprendimas pripažįstamas negaliojančių (Administracinių bylų teisenos įstatymo 142 str. 2 d. 5 p.).

14Pareiškėjo atstovas advokatas Z.Juknevičius prašė apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais. Jis prašė kreiptis į Konstitucinį teismą dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo atitikties Konstitucijai.

15Atsiliepimu į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija prašė atmesti A. A. S. apeliacinį skundą. Atsakovė atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia tais pačiais argumentais kaip ir proceso pirmosios instancijos teisme metu.

16Trečiųjų suinteresuotų asmenų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

17Teisėjų kolegija

konstatuoja:

18IV.

19Pirmos instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

20Pareiškėjas prašė teismo perduoti jo seneliui A. S., priklausiusius pastatus, statinius ir įrengimus bei 131,30 ha žemės, esančius ( - ), Ukmergės rajone.

21Pareiškėjas skundo reikalavimus grindė Konstitucijos 23 straipsnio nuostata bei CK ketvirtoje knygoje įtvirtintomis normomis, reglamentuojančiomis nuosavybės teisių apsaugą bei gynimą.

22Turtas, kurį prašo perduoti pareiškėjas, iš buvusio jo savininko A. S. buvo neteisėtai nusavintas ir nacionalizuotas pagal 1940 m. rugpjūčio 14 d. Pabėgusių iš Lietuvos bei besislapstančių asmenų turtui konfiskuoti įstatymą (kaip nurodo pareiškėjas) bei pagal 1940 m. liepos 22 d. Liaudies Seimo deklaraciją, kuria visa Lietuvos žemė buvo paskelbta valstybės nuosavybe.

23Lietuvos Respublikos piliečių, kurių nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas, nuosavybės teisių atkūrimo tęstinumo pripažinimo bei atkūrimo tvarką reglamentuoja specialus įstatymas, t.y. LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 1 straipsnis).

24Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą reglamentuojančių įstatymų nuostata „pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas (suvisuomenintas)“ reiškia, kad atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, kuris pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas, municipalizuotas, t. y. kuris buvo neatlygintinai paimtas prieš buvusių savininkų valią, išskyrus turto konfiskavimą už padarytus administracinius teisės pažeidimus, kriminalinius nusikaltimus ar priverstinį pardavimą teismų sprendimams vykdyti civilinėse bylose nustatyta tvarka. Taip pat turi būti atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, kurį, siekdami išvengti represinio poveikio priemonių, savininkai buvo priversti palikti be priežiūros ir kuris buvo paimtas kaip bešeimininkis turtas (toks Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 1 straipsnio aiškinimas yra suformuluotas Teismų praktikos administracinėse bylose dėl nuosavybės teisių atkūrimo apibendrinimo ir teisės taikymo rekomendacijose; žr. Administracinių teismų praktika Nr.8, p. 419-504).

25Taigi į turtą, kurį prašo perduoti pareiškėjas, nuosavybės teisės gali būti atkurtos remiantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu, todėl nagrinėjamu atveju šio įstatymo normos yra specialios Konstitucijos 23 straipsnio bei minėtų CK normų atžvilgiu.

26Tai atvejais, kai teisinio reguliavimo srityje konkuruoja bendrosios ir specialios normos taikomas principas lex specialis derogat generali (specialus įstatymas pakeičia bendrąjį). Šio teisės doktrinoje suformuluoto principo esmė ta, kad esant bendrosios ir specialiosios normų konkurencijai yra taikoma specialioji norma.

27Todėl pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, pagrįstai šiam ginčo teisiniam santykiui taikė ne pareiškėjo skunde nurodytas teisės normas, įtvirtintas Konstitucijos 23 straipsnyje bei CK ketvirtojoje knygoje, bet Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatas.

28Tai, kad ginčas kyla iš Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo reguliuojamų teisinių santykių yra konstatuota ir Specialios teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 5 d. nutartyje, kuria buvo išspręstas šios administracinės bylos teismingumo klausimas (b.l. 60-61).

29Taip pat nepagrįstas teiginys apeliaciniame skunde, jog teismo sprendimas yra be motyvų ir tai yra besąlyginė vada sprendimui panaikinti.

30ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog motyvuojamojoje sprendimo dalyje nurodoma 1) teismo nustatytos bylos aplinkybės; 2) įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; 3) argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; 4) įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomas.

31Skundžiamo pirmos instancijos teismo sprendimo motyvuojamoji dalis atitinka ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Joje nurodyti įrodymai, kuriais teismas grindžia savo išvadas, įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, bei nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos.

32Remiantis išdėstytais motyvais, teismas sprendžia, jog pareiškėjo nuosavybės teisių restitucija į minėtą turtą galima tik Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis.

33Nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą gali būti atkuriamos tik Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie įstatymų nustatytais terminais ir tvarka yra padavę prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą (Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 10 straipsnis).

34Pareiškėjas nėra Lietuvos Respublikos pilietis ir nėra padavęs prašymo atkurti nuosavybės teises Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nustatyta tvarka.

35Todėl pirmos instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog atsakovas Sveikatos apsaugos ministerija pagrįstai 2006 m. spalio 20 d. raštu Nr. 4-(4.8-14)-2366 atsisakė atkurti pareiškėjo nuosavybės teises į jo seneliui A. S. priklausiusį turtą.

36Iki turto grąžinimo ar atitinkamos kompensacijos išmokėjimo buvusio savininko subjektinės teisės nėra atkurtos. Įstatymai, reglamentuojantys nuosavybės teisių atkūrimą, kol nėra pritaikyti konkrečiam subjektui dėl konkretaus turto grąžinimo, patys savaime subjektinių teisių nesukuria. Esant tokiai situacijai, valstybės įgaliotos institucijos sprendimas grąžinti natūra arba kompensuoti jį turi tokią juridinę reikšmę, kad tik nuo to momento buvęs savininkas įgyja savininko teises į tokį turtą (Konstitucinio Teismo 1994 m. gegužės 27 d. nutarimas).

37Kol nėra priimtas valstybės įgaliotos institucijos sprendimas atkurti pareiškėjui nuosavybės teises į jo senelio A. S. valdytą turtą, jis negali būti pripažintas šio turto savininku, todėl nėra pagrindo įpareigoti atsakovą Lietuvos valstybę pareiškėjui šį turtą perduoti.

38Pareiškėjo atstovo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą, prašant ištirti ar Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymas neprieštarauja Konstitucijai, nėra konkretus, nepagrįstas teisiniais argumentais, todėl jis netenkintinas.

39Teismo nuomone, nėra pagrindo manyti, jog šioje byloje taikytini įstatymai prieštarauja Konstitucijai.

40Kadangi pirmos instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jis paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

41Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

Nutarė

42Apeliacinį skundą atmesti.

43Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

44Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas A. A. S. kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti Lietuvos... 5. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis yra A. S., mirusio 1944 m. sausio 9 d.... 6. Atsakovė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija su pareiškėjo... 7. Tretysis suinteresuotas asmuo Ukmergės rajono savivaldybė su pareiškėjo... 8. Tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija su... 9. II.... 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. balandžio 5 d. sprendimu... 11. Teismas pažymėjo, kad Aukščiausioji Taryba 1990 m. kovo 11 d. įstatymu... 12. III.... 13. Apeliaciniu skundu pareiškėjas A. A. S. prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 14. Pareiškėjo atstovas advokatas Z.Juknevičius prašė apeliacinį skundą... 15. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos... 16. Trečiųjų suinteresuotų asmenų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.... 17. Teisėjų kolegija... 18. IV.... 19. Pirmos instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis... 20. Pareiškėjas prašė teismo perduoti jo seneliui A. S., priklausiusius... 21. Pareiškėjas skundo reikalavimus grindė Konstitucijos 23 straipsnio nuostata... 22. Turtas, kurį prašo perduoti pareiškėjas, iš buvusio jo savininko A. S.... 23. Lietuvos Respublikos piliečių, kurių nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR)... 24. Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą... 25. Taigi į turtą, kurį prašo perduoti pareiškėjas, nuosavybės teisės gali... 26. Tai atvejais, kai teisinio reguliavimo srityje konkuruoja bendrosios ir... 27. Todėl pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, pagrįstai šiam ginčo... 28. Tai, kad ginčas kyla iš Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių... 29. Taip pat nepagrįstas teiginys apeliaciniame skunde, jog teismo sprendimas yra... 30. ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog motyvuojamojoje sprendimo dalyje... 31. Skundžiamo pirmos instancijos teismo sprendimo motyvuojamoji dalis atitinka... 32. Remiantis išdėstytais motyvais, teismas sprendžia, jog pareiškėjo... 33. Nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą gali būti atkuriamos... 34. Pareiškėjas nėra Lietuvos Respublikos pilietis ir nėra padavęs prašymo... 35. Todėl pirmos instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog atsakovas... 36. Iki turto grąžinimo ar atitinkamos kompensacijos išmokėjimo buvusio... 37. Kol nėra priimtas valstybės įgaliotos institucijos sprendimas atkurti... 38. Pareiškėjo atstovo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą, prašant... 39. Teismo nuomone, nėra pagrindo manyti, jog šioje byloje taikytini įstatymai... 40. Kadangi pirmos instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas,... 41. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 42. Apeliacinį skundą atmesti.... 43. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 5 d. sprendimą... 44. Nutartis neskundžiama....