Byla N-62-1947-11
Dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutarties J. B. administracinio teisės pažeidimo byloje

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutarties J. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento Marijampolės agentūros (toliau – ir Institucija) 2010 m. kovo 24 d. nutarimu J. B. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 78 straipsnio 1 dalį skirta 225 Lt bauda už tai, kad Balsupių gyvenvietėje, Marijampolės rajone, valstybinėje žemėje, bendro naudojimo teritorijoje, neturėdamas nustatyta tvarka išduoto leidimo, jis nupjovė geros būklės, 80 cm skersmens saugotiną uosialapį klevą, taip pažeisdamas 2008 m. kovo 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 206 patvirtintų Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje priskiriami saugotiniems, sąrašo (toliau – ir Sąrašas) 3.8 ir 3.10 punktų bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr.D1-87 patvirtintų Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 9 punkto reikalavimus.

5Nesutikdamas su Institucijos 2010 m. kovo 24 d. nutarimu, J. B. su skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas jį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Teigė, kad nukirstas medis nėra saugotinas, kadangi neatitiko Marijampolės savivaldybės tarybos 2009 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr.1-758 patvirtintų Želdynų ir želdinių apsaugos taisyklėse numatytų kriterijų, taikytinų saugotiniems želdiniams.

6Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. gegužės 28 d. nutartimi J. B. skundo netenkino ir Institucijos 2010 m. kovo 24 d. nutarimą paliko nepakeistą. Nurodė, kad Sąrašo 3.8 ir 3.10 punktuose numatyta, jog saugotiniems priskiriami medžiai, augantys kaimų bendro naudojimo teritorijoje arba valstybinėje ir privačioje žemėje kaime ir tokių pavienių medžių sąraše nurodyti klevai. Aprašo 9 punkte nurodyta, kad saugomų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbai turi būti vykdomi turint savivaldybės išduotą leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo darbams, genėjimui ir atlyginus, išskyrus 12 punkte nurodytus atvejus, medžių ir krūmų vertę, nurodytą leidime. Teismas sprendė, kad vadovaujantis Sąrašo nuostatomis, nupjautas uosialapis klevas buvo saugotinas medis, kadangi augo kaime valstybinėje žemėje ir buvo pavienis medis, J. B. neturėjo leidimo jį kirsti. Pažymėjo, kad teisės aktai nesieja medžio rūšies priskyrimo ar nepriskyrimo saugotinai kategorijai atsižvelgiant į jo priskyrimą invazinei organizmų rūšiai. Saugotinos rūšies statusą apibrėžia Sąrašo nuostatos, t. y. medžio augimo vieta ir rūšis. Vertino, kad pareiškėjas nesilaikė nei saugotinų, nei invazinių augalų kirtimo ir kitokio pašalinimo reikalavimų, todėl jo veiksmai kvalifikuoti teisingai.

7II.

8Apeliaciniu skundu J. B. prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartį. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. D1-433 uosialapis klevas įtrauktas į invazinių augalų sąrašą. Pažymi, kad pagal 2002 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 352 patvirtinta Introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo programa, kurios 10.5 punkte įtvirtintas uždavinys skatinti invazinių rūšių naikinimo ir kontrolės programų rengimą ir įgyvendinimą. Mano, kad pirmosios instancijos teismas jo argumentus dėl invazinės medžio rūšies nepagrįstai ignoravo ir priskyrė uosialąpį klevą saugotinų medžių kategorijai, nors jį reikia naikinti ir už naikinimą apmokėti iš valstybės biudžeto ar apsaugos rėmimo programų.

9Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą ir J. B. apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad pagal Sąrašo 3.8 punktą, želdiniai laikytini saugotinais, jei jie auga kaimų bendro naudojimo teritorijoje, išskyrus augančius paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose. Iškirstas medis augo kaime, visiems prieinamoje bendro naudojimo teritorijoje (buvusio kolūkio fermų teritorijoje, valstybinėje žemėje), todėl laikytinas saugotinu. Teigia, kad Sąrašo 3.10 punkte numatyta, kad klevai, augantys valstybinėje žemėje kaime, yra saugotini, tačiau šiame punkte nepasakyta, kad saugotinas tik paprastasis klevas, todėl darytina išvada, kad saugotini visi klevinių šeimos medžiai. Todėl iškirstas uosialapis klevas yra saugotinas pagal du minėtus kriterijus. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugpjūčio 16 d. įsakymo Nr. D1-433, kuriuo remiasi apeliantas, 2 punktas numato, kad nurodytų rūšių organizmai naikinami ne bet kaip, o vadovaujantis Invazinių rūšių organizmų kontrolės ir naikinimo tvarka, patvirtinta 2002 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 352. Invazinių rūšių organizmų kontrolės ir naikinimo tvarkos 16 punkte įtvirtinta, kad naikinimo darbus gali vykdyti nustatyta tvarka šiai veiklai akredituoti juridiniai ir fiziniai asmenys, gavę šiai veiklos licenciją. Apeliantas tokios licencijos neturi. Atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantas iškirto klevą, kurio kelmas buvo 80 cm skersmens, kiti gausiai toje teritorijoje augę ploni uosialapiai klevai palikti želti, kas rodo, jog tokia veikla apeliantas siekė materialinės naudos.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11III.

12Apeliacinis skundas netenkinamas.

13ATPK 78 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad savavališkas žaliųjų vejų, gėlynų, medžių, krūmų, augančių ne miško žemėje, žalojimas arba naikinimas (kirtimas, šakų laužymas ar kitoks pašalinimas, žievės lupimas nuo kamieno, kamieno tašymas ar kapojimas, medžių ir krūmų genėjimas pažeidžiant nustatytą tvarką, medelių išrovimas, žemės nukasimas nuo šaknų, dalies šaknų nukirtimas ar kitoks pašalinimas, taip pat naikinimas naudojant želdiniams kenksmingas chemines medžiagas) miestų ir kaimų gyvenamųjų vietovių bendrojo naudojimo vietose, ruožuose išilgai automobilių kelių ir geležinkelių, vandens telkinių, pakrančių apsauginėse juostose ar zonose bei vietose, saugomose pagal specialius sprendimus, užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams nuo vieno šimto penkiasdešimties iki trijų šimtų litų ir baudą pareigūnams – nuo dviejų šimtų iki penkių šimtų litų.

14Apeliantui J. B. skirta administracinė nuobauda dėl ATPK 78 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo už tai, kad jis Balsupių gyvenvietėje, valstybinėje žemėje, bendro naudojimo teritorijoje, neturėdamas nustatyta tvarka išduoto leidimo, nupjovė uosialapį klevą.

15Aprašo 9 punkte numatyta, kad saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbai turi būti vykdomi turint savivaldybės išduotą, išskyrus 10 punkte nurodytus atvejus, leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo darbams, genėjimui ir atlyginus, išskyrus 12 punkte nurodytus atvejus, medžių ir krūmų vertę, nurodytą leidime.

16Sąrašo 3.8 punktas nustato, jog medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, jeigu jie auga kaimų bendro naudojimo teritorijose, mėgėjiškų sodų teritorijų bendro naudojimo žemėje, išskyrus augančius paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose.

17Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad apeliantas iškirto uosialapį klevą valstybinėje žemėje, bendro naudojimo teritorijoje. Pirminiame paaiškinime J. B. pripažino iškirtęs minėta medį, augusį valstybinėje žemėje (b. l. 11). Taigi pagal Sąrašo 3.8 punkto nuostatas, kadangi uosialapis klevas augo minėtoje teritorijoje, jis laikytinas saugotinu ir pagal Aprašo 9 punktą jo pašalinimo darbų vykdymui turėjo būti išduotas leidimas. Šiuo atveju apeliantas tokio leidimo neturėjo, todėl uosialapio klevo iškirtimas laikytinas savavališku ir padaryta veika atitinka ATPK 78 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėtį.

18Nors apeliantas akcentuoja, kad uosialapis klevas yra invazinis medis, todėl negali būti saugomas, pastebėtina, kad šiuo atveju jis laikytinas saugotinu, t. y. tokiu, kurio kirtimui, persodinimui ar kitokiam pašalinimui reikalingas nustatytas leidimas, ne dėl savo ekologiško, estetiško vertingumo, reikšmingumo kultūros paveldui ar kraštovaizdžiui, bet dėl to, kad jis augo nurodytoje teritorijoje – valstybinėje žemėje, bendro naudojimo teritorijoje. Taigi nors uosialapis klevas iš esmės yra priskiriamas invaziniams organizmams, tačiau šiuo atveju apeliantas neturėjo teisės savavališkai, t. y. neturint leidimo, jo iškirsti, kadangi jis augo, kaip minėta, valstybinėje žemėje, bendro naudojimo teritorijoje.

19Sąrašo 3.10 punkte įtvirtinta, jog medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, jeigu auga valstybinėje ir privačioje žemėje kaime, išskyrus paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostas: vietiniai medžiai – ąžuolai, uosiai, klevai, liepos, miškinės obelys, miškinės kriaušės, guobos, vinkšnos, skirpstai, baltieji ir trapieji gluosniai, išskyrus augančius privačiose namų valdose ir deklaruotuose laukuose. Vietinių medžių sąvoka apibrėžta Sąrašo 2 punkte, kuriame numatyta, jog tai yra Lietuvoje savaime paplitę neintrodukuoti medžiai. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. D1-433 patvirtintame Invazinių Lietuvoje organizmų rūšių sąraše Nr. 14 įrašytas uosialapis klevas (Acer negundo L.), išskyrus urbanizuotų teritorijų želdynuose ir želdiniuose. Šiuo atveju uosialapis klevas augo urbanizuotos teritorijos želdyne, todėl pagal minėtą Invazinių Lietuvoje organizmų rūšių sąrašą jis nelaikytinas invaziniu. Taigi šiuo atveju iškirstas medis laikytinas saugotinu pagal Sąrašo 3.8 ir 3.10 punktų nuostatas, todėl jo kirtimui, vadovaujantis Aprašo 9 punktu, buvo reikalingas leidimas.

20Apeliantas, iškirtęs uosialapį klevą, neturėdamas tam leidimo, t. y. savavališkai, padarė ATPK 78 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, todėl administracinėn atsakomybėn pagal šį straipsnį buvo patrauktas pagrįstai.

21Pirmosios instancijos teismas šioje byloje išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Apelianto J. B. veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 78 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegijos nuomone, paskirta nuobauda individualizuota tinkamai, todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas paliekamas nepakeistas.

22Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

23J. B. apeliacinio skundo netenkinti.

24Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

25Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos... 5. Nesutikdamas su Institucijos 2010 m. kovo 24 d. nutarimu, J. B. su skundu... 6. Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. gegužės 28 d. nutartimi J. B.... 7. II.... 8. Apeliaciniu skundu J. B. prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio... 9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo skundžiamą pirmosios... 10. Teisėjų kolegija... 11. III.... 12. Apeliacinis skundas netenkinamas.... 13. ATPK 78 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad savavališkas žaliųjų vejų,... 14. Apeliantui J. B. skirta administracinė nuobauda dėl ATPK 78 straipsnio 1... 15. Aprašo 9 punkte numatyta, kad saugotinų medžių ir krūmų kirtimo,... 16. Sąrašo 3.8 punktas nustato, jog medžiai ir krūmai, augantys ne miškų... 17. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad apeliantas iškirto... 18. Nors apeliantas akcentuoja, kad uosialapis klevas yra invazinis medis, todėl... 19. Sąrašo 3.10 punkte įtvirtinta, jog medžiai ir krūmai, augantys ne miškų... 20. Apeliantas, iškirtęs uosialapį klevą, neturėdamas tam leidimo, t. y.... 21. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje išsamiai ištyrė visas bylos... 22. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 23. J. B. apeliacinio skundo netenkinti.... 24. Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartį palikti... 25. Nutartis neskundžiama....