Byla 2-883/2010
Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 18 d. nutarties, kuria buvo išspręstas teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimas

2Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Milašienės ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės G. Š. atstovo Valstybinių ir privačių įmonių profesinės sąjungos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 18 d. nutarties, kuria buvo išspręstas teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimas.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

4Atsakovas UAB „Yazaki Wiring Technologies Lietuva“ kreipėsi į teismą, prašydamas išduoti vykdomąjį raštą permokėtos 94 018,04 Lt sumos susigrąžinimui. Nurodė, kad ieškovei G. Š. jis yra sumokėjęs 147 727,62 Lt, nors iki 2010 m. balandžio 1 d. turėjo sumokėti 53 709,58 Lt.

5Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. kovo 18 d. nutartimi nutarė atgręžti sprendimo vykdymą ir priteisti iš ieškovės G. Š. atsakovui UAB „Yazaki Wiring Technologies Lietuva“ 94 018,04 Lt. Teismas nustatė, kad atsakovas įvykdė Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį, nors Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartimis ji buvo keičiama, dėl ko būtina išspręsti sprendimo atgręžimo klausimą. Teismas, nustatęs, kad ieškovei G. Š. mokėjimo nurodymais buvo pervesta 147 727,62 Lt, nors iki 2010 m. balandžio 1 d. turėjo būti sumokėta 53 709,58 Lt suma (50 000 Lt neturtinės žalos, 1900,20 Lt gydymo išlaidų, 1523,54 Lt negautų pajamų ir 285,84 Lt periodinių išmokų), sprendė, kad, atgręžiant sprendimo įvykdymą, iš ieškovės G. Š. atsakovui UAB „Yazaki Wiring Technologies Lietuva“ turi būti priteista 94 018,04 Lt (CPK 760 str. 1 d., 760 str. 3 d.).

6Ieškovės G. Š. atstovas Valstybinių ir privačių įmonių profesinė sąjunga atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 18 d. nutartį panaikinti ir sprendimo atgręžimo klausimą išspręsti iš esmės. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

71. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis buvo priimta pažeidžiant materialiosios teisės normas. Teismas, spręsdamas sprendimo atgręžimo klausimą, turėjo vadovautis DK reikalavimais. DK 224 straipsnyje yra nustatyti išskaitų iš darbo užmokesčio pagrindai. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad iš darbuotojo negalima išieškoti permokėto ar neteisingai pritaikius įstatymą apskaičiuoto darbo užmokesčio, išskyrus klaidos padarymo atvejus. DK 225 straipsnyje yra nustatytas išskaitų iš darbo užmokesčio apribojimas. Tai reiškia, kad, atliekant išskaitymą iš darbo užmokesčio ar jam prilyginamų sumų (nagrinėjamu atveju – atsakovo faktiškai vykdant įsiteisėjusį teismo sprendimą sumokėtos žalos atlyginimo sumos), maksimalus išskaitomos sumos dydis yra ribojamas.

82. Teismas pažeidė CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatą, pagal kurią negali būti išreikalaujamos kaip be pagrindo įgytos sumos, kurios buvo be pagrindo išmokėtos kaip dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atsiradusios žalos atlyginimas, darbo užmokestis ir jam prilygintos išmokos, pensija ir išlaikymas, jeigu gavėjas veikė sąžiningai arba nebuvo padaryta sąskaitybos klaida. Teismas, priimdamas procesinį sprendimą, šia norma nesivadovavo, nesiaiškino joje nurodytų sąlygų.

93. Teismas netinkamai išsprendė atsakovo pareiškimo dėl įvykdymo atgręžimo priėmimo klausimą, kadangi priėmė procesinių dokumentų turinio ir formos reikalavimų neatitinkantį atsakovo pareiškimą – dokumente nenurodyti dalyvaujantys asmenys, jiems neįteikti dokumentų nuorašai, nenustatyta, ar pareiškimą parašęs asmuo turi įgalinimus tai atlikti, prašoma išduoti vykdomąjį raštą, o teismas sprendė sprendimo atgręžimo klausimą. Atsakovas nepateikė pareiškimo nuorašų profesinei sąjungai, o tai sutrukdė pateikti atsiliepimą bei nurodyti prieštaravimo motyvus. Šių reikalavimų nesilaikymas sąlygojo nepagrįstos teismo nutarties priėmimą.

104. Teismui pateiktas atsakovo pareiškimas nebuvo apmokėtas žyminiu mokesčiu, nors, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas kreipėsi į teismą dėl turtinio ginčo (ginčijama suma – 94 018,04 Lt), jis, nebūdamas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, turėjo tokią pareigą. Todėl teismas pareiškimą priėmė ir išnagrinėjo, pažeisdamas reikalavimą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo.

11Atsakovas UAB „Yazaki Wiring Technologies Lietuva“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti Valstybinių ir privačių įmonių profesinės sąjungos atskirąjį skundą kaip nepagrįstą ir palikti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 18 d. nutartį nepakeistą. Apelianto argumentai, jog sprendžiant sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą yra taikytinos DK normos, yra atmestini, kadangi suma, kuri vykdant teismo sprendimą buvo permokėta, atsirado iš deliktinių, o ne iš darbo teisinių santykių. Nėra jokio teisinio pagrindo teigti, jog deliktinės atsakomybės pagrindu atlyginta žala yra prilyginama darbo užmokesčiui. CK 6.241 straipsnis taikomas nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo atvejais. Nagrinėjamu atveju atsakovas sumokėjo ieškovei 147 727,62 Lt ne savo valia, o įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu. Todėl ginčo šalis sieja ne nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo santykiai, o permoka atsirado vykdant įsiteisėjusį teismo sprendimą. Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. spalio 19 d. nutartis, su kuria atsakovas nesutiko, buvo įvykdyta tik gavus antstolio raginimą. Apeliantas nepagrįstai nurodo, jog priimant skundžiamą nutartį, buvo pažeistos proceso teisės normos. Apeliantas kaip ieškovės atstovas dalyvavo sprendžiant sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą. Vadovaujantis CPK 761 straipsnio 2 dalimi, pareiškimas dėl įvykdymo atgręžimo žyminiu mokesčiu neapmokestinamas.

12Atskirasis skundas atmestinas.

13Nagrinėjamoje byloje yra kilęs teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimas po to, kai, atsakovui UAB „Yazaki Wiring Technologies Lietuva“ įvykdžius įsiteisėjusį apeliacinės instancijos teismo sprendimą, ir bylą išnagrinėjus kasaciniame teisme, o dėl dalies reikalavimų – pakartotinai apeliacinės instancijos teisme, sumažėjo iš atsakovo UAB „Yazaki Wiring Technologies Lietuva“ ieškovės G. Š. naudai priteistų pinigų suma. Civilinėje byloje, kurioje yra kilęs sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimas, buvo sprendžiamas atsakovo, kaip darbdavio, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo klausimas, ieškovei G. Š. susirgus profesine liga (DK 249 str., 250 str.).

14Sprendimo įvykdymo atgręžimo instituto paskirtis – atkurti ankstesnę šalių materialiųjų teisinių santykių padėtį, buvusią iki teismo sprendimo, kuris vėliau buvo panaikintas apeliacinės instancijos teismo ar kasacinio teismo procesiniu sprendimu ir byla išspręsta iš esmės kitaip, nei buvo nustatyta pirminiu teismo sprendimu. Šio instituto taikymas grindžiamas principo ex iniuria ius non oritur taikymu, t. y. neteisėtas sprendimas daro neteisėtą ir tokio sprendimo vykdymą, todėl būtina grąžinti šalis, įvykdžiusias tokį sprendimą, į padėtį, buvusią iki neteisėto sprendimo priėmimo.

15Sprendimų įvykdymo atgręžimą reglamentuoja CPK 760-762 straipsniai. Sprendimo įvykdymo atgręžimas CPK 760 straipsnio 1 dalyje apibrėžiamas kaip grąžinimas atsakovui visko, kas iš jo buvo išieškota ieškovo naudai pagal panaikintą jau įvykdytą teismo sprendimą, t. y. jeigu panaikinamas sprendimas ir iš naujo išnagrinėjus bylą priimamas sprendimas atmesti ieškinį arba priimama nutartis nutraukti bylą ar palikti ieškinį nenagrinėtą, atsakovui turi būti grąžinama visa tai, kas buvo pagal panaikintą sprendimą iš jo išieškota ieškovo naudai. Pagal CPK reglamentavimą sprendimų įvykdymo atgręžimo institutas iš esmės ribojamas tik bylose dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis išieškojimo. Tokiose bylose atgręžti įvykdymą leidžiama tik tais atvejais, kada panaikintasis sprendimas buvo pagrįstas ieškovo pateiktais melagingais duomenimis arba suklastotais dokumentais (CPK 762 str. 3 d.).

16Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas UAB „Yazaki Wiring Technologies Lietuva“ sprendimo įvykdymo atgręžimo institutu siekė susigrąžinti tai, kas iš jo išieškota vykdant Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį (teismo nutartimi priteistą 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, 17 451,62 Lt turtinės žalos atlyginimą ir už atitinkamą laikotarpį priskaičiuotų mokėtinų periodinių išmokų sumą (1044 Lt/mėn.)). Kadangi pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas iki bylos išnagrinėjimo ieškovei G. Š. pervedė 147 727,62 Lt, nors pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartį ir Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį iki 2010 m. balandžio 1 d. turėjo sumokėti 53 709,58 Lt, tai padarė išvadą, jog iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 94 018,04 Lt atsakovo permokėta pinigų suma (147 727,62 Lt – 53 709,58 Lt).

17Ieškovės G. Š. vardu atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 18 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo pareiškusios Valstybinių ir privačių įmonių profesinės sąjungos skundo pagrindą sudaro argumentai dėl teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo negalimumo, kurį, apelianto manymu, sąlygoja DK 224 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų pagrindų, kai galimos išskaitos iš darbo užmokesčio, nagrinėjamu atveju nebuvimas, DK 225 straipsnyje įtvirtinti išskaitų iš darbo užmokesčio dydžio apribojimai bei būtinybė taikyti CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatą, numatančią sumų, be pagrindo išmokėtų kaip dėl sveikatos sužalojimo atsiradusios žalos atlyginimas, jei gavėjas veikė sąžiningai, išreikalavimo negalimumą.

18Pažymėtina, jog DK 224-226 straipsnių normos, reglamentuojančios išskaitų iš darbo užmokesčio atlikimą, neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo. Jos galėtų būti taikomos vykdymo proceso metu, atliekant ieškovo (skolininko) atsakovui (išieškotojui) grąžintinos pinigų sumos išieškojimą pagal išduotą vykdomąjį raštą iš ieškovo (skolininko) darbo užmokesčio ir kitų pajamų po to, kai buvo atgręžtas teismo sprendimo įvykdymas.

19Sprendžiant sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą, nepagrįstą praturtėjimą ar turto gavimą reglamentuojančios CK šeštosios knygos III dalies XX skyriaus 6.237-6.242 straipsnių normos nėra taikomos. Be teisinio pagrindo įgyto turto išreikalavimas – tai savarankiškas pažeistų civilinių teisių gynybos būdas, naudojamas siekiant atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, pasižymintis subsidiarumu, kadangi asmuo juo gali pasinaudoti tik tuo atveju, kai turtas negali būti išreikalautas kitais pažeistų civilinių teisių gynybos būdais. Kadangi proceso teisės normos suteikia galimybę atsakovui išreikalauti iš ieškovo visa tai, kas buvo išieškota jo naudai pagal panaikintą teismo sprendimą, pasinaudojant sprendimo įvykdymo atgręžimo institutu (CPK 760-762 straipsniai), atsakovui naudojantis šiuo proceso teisės normų įtvirtintu pažeistų teisių gynybos būdu, CK teisės normos, reglamentuojančios asmens teisę išreikalauti iš kito asmens be teisinio pagrindo įgytą turtą kaip savarankišką prievolinį pažeistų teisių gynybos būdą (CK 6.237-6.242 str.), nėra taikomos.

20Apelianto atskirojo skundo pagrindą taip pat sudaro argumentai dėl proceso teisės normų pažeidimų, teismui sprendžiant pareiškimo dėl įvykdymo atgręžimo priėmimo klausimą bei nagrinėjant patį pareiškimą. Apeliantas nepagrįstai nurodo, jog atsakovo pareiškimas turėjo būti apmokėtas žyminiu mokesčiu, kadangi, vadovaujantis CPK 761 straipsnio 2 dalimi, pareiškimas dėl įvykdymo atgręžimo žyminiu mokesčiu neapmokestinamas. Vadovaujantis CPK 329 straipsnio 1 dalimi, proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Apelianto nurodyti proceso teisės normų pažeidimai, susiję su pareiškimo neatitikimo procesinių dokumentų turinio ir formos reikalavimams (CPK 111 str., 113 str.) (nenurodyti dalyvaujantys byloje asmenys, nepateiktas reikiamas procesinių dokumentų nuorašų skaičius) neturėjo įtakos klausimo dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo neteisingam išsprendimui. Nors atsakovo UAB „Yazaki Wiring Technologies Lietuva“ pareiškime yra suformuluotas prašymas išduoti vykdomąjį raštą permokėtos 94 018,04 Lt sumos susigrąžinimui, tačiau iš pareiškimo pagrindą sudarančių aplinkybių matyti, jog atsakovas siekė sprendimo įvykdymo atgręžimo, ką teismas pagrįstai ir sprendė. Nors kartu su teismo pranešimu ieškovei apie 2010 m. kovo 15 d. teismo posėdį, kuriame buvo nagrinėjamas teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimas, nebuvo išsiųsti atsakovo pareiškimo nuorašai bei nenustatytas terminas atsiliepimams pateikti, tačiau tiek ieškovė G. Š. , tiek Valstybinių ir privačių įmonių profesinės sąjungos atstovas dar iki teismo posėdžio susipažino su byla, o ieškovei atstovaujančios profesinės sąjungos atstovas dalyvavo teismo posėdyje (3 t., b.l. 28-30). Be to, ieškovė G. Š. ir jos atstovas pasinaudojo teise apskųsti galimai neteisėtą ir nepagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį apeliacine tvarka ir atskirajame skunde išdėstyti nesutikimo su atsakovo pareiškimu bei teismo nutartimi argumentus. Apeliacinės instancijos teismas šioje nutartyje įvertino ieškovės argumentus. Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimas buvo neteisingai išspręstas dėl galimo rungimosi, dispozityvumo ar šalių procesinio lygiateisiškumo principų pažeidimo.

21Esant minėtoms aplinkybėms ir nenustačius absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta, dėl ko ją keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (LR CPK 329 str. 1 d., 330 str., 338 str.).

22Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

23Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
2. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,... 4. Atsakovas UAB „Yazaki Wiring Technologies Lietuva“ kreipėsi į teismą,... 5. Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. kovo 18 d. nutartimi nutarė atgręžti... 6. Ieškovės G. Š. atstovas Valstybinių ir privačių... 7. 1. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis buvo priimta pažeidžiant... 8. 2. Teismas pažeidė CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatą, pagal... 9. 3. Teismas netinkamai išsprendė atsakovo pareiškimo dėl įvykdymo... 10. 4. Teismui pateiktas atsakovo pareiškimas nebuvo apmokėtas žyminiu... 11. Atsakovas UAB „Yazaki Wiring Technologies Lietuva“ atsiliepimu į... 12. Atskirasis skundas atmestinas.... 13. Nagrinėjamoje byloje yra kilęs teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo... 14. Sprendimo įvykdymo atgręžimo instituto paskirtis – atkurti ankstesnę... 15. Sprendimų įvykdymo atgręžimą reglamentuoja CPK 760-762 straipsniai.... 16. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas UAB „Yazaki Wiring... 17. Ieškovės G. Š. vardu atskirąjį skundą dėl Klaipėdos... 18. Pažymėtina, jog DK 224-226 straipsnių normos, reglamentuojančios išskaitų... 19. Sprendžiant sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą, nepagrįstą... 20. Apelianto atskirojo skundo pagrindą taip pat sudaro argumentai dėl proceso... 21. Esant minėtoms aplinkybėms ir nenustačius absoliučių skundžiamos... 22. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų... 23. Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 18 d. nutartį palikti nepakeistą....