Byla B2-666-544/2014
Dėl bankroto bylos iškėlimo

1Panevėžio apygardos teismo teisėja Ramunė Čeknienė, rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje Nr. B2-666-544/2014 pagal ieškovės UAB „Šebsta“ (į. k. 259968070, Draugystės g. 17, Kaunas) pareiškimą atsakovei UAB „Alsi“ (į. k. 302492699, registracijos adresas Lauko g. 21, Troškūnų m., Anykščių raj.) dėl bankroto bylos iškėlimo

Nustatė

2Ieškovė, vadovaudamasi ĮBĮ 4 str. 2 p., 5 str. 1 d. 1 p., prašo iškelti atsakovei UAB „Alsi“ bankroto bylą. Nurodo, kad atsakovė UAB „Alsi“ (užsakovė) iki 2014-05-09 neatsiskaitė pagal 2013-07-01 rangos sutartį su UAB „Conmaster“ (rangove), todėl ši negalėjo atsiskaityti su UAB „Šebsta“ (subrangove). 2014-05-27 buvo sudaryta reikalavimo teisių perleidimo sutartis Nr. S-2014-4, kurios pagrindu UAB „Šebsta“ įgijo 353 743,50 Lt reikalavimo teisę į UAB „Alsi“ ir tapo jos kreditoriumi. Atsakovei apie tai pranešta raštu Nr. 540. Įsipareigojimai yra pradelsti, o ieškovės reikalavimo teisę patvirtina 2013-07-01 statybos rangos sutartis, 2013-07-15 statybos rangos sutartis, 2014-05-27 reikalavimo teisių perleidimo sutartis, atliktų darbų aktai tarp UAB „Šebsta“ ir UAB „Conmaster“ ir tarp jos bei UAB „Alsi“, PVM sąskaitos-faktūros. 2014-07-23 pranešimu kreipėsi dėl skolos sumokėjimo, kartu pranešė apie reikalavimo teisės perleidimą ir įspėjo dėl galimo kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau skolininkė neatsiskaitė. Atsakovė neginčija atliktų darbų kokybės ir reikalavimo teisių perleidimo, todėl reikalavimo teisė nekelia abejonių (b. l. 3-5).

3Atsakovė prašė ieškovo prašymą dėl bankroto bylos iškėlimo atmesti. Nurodė, kad jai ĮBĮ 9 str. 1 d. nustatyta tvarka neįteiktas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, neaiškūs bankroto bylos iškėlimo pagrindai, todėl negali pateikti objektyvios nuomonės dėl bankroto bylos iškėlimo. Ieškovė neįvykdė ĮBĮ 6 str. 2 d. numatyto reikalavimo kreditoriui apie savo kreipimąsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pranešti įmonei raštu, todėl nesilaikė iki teisminės ginčo sprendimo tvarkos, dėl ko pareiškimas negali būti nagrinėjamas. UAB „Šebsta“ nėra bendrovės kreditorius, todėl ĮBĮ 5 str. pagrindu negali inicijuoti bankroto bylos iškėlimo. Apie reikalavimo perleidimą UAB „Šebsta“ nėra tinkamai pranešta CK 6.109 str. 1 d. numatyta tvarka, todėl UAB „Šebsta“ neturi reikalavimo teisės prašyti iškelti bankroto bylą atsakovei (b. l. 130-131, 140-141).

4Bankroto bylą atsakovei UAB „Alsi“ kelti atsisakytina.

5Ieškovė UAB „Šebsta“ 2014-07-23 pranešimu raštu įspėjo atsakovę UAB „Alsi“, kad, jei per 30 dienų nesumokės 353 743,50 Lt įsiskolinimo, kurį perėmė iš UAB „Conmaster“ pagal reikalavimo perleidimo sutartį, bus kreipiamasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (b. l. 11, ĮBĮ 6 str. 1 ir 2 d.). Nors atsakovė UAB „Alsi“ nurodo, kad ieškovė nesilaikė ĮBĮ 6 str. 2 d. numatytos privalomos ikiteisminio ginčo sprendimo tvarkos, tačiau tai paneigia pačios atsakovės UAB „Alsi“ 2014-08-18 rašto „Dėl įsipareigojimų vykdymo“ turinys, kuriame atsakovė pripažįsta, kad minėtą ieškovės 2014-07-23 raštą su įspėjimu dėl bankroto bylos iškėlimo, jei nustatytu terminu bus neatsiskaityta, gavo (b. l. 12). Todėl ĮBĮ 6 str. 2 d. nuostatų laikytasi.

6Atsakovė UAB „Alsi“ nepagrįstai tvirtina, kad ieškovė UAB „Šebsta“ nėra atsakovės kreditorė ir todėl neturi teisės inicijuoti bankroto bylos iškėlimo atsakovei. ĮBĮ 5 str. 1 d. nustatyta, kad pareiškimą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo pateikti teismui turi teisę kreditorius (kreditoriai), savininkas (savininkai), įmonės administracijos vadovas. ĮBĮ nėra reglamentuota, kokiu būdu nustatoma, ar asmuo turi teisę kaip kreditorius inicijuoti skolininkui bankroto bylą, kai skolininkas ginčija kreditoriaus reikalavimo teisę. Teismų praktikoje pripažįstama, kad asmuo turi pareigą nurodyti ir pateikti įrodymus, kurių pagrindu jis pagrįstai mano, kad turi teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles bei įsipareigojimus, t. y. kad jis yra potencialus kreditorius, galintis inicijuoti įmonei bankroto bylą ir tam nėra būtina, kad kreditoriaus reikalavimo teisė būtų pripažinta įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu. Jei teismui nekyla didelių abejonių dėl to, kad bylą inicijuojantis asmuo yra kreditorius, tokio asmens pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui turi būti nagrinėjamas iš esmės. Šiuo atveju vertinant nagrinėjamos bylos medžiagą matyti galima preliminariai manyti, kad atsakovė UAB „Alsi“ (užsakovė) ir UAB „Conmaster“ 2013-07-01 sudarė statybos rangos sutartį dėl prekių sandėliavimo ir saugojimo centro pastatymo ir perdavimo užsakovei pagal sutartyje numatytas sąlygas (b. l. 28-35). Rangovė UAB „Conmaster“ šių darbų atlikimui pagal 2013-07-15 statybos rangos sutartį pasisamdė subrangovę UAB „Šebsta“ (b. l. 13-27). Pagal bylos duomenis subrangovė atliko ir perdavė rangovei darbų už 353 743,50 Lt (b. l. 39- 87). Iki 2014-05-09 UAB „Alsi“ neatsiskaitė pagal 2013-07-01 rangos sutartį su UAB „Conmaster“ (rangove), o ši – su UAB „Šebsta“ (subrangove). Todėl 2014-05-27 buvo sudaryta reikalavimo teisių perleidimo sutartis Nr. S-2014-4, kurios pagrindu UAB „Šebsta“ įgijo 353 743,50 Lt reikalavimo teisę į UAB „Alsi“ ir tapo jos potencialiu kreditoriumi (b. l. 36-38). Nors atsakovė neigia gavusi 2014-06-09 pranešimą Nr. 540 apie reikalavimo teisių perleidimą (b. l. 88), tačiau atsakovė tikrai gavo 2014-07-23 pranešimą, kuriame aiškiai išdėstyta, kad yra įvykęs reikalavimo teisių perleidimas (b. l. 11, 12). Reikalavimo perleidimui skolininko sutikimo nereikia, o netinkamas pranešimas apie reikalavimo teisių perleidimą ar sutarties nepateikimas savaime šios sutarties nedaro negaliojančia. Byloje nėra duomenų, kad minėta 2014-05-27 reikalavimo teisių perleidimo sutartis yra nuginčyta įstatyme numatytais pagrindais. Pažymėtina, kad aplinkybė, ar bylą inicijavęs asmuo iš tiesų yra kreditorius, bus nustatyta tik išsprendus šio asmens reikalavimo tvirtinimo klausimą bankroto byloje, jei ji būtų iškelta, o bylos išnagrinėjimas neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios vėliau sprendžiant klausimą dėl šio asmens kreditorinio reikalavimo tvirtinimo (ĮBĮ 26 str. 1 d.). Todėl daroma išvada, kad ieškovė tikėtinai pagrindė reikalavimo teisės atsakovei turėjimą, todėl turi subjektinę teisę inicijuoti bankroto bylos atsakovei iškėlimą (ĮBĮ 5 str.1 d. 1 p.). Tačiau bankroto bylos inicijavimas negali būti laikomas tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių ir kilusių ginčų teisinio įvertinimo ir ginčo sprendimo būdu.

7Teismo nuomone, byloje esančių įrodymų visuma nenustatytos sąlygos, kurioms esant būtų pagrindas atsakovei iškelti bankroto bylą. Ši išvada daroma vadovaujantis šiais motyvais. Pažymėtina, jog bankroto byla iškeliama, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojams atlyginimus; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriams, kad negali atsiskaityti ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų (ĮBĮ 9 str. 7 d.). Ieškinio pagrindu nenurodyta, ir byloje nėra įrodymų apie tai, kad įmonė vėluoja išmokėti darbuotojams atlyginimą ir kad ji viešai paskelbė, kad negali ar neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Pagal ĮBĮ 2 str. 8 d., įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai ji neatsiskaito su kreditoriais praėjus trims mėnesiams po termino, nustatyto įstatymais, sutartimis, suėjimo, ir pradelsti įsiskolinimai (skolos) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Teismo nuomone, išanalizavus pateiktus įmonės finansinius duomenis, pradelstus įsipareigojimus, jų santykį su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės - komercinės veiklos rezultatus, nėra pagrindo daryti neginčijamą išvadą, kad atsakovė yra nemoki. Pastebėtina, kad to, jog atsakovė yra nemoki, savo pareiškime iškelti bankroto bylą nenurodo bei neįrodinėja ir ieškovė (b. l. 3-5), o atsakovė tvirtina, kad su ieškove neatsiskaitė dėl to, kad nežinojo apie reikalavimo teisės perkleidimą ir dėl to, kad ieškovės atlikti darbai neatitinka kokybes ir kiekio reikalavimų, dėl ko yra užsakyta atlikti statinio statybos ekspertizę (b. l. 12). Svarstant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, svarbu nustatyti, ar įmonė yra nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti ją išsaugant rinkos dalyviu. Iš šios bylos duomenų matyti, kad atsakovė įkurta 2010 metais, jos pagrindinė veikla – sandėliavimo paslaugos, bendrovė gauna dotacijas, skiriamas Nacionalinės mokėjimo agentūros pagal verslo projektą ilgalaikiam turtui pirkti, statyti ar kitaip įgyti. 2013 metus atsakovė baigė su 87 578 Lt nuostoliu, tačiau į balansą įrašyto turto vertė buvo 3 065 752 Lt, o visos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 1 427 590 Lt, kas patvirtina, kad bendrovė 2013-12-31 dienai buvo moki (b. l. 93-104). 2014-07-14 dienai į UAB „Alsi“ balansą įrašyto turto vertė buvo 3 124 570 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 1 542 925 Lt, tame tarpe – per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 1 512 925 Lt (b. l. 132-134, 135, 142-145). Todėl, jei net visos per vienerius metus mokėtinos sumos būtų pradelstos skolos, bendrovė ĮBĮ 2 str. 8 d. numatytos nemokumo būsenos neatitiktų. Atsakovė nuomoja nekilnojamąjį turtą ūkinei-komercinei veiklai vykdyti, nuosavybės teise valdo pastatą-sandėlį (b. l. 105-114). 2014-09-11 dienai atsakovė valstybės (savivaldybių) biudžetams ir valstybės pinigų fondams nebuvo skolinga (b. l. 128). Todėl byloje nėra patikimų ir leistinų įrodymų dėl atsakovės nemokumo, o bankroto bylos iškėlimas mokiai įmonei prieštarauja bankroto instituto tikslui iš rinkos šalinti tik akivaizdžiai nemokius subjektus. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad įmonė vykdo ūkinę komercinę veiklą ir jos nėra nutraukusi, todėl laikinus finansinius sunkumus ar laikiną apyvartinių lėšų trūkumo klausimą dar gali išspręsti įmonės pastangomis jai toliau vykdant ūkinę komercinę veiklą, o ne iškeliant bankroto bylą. Kadangi neįrodyta, kad pagal ĮBĮ 2 str. 8 d. nuostatas bendrovė yra nemoki, o taip pat nenustatyta ir kitų ĮBĮ 9 str. 7 d. numatytų sąlygų, kurioms esant gali būti iškelta bankroto byla, ją kelti atsakovei atsisakytina (CPK 178 str.).

8Vadovaujantis išdėstytu ir ĮBĮ 6 str. 5 d., 10 str. 1 d., 13 d., CPK 290 str., 291 str.,

Nutarė

9Atsisakyti iškelti bankroto bylą atsakovei UAB „Alsi“ (į. k. 302492699, Lauko g. 21, Troškūnų m., Anykščių rajonas) pagal UAB „Šebsta“ (į. k. 259968070, Draugystės g. 17, Kaunas) pareiškimą.

10Išbraukti iš Panevėžio apygardos teismo internetinės svetainės viešai publikuotą pranešimą dėl priimto pareiškimo iškelti bankroto bylą atsakovei.

11Nutartis per 10 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti apskųsta Lietuvos apeliaciniam teismui atskirąjį skundą paduodant per šį teismą.

Proceso dalyviai