Byla 2A-400-212/2013

Dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo jiems priteisimo, Teisėjų kolegija

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zinos Mickevičiūtės, kolegijos teisėjų: Margaritos Dzelzienės, Romualdo Januškos, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. B. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-78-839/2013 pagal ieškovo E. B. ieškinį atsakovei J. B., institucija, byloje teikianti išvadą Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo jiems priteisimo, Teisėjų kolegija

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovas prašė pakeisti iš dalies Utenos rajono apylinkės teismo 2009-09-10 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1975-356/2009 2.1. punktą ir P. B., gim. ( - ), bei Ž. B., gim. ( - ), gyvenamąją vietą nustatyti kartu su tėvu E. B., taip pat pakeisti patvirtintos taikos sutarties 1.1. punktą ir priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiams vaikams mokamą periodinėmis išmokomis po 250 Lt kiekvieną mėnesį iki vaikų pilnametystės bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

4II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5Utenos rajono apylinkės teismas 2013 m. kovo 4 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo atsakovės naudai 200 Lt patirtų bylinėjimosi išlaidų. Nustatė, kad Ž. B., gim. 2000-09-15, yra ieškovo ir atsakovės sūnus. Utenos rajono apylinkės teismo 2009-09-10 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1975-356/2009 santuoka tarp šalių nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir šalių vaikų E. B., P. B. ir Ž. B. gyvenamoji vieta nustatyta kartu su atsakove. Ieškinys iš esmės grindžiamas tuo, jog pasikeitė vaiko norai. Tačiau byloje iš pateiktų faktinių aplinkybių bei įrodymų teismas nenustatė, jog remiantis įstatymo nuostatomis, yra pagrindas keisti vaiko gyvenamąją vietą. Šalių sūnaus gyvenamoji vieta su atsakove nustatyta teismo 2009-09-10 sprendimu, t. y. nepilnametis su motina, iki jo išėjimo gyventi pas tėvą, gyveno beveik dvejus metus. Duomenų, kad aplinka pas motiną neatitiktų vaiko poreikių, teismas nenustatė. Atsakovė gyvena pagal neterminuotą nuomos sutartį iš savivaldybės socialinio būsto fondo išnuomotame 3 kambarių bute, kartu su ja šiuo metu gyvena ir kiti šalių vaikai E. B. ir P. B., t. y. Ž. B. brolis ir sesuo. Duomenų, kad atsakovės būste gyventų kiti suaugę asmenys, byloje nenustatė. Teismas nenustatė, kad dėl atsakovės nedirbimo būtų neužtikrinamos materialinės vaikų teisės ir interesai. Teismas konstatavo, kad atsakovė maksimaliai atsakingai siekia užtikrinti tinkamą vaikų priežiūrą ir auklėjimą, kad visi vaikai, tame tarpe ir Ž. B., taptų išsilavinusios, sveikos, aukštų moralinių savybių, tvirtos asmenybės. Domisi vaiko mokslo rezultatais ne tik jam gyvenant kartu, bet ir šiuo metu, kai jis gyvena su tėvu, esant galimybėms siekia bendravimo su vaiku, rūpinasi dėl galimų vaiko žalingų įpročių. Vaikas kartu su motina gyveno beveik dvejus metus ir vaiko gyvenimo aplinka buvo stabili, todėl tokios aplinkos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas. Vaiko gyvenamąją vietą nustačius kartu su tėvu, jie gyventų šešiese 4 kambarių bute, kuris priklauso ieškovo tėvams. Kartu gyventų ieškovo tėvai, brolis ir sesuo. Ieškovo brolis yra alkoholikas, turintis dėl to ir kitų sveikatos problemų (serga hepatitu C). Tėvas po pensijos gavimo taip pat 3-4 dienas vartoja alkoholinius gėrimus, nors ieškovo teigimu vartoti alkoholinius gėrimus namuose neleidžiama, tačiau duomenų, kad išgėręs brolis ar tėvas (vaiko senelis) neblaivūs negrįžta namo ar grįžę elgiasi ramiai ir tinkamai byloje nepateikta. Be to, vienintelis televizorius namuose yra būtent tame kambaryje, kuriame gyventų jis su vaiku. Ieškovo darbas trunka iki 18-19 val. vakaro, todėl iki to laiko vaiko priežiūra praktiškai tenka ieškovo motinai (vaiko senelei). Esant tokioms aplinkybėms, teismas mano, kad vaiko poilsis ir ramybė, sąlygos ruošti pamokas nebus pakankamai užtikrintos, o gyvenamoji aplinka nėra pakankamai stabili, todėl ieškovas maksimaliai negalės užtikrinti tinkamą vaiko priežiūrą. Tokią išvadą suponuoja ir tai, kad šalių sūnus Paulius, gyvendamas pas tėvą, padarė veiką, turinčią administracinio teisės pažeidimo pagal ATPK 150 str. požymių, dėl ko administracine tvarka buvo nubausta atsakovė.

6Vertinant byloje esančius duomenis dėl vaiko noro gyventi pas tėvą susiformavimo teismas darė išvadą, kad toks vaiko noras nėra susiformavęs dėl objektyviai pagrįstų priežasčių, ką patvirtino tiek vaiko tiek ir liudytojos psichologės S. K. parodymai. Vaikui reikšmingi bei reikalingi abu tėvai, tačiau nesant pakankamo abiejų tėvų pastangų išspręsti problemą, vaikui gali susiformuoti supratimas, kad nuo iškilusių problemų reikia „bėgti“. Aplinkybės, kad šalių sūnui Pauliui diagnozuotos sveikatos problemos dėl ko sūnui Ž. nepatinka gyventi pas motiną, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė gyvena 3 kambarių bute, teismas manė, kad gali būti išspręstos ir nelaikė pakankamu pagrindu keisti šalių vaiko Ž. B. gyvenamąją vietą. Teismas darė išvadą, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų objektyviai pagrįstas priežastis keisti vaiko gyvenamąją vietą, todėl ieškinį atmetė. Nenustačius pagrindo keisti vaiko gyvenamąją vietą, išvestinį reikalavimą priteisti išlaikymą atmetė taip pat.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2013-03-04 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti pilnai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 143 Lt žyminis mokestis ir 1 000 Lt apeliacinio skundo paruošimas. Mano, kad teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Nurodo, jog ta aplinkybė, kad ieškovo tėtis su broliu vartoja alkoholiu gali turėti įtakos ieškinio atmetimui tik tokiu atveju, jeigu būtų nustatyta, jog šie asmenys daro įtaką ieškovo sūnui Ž. ir dėl to neigiamai pasikeitė jo elgesys su aplinkiniais, mokykloje, atsirado problemų su teisėsauga. Tačiau teismas tokių aplinkybių nenustatė. Be to, atsakovę tenkino vaiko faktinis gyvenamosios vietos pasikeitimas, nes ji nesiėmė jokių priemonių susigrąžinti vaiko, bendrauti su juo, teikti jam išlaikymą. Pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, jog atsakovė pradėjo įrodinėti tariamai netinkamas nepilnamečio sūnaus Ž. gyvenimo sąlygas tik gavusi ieškinį ir sužinojusi, kad pakeitus vaiko gyvenamąją vietą jai teks teikti išlaikymą sūnui. Nei karto nuo faktinio sūnaus apsigyvenimo pas ieškovą atsakovė nieko nedarė, kad vaikas grįžtų pas ją, tik pora kartų jį aplankė dabartinėje gyvenamojoje vietoje. Padėtis nepasikeitė ir nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Be to, priėmus sprendimą atsakovė toliau su sūnumi bendrauja minimaliai, nesiekia jo susigrąžinti. Vaikas kategoriškai atsisako grįžti pas atsakovę, nors jam yra išaiškinta, ką jis privalėtų daryti pagal teismo 2013-03-04 sprendimą. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į sūnaus Ž. aiškiai išreikštą norą gyventi su ieškovu. Taip pat nenustatė, kad vaiko noras prieštarauja jo interesams, kad jo nuomonė būtų nepastovi, kad ją sąlygotų kitų asmenų įtaka, neatsižvelgė, kad per visą pusantrų metų laikotarpį niekada nebuvo užfiksuoti faktai, jog dėl tariamai netinkamos ieškovo ar tariamai netinkamo kartu gyvenančių suaugusių asmenų elgesio, vaikas būtų nepavalgęs, nenusiprausęs, be pateisinamų priežasčių nelankytų pamokų, bėgtų iš namų ir pan. Teismas visiškai neatsižvelgė į stiprų ir glaudų emocinį ryšį susiformavusį tarp ieškovo ir jo sūnaus Ž., nevertino pakankamai ilgo termino per kurį vaikas gyveno su ieškovu. Vaikų teisių apsaugos skyrius lankėsi ieškovo gyvenamojoje vietoje ir nustatė, kad dabartinė vaiko gyvenamoji vieta su ieškovu atitinka vaiko poreikius, būsto sąlygos geros, santykiai su ieškovu geri, tarp jų susiklostęs artimas ryšys, kitų asmenų neigiamo poveikio berniuko vystymuisi nenustatė. Mano, jog teismas neturėjo jokio faktinio pagrindo konstatuoti aplinkybių, dėl kurių vaiko gyvenamoji vieta su ieškovu neatitiktų nepilnamečio vaiko poreikių. Teismas neįvertino tai, jog ieškovas moka išlaikymą vaikams, nors vienas iš jų faktiškai gyvena su juo. Atsakovė niekur nedirba, todėl vaikų materialinę gerovę užtikrina iš ieškovo teikiamo išlaikymo, pati skyrium gyvenančio Ž. neremdama visiškai. Mano, jog teismas turėjo nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus, akcentuojant ne tik buitines – materialines, bet ir psichologines sąlygas. Teismas, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, taip pat tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko ir tėvo bei motinos ryšį ir kt. Teismas nevertino tai, jog motina nesugeba užmegzti emocinio ryšio su sūnumi, jų bendravimas epizodinis ir paviršutiniškas, berniukas nėra linkęs išsikalbėti su mama. Vaikas aplankydamas mamą, neužtrunka ilgiau nei valandą. Atsakovė minimaliai bendrauja su sūnumi Ž., todėl negali maksimaliai užtikrinti jo priežiūros ir auklėjimo. Pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti tai, jog sūnus Ž. dėl pastovių nesutarimų su motina pasirinko aplinką, kurioje jam gera būti taip pat ir moraline prasme. Pati atsakovė ilgą laiką toleravo tokią situaciją, tuo pačiu pripažindama, kad kartu gyvenantys ieškovo tėvas ir brolis nedaro Ž. neigiamos įtakos. Šiuo metu yra susiklosčiusi stabili ir rami vaiko gyvenimo aplinka, kurioje jis gyvena ilgiau nei metus ir per šį laikotarpį jo elgesys nepablogėjo, vaikas neketina grįžti gyventi pas mamą. Pirmosios instancijos teismas nevertino kokias pasekmes vaiko vystymuisi ir santykiams su ieškovu bei atsakove sukels prievartinis vaiko grąžinimas į mamos gyvenamąją vietą. Aplinkos keitimas vaikui sukelia emocinių išgyvenimų, gali padaryti tam tikrą socialinę, psichologinę žalą. Papildomai nurodė, kad jo sergantis brolis Ričardas 2013-05-11 mirė, todėl sūnui bus sudarytos dar palankesnės gyvenimo sąlygos.

9Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Mano, jog teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškinys grindžiamas tuo, jog pasikeitė vaiko norai ir nėra jokių įrodymų ar duomenų, leidžiančių konstatuoti aplinkybes, sudarančias pagrindą keisti vaiko gyvenamą vietą. Vaikas išėjo gyventi pas tėvą dėl susipykimo ir siekio pabėgti nuo susidariusios problemos. Mano, jog sūnus Ž. yra paauglys ir su tokiu amžiaus tarpsniu išryškėja tokie bruožai kaip maištavimas, nepaklusimas tėvams, užsispyrimas ir pan. Sūnaus Ž. noras gyventi su apeliantu nulemtas dėl siekio gyventi kaip jam norisi ir kaip jam atrodo naudinga. Pats Ž. yra nurodęs „Su mama nenori gyventi, nes susipykę. Jei nebūtume susipykę gyvenčiau pas ją“. Mano, jog sūnaus pykčio priežastis nėra tokia, dėl kurios sūnaus gyvenimas pas motina būtų neįmanomas, žalingas jam. Sūnus Ž. supyko dėl brolio, o atsakovė jo neapginė. Atsakovė ne kartą kreipėsi į psichologus, siekė susigrąžinti vaiką. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog sūnui Ž. gyvenant pas apeliantą nebus pakankamai užtikrintas vaiko poilsis ir ramybė, sąlygos ruošti pamokas, o pati aplinka nėra pakankamai stabili, nes sūnus gyvena 4 kambarių bute, kuris priklauso apelianto tėvams, bute gyvena šeši asmenys, o apelianto brolis yra alkoholikas ir turintis sveikatos problemų, tėvas nuolat vartoja alkoholinius gėrimus. Tuo tarpu Ž. gyvenant su motina yra saugios ir stabilios sąlygos. Su atsakove gyvena kiti vaikai, todėl būtinas ryšys tarp brolių ir sesers. Mano, kad bendromis pastangomis su apeliantu būtų galimas sūnaus sugrįžimas pas atsakove. Sūnaus Ž. emocinis ryšys su tėvu nebus prarastas, nes jis nuolatos galės netrukdomai gyventi.

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinį patenkinti (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 2 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

12Byloje nagrinėjamas ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių santuoka nutraukta Utenos rajono apylinkės teismo 2009-09-10 sprendimu. Šalių vaikų: E., gim. ( - ), P., gim. ( - ) ir Ž., gim. ( - ) gyvenamoji vieta nustatyta su motina J. B. (b. l. 14-15). Vaikų išlaikymas priteistas iš ieškovo E. B. po 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (b. l. 19-20). Nuo 2011 m. rudens Ž. pakeitė nustatytą gyvenamąją vietą ir apsigyveno kartu su tėvu. Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, atsižvelgęs į faktinę situaciją, pasiūlė pakeisti Ž. gyvenamąją vietą, nustatyti ją su tėvu, nes realiai vaikas su tėvu ir gyvena (b. l. 50-51).

13Lietuvoje ratifikuotos Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia yra vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas pabrėžia, kad visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Tokiu būdu Lietuvos teisės sistemoje yra įtvirtintas prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 str. 1 d.), reiškiantis, kad, tiek priimant teisės aktus, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti.

14Pareiškus reikalavimą dėl teismo vaiko nustatytos gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų pakeitimo, antrasis iš tėvų turi įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas auginti ir auklėti gyventi kartu su kitais asmenimis. Aptariant šias sąlygas, pažymėtina, kad vienos neesminės aplinkybės pasikeitimas negali būti laikomas ieškinio pagrindo pasikeitimu. Pagrindo pasikeitimas yra tada, kada pasikeičia tos faktinės aplinkybės, kurios turi lemiamos įtakos ginčo sprendimui, pavyzdžiui, vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą), tėvo (motinos) gyvenimo sąlygų pasikeitimas ir panašiai.

15Nagrinėjamojoje byloje šalių sūnus Ž. išreiškė tvirtą norą gyventi su tėvu ir faktiškai su juo gyvena beveik 2 metus. Šiuo atveju, jeigu tai neprieštarauja paties vaiko interesams, būtina atsižvelgti į jo norą. Kaip žinia, dėl įvairių priežasčių vaiko norai ir interesai ne visuomet gali sutapti. Todėl kiekvienu atveju, išklausius vaiko norus, reikia išsiaiškinti, ar jie neprieštarauja jo interesams. Bylos duomenimis nustatyta, kad Ž. sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. 2013-05-11 mirus ieškovo broliui, išnyko aplinkybė, kurią pirmosios instancijos teismas vertino kaip nepalankia, nes ieškovo brolis buvo sergantis ir piktnaudžiaujantis alkoholiu asmuo (b. l. 103). Berniuko ryšys su tėvu artimas, jis juo pasitiki ir vertina. Duomenų, kad vaikui būtų daroma neigiama įtaka, kad jo buvimas tėvo namuose prieštarautų jo interesams, nėra. Iš vaiko apklausos protokolo matyti, kad jo apsisprendimas gyventi su tėvu gan tvirtas ir keisti jo jis neketina (b. l. 67). Atsakovė, nors ir nesutinka su pareikštų reikalavimu, esamos padėties pakeisti negali. Be to, vaiko, gimusio ( - ) metais, iš esmės jau paauglio, negalima versti gyventi ten, kur jis nenori, nes taip būtų žalojama vaiko psichika, palaužiama jo valia.

16Įvertinusi byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad priežasčių nepakeisti Ž. B. gyvenamosios vietos, kai jis realiai jau ją pakeitęs, nėra, todėl ieškinys tenkintinas. Utenos rajono apylinkės teismo 2009-09-10 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1975-356/2009 2.1 punktas keistinas ir Ž. B., gim. 2000-09-15, gyvenamąją vietą nustatoma kartu su tėvu E. B..

17Pasikeitus vaiko gyvenamajai vietai, atsakovė privalo išlaikyti sūnų Ž., todėl iš dalies keistinas Utenos rajono apylinkės teismo 2010-05-12 nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-515-228/2010 patvirtintos taikos sutarties 1.1 punktas ir iš atsakovės priteisiamas išlaikymas sūnui Ž. po 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Ieškovas išlaikymą sūnui iš atsakovės prašo priteisti nuo 2012-04-01, tačiau kodėl būtent nuo šios datos prašo išlaikymo, nepagrindė. Kadangi ieškinys teismui pateiktas 2012-06-07, išlaikymas priteisiamas nuo ieškinio padavimo dienos, t. y. nuo 2012-06-07.

18Patenkinus E. B. apeliacinį skundą ir ieškinį, iš atsakovės priteisiamos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose: 285 Lt žyminio mokesčio (b. l. 9, 91) ir 1 800 Lt advokato pagalbos išlaidų (b. l. 8, 90).

19Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

20Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

21E. B. ieškinį patenkinti.

22Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 10 d. sprendimo, civilinėje byloje Nr. 2-1975-356/2009, 2.1 punktą pakeisti iš dalies, nustatant Ž. B., gim. ( - ), gyvenamąją vietą kartu su tėvu E. B..

23Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 12 d. nutarties, civilinėje byloje Nr. 2-515-228/2010, patvirtintos taikos sutarties 1.1 punktą pakeisti iš dalies ir iš J. B., a. k. ( - ) priteisti išlaikymas sūnui Ž., gim. ( - ), po 250 Lt (du šimtus penkiasdešimt litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012 m. birželio 7 d. iki Ž. pilnametystės.

24Priteisti iš J. B., a. k. ( - ) 285 Lt (du šimtus aštuoniasdešimt penkis litus) žyminio mokesčio ir 1 800 Lt (vieną tūkstantį aštuonis šimtus litų) advokato pagalbos išlaidų E. B., a. k. ( - ) naudai.