Byla 2A-610-544/2012
Dėl testamento pripažinimo negaliojančiu

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Valiulienės, kolegijos teisėjų Ramunės Čeknienės (pranešėja), Zinos Mickevičiūtės M.

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių V. G. ir S. Z. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-159-837/2012 pagal ieškovės D. L. ieškinį atsakovėms V. G. ir S. Z. M. trečiajam asmeniui Panevėžio miesto 7-ojo notarų biuro notarei D. M., dėl testamento pripažinimo negaliojančiu.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4Ieškovė prašė pripažinti negaliojančiu testatorės S. J. 2010-12-01 sudarytą testamentą, kuriuo ji visą savo turtą paliko atsakovėms. Ieškovė nurodė, kad ginčijamo testamento sudarymo metu testatorė buvo 85 metų amžiaus, sirgo įvairiomis ligomis, turėjo problemų su ją supančio pasaulio suvokimu dėl senatvės, dėl persirgto smegenų infarkto, kraujospūdžio. 2009-04-22 jai nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis. Testamento sudarymo metu testatorė buvo tokios būklės, kad negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti, todėl testamentas pripažintinas negaliojančiu, kaip neturintys testatorės valios išraiškos (b. l. 2-3).

5Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012-06-07 sprendimu ieškinį tenkino. Teismas nustatė, kad 2011-06-08 mirė S. J., kuri 2010-12-01 testamentu visą savo turtą lygiomis dalimis paliko S. Z. M. ir V. G.. Panevėžio teismo psichiatrijos komisijos ekspertai, ieškovės prašymu atlikę pomirtinę S. J. psichiatrijos ekspertizę, pateikė išvadą, kad testamento sudarymo metu S. J. buvo diagnozuota kraujagyslinė demencija, ji negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Ekspertizės akte nurodyti faktai, patvirtinantys asmens būklę, ne kartą užfiksuoti medicininiuose dokumentuose patvirtinti ekspertų išvada. Teismas pažymėjo, kad liudytojos L. B. parodymai, jog S. J. buvo sąmoninga, nepaneigia testatorės nesugebėjimo suvokti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, nes neturintys specialių medicininių žinių asmenys jos psichinių funkcijų sutrikimų galėjo nepastebėti. Įvertinęs įrodymus teismas padarė išvadą, kad S. J. dėl psichinės sveikatos būklės 2010-12-01 testamento sudarymo metu buvo tokios būsenos, jog nesuvokė savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti. Šis vienašalis sandoris yra su valios trūkumais ir teisinių pasekmių sukurti negali, todėl teismas jį pripažino negaliojančiu (CK 1. 89 str. 1 d., 5. 16 str. 2 d.) (b. l. 140-141).

6Apeliaciniu skundu atsakovės prašo panaikinti skundžiamą pirmos instancijos teismo sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliaciniam skundui pagrįsti nurodo, kad teismas testamentą pripažino negaliojančiu remiantis vieninteliu 2012-04-10 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. 87TPK-38/2012. Apeliančių nuomone, pirmos instancijos teismas neatskleidė tikrosios testatorės valios, neįvertino byloje surinktų rašytinių įrodymų, atsakovių paaiškinimų, liudytojų, ir ypač liudytojos L. B., kuri prižiūrėjo S. J., parodymų, o ji nurodė, jog "močiutė jautėsi normaliai", "atmintį turėjo", "buvo sąmoninga". Ši liudytoja artimai bendravo su mirusiąja, yra socialinė darbuotoja, turėjo patirties bendraujant ir prižiūrint pagyvenusius asmenis, todėl byloje faktines aplinkybes apie mirusios sveikatos būklę, jos gebėjimą išreikšti savo valią dėstė nešališkai ir objektyviai. 2012-04-10 ekspertizės akto išvados yra be motyvų, iš jo turinio negalima suprasti, kokie veiksniai ar požymiai sudarė prielaidas ekspertams padaryti tokias išvadas, nes motyvuojamojoje dalyje nurodyta tik gydžiusių gydytojų medicininiai įrašai apie pacientės sveikatos būklę ir to pasekoje padaryta išvada apie S. J. konstatuotą kraujagyslinę demenciją. Vien šios ligos konstatavimas nesudaro pagrindo teigti, kad S. J. 2010-12-01 negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Medicininiuose dokumentuose 2010-05-17 gydytojos R. L., 2010-11-30 psichiatrės V. Š., 2010-12-03 neurologės D. P. padarytų įrašų turinys, gydytojos D. P. 2012-12-02 atliko fizinio pajėgumo tyrimo rezultatai nesudarė prielaidų konstatuoti jog S. J. negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, kadangi gydytojai nurodė, jog pacientė yra sąmoninga, nors jos sveikatos būklė paskutiniaisiais jos gyvenimo metais nebuvo vienoda. Tvirtindama testamentą notarė nuosekliai ir išsamiai bendravo su testatore ir jai nekilo įtarimų dėl testatorės gebėjimo suvokti savo veiksmus ir juos valdyti. Teismas nevertino atsakovės S. Z. M. paaiškinimų, apie tai, kad po to, kai S. J. buvo pagarsintas ieškovės pareiškimas dėl atsisakymo slaugyti, ji apsisprendė ir pareiškė norą vykti pas notarą surašyti testamentą. Analogišką poziciją mirusioji yra išreiškusi raštu atviruke dukrai V. G.. Teismas taip pat nevertino, kad 2010-12-28 S. J. sudarė įgaliojimą, 2010 m. gruodžio mėnesį pasirašė pinigų priėmimo kvite Panevėžio socialinių paslaugų centre, 2011-01-11 sudarė susitarimą su Socialinės paramos skyriumi, 2010-12-01 deklaravo savo gyvenamąją vietą, kas įrodo, kad tą pačią dieną, kuomet buvo sudarytas testamentas, ji atliko ne vieną juridinį veiksmą ir valstybės institucijų atstovams jos gebėjimas suvokti savo veiksmus abejonių nekėlė. Teismo ekspertizės išvada nėra privaloma teismui nagrinėjančiam bylą dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, o teismas sprendimą priima byloje surinktų įrodymų tinkamo ištyrimo ir įvertinimo pagrindu. Kadangi teismas rėmėsi ekspertizės aktu, kuris yra nemotyvuotas, ekspertų išvados, jog mirusioji negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, nepagrįstos medicininėmis išvadomis, todėl byloje tikslinga skirti pakartotinę ekspertizę (b. l. 144-148).

7Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo sprendimą palikti nepakeistą, o nepagrįstą ir neteisėtą apeliacinį skundą atmesti. Iš 2012-04-10 teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės akto išvadų matyti, kad testamento sudarymo metu S. J. buvo konstatuojama kraujagyslinė demencija, jinai negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Ekspertizės akte nurodyti faktai, patvirtinantys asmens būklę, ne kartą užfiksuoti medicininiuose dokumentuose. Ekspertų išvada yra išsami, pagrįsta ir nekelianti abejonių. Ekspertams buvo pateikta visa medicinos įstaigų, kuriose buvo gydoma S. J., medžiaga. Ekspertizės metu šie duomenys buvo įvertinti ir pateiktos išsamios, nekeliančios abejonių išvados, tuo labiau, kad ir S. J. gydantys skirtingi gydytojai ne kartą yra jai diagnozavę nesiorientavimą laike ir erdvėje, liekamuosius reiškinius po galvos smegenų infarkto, kraujagyslinę demenciją. Todėl net ir iš medicininių dokumentų yra akivaizdu, jog nuo 2008 m. lapkričio mėnesio testatorės sveikatos būklė darėsi vis blogesnė. Apeliantės nenurodo jokių papildomų duomenų, dėl kurių reiktų skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Apeliaciniame skunde nurodyti duomenys iš medicininių dokumentų tik patvirtina ekspertų pateiktas išvadas ir neduoda jokio pagrindo jos sveikatos būklę vertinti kitaip nei nurodyta ekspertizės akte. Tai, kad ji buvo sąmoninga, reiškia, kad reagavo į ją supančios aplinkos išorinius dirgiklius, tačiau neduoda jokio pagrindo manyti, kad ji suvokė savo veiksmų reikšmę ir pasekmes. Tik specialistas, turintis šios srities specialiąsias žinias, gali įvertinti, ar pagal savo psichinės sveikatos būklę konkretus ligonis teisingai suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė L. B. parodymus, todėl apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodyta, kad teismas šios liudytojos parodymų nevertino. Apeliacinis skundas yra grindžiamas prieštaringais argumentais, nes tvirtinama, jog notarei nekilo įtarimų dėl testatorės gebėjimo suvokti savo veiksmus ir juos valdyti, nors cituojamose mediciniuose dokumentuose nurodomi priešingi duomenys apie S. J. būklę. Atsakovių nurodytame pareiškime ji neatsisakė rūpintis mama, o tiesiog nurodė, kad dėl jos ankstesnės netinkamos priežiūros, dėl kurios labai smarkiai pablogėjo sveikata ir jos veiksmai buvo neprognozuojami, ji neprisiima atsakomybės už jos priežiūrą. Kadangi S. J. tuo metu jau tinkamai nesiorientavo ją supančioje aplinkoje, neatpažino žmonių, todėl pareiškimo turinys įtakos jai negalėjo padaryti. Vadovaujantis LR CPK 306 str. 2 d., 314 str., nauji įrodymai: įgaliojimas, atvirutė, pažyma apie deklaravimą – atsisakytini priimti. Be to, atviruke esantis įrašas neaišku kada ir kieno parašytas (atviruko išleidimo data 1984 m.), nepasirašytas, kvitą ir prašymą dėl gyvenamosios vietos deklaravimo priėmę asmenys neturi specialių žinių, kad spręstų apie S. J. gebėjimą suprasti savo veiksmus ir jų pasekmes. Ekspertizės aktas atsakovėms bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme jokių abejonių nekėlė (b. l. 162-164).

8Apeliacinis skundas atmestinas, o 2012-06-07 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ieškinį tenkinti. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (LR CPK 329 str.).

9Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir išvadomis, kurių pagrindu teismas ieškinį tenkino ir pripažino negaliojančiu 2010-12-01 S. J. sudarytą testamentą tuo pagrindu, kad testatorė testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės bei jų valdyti. Apeliacinio skundo argumentai vertinti nepagrįstais dėl šių motyvų.

10Įstatymas reglamentuoja, kad testamentas yra vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, o jį sudaryti gali tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes (CK 5.15, 5. 17 str.). Testamentas gali būti pripažintas negaliojančiu įstatyme numatytais pagrindais (CK 5.16 str. 2 d., 1.89 str.). Fizinio asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu (CK 1.89 str.). Testamento atveju itin reikšmingas sandorio elementas – testatoriaus valia, t. y. svarbu, ar testamento turinys atitinka palikėjo valią. Nagrinėdamas bylą dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes, turi tirti ir vertinti, ar tam tikra įstatymo reikalaujama forma išreikšta palikėjo valia atitinka jo tikrąją valią, nes tarp vidinės testatoriaus valios ir jos išreiškimo negali būti prieštaravimų. Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, yra reikšminga tai, ar testatorius suprato savo veiksmų reikšmę, ar pats sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė, taip pat gali turėti reikšmės ir valios įforminimo trūkumai. Sprendžiant klausimą, galėjo ar negalėjo asmuo, sudarydamas sandorį, suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, būtina atsižvelgti į jo sveikatą, amžių, psichikos būklę, kitas svarbias aplinkybes, į sudaryto sandorio turinį (jo naudingumą, pagrįstumą, protingumą ir kita). CK nekelia reikalavimų priežasčiai, lėmusiai atitinkamą asmens būseną. Tokia būsena gali būti ir dėl išsivysčiusios ar ūminės ligos. Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-451/2005; 2009 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2009; 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009).

11Šioje byloje esančių įrodymų pagrindu nustatyta, jog sudarydama ginčijamą testamentą S. J. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės dėl sveikatos sutrikimų, atsiradusių dėl amžiaus ir persirgtų ligų. S. J. psichinės būsenos, buvusios 2010-12-01 testamento sudarymo metu, nustatymas turėjo esminę reikšmę tikrinant ieškovės reikalavimo pagrįstumą, o atsakymas į tai galimas tik išsiaiškinus klausimus, reikalaujančius specialių žinių medicinos srityje. Nagrinėjant šalių ginčą pirmosios instancijos teisme ieškovės prašymu buvo paskirta pomirtinė psichiatrijos ekspetizė. Teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės 2012-04-10 akte Nr. 87TPK-38/2012 ekspertų komisija konstatavo, kad testatorei S. J. testamento pasirašymo metu 2010-12-01 buvo konstatuojama kraujagyslinė demensija ir ji negalėjo suokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti (b. l. 123-124). Teisėjų kolegija nesutinka su apeliančių nurodytais argumentais, kad ekspertizės aktas yra be motyvų. Iš ekspertizės akto matyti, kad ekspertams buvo pateikta visa medicininė dokumentacija apie testatorės gydymąsi: VŠĮ Aukštaičių šeimos klinikos asmens sveikatos istorija, VŠĮ Panevėžio ligoninės Konsultacijų poliklinikos sveikatos istorija, VšĮ Panevėžio apskrities ligoninės gydymo stacionare istorija Nr. 08/27279, Nr. 11/15709, VšĮ Likėnų reabilitacijos ligoninės gydymo stacionare istorija Nr. R1025N, o ekspertai aprašė ir įvertino jose užfiksuotus faktinius duomenis. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ekspertų išvada yra paremta medicininiuose dokumentuose užfiksuotais testatorės būklę patvirtinančiais faktais, ji yra išsami, pagrįsta ir nekelia abejonių.

12Teismas, vertindamas įrodymus, turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir išvadas padaryti iš įrodymų viseto duomenų. Vertinant įrodymus, privalu vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Pagal CPK 218 straipsnį eksperto išvada teismui nėra privaloma, tačiau kai ginčijant sandorį ieškinio pagrindu nurodoma psichinė negalia ir jos nulemta būsena, dėl kurios sandorį sudaręs asmuo negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, medicininiai duomenys bei ekspertų išvados turi itin svarbią įrodomąją vertę santykyje su kitais įrodymais. Šiuo atveju ekspertai vienareikšmiškai nutarė, kad, sudarydama testamentą, S. J. sirgo kraujagysline demencija. Dēmentia (lot. beprotystė, paikumas, pamišimas, pasiutimas, padūkimas (http://www.thesaurus.flf.vu.lt/?antraste=dementia&searchWhere=header&submit=Ie%C5%A1koti)). Medicininiuose dokumentuose nustatyta, kad tiriamoji 2008-11-27 persirgo galvos smegenų išeminiu infarktu. Nustatytas išeminis insultas kairiojoje pakaušinėje srityje, rasti galvos smegenų atrofijos požymiai. Likėnų reabilitacijos ligoninėje atliktas protinės būklės mini tyrimas išrašant – 18 balų (vidutinio sunkumo pažinimo sutrikimas). Dar 2009-03-06 pschiatrės V. Š. konsultacijos metu nustatytas protinės būklės mini tyrimas – 8 balai – sunkus pažinimo sutrikimas. 2009-04-22 nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros poreikis. Patoviai blogėjo atmintis. 2010-05-17 gydytoja R. L. atžymi: “Dementiška, pamiršta tarpais, nežino kur esanti, svaigsta galva“. 2010-11-30 šeimos gydytoja Krikščiukienė rašo: „Sveikata labai blogėja, savarankiškai nieko nebeatlieka <...> labai apatiška, į klausimus beveik neatsako,...“. 2010-11-30 psichiatrės V. Š. konsultacijoje atliktas mini tyrimas 4 balai (sunkus pažinimo sutrikimas). 2010-12-03 gydytoja V. Š. rašo, kad pacientei labai ryškus pažinimo sutrikimas. Sprendžiant šį ginčą, medicininiai duomenys ir ekspertų išvados turi ypač svarbią įrodomąją reikšmę santykyje su kitais įrodymais. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti ekspertizės akto išvada, nes ekspertai labai išsamiai ir kruopščiai ištyrė ir įvertino testatorės ligas, jų eigą, gydymą, poveikį jos psichikai. Išvados yra logiškos, išplaukiančios iš visų tyrimo metu gautų duomenų. Išvados svarbios ir todėl, kad jas duoda teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertai, turintys gan didelį darbo stažą (b. l. 123-124). Ekspertizės aktas, kuriame suformuluoti vienareikšmiški atsakymai į teismo pateiktus klausimus, pripažintini tiesioginiu įrodymu. Teismas, nesutikdamas su ekspertų išvada, nesutikimą privalo motyvuoti, tačiau kolegija nenustatė aplinkybių, kurios duotų pagrindą nesutikti su ekspertų išvada.

13Liudytojų ir atsakovių paaiškinimai nepaneigia minėtų rašytinių įrodymų turinio ir ekspertizės akto išvados svarbios įrodomosios reikšmės, nes jų parodymai pagrįsti samprotavimais ir aplinkybių aiškinimu pagal savo supratimą, o ne objektyviais duomenimis. Socialinės darbuotojos L. B. parodymai medicininių dokumentų duomenų taip pat nepaneigia, nes ji neturi specialių žinių vertinti sveikatos būklę. L. B. nurodė, nežinanti dėl ko S. J. buvo paguldyta į slaugos ligoninę, nurodė, kad testatorę prižiūrėjo ne tik kaip socialinės paramos skyriaus darbuotoja, bet ir papildomai, nes jai už tai sumokėdavo S. Z. M. (atsakovė). Todėl, tikėtina, kad tam tikras aplinkybes ji gali nutylėti, siekdama padėti atsakovei. Notaras, prieš patvirtindamas testamentą, turi įsitikinti, ar testatorius gali suvokti savo veiksmų esmę bei juos valdyti, bet notaras nėra teismo psichiatras, neturi specialių medicininių žinių, todėl jos psichinių funkcijų sutrikimų galėjo nepastebėti. Tuo labiau, kad Aukštaičių šeimos klinikos daktarė D. P. praėjus dienai po testamento sudarymo - 2010-12-03 rašo, kad skundų pati pacientė neišsako.

14Su apeliaciniu skundu pateikti įgaliojimas, atvirutė, susitarimas, kvitas, pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą (b. l. 150-156) nesudaro pagrindo tenkinti apeliacinį skundą. Atvirutė neaišku nei kam, nei kieno, nei kada rašyta. Testamentas neginčijamas ir nepripažintas negaliojančiu tuo pagrindu, kad jį pasirašė ne pati testatorė. Todėl tai, kad ji pasirašė tam tikrus dokumentus, neturi reikšmės šios bylos išsprendimui. Pateikti dokumentai neatspindi testatorės psichinės būklės ar būsenos dokumentų pasirašymo metu. Ieškovės rašytas raštas dėl S. J. slaugos byloje neturi esminės reikšmės (b. l. 70), nes patvirtina tik tai, kad seserys nesutarė dėl motinos priežiūros, tačiau neturi reikšmės testamento galiojimui pagal pareikšto ieškinio pagrindą. Visi teisme liudiję asmenys, o taip pat proceso šalys neturi specialių psichologijos ir psichiatrijos žinių, todėl jie neturi kompetencijos spręsti apie kito asmens psichinę būklę, atpažinti, ar šis asmuo turi kokių nors psichinės sveikatos sutrikimų ar ne.

15Apeliantės, teigdamos, jog būtina skirti papildomą ekspertizę, nenurodo faktinio pagrindo tokiai ekspertizei skirti, taip pat nenurodo, į kokius klausimus ekspertai neatsakė ar atsakė nepilnai, kad reiktų skirti papildomą ekspertizę. Apeliantės prašo panaikinti sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tačiau nenurodė nei vieno CPK 327 str. numatyto pagrindo, kuriam esant apeliacinės instancijos teismas turėtų teisę panaikinti skundžiamą sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, taip pat apeliantės nenurodė, ką dar reikėtų atlikti pirmosios instancijos teisme, ko negali padaryti apeliacinės instancijos teismas, kad visapusiškai, pilnai ir objektyviai išnagrinėti bylą.

16Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir visapusiškai įvertino bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus, proceso dalyvių, ekspertų, liudytojų parodymus ir padarė teisingą išvadą, kad S. J. 2010-12-01 testamento sudarymo metu negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.

17Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, iš atsakovių ieškovei lygiomis dalimis priteisiama 300 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (b. l. 165, CPK 88 str. 1 d. 6 p.).

18Teisėjų kolegija, vadovaudamasi išdėstytu ir CPK 326 str. 1 d. 1 p.

Nutarė

19Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

20Priteisti iš apeliančių V. G. (a. k. ( - ) ir S. Z. M. (a. k. ( - ) po 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti ieškovei D. L. (a. k. ( - )

Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 4. Ieškovė prašė pripažinti negaliojančiu testatorės S. J. 2010-12-01... 5. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012-06-07 sprendimu ieškinį tenkino.... 6. Apeliaciniu skundu atsakovės prašo panaikinti skundžiamą pirmos instancijos... 7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo sprendimą palikti... 8. Apeliacinis skundas atmestinas, o 2012-06-07 Panevėžio miesto apylinkės... 9. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir... 10. Įstatymas reglamentuoja, kad testamentas yra vienašalis, rašytinis,... 11. Šioje byloje esančių įrodymų pagrindu nustatyta, jog sudarydama... 12. Teismas, vertindamas įrodymus, turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją... 13. Liudytojų ir atsakovių paaiškinimai nepaneigia minėtų rašytinių... 14. Su apeliaciniu skundu pateikti įgaliojimas, atvirutė, susitarimas, kvitas,... 15. Apeliantės, teigdamos, jog būtina skirti papildomą ekspertizę, nenurodo... 16. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai... 17. Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, iš atsakovių ieškovei lygiomis... 18. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi išdėstytu ir CPK 326 str. 1 d. 1 p.... 19. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 7 d. sprendimą palikti... 20. Priteisti iš apeliančių V. G. (a. k. ( - ) ir S. Z. M. (a. k. ( - ) po 150...